-
Nėščia moteris suvalgė katiną ir pagimdė vilkolakio sindromu sergantį sūnų 32
Apie tai rašo „Daily Star“.
Berniukas gimė sergantis hipertrichoze (hipertrichozė – padidėjęs viso kūno plaukuotumas). Dar kitaip ši liga vadinama vilkolakio sindromu.Alma Gamongan iš Apayao provincijos berniuką pagimdė 2022-aisiais. Iš karto tapo aišku, kad berniukas ne toks, kaip visi vaikai. Jis gimė su vešliais plaukais, žandenomis, visas kūnas buvo plaukuotas.
Moteris nusprendė, kad tai prakeiksmas, nes būdama nėščia ji suvalgė katiną. A. Gamongan paaiškino, kad tuo metu jai atsirado nepaaiškinamas noras pagal senovišką receptą suvalgyti katę su žolėmis.
Šį senovišką patiekalą Filipinų kalnuose kartais gamina iki šiol. A. Gamongan draugai pagavo jai katę, o moteris gyvūną suvalgė.
Tačiau gydytojai moteriai paaiškino, kad jos sūnus serga hipertrichoze – labai reta liga, kai plaukai žmogui dengia ne tik galvą, bet ir visą kūną, net veidą.
A. Gamongan papasakojo, kad kai būna karšta sūnų dėl ligos dažnai išberia, tačiau daugiau jis niekuo neserga. Moteris išgyvena, kad dėl išskirtinės berniuko išvaizdos iš jo tyčiosis mokykloje.
Gydytojai motinai paaiškino, kad liga neišgydoma, tačiau išorinius ligos požymius galima sumažinti iki minimumo naudojant lazerinę depiliaciją.
-
Aukštalipė katė Micė išryškino problemų raizgalynę 21
Katės – tarsi baltos varnos
„Jei ne varnų sukeltas triukšmas, nebūčiau pastebėjusi beveik pačioje aukštaūgės tuopos viršūnėje, maždaug 15 metrų aukštyje, ant šakos tupinčios katės. Varnos puolė nelaimėlę, tarsi ji būtų įsibrovusi į jų teritoriją. Tuoj paskambinau telefonu 112 ir paprašiau padėti. Man paaiškino, kad Kaune tokiu atveju reikėtų kreiptis, pavyzdžiui, į „Nuarą“ – tik gyvūnų globos tarnyba, įvertinusi situaciją, gali iškviesti ugniagesius gelbėtojus, kad šie iškeltų nelaimingą gyvūną. Tačiau iš „Nuaro“ sužinojau, kad jis teikia šią paslaugą, tačiau ne Kaune, o tik už jo ribų“, – pasakojo gyvūno likimu susirūpinusi Aleksoto pakraščio gyventoja.
Nebežinodama, kaip padėti keturkojam nelaimėliui, moteris kreipėsi pagalbos į žurnalistus. Paskambinome Gyvūnų globėjų asociacijos vadovui Vytautui Gustaičiui, prašydami patarti, į ką kreiptis pagalbos, jei „Nuaras“ neturi sutarties su Kauno miesto savivaldybe.
„Kreipkitės į bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų sugavimo, paėmimo, karantinavimo, laikymo, ženklinimo konkursą Kauno mieste laimėjusią Marijampolės VšĮ „Mindraja“. Gal ir atvažiuos“, – netvirtai atsakė V. Gustaitis.
Paskambinome „Mindrajai“. Atsiliepęs darbuotojas Kastytis Girdauskas paaiškino, kad sutartyje su savivaldybe nenumatyta jokių veiksmų dėl kačių. Paklaustas, ar ir kitos savivaldybės, su kuriomis „Mindraja“ yra sudariusi sutartį, nenumato jokių paslaugų be priežiūros ir šeimininko likusioms katėms, pašnekovas atsakė, kad kitos savivaldybės sutartyse su „Mindraja“ tai numatė.
Konkursų karuselėje
Kalbantis ilgiau dėl katės gelbėjimo, K. Girdauskas vis dėlto sutiko atvažiuoti į įvykio vietą ir įvertinti situaciją. Atvažiavęs tuoj pat iškvietė ugniagesius gelbėtojus. Ugniagesiai iš Garliavos negalėjo pasiekti gyvūno tokiame dideliame aukštyje, todėl teko kviestis kauniečius, jie atvažiavo ilgomis kopėčiomis su bokšteliu aprūpinta mašina.
