Kai artėjant rugsėjo 30-ajai, T. Mačiulienės 85-mečiui, ėmėme vardyti esamus ir buvusius kaunadieniečius, kurie norėtų ir turėtų už ką padėkoti redaktorei, sąrašas išėjo neįtikėtinai ilgas.

Vienus ji atvedė į profesinį kelią, kitiems padėjo augti ir tobulėti, tretiems – išsikapstyti iš asmeninio gyvenimo duobių. Neatsitiktinai visiems laikams prilipo taip jos mėgtas kreipinys: „Vaikas tu mano.“ Visi dirbę su T. Mačiuliene jai išties buvo tarsi vaikai – išklausyti, apglostyti, nuraminti, padrąsinti, o kartais ir žnybtelėti ar tušinuku ant rankos kokia širdute pažymėti.

Tas jaukus betarpiškumas, fenomenali bendrystė, kai kolektyvas tampa šeima, gal nelabai suprantama šių dienų jauniems žmonėms, lengvai mainantiems darbus ir kolektyvus. Tačiau „Kauno diena“, ilgiausiai gyvuojantis miesto dienraštis, garsėjo ir ilgamečiais darbuotojais. Paslaptis paprasta – toje šeimoje buvo gera. Šilta.

Klausyti, girdėti ir atspindėti – redaktorės suformuotas kūrybinis kredo.

Fenomenalu ir tai, kad redaktorė tokiam pačiam atvirumui ir jaukumui subrandino ir laikraštį. Redakcijos durys buvo atviros visiems miestiečiams, o laikraščio puslapiai – įvairioms nuomonėms. Klausyti, girdėti ir atspindėti – šis redaktorės suformuotas kūrybinis kredo padėjo dienraščiui pelnyti skaitytojų meilę ir pagarbą, o jos drąsa ir principingumas – sukurti nepriklausomą miesto laikraštį ir įveikti visus sunkumus.

Anuometėje šeštadieninėje „Kauno dienoje“, priede „Aukštyn žemyn“, buvo rubrika-tostas – „Už žmones, paliekančius karališką pėdsaką!“. Už Jus, redaktore! Už Jūsų karališką pėdsaką mūsų gyvenimuose ir laikraštyje.

Su meile –

esami ir buvę kaunadieniečiai

Išskirtinė: vadovaujant T. Mačiulienei, 1990 m. vasario 16-ąją „Kauno tiesa“ tapo nepriklausomu laikraščiu, o 1992 m. birželio 17 d. „Kauno tiesos“ pavadinimas pakeistas į „Kauno dieną“. E. Katino nuotr.

Aušra Lėka, lig šiol kaunadienietė, 1999–2007 m. „Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Teklės Mačiulienės legenda

Legendinė redaktorė – taip T. Mačiulienę girdžiu vadinant net tuos, kuriems neteko su ja dirbti ar pažinti. Mums pasisekė būti jos, nepasakyčiau, kad mokiniais, greičiau – sekėjais.

Kauno miesto dienraščiui vadovauti 1987 m. ji atėjo iš Kauno rajono laikraščio vyriausiosios redaktorės posto. Beje, ji buvo viena iš dviejų moterų redaktorių visoje Lietuvoje. Neatsimenu, kad būtų dėsčiusi, ką dabar reikės daryti kitaip. Tačiau su tais pačiais redakcijos žmonėmis be kažkokių revoliucijų, lyg savaime, sugebėjo padaryti kokybiškai kitokį laikraštį. Aukščiausios prabos redaktorius, jei taip sugeba padėti kiekvienam atsiskleisti.

Ir iš tiesų darė viską, ko tik prireikdavo, buvo ne virš mūsų, o su mumis.

Nuo Kauno gatvių senųjų pavadinimų sugrąžinimo iki žurnalistinio eksperimento Žaliakalnio turguje pardavinėjant neva stebuklingą smėlį, nuo gerumo akcijų padedant kauniečiams iki visoms nuomonėms atviro Haid parko – dienraštyje buvo plėtojama daugybė temų, bet redaktorei visada svarbiausia buvo paprastas žmogus ir jo rūpesčiai. Dėl jos idėjos – „Redakcijos priimamojo“ – ant jos net paburbėdavome, nes užplūsdavo minios kauniečių su savo bėdomis. Kartais atrodė, kad, užuot kruopščiai planavus laikraštį, redaktorė per daug pasikliauna atsitiktinumu, kad ims ir nukris kokia tema. Tačiau pavarčius tų laikų egzempliorius supranti, kad laikraštis buvo toks, koks ir gyvenimas, – ne visuomet pagal planą.

