„Kaspersky Lab“ jos darbuotojų sveikata yra aukščiausias prioritetas. Bendrovė imasi visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią koronaviruso plitimui. Dėl to nuspręsta laikinai uždaryti biurus Pekine, Tiandzine ir Šanchajuje. Visi mūsų darbuotojai Kinijoje laikinai dirbs iš namų“, – sakė rusų kibernetinio saugumo įmonės personalo vadovė Marina Aleksejeva.

Ji pabrėžė, kad kitose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėse „Kaspersky Lab“ taiko lankstų darbo grafiką, o šiuose biuruose darbuotojams išduodamos apsauginės kaukės, teikiamos kitos saugumo priemonės.

„Mes taip pat prašome visų darbuotojų atsisakyti artimiausiu metu numatytų komandiruočių, ypač į koronaviruso infekcijos apimtas šalis. Iš tokių šalių grįžusiems mūsų darbuotojams rekomenduojama dvi savaites dirbti iš namų, atidžiai stebint savo sveikatos būklę“, – sakė M. Aleksejeva.

Jos žodžiais, šiuo metų nė vienas „Kaspersky Lab“ darbuotojas koronavirusu nėra užsikrėtęs.

Pernai birželį Europos Parlamentas (EP) patvirtino rezoliuciją, kurioje IT saugumo bendrovės programinė įranga yra vertinama kaip kenkėjiška.

„Kaspersky Lab“ buvo įtariama ryšiais su Rusijos žvalgyba ir šnipinėjimu Maskvai. Būtent dėl to Jungtinė Karalystė (JK), Nyderlandai ir Lietuva atsisakė bendrovės produktų. Tuo metu Jungtinės Valstijos uždraudė vyriausybės agentūrose naudotis „Kaspersky Lab“ programine įranga.

Atsakydama į kovą EP nario iš Belgijos Gerolfo Annemanso paklausimą, EK patvirtino neturinti jokios informacijos apie problemas, susijusias su bendrovės produktais.

Kalbėdamas apie Vokietiją, Prancūziją ir Belgiją, kurios neaptiko jokių problemų naudojant „Kaspersky Lab“ programinę įrangą, G. Annemansas paklausė Europos Komisijos, ar ši žino „kokių kitų priežasčių, išskyrus tam tikrus straipsnius žiniasklaidoje, kurie pateisintų „Kaspersky Lab“ vadinimą „pavojinga“ ar „kenkėjiška“.

Taip pat klausdamas, ar Komisija turi informacijos apie „kibernetinio saugumo ekspertų ir konsultantų nuomones ar pažymas apie „Kaspersky Lab“, G. Annemansas paprašė suteikti nuorodas į tokius šaltinius, jei jų yra.

„EK neturi jokių duomenų dėl galimų problemų naudojant „Kaspersky Lab“ produktus“, - sakoma Komisijos atsakyme.

„Kalbant apie pažymas ar nuomones apie klausimą, kurį iškėlė EP narys, EK nepavedė niekam parengti jokių pažymų“, - tęsiama EK atsakyme.

Tuo metu komentuodamas EK išplatintą dokumentą „Kaspersky Lab“ viešųjų reikalų viceprezidentas Antonas Shingarevas sakė, kad tai yra įrodymas, jog įmonės pasaulinė skaidrumo iniciatyva, duomenų perkėlimas ir skaidrumo centrai veikia.

„Kibernetinio saugumo įmonei tai yra veiksmingas būdas užtikrinti klientų ir reguliavimo institucijų pasitikėjimą. Mes taip pat tikimės, kad EK pareiškimas padės suinteresuotosioms šalims priimti įrodomais pagrįstus sprendimus, o ne remtis gandais ar neigiamais pranešimais“, - teigė jis.

ELTA primena, kad užpernai gruodį Lietuvos Vyriausybė nusprendė, jog „Kaspersky Lab“ kelia potencialią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir ją naudojantys ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojai artimiausiu metu privalės pakeisti ją kita saugia programine įranga. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė gavusi Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją.

