Milano Breros meteorologijos stotyje trečiadienį užfiksuota vidutinė 33 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri yra aukščiausia nuo 1763 metų, kai ji buvo pradėta registruoti.

Ankstesnis Šiaurės Italijos miesto rekordas – 32,8 laipsnio – buvo užfiksuotas 2003 metais.

Ketvirtadienį Milane taip pat užfiksuota aukščiausia minimali temperatūra – 28,9 laipsnio Celsijaus, pranešė ARPA.

ARPA teigė, kad Italijos Alpėse taip pat vyravo intensyvi ir neįprasta temperatūra, tačiau teigė, kad karščio banga netrukus atslūgs, o artimiausiomis dienomis laukiama stiprių perkūnijų.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai lemia vis intensyvesnes ir ilgesnes karščio bangas, ypač Europoje, kuri, Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) duomenimis, yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje.

Karščio bangos yra vienas iš mirtiniausių gamtos pavojų. Kasmet šimtai tūkstančių žmonių miršta dėl su karščiu susijusių priežasčių, kurių galima išvengti.

Tai jau trečias kartas šią vasarą, kai abi šalis užklumpa karščio banga.

Pietų Portugalijoje jau penktą dieną iš eilės siautėja milžiniški miškų gaisrai, o Ispanijos nacionalinės meteorologijos agentūra „Aemet“ perspėjo, kad vidutinė temperatūra šalyje gali viršyti 70 metų rekordą.

„Tai tikriausiai bus karščiausios penkios rugpjūčio dienos per [pastaruosius] 73 metus“, – teigė „Aemet“, paskelbusi beveik visoje šalyje raudonąjį orų pavojų.

Pastarosiomis dienomis Portugalijoje dėl vėjo ir kaitros kilo gaisrai, nusiaubę 15 tūkst. hektarų miško teritorijos.

Didžiausi gaisrai siautėja pietiniame Odemyros regione, iš kurio evakuota daugiau kaip 1 tūkst. 500 žmonių, o ugnis taip pat pasiekė turistų pamėgtą Algarvės regioną.

Tai tikriausiai bus karščiausios penkios rugpjūčio dienos per [pastaruosius] 73 metus.

Anot ekspertų, pasikartojančios karščio bangos, kurios tampa vis intensyvesnės ir ilgesnės, yra klimato kaitos pasekmė.

Pirėnų pusiasaliui tenka didžiausia klimato kaitos Europoje našta – vis dažniau pasitaiko sausrų ir gamtinių gaisrų.

Ispanijos ugniagesiai, stengdamiesi sulėtinti ugnies plitimą Alkantaros Valensijos apylinkėse, netoli sienos su Portugalija, pasitelkė keliolika vandenį pilančių lėktuvų.

„Savo klientus evakavome į viešbutį Alkantaroje“, – sakė poilsio namelių savininkas Joaquinas Dieguezas (Choakinas Diegesas).

„Bet mes tikrai nerimaujame, nes čia yra didžiulis miškas su šimtamečiais ąžuolais. Tai siaubinga“, – pridūrė jis.

Pirminiais duomenimis, Alkantaros Valensijos apylinkėse išdegė 350 hektarų miško.

„Meteo France“ pranešė, kad Huezo Alpių slidinėjimo kurorte, esančiame 1860 metrų aukštyje, buvo užfiksuotas rekordinis 29,5 laipsnių Celsijaus karštis, o Pirėnų kalnų papėdėje esančiame Verdene pirmą kartą užfiksuota 40,6 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Kiti vietiniai karščio rekordai buvo užfiksuoti Reno komunoje Korsikos kalvose (38,3 laipsnių Celsijaus), taip pat Aupse (38,6 laipsnių Celsijaus) ir Vovenarge (37,3 laipsnių Celsijaus) šalies pietuose.

Daliai Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių ruošiantis istorinėms karščio bangoms, buvo paskelbti įspėjimai apie pavojų sveikatai ir evakuacijos.

Aukščiausia temperatūra per visą Europos istoriją šią savaitę gali būti užfiksuota Italijoje, Sicilijos ir Sardinijos salose, kur numatomi 48 laipsniai Celsijaus, pranešė Europos kosmoso agentūra.

„Man tikrai sunku kovoti su karščiu. Nusipirkau mini ventiliatorių, skėtį ir vandens butelių“, – sakė sekmadienį Romoje viešėjusi 48 metų pardavėja iš Brazilijos Lilu Da Costa Rosa (Lilu Da Košta Roza).

