Elektrinėje mažai veiklos, mažai taršos

Iš Danės g. elektrinėje esančių 2 vandens šildymo ir 4 garo gamybos katilų pernai buvo naudojamas tik vienas. Nuo sausio iki liepos mėnesio šioje katilinėje šilumą šiaurinei Klaipėdos miesto daliai gaminantis katilas dirbo 540 valandų, arba maždaug 23 dienas, tad pagal TIPK leidimą leistini oro taršos kiekiai nepasiekti.

„Danės elektrinėje šilumos energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, kurios sudegdamos neišskiria kietųjų dalelių ir pasižymi itin mažais kitų taršių medžiagų išmetimais. O mazutas šilumos gamybai čia jau senokai nebenaudojamas, net nebeturime nei šio kuro, nei talpyklių jam saugoti“, – sakė „Klaipėdos energijos“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas Marius Petraitis.

Būtent tai patikros akte konstatavo ir aplinkosaugininkai: rezervinis kuras mazutas Danės g. elektrinėje nebenaudojamas, rezervuarai ir visa mazuto tiekimo infrastruktūra demontuota, o likęs konstrukcijų metalo laužas utilizuotas pagal teisės aktų reikalavimus.

Patikrinimo metu apžiūrėta ir įmonės teritorija. Aplinkosaugininkų vertinimu, ji tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.

Rajoninė katilinė – be pastabų

Šilutės plente veikianti „Klaipėdos energijos“ rajoninė katilinė šiuo metu yra pagrindinis bendrovės gamybos padalinys. Jame veikia 2 garo ir net 7 vandens šildymo katilai, kurenami biokuru, gamtinėmis dujomis ir mazutu. Esant būtinybei kaip kuras čia gali būti naudojamos ir suskystintos dujos, kurios laikomas kaip rezervas, jei nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.

Pagal TIPK leidimą rajoninėje katilinėje kasmet į aplinkos orą leidžiama išmesti virš 1 040 tonų teršalų, tačiau per atskaitinius metus ši katilinė išmetė vos daugiau nei trečdalį leistino kiekio – 372,7 tonos.

Tiek biokuro, tiek dujomis kūrenami katilai turi kondensacinius ekonomaizerius, kuriuose iš dūmų ir vandens garų išgaunama šiluma vėliau panaudojama gamybos procesuose. Dar viena bendrovės technologinė naujovė – absorbcinis šilumos siurblys. Jis ne tik išgauna iš dūmų likutinę šilumą, bet ir mažina vizualinę taršą: iš kamino išeinantis vėsesnis garas greičiau išsisklaido.

Patikrinę rajoninės katilinės įrangą bei teritoriją aplinkosaugininkai pretenzijų neturėjo – pažeidimų nenustatyta.

„Visose mūsų katilinėse veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinius ISO standartus. Tai reiškia, kad šilumos gamybos, perdavimo ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūroje bendrovės darbuotojai atidžiai kontroliuoja visus procesus. Aplinkosaugos institucijų patikrinimai tik patvirtino, kad mūsų sistema veikia be priekaištų“, – reziumavo „Klaipėdos energijos“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas M. Petraitis.

Nelaimė įvyko ryte, apie 7.40 val., Pramonės gatvėje, pranešė Policijos departamentas.

Katilinės patalpoje nuotoliniu būdu įjungtu įrenginiu buvo sužalotas 63 metų vyras. Jis tą pačią dieną ligoninėje mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Kaip skelbė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), buvo gautas pranešimas, kad Šalčininkų šilumos tinklų katilinės teritorijoje, kuro sandėlyje, transporteris įtraukė darbuotoją.

Skubiai atvykę į nelaimės vietą ugniagesiai pamatė, jog pjuvenų sandėlyje žmogus buvo nustumtas į angą ir įtrauktas į pjuvenų tiekimo mechanizmą. Jį ardyti ir gelbėti kolegą jau bandė kartu dirbęs žmogus.

Kadangi prie nukentėjusiojo buvo sudėtinga patekti, ugniagesiams teko platinti angą naudojant diskinį pjūklą, hidraulinę įrangą ir parankines priemones. Vyras buvo išlaisvintas ir sąmoningas perduotas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Tačiau medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės.

PAGD pranešime cituojamas Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Vitalijus Šimkonis sakė, kad žmogus dirbo ne vienas, kad kartu buvo dar vienas darbuotojas, kuris ir pranešė apie nelaimę.

