Užkietėjęs buriuotojas savo kulinarinius eksperimentus laivo denyje adaptavo sausumos stalui – per pirmąjį karantiną drauge su Nomeda įkūrė kulinarinę feisbuko grupę "Kirvio koto turnyras" ir per trumpą laiką sulaukė daugiau nei 7 tūkst. sekėjų iš Lietuvos ir užsienio.

Nori apiplaukti pasaulį

V.Palavinskas prisipažįsta, kad labai mėgsta gaminti: ir sausumoje, ir jūroje. Paprašytas prisiminti, kada paskutinįsyk matė aplink tyvuliuojantį vandenyną, sako, kad prieš paskelbiant Lietuvoje pirmąjį karantiną.

"Blaškėmės kažkur po Tailando jūras marias", – atvirauja keliautojas, mielai sutikęs išdėstyti ir savo keliavimo filosofiją. Jis neįsivelia kaip Jules Verne'o romano "Aplink pasaulį per 80 dienų" herojus Filijus Fogas į lažybas, kaip apkeliauti pasaulį per 80 dienų. Jei yra laiko, pinigų ir bendraminčių, keliauja su jais jachta iš anksto suplanuotu maršrutu, jei nėra – užsiima darbais sausumoje.

Jo ir bendraminčių tikslas – apiplaukti aplink pasaulį ir visiškai nesvarbu, per kiek dienų. Pirmasis startas įvyko prieš ketverius metus. Vytas su komanda perplaukė vandenyną, padarė pertrauką, kad galėtų sugrįžti namo ir uždirbti truputį pinigų tolesnei kelionei, o paskui ir vėl plaukė. Kryptis – iš Vakarų į Rytus. "Norėjome keliauti taip tol, kol pagaliau apiplauksime Žemės rutulį", – pasakoja V.Palavinskas, kurio kelionė aplink pasaulį tęsiasi štai jau penkti metai.

Paklaustas, ar į jachtą priimamos ir moterys, buriuotojas juokiasi, kad prietarais (moteris laive – lauk nelaimės) jis netiki. "Yra buvę ir moterų, ir vaikų, o sykį drauge keliavo net šuniukas! – sako Vytas ir pripažįsta, kad kiekvienais metais buriavimas tampa vis saugesniu užsiėmimu. – Lyginant su 1996 m., kai pirmą sykį išplaukiau jachta, daug kas pasikeitė. Kompiuterinės technologijos buriuotojams suteikia didesnių pagalbos galimybių, jei kas nutiktų atviruose vandenyse."

Mūsų socialiniame burbule viskas gražu ir gerai. Siaučiant koronai, mūsų grupės misija – bendrauti vieniems su kitais ir dalytis smagiomis patirtimis bei savo receptais.

Audrų nebijo

Anot keliautojo, pakliuvus į audrą būna panašiai kaip nuotykių filmuose. "Esi bejėgis prieš gamtos stichiją. Gali tik susirifuoti visas bures, pririšti jas prie denio, kad nenuskristų už borto, susinešti viską", – V.Palavinskas tikina nejaučiantis baimės panašiose situacijose. Nes, anot jo, baisiausia žmogaus gyvenime jam yra laukimas ir nežinia.

"Bet kai viskas jau vyksta – vanduo verda tarsi sriuba didžiuliame sūraus jūros vandens pripildytame katile, tuomet belieka tik dreifuoti pasilikus mažą burę ir tikėtis, kad viskas bus gerai", – atvirauja jis. O bangos audros metu būna iš tiesų didelės. Betgi kiekvienas komandos narys žino, ką tokiu atveju turi daryti ir kaip judėti po laivą, kad nesusižeistų.

Paprastai audra trunka apie keletą valandų, bet V.Palavinskui su draugais sykį yra tekę kovoti net keturias paras. Audra tąkart juos užklupo netoli Australijos krantų. "Teko pasiskirstyti budėjimus. Kiekvienam kliuvo tris ar keturis kartus per parą stovėti po kelias valandas prie šturvalo. Reikėjo prisirišti specialiomis saugos priemonėmis, kad kokia banga nenuplautų į jūrą", – juokiasi drąsuolis, visuomet pasikliaunantis laivo tvirtumu ir vairininko kompetencijomis.

Atrado maisto gaminimą

Ilgą laiką gyvendami mažoje jachtos erdvėje keliautojai atranda tokių hobių, apie kuriuos nė nesapnavo. Vienas jų – maisto gaminimas.

"Aš ir pats save kaip kulinarą atradau beplaukiodamas", – atvirauja V.Palavinskas, kurio komandą sudaro entuziastai iš viso pasaulio, surasti per įvairiausius buriuotojų forumus. Todėl natūralu, kad plaukiant vyksta ir nacionalinės virtuvės patiekalų pristatymai, ir smagios jų gaminimo pamokėlės.

"Pastebėjau, kad kokioje pasaulio vietoje esi, tokios šalies patiekalai ir atrodo patys skaniausi, – teigia pašnekovas. – Jei plauki Azijoje, bandai maitintis azijietiškai, jei Italijoje – picomis ir makaronais. Tai darydamas ne sykį pasižadėjau, kad grįžęs namo maitinsiuosi vien tik spagečiais ar tailandietiškais troškiniais, bet nė sykio savo pažado netesėjau, nes… Atsidūręs Lietuvoje kažkaip natūraliai pereinu prie lietuviškos virtuvės, kuri čia gyvenant atrodo pati skaniausia", – juokiasi kulinaras mėgėjas.

Kulinariniai eksperimentai jachtoje

Vytas sako, kad kiekvienos šalies virtuvėje randa mėgstamų patiekalų. Bet viena, ko negali pakęsti juose, tai… svogūnų. "Tikrai jų nemėgstu, bet puikiai suprantu, kad svogūnai gardina sriubą, be jų neiškepami jokie patiekalai su grybais ir pan. Jei padaroma taip, kad patiekale svogūnų nesijaučia ir nesimato, viskas OK!" – šmaikštauja kulinarinės feisbuko grupės "Kirvio koto turnyras" įkūrėjas.

Vytas prisipažįsta, kad buriuojant visko pasitaiko. Kai kulinarinis eksperimentas jachtos virtuvėje nepavyksta, tuomet viskas keliauja per bortą žuvims, o keliautojai traukia iš spintelės sausainius. Plaukiant jūra labai sunku išlaikyti maisto produktus šviežius.

"Tad laivo kokai dažnai nė nepastebi, kad su vienu ar kitu jų gaminamu pietų ingridientu kažkas ne taip, tiksliau, kad jis pašvinkęs. Štai kodėl pietūs ar vakarienė dažnai atsiduria jūroje", – juokauja jis.

Kai 2016-aisiais V.Palavinskas su kolegomis plaukė per Ramųjį vandenyną, beveik mėnesį nematė krantų, taip pat – ir šviežių produktų. Daržovės suvyto jau trečią dieną, kiaušiniai sugedo – kas beliko? Tuomet į trasą ėjo konservai, sausi produktai, vietoj mėsos – sojų gaminiai.

