Ji tęsėsi iki Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. Minia kauniečių užtvindė Laisvės alėją ir senamiestį.

Tikintieji žygiavo paskui neštą Išgelbėtojo ženklą – Kryžių.

Pirmą kartą tokia procesija Kaune įvyko daugiau nei prieš du dešimtmečius – 2003-iaisiais metais.

Į Kryžiaus kelio procesiją jau 21-ąjį kartą pakvietė Kauno arkivyskupijos kurija.

Pasak Kauno arkivyskupijos kurijos, šįkart eita su Jėzumi, paskui Jo kryžių, gatvėse,14-oje stočių paskelbiant Evangeliją. Maldai stotyse vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius.

Kryžių pasikeisdami nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios laiptų iki arkikatedros nešė beveik 30-ies miesto mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, licėjų, kolegijų bendruomenių atstovai – nuo mažesnių mokinukų iki gimnazistų ir mokytojų, skaičiusių mąstymų mintis.

Pasak mokytojos, dėl Kovo 8-osios, sovietmečiu vadintos Tarptautine moters diena, iki šiol yra visokių svarstymu, ir tai kartais sukelia nesusipratimų.

„Šiandien parsinešu daug gėlių. Prisipažinsiu, mane tai net nustebino. Net keista, kai toks laikmetis. Daug kas Kovo 8-ąją priskiria rusiškai šventei. Pas mus taip sutapatinta, bet aš žinau, kad tos šaknys nėra rusiškos. Moksleivių gėlės mane labai pradžiugino“, – šypsojosi puikiai nusiteikusi pedagogė.

Vilniaus gatvėje užkalbinome gėlių puokštes besinešančius Gabiją ir Ernestą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Gėles, kurias nešuosi, pati nusipirkau, nes noriu pati padovanoti. Kalbant apie mano klasę, nepasakyčiau, kad būtų tradicija per Kovo 8-ąją dovanoti gėles, tačiau gėlių tikrai būna. Pasitaiko įvairiai. Kad ir kaip būtų, manau, tai yra puiki diena dovanoti gėles – pavasaris, žiedai. Jei jaunimas nepuoselės švenčių, kurias mėgsta vyresni… Manau, turime tęsti“, – svarstė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje besimokanti Gabija.

VDU studijuojančio Ernesto požiūriu, Kovo 8-oji yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių šventė.

Švenčių moterims niekada per daug nebūna.

„Šiandien turėsiu susitikimų su vyresnio amžiaus moterimis, todėl galvodamas apie jas ir žinodamas, kad tai tos kartos šventė, nupirkau gėlių“, – paaiškino vaikinas.

Jono Jablonskio gimnazijoje besimokančios Smiltė, Marija ir Rugilė džiaugėsi klasiokų įteiktomis gėlėmis ir atkreipė dėmesį, jog tai yra kelerių metų tradicija.

Panašiai kalbėjo ir gėlėmis nešinos Daniela ir Laura iš Maironio universitetinės gimnazijos, Austėja iš LSMU gimnazijos.

Vyresnės kartos atstovą Alfredą sutikome nešantį ne tik didelę puokštę, bet ir nemažai saldumynų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pasveikinu savo moteris. Tada jos padaro skanius pietus. Dar prie kavos kažką tai tokio. Švenčių moterims niekada per daug nebūna“, – linksmai paaiškino Alfredas.

Asmenys kaltinami tuo, jog pasinaudoję technine spraga įgijo svetimą turtą, kurio bendra vertė gali būti didesnė nei 436 tūkst. eurų, penktadienį pranešė teismas.

Kaltinamojo akto duomenimis, S. B. ir E. P. B. apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.

Manoma, jog asmenys žinojo vienos įmonės, teikiančios finansinių operacijų paslaugas, techninę spragą, kurią sudaro pranešimo apie sėkmingai atliktą finansinę operaciją suformavimas inicijuotiems, tačiau iš banko pusės iki galo nepatvirtintiems mokėjimų pavedimams, ir ja pasinaudojo.

