Išskirtinio balso savininkė ir hito „Twist in My Sobriety“ autorė bei atlikėja mūsų šalyje lankysis pirmąjį kartą, tad į koncertą kviečiami visi Tanitos gerbėjai, stebėję jos karjerą jau daugiau kaip trisdešimtmetį.

Renginys skirtas paremti nuo karo nukentėjusius Ukrainos vaikus

Kiekvienas žiūrovas, perkantis bilietus į šį koncertą, parems nuo karo nukentėjusius Ukrainos vaikus ne mažesne nei 10 eurų suma, kuri jau yra įtraukta į bilieto kainą. Taip pat perkant bilietus yra sudaryta galimybė paaukoti ir didesnę, savo pasirinktą pinigų sumą arba koncerto metu paaukoti telefonu, banko kortele arba grynaisiais pinigais. Visos surinktos lėšos, bendradarbiaujant kartu su Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos labdaros ir paramos fondu Ukrainos vaikams „Zelenska foundation“ bus panaudotos edukacinėms, lavinamosioms, gydomosioms ir kitoms priemonėms nupirkti.

Tanita Tikaram gimė 1969 metais Miunsteryje, Vakarų Vokietijoje, Indų-Fidžio salų kilmės britų armijos karininko Pramodo Tikaramo ir malajietės Fatimos Rohani šeimoje. Kai mergaitei sukako dvylika, šeima persikėlė į Angliją, kur Tanita pradėjo lankyti koledžą ir laisvalaikiu kurti dainas. Pirmasis būsimosios žvaigždės koncertas įvyko Londone, kai Tanitai buvo vos 17 metų ir jau netrukus talentinga kūrėja laikė rankose sutartį su „Warner Records“. Jos debiutinis albumas „Ancient Heart“ buvo išleistas 1988 m. ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Net du singlai iš šio albumo – „Twist in My Sobriety“ ir „Good Tradition“ – pavergė viso pasaulio klausytojų širdis ir pelnė daugybę aukso ir platinos sertifikatų daugelyje Europos šalių.

Paskui vienas po kito sekė dar trys sėkmingi albumai – „The Sweet Keeper“ (1990), „Everybody’s Angel’” (1991) and „Eleven Kinds of Loneliness” (1992), o tada įvyko pauzė, kurios gyvybiškai reikėjo. 1995 m. išleistas „Lovers In The City“ vėl grąžino dainininkę į muzikos Olimpą, sulaukęs puikių klausytojų ir kritikų vertinimų. 1998 m. išleistas „The Cappuccino Songs“ kritikų buvo giriamas už sudėtingumą, o 2005 m. pasirodęs džiazo kupinas „Sentimental“ vertinamas kaip „prarasta klasika“. Per pastarąjį dešimtmetį dainininkė išleido dar du albumus – „Can‘t Go Back“ (2012) ir „Closer to the People“ (2016), kuriam įkvėpimo sėmėsi iš tokių muzikos grandų kaip kaip Anita O’Day, Philipas Glassas ir Thelonious Monkas. Viso dainininkė yra išleidusi 9 studijoje įrašytus albumus, 24 singlus ir pelniusi MTV muzikos apdovanojimų nominacijas už geriausią vaizdo klipą bei kinematografiją, o BRIT awards apdovanojimuose – nominacijas geriausios atlikėjos ir metų singlo kategorijose.

Koncertas vyks 2023 m. liepos 30 d. (sekmadienį) VDU Botanikos sode, Kaune.

Pernai surengtas pirmąjį kartą, šiemet festivalis „Vasara Kaune 2022“ išplėtė savo formatą ir vėl kviečia miestiečius mėgautis muzika gamtos oazėje Kauno centre. Visi į koncertus susirinkę žiūrovai kviečiami atvykti į renginius anksčiau ir pasigrožėti retų Botanikos sodo augalų kolekcijomis bei pasivaikščioti parko alėjomis, kuriose slepiasi senieji tvenkiniai.