"Štai tuomet supratome dar vieną paradoksalią tiesą, kad… didžiausia pasaulyje dykuma nėra Sachara. Didžiausia pasaulyje dykuma yra vandenynas, kur taip trūksta gėlo vandens, – dalijasi atradimais. – Ačiū Dievui, kad troškulio kelionėje dar niekada neteko patirti, nes, kaip žinome, trečią dieną be vandens žmogaus organizme prasideda kažkokie negrįžtami ir negeri procesai", – pasakoja V.Palavinskas, kurio jachtoje, be visos kitos jūreiviams reikalingos įrangos, dar yra ir avarinis vandens gėlintuvas.

Žvejoja pietų stalui

Plaukdami vyrai dažnai mėgsta užmesti meškeres. "Kartais ant jų kažkas užkimba, bet kur kas dažniau tenka ištraukti jau nukąstą valą. Sykį labai stebėjausi, kai kolega ištraukė mažojo piršto storio nukąstą valą, kurį mums specialiai buvo paruošę Ekvadoro žvejai tunams žvejoti", – prisimena Vytas, dar niekada savo akimis nematęs, kaip atrodo ant kabliuko pakibęs tunas.

Pasisekė tik jo kolegoms. Vienąkart plaukdami jie sugavo ruonio didumo tuną, kuriuo užpildė visą jachtos šaldytuvą. Geriausi kąsneliai buvo išpjaustyti, o likusi tuno dalis atiduota vandenyno gyventojams.

Nors vietos jachtoje nedaug, bet raumenų sąstingis jos keleiviams negresia – ant denio visuomet atsiranda darbo. Vyrai atlieka smulkų laivo remontą, tvarkosi denyje, vynioja bures ar gamina maistą virtuvėje.

Privaloma sąlyga – gera nuotaika

Pakrypus kalbai apie "Kirvio koto turnyrą", jos įkūrėjas ir administratorius tikina, kad viena svarbiausių šios grupės dalyvių taisyklių yra gera nuotaika.

Vytautas labai nemėgsta blogos energijos ir piktų komentarų, kurie, anot jo, nuodija ne tik feisbuko, bet ir viešojo gyvenimo draugų santykius. Negatyvumo skleidimas naudos niekam neduoda. "Mūsų per daug mažai, kad galėtume pyktis. Geriau mokykimės įsiklausyti vieni į kitus", – siūlo jis.

"Kirvio koto turnyras" atsirado pirmojo karantino metu. Atsitiko taip, kad Vytas liko atskirtas nuo savo gyvenimo draugės N.Marčėnaitės kitame mieste ir juokais feisbuke parašė jai laišką, kuriame dūsavo, kad be mylimosios pagalbos turbūt teks mirti iš bado.

"Tą laišką aš įkėliau į feisbuką. O sukūriau jį remdamasis Johanno Wolfgango Goethe's "Jaunojo Verterio kančiomis", – pasakojo jis, retoriškai klausdamas Nomedos socialinėje erdvėje, kaip jam gyventi toliau atskirtyje ir kaip gauti maisto – kūnui ir sielai.

Žmonėms patiko judviejų šmaikštumas. Juolab kad ir Vyto mylimoji Nomeda išsyk parašė viešą atsakymą, komentaruose pridėdama lengvai pagaminamo patiekalo receptą. Taip viskas ir prasidėjo.

"Sulaukėme iš feisbuko draugų daugybės šmaikščių komentarų nustoti čia viešai glamonėtis, o verčiau įkurti atskirą feisbuko grupę. Tą mes išsyk ir padarėme. Pavadinome ją "Kirvio koto turnyru" ir pakvietėme draugus dalytis savo kulinariniais atradimais, nes per karantiną virtuvėje visi turbūt praleisdavome daugiausia laiko", – pasakoja apie netikėtai gimusį projektą.

Sėkmė buvo stulbinanti: per dvi savaites "Kirvio koto turnyras" pritraukė daugiau nei 2 tūkst. sekėjų. Vėliau, karantinui pasibaigus, Vytas su Nomeda netgi kvietė visus norinčius į Babtyno dvarą dalyvauti jų surengtame piknike. Dauguma žmonių tuomet vieni kitus pamatė pirmą kartą ir turėjo galimybę susipažinti gyvai.

Prie receptų – šmaikštūs tekstai

Dar vienas Vyto vadovaujamos feisbuko grupės išskirtinumas – smagūs tekstai. "Mums įdomu ne tik pats receptas, bet ir jo aprašymas, – aiškina Vytas. – O dar – kokiomis aplinkybėmis jis buvo atrastas, kaip sekėsi jį pirmąsyk pagaminti. Keletas žmonių iš šito mūsų kulinarinio burbulo tiesiog įkūrė savo atskiras feisbuko grupes, kad galėtų reikštis ne tik kaip kulinarai, bet ir skelbti jose savo tekstus", – pasakoja V.Palavinskas.

Paklaustas, ką jam pačiam duoda "Kirvio koto turnyro" administratoriaus vaidmuo, Vytas juokiasi – pozityvų nusiteikimą. Jis kasdien bent po keletą valandų skiria šiai puikiai grupei, o mainais už tai gauna žinių, kaip gaminti įvairiausius jau išbandytus patiekalus ir pozityvumo, labai padedančio šiuo sunkiu metu.

"Mūsų socialiniame burbule viskas gražu ir gerai, – tikina V.Palavinskas, šioje paprastoje veikloje matantis didžiulę prasmę. – Siaučiant koronai, mūsų grupės misija – bendrauti vieniems su kitais ir dalytis smagiomis patirtimis bei savo receptais."

Ilgainiui "Kirvio koto turnyras" tapo smagia draugų kompanija, vienijančia daugiau nei 7 500 bendraminčių.

"Aš tikrai žinau, kad iki tol buvę visiškai nepažįstami žmonės jau susitinka ir bendrauja gyvai. Prieš šventes jie keitėsi Kalėdų dovanėlėmis – siuntinėjo vieni kitiems savo gamintus pyragus, uogienes. Aš, kaip administratorius, turėjau garbės tai matyti. Buvo be galo džiugu stebėti, kad mūsų juokais gimusi idėja virto labai smagia socialine akcija, vienijančia, artinančia, o ne skiriančia žmones. Nuoširdžiai kviečiu visus norinčius prie jos prisijungti! Vienybės šiuo metu mums tikrai labai trūksta."

Patiekalai iš "Kirvio koto turnyro"

Aštrusis troškinys

Pagrindinis ir mėgstamiausias mano patiekalas – aštrus aitriųjų paprikų ir jautienos troškinys su pupelėmis ir kukurūzais. Jo turi būti daug. Jis skanus iškart pagaminus, skanus išlieka dar porą dienų po to. Galima valgyti ir šaltą, bet geriau prieš valgant pašildyti.