Prokurorų surinktais duomenimis, asmenys, neturėdami savo sąskaitose pakankamai lėšų ir galimai žinodami, jog bankas nevykdys lėšomis nepagrįstų mokėjimų, juos inicijavo, o tada kitoms įmonėms galimai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pavedimus ir tai, kad jie atitinka turimas lėšas.

Manoma, jog galimai suklaidinta įmonė užskaitė pinigų gavimo operacijas ir suteikė asmenims galimybę disponuoti pinigais, už kuriuos manoma, jog kaltinamieji įsigijo kriptovaliutos.

S.B. kaltinamas, jog inicijavo 93 pavedimus ir nurodė, jog jų pervestų pinigų suma yra 158 tūkst. 478 eurai, o E. P. B. kaltinamas, jog inicijavo 38 savo turimomis lėšomis nepadengtus pinigų mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudaro 278 tūkst. 430 eurų.

Pirmasis šios baudžiamosios bylos posėdis, turėjęs vykti pernai lapkričio 28 dieną buvo atidėtas, neatvykus vienam iš kaltinamųjų.

Į kitą teismo posėdį, kuris suplanuotas sausio 18 dieną, teismas neatvykusį kaltinamąjį nusprendė atvesdinti.

Valstybinį kaltinimą teisme palaiko Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.

Kaip sako „Los Secretos de Pablo“ nariai, šis koncertas – tikriausiai jau paskutinė šių metų kelionė svetur: vieniems ji bus vieno vakaro išvyka po tolimą, mažai pažįstamą kraštą, kitiems – teleportas namo.

„Tikime, kad šis vakaras bus ne tik šiltas ir spalvingas metų uždarymas, bet ir taps įkvėpimu naujiems metams – patirti daugiau, pamatyti giliau ir palikti erdvės pokyčiui“, – pasakojo jie.

„Los Secretos de Pablo“ – tai trylikos muzikantų grupė, vienijanti kultūrines skirtybes ir atradusi didžiąsias muzikos vienybės paslaptis.

Grupės pasirodymas festivalyje „Kaunas Jazz“:

Šiems kūrėjams muzika yra universali kalba, leidžianti komunikuoti skirtingiems pasaulio regionams – nuo archajinių lietuvių liaudies motyvų, Balkanų egzotikos, iki tolimosios Pietų Amerikos. Salsa, Cumbia, Bachata, Reggae ar Ska stilių muzika ir šokiai – tiesiausias kelias į Pietų Amerikos kultūrą, tad „Los Secretos de Pablo“ koncerte kiekvienas kviečiamas į pietietiškos muzikos labirintus leistis gerokai giliau.

Per dešimt šių metų mėnesių bendrovės „Mano BŪSTAS“ paslaugas Kaune pasirinko dar 32 daugiabučių namų gyventojai. Bendras šių namų plotas – daugiau nei 50 tūkst. kv. m. Tai geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus. Iš viso įmonė mieste rūpinasi virš 1 000 daugiabučių namų.

Įmonės atstovai pastebi, kad rinkdamiesi, kam patikėti savo turto priežiūrą, kauniečiai šiuo metu akcentuoja du esminius pasirinkimo aspektus. Tai – paslaugų kokybė ir tinkamas jų interesų atstovavimas.

„Buvo laikas, kai gyventojams, renkantiems administratorių, svarbiausias kriterijus buvo kuo pigesni paslaugų įkainiai, tačiau dabar situacija pasikeitė. Žmonės nebenori pigiausių paslaugų, nes, matyt, pamažu supranta, kad pigiausia – ne visada geriausia. Bendraudamas tiek su esamais, tiek su naujais klientais girdžiu, kad jiems svarbus gyvas, šiltas kontaktas, kad kilus klausimų visada šalia būtų profesionalų komanda. Būtent todėl mes kiekvienam namui skiriame po klientų atstovą, kuris tinkamai atstovauja gyventojų interesams“, – sakė „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko.

Įmonė nuolat ieško būdų, kaip klientams užtikrinti kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą.