Aukščiausia temperatūra per visą Europos istoriją šią savaitę gali būti užfiksuota Italijoje, Sicilijos ir Sardinijos salose, kur numatomi 48 laipsniai Celsijaus.

Vatikane 15 000 žmonių ryžosi pasiklausyti popiežiaus Pranciškaus sekmadieninės maldos, nuo saulės ir karščio besigindami skėčiais ir vėduoklėmis.

Tačiau juodas sutanas vilkintys kunigai, tokie kaip Francois Mbemba (Fransua Mbemba), sakė, kad buvo karšta kaip pragare.

29 metų vyras teigė, kad Šv. Petro aikštėje buvo karščiau nei jo vyskupijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Japonijos valdžios institucijos perspėjo dešimtis milijonų žmonių dvidešimtyje iš 47 prefektūrų, kuriose beveik rekordiškai aukšta temperatūra svilino dideles teritorijas, o kituose regionuose praūžė liūtys.

Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK įspėjo, kad karštis kelia pavojų gyvybei – Tokijuje ir kitose vietovėse užfiksuota beveik 40 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Meteorologijos agentūros duomenimis, aukščiausia kada nors Japonijoje užfiksuota temperatūra – 41,1 laipsnio Celsijaus, pirmą kartą užfiksuota 2018 metais Kumagajos mieste Saitamoje – gali būti viršyta.

Kai kuriose vietovėse sekmadienį buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra per daugiau nei keturis dešimtmečius, įskaitant Hirono miestą Fukušimos prefektūroje – 37,3 laipsnio Celsijaus.

JAV nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo, kad pietinėse ir vakarinėse valstijose plataus masto ir slegianti karščio banga turėtų pasiekti piką, o sekmadienį perspėjimai arba rekomendacijos dėl itin didelio karščio palietė daugiau nei 80 mln. žmonių.

Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje, kuris laikomas viena karščiausių vietų žemėje, sekmadienio popietę pasiekė beveik rekordinę 52 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

Pietų Kalifornijoje kovojama su miško gaisrais, įskaitant Riversaido apygardą, kur jau išdegė daugiau kaip 3 000 hektarų miško. Dėl šios priežasties vietos gyventojams buvo liepta evakuotis.

Prognozuojamos istorinės aukštumos

Europoje italai buvo įspėti ruoštis vienai intensyviausių visų laikų karščio bangų.

Prognozuojant, kad artimiausiomis dienomis oro temperatūra bus rekordiškai aukšta, Italijos sveikatos apsaugos ministerija 16 miestų, įskaitant Romą, Boloniją ir Florenciją, paskelbė raudonąjį pavojaus signalą.

Tikėtina, kad pirmadienį Romoje temperatūra pakils iki 40 laipsnių Celsijaus, o antradienį – 42–43 laipsnių Celsijaus ir viršys 2007-ųjų rugpjūtį užfiksuotą 40,5 laipsnio Celsijaus rekordą.

Atėnų Akropolis, vienas svarbiausių Graikijos turistų lankomų objektų, sekmadienį, trečią dieną iš eilės, karščiausiomis valandomis buvo uždarytas.

Rumunijoje pirmadienį didžiojoje šalies dalyje temperatūra turėtų siekti 39 laipsnius Celsijaus.

Ispanijoje, kur meteorologai perspėjo, kad nuo pirmadienio iki trečiadienio gali kilti nauja karščio banga, temperatūrai Kanarų salose ir pietiniame Andalūzijos regione viršijant 40 laipsnių Celsijaus, neprognozuojamas atokvėpis.

Ispanijai priklausančioje La Palmos saloje šeštadienį nukritusi temperatūra padėjo ugniagesiams kovoti su gaisru, kuris šį savaitgalį išdegino 5 000 hektarų ploto ir privertė evakuoti 4 000 žmonių.

Azijos, Europos ir JAV teritorijose prognozuojamas didžiausias iki šiol buvęs karštis.

Vatikane 15 000 žmonių ryžosi pasiklausyti popiežiaus Pranciškaus sekmadieninės maldos, pasinaudodami skėčiais ir ventiliatoriais, kad atvėstų.

Tačiau juodas sutanas vilkintys kunigai, tokie kaip Francois Mbemba (Fransua Mbemba), sakė, kad buvo karšta kaip pragare.