Pasak šio darbuotojo, transporteris neveikė, o nukentėjusysis remontavo mechanizmą. Bet tuo metu transporteris pajudėjo.

Procesus, vykstančius sistemose, besikeisdami jie prižiūri kiaurą parą ištisus metus.

„Mūsų budintiems darbuotojams darbas per šventes vyksta taip pat, kaip ir bet kurią kitą dieną. Valdomas tinklo veikimas, stebimi tinklo bei katilinių parametrai, esant kokiems nors sutrikimams, siunčiami darbuotojai jų tvarkyti. Darbas organizuotas pamainomis“, – pasakojo „Kauno energijos“ komunikacijos projektų vadovas Ūdrys Staselka.

Mūsų budintiems darbuotojams darbas per šventes vyksta taip pat, kaip ir bet kurią kitą dieną.

Darbuotojai per karantiną saugomi po devyniais užraktais. Tą iliustruoja ir reportažas, kai aplinkosaugininkai kažkuriame mieste į katilinę buvo atvykę neplaninio patikrinimo, bet jų iš pradžių tiesiog neįsileido – net durų nepravėrė.

„Taip pat ir mūsų darbuotojai negali nieko įsileisti – jie dirba užsidarę, kad į patalpas nepatektų  pašalinių asmenų, o su jais ir užkratas. Žmones labai labai saugom“, – kalbėjo Ū. Staselka. 

Visi darbuotojai saugomi, bet kai kurie ypač. „Jeigu toks specialistas iškristų, vietoje jo nėra ką pasodinti į pamainą. Jie yra apmokyti būtent tokiam darbui. Faktiškai būtų neįmanoma greitai surasti kitą tokį žmogų. Šios srities specialistų yra nedaug, be to, jis turi būti įsigilinęs į konkrečios katilinės specifiką“, – aiškino „Kauno energijos“ atstovas.

„Kauno energija“ aptarnauja apie 120 tūkst. klientų, iš kurių 3,5-4 tūkst. įmonių, organizacijų. 

Bendrovė kuro, naudojamo gaminti šilumai, atsargų turi mažiausiai trims paroms, tad net ir nutrūkus kuro tiekimui, miestas neimtų šalti. „Be to, turime galimybę naudoti ir kitas kuro rūšis (pvz., gamtines dujas), taigi kuro nei per šventes, nei po jų neturėtų pritrūkti“, – pasakojo Ū. Staselka.

Naujas 1,5 MW galios įrenginys su priklausiniais 2020 m. birželio 3 d. atvežtas į bendrovės Raudondvario katilinę ir pradedamas montuoti specialiai jam įrengtoje aikštelėje.

Įrenginio galios visiškai pakaks Raudondvario šilumos vartotojų vasaros poreikiams ir didžiajai daliai žiemos poreikių. Jei kartosis žiemos, kokia buvo pastaroji, tai dujinių katilų gali ir netekti įjungti.

Katilinė įrengiama siekiant padidinti energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalį, beveik visiškai atsisakant gamtinių dujų naudojimo, taip pat siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bei mažinti šilumos kainą vartotojams.

Kaip jau minėta, katilinė bus pastatyta specialiai jai įrengtoje betoninėje aikštelėje, Raudondvario katilinės teritorijoje. Papildomai bus įrengtas rankovinis dūmų valymo filtras, skirtas išvalyti iš dūmų kietąsias daleles, atitinkantis aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus, bei ekonomaizeris, kuris leis atgauti dalį šilumos iš dūmų ir taip padidins katilo efektyvumą. Mobilioji katilinė bus visiškai automatizuota, valdoma nuotoliniu būdu ir veikianti be personalo.

Katilas įrengiamas pagal ES struktūrinių fondų iš dalies finansuojamą projektą „Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje“ (Nr. 04.1.1-LVPA-K-109-02-0004), pagal priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-109 „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“.

Projekto vertė – 699,9 tūkst. eurų. ES struktūrinių fondų finansuojama dalis sudarys iki 352,5 tūkst. eurų. Likusią dalį bendrovė investuos iš savo lėšų. Paleisti naująjį katilą planuojama jau šių metų liepos viduryje.

Moteris, gimusi 1959 metais, tvarkydama namus Dabikinės gatvėje, katilinėje, rado suvyniotus į audeklą, savadarbį šautuvą, šautuvą šaudantį strėlėmis, šautuvo medinę rankeną-buožę ir dešimt strėlių.