Rugpjūčio 18 d., ketvirtadienį, festivalio scenoje bus parodytas Anželikos Cholinos teatro pastatymas „Pikų dama“. Šis naujausias choreografės ir režisierės A. Cholinos šokio spektaklis yra sukurtas A. Puškino apsakymo motyvais pagal P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo ir S. Prokofjevo muziką. „Pikų damos“ premjera įvyko 2021 metais ir pastaruoju metu šis pastatymas yra vienas geidžiamiausių Lietuvos teatrų scenose.

Rugpjūčio 19 d., penktadienį, festivalio scena priklausys islandų elektroninės muzikos grupei „GusGus“. Kartu su Bjork ir „Sigur Ros“ šie elektroninės muzikos novatoriai patenka į populiariausių pasaulyje Islandijos atlikėjų trejetą. Savo biografijoje „GusGus“ turi vienuolika studijinių albumų bei daugiau kaip dvi dešimtis singlų, pasaulyje yra parduota daugiau kaip 700 tūkstančių albumų įrašų. Šiuo metu „GusGus“ yra tryse: tai du jos įkūrėjai – kompozitorius bei prodiuseris Biggi Veira ir charizmatiškasis vokalistas Daníel Ágúst, prieš keletą metų laimėjęs geriausio Islandijos pop dainininko titulą. Pernai prie „GusGus“ prisijungė kitos islandų grupės „Vök“ vokalistė Margrét Rán Magnúsdóttir, kurią  kolegos vadina „naująja cirko trupės nare“.

Prieš „GusGus“ pasirodymą scenoje matysite DJ VINJAY (tikrasis vardas Vincenzo Facino). Koncertuojantis nuo 2000-ųjų pradžios Dj VINJAY ne kartą pasirodė Londono, Milano, Grand Kanarijos, Tenerifės, Amsterdamo, Ibizos, Madrido, Lisabonos, Rio de Žaneiro klubuose ir muzikos festivaliuose. Jo DJ mix‘ai pateko į JK, Austrijos, Šveicarijos, Australijos klubų šokių muzikos TOP10. DJ VINJAY vienoje scenoje pasirodė su David Guetta, Shakira, Rihanna, Dimitri Vegas & Like Mike, Jon Bon Jovi, Dj Vibe, Sander Kleinenberg Sander Kleinenberg, Mauro Picotto, Junior Jack, Felix Da Housecat, Joy Kitikonti, Claudio Coccoluto, Stefano Noferini, Dj Vibe, Cuartero.

Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, festivalio baigiamajame koncerte matysite jausmingą britų atlikėją ir dainų kūrėją Jamesą Arthurą. Hitų „Impossible“, „Naked“, „Say You Won't Let Go“, „You're Nobody 'til Somebody Loves You“, „Rewrite The Stars“, „You Deserve Better“, „Falling Like The Stars“, „Empty Space“, „Recovery“ atlikėjas Kaune pristatys savo naujausią albumą „It'll All Make Sense In The End“, o taip pat atliks populiariausius savo kūrinius. Pirmos rimtos sėkmės sulaukęs 2012 m., laimėjęs britų muzikinį šou „X Factor“ su daina „Impossible“, dabar J. Arthuro parduotų įrašų skaičiai viršija 25 mln. kopijų, 22 mln. Spotify nariai klauso jo dainų kiekvieną mėnesį, o populiariausi vaizdo klipai YouTube platformoje buvo peržiūrėti daugiau kaip 1.5 mlrd. kartų.

Jamesas Arthuras. / Organizatorių nuotr.

Prieš J. Arthuro pasirodymą scenoje matysite svečius iš Estijos – tai atlikėjas Daniel Levi su savo grupe. Jaunas muzikantas sukėlė šurmulį elektroninės muzikos popscenoje, kai su grupe „Cartoon“ išleido singlą „On & On“, kuris interneto platformose sulaukė daugiau kaip 690 mln. peržiūrų ir perklausų. Šiemet D. Levi buvo nominuotas geriausio metų pop atlikėjo nominacijoje 2022 m. Estijos muzikos apdovanojimuose.

