Muzikantai atliks monumentalią programą – tris vokiečių romantizmo genijaus J. Brahmso sonatas smuikui ir fortepijonui. Šie kamerinės muzikos šedevrai laikomi absoliučios muzikos etalonais kuriuose išreikštas asmeninis kompozitoriaus jausmų ir minčių pasaulis. Juose persipina magiškas romantizmas su giliomis ekspresijomis, o abu instrumentai kompozitoriaus apdovanoti lygiavertėmis partijomis. Didžioji J. Brahmso kūrybos dalis priskiriama klasikinės muzikos aukso fondui, tai simfonijos, koncertai, instrumentinė solinė muzika, kamerinės bei vokalinės muzikos opusai.

„J. Brahmso muzika ir ypač trys sonatos smuikui ir fortepijonui, kurias mes atliksime koncertuose Lietuvoje, yra muzikinės-filosofinės minties viršūnė. J. Brahmsas savo kūryboje yra absoliutus perfekcionistas, iškristalizavęs kiekvieną savo parašytą natą iki maksimumo. Nežinau kito tokio kompozitoriaus, kuris būtų tiek išgryninęs savo muziką. Mes žinome J. Brahmso tris sonatas smuikui ir fortepijonui, tačiau savo kūrybinio kelio pradžioje jis buvo parašęs dar penkias sonatas, kurias pats kompozitorius sunaikino, manydamas, jog jos nepakankamai tobulos.  Tai yra vienas įrodymų kiek savo muzikos kūrimo procese J. Brahmsas siekė perfekcijos, kad joje nebūtų nieko nereikalingo.

Man įstrigo viena jo išsakyta frazė, kad jo tikslas yra kurti amžiną muziką, kuri išliks, kuri būtų nepririšta prie laiko. Iš vienos pusės jo muzika – tai aukščiausios kalnų viršūnės, kuriomis lėtai slenka rūkas ir debesys, o tuo pačiu vietomis apima jausmas kad nusileidi į pačią giliausią vandenyno vietą. Įdomu dar ir tai, kad šalia tobulos formos jo muzikoje išreikštas spontaniškumas ir kone jaunatviškas polėkis. Genijai dažnai savo kūryboje sugeba suderinti vienu metu priešingus, arba tarsi vienas kitą paneigiančius dalykus. J. Brahmso kūryba gausi tokių paradoksų“, – pasakojo pianistas K. Uinskas.

Paklaustas, ko klausytojai gali tikėtis ateidami į koncertą, kuriame bus atliekamos visos trys J. Brahmso sonatos smuikui ir fortepijonui, K. Uinskas sakė: „Mano didžiausia viltis ir noras, kad koncerte klausytojai pajaustų gilų emocinį ir dvasinį išgyvenimą. Jeigu mums su B. Brovtsynu tai pavyks padaryti, mūsų misija bus įvykdyta. B. Brovtsynas yra didis atlikėjas, kuris yra sutvertas J. Brahmso muzikai.

Apskritai apie muziką labai sunku kalbėti žodžiais. Iš vienos pusės aš galiu kalbėti kelias valandas ir tuo pačiu aš nežinau, ar aš viską pasakysiu, ką noriu. Būtent tam ir yra skirtas koncertas, kad klausytojas galėtų pajausti ir išgyventi viską, kas žodžiais neperteikiama. Man pačiam J. Brahmso muzika labai asocijuojasi su kalnais. Prieš keletą savaičių keliavau Alpėse, kuriose būtent ir atradau tą jo muzikos ir kalnų didybės ryšį. Kada esi kalnuose, matai tą visą jų grožį, mastelį ir supranti, kad kalnams nereikia nieko niekam įrodinėti. Jie tiesiog stovi tokie didingi, o tu esi ten toks mažytis šalia jų. Panašiai ir su J. Brahmso muzika. Ji yra tokia didelė, kad atliekant ją, tu supranti, kad šalia jos tu negali iškelti savęs, čia tarsi esi tas mažas žmogeliukas apsuptas kalnų didybės. Ir vienintelis dalykas, ką tu gali padaryti, tai susilieti su tais kalnais. Taip ir su J. Brahmso muzika – vienintelis teisingiausias kelias, tai susilieti su jo muzikos tėkme. Jo kūryba yra tokia ypatinga, kad mano nuomone prie jos reikia atlikėjui prieiti, pribręsti savo kūrybiniame kelyje.

Aš tik dabar supratau, kad dabar galiu pajausti jo muziką ir su ja susilieti. J. Brahmsas nėra tas kompozitorius, kur gali paimti jo partitūrą, padirbėti mėnesį laiko ir eiti koncertuoti. Tada klausytojai nieko neišgyvens ir nepajaus. Čia kaip pats J. Brahmas savo kūrybą grynino iki aukso grynumo, taip ir atlikėjas turi išgryninti atliekamą jo kiekvieną natą. Klausytojams prieš einant į koncertą rekomenduočiau internete atsidaryti ir pažiūrėti J. Brahmso nuotraukas, o ypač įsižiūrėti į jo akis. Tai padės jį geriau suprasti ir pajausti klausantis jo muzikos. Jo akys, žvilgsnis, stotas viskas atsispindi jo kūryboje.“

Smuikininkas B. Brovtsynas pasakojo, kad šias tris sonatas smuikui ir fortepijonui jis grojo jau daug kartų praeityje, tačiau jam nėra tekę visų šių sonatų atlikti viename koncerte.

Johanesas Brahmsas. / Organizatorių archyvo nuotr.

„Didžiausias iššūkis tas, kad kiekviena iš šių sonatų yra tobulai sukonstruoti trys atskiri kūriniai su savo pasauliais, ir mūsų užduotis šiame koncerte bus visus šiuos pasaulius perteikti. Pirmoji sonata yra tarsi iš kitos planetos ir jeigu nežinočiau, kad ji pirmoji, galvočiau, kad ji iš tiesų J. Brahmso buvo parašyta paskutinioji. Jos koda yra viena transcendentiškiausių iš jo kūrybos. Antroji sonata yra labiau pastoralinė, žymiai ramesnė ir mažiau dramos, tuo tarpu trečiojoje sonatoje atsiskleidžia J. Brahmso visos audros, tarsi jis vėl sugrįžo į savo jaunystę, kur atviros visos jo žaizdos ir apnuoginti jausmai. Taigi trys skirtingos sonatos ir sugroti jas vieną paskui kitą – bus sudėtingas mums kaip atlikėjams uždavinys, kadangi šios sonatos tai nėra istorijos pasakojimas, kuris išsiriša į kažkokį išsprendimą, labiau atvirkščiai. Klausytojai turės galimybę šiame koncerte pažvelgti į skirtingą J. Brahmso pasaulį, skirtinguose jo gyvenimo etapuose“, – kalbėjo B. Brovtsynas.

Savo repertuare turintis virš 50 smuiko koncertų, šimtus kamerinės muzikos kūrinių – B. Brovtsynas kviečiamas koncertuoti garsiausių pasaulio koncertų salių ir orkestrų, įskaitant Londono filharmonijos, Varšuvos filharmonijos, Karališkąjį Danijos, Berlyno radijo, Academie of St. Martin in the Fields, BBC Symphony ir kitus orkestrus. Jis pasirodo su tokiais dirigentais kaip: Sir Neville Marriner, Vladimir Jurowski, Neemi Jarvi, Marek Janowski, Jan Pascal Tortelier, Mikhail Jurowski, Gerd Albrecht, Michael Sanderling ir kt. Smuikininkas pasirodo kamerinės muzikos ansambliuose su pasaulinėmis žvaigždėmis, tokiomis kaip smuikininkai Janine Jansen, Gidon Kremer, violončelininkas  Misha Maisky. Atlikėją nuolat kviečia garsiausi festivaliai, įskaitant Verbier Edinburgo, Zalcburgo, Enescu Rumunijoje ir kitus. Jo įrašus leidžia tokios kompanijos kaip Decca, Onyx ir Naxos.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas K. Uinskas koncertuoja pagrindinėse pasaulio salėse, tokiose kaip Niujorko Carnegie Hall, Vašingtono J.F. Kennedy Center, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje, Madrido Filharmonijoje, Briuselio BoZar bei eilėje kitų salių. Šie tarptautiniai pasirodymai akimirksniu pelnė aukščiausius kritikų įvertinimus bei klausytojų pripažinimą.