Gyvūnas, kelis kartus bandęs linkstančiomis tuopos šakomis aukštybėse sprukti nuo gelbėtojo, greitai apsigalvojo ir pasidavė. Nuleistos žemyn gelbėtojo glėbyje katės akys buvo kupinos siaubo ir kartu – dėkingumo. Micei pavyko likti gyvai tik todėl, kad „Mindraja“ geranoriškai sutiko atvažiuoti į įvykio vietą. Mat sutartyje su Kauno miesto savivaldybe nenumatyta jokių paslaugų dėl kačių. Tad mėginome aiškintis, kodėl Kaunas toks abejingas šiems keturkojams?
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad taip atsitiko todėl, kad neįvyksta skelbiami viešieji konkursai dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių kačių sugavimo, paėmimo, karantinavimo ir kt. Neįvyksta todėl, kad jokia gyvūnų globos organizacija nepateikia pasiūlymų. Kodėl nepateikia?
„Todėl, kad dalis globos organizacijų neturi patalpų sugautiems gyvūnams laikyti. Daugelis gyvūnų prieglaudų Kaune perpildyta arba orientuojasi į bešeimininkių šunų globą. Greičiausiai tai yra viena priežasčių, kodėl viešuosiuose konkursuose nesulaukiame kauniečių paraiškų“, – aiškino R.Savickienė.
Dalis globos organizacijų neturi patalpų sugautiems gyvūnams laikyti. Daugelis gyvūnų prieglaudų Kaune perpildyta arba orientuojasi į bešeimininkių šunų globą.
Naudinga informacija
R. Savickienė priminė, kad Kaune bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų (išskyrus kates) gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, perdavimo utilizuoti ir laikinos globos paslaugas teikia jau minėta Marijampolės „Mindraja“, bešeimininkių kačių kastravimo pagal PSP programą paslaugas – „Nuaras“, o gyvūnų gaišenų surinkimo ir perdavimo utilizuoti paslaugas – bendrovė „Kauno švara“. Išsamiau apie šias paslaugas Kaune galima perskaityti www.kaunas.lt/aplinka/gyvunai.
Anot R. Savickienės, sutartyse dėl bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų neįvardyta gyvūnų, patekusių į bėdą, gelbėjimo paslauga, nes tai atlieka priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
„Teisę kreiptis į priešgaisrinę gelbėjimo valdybą turi bet kuri gyvūnų globos organizacija. Be to, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė patikino, kad apie į bėdą patekusius gyvūnus nebūtinai turi pranešti gyvūnų globos tarnyba. Reaguojama ir į gyventojų pranešimus“, – pradžiugino pastarąja žinia R. Savickienė.
Tačiau BPC, perduodantis ugniagesiams gelbėtojams apie į bėdą patekusį gyvūną, teigia ką kita.
Finalas: laimingas Micės, sugrąžintos jos šeimininkei, rytmetys. Virginijos Skučaitės nuotr.
Gyvūnų globėjų vaidmuo
Ugniagesių pareigybių pavadinime žodis „gelbėtojas“ atsirado 1995 m. – nuo tada ir pradėta gelbėti gyvūnus. Į klausimą, kas iš tiesų turi teisę ir kokiais atvejais iškviesti ugniagesius gelbėtojus gelbėti į nelaimę patekusio gyvūno, atsakė BPC Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Juozevičiūtė.
Pasak pašnekovės, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ne tik gesina gaisrus, bet ir gelbsti į juos patekusius žmones, jų turtą, taip pat ir gyvūnus. Ugniagesiai gelbėtojai šalina, mažina gamtinio, techninio įvykio, sukėlusio tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat gyvūnams padarinius. Tačiau, kai kalbama apie gelbėjimo darbus aukštyje (pvz., aukštame medyje) ar gylyje (pvz., šulinyje), gelbstima tik žmonių gyvybė ar sveikata. Todėl, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai reikia iškelti iš medžio negalintį nulipti žemyn vaiką, BPC apie tai būtinai praneštų ugniagesiams gelbėtojams, o dėl katės iš medžio iškėlimo – ne.