„Gama labai plati – nuo balto iki tamsiai violetinio, vos ne juodo. Tačiau nėra grynos mėlynos“, – sako Kauno botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Pro iš tolo akį traukiančias spalvas negali praeiti ir mažieji sodo lankytojai. Ne tik spalvų, bet ir žiedų formų įvairovė gausi.

„Labai formos įdomios. Iš šono gali būti plati taurelė, pailgas vamzdelis arba platus, vainiklapių gali būti ir 5, 6, ar 8“, – informacija dalijasi J.Šabūnaitė.

Sodo rododendrynuose auginamos 66 rūšys ir 91 veislė vasaros pranašų. Spalvoti krūmai išsiskiria ir dydžiu. Jų galima pamatyti nuo itin žemų – siekiančių vos kelis centimetrus, iki milžiniškų – aukščiausias Kaune augantis rododendras – daugiau nei 3 m.

„Žemiausia rūšis gali siekti 5 cm nuo žemės, šiuo metu jos neturime. Aukščiausia gali būti 9–15 m“, – apie nuostabą keliančius dydžius pasakoja J.Šabūnaitė.

Kaip užauginti tokį milžiną, dendrologė turi paprastą patarimą.

„Meilės ir palaistyti, gera dirva, patręšti ir kartkartėmis pagenėti“, – dalija patarimų J.Šabūnaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Botanikai sako, kad rododendrai, dar kitaip vadinami azalijomis, nelepūs, tokią puošmeną kieme galima sodinti nors ir dabar. Tačiau krūmus-karalius teks prisijaukinti su jiems tinkamomis sąlygomis.

„Reikėtų iškasti bent 50 x 50 cm pločio ir 40–50 cm gylio duobę, pripilti rododendrams, šilauogėms skirtų rūgščių durpių (pH 3,5–4,5)“, – pataria medelyno vadovas Saulius Galvanauskas.

Šie spalvingi krūmai labai mėgsta vandenį. Jeigu jo trūksta – nuleis lapus.

„Jei skirsite mažiau dėmesio, jis bus žemesnio ūgio, šiek tiek kuklesnis. Jei gaus daugiau dėmesio, bus puošnesnis“, – sako J.Šabūnaitė.

Rododendrai mėgsta kaimynus, jeigu auga vieni, ne taip veši.

„Nemėgsta būti vieni. Reikėtų vengti grynos saulės, šalia geriau augtų pušys, duotų dalinį pavėsį“, – teigia S.Galvanauskas.

Pasak botanikų, įprastai toks žydėjimo pikas, kaip dabar, būna gegužės 20-ąją. Šiemet rododendrų žiedai prasiskleidė daugiau nei mėnesiu vėliau.

Nors rododendrų žydėjimas šiemet prasidėjo kaip niekad vėlai, tačiau tai turi ir savų pranašumų. Specialistai sako, kad tokį grožį Kauno botanikos sode dar matysime iki liepos.

Kauno botanikos sodo tulpių ekspozicijoje – žiedų sprogimas. 

Botanikai pastebi, kad įkaitus orui vos per kelias valandas sužydėjo visas sodas. 

Žmonės ieško atgaivos akims ir traukia čia būriais. 

Labiausiai lankytojų dėmesį prikausto kelios ypatingos tulpių rūšys.

Specialiai dėl tulpių žmonės čia atvažiuoja iš tolimiausių miestų. 

Botanikos sode žydi per pusę tūkstančio veislių ir rūšių tulpių, net 160 jų – naujos. 

Botanikai sako, kad dėl permainingų orų tulpės šiemet džiuginti gali itin trumpai. 