T. Mačiulienei teko vadovauti dienraščiui valstybės virsmo laiku – „Kauno tiesa“ tapo „Kauno diena“. Pamenu, kaip ją kompartijos veikėjai išsikviesdavo ant raudono kilimėlio, o mes laukdavome jos su žinia, ar drįsime leisti kokį partkomo nepageidaujamą rašinį. O ji grįžta ir sako: „Vaikelyčiai jūs mano, tai kodėl laikraštis dar ne spaustuvėje?“. Paskui jau nauji politiniai veikėjai jai aiškino, kad dabar laikraštis, net žurnalistų tušinukai – jų. Tačiau jos stuburo nesulaužė nei vieni, nei kiti. Ji sakydavo: „Jei reikės „Kauno dienai“, ir gatvę prie jos durų šluosiu.“ Ir iš tiesų darė viską, ko tik prireikdavo, buvo ne virš mūsų, o su mumis.

„Kauno diena“ tvirtėjo, per trylika T. Mačiulienės redaktoriavimo metų tapo antru pagal tiražą nacionaliniu dienraščiu. Ir nors mūsų redaktorė jau daugiau kaip du dešimtmečius ja oficialiai nėra, mus vis dar labai atidžiai skaito, jaudinasi dėl mūsų sėkmių ir suklupimų. Ji tebėra ir bus mūsų legendinė redaktorė.

Arūnas Andriuškevičius, „Kauno dienos“ vyriausiasis redaktorius nuo 2014 m.

Artūro Morozovo nuotr.

Iš jos mokėmės atsidavimo „Kauno dienai“

Į „Kauno dieną“ atėjau 1994-aisiais – buvau studentas, turėjau atlikti žurnalistinio darbo praktiką. Tapęs dienraščio korespondentu, iš pradžių rašiau jaunimo, vėliau – politikos temomis.

T. Mačiulienė buvo ne tik vyriausioji redaktorė – tai buvo Žmogus. Iš jos mokiausi kantrybės, atsidavimo savo darbui, apskritai – atsidavimo „Kauno dienai“.

T. Mačiulienė buvo ne tik vyriausioji redaktorė – tai buvo Žmogus.

T. Mačiulienė vadovavo „Kauno dienai“ keičiantis epochoms: baigiantis sovietmečiui ir atkūrus nepriklausomybę. Tai buvo sudėtingas laikas, bet redaktorė sugebėjo išlikti objektyvus, teisingas žmogus. Labai iškalbingas faktas, kad, skirtingai nei daugelyje to meto laikraščių, privatizacijos metu „Kauno dienos“ akcininkais tapo ne vien vyr. redaktorė, bet daugelis tuomečių darbuotojų: nuo vyriausiosios redaktorės iki žurnalistų, buhalterių ir kitų darbuotojų.

Žavėjo ir žavi T. Mačiulienės dėmesingumas. Nors jau seniai nebedirbame kartu, kasmet per savo gimtadienį sulaukiu jos skambučio ir sveikinimų. Ilgametės „Kauno dienos“ vyriausiosios redaktorės T. Mačiulienės jubiliejus – puiki proga padėkoti už jos nuopelnus dienraščiui ir palinkėti ilgų, sveikų gyvenimo metų.

Birutė Garbaravičienė, ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė, V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Aukštai iškelta žmogiškumo kartelė

T. Mačiulienė man asocijuojasi ne tik su žodžiu „redaktorė“, bet ir su žodžiais „moteris“, „mama“, draugė“. Man teko laimė ją pažinti ypatingu laikotarpiu, iki Atgimimo ir jam prasidėjus. Lietuva dar nebuvo laisva, o ji buvo laisvas žmogus. Atėjusi vadovauti dienraščiui ėmėsi ypatingos diplomatijos: mokėjo išsaugoti visus darbuotojus, sutelkti juos, įkvėpti, o prireikus – apginti.

Man teko rašyti apie 1944-ųjų Burbinės tragediją. Redaktorė mane apgynė nuo tuo metu aktyviai veikusių kagėbistų ir partinių funkcionierių. Ji buvo kaip siena! „Kauno tiesa“, o vėliau „Kauno diena“ buvo kaip flagmanas – mes atspindėjome nuotaikas, rašėme apie Prisikėlimo bažnyčios atstatymą, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimą, Karo muziejaus sodelį.