300–400 g jautienos faršo,

3 aitriosios paprikos arba 50 g aitriųjų paprikų miltelių,

200 g (2 skardinės) raudonų virtų konservuotų pupelių,

200 g (1 skardinė) baltų virtų konservuotų pupelių,

170 g (1 skardinė) konservuotų kukurūzų,

250 g pomidorų tyrės,

200 g slyvinių pomidorų,

150 g razinų,

2–3 paprikos, geriausia skirtingų spalvų,

1– 2 galvutės (ne skiltelės!) česnakų,

druskos,

juodųjų pipirų,

aliejaus.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, įspaudžiame visą galvutę česnako. Kepiname, kol česnakas pradės lengvai rusti. Dedame jautienos faršą, truputį pabarstome druska. Kepame, kol mėsa apkeps, nuolat maišydami, kad nepridegtų. Išjungiame ugnį, keptuvės turinį supilame į didelį puodą. Į smulkintuvą pilame razinas, pomidorų tyrę. Viską truputį pasūdome ir papipiriname. Smulkintuvu sutriname viską iki vientisos saldžios masės – tai ir bus mūsų aštriojo troškinio slaptasis ingredientas. Atskirai keptuvėje pakepiname kubeliais supjaustytas paprikas ir slyvinius pomidorus, kol suminkštės. Puodą su mėsa dedame ant ugnies, iš visų konservų skardinių išpilame skystį tiesiai į puodą ir kaitiname, kol užvirs. Sudedame aitriąsias paprikas arba aitriųjų paprikų miltelius. Viską gerai išmaišome. Kai užvirs, supilame trintų razinų ir pomidorų tyrės masę, vėl išmaišome. Patikriname druskos kiekį: viralas turi būti ne per sūrus, su vos juntamu saldumu. Įspaudžiame dar vieną česnako galvutę, išmaišome. Kai troškinys užverda, iš skardinių supilame pupeles ir kukurūzus, lengvai išmaišome, kad pupelės liktų nesutrintos. Vėl palaukiame, kol užvirs, užvožiame dangčiu ir paliekame 10 min., kad skirtingi skoniai susimaišytų.

Prieš tiekdami į stalą galite apibarstyti trintu sūriu. Vaikai taip daro, bet man patinka ir be jo. Idealiu atveju troškinio skonis yra sūriai saldus, o kartu ir subtiliai aštrus.

Spagečiai su jūrų gėrybėmis

500 g mėgstamos formos makaronų (man patinka spagečiai),

200 g jūrų gėrybių,

keletas lapelių šviežių bazilikų,

keletas lašų trumų aliejaus,

druskos,

pipirų.

Pirmiausia lengvai pasūdytame vandenyje išverdame makaronus "al dente". Kai išverda, perpilame juos šaltu vandeniu, kad nesuliptų, ir dedame į sietelį, kad nubėgtų vanduo. Keptuvėje įkaitiname aliejų, supilame jūrų gėrybes, įberiame druskos. Kepame 3–5 min. Prieš supildami į keptuvę makaronus, apšlakstome juos keliais lašais trumų aliejaus ir atsargiai pamaišome. Į kepamas jūrų gėrybes suverčiame išvirtus makaronus, iškart gesiname ugnį ir uždengiame dangčiu. Prieš patiekdami į stalą patiekalą apibarstome keliais bazilikų lapeliais, atsargiai permaišome.

Karpis, įdarytas obuoliais

1 karpis,

4–5 obuoliai (geriau saldžiarūgščiai),

indiškų prieskonių mišinio,

druskos,

pipirų.

Karpis išdarinėjamas, nuplaunamas, galva ir pelekai paliekami. Šonai iš abiejų pusių įpjaunami. Žuvis įtrinama prieskoniais su druska. Paliekama porai valandų. Vėliau pilvas prikemšamas obuolių skiltelių ir užsiuvamas siūlu. Forma turi būti tokia, kad žuvis kepimo skardoje gulėtų ant pilvo – jokiu būdu ne ant šono. Prieš kepdami, žuvį paramstome sveikais obuoliais, kad kepimo metu nenugriūtų ant šono. Kepame 150 °C temperatūroje apie valandą, nuolat tikrindami. Prieš patiekdami į stalą, žuvį apšlakstome į skardą nutekėjusiomis jos pačios ir obuolių sultimis. Tuomet orkaitės temperatūrą padidiname iki 180 °C ir palaikome žuvį dar 5 min. Išėmę karpį iš orkaitės, apšlakstome jį citrinų sultimis ir nešame ant stalo. Puikiai tinka su virtais ryžiais ir daržovėmis.

Profesionalus virtuvės šefas, istorinės virtuvės žinovas Tomas Rimydis pademonstruos, kokių įdomių patiekalų galima pasigaminti iš karpio. Kūčioms jis siūlys išsikepti neįtikėtino skonio karpio šonkauliukus ir karpio spurgytes.

„Kokios gi Kūčios be karpio? Tai – viena populiariausių mūsų virtuvėje žuvų. Šiaip lietuviškos žuvys labai kaulingos ir reikia daug vargti, kol juos išrenki. Todėl parodysiu, kaip mažiau vargti su kaulais ir pagaminsiu karpio šonkaulius“, – savo patiekalą pristatė Tomas.

Kitas laidos „La maistas“, rodomos sekmadienį 9.30 val. per TV3,  šefas – Vylius Blauzdavičius – pristatys idėją Kalėdoms. Jis gamins tradicinį vokiečių virtuvės patiekalą – keps virtą glazūruotą kiaulienos kumpį ir patieks jį su daržovių koše bei troškintais kopūstais.

„Renkantis padažą glazūrai, reikia atkreipti dėmesį, kad sudėtyje būtų cukraus, nes būtent jis suteikia traškuma, kuris taip visiems patinka“, – patarė Vylius.

Kopūstų troškinį jis gamins iš šviežių mėlynųjų ir raugintų baltųjų kopūstų. Juos troškins su raudonu vynu. Bulvių košė taip pat bus neįprasta – su morkomis. Bus tikrai sotu ir gardu!

Siūlome pasigaminti Tomo karpio spurgytes

Jums reikės:

    • 100 g karpio mėsos

    • 100 g džiūvėsėlių

    • 300 g rapsų aliejaus

    • 50 g sviesto

    • 1 kiaušinio

    • Druskos pagal skonį

Gaminimas: Karpio mėsa (gali būti likusi išpjausčius šonkauliukus) dedama į puodą, užpilama 500 ml vandens, įdedama svogūno, poro žaliosios dalies, morkos, česnako, petražolių ir verdama 5 minutes. Išimamos karpio dalys, atvėsinama ir išrenkamos ašakos. Į šiltą karpio mėsą sudedamas sviestas, gerai išmaišoma, pasūdoma ir masė atvėsinama. Iš atvėsintos masės formuojamos apvalios spurgytės. Spurgytės apvoliojamos kiaušinio plakinyje, tuomet džiūvėsėliuose. Pakartotinai apvoliojama kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose. Paruoštos spurgytės kepamos iki 160 C laipsnių įkaitintame aliejuje 1 minutę. Iškeptos dedamos ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų aliejaus perteklių.