Remiantis „Kaspersky Lab“ finansinių grėsmių analize, augimas iš dalies įvyko dėl vienos suaktyvėjusios bankinio viruso veiklos.

Pagal bendrovės pranešimą, bankinių „Trojan“ virusų išpuoliai yra tiesiogiai orientuoti į finansinę naudą. Tokios kenkėjiškos programos pasisavina aukų elektroninių mokėjimų ir internetinės bankininkystės sistemų informaciją, o tada siunčia duomenis nusikaltėliams.

„Karspersky Lab“ duomenimis, iš 889, 45 tūkst. atakuotų vartotojų beveik 25 proc. buvo įmonių atstovai. Šis faktas per pastaruosius trejus metus išliko gana nuoseklus.

Pasak „Kaspersky Lab“ ekspertų, nors išpuoliai prieš vartotojus suteikia prieigą prie jų banko ar mokėjimo sistemos sąskaitų, sėkmingos atakos prieš darbuotojus gali pakenkti įmonės finansiniams ištekliams.

Surinkti duomenys taip pat rodo, kad Rusija praėjusiais metais tapo labiausiai atakuojama šalimi (daugiau kaip 22 proc.), po jos seka Vokietija (daugiau nei 20 proc.) ir Indija (beveik 4 proc.).

Iš draugų gavus pranešimą apie nemokamus bilietus ir patikrinus atsiųstą svetainę, galima rasti informacijos apie, pavyzdžiui, 500 nemokamų bilietų, kurie yra dalinami minint 110 metų Disneilendo jubiliejų. Beveik 300 bilietų jau išdalinti, bet apie 200 vis dar prieinami. Be to, puslapyje gausu komentarų iš kitų naudotojų, kurie dėkoja Disneilendui ir rodo bilietus, kuriuos jie laimėjo.

Kaip skelbia „Kaspersky Lab“, kad nemokamai gautumėte bilietą, tereikia užpildyti trumpą apklausą, o tada pasidalinti pranešimu su savo „WhatsApp“ draugais, tam net yra skirtas specialus mygtukas.

Tuomet vartotojas drąsiai raginamas spustelėti mygtuką „Get Tickets“ (gauti bilietus). Bet dėl keistos priežasties bilietai nepasiekiami. Greičiausiai vartotojas bus nukreiptas į kitą svetainę, kuri siunčia į trečiąją vietą, o iš ten - į ketvirtą ir taip toliau.

Galų gale, vartotojas atsiduria svetainėje, kurioje siūlomos tam tikros nepatikimos prekės ar paslaugos, o netikro Disneilendo puslapio savininkai pelnosi iš apsilankymų skaičiaus.

Pasak „Kaspersky Lab“, pačios įmonės neturi nieko bendro su tokiais puslapiais - sukčiai paprasčiausiai naudoja žinomus prekės ženklus, kad pritrauktų žmones į savo svetaines. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kurios bendrovės yra išnaudojamos, netikros svetainės atrodo panašiai, ir net komentarai bei komentatorių veidai paprastai yra vienodi. Skiriasi tik puslapio viršuje esantys logotipai ir tam tikros smulkios detalės.

Bendrovė ragina bet kokiu atveju, net jei šie sukčiavimo būdai nesukelia pavojaus prarasti pinigus, asmeninius duomenis ar kažką kitą, gavus tokį pranešimą niekada nespausti jame esančių nuorodų.

Įmonės Europos viešųjų reikalų vadovas Jevgenijus Grigorenka sako, kad iki šiol bendrovė nesulaukė jokios Vyriausybės reakcijos dėl galimo dialogo.