Lietuva dar nebuvo laisva, o ji buvo laisvas žmogus.

Tuo virsmo laiku buvo ypač vertingas redaktorės gebėjimas būti pažangos varikliu ir kartu saugoti savo žmones, žinant, kas gali atsitikti. Prasidėjus Sąjūdžiui, ji buvo labai aktyvi ir labai pilietiška. Vėliau, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, ji buvo telkiantis žmogus. Ne veltui mūsų redakcijoje viešėdavo iškliausi žmonės, tarp jų – ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris iki šiol ją labai vertina ir gerbia.

Ji stebėtinai mokėjo gesinti gaisrus, burti skirtingiausių pažiūrų žmones. Ji būrė ir patį redakcijos kolektyvą. Mes buvome labai skirtingi, tačiau redaktorė kiekvienam rado raktą: kaip kalbėti, kaip ištraukti tai, ką turi geriausio, kaip pasiekti, kad maksimaliai gerai dirbtum ir atskleistum savo asmenybę.

Kai kuriais atvejais ji buvo kaip mama, palaikanti visus: nepaisant, ar esi žinomas žurnalistas, ar redakcijos patalpų valytoja. Visi visą laiką sulaukdavo vienodo jos dėmesio. T. Mačiulienė aukštai iškėlė žmogiškumo kartelę. Ji puoselėjo kiekvieną žmogų, kiekvieną rėmė kaip asmenybę, o ne kaip sraigtelį redakcijos mechanizme.

Ir kai išsiskirstėme, ji niekada nepamiršo savo buvusių kolegų: iki šiol pamena gimtadienius, šeimos narius, visuomet randa geriausią žodį. Iki dabar stebina jos supratimas, viso konteksto pajutimas. Nedaug tokių žmonių – optimistų po nevilties. Tai Arvydo Šliogerio terminas – net tada, kai tau sunku, išlik optimistu. Sunkumų redaktorei teko daug, bet ji sugebėjo būti tvirta, pozityvi, tiesiu moraliniu stuburu.

Stebinantis optimizmas! Ir dabar, sulaukus tokio garbaus amžiaus, ji atrodo puikiai, nes puikiai veikia jos emocinis variklis. Ir dabar ji gali labai daug duoti šalia esantiems žmonėms. Linkiu, kad ir toliau tokia išliktų – žmogus laidininkas, jungiantis, telkiantis, vienijantis.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.05 val., leidžiasi 21.26 val. Dienos ilgumas 16.21 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 5.04 val., leidžiasi 22.59 val.

Vardadieniai:

Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, Vygintė

Datos:

Kauno diena

Pasaulinė metrologų diena

Mažojo futbolo diena

Pasaulinė bičių diena

Tarptautinė personalo profesionalų diena

1522 – Pranciškus Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę LDK.

1648 – Merkinėje mirė Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Vaza.

2006 – „LT United“ „Eurovizijos“ konkurse užėmė šeštąją vietą finale: tai geriausias iki tol rezultatas Lietuvos istorijoje.

Gegužės 20-oji pasaulio istorijoje:

1506 – Ispanijoje mirė italų keliautojas Christopher Columbus (Kristoforas Kolumbas) – Europos kolonializmo pradininkas. Gimė 1451 m.

1799 – gimė prancūzų grožinės literatūros rašytojas Honore de Balzac (Onore de Balzakas).

1806 – gimė John Stuart Mill (Džonas Stiuartas Milis), anglų filosofas pozityvistas, logikas, ekonomistas, dar žinomas kaip liberalizmo ir utilitarizmo teoretikas. Mirė 1873 m.

1902 – paskutiniai JAV daliniai buvo išvesti iš Kubos.

1956 – Ramiojo vandenyno Bikini atole JAV pirmą kartą išmėgino vandenilinę bombą.

1960 – šimtai gyventojų tapo žemės drebėjimo bei cunamio bangos aukomis Čilės pietuose.

1990 – pirmą kartą per 45 metus Rumunijoje vyko laisvi demokratiniai rinkimai.

1998 – iš Romos Nacionalinės moderniojo meno galerijos pagrobti du Vincent Van Gogh (Vinsento Van Gogo) bei vienas Paul Cezanne (Polo Sezano) paveikslas.