2021 metų vasarą K. Uinskas buvo antrą kartą pakviestas dalyvauti legendinės pianistės Marthos Argerich festivalyje Hamburge, kartu su violončelininku Alexandru Kniazevu pasirodė Hamburgo „Laeiszhalle“. Po šio koncerto belgų įrašų kompanija Avanticlassic išleido dueto kompaktinę plokštelę su Johanneso Brahmso kūriniais. Pirmą kartą šiame festivalyje pianistas grojo 2018 metais su pianistu Evgeni Bozhanovu. Pastaraisiais metais K. Uinskas koncertavo su tokiais orkestrais kaip Valonijos Karališkasis kamerinis (Belgija), Šiaurės Čekijos ir Krokuvos filharmonijų, Pietų Vestfalijos (Vokietija), Liepojos, Rosarijo (Argentina) simfoniniai, taip pat Lietuvos orkestrai. Solinius rečitalius be jau minėtų salių pianistas grojo Norvegijoje, Japonijoje, Indijoje, Slovakijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose šalyse.

Pastarąjį mėnesį koncertavęs Italijoje, Austrijoje, Ispanijoje K. Uinskas džiaugiasi būsimais susitikimais su lietuvių publika. Šie pianisto soliniai koncertai pakeis turėjusius įvykti ir atšauktus K. Uinsko koncertus su violončelininku Aleksandru Kniazevu. „Deja, karas Ukrainoje neišvengiamai palietė visas gyvenimo sritis, įskaitant ir kultūrą. Buvome priversti atšaukti ne vieną koncertą. A. Kniazevas nuostabus, išskirtinio talento violončelininkas. Tačiau jis tapo „putiniško“ režimo auka ir labai gaila, kad ir kaip priešintųsi įvykiams Rusijoje, tačiau ta jėga kol kas per silpna. Tuo pačiu atšaukti koncertai yra menka problema kontekste to, kas vyksta šiandien Ukrainoje. Sunku suvokti, kokį pragarą išgyvena jos žmonės. Apima vidinis kaltės jausmas, kai bandai užsiimti įprasta savo veikla, kai bandai groti, repetuoti ar koncertuoti. Iš kitos pusės, turi suvokti, kad gyvenimas nesustoja, ir kad tiesiog privalai judėti toliau. Būtent todėl tęsiame koncertinę veiklą. Siekiame nepasiduoti, sklaidyti niūras mintis ir emocijas pasitelkdami tai, kas pasaulyje tyriausia. Muzika gali mus pakylėti, sukelti šviesias emocijas. Kupini gerų minčių mes galime daugiau, esame labiau inspiruoti,“ – mintimis dalijosi „Naujosios muzikų kartos“ atstovai.

Karas Ukrainoje neišvengiamai palietė visas gyvenimo sritis, įskaitant ir kultūrą. Buvome priversti atšaukti ne vieną koncertą.

Šiuose dviejuose koncertuose K. Uinskas publikai pristatys didžiojo romantizmo genijaus – Ferenzo Liszto kūrinių programą.

„Pirmą kartą su šio kompozitoriaus kūryba giliau susidūriau praėjusį rudenį. Aš iki tol nebuvau grojęs F. Liszto solinių kūrinių. Kažkaip visą laiką jo vengiau. Jo kūriniai savyje turi akivaizdų blizgesį, kuriuo lengva publikai padaryti paviršutinišką įspūdį. Aš tuo tarpu jutau, kad ilgoj distancijoj, formuojantis man kaip asmenybei, kaip atlikėjui prie blizgučių pulti nereikia. Galiausiai prie F. Liszto aš priėjau jau supratęs kitų didžiųjų kompozitorių kūrybą. Pasirinkau sunkesnį kelią – pirmiausia įveikti užduotis, slypinčias F. Chopino, J. Brahmso, S. Rachmaninovo muzikoje. Dabar F. Liszto kūryboje matau ne tik virtuozinį blizgesį, bet ir filosofinį pradą. Šią savo naują programą su pertraukomis publikai jau skambinu keletą mėnesių ir ji kaskart vis keičiasi, bręsta. Atrandu tokias gelmes, iki kurių prieiti reikia laiko. Tad labai džiaugiuosi, kad Lietuvos publikai dar kartą pristatysiu šiuos kūrinius, šį kartą juose suskambės vėl kitos prasmės. Didelė dovana pačiam atlikėjui turėti galimybę nuolat grįžti prie kūrinių. Skirtingose gyvenimo atkarpose, jie skamba visiškai kitaip“, – pasakojo pianistas K. Uinskas.

Publika vis dar su didžiausiu įspūdžiu prisimena K. Uinsko pasirodymus su smuikininku Svetlinu Russev, vykusius vasario pradžioje, kuomet pasaulis dar gyveno ateinančio pavasario viltimi. Ir staiga vasario 24 d. vėl viskas pasikeitė.

„Tik prasidėjus karui nuo ryto iki nakties stebėjau visus įvykius, klausiau laidas, tiek stipriai ir jautriai įsigyvenau į visą situaciją, kad tai galiausiai pradėjo daryti žalą visai savijautai ir emocinei sveikatai. Visa laimė, kad mano suplanuota koncertinė veikla nenutrūko. Tai man leido atsitraukti mintimis nuo visų šių baisių įvykių pasaulyje. Labai svarbu dozuoti, riboti ir būtinai užsiimti savo kasdienine veikla. Koncertai – tai galimybė pirmiausia man pačiam pabėgti ir atsitraukti nuo juodų minčių. Džiaugiuosi, kad renginiai vyksta, kad žmonės juose lankosi, dabar kaip niekada gera susitikti su savo klausytojais ir jausti tą bendrumo jausmą. Labai laukiu šių susitikimų su Lietuvos publika.“ – kalbėjo pianistas K. Uinskas.

Pianisto K. Uinsko soliniai koncertai Lietuvoje:

Balandžio 25 d. – Kauno filharmonijoje;

Balandžio 28 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Šie koncertai bus unikali proga pirmą kartą po karantino didžiuosiuose Lietuvos miestuose išgirsti K. Uinsko pasirodymus. Belaukiant koncertų – pianistas kalba apie savo naująją programą ir kūrybinį gyvenimą.

– Kaip koncertų anonse rašoma, rengiate visiškai naują, solinę Ferenco Liszto programą. Kodėl pasirinkote šį kompozitorių?

– F. Lisztas pianizmo pasaulyje yra be galo svarbi figūra. Romantinio fortepijono virtuoziškumo supratimas be šio kompozitoriaus kūrinių neįmanomas. Virtuoziškumas ir F. Lisztas yra tarsi sinonimai. Jis pats buvo ne tik genialus kompozitorius bet ir pianistas virtuozas, kuris pirmas istorijoje pradėjo groti solinius koncertus mintinai, nenaudodamas natų. Panašiai kaip N. Paganinis smuiko pasaulyje, F. Lisztas daugiausia legendomis apipintas pianistas. Kuomet F. Chopinas išgirdo skambinant F. Lisztą F. Chopino etiudus op. 10, dedikuotus F. Lisztui, jis neteko žado ir savo laiškuose rašė, kad jam svaigsta galva, kad jis norėtų pavogti būdą, kuriuo šis atlieka paties F. Chopino sukurtas kompozicijas. Kuomet publika klausydavo F. Lisztą skambinant, daugelis alpdavo koncertuose nuo jo pribloškiančio virtuoziškumo ir charizmos. Pažvelkite į seno F. Liszto nuotraukas, atrodo, kad jis tarsi mitinė būtybė iš fantastinių pasakų.