29 metų jaunuolis teigė, kad Švento Petro aikštėje buvo karščiau nei jo vyskupijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Japonijos valdžios institucijos perspėjo dešimtis milijonų žmonių dvidešimtyje iš keturiasdešimt septynių prefektūrų, kuriose beveik rekordiškai aukšta temperatūra išdegino dideles teritorijas, o kituose regionuose praūžė liūtys.

Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK įspėjo, kad karštis kelia pavojų gyvybei – Tokijuje ir kitose vietovėse užfiksuota beveik 40 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Meteorologijos agentūros duomenimis, aukščiausia kada nors Japonijoje užfiksuota temperatūra – 41,1 laipsnio Celsijaus, pirmą kartą užfiksuota 2018 metais Kumagajos mieste Saitamoje – gali būti viršyta.

Kai kuriose vietovėse sekmadienį buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra per daugiau nei keturis dešimtmečius.

Kai kuriose vietovėse sekmadienį buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra per daugiau nei keturis dešimtmečius, įskaitant Hirono miestą Fukušimos prefektūroje – 37,3 laipsnio Celsijaus.

JAV nacionalinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad nuo Kalifornijos iki Teksaso besitęsianti kaitra per šį savaitgalį turėtų pasiekti piką.

Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje, kuris dažnai laikomas viena karščiausių vietų žemėje, sekmadienį taip pat gali būti užfiksuota rekordinė temperatūra – daugiau nei 54 laipsniai Celsijaus.

Pietų Kalifornijoje kovojama su miško gaisrais, įskaitant Riversaido apygardą, kur jau išdegė daugiau kaip 3 000 hektarų miško. Dėl šios priežasties vietos gyventojams buvo liepta evakuotis.

Kanados vyriausybė pranešė, kad miško gaisrai šiaurinėje šalies dalyje šiemet išdegino rekordinį 10 mln. hektarų žemės plotą, ir manoma, kad vasarą ši žala dar labiau padidės.

Prognozuojamos istorinės aukštumos

Europoje italai buvo įspėti ruoštis intensyviausiai visų laikų karščio bangai.

Prognozuojant, kad artimiausiomis dienomis oro temperatūra bus rekordiškai aukšta, Italijos sveikatos apsaugos ministerija 16 miestų, įskaitant Romą, Boloniją ir Florenciją, paskelbė raudonąjį pavojaus signalą.

Tikėtina, kad pirmadienį Romoje temperatūra pakils iki 40 laipsnių Celsijaus, o antradienį – 42-43 laipsnių Celsijaus ir viršys 2007-ųjų rugpjūčio mėnesio pasiektą 40,5 laipsnio Celsijaus rekordą.

Europos kosmoso agentūra (ESA) įspėjo, kad Sicilijoje ir Sardinijoje temperatūra gali pakilti iki 48 laipsnių Celsijaus – tai gali būti karščiausia kada nors šiame žemyne užfiksuota temperatūra.

Trečią dieną iš eilės Atėnų Akropolis, vienas svarbiausių Graikijos turistų lankomų objektų, buvo uždarytas karščiausiomis valandomis.

Rumunijoje pirmadienį didžiojoje šalies dalyje temperatūra turėtų siekti 39 laipsnius Celsijaus.

Meteorologijos agentūra įspėjo, kad Ispanijoje nuo pirmadienio iki trečiadienio gali kilti nauja karščio banga, kai šiuo metu Kanarų salose ir pietiniame Andalūzijos regione temperatūra viršija 40 laipsnių Celsijaus.

Savaitgalį Ispanijai priklausančioje La Palmos saloje kilo 5 000 hektarų ploto gaisras, dėl kurio teko evakuoti 4 000 gyventojų.

– Kaip ši iniciatyva gimė?

L. L.: Mes tikrai daug dirbame su senjorais ir mūsų „Šiltų apsilankymų“ programos savanoriai kiekvieną dieną susitinka su globojamais senyvo amžiaus žmonėmis. Todėl metai iš metų pastebime, kad kai ateina karščiai – prasideda tragedija. Arba mūsų senjorai nenori kelti kojos iš namų, užsidangsto langus ir net normaliai neprasivėdina kambarių, arba kaip tik pačiu karščio piko metu kažkur važiuoja – ar tai į turgų, ar tai į sodus, ar į daržus – turime tokius du labai radikalius polius. Matome tą problemą ir iššūkius, kad, na, vyresnio amžiaus žmonės kartais pamiršta elementariausias taisykles, ką reikėtų daryti ir kaip apsisaugoti nuo karščio. Tikrai tos karščio bangos sukelia labai daug sveikatos problemų – ar tai būtų spaudimas padidėjęs, ar pykinimas, alpimas, – todėl norime rūpintis Lietuvos senjorais ir paskelbėme tokią akciją – „Senjore, kartu atremkime vasarišką kaitrą!“. Visuose mūsų skyriuose per visą Lietuvą vyksta renginiai, į kuriuos kviečiame senjorus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip senjorams sekasi priimti informaciją? Kaip jie reaguoja?