„Šiuo metu esminis mūsų siekis yra sukurti dialogą. Šiuo metu koncentruojamės į teisinį procesą Jungtinėse Valstijose. Bet galiausiai mes turėsime ginti savo rinkos pozicijas ir svarstome visas įmanomas galimybes. Tai reiškia, kad galiausiai, jei matysime, kad esame diskriminuojami specifinėje rinkoje, mes, deja, turėsime kreiptis į teismą, jei reikės“, – per spaudos konferenciją Vilniuje ketvirtadienį sakė J. Grigorenka.

Kompiuterių saugumo programine įranga prekiaujančios bendrovės atstovai atmeta Jungtinių Valstijų kaltinimus, kad „Kaspersky Lab“, žinodama ar nežinodama, galėjo teikti slaptą informaciją Rusijos žvalgybai. Remdamasi šiais kaltinimais, Lietuvos Vyriausybė gruodį nurodė svarbios informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojams pakeisti šią įrangą kita.

„Kaspersky Lab Nordic & Baltic“ generalinis direktorius Leifas Jensenas sakė, kad Lietuvos sprendimas daugiausia padarė žalos reputacijai, nes kyla problemų bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje.

Anot jo, Lietuva yra vienintelė tokį sprendimą priėmusi valstybė Europoje.

„Visi Europoje stebi vieni kitus, bet Lietuva yra vienintelė vieta, kur mes matome tai“, – sakė L. Jensenas.

Anot J. Grigorenkos, Jungtinėje Karalystėje pateikta rekomendacija, kad dirbant su įslaptinta informacija reikėtų vengti „Kaspersky Lab“ programinės įrangos, o draudimas pritaikytas tik labai nedaugeliui institucijų. J. Grigorenka sako, kad Jungtinės Karalystės Nacionalinio kibernetinio saugumo centras susisiekė su gamintojais ir yra linkę į diskusijas „siekdami sumažinti jų įžvelgiamas rizikas“ bei, priešingai nei Lietuva, imperatyviai neragina visų vartotojų atsisakyti šios programinės įrangos.

J. Grigorenka sako, kad Rusijoje įsteigta kompanija tapo „patogiu taikiniu“ dėl geopolitinių motyvų, o JAV taikomi draudimai, jo nuomone, yra viešųjų ryšių įrankis JAV politikams rodant, kad „uždraudus „Kaspersky Lab“ jie gina nacionalinį saugumą“.

„Tai yra lengvai „parduodamas“ siužetas skaitytojams, neva vieną kartą Rusijos kompanija, kuri apsimetinėjo sauganti pasaulį nuo kibernetinių grėsmių, iš tiesų šnipinėjo Kremliui, Rusijos vyriausybei, kol drąsusis FTB ir JAV Kongresas tai išsiaiškino“, – ironizavo jis.

Pristatydami situaciją, kompanijos atstovai daug dėmesio skyrė aiškinimams, kaip veikia jos kuriami produktai. Anot jų, didžiąją dalį apsaugos atlieka kompiuteriuose įdiegta programinė „Kaspersky Lab“ įranga, tuo metu anoniminiai duomenys apie užkrėstas programas, tinklalapius, laiškų su virusais siuntėjus siunčiamos į debesų serverius tik maždaug 0,1 atvejų, kai kyla rimtų technologinių grėsmių. Jie pabrėžė, kad nėra renkami jokie asmeniniai vartotojų duomenys, pavyzdžiui, nuotraukos, įrašai, slaptažodžiai ir pan.

Pasak „Kaspersky Lab“ atstovų, vartotojai gali atsisakyti siųsti šiuos duomenis – programa palaiko funkciją, kuria vartotojas, neišsiųsdamas duomenų, gali gauti atnaujinimus, paremtus surinkta informacija apie nustatytas grėsmes kitiems vartotojams.

Jie taip pat tikino, kad Lietuvos Vyriausybės ekspertams būtų sudaryta galimybė susipažinti su programiniais „Kaspersky Lab“ įrangos kodais, kitais duomenimis siekiant įsitikinti saugumu, kaip tai padarė kai kurių kitų šalių vyriausybių atstovai.

