Jis surinko daugiau nei penktadalį visų balsų ir nurungė 12 kitų kandidatų.

Tradiciškai Lietuvos metų medžio rinkimų nugalėtojui suteikiama teisė kitų metų Europos medžio rinkimuose atstovauti šaliai. Basanavičynės kaštonas Lietuvai atstovaus 2024 metų konkurse.

„Nors daugumai Jono Basanavičiaus gimtinė labiau asocijuojasi su ąžuolais ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu, vis dėlto sodybos istoriją mena ir pasakoja kieme augantis kaštonas“, – sakė J. Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.

Maždaug 200 metų senumo kaštonas yra 19 metrų aukščio, lapų lajos skersmuo plačiausioje vietoje siekia 21 metrą, kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija tris metrus.

Kaštonas neabejotinai mena Basanavičių šeimą. 

„Kaštonas neabejotinai mena Basanavičių šeimą. Muziejuje turime paties Jono Basanavičiaus 1906 metais darytą nuotrauką, kurioje jis įamžino gimtąją sodybą. Tuo metu sodyboje gyveno patriarcho brolio Vinco šeima. Nuotraukos kampe matyti, jog mūsų kaštonas jau yra gerokai ūgtelėjęs“, – sakė R. Vasiliauskienė.

Muziejaus atstovai neabejoja, kad Basanavičynės kaštonas yra autentiškiausias sodybos objektas. Per daugelį metų čia stovėję pastatai ne kartą degė ir po truputį nyko, o XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sodyba jau buvo sunykusi.

„Amžininkai liudija, jog po šiuo kaštonu sovietmečiu burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą“, – teigė muziejaus vadovė.

Lietuvos medžio rinkimai surengti ketvirtą kartą. Europos medis renkamas nuo 2011 metų, išpopuliarėjus daugelį metų Čekijoje rengiamam metų medžio konkursui. Europos metų medžio konkurse dalyvauja nacionalinių konkursų nugalėtojai, o nuo 2017-ųjų europiniame konkurse dalyvauja ir Lietuva, 2016 metų Lietuvos medžiu išrinkusi Stelmužės ąžuolą.

Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, būdingus bruožus ir įdomiąsias savybes pasakoja VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

„Nors abiejų medžių pavadinimai panašūs, tačiau šie medžiai labai skirtingi – jie priklauso skirtingoms šeimoms – kaštonas kaštoninių šeimai, o kaštainis – bukinių šeimai. Kaštainis daug artimesnis ąžuolams ir bukams nei kaštonams. Iš pietryčių Europos ir mažosios Azijos kilęs valgomasis kaštainis Lietuvoje dar gana retai auginamas. Šio augalo sėklos (riešutai) yra valgomos, jos maistingos, tačiau turi būti specialiai paruoštos (skrudinamos, verdamos arba kepamos). Paprastojo kaštono sėklos nėra valgomos, tačiau jas galima panaudoti floristiniais tikslais arba tiesiog žaidimams“, – teigia VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

Valgomasis kaštainis kaip ir ąžuolas yra ilgaamžis medis, jis gali gyventi ir tūkstantį metų, todėl pasaulyje šių medžių kamienai sulaukia įspūdingų apimčių – net iki 6 metrų skersmens. Skiriasi kaštainio ir kaštono tiek vaisių, tiek lapų išvaizda ir forma, tiek žiedai, žydėjimo laikas ir vaisiai. Kaštainio lapai yra pailgi, lacentiški, dantytais kraštais apie 16–28 cm ilgio ir 5–9 cm pločio, jų nepuola keršakandės.

Kaštono lapai yra sudaryti iš 5–7 lapelių, kurių ilgis 13–30 cm. Paprastieji kaštonai žydi pavasarį (gegužę) baltais su raudona dėme vainiklapio viduryje stambiais (10–30 cm aukščio) kvapniais šluotelės formos žiedynais. Valgomieji kaštainiai žydi birželio-liepos mėnesiais viršun nukreiptais 10–20 cm ilgio gelsvais vyriškų žiedų žirginėliais ne itin malonaus kvapo bei smulkiais neišvaizdžiais moteriškais žiedais, kurie paprastai išsidėstę ūglių viršūnėse. Rudenį kaštainiai subrandina spygliuotą netikrąjį vaisių goželį, kurio viduje būna 3–7 rudos spalvos sėklos.