L. L.: Būna labai sunku iškapstyti, iš kur jie tokių įsisenėjusių mitų turi – jie žino, kad yra taip ir ne kitaip, todėl tikrai reikia pakovoti. Tačiau senjorai labai gausiai renkasi, net ne visąlaik telpame į patalpas. Labai labai smagu, kad ateina ir labai gausiai, domisi ir klausinėja. Jiems dažniausiai būna didžiulis šokas dėl aprangos, kai sakome, kad reikia kuo šviesesnių drabužių ir kuo natūralesnės medžiagos, nes irgi yra įprotis prisidangstyti, kad joks odos plotelis nešviestų. Vanduo – irgi. Vyresni žmonės linkę mažiau gerti, nes nenori, galbūt, dažnai į tualetą vaikščioti, gal kitų problemų arba susigalvojimų turi. Tikrai su vandeniu yra labai daug iššūkių. Labai gražu buvo stebėti savanores, kai rodė, kad į vandenį galima agurkų įsidėti, citrinos griežinėlį, ar kokį mėtos lapelį nusiskynus, kad tiesiog būtų skaniau ir maloniau gerti. Apsauga nuo saulės taip pat yra iššūkis. Žmonės sunkiai priima informaciją, kad apskritai egzistuoja ir kad padeda tie kremai, tai irgi yra labai svarbus dalykas. Žinoma, toliau – kad neriebus maistas, ne apsunkinantis maistas, ką irgi dažnai vyresni žmonės mėgsta valgyti, bet tikrai karštomis dienomis yra nerekomenduotina, mažiau kavos gerti, burbuliukai ir gazuoti gėrimai irgi nepadės ir, žinoma, vėdinti patalpas. Mes suprantame, kad vyresni žmonės kondicionierių savo namuose neturi, na, turbūt, ir dėl finansinių sumetimų, ir tai tikrai tai nėra būtina. Svarbu kartais padaryti skersvėjį ir nebūti užsibarikadavus, kas dažnai ir vyksta.

– Dažniau senjorai domisi anksčiau laiko ar jau tik susidūrę su problema?

J. A.: Iš tiesų didžioji dalis kreipiasi jau tik susidūrę, o dažniausiai – į vaistinę ateina vidury dienos, per patį karščio piką, su jau padidėjusiu kraujospūdžiu, silpnumu, pykinimu, galvos svaigimu, mirguliavimu akyse. Tuomet mes pamatuojame kraujospūdį ir kviečiame greitąją pagalbą – čia dažniausias atvejis. Tačiau jau pavasarį reikėtų pasirūpinti elektrolitais, kuriuos galima dėti į vandenį – taip daug skanesnis vanduo ir galima kartu išgerti ir kalį, ir magnį, ir natrį, gliukozę. Galima pasirūpinti ir apsauga nuo saulės, ir tiesiog niekur neiti per patį karštį. Tačiau, žinokite, ne visada taip vyksta.

Sėdėdami užsidarę namuose jie blogina ne tik savo fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną.

– Iš tiesų, daugybė senjorų sutiko – jie niekur neina, bet ir langų neatsidaro, izoliuojasi. Ar tai yra gerai?

J. A.: Nėra gerai. Dažnai būna, kad senjorai turi lėtinių ligų ir ne vieną, todėl pajudėti, išeiti, pakvėpuoti grynu oru būtina. Ir ne tik sergantiems, bet ir sveikiems senjorams. Sėdėdami užsidarę namuose jie blogina ne tik savo fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną.

– Ir reikia rinktis pavėsį, taip?

J. A.: Taip, visiškai teisingai. Nebūkite saulėje.

L. L.: Ir neštis visur vandenį kartu!

Šią savaitę Meksikos sostinėje Meksike temperatūra pasiekė rekordinę 35 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

Nuo balandžio 14 dienos iki birželio 12 dienos septynios aukos mirė nuo šilumos smūgio, o viena – nuo dehidratacijos, sakoma ministerijos pranešime.