„Kaspersky Lab“ atstovai taip pat pranešė, kad ateityje Europoje bus siekiama teikti paslaugas per tarpininką: planuojama steigti centrą, kurį valdytų su „Kaspersky Lab“ nesusijusi įmonė.

Anot L. Jenseno, svarstoma, kad toks regiono centras galėtų būti Lietuvoje, Latvijoje arba Danijoje. Jis teigė kurį laiką dar viešėsiantis Lietuvoje ir sieksiantis pateikti kompanijos partneriams informaciją apie programinės įrangos saugumą.

Po Vyriausybės nurodymo visi rusišką „Kaspersky Lab“ programinę įrangą naudoję Lietuvos kritinių informacinių technologijų sistemų valdytojai jos atsisakė. Ministrų kabinetui gruodžio pabaigoje paskelbus, kad ši įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos saugumui, ji iš svarbiausių sistemų pašalinta per mėnesį.

Nerimas dėl šios įmonės produkcijos išaugo Jungtinėms Valstijoms pernai paskelbus, kad bendrovė gali bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba. JAV vyriausybė pernai rugsėjį uždraudė civilinėms institucijoms naudoti „Kaspersky“ įrangą, o pati bendrovė šį sprendimą apskundė teismui.

Viceministras: esame pasirengę teismui

Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pabrėžia, kad Vyriausybė pasirengusi bylinėtis su kompiuterinio saugumo bendrove „Kaspersky Lab“ dėl sprendimo riboti jos produkciją valstybinėse įstaigose.

Viceministras taip pat primena, kad rengiamos pataisos, kurios leistų sudaryti vadinamąjį nesaugios programinės įrangos ar gamintojų „juodajį sąrašą“.

Anot jo, Vyriausybė sprendimą drausti „Kaspersky Lab“ programinę įrangą ypatingos svarbos informaciniuose ištekliuose pernai gruodį priėmė surinkusi tvirtų įrodymų dėl jos grėsmės nacionaliniam saugumui ir tai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.

„Mes nepriiminėjome skubiai sprendimų, kol nesurinkome išsamios informacijos, nes žinojome, kad gali tekti eiti į teismą ir esame tam pasiruošę“, –BNS sakė E. Kerza

„Tikrai nenusprendėme, ką žmogus Lietuvoje turi pirkti, ko nepirkti, ką diegti, ko ne. Pasakėme: turime labai konkrečius surinktus įrodymus apie tos programinės įrangos nesaugumą, skyles, kuriomis pasinaudojant galima užvaldyti kompiuterių tinklus, konkrečius kompiuterius ir serverius“, – teigė jis.

Viceministras tvirtina, jog Rusijoje veikia „bent dvi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamos nusikalstamos grupuotės“, kurios platina kenkėjiškas programas pasinaudojant kompiuterių saugos programinės įrangos spragomis, įskaitant „Kaspersky Lab“, spragomis – jos, anot E.Kerzos, leidžia įsilaužti į uždarus tinklus, kuriuose saugoma įslaptinta informacija.

„Taip, vienas iš jų yra „Kaspersky“, bet ne vienintelis. Sakėme, kad „Kaspersky“ yra tik pradžia. Dabar ruošiame teisinį paketą, kad galėtumėme turėti instrumentus „juodojo sąrašo“ sudarymui, į kurį galėtumėme įtraukti nepatikimas įmones arba produktus. Nes tokių yra ne vienas ir ne du, jie skaičiuojami dešimtimis', - sakė E. Kerza.

Rusijoje įsikūrusios „Kaspersky Lab“ vadovai Rytų Europos regione ketvirtadienį dar kartą patvirtino svarstantys skųsti Lietuvos valdžios sprendimą riboti kompanijos programinę įrangą valstybės institucijose. Jie kritikavo Vyriausybę, kad nuo minėto sprendimo gruodį nesulaukė jokių detalesnių paaiškinimų, kuo remiantis pritaikyti ribojimai naudoti jos gaminamą programinę įrangą. Kartu jie pripažino, kad tokia informacija gali būti įslaptinta, tačiau teigė siekiantys užmegzti dialogą su Lietuvos valdžia.