Be savo genialaus grojimo F. Lisztas į visą klasikinės muzikos istoriją įėjo ir kaip vienas ryškiausių romantinio periodo kompozitorių, didžiąją savo kūrybos dalį dedikavęs būtent fortepijonui.

Aš iki šiol nesu grojęs F. Liszto solinių kūrinių. Kažkaip visą laiką jo vengiau. Man F. Lisztas atrodė tarsi žemai kabantis vaisius. Jo kūriniai savyje turi akivaizdų blizgesį, kuriuo lengva publikai padaryti paviršutinišką įspūdį. Aš jutau, kad ilgoj distancijoj, formuojantis man kaip asmenybei, kaip atlikėjui prie blizgučių pulti nereikia. Galiausiai prie F. Liszto aš priėjau jau supratęs kitų didžiųjų kompozitorių kūrybą. Džiaugiuosi, kad prie šio kompozitoriaus priėjau būtent dabar. Pasirinkau sunkesnį kelią – pirmiausia įveikti užduotis, slypinčias F. Chopino, J. Brahmso, S. Rachmaninovo muzikoje. Dabar F. Liszto kūryboje matau ne tik virtuozinį blizgesį, bet ir filosofinį pradą.

Kažkaip intuityviai pasirinkau groti F. Lisztą būtent dabar ir tuo pačiu gavosi net labai įdomus atsitiktinumas. Tik pradėjęs dirbti su šia nauja programa, pamačiau, kad šiais metais, spalio 22 d., pasaulis minės 210-ąsias F. Liszto gimimo metines. Tad su mano koncertais tarsi savotiškai pasitiksime šį gražų jubiliejų.

– Pasirinkote vieno kompozitoriaus koncepciją – ar nebijote, kad klausytojui gali būti nuobodu?

– Priešingai – soliniame rečitalyje atliekant vieno kompozitoriaus kūrinius, galima pilnai pasinerti į jo kūrybinį kelią, parodyti skirtingus jo „veidus“, gyvenimo etapus, atskleisti jo portretą. Šioje programoje klausytojai išgirs F. Liszto virtuozinį, filosofinį, poetinį-lyrinį bei kitus pradus. Prieš metus savo soliniuose rečitaliuose skambinau taip pat vieno kompozitoriaus, F. Chopino kūrinius ir tai labai pasiteisino mano ir publikos atžvilgiu.

– Ką šiandieninis klausytojas gali atrasti aktualaus sau F. Liszto muzikoje?

– Žmogus prieš šimtą metų ar prieš du šimtus metų yra tas pats žmogus. Pamatiniai klausimai išlieka tie patys. Emocijos, tokios kaip džiaugsmas, liūdesys, meilė, ilgesys, aistra niekur nedingo. Aplinkoje, technologijose daug kas pasikeitė, bet žmogaus jausminis pasaulis vis dar yra tas pats. Kalbant apie F. Liszto kūrybą ir jos aktualumą, galima būtų išskirti vieną temą, kuri aktuali kone visame kūrybos kelyje, – būtent tamsaus ir šviesaus pradų prieš pastatymą, jų vidinę kovą. Tikriausiai kiekvienas žmogus susiduria su šiuo klausimu anksčiau ar vėliau. Kurį kelią pasirinkti, juk dažnai tamsos kelias gali atrodyti ne mažiau viliojantis negu šviesos. F. Lisztas labiausiai akivaizdžiai šį klausimą kelia Sonatoje h-moll, kurioje vyksta epinė šių stichijų kova. Sonata – yra tarsi viso jo gyvenimo apžvalga. Svarbiausių gyvenimo klausimų, momentų ir konfliktų kertinis akmuo. Ši sonata kaip gyvenimas – prasideda tarsi širdies dūžiais, o vėliau vyksta šviesos ir tamsos priešinimas ir viskas, kas yra tame.

– Karantinas leido atsikvėpti nuo koncertų. Jūsų karantino atradimai – praradimai?

– Nebandysiu pagražinti, gero šitame buvo mažai. Vienintelis geras dalykas, kad galėjome daugiau laiko praleisti su šeima. Jaučiausi kaip traukinys, nuvažiavęs nuo bėgių. Visa kūryba, planai, koncertai buvo įgavę pagreitį ir staiga viskas sustojo. Mano produktyvumas tame etape nukrito kone iki nulio. Dar eilinį kartą įsitikinau, kad gyvenimas be gyvo bendravimo su muzika ir klausytojais yra labai nykus.

– Ar turite, kas Jus įkvepia kūrybai? Pasakykite tris Jus labiausiai įkvėpusius asmenis Jūsų kūrybiniame kelyje ir kodėl.

Kuomet publika klausydavo F. Lisztą skambinant, daugelis alpdavo koncertuose nuo jo pribloškiančio virtuoziškumo ir charizmos.

– Sunku išskirti tris... yra daug asmenybių, kurios įkvepia vienu ar kitu metu. Nepriklausomai nuo profesijos, mane žavi tie žmonės, kurie savo srityje eina iki absoliutaus maksimumo, siekia tobulybės, nebijo ieškoti savitų, naujų kelių... Pavyzdžiui, V. van Goghas – kaip jis besąlygiškai tikėjo tuo, ką nori daryti. Visas pasaulis galėjo abejoti, tačiau jo vidinis balsas sakė, kad jis turi tapyti ir siekti tikslo bet kokia kaina. Jis dirbo kaip užhipnotizuotas, nors pardavė per visą savo gyvenimą tik vieną paveikslą. O šiandien jis laikomas vienu svarbiausių dailininkų istorijoje... Arba M. M. da Caravaggio – tam, kad atrastų savo stilių, tapybos paslaptis jis ėjo iki visiško pamišimo, nebijojo ieškoti naujų išraiškos priemonių ir naujai matyti dalykus. Mane taip pat labai įkvepia legendinė pianistė Martha Argerich – būdama 80 m. ji groja geriau nei bet kada savo gyvenime, išlaikiusi gyvybingumą, smalsumą, norą mokytis. Kuomet bendrauji su ja, atrodo, kad bendrauji su jaunu žmogumi, visiškai nesijaučia nei metų našta, nei nuovargis nuo gyvenimo. Ir visa tai yra dėl aistros ir tikėjimo tuo, ką darai.

Tokie pavyzdžiai mane labai įkvepia ir leidžia nepasiduoti sunkiausiais momentais.

– Paminėjote M. Argerich. Jums pačiam šią vasarą teko galimybė pasirodyti jos festivalyje Hamburge. Koks jausmas groti šalia tokių atlikėjų?

– Taip, tiesa. M. Argerich festivalyje pasirodžiau jau antrą kartą. Pirmą kartą dalyvavau jame 2018 m. kartu su pianistu E. Bozhanovu, o šiais metais pasirodžiau su dar vienu legendiniu atlikėju – violončelininku Aleksandru Kniazevu. Kartu atlikome J. Brahmso sonatą altui ir fortepijonui – paties A. Kniazevo perdirbtą violončelei. Džiaugiuosi, kad mūsų pasirodymas susilaukė didelės sėkmės. Festivalio dalyviai, klausytojai, Hamburgo salės direktoriai po koncerto sveikino ir džiaugėsi, kad turėjo galimybę išgirsti tikrąjį J. Brahmsą. Po šio pasirodymo belgų įrašų kompanija Avanti classic, kuri taip pat įrašinėjo festivalio koncertus, pasiūlė išleisti mūsų su A. Kniazevu kompaktinę plokštelę su J. Brahmso dvejomis sonatomis altui ir violončelei. Tai bus pirmas pasaulyje šių sonatų, atliktų violončele, išleidžiamas įrašas, kurį mes padarėme Paliesiaus dvare Lietuvoje kartu su Baltic Mobile Recordings. Festivalyje taip pat turėjau galimybę pabendrauti su pačia M. Argerich, kitais garsiais atlikėjais. Festivalyje pasirodė tokios žvaigždės kaip Danielius Barenboimas, Anne-Sophie Mutter, Mischa Maisky ir kt. Įkvepia tai, jog atlikėjai, kurių klausiausi ir kuriais tu žavėjausi dar tik pradėdamas savo kūrybinį kelią, šiandien stovi šalia tavęs vienoje scenoje.