Skanaus!

„Ten aplinka, kurios nerasi niekur kitur. Ežero saloje – bažnyčia, ant šlaito kabo Bledo pilis, aplink Slovėnijos Alpės. Vaizdai patys gražiausi. Žvejyba šitame ežere visiškai kitokia. Su meškerėmis turi nuolatos judėti aplink ežerą, žvejyba trunka nuo aušros iki sutemų. Sutemus grįžti į viešbutį ilsėtis, likti prie ežero miegoti negalima. Pati žvejyba labai socialinė. Bledas yra turistinis objektas, aplink ežerą vaikšto daugybė žmonių, daugybė sėdi kavinėse, restoranuose ant ežero kranto. Traukiant karpį už nugaros susirenka minia smalsuolių. Ištraukus žuvį ploja, fotografuoja, patys ateina kartu nusifotografuoti. Surasti ir sugauti karpį Blede nėra lengva. Tai labai nestandartinis, gilus ežeras šioms žuvims. Todėl kiekvieną ten pagautą žuvį atsimenu“, – šypsosi Domininkas. 

Šiemet LNK laidų prodiuseris ir vedėjas per penkias dienas žvejybos pagavo 10 žuvų. Didžiausia svėrė beveik 18 kilogramų. Tiesa, jo kolegos šiais metais pagavo dar didesnių karpių, net 24 kilogramų svorio. „Visus karpius, tiek Lietuvoje, tiek tuo labiau Blede paleidžiu atgal. Pagavai – paleisk. Yra toks žvejybos principas, pagrindinis įsakymas“, – pasakoja Domininkas.

Prisiekusio žvejo rekordas – Lietuvoje pagautas 20,5 kg karpis, o anksčiau Bledo ežere – 22 kg veidrodinis karpis.

D. Ramonas žvejoja nuo ketverių ar penkerių metų. Krikšto mama berniukui padovanojo pirmą bambukinę meškerę ir kabliuką. Pabandė ir iškart užsikabino. Lietuvoje jis žvejoja dažnai. Į užsienio žvejybos keliones su draugais važiuoja kartą į metus. Yra žvejojęs Prancūzijoje, Austrijoje, Tailande, bandė pažvejot ir keliaudamas po JAV. Bet geriausia vieta žvejybai, vyras nusprendė – tai išgirtasis Bledo ežeras.

Domininko žmona kartais važiuoja žvejoti kartu, bet pati nežvejoja. „Jos žvejyba – buvimas gamtoj, per saugų socialinį atstumą nuo savotiškai kvepiančių žuvų“, – juokiasi laidos vedėjas.

D. Ramonas retkarčiais dalyvauja ir žvejybos varžybose: „Tada azarto daug. Varžybos trunka 72 arba 96 valandas, jų metu poilsio būna mažai. O paprastos savaitgalinės žvejybos yra poilsis. Renkuosi žvejoti ten, kur graži gamta, kažkur giliai miške prie ežero, kur nėra žmonių“.

Pasak Domininko, žvejybos metu nuotykių būta daug. „Kartą karpis yra įtraukęs meškerę į vandenį... Tada teko iš žvejybos vietos grįžti į Vilnių, atsivežti valtį ir pusę dienos ieškoti tos meškerės ežero dugne. Radau“, – laidos vedėjas.

Laida „KK2 penktadienis“ su Domininku Ramonu – jau nuo naujojo sezono per LNK.

Žuvies vyniotinis su žirneliais ir morkomis

1 kg šviežios žuvies,

2 riekelės batono,

2 kiaušiniai,

1 svogūnas,

100 ml pieno,

30 ml grietinėlės,

100 g konservuotų žirnelių,

100 g virtų morkų,

prieskonių žuviai,

druskos.

Gaminimas. Morkas apvirkite, nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Žuvies minkštimą be odos sumalkite kartu su piene išmirkytu batonu ir svogūnu. Įmaišykite kiaušinius, grietinėlę, susmulkintas morkas, konservuotus žirnelius, pagardinkite prieskoniais ir druska. Masę sudėkite ant sviestinio popieriaus, apsukite juo suformuodami norimo dydžio vyniotinį, užriškite galus. Vyniotinį įsukite į foliją, įdėkite į kepimo formą ir 1 val. kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį vyniotinį ataušinkite – geriausia per naktį palaikykite šaltai ir tik kitą dieną išvyniokite, pjaustykite.

Bešamelio padaže troškintas karpis

1 kg karpis,

75 g sviesto,

75 g miltų,

600 l pieno,

0,5 šaukštelio džiovintų bazilikų,

2 žiupsneliai tarkuoto muskato riešuto,

druskos.

Gaminimas. Padažui storasieniame inde ištirpinkite sviestą, pamažu berdami įmaišykite ir iki aukso spalvos pakepinkite miltus, paskui masę praskieskite pienu – jį pilkite iš lėto, nuolat maišykite, kad neliktų miltų kamuoliukų. Pagardinkite druska, muskatu, bazilikais ir virkite ant lėtos ugnies apie 7 min. Padažo konsistencija turi priminti trintų daržovių sriubą. Į troškinti skirtą formą sudėkite nuvalytą, gabaliukais supjaustytą, 10–15 min. su druska, pipirais pamarinuotą karpį, supilkite padažą. Žuvį kepkite apie 30–40 min. iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje.

Kepta višta su šonine

1,5 kg viščiukas,

12 siaurų šaltai rūkytos šoninės juostelių,

1 citrina,

1 česnako galvutė,

2–3 šakelės rozmarino,

džiovintų čiobrelių,

druskos,

pipirų.

Gaminimas. Vištą ištrinkite druska, pipirais, čiobreliais, keliomis sutrintomis česnako skiltelėmis, marinuokite bent 1–2 val. Citriną nuplaukite, nupilkite verdančiu vandeniu ir tankiai subadykite šakute. Ją, likusias česnako skilteles, rozmarino šakeles sukiškite į vištos vidų, angą sutvirtinkite mediniu dantų krapštuku, kojas suriškite. Kepimo rankovėje patieskite 4 šoninės juosteles, ant jų padėkite vištą, likusias juosteles perpinkite ant jos krūtinės. Vištą kepkite apie 1,5 val. iki 200°C įkaitintoje orkaitėje. Padažą darykite iš vištos įdarui naudotų česnakų: nulupkite lukštus, sutrinkite ir sumaišykite su citrinos minkštimu ir kepant išsiskyrusiais riebalais.

Vištienos suktinukai su kumpiu

2 vištienos filė,

8 riekelės karštai rūkyto kumpio ar nugarinės,

2 rauginti ar marinuoti agurkai,

200 ml pieno,

1 kiaušinis,

100 g maltų džiūvėsėlių,

75 g sviesto,

saldžios paprikos,

kario,

druskos,

paukštienos prieskonių.