E. Kerza patvirtina, kad ministerija yra gavusi oficialų „Kaspersky Lab“ raštą ir pateikė į jį atsakymą.

„Tiek ir buvo tų kontaktų, nei kas nors bandė eiti, kalbėti, nei bandė nešti kažkokius papildomus įrodymus, informaciją“, – sakė viceministras.

„Reikėtų įsiklausyti į tas bendras rekomendacijas, nes sprendimas priimtas tikrai vadovaujantis ne emocijomis, o mūsų atliktais tyrimais ir yra paremtas įrodymais, surinktais tiek mūsų, tiek partnerių, ir tokie ryžtingi žingsniai daromi, kad iš tikrųjų grėsmė sistemose egzistuoja“, – sekmadienį Lietuvos radijui pareiškė viceministras.

Pasak viceministro, „Kaspersky“ įrangos dar šiek tiek turi viešasis sektorius.

„Dar truputukas lieka, bet labai nebedaug,“ – pranešė E. Kerza.

Atsisakė sistemų valdytojai

Po Vyriausybės nurodymo visi rusišką „Kaspersky Lab“ programinę įrangą naudoję Lietuvos kritinių informacinių technologijų (IT) sistemų valdytojai jos atsisakė.

Ministrų kabinetui gruodžio pabaigoje paskelbus, kad ši įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos saugumui, ji iš svarbiausių sistemų pašalinta per mėnesį, nors tam ir buvo numatyta 90 dienų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„Šiuo metu visi Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai nebenaudoja arba yra pašalinę šią programinę įrangą“, – rašoma BNS perduotame laikinojo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo Ryčio Rainio komentare.

Minimos infrastruktūros sąrašas yra įslaptintas, jis gali apimti valstybinius ir privačius energetikos, finansų sistemos, transporto, komunikacijų ir kitų sektorių IT sistemų valdytojus.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras buvo anksčiau nustatęs, kad „Kaspersky Lab“ programine įranga naudojasi iki 5 proc. valstybinių institucijų ir įstaigų.

Jo duomenimis, po Vyriausybės sprendimo penktadalis šių institucijų jau pašalino minėtos bendrovės programinę įrangą ir pakeitė ją kita, o dauguma „Kaspersky“ tebenaudojančių organizacijų yra savivaldybių įstaigos.

„Kaspersky Lab“ – tai Rusijoje įsikūrusi IT kompanija, ji yra viena didžiausių pasaulio kibernetinio saugumo ir antivirusinių programų produktų gamintojų.

Nerimas dėl šios įmonės produkcijos išaugo Jungtinėms Valstijoms pernai paskelbus, kad bendrovė gali bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba. JAV vyriausybė pernai rugsėjį uždraudė civilinėms institucijoms naudoti „Kaspersky“ įrangą, o pati bendrovė šį sprendimą apskundė teismui.

Po Lietuvos sprendimo įmonė pareiškė atsidūrusi geopolitinės kovos centre ir nesanti susijusi su jokios šalies Vyriausybe.

Tokią poziciją ministrų kabinetas suformulavo trečiadienį vykusiame pasitarime.

Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad „Kaspersky Lab“ „kelia potencialią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui“, ir ją naudojantys ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojai artimiausiu metu privalės pakeisti ją kita saugia programine įranga.

„Privalome užtikrinti valstybės kibernetinį saugumą, todėl Vyriausybės priimtas sprendimas yra savalaikis ir atliktas atsižvelgiant į grėsmių ir pažeidžiamumo vertinimą. Kartu su kitomis valstybės institucijomis bendradarbiavome ieškodami įvertintai grėsmei atitinkančių sprendimų ir priemonių“, - sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pasak viceministro, nors sprendimas galioja tik kritinės infrastruktūros – energetikos, finansų sistemos, transporto ir kitų sektorių -  bei viešojo sektoriaus valdytojams, verslo įmonės turi individualiai įsivertinti galimas programinės įrangos naudojimo rizikas.