Vos tik pašildžius saulei, viena lankomiausių vietų mieste tampa Botanikos sodas.

Vieni skuba įamžinti baltus magnolijų žiedus, kiti traukia prie ryškiaspalvių, iš toli matomų tulpių.

„Grožėsimės, darysime nuotraukas, džiaugsimės pavasariu“, – sakė Botanikos sode sutiktas lankytojas.

„Viskas žalia, viskas žydi. Superinė žaluma“, – džiaugėsi moteris.

Žmonės sako, kad pasivaikščiojimas tarp žydinčių gėlių ir medžių yra tarsi terapija.

Tačiau lankytojai pastebi, kad ankstesniais metais tokiu metu viskas žydėdavo kur kas labiau.

Tai, kad balandžio pabaigoje žydėdavo ne dešimtys, o šimtai tulpių, tvirtina ir botanikai.

Žydėjimas šiemet vėluoja dėl labai šaltos žiemos. Prognozuojama, kad gausiausia tulpių žiedų jūra turėtų būti gegužės viduryje.

„Vieni sako, kad yra apie 80 rūšių krokų, kiti, kad apie 100. Pas mus savaime augančių nėra, jie specialiai auginami. Prieš maždaug 50 metų buvo svogūninių augalų kolekcija, jie iškeliavo į kitą vietą, o kas liko – gražiai užsisėjo“, – LNK.lt žinių laidai teigė Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Krokai užsisėja gana plačiai, jų sėklos gali nuskristi į bet kurį kiemo kampą ir ten užaugti, specialių sąlygų jiems nereikia. Šios gėlės labai mėgsta saulę, o pačios dažniausios jų spalvos:  geltona, mėlyna, violetinė ir balta.

„Į madą ateina krokų sodinimas į šienaujamas pievas, į vejas. Atrodo labai gražiai, o kai jie nužydi ir subręsta sėklos – galima šienauti ir krokams nebepakenksi“, – sakė K. Obelevičius.

Jeigu orai šilti, krokai žydi pora savaičių, tad pasigerėti šiuo vaizdu netenka ilgai. Krokų veislių įvairovė neretai gali suklaidinti – yra pavasariniai ir rudeniniai krokai.

Yra bandančių išgauti šafraną iš pavasarinių krokų, tačiau tam tinkamiausi – rudeniniai. Šafranas gaminamas iš jų mažyčių, geltonų purkų. Dėl jų smulkumo, rinkti tenka rankomis, pavyzdžiui, norint gauti kilogramą šafrano, reikėtų nuskinti daugiau nei penkis tūkstančius žiedų.

„Jo kaina – apie 60 tūkst. eurų už kilogramą“, – pastebėjo K. Obelevičius.

Pievose žydint gėlėms yra ir pavojingų augalų, kurių reikėtų vengti. Tarp jų – eleboras, kuris, pasak, K. Obelevičiaus yra pavojingas, ir jo skinti nereikėtų.

„Tai vėdryninių šeimos augalas, o šios šeimos augalai, beveik visi – nuodingi“, – įspėjo botanikas.

Temperatūrai kylant, pavasarines gėles pakeis žydrės, sniegžydrės, puškinijos ir kitos. Botanikai sako, kad jeigu bus pakankamai šilta, už dviejų ar trijų savaičių galima sulaukti ir tulpių. 

Renginys visai šeimai

Šventė pasižymėjo renginių gausa: vyko biologų vedamos ekskursijos po sodo teritoriją, įvairios arbatų, uogų, riešutų degustacijos, paskaitos apie sodininkystę, lauko žaidimai ir pramogos, poezijos skaitymai.

Mažieji renginio lankytojai specialiai jiems įkurtoje erdvėje buvo kviečiami šokti, tapyti, piešti, kartu kurti papuošalus. Šventės pabaigoje visus dalyvius sukvietė vaizdo projekcijos ant Aukštosios Fredos dvaro rūmų, atkuriančios senojo rūmų gyvenimo vaizdus, skambėjo klasikos kūriniai, atliekami Egidijaus Bavikino, Kristinos Siurbytės ir Akvilės Garbenčiūtės.