„Kaštonas yra ypatingas ne tik tuo, kad yra vaistinis augalas, bet ir tuo, kad gamina ypatingą medžiagą – eskuliną. Šis cheminis junginys švyti ryškia šviesiai mėlyna spalva apšviestas ultravioletine šviesa. Manoma, kad ši medžiaga kaštonams padeda ne tik apsisaugoti nuo jį griaužiančių kenkėjų (šis junginys jiems nuodingas), bet ir apsaugoti pumpurus nuo ultravioletinių spindulių (ypač anksti pavasarį)“, – teigė mokslininkė.

VDU Botanikos sode auga trys valgomojo kaštainio medžiai: seniausias sodintas apie 1950 m. sodo medelyno teritorijoje, dar du jaunesni (sodinti 1982 m., gauti iš Vokietijos Špėto medelyno) auga sodo teritorijoje saloje prie senosios Aukštosios Fredos dvaro sodybos ledainės pastato.

Šiais metais dera du kaštainiai, jų spygliuotus vaisius galite pamatyti ir sodo medelyne, ir parko teritorijoje. „Kaštainio riešutai pas mus dažnai būna tušti, užauga daug mažesni negu šalyse, iš kurių jie kilę. Visgi sveikos ir subrendę kaštainių sėklos rastos Botanikos sode dažniausiai yra neverdamos ir nekepamos, bet sėjamos ir užauginami nauji kaštainių sodinukai“, – teigė dr. Asta Malakauskienė.

Nuotraukos dr. A. Malakauskienės ir J. Šabūnaitės

V.Putvinskio gatvėje augantis kaštonas pasipuošė viena žiedais nusagstyta šaka.

Kontrastingas medžio požiūris į esantį metų laiką – rudeniui įprasti nurudę ir susisukę lapai, o šalia iš to paties kamieno žaliuojanti ir žydinti šaka.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, išgirdusi portalo kaunodiena.lt klausimą dėl pražydusio kaštono, ėmė nuoširdžiai juoktis.

„Pas mane hiacintas pražydo“, – pasisakė moteris. – Šį rudenį girdžiu pasakojant, kad gana daug augalų ėmė žydėti neįprastu laiku“.

Rudenį žydintys kaštonai ne tokia jau retenybė, tačiau hiacintai – vienos anksti pavasarį pražystančių gėlių.

„Žmonės pasakoja, kad magnolijos ima žydėti antrą kartą. Girdėti ir apie žydinčius lubinus, kurie paprasta žydi vasaros pačioje pradžioje“, – apie besikeičiančiais augalų įpročiais dalinosi R.Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja neatmetė, kad įtakos tam turi dosni šių metų vasara – augalai tarsi spėjo pailsėti ir pasiruošti vėl žydėti.

Tačiau augalų žydėjimas jiems neįprastu laiku nėra gerai. Rudeniniam žydėjimui augalai skiria daug energijos ir nespėja pasiruošti žiemai, tada nusilpsta ir pavasarį žydi prasčiau, jiems prireikia laiko vėl sukaupti saulės teikiamos energijos.

Tuo tarpu rudeninį kaštonų žydėjimą kai kurie gamtininkai vertina kaip į šiuos medžius ne vienerius metus įsiveisusios keršakinės kandelės padarinius. Esą tai išbalansuoja visą medžio fiziologiją. Medžiui „pasimaišo protas“ – ne visi, bet vienas kitas išmeta žiedyną, galvodamas, kad vėl reikia atsigauti po invazijos.

Po metus trukusios rekonstrukcijos jau vasarą Klaipėdos senamiestyje atidaroma naujoji alaus darykla „Švyturys Brewery“. Čia veiks modernus gastrobaras „Švyturys B-House“, siekiantis tapti unikaliu ir šiuolaikišku visuomenės susibūrimo centru, tad jo koncepcija buvo kuriama ilgai ir kruopščiai.

Erdvios patalpos uostamiesčio senamiestyje, ką tik subrandinto gėrimo atsargos iš už sienos esančios daryklos, išskirtinis ir šiuolaikiškas interjeras, scena gyviems muzikantų pasirodymams, švieži meniu ingredientai ir talentingas virtuvės šefas – tik dalis projekto kozirių.

Tačiau be visų naujovių, gastrobaro lankytojus pasitiks klaipėdiečiams seniai pažįstama kompanija – šeimininkai Martyna Feser ir Raimondas Baublys. Ši komanda paskutinius šešerius metus laikė vieno populiariausių kultūros barų Klaipėdoje  – „Kaštono“ –  vairą. Paklausus, kaip vertina naująjį barą, šeimininkų duetas šypsosi – „kaip tikrą bombą“.