– Šiais laikais visame pasaulyje yra milijonai pianistų ir vis vien kiekvienais metais nauji ir nauji pradeda muzikos mokslus. Kaip manote, ar pasauliui reikia tiek atlikėjų?

– Kada beržas subrandina sėklas ir jas vėjas pradeda sklaidyti, išbarsto, jos nukrenta į žemę. Iš jų daugybės prigyja tik vienetai. Taip pat su atlikėjais. Nesvarbu, kad jų yra daug. Gerų atlikėjų yra vienetai, gerų atlikėjų nėra per daug, net sakyčiau yra nepakankamai. Kiekvienas atlikėjas pats suranda savo vietą pasaulyje ir savo klausytoją. Vieni baigę muzikos mokslus, pasirenka kitą kelią ir muzika lieka jiems kaip hobis, kiti pasirenka pedagogiką. Tie, kurie eina atlikėjišku keliu - be muzikos ir scenos gyventi negali. Muzikinį išsilavinimą turinčių žmonių niekada nebus per daug. Mokęsis muzikos žmogus pasaulį suvoks žymiai plačiau ir įdomiau, jo gyvenimas bus žymiai turtingesnis visomis prasmėmis.

– Ką patartumėte dabartiniam muzikos studentui?

– Vienas labai svarbus patarimas – kad jis suprastų, ant kokio laiptelio kaip profesionalas jis stovi, bet ne dešimtbalėje sistemoje, o turi įvertinti save pasauliniame kontekste. Studentas turi gebėti save sulyginti su geriausiais pasaulio atlikėjais ir žinoti, kur jis yra ir kokį kelią turi įveikti, kad atsidurtų ant aukščiausios muzikinės pakopos. Dažnai muzikos universitetuose studentai gauna dešimtukus ir tuomet klaidingai save suvokia. Jie galvoja, jei jau gavau dešimt, reiškia nebėra kur tobulėti ir kuomet jie išeina į didįjį pasaulį, tada susiduria su kita realybe, įvyksta nusivylimas. Labai svarbu save adekvačiai įvertinti kuo anksčiau.

– Ką Jūs savo grojimu įnešate naujo klausytojams?

Gerų atlikėjų yra vienetai, gerų atlikėjų nėra per daug, net sakyčiau yra nepakankamai.

– Kai pradedu dirbti su nauju kūriniu, ypač jei tas kūrinys patinka, dažniausiai matau to kūrinio viziją. Aš žinau, kaip jis turi skambėti galutinėje versijoje. Dabar stengiuosi vengti didžiųjų atlikėjų įrašų, kad nebūčiau jų įtakoje. Idėjų semiuosi iš pačios muzikos, ji pati man nušviečia kelią. Aš klausytojams pasiūlau unikalią to kūrinio viziją. Ir tai atsako į klausimą, ką aš galiu pasiūlyti: originalų matymą. Nes jeigu tu neturi to unikalaus matymo, tai paviršutiniškai imituoji kitų matymą, arba kažką vaizduoji, ko pats nesuvoki. Matai taip, ir niekaip kitaip. Neturint vizijos, atlikimas beprasmis, nevaisingas, jis nesuteiks emocijų klausytojui ir kūriniui nesuteiks gyvybės. Tuo pačiu galutinis interpretacijos tikslas – tai, kuomet nelieka jokios interpretacijos, o vyksta gryna muzika. Tada tiesiog reikia leisti muzikai kalbėti pačiai už save. Būti tarpininku per kurį vyksta visas procesas.

– Iš kitų koncertų organizatorių girdėjome, kad klausytojai labai atsargiai grįžta į koncertų sales ir nemažai renginių vyksta apytuštėse salėse. Ką apie tai manote?

– Jau esu minėjęs, kad visa ši covid-19 situacija tikrai palietė beveik visus mus, tačiau ypač muzikantai, scenos žmonės tą pajuto ir vis dar jaučia ypatingai stipriai. Daugiau nei metus visiškai negalėjome dirbti, užsiimti savo profesine veikla, koncertuoti. Psichologiškai tą atlaikyti reikia itin didelių psichinių ir fizinių pastangų. Dabar tarsi viskas šiek tiek pralaisvėjo, tačiau klausytojai grįžta į koncertų sales labai nedrąsiai. Kviečiu visus, kas pasiilgote muzikos, ateikite, palaikykite meną, muziką. Tik klausytojų dėka muzika turi prasmę. Iki pasimatymo koncertų salėse!

Pianisto K. Uinsko soliniai koncertai Lietuvoje:

Spalio 16 d. – Klaipėdos koncertų salėje,

Spalio 19 d. – Kauno filharmonijoje;

Spalio 21 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Pirmojoje koncerto dalyje pianistas atliks dvi L. van Beethoveno gerai žinomas sonatas: „Patetinę“ ir „Mėnesienos sonatą“, antrojoje dalyje prie atlikėjo prisijungs du Lietuvoje pripažinti muzikai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas, su kuriais jie atliks J. Brahmso fortepijoninį trio Nr. 1.

Tai vienas iš nedaugelio koncertų, kurį šį rudens sezoną atliks pianistas. Jo kaip ir didžiosios dalies klasikinės muzikos atlikėjų grafiką gerokai pakoregavo korona viruso pandemija. Kaip pasakoja K. Uinskas, nuo pat kovo mėnesio teko atšaukti eilę suplanuotų koncertų, todėl dabar kiekviena galimybė susitikti su klausytojais atlikėjui yra aukso vertės.

Ta proga teiraujamės pianisto, kaip jam sekasi gyventi šioje naujoje realybėje, kokie jo ateities planai ir projektai.

„Koncertuojantis atlikėjas gyvena nuo koncerto iki koncerto. Parengęs vieną programą ir ją atlikęs, iškart mintimis keliesi į kitą koncertą, naują repertuarą. Man asmeniškai labai svarbu jausti tą kūrybinį pulsavimą, žinoti ateities planus. Aš esu pripratęs prie tokio gyvenimo ritmo. Ir staiga, vieną dieną viskas sustojo, pakibo visiškoje nežinomybėje, kuri beje tęsiasi ir iki šiol. Atlikėjui vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra susitikti su klausytojais. Didžiąja dalimi juk būtent jiems ruoši programą. Gyvas koncertas man yra būtinas kaip oras. Tai didžiausia kūrybinė motyvacija. Todėl visa ši pasaulinė viruso situacija atvėrė tarsi didžiulę skylę, juodą duobę... Manau, kad atlikėjai yra vieni tų, kurie profesine prasme nukentėjo labiausiai.“ – mintimis dalinasi K. Uinskas.

– Ką veikėte staiga atsiradus laisvo laiko pertekliui?

– Įdomus paradoksas – galvojau, kad atsiradus daugiau laisvo laiko išmoksiu daugiau naujų kūrinių. Deja… Susidėjo keli momentai: iš pradžių mane labai džiugino atsiradusi galimybė daugiau laiko praleisti su šeima, vaikais. Susikūrėme tam tikrų ritualų, daug vaikščiojome, nemažai laiko leidome gamtoje. Tačiau tuo pačiu tas ypatingai malonus laikas su šeima neleido grįžti į kūrybinę discipliną, į kurią ir taip grįžti yra sunku, kuomet neturi jokio koncertinio plano. Taigi darbo prasme tas laikas nebuvo labai produktyvus. Ir tik nuo vasaros, kuomet paaiškėjo pirmi konkretesni planai, aš vėl didžiąją laiko dalį leidžiu su muzika. Man labai svarbu pirmiausia turėti pilną savo atlikėjišką - muzikinę realizaciją, tuomet visose kitose gyvenimo srityse jaučiuosi harmoningai.

– Minėjote, kad pamažu grįžtate į koncertinį gyvenimą. Kokie tai projektai, papasakokite.