 

Jo teigimu, po pandemijos įmonės klientai itin noriai pageidauja gyvų susirinkimų, todėl dabar bendrovė per mėnesį surengia apie 60 visuotinių susitikimų su namų gyventojais. Jų metų aptariami svarbiausi būsto priežiūros klausimai, tariamasi dėl konkrečių būsto vertę keliančių darbų poreikio, dalijamasi patarimais ir konsultacijomis.

Bendrovė fiksuoja ir dar vieną rekordą – devyni iš dešimties į Klientų centrą skambinančių gyventojų sujungiami greičiau nei per 20 sek. Tai bene geriausias rezultatas per visą įmonės veiklos istoriją. Dabar su įmone galima susisiekti daug greičiau nei su daugeliu kitų klientus telefonu konsultuojančių tiek valdiškų, tiek privačių institucijų.

Nors paslaugų kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis namo administratorius, V. Jerošenko sako, kad įmonė nuolat ieško būdų, kaip klientams užtikrinti kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą. Būtent todėl „Mano BŪSTAS“ sumažino dalies itin populiarių paslaugų įkainius. Bendrovė nuo gegužės pradžios perpus sumažino tokių darbų kaip lempučių bendrojo naudojimo patalpose keitimas ir smulkių remonto darbų gyventojų butuose įkainius. Jie sumažėjo beveik 50 proc.

Be to, įmonė nutraukė sutartis su tais rangovais, kurie galėjo piktnaudžiauti ir siūlėsi atlikti darbus didesnėmis nei rinkoje kainomis.

„Mūsų veiklos principai, orientuoti į esamų ir naujų klientų patirties gerinimą, pasiteisino. Tai yra kryptingų pastangų ir stiprios komandos darbo rezultatai. Todėl ir toliau mūsų prioritetas išlieka paslaugų ir aptarnavimo kokybės stiprinimas ir visų klientų lūkesčių išpildymas“, – akcentavo „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas.

Išvietė pareigūnus

Į „Kauno dieną“ kreipėsi A. Strazdo g. gyvenanti šeima ir papasakojo, į kokią nemalonią situaciją pateko net keletą kartų. Namuose pro atvirus langus girdėjosi vaiko riksmai. Kauniečiai įtarė, kad mažametis mušamas. Problema ta, kad nebuvo aišku, iš kurio buto sklinda verksmas.

„Gyvenu A. Stazdo g. 83, bet čia namai ratu išdėstyti. Ar butas, kuriame verkė vaikas, irgi tame pačiame name, aš nesu garantuota, nes jie sujungti. Buto tikrai neįsivaizduoju, nes jau kelintą kartą nutinka toks atvejis, kai net išėjus į lauką nepavyksta suprasti, kuriame bute verkia vaikas. Pavyksta maždaug įsivaizduoti kryptį, bet tik tiek“, – pasakojo kaunietė.

Moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Kol jie atvyko, vaiko riksmai nutilo. Kaunietė apgailestavo, kad nepavyko padėti vaikui, kuriam galimai buvo sudaryta nesaugi aplinka.

„Pasitaikė geranoriški pareigūnai, sakė, jei vėl girdėsime riksmus, nedelsdami skambintume, bet juk vėl gali būti tas pats, kad nebus aišku, iš kur sklinda verksmas. Nežinau, gal pareigūnai ar vaiko teisių apsaugos specialistai gali registruose patikrinti, kuriuose butuose gyvena vaikai, ir daryti prevencinius patikrinimus?“, – svarstė „Kauno dienos“ skaitytoja.

Net išėjus į lauką nepavyksta suprasti, kuriame bute verkia vaikas.

Policijos pozicija

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, kad nuo šių metų pradžios minimu adresu yra registruotas vienas pranešimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį.

„Rugpjūčio 9 d. apie 23.30 val. gautas pranešimas, kad Kaune, Strazdo g., galimai mušamas vaikas, nes girdisi verksmas. Pranešantis asmuo negali tiksliai nurodyti kuriame bute. Atvykus pareigūnams verksmo nesigirdėjo, tačiau viename aukšte degė šviesa, todėl nuspręsta patikrinti. Buto duris atidarė vyras (gim. 1994 m.), namuose kartu buvo moteris (gim. 1992 m.) ir mažametė (gim. 2021 m.).