Šiaurės rytuose esančiame Monterėjaus mieste temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, namuose sumažėjo vandens slėgis, o dėl padidėjusio elektros poreikio, įskaitant oro kondicionierius, nutrūko elektros tiekimas.

Monterėjaus gyventoja Wendy Tijerina (Vendi Tijerina) teigė, kad karštis dar didesnis, nes miestas yra pramoninėje zonoje.

„Trūksta vandens, negalima maudyti vaikų ar net naudotis ventiliatoriumi, nes atjungė elektrą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Ji teigė, kad jos šeima stengiasi gerti daug vandens, kad apsisaugotų nuo šilumos smūgio.

Nuevo Leono valstijos, kurioje įsikūręs Monterėjus, vyriausybė apribojo vaikų lankymosi mokykloje laiką iki dviejų valandų per dieną, kad būtų išvengta saulės.

Praėjusiais metais Meksikoje kai kuriose šalies dalyse buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl sausros, dėl karščio bangos ir lietaus trūkumo išsekus rezervuarams.

Kai kurių miestų, tarp jų Monterėjaus, valdžia kelias savaites leido namų ūkiams naudotis vandeniu iš čiaupo tik kelias valandas per dieną.

Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, prognozuojama, kad karščio bangos „viršys žmogaus fiziologines ir socialines ribas“ Sahelyje, Afrikos Kyšulyje ir Pietų bei Pietvakarių Azijoje, o ekstremalūs įvykiai iššauks „didelio masto kančias, gyvybių praradimą, migraciją bei toliau didėjančią nelygybę“, nurodė organizacijos.

Šiais metais tokiose šalyse kaip Somalis ir Pakistanas įvykusios katastrofos piešia niūrų scenarijų – ateityje galime tikėtis dar daugiau mirčių, dažnesnių ir intensyvesnių su karščiu susijusių humanitarinių ekstremalių situacijų.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) bei Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) paskelbė ataskaitą prieš kitą mėnesį Egipte įvyksiantį JT COP27 aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais.

Joje skatinama nedelsiant veikti, kad būtų išvengta stichinių nelaimių ateityje, ir nurodyti konkretūs veiksmai, galintys sušvelninti blogiausius įmanomus padarinius.

„Yra aiškios ribos, kurias peržengus žmonės, veikiami didelio karščio ir drėgmės, negali išgyventi“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat neatmetama, kad bus pasiekta riba, kuomet dėl per didelio karščio visuomenės nebepajėgs visų aprūpinti tinkamomis gyventi sąlygomis.

Anot ataskaitos, į rizikos grupę patenkančių žmonių skaičius dėl gyventojų senėjimo, atšilimo ir urbanizacijos bendro poveikio kelių dešimtmečių perspektyvoje gali stipriai padidėti.

„Prognozuojami būsimų mirčių, sukeltų didelio karščio, rodikliai yra stulbinančiai aukšti – šimtmečio pabaigoje gali susilyginti su visomis vėžinių ar infekcinių ligų sukeltomis mirtimis – ir stulbinančiai netolygaus pasiskirstymo“, – toliau plėtojama ataskaitoje.

Teigiama, kad žemės ūkio darbuotojams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims gresia didesnė ligų ir mirties rizika.

„Ir toliau nesugebant pristabdyti klimato kaitos, nuo ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip karščio bangos ar potvyniai, labiausiai kentės pažeidžiamiausi visuomenės nariai, – sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas). – Su baisiausiomis pasekmėmis susiduriama šalyse, kurios jau kenčia nuo bado, konfliktų ir skurdo.“

IFRC generalinis sekretorius Jaganas Chapagainas (Džaganas Čapagainas) paragino COP27 šalis investuoti į regionų, kuriems gresia didžiausias pavojus, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos prevenciją.

OCHA ir IFRC pasiūlė penkis pagrindinius veiksmus, padedančius kovoti su karščio bangų poveikiu, įskaitant išankstinės informacijos teikimą, kad žmonės ir valdžios institucijos laiku sureaguotų, ir naujų finansavimo šaltinių veiksmams vietos lygmeniu paiešką.

