Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti skirtas requiem suskambėjo naujomis prasmėmis. Šis kūrinys nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui.

B.Brittenas ant „Karo Requiem“ partitūros užrašė poeto W.Oweno žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas – perspėti“.

Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki“ (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr. dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk. Soistai Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas).

Scenoje vienu metu pasirodė per 200 atlikėjų.

Sudėtingas kūrinys pareikalavo iš publikos išmanymo. Salėje buvo daug mūsų miesto muzikos mokytojų, atlikėjų bei dažnai klasikiniuose koncertuose besilankančių žiūrovų. Buvo ir pirmą kartą kažką panašaus išgirdusių klaipėdiečių, todėl kūrinį bei atlikėjus pristatęs muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius apdairiai paprašė ne tik išjungti mobiliojo ryšio telefonus, bet ir neploti tarp dalių, o nuskambėjus paskutiniams akordams minutei pratęsti tylą.

Panašu, kad nemažai žiūrovų atėjo į renginį apsirgę, jų kosulys kartais aidėdavo subtiliausiais kūrinio atlikimo momentais.

Po pasirodymo Klaipėdoje projektas keliaus į Berlyną, kur „Karo Requiem“ bus atliekamas katedroje.

Idėja pristatyti klausytojams B. Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą. Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai.

Projekte dalyvaujantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras (dirigentas, vyr.chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos "Karo Requiem" spalio 28 d.  pristatė Greifsvaldo (Vokietija) publikai, o spalio 31 d. pristatys Ščecino (Lenkija) klausytojams.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras grįžta į Klaipėdą kartu kolegomis iš Lenkijos ir Vokietijos.

Lapkričio 3 d. Klaipėdoje "Karo Requiem" apjungs du orkestrus, tris solistus, penkis chorus - suaugusiųjų ir vaikų. Pajūrio publikos laukia išskirtinis koncertas, kuriame bus galima išgirsti daugiau nei du šimtus atlikėjų iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Į gastroles Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras išvyksta nedažnai, o šio tarptautinio projekto dėka gastrolėms į Vokietiją vyks dar kartą. Lapkričio 15 d. 18 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras kartu su projekto dalyviais dainuos Berlyno katedroje, Vokietijoje.

Solistai, orkestrai ir chorai

„Karo Requiem“ angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, jiems akompanuoja simfoninis ir kamerinis orkestrai. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras.

B. Britteno kūrinį Klaipėdoje atliks: Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki“ (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr. dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.

Karo pabaigai

Idėja pristatyti klausytojams B. Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.

Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai. Vokietijos vyriausybės apdovanojimas, skirtas Vorpommern filharmonijos orkestrui, suteikė galimybę atsirasti šiam puikiam projektui.

Muzikos ir eilių dialogas

Britų kompozitorius Benjaminas Brittenas visą gyvenimą tikėjo, kad jis turi moralinę pareigą. Šio įsitikinimo dėka gimė „Karo Requiem“, kuris pirmą kartą buvo atliktas Koventryje 1962 m. Tai įvyko Koventrio naujos katedros atidarymo proga. Senąją Antrojo pasaulinio karo metu sunaikino vokiečių Luftwaffe (nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos).

B. Britteno kūrinys, priešingai nei tradiciniai Requiem, nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui. Amžinas liturgijos muzikinis tekstas perauga į tiesioginį dialogą su britų poeto Wilfredo Oweno karo kovos eilėmis. Vos 25-erių sulaukęs W. Owenas 1918 m. žuvo Prancūzijoje, o jo eilės pripažinimo sulaukė tik poetui išėjus Anapilin.

B. Britteno požiūris į sutapo su W. Oweno mąstymu, tad B. Brittenas ant „Karo Requiem“ partitūros užrašė W. Oweno žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas – perspėti“. Šis įspėjimas toks pat aktualus ir šiandien.

Į gastroles Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras išvyksta nedažnai, o tarptautinio projekto dėka į Klaipėdą lapkričio pradžioje atvyksta chorai ir orkestrai iš Vokietijos bei Lenkijos. Išskirtinė galimybė išgirsti šį kūrinį Klaipėdoje – lapkričio 3 d., 19 val., Žvejų rūmuose.

B.Britteno „Karo Requiem“ atliekamą kolektyvų iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos spalio 28 d., 18 val., klausytojai išgirs Šv. Mikalojaus katedroje, Greifsvalde, Vokietijoje; spalio 31 d., 19 val., „Opera na Zamku“, Ščecine, Lenkijoje; lapkričio 15 d., 18 val., Berlyno katedroje, Vokietijoje.

Du šimtai atlikėjų

„Karo Requiem“ angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, jiems akompanuoja kamerinis orkestras. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras.

B.Britteno kūrinį Klaipėdoje atliks: Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki” (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr.dirigentai ir meno vadovai - Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.

Dedikuojamas karo pabaigai

Idėja pristatyti klausytojams B.Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.

Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai. Vokietijos vyriausybės apdovanojimas skirtas Vorpommern Filharmonijos orkestrui suteikė galimybę atsirasti šiam puikiam projektui.