Minėtus daiktus paėmė policijos pareigūnai.

Antradienio vakarą apie 19.40 val. į Klaipėdos gatvėje esančios bendrovės patalpas atėjęs įmonės direktorius aptiko, jog pavogti įmonei priklausantys statybiniai daiktai bei katilas „Junkers“, vertas 1700 eurų. 

Taip pat dingo dvigubas kolektorius „Tece“.

Kaip skelbia uostamiesčio policija, įtariama, jog į patalpas ilgapirščiai galėjo patekti pro katilinės langelį, paliktą atvirą, kad patalpos vėdintųsi.

Pirmoji Lietuvoje

"Kauno energija" kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija suorganizavo neeilinę ekskursiją į Kauno klinikas. Čia delegacija atvyko ne pacientų aplankyti, bet apžiūrėti prieš maždaug 80 metų pastatyto katilo ir įrangos.

1939-aisiais Kauno klinikose pastatyta ir pradėta eksploatuoti katilinė, kurioje buvo gaminama šiluminė energija. Tai pirmoji centralizuoto šildymo sistema Lietuvoje, visu pajėgumu pradėjusi veikti tų pačių metų birželio 12 d. Šią datą galima laikyti centralizuotos šilumos tiekimo pradžia mūsų šalyje. Iki šiol centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia buvo laikoma 1947 m. birželio 7 d., kai iš Petrašiūnų elektrinės į Petrašiūnų popieriaus fabriką nutiestu garotiekiu pradėtas tiekti garas.

1939 m. birželio 12 d. – centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia.

Katilinė ne tik apšildė tuomečių Kauno klinikų penkis pagrindinius pastatus, bet ir personalą aprūpino karštu vandeniu, o karštas garas buvo tiekiamas skalbyklai, dezinfekcijos kamerai, operacinėse esantiems sterilizatoriams ir kitoms ligoninės reikmėms. Katilinę ir 75 m aukščio mūrinį kaminą suprojektavo inžinierius Jonas Jasiukaitis.

Iš keturių tuomet sumontuotų raudonų plytų katilų šiuo metu likęs tik vienas, kitus pakeitė modernūs katilai. Tiesa, senasis, beveik 80 metų skaičiuojantis katilas šiuo metu taip pat šilumos netiekia. Dar visai neseniai katile buvo šalinamos infekuotos atliekos, bet dabar jis atlieka daugiau muziejaus eksponato vaidmenį, vis dėlto jį užkurti dar būtų galima, nes įvairūs varikliai dar veikia.

Kauno klinikų darbuotojai juokavo, kad katilinei priklausantis kaminas yra kaip ligonis, kurį reikėtų pagydyti. Jis ne kartą lopytas, tvarkytas, tad savo funkcijos jau nebeatlieka. Svarstoma ir apie kamino griovimo darbus, bet jį saugo paveldas.

Ekskursijos atgarsiai

Į Kauno klinikas senosios centralizuoto šildymo sistemos apžiūrėti atvykę šilumos tiekėjai smalsavo apie vis dar veikiančias detales, išlikusius senovinius fragmentus. Ekskursijos dalyviai tikino, kad buvo labai vertinga pamatyti tai, nuo ko prasidėjo Lietuvos centralizuoto šildymo era.

"Mums buvo labai įdomu pamatyti, kaip atrodo pirmoji centralizuoto šildymo sistema Lietuvoje, kuri pradėjo veikti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Labai įdomu, kad dauguma įrenginių veikia ir šiandien. Žinoma, kai kurie katilai jau yra nauji, bet senasis katilas tikrai traukia dėmesį. Tai labai svarbus objektas. Ekskursiją teiksime kaip pavyzdinį Lietuvos projektą", – įspūdžiais dalijosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis pridūrė, kad centralizuotas šildymas Europoje pripažintas pačiu progresyviausiu, kadangi užtikrinamas švarus, patikimas būdas aprūpinti miestų gyventojus šiluma, naudojant įvairių rūšių kurą, tarp jų – ir menkavertį.

"Kaip parodė naujausi duomenys, palyginti su kitais būdais, tai ir pigiausias šildymo būdas. Todėl mums, kaip centralizuoto šildymo tiekimo atstovams, labai svarbu buvo susipažinti su pirmąja centralizuoto šildymo sistema, nes pamatėme, kokios pažangios technologijos tada naudotos", – pridūrė V.Stasiūnas.