Tačiau BPC priima tik gyvūnų globos organizacijos, įvertinusios situaciją, prašymą dėl gyvūno iškėlimo iš medžio, jo ištraukimo, pvz., iš šulinio, ir perduoda jį priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. BPC nemini pavienių gyventojų pranešimų. Kad tai tiesa, patvirtina ir aprašomas Micės atvejis – ugniagesiai gelbėtojai reaguoja tik į BPC pranešimus dėl būtinybės gelbėti gyvūną dideliame aukštyje ar gylyje, o tokius pranešimus BPC gali perduoti tik gyvūnų globos tarnybos, įvertinusios situaciją.
Problema ta, kad nelengva prisišaukti į talką gyvūnų globėjus, nesudariusius sutarties su savivaldybe. Problema, matyt, sumažės, kai Kaune pagaliau įvyks konkursas pirkti paslaugas dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių kačių. Konkurso laimėtojas privalės reaguoti į gyventojų pranešimus apie nelaimėn aukštyje (medyje) ar gylyje (šulinyje) patekusią katę.
Delsiama grąžinti gyvūną
Katės Micės istorija iškėlė ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl išgelbėtą paženklintą katę „Mindrajos“ atstovas iš Kauno vežėsi į Marijampolę, o tik tada skambino keturkojės šeimininkei ir pranešė jai?
Kaip paaiškino D. Barzdukas, anksčiau „Mindraja“, nustačiusi įvykio vietoje paženklino gyvūno šeimininką, jam iškart grąžindavo išgelbėtą keturkojį, tačiau su išgelbėto gyvūno šeimininkais kildavo didelių konfliktų, dėl kurių tekdavo net prašyti policijos pagalbos.
„Todėl mes, „Mindraja“, nutarėme išgelbėtus ar dėl kitos priežasties patekusius į mūsų rankas paženklintus gyvūnus vežtis kartu, o jau tik tada skambinti nustatytų šunų ar kačių šeimininkams, kad atvažiuotų savo keturkojio augintinio. Štai kodėl ir išgelbėtą Micę parsivežėme iš Kauno į Marijampolę. Tiesa, kitą dieną patys atvežėme katę garbaus amžiaus šeimininkei – toks buvo mūsų žmogiškas sprendimas“, – kalbėjo D. Barzdukas.
Tačiau gyvūnų gerovės specialistų nuomone, toks elgesys nederamas, nes didina ir pratęsia gyvūno stresą.
Dar kartą apie gelbėjimą
Neišspręsta mieste ir skubios pagalbos teikimo sužalotai automobilio ir pan. katei problema – tai patvirtino šių dienų įvykis, kuriame dalyvavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.
„Pamačiau, kaip kažko išsigandusi katė staiga šoko iš tarpuvartės į gatvę ir buvo sužalota važiuojančio automobilio. Mėginau surasti tarnybą, kuri pagelbėtų tokiu skubiu atveju, tačiau visur atsimušiau tarsi į sieną. Kai paskambinau į miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyrių, išgirdau: „Mes galime atsiųsti tik „Kauno švarą“ paimti gaišenos.“ Tačiau gyvūnas dar buvo gyvas! Greičiausiai, ir paženklintas. Juk Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10.3 punkte nurodoma, kad savivaldybės „organizuoja (...) bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams“. Deja, šios paslaugos Kaune vis dar nėra. Jei Kaune ir toliau nebus minėtų paslaugų, kyla klausimas, kam apskritai ženklinti savo kates. Juk nelaimės atveju jos, net nepatikrinus, ar ženklintos, nesuteikus pagalbos, „Kauno švaros“ surenkamos ir išvežamos utilizuoti“, – kalbėjo D. Vaitkevičienė.
Į šį epizodą sureagavusi R. Savickienė teigė, kad šiuo metu Kaune jau vyksta bešeimininkių ir bepriežiūrių kačių gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, perdavimo utilizuoti ir laikinosios globos Kauno mieste paslaugų pirkimas. Savivaldybė artimiausiu metu turės minėtų paslaugų teikėją.