„Kaspersky Lab“ yra Rusijoje įsikūrusi tarptautinė informacinių technologijų kompanija, viena didžiausių pasaulio kibernetinio saugumo ir antivirusinių programų produktų gamintojų.

„Ypatingos svarbos infrastruktūrai, kuri yra pati svarbiausia, nustatytas 90 dienų terminas, per kurį jie privalo programinę įrangą iš savo sistemos tinklų pašalinti ir įdiegti alternatyvią programinę įrangą“, – BNS teigė E. Kerza.

Ministerija nurodo, kad Valstybės institucijos, naudojančios „Kaspersky Lab“,  turės per 30 dienų turi įvertinti šios programinės įrangos keliamą riziką, ir atsižvelgiant į šiuos rezultatus su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru (NKSC) suderinti ir nustatyti naują terminą, per kurį ši programinė įranga turi būti pakeista.

Anot jo, pateikta ir bendra rekomendacija kitiems vartotojams nenaudoti įrangos. Jis sako, kad ekspertai vertino, kaip veikia programinė įranga, konsultavosi su partneriais, kad galėtų priimti argumentuotą, o „ne emocijomis paremtą sprendimą“. Viceministras sako, jog dalis valstybinių institucijų naudoja „Kaspersky Lab“, tačiau nėra tikslių duomenų, kiek ji paplitusi.

„Nustatyta, kad programinė yra nesaugi, ja pasinaudojus galima prieiti prie tų institucijų, kurios naudoja įrangą, duomenų, sistemų tinklų. Šią riziką privalome nedelsiant pašalinti“, – teigė E. Kerza.

Nustatyta, kad programinė yra nesaugi, ja pasinaudojus galima prieiti prie tų institucijų, kurios naudoja įrangą, duomenų, sistemų tinklų.

NKSC specialistai teiks konsultacijas ir kitą pagalbą institucijoms keičiant programinę įrangą, sakė Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos, vykdančios centro funkcijas, direktoriaus pavaduotojas Rytis Rainys.

Atsižvelgiant į šį Vyriausybės sprendimą, numatoma keisti teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje. Ministerija teigia, kad šių įstatymų pataisos leistų pašalinti nepatikimus tiekėjus, tuo metu Kibernetinio saugumo įstatyme svarstoma nustatyti principinius kriterijus, pagal kuriuos būtų sudaromas nesaugios ir draudžiamos naudoti programinės įrangos sąrašas ypatingos svarbos informacinių išteklių ir valstybės informacinių išteklių valdytojų valdomose informacinėse sistemose.

Jungtinių Valstijų (JAV) vyriausybė įtaria, kad „Kaspersky Lab“ bendradarbiauja su Rusijos žvalgybos tarnybomis, rugsėjį Krašto saugumo departamentas (DHS) nurodė „Kaspersky“ produktus naudojančioms JAV agentūroms per 90 dienų atsisakyti šių programų ir pakeisti jas kita priimtina programine įranga. Bendrovė šį sprendimą yra apskundusi.

Apie antivirusinės įrangos galimas grėsmes BNS yra užsiminęs ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Amerikos įrodyta, kad tai žaisliukas Rusijos administracijos rankose, ji vykdo daugiau ne privačios kompanijos rolę, bet kartais veikia kaip vos ne (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino administracijos satelitas. Vien šie faktai turėtų versti susimąstyti visus, kurie naudoja „Kaspersky“ antivirusines programas ar kažkokią programinę įrangą“, – prieš daugiau nei mėnesį sakė jis.