Iš humanitarinių organizacijų tikimasi „termiškai tinkamesnių“ skubaus apgyvendinimo prieglaudų ir „vėsinimo centrų“, o bendruomenės kviečiamos koreguoti savo plėtros planus, kad būtų atsižvelgta į galimus ekstremalaus karščio padarinius.

Vasarą šalį alino neįprastai intensyvi karščio banga, dėl kurios išdžiuvo upės, išdegė pasėliai ir kai kur nutrūko elektros energijos tiekimas.

Pasak ekspertų, Pietų Kiniją praėjusį mėnesį apėmusi karščio banga buvo viena intensyviausių pasaulio istorijoje: kai kuriose Sičuano provincijos dalyse ir Čongčingo didmiestyje ne vieną dieną buvo fiksuojama gerokai aukštesnė nei 40 Celcijaus laipsnių temperatūra.

Vidutinė rugpjūčio mėnesio temperatūra visoje šalyje buvo 22,4 Celsijaus laipsnio – 1,2 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV, remdamasis šalies meteorologijos tarnyba.

Ataskaitoje teigiama, kad praėjusį mėnesį maždaug 267 šalies meteorologijos stotyse buvo pasiekti ar viršyti temperatūros rekordai.

Praėjęs mėnuo taip pat buvo trečias sausiausias rugpjūtis Kinijoje per visą stebėjimų istoriją – vidutinis kritulių kiekis buvo 23,1 proc. mažesnis už vidutinį daugiametį.

„Vidutinis karštų dienų skaičius buvo neįprastai didelis, o regioniniai aukštos temperatūros procesai ir toliau veikia mūsų šalį“, – meteorologijos tarnybą citavo CCTV.

Mokslininkai sako, kad dėl žmogaus veiklos nulemtos klimato kaitos intensyvėja ir dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, įskaitant karščio bangas, sausras ir staigius potvynius.

Praėjusį mėnesį termometrų stulpeliams pakilus iki 45 laipsnių, kai kurios Kinijos provincijos buvo priverstos riboti elektros tiekimą, miestams bandant tvarkytis su smarkiai išaugusiu elektros energijos poreikiu, kurį iš dalies lėmė suintensyvėjęs kondicionierių naudojimas.

Nuotraukose iš Čongčingo matyti, kad vienas Jangdzės intakas beveik išdžiūvo, o toliau į rytus smarkiai nuseko didžiausio Kinijos gėlavandenio ežero vandens lygis.

„Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.

Pasak prefektūros, „gaisras yra itin smarkus ir išplito į piečiau esantį Landų departamentą“, kur yra regioninis parkas „Landes de Gascogne“.

Pakrantės vietovėje, į kurią vasarą plūsta didžiulės turistų minios, niekas nenukentėjo, tačiau netoli Belen Beljė kaimo buvo sunaikinta 16 namų.

Prefektūra įspėjo, kad gaisras artėja prie greitkelio A63 – svarbios arterijos, jungiančios Bordo su Ispanija.

Greičio apribojimai greitkelyje buvo sumažinti iki 90 km per val. tam atvejui, jei dūmai pradėtų riboti matomumą. Jeigu gaisras dar labiau sustiprėtų, magistralė gali būti visiškai uždaryta.

Liepą įsiplieskęs Landiraso gaisras buvo didžiausias iš kelių, šiemet siautėjusių pietvakarių Prancūzijoje, kamuojamoje rekordinės sausros ir virtinės karščio bangų.

Kai kuriuos gaisrus sukėlė padegėjai, todėl pareigūnai iš pradžių įtarė, kad ir Landiraso gaisras kilo dėl nusikalstamos veikos. Vėliau policija paleido sulaikytą įtariamąjį, nes pritrūko įrodymų.

Įvykio vietoje dirba apie 500 ugniagesių, jiems padeda vandenį pilantys lėktuvai.

Landiraso gaisras ir antras didelis gaisras netoli Arkašono išdegino iš viso 21 tūkst. hektarų ploto ir privertė evakuoti daugiau kaip 36 tūkst. žmonių, kol buvo suvaldyti, bet ne visiškai užgesinti.

Tuo metu Vakarų Prancūzijoje netoli Anžė ir Le Mano nuo pirmadienio kilęs miško gaisras išdegino 1,2 tūkst. hektarų, stichiją stengiasi lokalizuoti beveik 400 ugniagesių.

Regioninis gaisrų gesinimo koordinavimo centras pareiškė įtariantis, kad už kai kuriuos „neįtikėtinus gaisro protrūkius“ atsakingi padegėjai.