Ne tik grožiui, bet ir sveikatai

Šventės metu biologas Kęstutis Obelevičius negailėjo patarimų, kokius augalus naudoti gydant įvairias ligas. Bandant įveikti peršalimą veiksminga pelkinių vingiorykščių arbata. Šis augalas yra glaudžiai susijęs su aspirino atsiradimu, mat iš jo maždaug prieš 200 metų buvo išskirtos medžiagos, turinčios priešuždegiminį poveikį. Geltonai pražystantis didysis debesylas – pirmas vaistas nuo gerklės skausmo.

Ypač sveika vartoti dilgėles. Jos prisotintos geležies, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tik reikėtų įsidėmėti, jog žiemą ir vasarą dilgėlių poveikis skiriasi.  Žiemą dilgėlės tirština kraują, todėl nepatariama jų vartoti dideliais kiekiais.   Vasarą – priešingai, tokio poveikio jos neturi. Tiesa, norint jas vartoti žalias, reikėtų nepamiršti jų prieš tai paruošti, apsisaugant nuo nudilginimo. Tai padaryti paprasta – tereikia uždėti lapelį ant delno ir trinti, kol nusitrins dilgieji plaukeliai.

Namų jaukumui – karamelinis medis

Botanikos sode auga neįprastų, iš tolimosios Azijos atkeliavusių medžių. Vienas ypatingiausių – japoninis puošmedis. Vaizdžiai tariant, tai yra „karamelinis“ medis.

Botanikos sodo biologė Jolanta Šabūnaitė pataria, kaip šis medis galėtų padėti namuose sukurti ypač jaukią atmosferą. Rudenį, kai japoninio puošmedžio lapai nusidažo geltonais ir oranžiniais atspalviais ir pradeda kristi, juos galima susirinkti bei sudėti į kokią pagalvėlę namuose. Po kambarius pasklis švelnus karamelės aromatas.

Šis medis Lietuvoje auginamas ypač retai, todėl jo gali tekti gerai paieškoti.

Stirnų keliamos problemos

Gražiąsias botanikos sodo rožytes ir įvairius retus augalus pastaruoju metu ypač pamėgo stirnos. Jų sode užfiksuotos net septynios – šešios suaugusios ir vienas jauniklis. Prie išnykimo ribos esančius augalus be gailesčio valgantys gyvūnai kol kas pasipriešinimo nesulaukė, dar nėra nuspręsta, ką su jais daryti.

Kauno botanikos sodo darbuotojai mano, kad šie keturkojai apylinkėse atsirado daugiau nei prieš pusšimtį metų, tačiau pastaruosius kelerius metus labai suaktyvėjo ir daro didelę žalą ypač retiems sodo eksponatams. Biologas K. Obelevičius nuogąstavo, kad stirnoms sode šiuo metu skaniausi yra ilgagalviai dobilai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Nuo Vergilijaus aprašytų rožių iki keistų mažalapių

VDU botanikos sodo rožyne žiedus skleidžia išskirtinė margoji "Rosa gallica"‚ "Versicolor" rožė, populiariausia damaskinė baltoji rožė "Mme Hardy" (Hardy, Prancūzija, 1832 m.), ypač sena rožė "Quatre Saisons", kuri, manoma, yra 50 m. pr. Kr. Vergilijus aprašyta garsioji "Pompėjos rožė". Kolekcijoje lankytojai išvys ir nuo XVII a. žinomą keistą senovinę rožę "Rose de Meaux", kuri iš visų išsiskiria mažais žiedais, mažais lapais ir nedideliu krūmu. Iš viso rožyno kolekcijoje yra 227 senovinių rožių veislės.