Kauno klinikų teritorijoje eina ir "Kauno energija" šilumos tiekimo vamzdynas, kuris naudojamas kaip rezervinis šilumos šaltinis, esant kokiems nors šilumos gamybos sutrikimams klinikų katilinėje. "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas sakė, kad tokiam objektui kaip Kauno klinikos šilumos tiekimo patikimumas – ypač svarbus veiksnys, todėl bendrovė stengiasi jį užtikrinti.

Katilinės veteranas

Kauno klinikų katilinėje galima sutikti dar vieną įdomybę. Čia nuo 1950-ųjų dirba katilinės šaltkalvis Vytautas Puodžiukynas. Jam šiuo metu yra 87 metai. Beveik visą gyvenimą Kauno klinikų katilinėje dirbantis vyras kolegų pramintas tikru katilinės veteranu.

"Tai labai pareigingas, su visais bendraujantis ir sutariantis darbuotojas. Jo gyvenimas ir hobis – katilinė. Jis čia ir savaitgaliais ateina, viską išmano, gali daug apie senąjį katilą papasakoti. V.Puodžiukyno darbas – prižiūrėti ir tvarkyti katilus, siurblius bei vamzdynus", – apie šiuo metu atostogaujantį ilgametį kolegą gerų žodžių negailėjo Kauno klinikų Energetikos ir inžinerinių tinklų tarnybos vyriausiasis inžinierius Vytautas Antanaitis.

(Vytautas Puodžiukynas, "Kauno energijos" nuotr.)

Mes pirmieji standartizavome katilinės montavimą, todėl rinkitės pilnai sukomplektuotą katilinę ir pamirškite įrengimo rūpesčius.

Kas tai?

Naujiena rinkoje – moderni „METALBET OMEGA“ katilinė su kieto kuro katilu, multifunkcine talpa, kambario valdikliu ir pilnu įrengimu. Ši sistema užtikrins jūsų namams šilumą ir karšto vandens tiekimą.

Užtrukome net 6 metus derindami komponentus.

Katilinė surenkama pagal laiko patikrintą schemą, todėl viskas suderinta, parinktos kokybiškos medžiagos.

Komplekte montuojama multifunkcinė talpa turi šviežio vandens šilumokaitį, kuris jums visuomet leis turėti namuose higieniško šilto vandens.

Integruotos vandens susimaišymo (stratifikavimo), stabdymo pertvaros, užtikrina optimalų energijos saugojimą ir naudojimą sluoksniuose. Taip pat multifunkcinė talpa atlieka ir akumuliacinės talpos darbą, pagerinantį kieto kuro degimo procesą, kuris užtikrina efektyvų bei ekologišką darbą.

Apačioje esančioje schemoje galite susipažinti su sistemos veikimu. Katilinės įrengimui naudojamos patikimos ir patikrintos medžiagos, leidžiančios užtikrinti kokybišką katilinės darbą ilgus metus.

Įrangai ir darbams suteikiame pilną garantiją!

Moderni katilinė užtikrina komfortą bei taupumą

Lietuvoje apie saulės kolektorių naudą vyrauja standartiniai argumentai, labiau pagrįsti lozungais nei praktika. Iš tiesų, saulės kolektoriai yra investicija, kuri suteikia ir komfortą, ir ekonomiją, ir ekologiją. Taigi ji tinka tiems, kurie mąsto truputį plačiau nei apie vieną ar du kūrenimo sezonus. 

Naudodami standartizuotą katilinę:

1. Tris kartus rečiau kursite katilą;

2. Kambarių temperatūrą reguliuos termostatas;

3. Sumažinsite anglies dvideginio išmetimą, nes katilas, dirbdamas maksimaliu režimu, išleidžia į aplinką mažiau šalutinių degimo produktų;

4. Naudosite atsinaujinantį ir pigiausią vietinį kurą – malkas.

5. Metinius šilto vandens ruošimo kaštus sumažinsite iki 70 proc. (naudodami saulės kolektorius).

Vartotojui, kuris suka galvą, kaip pasirinkti ir į ką reikia labiausiai atkreipti dėmesį, pavyzdys:

Nr. 1. Naujos statybos, 170 kv. m šildomo ploto name gyvena 4 asmenys. Pirminė šildymo sistema buvo kieto kuro katilas - Kalvis, 20 kW, paprastas pajungimas – dvivamzdė šildymo sistema. Didžiausią šeimininko nepasitenkinimą kėlė faktas, jog tuo metu, kai lauke nėra neigiamos temperatūros, pakūrus katilą kambariuose greitai tapdavo per šilta – temperatūra pakildavo iki 25 laipsnių. O kai lauke būdavo gerokai žemiau nulio, tekdavo anksti ryte keltis, rengtis darbiniais drabužiais, kurti katilą, tuomet persirengti švariai.