– Kaip jaučiatės priėmę šį iššūkį ir pradėdami „iš naujo“? Ar turėjote lemtingų ir praversiančių pamokų?

Raimondas: Tai kažkas visai naujo Klaipėdoje – ambicingas projektas, prie kurio prisidėję ir JAV craft‘inio alaus krikštatėviai „The Brooklyn Brewery“. Tai naujas puslapis ir išbandymas mūsų karjeroje, o kuo daugiau gilinamės į patį alaus gėrimą, tuo jis atrodo įdomesnis, turintis daugiau kultūros ir istorijos, nei įsivaizdavome. Būtų sunku be turimos patirties, bet „Kaštonas“ giliai įsirėžė mūsų smegenyse. Išmokome ir gyvenimiškų pamokų, ką daryti ir ko ne, kaip efektyviai reaguoti į problemas, todėl jaučiamės pasiruošę ir labai laukiame kūrybinio darbo kartu su projekto komanda.

Martyna: Viena iš mano gyvenimo filosofijų – nebijoti naujų pradžių, nes tokie iššūkiai didina geros nuotaikos hormono serotonino kiekį, kuriam jaučiu priklausomybę. Nesijaučiame palikę „Kaštoną“ – atsinešame jame išvystytą kultūrą ir dvasią, sukauptą patirtį ir pažintis, kurios padėjo tapti projekto dalimi ir jaustis saugiai. Labiausiai džiaugiuosi išmokusi ramiai reaguoti į problemas. O buvo visko... esame gavę skundų iš paties Seimo, pririšę agresyvų lankytoją prie tvoros, laukdami kol atvyks policija, sprendę klausimus Nidos savivaldybės tarybos posėdyje. Tuo metu man buvo 18, bet meras sakė – „panele, toli eisit“. Savas verslas – tai priesaika virtinei niekada nesibaigiančių iššūkių, kuriuos galiausiai pamėgsti. O naujose patalpose galimybių puoselėti Klaipėdos renginių kultūrą turėsime dar daugiau.

– Kokių savybių reikia vadovams, ar esate griežti? Kokia turi būti komanda?

R: Tai sunkus, daug jėgų ir asmeninio laiko reikalaujantis darbas. Reikia kruopštumo, darbštumo, pasiaukojimo ir greitos reakcijos. Bet kai visi laikosi tam tikrų taisyklių, griežtam būti netenka.

M: Reikia būti komandos dalimi, kad komanda noriai įsitrauktų ir būtų kaip kumštis, matytų prasmę ir nebijotų atvirumo. Laimingas kolektyvas – svarbiausia grandis. Jis turi būti kaip kapitono Jameso Cooko laivas, ieškantis naujų žemių: jo įguloje yra ir narsių užkariautojų, ir mokslininkų tyrinėtojų, ir gelbėtojų patarėjų. Esmė – kontrastingos asmenybės. Teisingas požiūris svarbiau nei patirtis.

– Kaip atrodo darbo diena? Kaip suvaldote stresą, ieškote įkvėpimo?

R: Dienos tarpusavyje ir panašios, ir skiriasi. Kaip diena – taip naujiena, bet geras rezultatas – pats geriausias vaistas nuo streso.

M: Tokiame darbe atsakomybė ir laisvė gyvena simbiozėje – vieną dieną darbas vyksta pagal grafiką, o kitą – patys tampame kūrėjais. Mintys apie darbą nuolat krebžda pasąmonėje, tad idėjos kyla tinklinio aikštelėje ar prieš užmiegant, įšokus į eketę ar tiesiog gatvėje. Turime visišką laisvę materializuoti idėjas. Svarbiausia būti „išleidus čiuptuvus“ – smalsumas veda toli. O kad atlaikytume krūvį ir išlaikytume koncentraciją, kartais reikia visiškai atsijungti. Tam padeda sportas, grynas oras, knygos.

– Ar nuosekliai dirbote, kad atsirastumėte, kur dabar esate, ir stengėtės kaupti patirtį, kuri praverstų čia? Ar visgi turėjote karjeros vingių?

R: Išbandžiau ne vieną profesiją – vadybininko, konsultanto, mokytojo, ūkininko, animatoriaus ir t.t. Ne kartą teko ir užsienyje padirbėti. Visos profesijos davė naudingos patirties, kurią galiu pritaikyti dabartinėje ir labai mylimoje srityje.