2010 – vagis, įsilaužęs į Moderniojo meno muziejų Paryžiuje, išsinešė penkis paveikslus, tarp jų didžiųjų tapybos meistrų Henri Matisse (Anri Matiso) ir Pablo Picasso (Pablo Pikaso) darbus, kurių bendra vertė — apie pusė milijardo eurų.

Gegužės 20-oji šou pasaulyje:

1944 – gimė anglų dainininkas Joe Cocker (Džou Kokeris) – John Robert Cocker (Džonas Robertas Kokeris).

1946 – gimė JAV pop žvaigždė Cher (Šer) – Cherilyn La Pierre (Šerilina La Pjer).

1963 – gimė Brian Nash (Brajans Našas) iš grupės „Frankie Goes to Hollywood“.

1967 – Jimi Hendrix (Džimis Hendriksas) pasirašė savo pirmąjį Amerikoje įrašų kontraktą su kompanija „Reprise Records“.

1996 – buvo išleistas grupės „Metallica“ singlas „Until It Sleeps“.

2012 – būdamas 62 metų mirė Robin Gibb (Robinas Gibas), kuris su broliais Barry (Bariu) ir Maurice (Morisu) sukūrė disko laikų hitų mašiną „Bee Gees“.

Patys leidžia laikraštį

„Norėtume su jaunaisiais žurnalistais apsilankyti jūsų redakcijoje“, – praėjusią savaitę laišką „Kauno dienai“ parašė lietuvių kalbos mokytoja Danutė Balčiūnienė, Kauno Pilėnų progimnazijoje vadovaujanti Jaunųjų žurnalistų būreliui, o šią savaitę penkiolika smalsių jaunųjų žurnalistų sugužėjo į redakciją.

Jau pirmosiomis pažinties akimirkomis paaiškėjo – atėjo smalsūs ir drąsūs vaikai, kurie ateityje gali pakeisti čia dirbančius profesionalus. „Leidžiame mokyklos laikraštį, turime redaktorių, turime visą komandą, imame interviu, rašome straipsnius“, – apie save pasakojo vaikai. Būreliui vadovaujanti mokytoja su šypsena pridūrė: „Aš tik klaidas pataisau kaip korektorė.“

Apžiūrėję redakciją, jaunieji žurnalistai turėjo nemažai klausimų dienraščio vyriausiajam redaktoriui Arūnui Andriuškevičiui. Smalsūs mokinukai domėjosi, kada išleistas pirmas laikraščio numeris, kur jis buvo atspausdintas, apie ką jame buvo rašoma, kokiu šriftu dabar spausdinamas laikraštis ir kaip operatyviai pavyksta jį pristatyti skaitytojams, jeigu vakare patekęs į spaustuvę, ankstų rytą laikraštis jau atsiduria kauniečių rankose.

Mokytoja Birutė susidomėjusi apžiūrėjo redakcijoje iškabintas istorinių laikraščių pirmojo puslapio kopijas. „Taigi mano jaunystės laikraščiai!“ – džiaugėsi pedagogė.

Jeigu ne prezidentas, ne generolas, ne mokslininkas, tada jau būsiu žurnalistas.

Įkvėpėja – mokytoja

„Labiausiai mums rūpi, kaip jūs sugalvojate temų, nes mums tai sunkiausia užduotis ruošiant savo laikraštį“, – „Kauno dienos“ vyriausiojo redaktoriaus teiravosi jaunieji žurnalistai. Jie taip pat sužinojo, kad baigę mokyklą ir pasirinkę žurnalistikos studijas turi galimybę praktiką atlikti „Kauno dienos“ redakcijoje. „Turime žurnalisčių, kurios studijų metais atliko praktiką, stengėsi ir dabar jau dirba mūsų komandoje“, – jaunuosius žurnalistus motyvavo A. Andriuškevičius.

5–7 klasių mokiniai laiko veltui nešvaisto: kiekvieną trečiadienį renkasi Jaunųjų žurnalistų būrelyje su mokytoja, kur visi kartu sprendžia, apie ką rašys savo mokyklos laikraštyje, ką kalbins, kaip viską paruoš, o per savaitę dirba savarankiškai.

Mokiniai neslepia – mokytojos iniciatyvumas, kūrybingumas ir nuoširdūs pokalbiai prie puodelio arbatos su skanėstais taip pat juos patraukia rinktis jaunųjų žurnalistų veiklą. „Yra ką veikti. Reikia sugalvoti temų, reikia ir nuotraukas pakoreguoti, ir nuspręsti, kaip ką išdėstysime ir kokį nušokusį šriftą pataisyti. Darbas tikrai atsakingas“, – rimtai į šią veiklą žiūri mokinių leidžiamo laikraščio redaktorius Jonas Makauskas, pats taip pat rašantis straipsnius.