Šiltuoju metų laiku, kai namuose būdavo naudojama labai mažai elektros energijos, jos sąnaudos už vandens šildymą  buvo gana didelės - 90 eur.

Todėl buvo nuspręsta pertvarkyti šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą į modernią kieto kuro katilinę su akumuliacinėmis talpomis bei saulės kolektoriais.

Pertvarkos ėmėsi mūsų bendrovė. Pagrindinė problema, su kuria susidūrėme, buvo ta, kad reikėjo paaukoti dalį garažo patalpos dviems akumuliacinėms talpoms, kurių bendras tūris yra 3400 litrų. Buvo įrengtas akumuliacinių talpų įkrovimo mazgas bei sumontuotas pamaišymo vožtuvas, kuris šilumnešio temperatūrą pritaiko pagal lauko temperatūros daviklius, bei pastatytas programuojamas termostatas kambaryje, kuris pagal dienos ir nakties režimą reguliuoja temperatūrą. Reguliavimas leido automatiškai naktį sumažinti temperatūrą, o ryte vėl padidinti. Kambariuose dabar visada yra norima temperatūra: 22 laipsniai C dienos metu, 20 laipsnių naktį.

Kadangi šeima naudojo pakankamai daug šilto vandens, vasarą norėjo turėti šiltą vonios „gyvatuką“, buvo nuspręsta sumontuoti 8 saulės kolektorių plokštes su vadinamu „išsluoksniuotu“ akumuliacinės talpos įkrovimu, kai pirmiausiai šyla viršutinė dalis, po to šiluma nukreipiama į apačią. Šeimininkas baiminosi, kad atsiras karšto vandens perteklius ir teks leisti vandenį lauk. Jis pamatė, kad karštas vanduo talpoje pasiskirsto proporcingai bei visa perteklinė energija cirkuliuoja „gyvatukais“ ir visa tai nereikalauja kaštų bei priežiūros. Taigi esant saulėtai dienai šeimininkai visuomet šypsosi.

Kieto kuro katilinės su akumuliacine talpa įrengimas

Nr. 2. Kiekvienas susiduriame su šildymo problema - kaip kūrenti?

Apžvelkime pilnai įrengtą kieto kuro katilinę su multifunkcine akumuliacine talpa. Šeimininkai nusipirko nenaują namą su seno tipo katilu ir po vienos žiemos suprato, kad namo restauraciją pradės nuo katilinės įrengimo. Kodėl moderni katilinė pakeičia gyvenimo kokybę visam laikui? Stovėjo senas mažas katiliukas, jį reikėdavo kūrenti tris arba du kartus per dieną. Kadangi namas šaltas, tai kol kūrenasi katilas, kambariuose buvo labai nepastovi temperatūra, svyruodavo nuo +26 iki +17 C, dėl didelių svyravimų buvo didelė drėgmė.

Kadangi prie sklypo nėra atvesta dujų, taip pat bevieliai programuojami termostatai, kurie valdo seną namo dalį (radiatorinį šildymą) bei naujas zonas (grindinis šildymas), to neišskyrus būtų neįmanoma turėti norimą kambarių temperatūrą. Dėka integruoto šviežio vandens modulio į akumuliacinę talpą, išsprendžiamas vandens ruošimas. Vasaros metu tokią talpą užtenka pakūrenti vieną vakarą ir vandens turima 10 dienų, ateityje vasarą planuojama visai nekurti, nes palikta vieta saulės kolektoriams, kurie šildys visą talpą, taip vasarą ruoš vandenį bei šildys rankšluosčių džiovintuvą (gyvatuką), o žiemą prisidės prie šildymo. Po pirmos savaitės naujos katilinės šeimininkai spėjo pajusti teigiamus pokyčius – po pirmo užkūrimo jie 5 dienas turėjo šiltą vandenį bei rytais ir vakarais jautė malonią šilumą, nes programuojamas termostatas jau pagal poreikį paleisdavo šildymą, o ne pagal katilo darbą.