Svarsto skųsti Lietuvos sprendimą

„Kaspersky Lab“ ketvirtadienį pareiškė svarstanti skųsti Lietuvos vyriausybės sprendimą riboti jos programinę įrangą valstybinėse institucijose, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Turint omenyje, kad „Kaspersky Lab“ neturi jokių nederamų ryšių su jokia vyriausybe, Lietuvos vyriausybės sprendimas yra apmaudus“, – teigiama įmonės pareiškime.

„Deja, kompanija atsidūrė geopolitinės kovos centre, o tai lėmė kaltinimus, kuriems pagrįsti nebuvo viešai pateikti jokie patikimi įrodymai“, – rašoma jame.

Bendrovė teigia, kad kaltinimai, jog 2015 metais visame pasaulyje antivirusinių produktų už daugiau nei 600 mln. JAV dolerių pardavusi „Kaspersky Lab“ žinodama ar nežinodama padėjo Rusijos žvalgybai pavogti slaptos informacijos iš JAV iš esmės sunaikino jos verslą šalyje ir pakenkė pasaulinei reputacijai.

Bendrovė teigia apskundusi tokį sprendimą federalinio lygmens teismui, nes laiko tokį draudimą nekonstituciniu. Esą bendrovei nebuvo suteiktos galimybės apsiginti.

„Atitinkamas įsakas, paremtas nepatvirtintais ir anoniminiais žiniasklaidos pranešimais, gandais ir melagingais kaltinimais, padarė didelės žalos „Kaspersky Lab“ reputacijai ir jos verslui Amerikos rinkoje. Kompanija nusprendė ginti savo interesus teisme pagal federalinį įstatymą dėl administracinių sprendimų priėmimo procedūros“, – nurodoma kompanijos pranešime, kurį pirmadienį gavo „Interfax“.

Jame nurodoma, kad įvesdamas tokį draudimą JAV krašto saugumo departamentas rėmėsi nepatvirtintais ir netechniniais šaltiniais. Be to, departamentas nesuteikė kompanijai galimybės išreikšti savo poziciją pagal įstatyme numatytą procedūrą ir paneigti visus jai metamus kaltinimus.

„Kaspersky Lab“ teigia išreiškusi savo pasirengimą bendradarbiauti ir pateikti visą informaciją apie savo veiklą ir produktus.

„Rugpjūčio viduryje Krašto saugumo departamentas patvirtino, kad gavo liepos viduryje išsiųstą laišką ir paaiškino, kad vertina kompanijos norą atvirai bendradarbiauti bei išreiškė esantis suinteresuotas tolesniu dialogu. Tačiau kitas departamento žingsnis buvo rugsėjo 13 d. įvestas draudimas“, – nurodoma kompanijos pranešime.

„Kaspersky Lab“ praėjusį mėnesį teigė, kad vieno darbuotojo kompiuteryje „Microsoft Office“ programinė įranga buvo užkrėsta virusu ir kad ji nėra atsakinga už itin slaptos JAV medžiagos vagystės. Be to, bendrovė teigia, kad įsilaužėliai yra susiję su Kinija.

„Kaspersky Lab“ patvirtino spalio 5 d. „The Wall Street Journal“ pranešimą, kad iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojo namų kompiuterio buvo pavogta vertingų programų. Kompiuteryje taip pat buvo įdiegta „Kaspersky Lab“ programinė įranga. Amerikiečiai mano, kad būtent per šią programą rusų šnipai prisijungė ir pavogė duomenų.

Tačiau „Kaspersky Lab“ teigia, kad NSA darbuotojo kompiuteris buvo užkrėstas kenkėjiška programa, kuri buvo kontroliuojama iš tarnybinės stoties Hunane, Kinijoje.

Atrodo, kad šis incidentas yra jau trečias NSA saugumo pažeidimas per pastaruosius ketverius metus, susijęs su žvalgybos kontraktininkais. Kaip rašo WSJ, 2015 m. įvykdytas įsilaužimas rusams suteikė informacijos, kaip pati NSA įsibrauna į kompiuterių tinklus užsienyje ir saugosi nuo kibernetinių atakų.