Mokosi gerai rašyti

Nors savo mokyklos laikraštį jaunieji žurnalistai leidžia ant popieriaus, patys prisipažino nedažnai skaitantys popierinius laikraščius – dažniau informacijos ieško internete, tačiau ne vienas sakė, kad namuose šeimos prenumeruoja „Kauno dieną“.

Tada net mano tėtis skaitytų, nes jam labai patinka komiksai.

Pavartę naujausią ir šeštadieninį laikraščio numerius, „Kauno dienos“ leidžiamą mėnesinį nemokamai platinamą leidinį „370“ smalsiems protams, jaunieji žurnalistai drąsiai dalijosi savo pastabomis ir pasiūlymais. Akivaizdu, kad jauniems žmonėms patiktų trumpesni straipsniukai su daug iliustracijų. Vaikai taip pat siūlė į dienraščio turinį įtraukti komiksų. „Tada net mano tėtis skaitytų, nes jam labai patinka komiksai“, – pradžiugo viena mergaitė.

Jaunieji žurnalistai taip pat teigiamai įvertino, kad laikraštis spausdinamas ant perdirbto popieriaus – tausojant gamtą.

Redakcijoje vaikai diskutavo, kokių žmogiškųjų savybių reikia norint būti žurnalistu. Jų manymu, svarbu būti drąsiems, smalsiems, atsakingiems, darbštiems ir kūrybingiems. „Ir mokytis gerai rašyti“, – pridūrė mokytoja Birutė.

Pasiteiravus, ar norėtų užaugę dirbti žurnalistais, ne visi dar buvo tikri dėl tokio pasirinkimo. „Jeigu ne prezidentas, ne generolas, ne mokslininkas, tada jau būsiu žurnalistas“, – konstatavo Atonios Rakipllari ir pasvarstė, kad galbūt galėtų išbandyti radijo žurnalistiką, bet reikėtų už savo pinigus nusipirkti normalų mikrofoną.

Nėra pagrindo nerimauti

„Lietuvos paštas paskelbė, kad net kelis kartus didės leidinių pristatymo kaina miestuose, tačiau „Kauno dienos“ prenumeratoriams nerimauti nereikia – mes tesėsime savo įsipareigojimus ištikimiausiems skaitytojams. Dabar užsiprenumeravusieji mūsų dienraštį kitiems metams jį gaus už šiuo metu sumokėtą kainą“, – tikina „Kauno dienos“ platinimo tarnybos vadovas Mantas Gaižutis.

Anot jo, jokių papildomų pristatymo mokesčių nebus, nes laikraščio pristatymas jau įskaičiuotas į galutinę prenumeratos kainą.

Laikraštį platiname patys

AB Lietuvos paštas paskelbė, kad antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Bendrovė nurodo, kad nuo kitų metų periodinių leidinių pristatymo kaina miestuose didėja dešimt kartų.

„Kauno diena“ turi stiprią savo platinimo tarnybos komandą, kuri teikia kokybiškas paslaugas mūsų prenumeratoriams.

Ši žinutė išgąsdino „Kauno dienos“ prenumeratorius, tačiau jų neliečia Lietuvos pašto sprendimas didinti periodinių leidinių pristatymo kainas – jokių papildomų priemokų tikrai nebus.

„Per Lietuvos paštą mūsų dienraštis pasiekia vos iki 5 proc. visų prenumeratorių. „Kauno diena“ turi stiprią savo platinimo tarnybos komandą, kuri teikia kokybiškas paslaugas mūsų prenumeratoriams. Prisiėmėme įsipareigojimą pristatyti „Kauno dieną“ už tą kainą, kurią prenumeratoriai sumokėjo užsisakydami laikraštį, tad jokių papildomų sąlygų neplanuojame. Jokie papildomi platinimo mokesčiai iš prenumeratorių nebus renkami, primokėti nieko nereikės“, – garantuoja „Kauno dienos“ platinimo tarnybos vadovas M.Gaižutis.