Vyras ir moteris buvo blaivūs. Jie pareigūnams nurodė, kad mažametė dažnai būna nerami ir verkia, jai dygsta dantys. Smurto požymių nenustatyta, aplinka tvarkinga, mažametė prižiūrėta“, – nurodė Kauno VPK atstovai.

„Policijos pareigūnai ragina nelikti abejingais, pastebėjus galimą smurto atvejį, nedelsiant informuoti skambinant telefonu 112“, – ką daryti išgirdus vaiko riksmus, nurodė pareigūnai.

Specialistų patarimai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos specialistai taip pat ragino visuomenę nenusigręžti nuo galimai smurtą patiriančio vaiko ir stengtis jam padėti.

„Kiekvienas iš mūsų, būdamas neabejingu, galime užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vaiku ar net apsaugoti vaiko gyvybę. Minimu atveju kaimynų susirūpinimas yra labai sveikintinas. Vertinsime savo turimą informaciją, aiškinsimės situaciją. Tačiau vaiko teisų gynėjams labai padėtų tikslesnė gyventojų informacija, kuri leistų kuo greičiau identifikuoti šeimą, galimai susidūrusią su sunkumais“, – kalbėjo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Pasak jos, vaiko teisių gynėjai yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai, konsultuoja šeimos narius ir tikslingai nukreipia juos pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.

„Įprastai, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu šeimos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami vaikų situacijas šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – darbo principus vardijo A. Vežbavičiūtė.

Tik gavus pranešimą

Paklausus, ar galima Registrų centro duomenų bazėje pažiūrėti, kuriuose butuose deklaruoti vaikai, ir tokiu atveju daryti prevencinius patikrinimus, vaiko teisių gynėja nurodė, kad be jokios priežasties šeimų netikrina.

„Į šeimą vykstame tik jeigu tam yra pagrindo: po gauto pranešimo iš policijos pareigūnų, sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės. Tik gavę pranešimą Vaiko teisių apsaugos tarnybos, specialistai važiuoja į šeimą, išklauso vaiko nuomonę, tėvus ir, esant būtinybei, vertina vaiko situaciją“, – nurodė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ji aiškino, kad visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog žmonės supranta, kad prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas.

„Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai. Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų darbuotojams svarbu mokėti atpažinti galimo smurto požymius, taip bus galima greičiau padėti vaikui. Jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų – būtina į tai reaguoti“, – komentavo A. Vežbavičiūtė.

Pasak specialistės, dažnai nuo smurto kenčiantys vaikai vengia kalbėti apie šeimoje esančias problemas, tačiau apie vaiko patiriamus sunkumus gali išduoti pakitęs elgesys. „Tad atkreipkime dėmesį į vaikus visose aplinkose ir visais atvejais. Kai tik kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaikas gali patirti smurtą, praneškite apie tai vaiko teisių gynėjams“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Kilus klausimų, galima pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Su portalo kauno.diena.lt skaitytojais kaunietė Evelina pasidalijo vaizdais, kuriuose matyti penktadienį, apie 23 val., užfiksuoti šviesos blyksniai. Vaizdo įraše matyti, kad tolumoje nereguliariai sublyksi šviesa.

„Šie rausvi blyksniai pasirodo tik vakare, kai sutemsta. Vakar ir užvakar pastebėjome juos maždaug Vilniaus ir Jonavos kryptimi, jokių griausmų nesigirdėjo, tai ir suabejojome, ar tai tikrai gali būti žaibai“, – dėstė skaitytoja.

Šie rausvi blyksniai pasirodo tik vakare, kai sutemsta.