– Pats pirmas po karantino mano solinis koncertas vyko Vilniuje Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje. Jo klausėsi vos 30 žmonių. Tačiau jausmas nepaprastas ir visiškai nesvarbu kokio dydžio klausytojų auditorijai skambini. Gyvo susitikimo neįmanoma pakeisti tokiais pasirodymais kaip pavyzdžiui koncertų transliacijomis internete. Ta gyvybės vibracija, klausytojų kvėpavimas muzikos ritmu yra viena sudėtinių koncerto dalių ir tai būtina. Dar kartą su publika šioje salėje jau susitikau Trio sudėtyje. Su puikiais muzikantais smuikininke Dalia Dėdinskaite ir violončelininku Glebu Pyšniaku atlikome du J. Brahmso Trio, kuriuos aš vėliau tik kitoje sudėtyje atlikau Vokietijoje. Na, o dabar artimiausias planas – koncertas Kauno filharmonijoje, kuriame aš dalį programos atliksiu solo, o dalį su mūsų suburtu Trio. Žinau, kad salėje taip pat bus gerokai mažesnis skaičius klausytojų dėl visų numatytų apribojimų, bet man svarbu, kad koncertas apskritai vyktų.

– Ar Jūsų paties nekausto šio viruso baimė? Juk ir koncertuose neretai atlikėjai groja su kaukėmis?

– Prisipažinsiu, nežinomybė be abejonės yra. Tai pasauliui tam tikras iššūkis. Kita vertus gyvenimas nesustoja ir turime išmokti gyventi šioje naujoje realybėje, negalime susikoncentruoti vien tik ties baime, kuri paralyžiuotų visas gyvenimo apraiškas ir mintis. Aš labai palaikau atsakingą požiūrį į sveikatą, esančią situaciją. Visi turime elgtis atsakingai su savimi ir aplinkiniais, tačiau neturime nustoti gyventi. Kas liečia koncertus, neseniai skaičiau klasikinės muzikos radijo „Classic fm“ internetiniame puslapyje publikuotą Vokietijos mokslininkų analizę, kuri patvirtina, kad klausytojai klasikinės muzikos koncertų salėse yra vieni saugiausių šių dienų aktualijoje. Ir jie išdėstė kelis argumentus: pirmiausia visi klausytojai tokiame koncerte dėvi veido kaukes, antra – jie nekalba ir nebendrauja, sėdi saugiu atstumu vienas nuo kito, yra disciplinuoti ir atsakingi, paprastai laikosi taisyklių.

Salės yra dezinfekuojamos, taigi kitaip nei kitose viešose vietose, klasikinės muzikos koncerte klausytojai tikrai turėtų jaustis ramiau ir mokslininkai netgi rekomenduoja didinti jų skaičių. Aš pats, nemažai mano kolegų iš užsienio, o taip pat ir garsūs atlikėjai, nepaisydami visų rizikų vyksta koncertuoti, jei tik tokia galimybė atsiranda. Mes laikomės visų saugumo reikalavimų, taikome visas įmanomas priemones, nes troškimas grįžti ant scenos, daryti tai, kam tu esi gimęs yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime.

Džiaugiuosi, kad nemažai salių pasaulyje jau atsidaro, rengia koncertus ir planuoja sezonų programas. Tuo pačiu labiausiai mane neramina tai, kad nėra aišku, kada koncertinis gyvenimas visiškai grįš į įprastas vėžes, kada vėl galėsime planuoti daugiau nei kelios dienos į priekį. Neretai girdžiu sakant, kad kam reikia koncertų, kultūrinio gyvenimo, dabar svarbesni kiti dalykai. Manau tai nėra visiška tiesa.

Žmogaus dvasiniai poreikiai yra nei kiek ne mažesni negu fiziniai ir atvirkščiai manau, kad šiandieniniame nežinomybės ir streso kupiname pasaulyje, muzika ir apskritai menas yra ta vieta, kur žmogus gali pajausti harmoniją, balansą ir tam tikrą ramybę. Tikiu, kad ne tik atlikėjams būtini gyvi koncertai, tačiau ir patys klausytojai yra išsiilgę ir laukia tikros muzikos...Tad tikiuosi, kad laikysimės sveiki, kad gyvenimas judės ir muzika skambės salėse.

Koncertas Kauno filharmonijoje vyks spalio 19 d. 18 val.

Programoje – F.Chopinas

Kas dvejus metus savo gerbėjus soliniais koncertais džiuginantis pianistas į programą įtraukė labai įvairią F.Chopino muziką. Jausmų šokiui pakvies žymusis kompozitoriaus polonezas Nr. 1 op. 26, kurį palydės be galo svajingas ir melancholiškasis noktiurnas, kurį K.Uinskas į savo programą įtraukia jau ne pirmą kartą ir buvo pasirinkęs atlikti savo debiutiniam pasirodymui žymiojoje Berlyno filharmonijoje.

Koncerte pianistas taip pat skambins F.Chopino baladę ir audringąjį skerco, o koncertą užbaigs paskutinioji kompozitoriaus sukurta fortepijoninė sonata – Sonata Nr. 3, išskiriama kaip vienas sudėtingiausių tiek technine, tiek muzikine prasme F.Chopino kūrinių.

Koncertai užsienyje – kiekvienam muzikantui neįkainojama patirtis.

Auditorijos ypatumai

Prieš porą savaičių iš Maskvos sugrįžęs atlikėjas intensyviai dirba ties šio sezono programomis ir su dideliu džiaugsmu laukia susitikimo su Lietuvos publika. Besibaigiant metams, Maskvos P.I.Čaikovskio konservatorijos salėje su legendiniu violončelininku Aleksandru Kniazevu pasirodęs K.Uinskas pasakojo, kad įvairių šalių, miestų ir netgi salių klausytojai labai skirtingi.

"Pavyzdžiui, paskutiniame koncerte Maskvoje jautėsi, kad į šią salę retai užklysta atsitiktinė publika. Klausytojai – labai išprusę, tikri klasikinės muzikos žinovai ir ekspertai. Klausydami jie lygina skirtingų atlikėjų to kūrinio interpretacijas, dalijasi įspūdžiais, kas jiems patiko daugiau ar mažiau, salėje vyrauja visiškai tyla", – įspūdžiais dalijosi pianistas.

Grojimo metu tarp klausytojų pradėjus vaikščioti fotografui, A.Kniazevas baigęs vieną kūrinį paliko salę, o fotografas buvo paprašytas išeiti. "Po koncerto, jau pasibaigus ovacijoms, salėje kilo didelė sumaištis, pasirodo, kelios nepatenkintos klausytojos užpuolė vieną moterį, kuri savo mobiliuoju telefonu filmavo mūsų atliekamą bisą. Jos labai piktinosi, kad telefono skleidžiama šviesa trukdo joms susikaupti ir pasinerti į muziką. Taigi matote, klausytojai Maskvoje labai įdėmūs ir dalyvauja koncerte nuo pradžių iki pabaigos", – apie savo paskutinįjį pasirodymą pasakojo K.Uinskas.

"Beje mobilieji telefonai koncerte išties sukelia daug diskusijų. Jie vis dar neretai skamba atlikėjo grojimo metu, dažnai publika jais filmuoja, fotografuoja. Iš vienos pusės labai malonu, kad esi įdomus publikai ir jie nori išsinešti tą prisiminimą iš koncerto, bet iš kitos pusės – tai gali labai trukdyti šalia esantiems klausytojams. Manau, kad žmogus turi pats jausti, kada ir kaip elgtis bei visada stengtis pagalvoti apie kitą, šalia esantį, ir, be abejo, apie atlikėją", – kalbėjo K.Uinskas.

"Lietuvių klausytojai – labai šilti, koncerte visada jauti grįžtamąjį ryšį. Kartais ne tiek svarbu, kiek muzikine prasme yra išprususi publika, o kiek ji klauso savo širdimi. Tokie žmonės iš koncerto išsineša daugiausia", – sakė muzikantas.