Gaminimas. Kiekvieną filė perpjaukite pusiau, paskui visus keturis gabaliukus – pusiau horizontaliai. Mėsą lengvai išmuškite, pabarstykite prieskoniais. Ant kiekvieno gabaliuko dėkite po griežinėlį kumpio, 1–2 agurko juosteles, tvirtais susukite ir sutvirtinkite mediniais smeigtukais. Suktinukus pamirkykite pieno, kiaušinio, kario ir saldžios paprikos plakinyje, apvoliokite džiūvėsėliuose ir sudėkite į sviestu išteptą kepimo indą. Likusį sviestą ištirpinkite ir juo apšlakstykite mėsą. Vištieną kepkite 35 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Kalakutienos vyniotinis su špinatais ir sūriu

500 g kalakutienos filė,

250 špinatų,

100 g fetos,

50 g maltų džiūvėsėlių,

2 skiltelės česnako,

1 kiaušinio baltymas

50 g sviesto,

100 ml vištienos sultinio,

druskos,

saldžios paprikos,

pipirų.

Gaminimas. Špinatus 3–4 min. blanširuokite verdančiame vandenyje, nuvarvinkite. Sūrį susmulkinkite. Dubenyje sumaišykite špinatus, sūrį, džiūvėsėlius, kiaušinio baltymą, sutrintus česnakus, pagardinkite prieskoniais. Peiliu kalakutienos krūtinėlę atverkite it knygą, gerai išmuškite. Į jos vidų sudėkite špinatų ir sūrio įdarą, mėsą susukite voleliu. Viršutinį sluoksnį sutvirtinkite virvele ar dantų krapštuku. Troškinimo inde įkaitinkite šiek tiek  aliejaus ir apkepinkite vyniotinį iš visų pusių. Tuomet supilkite sultinį, uždenkite ir troškinkite 40 min. 160 °C orkaitėje

Pyragas su marcipanais

275 g miltų,

200 g marcipanų masės,

125 ml pieno,

1 apelsinas,

1 kiaušinis,

150 g džiovintų spanguolių,

50 g razinų,

50 g cukatų,

50 g sviesto,

2–3 šaukštai brendžio,

7 g mielių,

0,5 šaukštelio cinamono,

žiupsnelis maltų gvazdikėlių,

žiupsnelis malto muskato,

truputis druskos,

25 g sviesto pyragui aptepti,

miltelinio cukraus pabarstyti.

Gaminimas. Nutarkuokite apelsino žievelę, išspauskite sultis. Puodelyje iki virimo pakaitinkite sultis ir brendį, suberkite apelsinų žievelę, razinas, cukatas, džiovintas spanguoles, išmaišykite ir palikite 2–3 val., kad produktai išbrinktų. Iki 40°C pašildykite pieną, į jį įmaišykite cukrų ir mieles, palikite kelioms minutėms, kad mielės suputotų. Į dubenį suberkite miltus, prieskonius, supilkite pieną su mielėmis ir išminkykite. Tada įmuškite kiaušinį, sudėkite minkštą sviestą ir minkykite tešlą, kol taps elastinga ir nelips prie rankų. Tešlą pridenkite švariu rankšluosčiu ir padėkite šiltai, kad pakiltų – jos tūris turi būti dvigubai didesnis. Tada išverskite ant miltais pabarstyto paviršiaus, įminkykite nuspaustus vaisius ir iškočiokite neplatų pailgos formos stačiakampį. Išilgai ant jo patieskite marcipanų masės juostą, uždenkite ją tešlos kraštais. Kad kepant pyragas neatsivertų, labai gerai užspauskite kraštus. Pyragą padėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, pridenkite rankšluosčiu ir vėl palikite 1 val., kad pakiltų. Kepkite 50 min. 180 °C orkaitėje. Dar karštą pyragą aptepkite sviestu, o atvėsusį  pabarstykite milteliniu cukrumi.

Skrostas ar gyvas?

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ atstovo Mykolo Šermukšnio nuomone, jei gyvomis žuvimis prekiauti apskritai nėra etiška, tai šventiniu laikotarpiu, išaugus karpių paklausai ir atitinkamai – pasiūlai, ši problema tampa itin opi.

„Akvariumuose pardavinėjami gyvi karpiai ne visada laikomi humaniškomis sąlygomis. Ypač prieš šventes, kai jų paklausa išauga, žuvys neretai laikomos vandens talpykloje, kur jų kiekis būna per didelis, dėl to jos susižaloja ar dūsta pritrūkę deguonies. Taip laikomos žuvys kankinasi, o pirkėjai neretai jas įsigyja jau leisgyves. Be to, žuvis kankinama ir laikant ją nupirktą maišelyje. Todėl, jei vartojame žuvį, mažiausia ką galima padaryti – rinktis ją išskrostą“, – sako M. Šermukšnis.

Tvariai užaugintas, lietuviškas karpis

Anot jo, pirkėjai taip pat turėtų pasidomėti, kur ir kaip užaugintas jų vartojamas produktas. Todėl prasidėjus advento laikotarpiui, kurio metu išauga šviežio karpio paklausa, „Lidl“ kviečia pirkėjus atkreipti dėmesį į gyvūnų, šiuo atveju karpių, gerovę, ir pirkėjams siūlo Lietuvoje, Raseinių rajono tvenkiniuose atsakingai ir tausiai užaugintą šviežią karpį.

„Nuo pat mūsų veiklos Lietuvoje pradžios mes nepardavinėjome gyvų karpių, nes vadovaujamės gyvūnų gerovės ir tausios žuvininkystės principais. Mūsų pirkėjams prieinamas karpis auginamas Lietuvos žuvininkystės ūkyje, turinčiame ilgametes tradicijas bei taikančiame natūralius ir humaniškus veisimo metodus, kur karpiai auginami jų rūšiai pritaikytomis sąlygomis ir laisvai plaukioja tvenkiniuose“, – sako „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento atstovas Karolis Lebednikas.

Ekspertas priduria, kad pirkti jau skrostą žuvį kur kas labiau apsimoka. Pasirodo, jog patiems namuose ją išpjaustant, išmetame pusę ar daugiau jos svorio, todėl perkant ją jau išdarinėtą – pirkėjas moka tik už vartoti skirtą produktą.

Pakuotė natūraliai išlaiko šviežumą

K. Lebednikas taip pat pastebi, kad pirkėjai neretai klaidingai mano, kad gyva žuvis yra šviežesnė už ką tik išskrostą ir skuba šį mitą paneigti. Visiems žinoma, kad supakuota produkcija yra apsaugota nuo pažeidimų, prisilietimų ir bakterijų transportavimo bei laikymo prekybos vietoje metu. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad į vakuuminę pakuotę supakuota vos išpjaustyta žuvis ilgiau išlieka šviežia nenaudojant papildomų priedų ar konservantų.