M: Vienas įdomesnių užsiėmimų – kartu Egipte dirbome animatoriais. Didžiuliame viešbutyje linksminome žmones: aš paplūdimyje mokiau pilvo šokių, jogos, ruošėm įvairius pasirodymus. Raimis net vaidino Kalėdų senelį ant kupranugario 35 laipsnių karštyje, o aš buvau snieguolė. Veiklų mūsų gyvenime buvo daug, jos visos įgauna atitinkamą vaidmenį, sudaro pamatinį atspirties tašką – manau, kad niekas nevyksta be reikalo. Pavyzdžiui, vienas iš naujesnių hobių – kokteilių maišymas – nuvedė iki pasaulinio kokteilių plakimo čempionato Meksikoje ir kitų kelionių po pasaulį. Visomis patirtimis džiaugiuosi ir didžiuojuosi, bet gyvenu čia ir dabar.

– Kuo unikali „Švyturys B-House“ koncepcija? Kaip manote, kuo ji išskirtinė?

R: Tai senosios tradicijos, atgijusios naujame apvalkale – pavadinčiau tai „Kaštono“ evoliucija. Tai bus sociali bendruomenės susibūrimų, įvairių renginių vieta, kuriai jau ruošiame ilgą muzikantų, lipsiančių ant naujosios scenos, sąrašą. Tikimės, kad „Švyturys B-House“ taps ir regiono kultūriniu švyturiu, o mes praplėsime savo klaipėdiečių draugų ratą, į kuriuos kreipsimės vardais ir žinosime jų mėgstamiausius užkandžius. Mano nuomone, tai ir bus pagrindinė traukos jėga.

M: Man tai nuostabus naujas pastatas ir, ko gero, stilingiausias interjeras Vakarų Lietuvoje – didžiuliai arkiniai langai, dominuojančios aukštos lubos, šiuolaikinis industrinis stilius. Čia įvyks alaus kultūros inovacijų bei tradicijų puoselėjimo sprogimas. Holistinė perspektyva paremta dėmesiu detalėms, o koncepcijos išpildymui paruošta ne viena staigmena. Būsime lankstūs ir įdomūs, pasaulines tendencijas perteiksime Klaipėdietišku stiliumi. Įvairias maisto kultūras derinsime su alumi, kviesime kulinarus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, eksperimentuosime savo maisto rūkykloje. Žmonių laisvalaikis – didžiulė atsakomybė, bet ir idėjų netrūksta.

– Kokią ateitį prognozuojate projektui, ar jis sudrebins Klaipėdos gyvenimą?

R: Negalėtume įsivaizduoti niekaip kitaip, nei kaip tikrą BOMBĄ! Tikiuosi, kad baras greitai įgaus savo charakterį, kuris patiks žmonėms, ir tikrai taps populiariu traukos centru Klaipėdoje.

M: Aš už gyvenimą „iš visos širdies“ ir jei kažko imuosi savo noru, tai pilnai tuo tikiu. Taigi „Švyturys B-House“ tikrai sudrebins Klaipėdą! O mums linkiu neišsenkančio originalumo garsinant Lietuvą kaip alaus tradicijų ir inovacijų šalį.

Praėjo noras

Vykstant masiniams renginiams Klaipėdoje, barų savininkams tenka apsišarvuoti geležine kantrybe.

Žmonės iš gatvės įžūliai braunasi vien tam, kad nemokamai pasinaudotų tualetais, juos apdergia ir išeina neišleidę nė cento.

Darbuotojai vos spėja valyti kabinas, užsikemša kanalizacija.

Tad verslininkai rado išeitį – apmokestino tualetus taip, kad praeitų bet koks noras iš viso į juos eiti.

Muzikiniame bare "Kaštonas" per Jūros šventę apsilankęs klaipėdietis stebėjosi staiga neįtikimai pabrangusia paslauga.

Atlikti gamtinius reikalus ne baro lankytojams čia kainavo 7 eurus.

Tuo metu kitose senamiesčio kavinėse, pavyzdžiui, vyninėje "Vinvino" – 5 eurus.

Nufotografavęs ir pasidalijęs nuotrauka interneto socialiniame tinkle vyras sulaukė daugybės atsiliepimų. Vieni peikė, kiti kaip tik palaikė vietos verslininkus.

Nori atsikratyti "marozų"

Auksinių tualetų problema kasmet sukelia karštas diskusijas.