Įkvepianti partnerystė

Pastaruoju metu K.Uinskas pasirodė su garsiais, pasaulinį pripažinimą pelniusiais atlikėjais. Praėjusį rudenį buvo išleistas legendinės pianistės Marthos Argerich festivalio, vykusio Hamburge 2018 m., gyvų pasirodymų kompaktinių plokštelių rinkinys. Šioje plokštelėje įrašytas ir K.Uinsko, festivalyje grojusio duete su kitu garsiu pianistu Jevgenijum Božanovu, pasirodymas.

Grojimo metu tarp klausytojų pradėjus vaikščioti fotografui, A.Kniazevas baigęs vieną kūrinį paliko salę, o fotografas buvo paprašytas išeiti.

Rinkinyje taip pat galima rasti tokių žvaigždžių kaip Mišos Maiskio, Stepheno Kovacevich, Nicholaso Angelich ir kitų pasirodymus. "Labai geras jausmas, kada turi galimybę pasirodyti su pirmo ryškumo muzikantais, tai atveria neribotas interpretacines galimybes, įneša naujas patirtis ir užaugina tave kaip atlikėją", – pasakojo lietuvis.

Pastaruoju metu jam daug teko dirbti ir koncertuoti su violončelininku A.Kniazevu. "Tai unikalus visomis prasmėmis žmogus, kuris, nepaisant pačio intensyviausio grafiko, nenustoja mokytis naujų repertuarų, kiekvienam koncertui skirdamas maksimumą. Žaviuosi tokiomis asmenybėmis, jos mane labai įkvepia", – pasakojo K.Uinskas.

Labai plati geografinė koncertinė skalė pastaruosius metus lydėjo pianistą, tačiau jis visad sugrįžta ir į Lietuvos sceną. Paklaustas, ką jam reiškia groti čia, namie, jis atsakė: "Galbūt skambėsiu banaliai, tačiau Lietuvoje pasirodyti atsakomybė visada yra didžiausia. Taip yra ne man vienam, štai ir kalbant su A.Kniazevu, jis pasakojo, kad prieš koncertus Maskvoje jaudinasi labiausiai. Nes tai tavo publika, kuri tave girdi jau ne vieną kartą, kuri tave pažįsta ir tave lygina su tavimi pačiu. Taigi džiaugsmas ir atsakomybė – štai tokie jausmai lydi mano koncertus Lietuvoje."

Kas? Pianisto K.Uinsko koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Vasario 8 d. 17 val.

Praėjęs koncertinis sezonas talentingam pianistui buvo intensyvus: kelionių maršrutas nusidriekė nuo Mumbajaus Indijoje iki Rosarijo Argentinoje, kur pianistas koncertavo istorinėje, bemaž 1 500 vietų turinčioje pilnutėlėje "Teatro El Circulo" salėje, nuo Maskvos iki Briuselio ir kitų Europos miestų. Ne ką mažesnė ir repetuaro amplitudė: audringasis Sergejus Rachmaninovas, Johanneso Brahmso muzikos platybės ir gelmės, F.Chopino subtili romantika.

Ankstesniais sezonais K.Uinskas pasirodė su gausiu būriu aukščiausios klasės kolektyvų: "Royal Chamber Orchestra of Wallonia" iš Belgijos, Pietų Vestfalijos filharmonijos (Vokietija), Liepojos simfoniniu, Šiaurės Čekijos firharmonijos orkestrais, muzikavo kartu su "West Bohemian Symphony" orkestru (Čekijoje), Slovakijos radijo ir Krokuvos simfoniniais orkestrais, Rosarijo simfoniniu orkestru Argentinoje. Be gausių solinių rečitalių kūrybinę biografiją puošia pasirodymai ir turai su smuikininku Nikita Boriso-Glebsky, violončelininku Alexanderiu Kniazevu, su P.Čaikovskio konkurso nugalėtoju violončelininku Andrei Ionita, duetu su pianistu Evgenijumi  Bozhanovu pasirodė Marthos Argerich festivalyje Hamburge.

Per pačias šv.Kalėdas K.Uinskas į sceną kils su violončelininku A.Kniazevu žymiojoje Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos salėje, kur atliks dviejų valandų J.Brahmso programą.

Su koncertų maratone trumpam stabtelėjusiu pianistu kalbėjome apie naujausias patirtis ir būsimą susitikimą su Kauno publika.

Kiekvienoje koncerto formoje, kad ir kokia ji būtų, svarbiausia yra aukščiausias profesionalumas ir tikrumas, kad klausytojas pajaustų muzikos grožį ir prasmę.

– Skirtingos programos, skirtingi kompozitoriai. Kurio muzika artimiausia pačiam?

– Iš tiesų, nors visus šiuos kompozitorius vienija romantinis periodas, tačiau kiekvieno jų labai ryškus ir savitas pėdsakas. Jų neįmanoma supainioti, paklausykite, kokius plačius horizontus kūrė S.Rachmaninovas arba kokia didi ir vokiškai didinga bei gili J.Brahmso muzika, na, ir galiausiai, koks subtilus, koks trapus ir kartu koks pianistinis yra F.Chopinas. Romantinė muzika – jausmų muzika. O kiek skirtingų jausmų ir emocijų turi žmogus! Kiekvienas kompozitorius šiuos jausmus išreiškė per savo asmenybę ir individualumą. Todėl kiekvieno jų muzika tokia skirtinga, bet kartu ir paliečianti bei išreiškianti tas pačias emocijas... Šį kartą soliniuose koncertuose atliksiu tik F.Chopino kūrinius. Sunku surasti kitą tokį kompozitorių, kuris taip jautė ir kūrė pianistinę muziką. Kiekvienas kūrinys unikalus ir dieviško grožio.

– Kaip tą pačią F.Chopino muziką priima, pvz., europiečiai ir kaip ją supranta Indijos ar Argentinos, kur jūs grojote, klausytojai?

– Be jokios abejonės, kiekviena kultūra, kiekviena šalis ir tauta turi savo istoriją, įpročius ir visa tai daro įtaką meno ir muzikos supratimui. Tačiau, kalbant apie Mumbajų, aš buvau labai maloniai nustebintas, kaip Indijos klausytojai vertina Vakarų Europos kultūrą, kaip ją išmano, kaip įdėmiai klausosi koncertų. Ten taip pat atlikau nemažai F.Chopino kūrinių. Mano supratimu, šis kompozitorius labai universalus ir jo muzikinė kalba labai suprantama ir artima kiekvienam žmogui, tad tikrai gali skambėti ir būti atliekama visur. Argentinoje, Rosarijo mieste, grojau vienoje gražiausių salių, kokias man tik teko kada nors matyti. "Teatro El Circulo" –  didingas teatras su įspūdingo dydžio kelių aukštų sale. Šis teatras statytas Argentinos klestėjimo laikais ir jame pasirodė daugybė pasaulinių žvaigždžių. Legendinė pianistė Martha Argerich (pati argentiniečių kilmės) jame įrašė seriją kompaktinių plokštelių. Kas įstrigo – mano koncerto klausėsi sausakimša tūkstantinė salė, o tai reiškia, kad klasikinė muzika reikalinga, mylima ir suprantama Argentinoje. Šiame koncerte, beje, atlikau F.Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui.

– Netrukus skambinsite Maskvos publikai kartu su violončelininku A.Kniazevu ir kitais atlikėjais. Kas – kamerinė muzika ar soliniai pasirodymai – jums arčiau širdies?

– Kamerinė muzika – ypač, jeigu pasirodai su aukščiausio lygio atlikėju, labai praturtina patį muzikantą. Iš vienos pusės tarsi turi prisiderinti, girdėti scenos partnerį, bet kartu gali pasiekti nuostabų rezultatą. Solinis rečitalis – labai intymi ir apnuoginanti atlikėją koncerto forma. Man ji labai patinka dėl to, kad čia gali jaustis visiškai laisvas, visiškai atsiverti klausytojams. Kiekvienoje koncerto formoje, kad ir kokia ji būtų, svarbiausia yra aukščiausias profesionalumas ir tikrumas, kad klausytojas pajaustų muzikos grožį ir prasmę. Kiekvieną sezoną stengiuosi, kad dalis koncertų būtų soliniai, jie skatina mane tobulėti, ieškoti ir kilti aukščiau kaip atlikėjui, o kartu suteikia galimybę tiesiogiai priartėti prie savo klausytojo ir pasidalyti su juo savo vidiniu pasauliu. Labai laukiu šių savo solinių susitikimų su Lietuvos publika.