Gimęs iš moralinės pareigos

Britų kompozitorius Benjaminas Brittenas visą gyvenimą tikėjo, kad jis turi moralinę pareigą. Šio įsitikinimo dėka gimė "Karo Requiem", kuris pirmą kartą buvo atliktas Koventryje 1962 m. Tai įvyko Koventrio naujos katedros atidarymo proga. Senąją Antrojo pasaulinio karo metu sunaikino vokiečių Luftwaffe (nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos).

B.Britteno kūrinys, priešingai nei tradiciniai Requiem, nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui. Amžinas liturgijos muzikinis tekstas perauga į tiesioginį dialogą su britų poeto Wilfredo Oweno karo kovos eilėmis. Vos 25-erių sulaukęs W.Owenas 1918 m. žuvo Prancūzijoje, o jo eilės pripažinimo sulaukė tik poetui išėjus Anapilin.

B.Britteno požiūris į meną ir karą sutapo su W.Oweno mąstymu, tad B.Britteno ant "Karo Requiem" partitūros užrašė W.Oweno žodžius: "Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas - perspėti". Šis įspėjimas toks pat aktualus šiandien.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuočių autorius Vladimiras Konstantinovas, teatre dirbantis nuo pat jo įsteigimo, yra tikras B.Britteno „Karo Requiem“ gerbėjas.

Du šimtai atlikėjų iš trijų šalių

Pirma V.Konstantinovo pažintis su B.Britteno „Karo Requiem“ įvyko dar studijų laikais, kai apie šį kūrinį rašė referatą. Pirmą kartą kūrinys buvo atliktas 1962 m., per karą sugriautos gotikinės katedros Koventrio mieste (Anglija) atstatymo proga. Senoji šventovė buvo palikta be stogo, bet šalia buvo pastatyta nauja, didžiulė, moderni katedra. „B.Brittenas sujungė requiem liturgiją su Pirmajame pasauliniame kare žuvusio poeto Wilfred Owen tekstais. Tragiško likimo poetas rašė šiurpias eiles apie „the pity of war“, apie tai, koks apgailėtinas yra kariaujantis žmogus“,- pasakojo V.Konstantinovas.

Angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, juos lydi kamerinis orkestras. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras. „Karo Requiem“ Klaipėdoje atliks: Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki” (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Juos apjungs vyr.dirigentai ir meno vadovai - Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.

Lopšinė priešui ar draugui?

Anot V.Konstantinovo, solistai vyrai įkūnija du žuvusius kareivius buvusius priešingose karo lauko stovyklose. „Kūrinys baigiasi lopšine, kurią jie gieda vienas kitam. „Miegok, mano prieše, mano drauge“. Eiliniai žmonės įsupti į karo verpetą nėra priešai... Jie nori gyventi. Kūrinys turi labai gilų humanizmo užtaisą“,- sako V.Konstantinovas. „Kulminacijoje yra toks epizodas, kurį labai sunku nusakyti be jaudulio. Vienas iš veikėjų sako: „Patranka, kelk savo ilgąją juodąją ranką ir taikyk į dangų, taikyk į puikybę, neleisdama dar didesniam blogiui subujoti. Po to – būk pati prakeikta.“. Viena vertus, žmogus tikisi amžinojo gyvenimo, kita vertus – žemėje jį supa karas ir mirtis. Šiam kūriniui nusakyti netinka žodis „gražus“ (menas ir grožis ne visada susiję dalykai)“.

„Karo Requiem“ garsėja kaip kūrinys, kurį nelengva atlikti. „Atlikti šį kūrinį ypatingai sunku, tačiau viską atperka tiek atlikėjus, tiek, tikėtina, klausytojus užvaldantis katarsis“,- sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris.

Prieš penkerius metus vokiečių dirigentas Florian Csizmadia lankėsi Klaipėdoje bei susižavėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choru ir jo vadovu V.Konstantinovu. „Pokalbio metu paaiškėjo, jog B.Britten „Karo Reguiem“ – yra mūsų abiejų svajonė. Esame labai arti jos įgyvendinimo“, - džiaugiasi V.Konstantinovas.

Beje, V.Konstantinovas yra sukūręs savo requiem. 2006 m. „Requiem Reborn“ premjera tapo reikšmingu įvykiu Lietuvos muzikiniame gyvenime: šiuolaikiniai kompozitoriai retai kuria sympho rock žanro muziką ir dar rečiau turi galimybę ją atlikti.

Liūdnai datai paminėti

Idėja pristatyti klausytojams B.Britten „Karo Requiem“, bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.

Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai. Vokietijos vyriausybės apdovanojimas skirtas Vorpommern Filharmonijos orkestrui suteikė galimybę atsirasti šiam puikiam projektui.

B. Britten „Karo Requiem“ atliekamą kolektyvų iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos spalio 28 d., 18 val., išgirsite Šv. Mikalojaus katedroje, Greifsvalde, Vokietija; spalio 31 d., 19 val., "Opera na Zamku", Ščecinas, Lenkija; lapkričio 3 d., 19 val., "Žvejų rūmuose", Klaipėda; lapkričio 15 d., 18 val., Berlyno katedroje, Vokietija.