„Iš vakuuminės pakuotės pašalinamas oras, taigi, sumažėja deguonies kiekis. Dėl to produkto gedimą lemiantys mikroorganizmai nebegali daugintis. Tokioje pakuotėje išsaugoma šviežios žuvies struktūra, tad atitinkamai ir skonis bei kokybė“, – sako K. Lebednikas.

Itin svarbus transportavimo būdas

Produktų gedimą skatina ne tik oro, bet ir temperatūros pasikeitimai. Šviežios žuvies, kaip ir kitų „Lidl“ šviežių produktų kokybė užtikrinama palaikant stabilią temperatūrą kelionės nuo gamintojo iki parduotuvių lentynų metu. Tai garantuoja nenutrūkstama šalčio grandinė.

„Norint užtikrinti žuvies šviežumą ir kokybę visos jų kelionės metu – nuo Lietuvos augintojo iki mūsų parduotuvių – palaikome vienodai vėsią temperatūrą. Net mūsų parduotuvės suprojektuotos taip, kad darbuotojai kuo greičiau galėtų pervežti produktus iš šaldytuvo į vėsinamas prekybos salės lentynas. Taigi, vos pagautas, tik išskrostas lietuviškas karpis yra supakuojamas į vakuuminę pakuotę ir nepertraukiamoje šalčio grandinėje pasiekia parduotuvės lentynas. Todėl pirkėjams į rankas patenka itin šviežias produktas“, – sako K. Lebednikas.

Šviežią lietuvišką karpį visose „Lidl“ parduotuvėse pirkėjai ras nuo gruodžio 6 d.

Kinams laimę atneša antis

„Kinijos regionai turi labai skirtingą virtuvę, tačiau visą šalį vienija vienas produktas, be kurio kinai neįsivaizduoja Naujametinio stalo - tai Pekino antis, kuri, anot Kinijos folkloro, reiškia laimę ir santuokinę ištikimybę“, - pasakoja „Benedikto turguje“ atsidarysiančios kinų užeigos „Eat More Chinese“ direktorius Paulius Lazdauskas.

Nors kinai pagal savo tradiciją Naujuosius metus sutinka ne tuo pat metu, kaip europiečiai, tačiau visame pasaulyje minima šventė čia taip pat tampa vis populiaresnė. Pasak P. Lazdausko, panašiai kaip ir mes, kinai stengiasi Naujuosius sutikti kuo didesniame būryje žmonių, tik paprastai tai būna šeimos nariai, kurių prisirenka nuo 20 iki 100.

Gausiai vaišėmis nukrautas stalas - būtinas atributas, nes tikima, kad kuo daugiau bus vaišių, tuo ateinantys metai bus laimingesni. Tačiau mums atpažįstamų patiekalų ant jo rastume nedaug, nes kinų virtuvė labai skiriasi nuo lietuviškos ir net nuo mūsų įsivaizduojamos kinų virtuvės.

„Lietuvoje veikiančiuose restoranuose pateikiamas labai sulietuvintas kinų virtuvės variantas. Iš tikro jie valgo kitokius patiekalus, labai populiarūs subproduktai, kuriuos mes maistui naudojame retai - inkstai, plaučiai, sėklidės. Net kasdienis jų mėgstamas maistas gerokai skiriasi nuo mums įprasto. Pavyzdžiui, vienas populiariausių kasdienių patiekalų - labai skysta, mūsų supratimu gerokai pervirtų ryžių košė, pagardinta daržovėmis ir mėsa“, - pasakoja P. Lazdauskas.

Karpis kinams labai svarbus, laikomas ištvermės ir stiprybės simboliu.

Bene vienintelis, be Pekino anties, mums lengvai atpažįstamas patiekalas būtų keptas karpis, kuriuo kinai taip pat mėgaujasi švęsdami Naujuosius metus. Karpis kinams labai svarbus, laikomas ištvermės ir stiprybės simboliu, o kinų kalba „žuvis“ ir „gausa“ vadinami vienu žodžiu „yu“.

Nori būti turtingas - valgyk lęšius

Jei Naujuosius sutiksite Ispanijoje - pietums būtinai užsisakykite lęšių sriubos su chorizo dešra. „Tai vienas labiausiai skirtingus Ispanijos regionus vienijančių papročių, mat tikima, kad į pinigėlius panašių lęšių sriuba kitais metais gali atnešti turtus“, - pasakoja Raminta Ruibytė.

Naujai kuriamame turguje Ispanijos virtuvę atstovausiančios užeigos „Gastrobaras +++“ vadovė R. Ruibytė pasakoja, kad dar viena labai stipri Ispanijos tradicija, kuria tikimasi užsitikrinti laimę ateinančiaisiais - vidurnaktį su kiekvienu varpo dūžiu suvalgyti po vynuogę. Miestuose gyventojai tuo tikslu net renkasi į pagrindines aikštes šalia varpinių.

„Suvalgius dvyliktą vynuogę keliama putojančio vyno CAVA taurė ir sakomi tostai. Jei nori kitais metais tapti turtingu, į taurę prieš pakeliant ją prie lūpų reikia įmesti auksinį papuošalą, o jei labiau trūksta meilės - braškę arba vyšnią“, - dalinasi ispanų burtais R. Ruibytė.

Siekiant meilės, dar vienas populiarus ispanų paprotys - Naujųjų metų naktį pasidabinti raudonos spalvos apatiniais.

Ukrainoje laimę neša mediniai indai

Ukrainoje, kaip ir kitose provoslaviškose šalyse, Naujieji metai švenčiami anksčiau nei Kūčios ir Kalėdos, kurios minimos sausio pradžioje. Naujieji paprastai švenčiami triukšmingiau ir didesnėmis kompanijomis, o Kalėdos labiau skirtos paminėti giminių rate. Per pastarąją šventę visiems ukrainiečiams privalu aplankyti savo krikšto tėvus.

Norint prisivilioti laimę, Ukrainoje gyvuoja tradicija eglutę puošti voratinkliais ir vorais.

Patys šventiniai valgiai nelabai skiriasi nuo lietuviškų, o kai kurie net mūsų yra pasiskolinti iš ukrainiečių. „Mūsų taip mėgstama balta mišrainė Ukrainoje vadinama Olivjė ir į Lietuvą atkeliavo būtent iš Ukrainos, kaip ir daugelio mėgstami barščiai“, - pasakoja bistro „Borsch“ vadovė Irina Šauklienė.

Kaip ir Lietuvoje, norint, kad metai būtų geri, per Kūčias ukrainiečiai turi suvalgyti 12 patiekalų. Tačiau prieš valgant šeimos nariai laužia ne kalėdaitį, o šventintą duoną. „Būtina stalo puošmena, kaip mūsų kūčiukų atitikmuo, yra speciali iš perlinių kruopų verdama košė su medumi, aguonomis ir riešutais“, - pasakoja I. Šauklienė.

Norint, kad metai būtų laimingi, Ukrainoje laikomasi papročio, kad ant stalo turi būti kuo daugiau medinių indų. Na, o tarp mums nematytų patiekalų galima paminėti šaltieną iš kiaulienos ir gaidžio, būtiną ukrainietiškų Naujųjų metų atributą.