Kas? K.Uinsko solinis koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Vasario 8 d. 17 val.

Trys didžiosios „B“

Koncertų programa paženklinta trimis didžiosiomis „B“: Bachas, Beethovenas ir Brahmsas. Šių trijų vokiečių genijų muzika skambės K.Uinsko rečitaliuose.

„Pradėsiu nuo selekcijos garsių ir klausytojams pažįstamų J.S.Bacho melodijų, tarp jų atliksiu ir žymiąją „Ave Marija”. Toliau – vėlgi tikriausiai viena labiausiai žinomų ir viena gražiausių L. van Beethoveno sonatų – „Patetinė“. Koncertą užbaigsiu mano mėgstamo romantiško, tolimiausias žmogiškąsias gelmes pasiekiančio J.Brahmso sonata Nr. 3. Kiekvienais metais parengiu vieną ar dvi naujas solines programas. Kūrinių parinkimas yra ne mažiau svarbus nei pats grojimo procesas. Įdedu labai daug savęs, minčių, kol sudėlioju programą. Kiekvieną kartą ji turi vis kitą koncepciją ir idėją. Šį kartą noriu klausytojams pristatyti skirtingų epochų Vokietijos muzikos gigantus. Visus juos jungia tarsi savotiška muzikinė grandinė. J.S.Bachas – baroko epochos kompozitorius, L. van Beethovenas – klasicizmo revoliucionierius, galima sakyti, atvedęs klasikinę muziką iki romantizmo epochos, ir J.Brahmsas – vokiečių romantikas, muzikoje mėgęs klasikinę formą, labai žavėjęsis L. van Beethoveno kūryba. Taigi, kaip kartais sakydavo XIX a. kompozitorius Hansas von Bülow, – trys muzikinės „B“. Ir visos jos skambės viename koncerte“, – mintimis apie naują koncertinę programą dalijosi K.Uinskas.

Pelnė tarptautinį pripažinimą

Šį pianistą Lietuvos publika turi galimybę išgirsti beveik kasmet skirtinguose pasirodymuose – su simfoniniais orkestrais ar atliekantį kamerinę muziką. Bet solinis rečitalis, pasak paties atlikėjo, „pats intymiausias, atsakingiausias, kur esi tik tu ir klausytojai“.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas K.Uinskas koncertuoja pasaulinio garso koncertų salėse, tokiose kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Vašingtono J.F.Kennedy centre, Londono „Wigmore Hall“, Berlyno ir Madrido filharmonijose, Briuselio „BoZar“ bei kitose. Užsienio kritikai ir klausytojai žavisi K.Uinsko pasirodymais: „Didis pianistas ir muzikas“, – taip po jo pasirodymo „Carnegie Hall“ rašė „New York Concert Review“. „Kvapą gniaužiantis jausmingumas, tai buvo absoliučiai magiška“, – taip jo koncertas Londono „Wigmore Hall“ buvo įvertintas „Seen and Heard International“.

Praėjusiais koncertiniais sezonais K.Uinskas pasirodė su žymiais orkestrais: „Royal Chamber Orchestra of Wallonia“ (Belgija), „Philharmonie Südwestfalen“ (Vokietija), Liepojos simfoniniu orkestru (Latvija), „North Czech Philharmonic“ ir „West Bohemian Symphony“ orkestrais (Čekija), Slovakijos radijo simfoniniu orkestru, Krokuvos simfoniniu orkestru, taip pat grojo solinius rečitalius Londono „Wigmore Hall“, „Baerum Kulturhus“ salėje cikle „Piano Master Series” ir „Bodø Festival Nordland Musikkfestuke“ Norvegijoje, „BoZar“ salėje Briuselyje bei „Brussels Piano Festival“, koncertų ture Japonijoje „Fantastic Pianist” serijoje, muzikavo solinių ir kamerinės muzikos koncertų ture Norvegijoje su smuikininku Nikita Borisoglebskiu, kamerinės muzikos ture su legendiniu violončelininku Alexanderiu Kniazevu, taip pat su tarptautinio P.Čaikovskio konkurso laimėtoju violončelininku Andrejumi Ionita, duete su pianistu Jevgenijumi Božanovu.

Repertuaras – platus

Viename garsiausių Europoje Šveicarijos Verbier klasikinės muzikos festivalyje K.Uinskas buvo apdovanotas naujienų agentūros „Reuters“ didžiuoju prizu ir kvietimu debiutuoti tame pačiame festivalyje. Solinius rečitalius jis taip pat grojo festivaliuose: „Aspen Music Festival“ (JAV), „Music Festival of the Hamptons“ (JAV), „Holland Music Sessions“ (Olandija).

Platus atlikėjo repertuaras apima nuo J.S.Bacho iki XX a. kompozitorių kūrinių, tačiau ypatingą vietą jame užima F.Chopino muzika. „Baltic Optical Disc“ išleido K.Uinsko debiutinį albumą su F.Chopino kūriniais. 2008 m. išleistas K.Uinsko DVD su „gyvu“ koncerto Berlyno filharmonijoje įrašu.

2015-aisiais Didžiosios Britanijos įrašų kompanija „Stone Records“ išleido solinę K.Uinsko plokštelę „Passions and reflections“. „Seen and Heard International“ kritikas R.Beattie apie įrašą taip atsiliepė: „K.Uinskas yra vienas geriausių jaunosios kartos F.Chopino muzikos atlikėjų, kurį aš girdėjau per pastaruosius metus. (...) Tai buvo aukščiausio lygio, išskirtinis grojimas, kurį galima lyginti su geriausiais F.Chopino etiudų atlikimais.“

K.Uinskas dažnai kviečiamas į radijo ir televizijos laidas, dalyvavo „BBC Radio 3“ programoje „In Tune“, Niujorko klasikinės muzikos radijo WQXR „The Classical Music Radio of The New York Times“ Davido Dubalio vedamoje laidoje „Reflections from the Keyboard“.

Naują koncertinį turą po didžiausius Lietuvos miestus pianistas K.Uinskas kitą savaitę pradės uostamiestyje. Jo rečitalis – kovo 3 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Dėmesys pasirengimui

Kauno melomanų mylimas pianistas šįkart atveža koncertų programą, paženklintą trimis didžiosiomis B: Bachas, Beethovenas ir Brahmsas. Šių trijų vokiečių genijų muzika skambės K.Uinsko rečitaliuose.

Pianistą Lietuvos publika turi galimybę išgirsti beveik kasmet su skirtingais pasirodymais: su orkestrais ar kamerine muzika, bet solinis rečitalis, pasak paties atlikėjo, pats intymiausias, atsakingiausias, kur esi tik tu ir klausytojas.

Kasmet po vieną dvi naujas solines programas parengiantis pianistas neslepia: atrinkti kūrinius – ne ką mažiau svarbu nei pats grojimo procesas. "Įdedu labai daug savęs, minčių, kol sudėlioju programą. Kiekvieną kartą ji turi vis kitą koncepciją ir idėją", – sakė muzikantas.

Iki sielos gelmių

Šį kartą K.Uinskas nori pristatyti skirtingų epochų Vokietijos gigantus. "Visus juos jungia tarsi savotiška muzikinė grandinė. Johannas Sebastianas Bachas – baroko epochos kompozitorius, Ludvigas van Beethovenas – klasicizmo revoliucionierius, galima sakyti, privedęs klasikinę muziką iki Romantizmo epochos, ir Johannesas Brahmsas – vokiečių romantikas, muzikoje mėgęs klasikinę formą, labai žavėjęsis L.van Beethoveno kūryba. Taigi, kaip kartais sakydavo XIX a. kompozitorius Hansas von Bülowas, – trys muzikinės B, ir visos jos skambės viename koncerte", – pasakojo K.Uinskas.