"Tai kur žmogui nusilengvinti? Prie pastatomų miesto tualetų kilometrinės eilės, ten baisi smarvė, todėl vienintelė išeitis – netoliese esanti kavinė. Tačiau mokėti tokius pinigus – nusikaltimas, geriau jau prie durų privaryti ir baudą susimokėti. Pigiau išeis", – dėl 7 eurų įkainio širdo vienas klaipėdietis.

"Absurdas, mažiau kainuoja stiklinė sulčių, alus, vanduo ar kavos puodelis", – iš nuostabos aikčiojo kitas.

"Kur dingo žmoniškumas? Buvau Paryžiuje Eliziejaus laukų alėjoje, kažkokiame prabangiame tualete. Sumokėjau tris eurus ir tai buvo keista. Nors tualetas pasitaikė tikrai reto tvarkingumo. O čia... Nebūtų Lietuva", – pyko dar vienas komentatorius.

Kiti – priešingai, pritarė kavinių savininkams, esą tai puiki idėja norint atsikratyti "nevalų".

"Visi, kurie yra nepatenkinti šia sąlyga, gali patys savo kailiu patirti "malonumą", kai ateina bet kas iš gatvės ir viską apdergia. Patys užsiimkite verslu ir nuomokite savo namų tualetą už 3–5 eurus. Tik vargu ar atsipirks. Savo kailiu patirsite, kas tokiais atvejais būna. Juk lauke stovi viešieji tualetai. Jei esate lankytojai bet kurio baro, kavinės, restorano, įeisite be jokio mokesčio ir neskaudės galvos. Kokia tauta ir žmonės, tokios ir sąlygos", – ironizavo viena komentatorių.

"Kai žmoniškai pradėsite elgtis su tais, kurie tą tualetą turi valyti, tada ir žmoniškumas atsiras, ir tokie užrašai dings. Verslininkai ne uždirbti nori, o atsikratyti visokių "marozėlių", prie kurių turi papildomai stovėti ir valyti, kai apvemia visus kampus. Yra mieste nemokamų viešųjų tualetų, tik ne visi nori į juos eiti. Nesi klientas – susimokėk", – kritikams atšovė kita klaipėdietė.

Mokėti nesiveržė

Viena baro "Kaštonas" įkūrėjų Martyna Feser teigė, kad darbuotojai nespėja valyti tualetų, todėl mokestis – tiesiog būtinas.

"Tualetai atrodė baisiai, žmonės juose kaip nori, taip elgiasi. Tai ir privedė mus prie tokio sprendimo. Norėjome įspėti, kad tualetas skirtas tik baro lankytojams. Tokių, kurie mokėtų septynis eurus, atrodo, nebuvo. Tačiau daug kas nusipirkdavo alaus, kavos ar vandens ir tapdavo baro lankytoju", – sakė pašnekovė.

Esą mamoms su vaikais ir senukams buvo taikomos išimtys.

"Jeigu ateina vaikas su mama ar vyresnis žmogus, visada su mielu noru leidžiame pasinaudoti tualetu. Bet kai mūsų pačių klientai nebegali nueiti į tualetą, nes susidaro milžiniška eilė, tai jau nenormalu. Juolab kad lauke yra gausybė biotualetų", – alternatyvą nurodė M.Feser.

Populiarusis Jamaikos reggae ir dancehall atlikėjas, išgarsėjęs XX a. amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo viduryje.

Jo albumas „Truths and Rights“ buvo vertinamas roots reggae mylėtojų, jame buvo tokie žinomi kūriniai kaip „Jah Promise“ bei titulinė albumo daina „Truths and Rights“. Tačiau J. Osbourne labiausiai žinomas dėl savo dancehall hitų, įrašytų 1980-ųjų viduryje, tokių kaip „Buddy Bye“ (kurio muzikinį pagrindą sudarė garsusis King Jammy riddim‘as „Sleng Teng“), „Ice Cream Love“ ir „Water Pumping“.

Kur: „Kaštonas/ChestNut“ (Danės g. 6–1, Klaipėda).

Kada: birželio 19 d. 21 val.

Kiek: 5 €.

„Čia pirmokus fotografuodavome. Kas baigia mokyklą vienuoliktoje ar devintoje klasėje, taip pat visuomet čia fotografuodavosi. Čia, po kaštonu, būdavo ir vakarais jaunimo meilės susitikimai paskirti“, – pasakoja vietos gyventojas Juozas Kazlauskas.