Pataria specialistė

Prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Aistė Rasmussen:

Marinuokite be druskos

Pirmiausia reikia nepermarinuoti mėsos. Vištienai užteks 3–6 marinavimo valandų, kiaulienai ir jautienai – iki 24 valandų, ėrienai ir veršienai – iki 2 dienų, priklausomai nuo supjaustymo stambumo. Žuvį ir jūros gėrybes užtenka paruošti vos 30 min. prieš kepimą.

Labai svarbu maistą marinuoti šaldytuve, uždaruose induose. Net jei recepte nurodoma palikti mėsą kambario temperatūroje, geriau pailginti marinavimo procesą ir palikti maistą šaldytuve.

Marinavimui netinkami metaliniai gaminiai, aliumininė folija, kurie reaguoja su rūgštimis.

Kol vyksta marinavimosi procesas – reiktų bent kartą apversti mėsą, kad prieskoniai tolygiau pasiskirstytų. Kad ir kokį marinato pagrindą naudojate: acto, aliejaus, vyno, sulčių – nedėkite druskos. Ji išsausins mėsą, bus sunkiau iškeptą maistą kramtyti.

Palaukite žarijų

Ugniai geriausia naudoti vaismedžių malkas. Taip pat tiks ąžuolo ir beržo mediena. Naudojant pastarąją, būtina nulupti žievę, kurioje yra deguto. Griliui netinkama spygliuočių mediena dėl joje esančių sakų. Taip pat reikia vengti statybos atliekų, lakuotų, dažytų lentų.

Įkuriant ugnį – galima naudoti degų skystį, tačiau svarbu jo nepilti prieš baigiant kūrentis laužui. Skystis turi išgaruoti ir tik tada galima kepti maisto produktus.

Reikėtų luktelti, kol mediena ar medžio anglys sudegs iki žarijų. Ant atviros liepsnos dedamas maistas greičiau neiškeps, o tik apdegins paviršių. Laužo temperatūra geriausia, kai ranką virš ugnies galima išlaikyti ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Jei grilis atvėsta, turėkite tam pasiruošę kaitresnių žarijų.

Atėjus laikui mėsą dėti ant grotelių nusausinkite marinatą. Kepimo metu svarbu, kad išsiskirtų kuo mažiau skysčių ir riebalų.

Neperkepkite patiekalų

Dažniausiai grilyje kepame mėsą. Reikia atidžiai stebėti, kada ji iškepa. Tam gali padėti maisto termometras. Jo rodmenys palengvins kiekvieno darbą prie grilio. Vištiena būna iškepta ties 70–75 °C, kiauliena – 80–85 °C, o jautienai laipsnių spektras varijuoja nuo 45 iki 75 °C, priklausomai nuo norimo žalios mėsos kiekio.

Kai kurie meistrai teigia, kad iškeptą kepsnį galima patikrinti su piršto paspaudimu ir taip jausti mėsos minkštumą. Neapsigaukite – tai lengvas būdas susimaišyti. Verčiau žiūrėkite į iš mėsos bėgančias sultis – jos turi būti skaidrios. Neturint termometro, galima patikrinti mėsos iškepimą smeigiant į ją peilį ar šakutę ir žiūrint ar lengvai bedasi.

Verta žinoti

Reikia skirtingo karščio

Dėti ant grotelių patartina tik vieną gaminį vienu metu. Jei gaminate daržovių iešmelius, vištieną, ir jautienos kepsnį, greičiausiai vieni gaminiai bus neiškepę, kiti greitai perkeps. Geriau pasiruoškite daugiau užkandžių ir grilio proceso neskubinkite.

Kiaulienos ar jautienos kepsniams reikia didesnio karščio, tad juos galite iškepti pirmiau. Vištienai, dešrelėms ir žuviai tinkamesnė ne tokia stipri ugnis – jų kepimas gali palaukti. Taip pat neskubėkite tik nuo grotelių nuimto maisto dėti į lėkštes. Jei palauksite keletą minučių – mėsa bus sultingesnė.

Patiekalai ant grotelių

Karpis kaimietiškai

Reikės:

1 išskrosto karpio,

1 citrinos,

1 svogūno,

2 česnako skiltelių,

saujos petražolių,

saujos krapų,

alyvuogių aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Sukapokite svogūną, česnako skilteles, petražoles, krapus. Supjaustykite citriną skiltelėmis. Paimkite karpį ir į jo pilvo ertmę sukiškite visus žalumynus, česnaką, citrinos griežinėlius. Taip pat įberkite druskos ir pipirų. Visą žuvį apliekite aliejumi. Išorę pabarstykite druska ir pipirais, taip pat išspauskite citrinos sulčių ant žuvies. Guldykite karpį ant grotelių ir kepkite maždaug 40 minučių.

Ant grotelių keptos marinuotos daržovės

Reikės:

200 g saldžiųjų paprikų (2–3 didelės arba 10 mažų),

300 g saldžiųjų svogūnų galvos,

350 g jaunų cukinijų (minkštomis žievelėmis),

2 kukurūzų burbuolių,

250 g pievagrybių.

Marinatui: 1 šaukšto čiobrelio lapelių, 1 šaukšto rozmarino lapelių, 5-8 vnt. skiltelės česnako, 1 citrinos sultys ir žievelės tarkiai, 1/2 šaukštelio druskos, 1/2 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų, 50–80 ml alyvuogių aliejaus.

Grybai turi būti sausi, tad geriau perkant išsirinkti kuo švaresnius, po to juos valome sausu šepetėliu. Mažesnių grybų nepjaustome, didesnius pjauname išilgai pusiau. Cukinijas ir paprikas nuplauname ir nusausiname. Pašaliname cukinijų kotelius ir sėklalizdžius, išlukštename svogūnus, pašaliname nuo kukurūzų burbuolių lapus ir plaušus. Visas daržoves supjaustome vieno kąsnio gabalais, sudedame į dubenį arba maišelį. Susmulkiname ir sumaišome visus prieskonius. Patogiausia yra naudoti rankinį trintuvą, visus marinato ingredientus tiesiog į putas suplakiau puodelyje. Apliejame daržoves marinatu, gerai išmaišome ir paliekame marinuotis mažiausiai 30 min. kambario temperatūroje, bet geriau 2–12 val. šaldytuve. Paruošiame karštesnį nei vidutinio karštumo grilį – 200°C.