Pradėjęs nuo selekcijos garsių ir klausytojams pažįstamų J.S.Bacho melodijų, žymiosios "Ave Maria", pianistas paskambins tikriausiai vieną labiausiai žinomų ir viena gražiausių L.van Bethoveno sonatų "Patetinė".

"Koncertą užbaigs mano mėgstamas, romantiškas, tolimiausias žmogiškąsias gelmes pasiekiantis J.Brahmsas su sonata Nr. 3", – koncerto pasirinkimą pristatė K.Uinskas.

Ploja visas pasaulis

Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas koncertuoja pasaulinio garso koncertų salėse, tokiose kaip Niujorko "Carnegie Hall", Vašingtono J.F.Kennedy, Londono "Wigmore Hall", Berlyno filharmonijoje, Madrido filharmonijoje, Briuselio "BoZar" ir daugelyje kitų salių.

Praėjusius sezonus K.Uinskas pasirodė su orkestrais "Royal Chamber Orchestra of Wallonia" (Belgija), "Philharmonie Südwestfalen" (Vokietija), Liepojos simfoniniu orkestru (Latvija), Šiaurės Čekijos filharmonijos orkestru (Čekijoje), Vakarų Bohemijos simfoniniu orkestru (Čekijoje), Slovakijos radijo simfoniniu orkestru, Krokuvos simfoniniu orkestru. Be to, pianistas pasirodė solo Londono "Wigmore Hall", "Baerum Kulturhus" salėje cikle "Piano Master Series" ir "Bodø Festival Nordland Musikkfestuke" Norvegijoje, BoZar salėje Briuselyje bei "Brussels Piano Festival", koncertų ture Japonijoje "Fantastic Pianist" serijoje, solinių ir kamerinės muzikos koncertų ture Norvegijoje su smuikininku Nikita Borisoglebsky, kamerinės muzikos ture su legendiniu violončelininku Alexanderiu Kniazevu, taip pat su Tarptautinio P.Čaikovskio konkurso laimėtoju violončelininku Andrei Ionita, duete su pianistu Evgeni Bozhanovu.

Viename garsiausių Europoje Šveicarijos Verbier klasikinės muzikos festivalyje K.Uinskas buvo apdovanotas naujienų agentūros "Reuters" "Grand Prix" ir kvietimu debiutuoti tame pačiame festivalyje. Solinius rečitalius pianistas taip pat grojo festivaliuose "Aspen Music Festival" (JAV), "Music Festival of the Hamptons" (JAV), "Holland Music Sessions" (Nyderlandai).

Platus atlikėjo repertuaras apima nuo J.S.Bacho iki XX a. kompozitorių kūrinių, tačiau ypatingą vietą jo repertuare užima Frederico Chopino muzika. "Baltic Optical Disc" išleido K.Uinsko debiutinį albumą su F.Chopino kūriniais. 2008 m. išleistas K.Uinsko DVD su gyvu koncerto Berlyno filharmonijoje įrašu.

Nepaprastu skambėjimu išsiliejanti pianisto meilė F.Chopino muzikai nelieka nepastebėta. 2015 m. Didžiosios Britanijos įrašų kompanija "Stone Records" išleido solinę K.Uinsko plokštelę "Passions and reflections"."Seen and Heard International" kritikai apie įrašą taip atsiliepė: "K.Uinskas yra vienas geriausių jaunosios kartos F.Chopino muzikos atlikėjų, kurį aš girdėjau per pastaruosius metus. (...) Tai buvo aukščiausio lygio, išskirtinis grojimas, kurį galima lyginti su geriausiais F.Chopino etiudų atlikimais."

Kas: Kasparo Uinsko solinis koncertas.

Kada: Kovo 8 d. 18 val.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kad įvyktų stebuklas

Du aukščiausio lygio atlikėjai, paprastai koncertuojantys kaip solistai, susibūrė fortepijoniniam duetui. Scenoje šie du pianistai individualistai kvėpuoja tarsi vienu ritmu, tarsi vienas kūnas keturiomis rankomis kuria garsų ir muzikos šventę. Tai bus dviejų aukščiausio lygio ir savitų partnerių dialogas, į kurį įsitraukti kviečiami klausytojai. Koncerto pradžia – 18.30 val.

„Sakoma, kad fortepijonas tai yra orkestras, o du fortepijonai – tai išplėstas orkestras. Fortepijoninis duetas labai skiriasi nuo kamerinio dueto su smuikininku, nes scenoje vienu metu skamba tokios pat garsinės apimties instrumentai, ir pianistams tenka užduotis įjungti sustiprintą klausą, dvigubą gebėjimą prisiderinti prie scenos partnerio. Groti su Jevgenijumi tikras malonumas, jo sceninė patirtis, muzikinės įžvalgos labai įkvepia. Susitikimas šiame duete praturtina mus kaip pianistus naujais atradimais. Būsima programa kupina magijos, tad mūsų tikslas sukurti žmonėms šį magišką pasaulį, kad koncerto metu jie persikeltų į kitą dimensiją. Tokia ir yra muzikos stebuklo esmė. Muzika yra stebuklas, bet, kad tas stebuklas įvyktų, reikia ypač didelių pastangų ir talento bei buvimo su tuo kūriniu, visiško atsidavimo. Todėl skiriame daug jėgų pasiruošimui, kad mūsų atliekama muzika iškiltų virš materijos kaip sapnas“, – pasakojo K.Uinskas.

Vienas didžiausių atradimų

Pianistas J.Božanovas – tai vienas didžiausių atradimų klasikinės muzikos pasaulyje per paskutinius dešimtmečius. Atlikėjo koncertų sąraše yra Londono „Royal Festival Hall“, Berlyno filharmonija, Vienos „Musikverein“, Maskvos didžiosios konservatorijos salė, Tokijo „Suntory Hall“, Diuseldorfo „Tonhalle“ ir kitos koncertų salės.

Didžiausio rezonanso J.Božanovas sulaukė F.Chopino pianistų konkurse Varšuvoje, kur jis sukėlė tikrą sensaciją. Kai kurie kritikai ir melomanai garsiai skelbė, jog tai vienas originaliausių atlikėjų per daugiau nei aštuonis dešimtmečius trunkančią konkurso istoriją. Nors konservatyvi žiuri neskyrė pianistui pirmosios vietos, klausytojai iš viso pasaulio, internete stebėję jo pasirodymus Varšuvoje, paskleidė žinią apie neįprastą pianistą, o sensacingos laikraščių antraštės pasiekė plačią auditoriją. Netrukus J.Božanovas tapo vienu geidžiamiausių klasikinės muzikos atlikėjų.

Pelnė tarptautinį pripažinimą

Tarptautinį pripažinimą pianistas K.Uinskas pelnė debiutuodamas Niujorko „Carnegie Hall“, Vašingtono“ J.F.Kennedy Center“, Londono „Wigmore Hall“, Berlyno filharmonijoje, Madrido filharmonijoje bei kitose koncertų salėse.

K.Uinskas pasirodė su „Royal Chamber Orchestra of Wallonia“ (Belgija), „Philharmonie Südwestfalen“ orkestru (Vokietija), „North Czech Philharmonic“ ir „West Bohemian Sypmhony“ orkestrais (Čekija), Liepojos simfoniniu orkestru (Latvija), taip pat su soliniais koncertais Londono „Wigmore Hall“, „Baerum Kulturhus“ salėje cikle „Piano Master Series“ ir „Bodø Festival Nordland Musikkfestuke“ (Norvegija), „BoZar“ salėje Briuselyje bei „Brussels Piano Festival“, solinių koncertų ture „Fantastic Pianist Series“ Japonijoje, solinių ir kamerinės muzikos koncertų ture Norvegijoje su smuikininku Nikita Boriso-Glebskiu, koncertuose su legendiniu violončelininku Alexanderiu Kniazevu, P.Čaikovskio tarptautinio konkurso laimėtoju violončelininku Andrejumi Ionita bei fortepijoniniame duete su pianistu J.Božanovu.