Jis dar kartą pažymėjo, kad dabar prenumeratos kaina yra galutinė ir papildomai skaitytojams už pristatymą nereikės mokėti, todėl nereikia kelti panikos, o geriau ramiai užsisakyti patikimą laikraštį „Kauno diena“ už vis dar galiojančią prenumeratos akcijos kainą.

Suskubkite užsiprenumeruoti

Primename, kad iki birželio pabaigos vyksta „Kauno dienos“ prenumeratos akcija 2023-iesiems. Šiemet skaitytojus pasitinkame su šūkiu: „Žinios būna geros ir blogos. Svarbiausia – tikslios.“ Tad nepraleiskite progos užsiprenumeruoti patikimą laikraštį pigiau.

Metinė „Kauno dienos“ prenumerata kainuoja 90 eurų, pusmečio – 63 eurus. Galima užsiprenumeruoti tik šeštadieninį laikraštį ar rinktis trumpesnę prenumeratos trukmę. Tačiau labiausiai sutaupysite prenumeruodami dienraštį visiems metams.

Rudenį taip pat bus galimybė užsisakyti „Kauno dieną“ pigiau kitiems metams, tačiau kokia bus prenumeratos kaina, kol kas prognozuoti neįmanoma. „Pasinaudokite proga dabar“, – primena dienraščio kolektyvas.

Aišku: laikraščio pristatymas jau įskaičiuotas į galutinę prenumeratos kainą ir jokių papildomų mokesčių nebus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užsisakius metinę „Kauno dienos“ prenumeratą į jūsų pašto dėžutę įkris ne tik patikimų naujienų laikraštis „Kauno diena“, bet taip pat sulauksite ir mūsų kas ketvirtį leidžiamo žurnalo „Sveikata“.

Idėją padiktavo šių dienų gyvenimo būdas ir tempas, kai amžinai skubantis skaitytojas nesigilina į rašinių turinį, o tik užmeta akį į antraštes. Taip nesigilinant padaroma skubotų išvadų, kurios neretai atsispindi komentaruose, skelbiamuose po taip ir nepaskaitytais straipsniais.

Jauniesiems A.Martinaičio dailės mokyklos menininkams buvo pasiūlyta išsirinkti tokias antraštes, kurios juos įkvėptų sukurti savą nedidelę istoriją. Mažesnieji lipdė grupines kompozicijas vienai antraštei, vyresni pateikė atskirus darbus. Antraštė, ištraukta iš konteksto, tapo puikiu penu vaikų vaizduotei, improvizacijai. Taip buvo išgauti smagūs, neretai ir ypač šmaikštūs kūrybiniai rezultatai.

Šypseną keliančius sprendimus galime pamatyti kompozicijose „Nuo beždžionės iki poeto“, „Jachtą pristabdė žuvis“, „Voverės jauniklis užpuolė įsilaužėlį“, „Grėsmingos būna net varlės“. Kitos antraštės aktualizavo tam tikras nūdienos negeroves. Todėl darbuose „Gyvena ant parako statinės“, „Antrankiai nesutrukdė pasislėpti“, „Prireikė policijos“, „Apie ką kalba ženklai“, „Nutukimo epidemija“ galima įžvelgti ir nemenkų socialinių problemų, ir gyvenimiškų situacijų.

Kai kuriems darbams pavadinimai įkvėpė itin grakštų plastinį sprendimą. Štai pagal antraštę „Regėjimai medaus koryje“ sukurtame darbe itin estetiškai pateikta korio keraminė struktūra. Taip antraštės tapo kūrinio dalimi, suteikiančia galimybę iššifruoti erdvinės plastikos vaizdą. Taigi vaikų fantaziją antraštės paveikė ypač kūrybingai, o inkorporuotos į meno kūrinį jos išlaikė „Kauno dienai“ būdingą šrifto struktūrą.

Dėmesys – pandemijos ir ekonominiams iššūkiams

Pasak Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorės Rūtos Dapkutės-Stankevičienės, jau tradicija tapo konkursas, kuriame apdovanojami informacinės ir tiriamosios žurnalistikos atstovai už darbus, turėjusius įtakos svarbiems sprendimams. Tai konkursas, kuris padeda kelti skaidrumo kartelę Lietuvos ir Europos kontekste. „Žurnalistai kaskart nustemba, kad yra apdovanojami už savo drąsą. Ir tai yra teisingas demokratiškas kelias kuriant valstybę, kurioje gera ir saugu gyventi“, – sako R.Dapkutė-Stankevičienė.