Malkų grilyje reikia palaukti, kol kuras beveik išdegs, liepsnų galiukai turi vos liesti groteles. Anglių grilyje turi nelikti liepsnos, tik raudonumas anglyse. Daržoves išdedame į skylėtą indą, ankštai paskirstome daržoves maždaug vienu sluoksniu. Jeigu daržovių daug, tai geriau jas kepti keliomis porcijomis. Trumpai leidžiame skysčiui iš daržovių nuvarvėti į kriauklę, kad nešokinėtų grilio liepsna. Dabar dedame indą su daržovėmis ant kepsninės grotelių, uždengiame dangčiu pusiau sandariai, kad vyktų karščio cirkuliacija, ir kepame apie 15 min. Kas 5 min. žnyplėmis arba mentele daržoves pavartome. Gerai iškepusios daržovės turi šiek tiek suminkštėti išorėje, bet viduje likti traškios, nors vienas šonelis kiekviename gabaliuke turi paruduoti. Skanaus!

Nors žuvies patiekalų lietuviai valgo ne itin dažnai, tačiau kartas nuo karto ja pasmaguriauja. Vis tik kaip ją paruošti kitaip? Siūlome išmėginti klasikinį kinų receptą, karpį saldžiarūgščiame padaže.

Reikės (8 porcijoms)

2,5 kg karpio,

4 šaukštų baltojo sauso vyno,

3 kiaušinių,

2 česnako skiltelių,

gabaliuko imbiero,

1 raudonojo svogūno,

2 porų (baltosios dalies),

2 morkų,

150 g grybų,

200 g žaliųjų žirnelių,

4 šaukštų kukurūzų krakmolo,

1,5 šaukštelio druskos.

Padažui:

1,5 stiklinės vandens,

1 šaukštas baltojo vyno acto,

5 šaukštų cukraus,

5 šaukštų  pomidorų padažo,

2 šaukštų sojų padažo,

2 šaukštų baltojo sauso vyno,

2 šaukštų krakmolo,

4 šaukštų aliejaus.

Paruošimo būdas

Nuskuskite karpio žvynus, išskroskite. Žirklutėmis pašalinkite stambesnes ašakas. Galvą, uodegą ir pelekus palikite. Žuvį nuplaukite ir nusausinkite. Kiekvienoje pusėje padarykite gilias įpjovas.

Padėkite žuvį ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Apliekite sausu vynu, įtrinkite druska. Įmuškite į dubenį kiaušinius, sudėkite krakmolą ir išmaišykite. Aptepkite šiuo mišiniu karpį.

Nulupkite svogūną, česnakus ir imbierą. Supjaustykite svogūną į keturias dalis, imbierą perpjaukite per pusę. Sudėkite į žuvies vidų svogūnus, česnakus ir imbierą. Kepkite iki 160 laipsnių karščio įkaitintoje orkaitėje pusantros valandos.

Paruoškite daržovių garnyrą. Porus nuplaukite ir supjaustykite maždaug 6 cm ilgio gabaliukais. Morkas nuskuskite, nuplaukite ir supjaustykite stambiais šiaudeliais. Keptuvėje su augaliniu aliejumi 4 min. pakepkite morkas ir grybus. Sudėkite porus ir kepkite dar 3 min., nuolat maišydami. Sudėkite žirnelius, išmaišykite ir iš karto nukelkite nuo ugnies. Palikite šiltoje vietoje.

Paruoškite padažą. Į puodą supilkite stiklinę vandens, actą, vyną ir sojų padažą. Pridėkite kečupo ir cukraus, išmaišykite. Pastatykite puodą ant stiprios ugnies ir užvirkite.
Krakmolą išmaišykite su likusiu kiekiu vandens ir ir atsargiai supilkite į padažą. Sumažinkite ugnį ir maišydami virkite dar 6 min. Pusę padažo užpilkite ant daržovių, išmaišykite.

Likusiu padažu apliekite žuvį. Patiekite su daržovių garnyru.

Sveikos mitybos specialistai pataria žuvų patiekalų valgyti bent du kartus per savaitę. Jie naudingi odai, akims, širdžiai ir plaukams. Tačiau lietuviai žuvies suvalgo vis dar perpus mažiau nei rekomenduoja medikai – tik 13,5 kg per metus, rodo Lietuvos vartotojų instituto duomenys.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje žuvies suvalgoma beveik triskart mažiau nei kiaulienos ir perpus mažiau nei paukštienos. „Pastebime, jog kur kas dažniau žuvį perka moterys, o ne vyrai. Tai suprantama, nes moterys paprastai yra sąmoningesnės ir labiau rūpinasi savo ir šeimos sveikata. Retas vyras įsivaizduoja savo dieną be galingo cholesterolio užtaiso – kiaulienos kepsnio, o moteris, ruošdama vakarienę, galvoja apie vitaminus, šeimai reikalingą baltymų ir kalcio kiekį, medžiagas, reikalingas gražiai odai ir stipriems plaukams“, – sako Girius Merkys, ūsuotaisiais šamais Lietuvoje prekiaujančios įmonės vadovas.

Maistinėmis savybėmis žuvis lenkia lietuvių mėgstamą kiaulieną ir paukštieną. Žuvį valgyti vertinga todėl, kad joje yra B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų. JAV širdies asociacija pataria žuvį valgyti siekiant sumažinti širdies ligų riziką.

G. Merkio teigimu, moterys vis dažnia perka žuvį, kuri būtų kuo liesesnė, be ašakų ir neturėtų joms būdingo dumblo skonio. Pastebima, kad vis dažniau moterys renkasi šamą, kurį sveiko maisto specialistai juokaudami vadina nežuviška žuvimi.

„Vienos pagrindinių mūsų pirkėjų – moterys. Jos kruopšiai renkasi, kokią žuvį įsigyti. Kad ji būtų šviežia ir kokybiška, ją mėgtų vaikai. Moterys baiminasi pirkti šviežios žuvies iš prekybos centrų, nes abejoja, ar iš tiesų ji yra sveika ir tinkamai užauginta“, – sako "Merkio.lt " vadovas G. Merkys.

Moterys vertina žuvį todėl, kad tai yra kalcio bei baltymų šaltinis. Šių maistinių medžiagų kiekiu ypač išsiskiria šamai, kurių patiekalai vadinami delikatesiniais. Skaičiuojama, kad suvalgius vieną šamo patiekalą vyrai pasisavina 28 proc., o moterys – net 34 proc. vienai dienai būtinos baltymų normos.

Sveikos mitybos specialistai skaičiuoja, kad šamų mėsoje yra beveik penktadalis baltymų, daugiau nei kitose Lietuvoje auginamose žuvyse – karpiuose, upėtakiuose ar unguriuose. Kalcio šamų mėsoje yra maždaug keturis kartus daugiau nei kitose žuvyse ar kiaulienoje bei vištienoje. ¬

„Būtent dėl baltymų moterys ir vertina šamo mėsą. Baltymai sustiprina plaukus, sustabdo jų slinkimą. Ši medžiaga svarbi ir nagams, odai, raumenims, regėjimui“, – sako vadovas.

Sveiko maisto žinovai rekomenduoja patiekalus iš šamo derinti su grūdinėmis kultūromis – grikiais, ryžiais, arba sezoninėmis daržovėmis – pomidorais, morkomis. Daugiausiai maistinių medžiagų išlaiko į foliją įvyniota orkaitėje kepta žuvis.