Penktadienio vakarą blyksniai buvo matyti ir iš Eigulių, tačiau čia gyventojai manė priešingai. „Su vyru vakare vaikštinėjome, taip pat matėme blyksnius, bet mums pasirodė kaip žaibai be griausmų. Šis gamtos reiškinys lyg amalu vadinamas. Pas mane kaime, kai žaibuodavo be griaustino, sakydavo, kad tai – malanka. Bet buvo gal kiek keista, kad tokie žaibai buvo iš giedro dangaus, nes gal tik tolumoje buvo vienas kitas debesėlis, o virš mūsų galvų – žvaigždėtas dangus“, – savo pastebėjimais pasidalijo kaunietė Judita.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Kauno meteorologijos stotimi. Atsiliepusi specialistė peržvelgė duomenis ir nurodė, kad vakar, apie 23 val., Kaune nelabai buvo žaibų. Keletas jų galėjo būti ties Kėdainiais, tačiau vargu, ar Kauno mieste jie galėjo būti matomi.

Šiuo metu Jonavos, Kauno ir Prienų regionuose vyksta ir kariškių lauko taktikos pratybos, kuriose naudojama įvairi technika, tad galbūt kelis vakarus galėjo būti ir šviesos blyksnių.

Visgi, Lietuvos kariuomenė buvo informavusi, kad pratybose „Aršus Vilkas 23/2“ bus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnikos užtaisai, skleidžiami garsai iš garsiakalbių, tačiau ramybės valandomis (nuo 22 iki 8 val.) didelį garsą skleidžiančios priemonės nebus naudojamos.

Nori degintis nuogi

Iniciatyvūs kauniečiai kreipėsi į miesto vadovus, įvairių skyrių savivaldybės specialistus su prašymu Kaune įrengti nudistų paplūdimį.

„Labai prašome Kaune įrengti vietą, kur būtų galima pasideginti ir išsimaudyti nuogiems. Kaune tokią vietą būtų galima įrengti prie Lampėdžių ežero, Nemuno upės ar Kauno marių“, – siūlė Ieva Stankevičienė.

Moteris atkreipė dėmesį, kad kituose šalies miestuose yra numatytos tokios maudyklos, o Kaune – ne.

„Vilniuje, Klaipėdoje, Ignalinoje, Neringoje, Palangoje yra įrengtos nudistų maudymosi vietos. Kaunas tuoj liks vienintelis iš Lietuvoje didesnių miestų, kur tokios vietos nėra, nes net ir Panevėžys jau paskelbė, kad 2024 m. vasarą įrengs nudistų maudymosi vietą“, – dėstė kaunietė.

Infrastruktūra: jei būtų įrengti oficialūs nudistų paplūdimiai, juose turėtų budėti gelbėtojai, būti suoliukai. (Eitvydo Kinaičio/BNS nuotr.)

„Vertinkite pilietines iniciatyvas dėl bendro gėrio ir tvarios aplinkos kūrimo“, – imtis veiksmų paragino moteris.

Kaune veikia oficialūs paplūdimiai ties mariomis, Panemunėje ties Nemunu ir Lampėdžių karjere. Čia visur įrengti bendrieji paplūdimiai, budi gelbėtojai, yra persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės. Tačiau čia maudytis nuogiems negalima.

Neoficialiai nuogaliai rinkdavosi prie Nemuno, važiuojant nuo Marvelės sankryžos Kačerginės link. Čia, tarp krūmynų, žmonės buvo atradę laukinį paplūdimį, kuriame nevengdavo pliuškentis ir degintis be maudymosi kostiumėlių. Tačiau tokioje neoficialioje vietoje nėra jokios normaliam paplūdimiui reikalingos infrastruktūros, nebudi ir gelbėtojai, todėl poilsiautojai negali jaustis saugūs.

Nudistų nelaukia?

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis neturėjo gerų žinių nudistams, nes tokio paplūdimio įrengimo klausimas kol kas nesvarstomas.

Nesilaikantiems taisyklių taikoma bauda iki 300 eurų.

„Kauno miesto savivaldybės teritorijoje kol kas neplanuojama įrengti nudistų paplūdimių. Diskusijų ar pasiūlymų dėl jų įkūrimo Kauno mieste nebuvo“, – nurodė A. Pakalniškis.