Vertinimo komisijos pirmininko Ryto Staselio teigimu, šiais metais komisijos narius maloniai nustebino ne tik naujienų portalų bei spaudos, bet ir radijo bei televizijos žurnalistų aktyvus dėmesys ES investicijų teikiamai naudai.

„Lyginant su visais ankstesniais apdovanojimais, šiemet sulaukėme gerokai mažiau stiprių analitinių darbų. Konkurencija tarp kolegų sumažėjo, ES investicijų analizė pasitraukė iš pirmųjų puslapių. Tačiau prasidedant naujam ES investicinių lėšų etapui, tikėtina, kad ir jų panaudojimo analizė žiniasklaidoje sugrįš su nauja jėga“, – kalba R. Staselis.

Jau tradiciniu tapusio konkurso tikslas – skatinti žurnalistus ir tinklaraštininkus įsitraukti į ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje panaudojimo efektyvumo analizę bei skatinti diskusijas apie ES lėšomis įgyvendinamus socialinius ir ekonominius pokyčius.

J. Suslavičiūtės nuotr.

Darbus vertino ekspertų komisija

Konkurse šiemet varžėsi daugiau nei 100 įvairių spaudos, radijo, televizijos ir internete skelbtų darbų. Daugiausiai paraiškų konkurso dalyviai teikė „Metų straipsnio“ ir „Metų žurnalisto“ kategorijose. Piniginiais 1000 eurų bei 500 eurų prizais, diplomais ir autorinėmis skulptūromis apdovanoti devyni konkurso laureatai.

Šiais metais pretendentus į premijas vertino šešių žiniasklaidos, komunikacijos ir investicijų ekspertų komisija. Žurnalisto ir Vilniaus universiteto lektoriaus R. Staselio vadovaujamoje komisijoje dirbo Finansų ministerijos Investicijų departamento Investicijų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Gratulevičius, Europos komunikacijos direktorių asociacijos ambasadorė Lietuvai ir Vilniaus universiteto lektorė Lina Jakučionienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotojas ir ryšių su visuomene ekspertas Linas Kontrimas bei žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas.

Premijoms darbai ir autoriai išrinkti vadovaujantis keturiais kriterijais – turinio aktualumas auditorijai, objektyvumas, kūrybiškumas, informacijos šaltinių įvairovė ir originalumas.

Konkurso nominacijos ir laureatai:

Metų radijo laida/reportažas – Raigardas Musnickas („Žinių radijas“)

Metų TV laida/reportažas – Vytautas Dumbliauskas (LNK)

Metų straipsnis (nacionalinė žiniasklaida) – Vilma Danauskienė („Delfi“)

Metų straipsnis (regioninė žiniasklaida) – Edita Šileikė („Kauno diena“)

Metų žurnalistas – Edgaras Savickas („Delfi“)

Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonė – „Verslo žinios“

Metų regioninės žiniasklaidos priemonė – „Kauno diena“

Specialus vertinimo komisijos prizas – Eleonora Budzinauskienė (ELTA) ir Remigijus Bielinskas (BNS)

Ketvirtus metus iš eilės šį konkursą rengia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija.

Šiame konkurse „Geriausia regiono žiniasklaidos priemonė, rašanti ES temomis“ tapo „Kauno diena“. „Geriausia regiono žurnalistė“ – „Kauno dienos“ atstovė Edita Šileikė, o jos parašytas rašinys „Palemono galvos skausmas – „Rail Baltica“ pripažintas „Geriausiu regiono straipsniu ES tema“.

Konkurso tikslas – skatinti žurnalistus ir tinklaraštininkus įsitraukti į ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje panaudojimo efektyvumo analizę bei skatinti diskusijas apie ES lėšomis įgyvendinamus socialinius ir ekonominius pokyčius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės, per atkurtos nepriklausomybės metus ES į mūsų šalies gerovės kūrimą investavo beveik 25 milijardus eurų.

„Metų perspektyvoje gali pasirodyti, kad niekas nepasikeitė, tačiau jei sudėti šalia dvi Lietuvas – prieš 30 metų ir dabar – vaizdas pasikeitė neatpažįstamai. Bet ir mes patys pasikeitėme, todėl daug ko jau nebepastebime, nebeprisimename“, – teigė viceministrė.

Pasak naujausių visuomenės nuomonės tyrimų, net 71 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi ne tik lietuviais, bet ir Europos bendrijos nariais. 67 proc. pripažįsta pajutę asmeninę ES investicijų naudą. Anot viceministrės, toks pozityvus vertinimas yra net didesnis nei daugelyje ES šalių.

esinvesticijos.lt nuotr.

„Tai, jog lietuviai jaučiasi Europos piliečiais ir jaučia investicijų naudą, yra ir žurnalistų kasdieninio darbo nuopelnas. Būtent žurnalistai stebi, analizuoja, kritikuoja ir kasdien kovoja su bet kokioms korupcijos apraiškoms. Viešumas yra stiprus ginklas kovojant su sukčiavimo, korupcijos ir asmeninės naudos siekimo atvejais, ir šį viešumą turime puoselėti dėl teisingesnės ir tobulesnės Lietuvos“.

Konkurse šiemet varžėsi daugiau nei šimtas įvairių spaudos, radijo, televizijos ir internete skelbtų darbų. Daugiausiai paraiškų konkurso dalyviai teikė „Metų straipsnio“ ir „Metų žurnalisto“ kategorijose.

esinvesticijos.lt nuotr.

Piniginiais 1000 eurų bei 500 eurų prizais, diplomais ir autorinėmis skulptūromis apdovanoti dešimt konkurso laureatų. Vertinimo komisijos pirmininko Ryto Staselio teigimu, šiais metais komisijos narius maloniai nustebino ne tik spaudos, bet ir radijo bei televizijos žurnalistų aktyvus dėmesys ES investicijų teikiamai naudai.

„Praėjusiais metais žurnalistai ir žiniasklaidos platformos dar aktyviau domėjosi ES paramos lėšų panaudojimu Lietuvoje. Šis žurnalistų darbas svarbus ir nacionaliniu lygmeniu, ir bendruomenėms. Dėl to reikšminga, kad jau kelerius metus iš eilės Finansų ministerija šias pastangas pastebi ir įvertina“, – sakė R. Staselis.

esinvesticijos.lt nuotr.

Šiais metais pretendentus į premijas vertino penkių žiniasklaidos, komunikacijos ir investicijų ekspertų komisija. Žurnalisto ir Vilniaus universiteto lektoriaus R. Staselio vadovaujamoje komisijoje dirbo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas, Europos komunikacijos direktorių asociacijos ambasadorė Lietuvai Lina Jakučionienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas.

Konkurso nominacijos ir laureatai:

Metų radijo laida/reportažas – Raigardas Musnickas („Žinių radijas“)

Metų TV laida/reportažas – Dominykas Šumskis, Andrius Tapinas („Laisvės TV“)

Metų straipsnis (nacionalinė žiniasklaida) – Dalius Simėnas, Jovita Budreikienė („Verslo žinios“)

Metų straipsnis (regioninė žiniasklaida) – Edita Šileikė („Kauno diena“)

Metų žurnalistas (nacionalinė žiniasklaida) – Edgaras Savickas („Delfi“)

Metų žurnalistas (regioninė žiniasklaida) – Edita Šileikė („Kauno diena“)

Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonė – „Verslo žinios“

Metų regioninės žiniasklaidos priemonė – „Kauno diena“

Specialus vertinimo komisijos prizas – Dalius Simėnas („Verslo žinios“) ir Agnė Adomaitė („Banga“).

Už jo nugaros 4-i Europos krepšinio čempionatai ir 3-ys Eurolygos finalo ketvertai. Ne, tai ne sportininkas. T. Skamaročius – iki šiol lietuviams neregėų aukštumų pasiekęs sporto transliacijų režisierius. O dabar jo kišenėje dar vienas bilietas svajonės link – kontraktas Tokijo olimpinėms žaidynėms, kur jis kitąmet transliuos lengvosios atletikos varžybas.

Kaip vaikinas, pradėjęs nuo vaizdo kamerų kabelių tampytojo darbo, tapo jauniausiu Eurolygos transliacijų režisieriumi, kurį samdo ne tik Kauno „Žalgiris“, bet ir Milano bei Bambergo klubai? Kodėl Vokietijoje transliacijų metu tylu, kaip per laidotuves, o Lietuvoje liejasi juokeliai? Ką reiškia transliuoti bobslėjaus varžybas Maskvoje spaudžiant 30-ies laipsnių šalčiui ir kodėl režisierius per rungtynes gauna adrenalino daugiau, nei važiuodamas motociklu? Apie tai pokalbis su T.Skamaročiumi „Kauno dienos“ laidoje.