Šis incidentas, apie kurį buvo sužinota praeitais metais, galbūt paaiškina neseniai paskelbtą draudimą JAV vyriausybės agentūroms naudoti populiarias antivirusines programas, platinamas Maskvoje įsikūrusios „Kaspersky Lab“.

Rugsėjo 13 dieną Krašto saugumo departamentas (DHS) nurodė „Kaspersky“ produktus naudojančioms JAV agentūroms per 90 dienų atsisakyti šių programų ir pakeisti jas kita priimtina programine įranga.

„Kaspersky“ antivirusinės priemonės ir sprendiniai suteikia plačią prieigą prie failų ir ypatingas teises kompiuteriuose, kuriuose yra įdiegta ši programinė įranga, o piktavaliai kibernetiniai veikėjai tuo gali pasinaudoti, kad sukeltų pavojų šioms informacinėms sistemoms“, – tuo metu rašė DHS.

„Departamentas susirūpinęs dėl ryšių tarp kai kurių „Kaspersky“ pareigūnų ir Rusijos žvalgybos bei kitų vyriausybės agentūrų“, – sakoma pranešime. NSA atstovas sakė negalintis niekaip oficialiai komentuoti šio WSJ straipsnio. Tačiau vienas informuotas pareigūnas sakė, kad ši informacija bent iš dalies teisinga, nors daugiau detalių nepateikė.

„The Wall Street Journal“ rašo, kad minėtas kontraktininkas tikriausiai parsinešdavo namo griežtai įslaptintų NSA failų ir persikeldavo juos į savo asmeninį kompiuterį, kuriame buvo įdiegta „Kaspersky“ programa.

WSJ citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad programišiai veikiausiai atakavo šį kontraktininką, pasinaudoję „Kaspersky“ programa juos dominantiems failams nustatyti.

Straipsnyje sakoma, kad kontraktininkas neketino pavogti tos medžiagos arba ją nutekinti, bet tikriausiai pažeidė įstatymus parsinešdamas namo įslaptintus failus.

„Kaspersky Lab“ pranešime teigiama, kad WSJ nepateikia jokių įrodymų teiginiams, jog bendrovė yra susimokiusi su Rusijos žvalgyba.

Jos įkūrėjas Jevgenijus Kasperskis kelia prielaidą, kad programa galbūt tiesiog atliko savo darbą – identifikavo žalingas programas arba panašias grėsmes ir automatiškai pasiuntė signalą bendrovei apie įtartinus NSA failus, kaip pažymimi visi kiti potencialiai pavojingi objektai.

Jis taip pat neatmetė teorinės galimybės, kad į „Kaspersky“ gali būti infiltravęsi „vienas ar pora“ žmonių, šnipinėjančių Rusijos vyriausybei.

Vis dėlto J.Kasperskis pabrėžė, kad vidaus kontrolės ir saugumo priemonės nebūtų leidusios ilgai užsiimti tokia veikla. Bendrovės įkūrėjas taip pat griežtai neigė dirbantis Rusijos vyriausybei.

„Bet kuris mūsų ekspertas laikytųsi nuomonės, kad neetiška piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu ir padėti šnipinėti bet kuriai vyriausybei“, – sakė jis.

Įdomu, kad J.Kasperskis savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo vieno Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto kriptografijos profesoriaus žinute, kurioje sakoma: „Kaspersky“ galbūt nėra susimokiusi su (Rusijos) vyriausybe; tiesiog jų produktai gali būti siaubingai pažeidžiami.“

„Kaspersky“ verslo Jungtinėse Valstijose apyvarta smarkiai sumažėjo nuo praeitų metų, kai saugumo pareigūnai pradėjo kelti klausimus dėl šios bendrovės patikimumo.

Vis dėlto jos programos, daugelio ekspertų giriamos kaip veiksmingos kovos su virusais priemonės, yra naudojamos milijonuose kompiuterių visame pasaulyje.