Jis aiškino, kad Kauno miesto savivaldybėje esantys paplūdimiai yra bendri, todėl būti juose nuogiems (nedėvintiems maudymosi kostiumų ar dėvintiems tik jų dalį) draudžiama pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Dėl saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo.

Nors į miesto atstovus jau kreipėsi kauniečiai su prašymu įrengti tokį paplūdimį, A. Pakalniškis laikėsi savo, sakydamas, kad dėl nudistų maudynių ir deginimosi vietų jokių diskusijų nevyksta.

„Atsižvelgiant į tai, kad kol kas neplanuojama įrengti nudistų paplūdimių, gyventojų ar turistų apklausos nėra vykdomos“, – dar kartą pabrėžė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Nuogalių laukia baudos

Kol nėra oficialios vietos, kur Kaune būtų galima maudytis nuogiems, žmonės gali sulaukti baudų, jeigu jie visgi nuspręs viešoje vietoje nusiimti kelnaites ar liemenėlę.

„Pagal jau minėtą Kauno miesto savivaldybės sprendimą, asmenys bendruose paplūdimiuose negali būti nuogi, nedėvintys maudymosi kostiumėlių ar dėvi tik jų dalį. Nesilaikant taisyklių, numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnio 4 dalį ir taikoma bauda iki 300 eurų“, – kiek nuogumas Kaune, viešojoje vietoje, gali kainuoti, įvardijo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

„Nuo pat savaitgalio pradžios pastebime vilniečius, kurie atvyksta į miestą. Mes jiems duodame tam tikras simbolines dovanėles. Jie domisi, ką galima nuveikti mieste. O šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune. Džiaugiamės, kad į šią kampaniją pasijungė visas kultūrinis Kauno sektorius“, – pasakojo „Kaunas IN“ turizmo informacijos centro vadovas Tadas Stankevičius.

Specialiai vilniečiams paruošta pramoginė, kultūrinė programa.

„Pažinti Kauną iš tam tikrų perspektyvų, ar tai būtų architektūra, ar tai būtų mūsų Senamiestis, mūsų miesto istorija. Mūsų kultūriniai partneriai organizuoja savo erdvėse renginius ar ekspedicijas“ , – teigė T. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nustebinti vilniečius įvairiais būdais bando ir muziejai. Ne tik plečiamos programos, bet ir kuriamos specialios kompozicijos Vilniaus ir Kauno temomis.

„Paroda yra apie du didžiausius Lietuvos miestus. Šiemet Jurgio Kunčino „Tūlai“ sukanka 30 metų. Todėl apie Vilnių pasakojama per J. Kunčino eksponatus“, – dalijosi Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Deimantė Cibulskienė.

Vilniečių Kauno centre sutiksi daugiau nei vietinių.

„Gaunasi kaip pabėgimas, atostogos Kaune. Kol kas neturiu suplanuotos dienotvarkės, bet yra paskirti įvairūs nemokami renginiai, galbūt kažkur apsilankysiu“ , – kalbėjo vilnietė.

Patys kauniečiai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis.

„Yra tiek nuostabių vietų Kaune, čia priklauso nuo kiekvieno skonio“, – dalijosi kaunietė.

Šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune.

„Aš siūlau nevažiuoti iš Vilniaus per NATO dienas. Tai yra istorinis įvykis. Reikia tvarkingai jį išbūti“, – teigė mergina.

Kaune šiomis dienomis jaučiasi ir užsienio svečių antplūdis. Sostinėje nebelikus laisvų viešbučių, daugelis pasirinko Kauną. Viešbučiai pastebi, kad pasikeitė keliavimo tendencijos, nebeliko didelių grupių.

„Būdavo, autobusais keliauja, dabar yra pavieniai keliautojai. Jie išmoko patys keliauti, patys susidėlioti keliones“, – teigė „Santakos“ viešbučio vadovė Indrė Dzenkauskaitė.

Turizmo centras sako, kad vilniečių susidomėjimas Kaunu didelis, skaičiuojama, kad per kelias dienas Kaune turėtų apsilankyti apie tūkstantį sostinės gyventojų.