Regioniniame parke sukauptose nuotraukose, darytose XX a. pradžioje, prie kaštono įsiamžinę Zubovų palikuoniai, ne viena žagariečių karta.  

„Tas kaštonas  yra pirmojo parko kūrimo laikotarpio, XIX a. pirmosios pusės, dar Zubovo valdymo laikotarpį menantis medis. Tokių senų medžių Žagarės dvaro parke nebedaug yra išlikę, per kiekvieną vėtrą prarandame ne vieną jų“, – aiškina Žagarės regioninio parko vyr. kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė.

Norėdami išsaugoti kaštoną, parko darbuotojai pagalbos kreipėsi į mokslininkus, šie susisiekė su garsiausiais Europos arboristais, o šie patarę, kaip medį gelbėti. Specialistai nustatė, kad jau maždaug prieš pusšimtį metų bepradedantis lūžti medis buvo sutvirtintas cementu, tačiau naujausios metodikos tai griežtai draudžia.

„Sumažinus jo distališkai nutolusi svorį nuo kamieno atsišakojimo, palaipsniui atstatyta kamieno pirminė pozicija, sumažinome vertikalaus kamieno aukštį, pamažinome svorį“, – apie nuveiktus darbus pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Prieš porą metų baigus tvarkyti Žagarės dvaro rūmus, regioninio parko direkcija ne kartą rengė ir senojo parko sutvarkymo planus, tačiau lėšų kol kas nesulaukė. Tikimasi ,kad sparčiai nykstantis daugiau nei 70 ha užimantis parkas, suprojektuotas žymaus dendrologo Georgo Kuphaldto, šiemet pagaliau bus pradėtas tvarkyti.

Klaipėdoje šaknis uoliai leidžia vinilinė tradicija. Pernai čia pristatytieji debiutiniai „Kaštono garsai“ jau šį penktadienį sulauks oficialiai ten pat pristatomo „įpėdinio“, antrojo serijos rinkinio, prisodrinto įvairiabriaune Lietuvos atlikėjų muzika.

Per ketverius gyvavimo metus uostamiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi spėjęs tapti muzikinis baras „Kaštonas“ pajūrio sceną reguliariai turtina gyvo garso koncertais. Būtent tai natūraliai diktuoja vinilo rėžiuose įamžinamus vardus bei kūrinius. Prieš metus atsiradę „Kaštono garsai“ tapo pirmąja lietuviškos muzikos kompiliacija po daugiau nei du dešimtmečius trukusios tylos. Entuziastai nenumojo ranka į tąsyk duotą žodį tęsti šį projektą, tad apsisukus metams, sausio 29 d., Klaipėdoje bus pristatyta plokštelė „Kaštono garsai 2“. Tradiciškai sutelkdama margą kūrybos spektrą, šįsyk savyje ji vėl talpina skirtingų stilių atstovus. Jokių atsitiktinumų nėra – kūrinių sąrašas dėliotas rūpestingai, o visus jame atsidūrusius atlikėjus ir grupes vienija bendras pernai „Kaštone“ vykusių koncertų vardiklis.

Į antrąją muzikinio baro vinilą įtrauktieji muzikantai jau spėjo būti įvertinti ne tik pajūrio publikos – tai hip-hopo kategorijoje M.A.M.A. apdovanojimą pelnę „Jama & W“, kaip Metų roko grupė triumfavę „Colours of Bubbles“, elektroninės grupės kategorijoje nominuoti „Golden Parazyth“, Metų alternatyva pripažintas Vidas Bareikis ir toje pačioje kategorijoje paminėti džiazinių eksperimentų kelią pasirinkę „Sheep Got Waxed“. Plokštelę ironišku pop avangardu papildo SSG, bohemiškos laisvės mostą siunčia „Baltasis kiras“, o alternatyvaus džiazo ir postroko energetika dalijasi „InSearch“.

Pristatymo vakarėlyje grosiantis žinomas tokio formato gerbėjas DJ Swix teigia palaikantis šią leidybinę idėją „visu 110 proc.“: „Pirmasis „Kaštono“ rinkinys visuomet keliauja su manimi į grojimus, nepriklausomai nuo vakarui pasiruošto muzikinio stiliaus. Man, kaip savotiškam plokštelių kolekcionieriui, yra itin svarbu turėti antrąją rinkinio dalį, tad naujasis įrašas taip pat rezervuotas ir su nekantrumu laukiu, kada galėsiu jį perklausyti. Kiek plokštelių „Kaštonas“ išleis – žadu turėti visas. Tai didelę išliekamąją vertę turinti Lietuvos muzikos istorijos dalis“.

Roberto Nevecko sukurtu viršeliu „aprengta“ ir Tomo Savickio tekstu puošta naujoji kompiliacija, kaip ir debiutinė, išleista ribotu tiražu. Iniciatyvinis „Kaštono garsų“ branduolys šiemet daugiau dėmesio skyrė techniniams leidybos aspektams – pernai bendradarbiavę su čekais, šįsyk garso suvedimą klaipėdiečiai patikėjo Vokietijoje įsikūrusiai „Handle With Care“ profesionalų komandai, kuri atliko ir „masteringą“, ir pačią plokštelių gamybą. „Džiugu, kad mūsų noras prisidėti prie lietuviškos muzikos įamžinimo klasikiniu formatu rado atgarsį širdyse ir ausyse. Jį liudija ne tik entuziazmas, su kuriuo buvo išpirktas pirmųjų „Kaštono garsų“ tiražas, bet ir žmonių noras dalintis šia daugeliui atradimu tapusia plokštele – ji buvo skraidinama į JAV, rado naujus namus Didžiojoje Britanijoje. Bus smalsu sužinoti apie antrojo rinkinio geografiją, o kol jis suksis ant grotuvų ar keliaus iš rankų į rankas, mes jau gyvename mintimis apie netolimą ateitį“, – teigia projekto bendraautoriai.

Nekantriausieji galės įsigyti savo egzemplorių „Kaštone“ įvyksiančio pristatymo metu.

Muzikine įvairove pasižymintis Klaipėdos klubas “Kaštonas” šį savaitgalį pakvies į žemų garsų ir  saldžių melodijų kupiną muzikos vakarėlį. Balandžio 24-ąją, penktadienį iš Berlyno čia atvyksta klaipėdietiškos elektronikos pionierius “Genys”, kuris kartu atsiveža kolegą iš “Weboogie” šeimos - “footwork” bei “juke” muziką propaguojantį atlikėją “Ticklish”.

Berlynas visame pasaulyje žinomas ne tik kaip Vokietijos sostinė. Šis miestas Europoje itin vertinamas dėl naktinio gyvenimo įvairovės. Čia gyvena ir kuria daug visame pasaulyje žinomų atlikėjų, veikia begalė plokštelių parduotuvių, o vakarėliai įvairiausiose miesto vietose tęsiasi visą parą.

Prieš keletą metų Berlyne apsigyvenęs žinomas uostamiesčio elektroninės muzikos kūrėjas “Genys” čia taip pat greitai rado savo vietą muzikos scenoje ir įsiliejo į prodiuserius, didžėjus ir renginių organizatorius vienijantį kolektyvą “Weboogie”. Nors, anot atlikėjo, Vokietijos sostinės klubuose dažniausiai skamba “house” ir “techno” muzika, tačiau miestas didelis ir muzikinė paletė ganėtinai plati.

“Mūsų sceną apibrėžia “bass” skambesys ir su ja susijusi hiphopo, r'n'b bei bosinių 4x4 ritmų samplaika, - teigė muzikantas, - “Weboogie” yra vieni iš lyderių tarp komandų darančių tokius renginius.”

Penktadienio vakarėlio vinis “Ticklish” minėtame bendraminčių klube išsiskiria ne tik tuo, jog vakarėliuose groja su kiškio kauke. Jis ypatingą dėmesį skiria pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusiam “footwork” ir “juke” stiliui. Tai - šiuolaikinė, 1980-aisiais Čikagoje atsiradusios gatvių šokių kultūros versija, tapusi neatsiejama šiuolaikinės šokių muzikos dalimi.

“Ticklish” savo kūryboje intensyvų “footwork” ritmą pasaldina “rnb”, “boogie”, “funk” elementais, taip šokių aikštelę pamalonindamas kontraversiškomis, tačiau kojoms ir širdžiai maloniomis vibracijomis. Jo išskirtinį skambesį jau pastebėjo ir į savo grojaraščius įtraukė tokios elektronikos įžimybės kaip “Machinedrum”, DJ “Paypal”, Jimmy Edgar, “Scratcha DVA”.

Neseniai “Ticklish” kartu su kitu vokiečių prodiuseriu “B-ju” įrašė mini albumą, pavadiną “Dualities”. Šiame leidinyje duetas tyrinėja “jungle”, “soul”, “beat” ir dar platesnius modernios elektroninės muzikos horizontus.

Viešnagėn į Lietuvą atlikėją pasikvietęs “Genys” pats taipogi ruošiasi margam pasirodymui, įkvėptam ne tik laisvos berlynietiškos nelegalių ir “open-air” vakarėlių scenos. Praėjusį savaitgalį muzikantas lankėsi Frankfurte vykusioje muzikos instrumentų ir verslo mugėje “Msikmesse”, kur prisisėmė technologijų ateities žinių ir įspūdžių.

Svečius iš Berlyno “Kaštono” scenoje muzikinėmis selekcijomis palaikys klaipėdiečiai “Elektrod K.” ir “Skar” bei “Despotin Beat Club” narys “Highleef” iš Vilniaus.

Vakarėlis “Chestnut Sounds” su “Ticklish” vyks klube “Kaštonas” (Danės g. 6-1, Klaipėda) balandžio 24-ąją, penktadienį. Renginio pradžia - 22 val. Įėjimo kaina: iki 23:00 val. - 3€, vėliau - 5€.

Rokenrolo dvasią propaguojantis kolektyvas “Baltasis Kiras” šį penktadienį, vasario 20 d. ant Klaipėdos muzikos baro "Kaštonas" scenos pasirodys kiek kitokiu - elektroniniu formatu. Koncerte netrūks ir naujų - afrikietiškų motyvų, kurių grupės lyderis Tautvydas Augustinas neseniai parsivežė iš kūrybinių atostogų Maroke.

Po poilsio Afrikoje - naujas kūrinys

Hipiškas nuotaikas šiuolaikiškai interpretuojanti vilniečių grupė “Baltasis Kiras” nuo pat pradžių siejo savo stilistiką su klasikinio roko atlikėjais. Ne veltui kolektyvas teigia susibūręs po pasigrojimų lietuviškojo Frank Zappa - Liudo Giros kiemelyje.

Galbūt hipiškos šaknys pagrindinį grupės entuziastą Tautvydą  per žiemos atostogas atvedė į Saviros miestelį Maroke, kur poilsiaudavo legendiniai atlikėjai Jimi Hendrix ir Cat Stevens.

Pats “Baltojo Kiro” lyderis teigia, jog ši kelionė jam atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį.

“Iš Maroko parsivežiau dar didesnę meilę gyvenimui, mūsų šaliai, visai Europai. Savo akimis pirmą kartą pamačiau Afriką ir jos gamtą, - pasakojo Tautvydas, - Aplankiau vietą, kur, vietinių teigimu, Džimis parašė dainą "Castles Made of Sand". Ten baisiai gražu, jis turėjo skonį. Sužavėjo arabiškas žmonių laisvumas visais gyvenimo klausimais ir jų gerumas.”

Elektroninis „Baltasis Kiras” – su reggae dub elementais

Labai nesuromantizuodami senųjų dievaičių, “Baltojo Kiro” nariai stengiasi išlįsti iš rėmų ir savo kūrybą nuspalvino moderniais indie, country, folk, psichodelikos, bliuzo potėpiais. Taip užgimė elektroninio „Baltojo Kiro“ versija, kurioje vyrauja reggae dub ritmai.

Toks grupės formatas itin tinka vakarėliams: įprastus gyvus instrumentus čia pasitinka elektroniniai sintezatorių ir kompiuterio garsai, palydimi būdingu jamminimo vokalu.   Elektroninis „Baltasis Kiras“ - savotiška rub-a-dub skambesio, atsiradusio Jamaikoje 1980-aisiais, interpretacija.

“Labai svarbus rub-a-dub momentas - šokant kuo arčiau trintis kūnais. Tai pakankamai svarbu, jei nori pasiekti tikrąją laisvę ir visiškai atsipalaiduoti. Žinia, Klaipėdos publika visada buvo neabejinga teigiamoms vibracijoms, tad “Elektroninio Balto Kiro” pasirodymas turėtų užkelti atmosferą į kitą lygmenį”,- teigė “Kaštono” muzikos vadovas Audrius. Jis kartu su Kauno reggae donu E-Root prieš ir po grupės išstojimo suks jamaikietiškų melodijų plokšteles.

Elektroninio „Baltojo Kiro“ koncertas įvyks penktadienį, vasario 20 d., 21 val., muzikos bare “Kaštonas” (Danės g. 6-1, Klaipėda). Išankstinių bilietų kaina - 3 eurai (parduodami vietoje). Renginio dieną įėjimas kainuos - 5 eurai, su skrajute - 3 eurai.