Kieto kuro katilinė – privalumai:

1. Lengvas katilinės aptarnavimas, užtenka apsilankyti katilinėje nuo 3 iki 7 dienų;

2. Geras mikroklimatas kambariuose;

3. Pigus ir ekologiškas vietinis kuras.

Mes jums padėsime

Jums nereikės patiems ieškoti, kur įsigyti katilinės komponentų ir rūpintis įrengimu. Visą katilinės komplektą jums siūlome iš vienų rankų, todėl dėl visų komponentų kokybės esame garantuoti. Įrengimu pasirūpins mūsų kvalifikuoti santechnikai.

Prie sistemos jūs bet kada galėsite prijungti ir naudotis saulės kolektorių natūraliai išgaunama energija. Naudojantis saulės kolektoriais galima sutaupyti iki 60-70 proc. metinių karšto vandens ruošimo išlaidų.

Pagal jūsų pageidavimus galime įrengti pasirinktą kambarių temperatūros valdiklį. Jis leis temperatūrą namuose stebėti ir keisti išmaniajame įrenginyje.

8.39 val. Bendrajame pagalbos centre 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės raj., Tauragės sen., Taurų k., Geležinio Vilko g. 4, dega katilinė.

Į įvykio vietą išsiųstos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Iki šiol Jur­bar­ke vei­kian­čia­me „Kau­no ener­gi­jos“ fi­lia­le ši­lu­mai ga­min­ti bu­vo nau­do­ja­mos bran­gios du­jos ir dėl to ši­lu­mos sa­vi­kai­na bu­vo maž­daug 40 pro­c. di­desnė nei vi­sos bend­rovės mas­tu nu­sta­ty­tas ši­lu­mos ta­ri­fas. Dėl to ke­letą pa­starųjų metų už dalį Jur­bar­ko gy­ven­tojų su­var­to­tos ši­lu­mos mokė­jo kau­nie­čiai. Pa­sak spe­cia­listų, kas­met tek­da­vo pa­deng­ti apie 700 tūkst. eurų skir­tumą.

Su­ma­žins kainą

Svar­biau­sias pro­jek­to sta­ty­ti Jur­bar­ke bio­ku­ro ka­tilą tiks­las, Kau­no me­ro, AB „Kau­no ener­gi­ja“ stebė­tojų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Vis­val­do Ma­ti­jo­šai­čio nuo­mo­ne, – kad žmonės pa­justų realų ši­lu­mos kai­nos su­mažė­jimą. Jau da­bar Kau­ne, at­si­ra­dus ke­le­tui bio­ku­ro ka­ti­li­nių, pa­si­ju­to rea­lus ši­lu­mos kai­nos su­mažė­ji­mas. Bend­rovės „Kau­no ener­gi­ja“ tie­kia­ma ši­lu­ma ta­po vie­na pi­giau­sių ša­ly­je. Įdie­gus bio­ku­ro de­gi­ni­mo įren­gi­nius Jur­bar­ko ka­ti­linė­je, šis su­mažė­ji­mas turėtų pa­si­jus­ti dar la­biau, nes bus su­ma­žin­ta ši­lu­mos ga­my­bos sa­vi­kai­na Jur­bar­ke.

„Eners­te­nos“ įmo­nių gru­pei at­lie­kant dar­bus, ka­ti­linė­je įreng­tas jų pa­ga­min­tas bio­ku­ru kūre­na­mas 5 MW ga­lios van­dens šil­dy­mo ka­ti­las su pa­ku­ra ir pa­gal­bi­niais įren­gi­niais, bio­ku­ro san­dėlis su bio­ku­ro trans­por­ta­vi­mo įren­gi­niais ir ki­ti pri­klau­si­niai. Vyk­dant pro­jektą, mak­si­ma­liai iš­nau­do­ta esa­ma ka­ti­linės inf­rast­ruktū­ra. Nau­jos įran­gos sta­tybą sa­vo lėšo­mis fi­nan­sa­vo AB „Kau­no ener­gi­ja“.

Pa­pil­do­mos dar­bo vie­tos

Bio­ku­ro ka­ti­las Jur­bar­ko ka­ti­linė­je pa­sta­ty­tas sie­kiant su­ma­žin­ti gam­ti­nių dujų nau­do­jimą ši­lu­mai ga­min­ti, taip su­ma­ži­nant ši­lu­mos ga­my­bos sąnau­das ir at­pi­gi­nant ši­lu­mos ener­giją Jur­bar­ko ir Kau­no var­to­to­jams. Šil­dy­mo se­zo­no me­tu juo bus pa­ga­mi­na­ma iki 70 pro­c. vi­sos mies­te su­var­to­ja­mos ši­lu­mos. Ne šil­dy­mo se­zo­no me­tu – vi­sa mies­te karš­tam van­de­niui ruoš­ti su­var­to­ja­ma ši­lu­ma. Tik šal­čiau­siais metų mėne­siais dalį ši­lu­mos reikės pa­si­ga­min­ti de­gi­nant gam­ti­nes du­jas. Pla­nuo­ja­ma, kad per me­tus nau­juo­ju ka­ti­lu bus pa­ga­mi­na­ma apie 25 000 MWh ši­lu­mos ener­gi­jos.

Pa­sak Jur­bar­ko r. sa­vi­val­dybės me­ro Skir­man­to Moc­ke­vi­čiaus, bio­ku­ro ka­ti­lo at­si­ra­di­mas Jur­bar­ke svar­bus tuo, kad Jur­bar­ke ne tik su­mažės ši­lu­mos ga­my­bos sa­vi­kai­na, bet ir bus su­kur­ta pa­pil­domų dar­bo vietų re­gio­ne.

Aki­vaiz­di nau­da

„Būti­nybė sta­ty­ti bio­ku­ro ka­tilą Jur­bar­ke iš­ki­lo dėl to, kad ke­letą pa­starųjų metų ši­lu­mos ga­my­bos sąnau­dos Jur­bar­ke vir­ši­jo fi­lia­lo „Jur­bar­ko ši­lu­mos tink­lai“ pa­ja­mas už par­duotą ši­lumą ir fi­lia­lo veik­la bu­vo nuo­sto­lin­ga“, – sakė AB „Kau­no ener­gi­ja“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius R.Ba­kas.

„Kau­no ener­gi­jai“ pa­sta­čius aš­tuo­nis bio­ku­ro ka­ti­lus Kau­ne ir Kau­no ra­jo­ne bei at­si­ra­dus kon­ku­ren­ci­jai su ne­prik­lau­so­mais ši­lu­mos ga­min­to­jais, ženk­liai su­mažė­jo ga­lu­tinė var­to­to­jams tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na. Su­mažė­jo ji ir jur­bar­kie­čiams, nes ši­lu­mos kai­na nu­sta­to­ma vie­no­da vi­sos bend­rovės mas­tu, ne­pai­sant to, kad ši­lu­mai ga­min­ti Jur­bar­ke vis dar bu­vo nau­do­ja­mos bran­gios gam­tinės du­jos. Iš čia ir at­si­ra­do nuo­sto­lis.

Pa­sak R.Ba­ko, ka­ti­lams sta­ty­ti Kau­ne ir Kau­no ra­jo­ne pa­nau­do­tos Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agentū­ros ir Lie­tu­vos ap­lin­kos ap­sau­gos in­ves­ti­cijų fon­do lėšos. Kau­no ra­jo­ne, pa­si­nau­do­jant tuo me­tu ga­li­mais fi­nan­sinės pa­ra­mos inst­ru­men­tais, bu­vo pa­sta­ty­tos ke­lios bio­ku­ru kūre­na­mos ka­ti­linės. Šias ini­cia­ty­vas pa­lan­kiai įver­ti­no ir Kau­no ra­jo­no va­do­vai, su­teik­da­mi joms vi­so­ke­riopą sa­vi­val­dybės pa­ramą.

Eko­no­miš­kas spren­di­mas

Nuos­tolį „Jur­bar­ko ši­lu­mos tink­lai“ fak­tiš­kai ge­ne­ra­vo nuo 1997 m., kai ta­po AB „Kau­no ener­gi­ja“ fi­lia­lu. Nuo 1997 m. lie­pos mėn. iki 2015 m. gruod­žio 31 d., ap­skai­tos duo­me­ni­mis, fi­lia­las pa­tyrė 3,933 mln. eurų nuo­sto­lių. Pel­nin­gai fi­lia­las dir­bo tik ket­ve­rius me­tus – nuo 2009 iki 2012 m., kai dėl aukš­tos gam­ti­nių dujų kai­nos bu­vo san­ty­ki­nai aukš­tas ši­lu­mos kai­nos ta­ri­fas. Ta­čiau tuo lai­ko­tar­piu fi­lia­lo už­dirb­tas 866 tūkst. eurų pel­nas ne­pa­dengė ki­tais lai­ko­tar­piais pa­tirtų nuo­sto­lių.

Vien tik ku­ro de­da­mo­ji nau­do­jant gam­ti­nes du­jas „Jur­bar­ko ši­lu­mos tink­luo­se“ šiuo me­tu su­da­ro 6,5 ct už 1 kWh, ne­skai­tant kitų ga­my­bos sąnaudų. Pa­ly­gi­ni­mui: var­to­to­jai už 1 kWh ši­lu­mos Jur­bar­ke šiuo me­tu mo­ka 4,52 ct su PVM. Spa­lio mėnesį pra­dėjus nau­do­ti bio­kurą, ku­ro de­da­mo­ji „Jur­bar­ko ši­lu­mos tink­luo­se“ su­da­rys apie 1,7 ct už 1 kWh.

Grei­tai at­si­pirks

Į nau­jo­jo ka­ti­lo sta­ty­bas AB „Kau­no ener­gi­ja“ in­ves­tuo­ja be­veik 1 mln. eurų. Ka­tilą su­pro­jek­ta­vo, pa­ga­mi­no ir su­mon­ta­vo Kau­ne įsikū­ru­si bend­rovė UAB „Eners­te­nos grupė“. Ka­ti­las pa­sta­ty­tas vyk­dant pro­jektą „Ga­my­bos ir pra­monės pa­skir­ties pa­sta­to (ka­ti­linės) ka­pi­ta­li­nio re­mon­to ir ši­lu­mos įren­gi­nių re­konst­ra­vi­mo dar­bai V.Ku­dir­kos g. 33, Jur­bar­ke“.

Pa­sak UAB „Eners­te­nos grupė“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Vir­gi­ni­jaus Ra­ma­naus­ko, „kri­to pa­sku­ti­nis du­ji­nis mies­tas“. Nuo šiol ši­lu­ma Jur­bar­ke did­žią­ja da­li­mi bus ga­mi­na­ma nau­do­jant bio­kurą ir tik šal­čiau­siais metų mėne­siais dar bus nau­do­ja­mos ir gam­tinės du­jos. Be to, pra­dėjus nau­do­ti dar vieną ku­ro rūšį, pa­didės ir ši­lu­mos ga­my­bos pa­ti­ki­mu­mas“, – sakė V.Ra­ma­naus­kas. Jo tei­gi­mu, bio­ku­ro var­to­ji­mo ska­ti­ni­mas  Lie­tu­vos ener­ge­ti­ko­je ap­skri­tai yra svei­kin­ti­nas reiš­ki­nys. Tai eko­no­miš­kai pa­grįsta ir ra­cio­na­lu ap­lin­ko­sau­gos po­žiū­riu. Tad „Jur­bar­ko ši­lu­mos tinklų“ at­si­nau­ji­ni­mas yra sek­ti­nas pa­vyz­dys.

Pa­gal ofi­cia­lią sta­tis­tiką „Kau­no ener­gi­jos“ nau­do­ja­mo bio­ku­ro da­lis bend­ra­me ku­ro ba­lan­se su­da­ro 74 pro­c. ir yra did­žiau­sia tarp visų did­žiųjų miestų bei vir­ši­ja ES pro­gra­mi­niuo­se do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­tus siek­ti­nus dyd­žius. Dėl to ir vi­du­ti­nis ši­lu­mos ta­ri­fas var­to­to­jams – vie­nas ma­žiau­sių Lie­tu­vo­je.

Skai­čiuo­ja­ma, kad in­ves­ti­ci­jos į naująjį bio­ku­ro ka­tilą Jur­bar­ke turėtų at­si­pirk­ti per 2 me­tus. Atei­ty­je, jei bus ga­li­mybė pa­si­nau­do­ti ES lėšo­mis, ka­ti­linė dar bus mo­der­ni­zuo­ja­ma, vyk­dant II jos mo­der­ni­za­vi­mo etapą, t.y. at­lie­kant komp­lek­sinį jos at­nau­ji­nimą ir su­mon­tuo­jant pa­pil­do­mus ši­lu­mos ga­my­bos įren­gi­nius.