Visame VDU botanikos sodo rožyne rožių deriniai su kitais augalais yra pagražėję ir padidėję. Kontrastams pabrėžti ar naujų štrichų įvesti rožyne auga šilokai "Purple Emperor", klasikinės senovinių rožių palydovės rusmenės "Apricot Delight", įvairių rūšių katilėliai ir dar daugybė kitų rožių "kompanionų". Ne tik levandos ar buksmedžiai gali augti šalia rožių. Žydi mėlynos šalavijų Salvia "Blauhugel" bei juozažolės "Hyssopus officinalis ssp. arristatus" juostos.

Vis dar vykdo atnaujinimo darbus

VDU botanikos sode rožių introdukcijos darbai pradėti 1925 m. Iš pradžių jos buvo auginamos medelyne, o vėliau pasodintos botanikos sodo centre įruoštoje ekspozicijoje. 1935 m. botanikos sode jau augo 179 pavadinimų rožės. Rožės buvo atvežtos iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. Karo metu rožynas sunyko ir beveik visos rožės žuvo. Sunkiais pokario metais mokslų daktarė Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir per trumpą laiką jį įgyvendino. Jau 1957 m. rožynas buvo atkurtas, pasodinta 300 rožių veislių.

1975 m. rekonstruojant botanikos sodo centrinę dalį, architektė D. Juchnevičiūtė sukūrė naują rožyno projektą. Šis, trečiasis botanikos sodo istorijoje rožynas, biologijos mokslų daktarės A. Boguševičiūtės pradėtas sodinti 1977 m. Pirmaisiais ir antraisiais metais buvo pasodintos arbatinės-hibridinės ir floribundinės rožės, o 1980–1981 m. – poliantinės ir miniatiūrinės.

Nuo 2014 m. rožyne vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji rožyno takai, didinama rožių kolekcija. „Atnaujinant rožyno kolekciją, siekiama didinti eksponatų įvairovę – surinkti kuo įvairesnių selekcinių linijų hibridų ir grupių atstovų, kurie gali augti mūsų klimato sąlygomis. Prioritetas skiriamas vertingoms istorinėms rožių veislėms. Istorines rožes į antrą planą nustūmė modernūs komerciniai nuolat reklamuojami kultivarai, todėl botanikos sodas yra puiki vieta šioms rožėms“, – sako D. Rylienė.

VDU botanikos sode skiriamas didelis dėmesys Lietuvos tradicinėms rožių veislėms identifikuoti bei išsaugoti. Tai – nuo XVI a. iki XX a. pradžios augintos rožės, kurios išliko dėl didelio atsparumo ir prisitaikymo prie mūsų klimato sąlygų. Anot D. Rylienės, puoselėjant šias rožes, bus išsaugota vertinga genetinė įvairovė.

Šiuo metu VDU botanikos sodo rožyno kolekcijoje yra daugiau nei 1 000 veislių, rožynas užima apie 0,7 ha plotą.

Pranešimą apie sprogmenį Botanikos sode, po kurio buvo įvestas planas "Skydas", Kauno specialiosios tarnybos gavo apie pusę dvylikos dienos.

„Iškvietus specialiąsias tarnybas, sprogmuo buvo išvežtas. Teritorija yra saugi, grėsmės darbuotojams ir lankytojams nėra“, – komentavo situaciją VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis.

Esą senovinis sprogmuo rastas vykdant žemės kasimo darbus naujoje rododendrų kolekcijos vietoje, kuri dar nėra atvėrusi durų lankytojams.

Tačiau Kauno ugniagesių gelbėtojų, kurie taip pat trečiadienio vidurdienį skubėjo į Botanikos sodą, tos paros suvestinėje patikslinama, kad nustatyta, jog radinys, dėl kurio buvo įvestas planas "Skydas", tėra metalinės tvoros elementas. Ir šį daiktą, panašų į sprogmenį, išsivežė J.Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojai.