Dr. Andrius Pranculis, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas, teigia, kad tai – viena sudėtingiausių intervencinių procedūrų, kurias atlieka gydytojai radiologai.

„Įprastai šios procedūros atliekamos, kai pacientui transplantuotos visos kepenys. Šį kartą procedūros sudėtingumą lėmė tai, kad pacientui transplantuota tik dalis kepenų, kuri buvo neįprasta ir pasižymėjo nestandartine anatomija“, – pastebėjo dr. A. Pranculis.

Pirmieji simptomai, išdavę, kad Vyčiui užsikišo vena, jungianti kepenis ir žarnyną, buvo pageltusios akys.

Dr. Andrius Pranculis. Kauno klinikų archyvo nuotr.

„Kitą dieną jis pasidarė visas geltonas. Vos prieš savaitę Vyčiui buvo baigtas paskutinis chemoterapijos kursas, tad mes vis dar gulėjome Kauno klinikų Vaikų ligų skyriuje. Gydytojai skubiai atliko pilvo echoskopiją tada ir sužinojome, kad dėl užsikišusios venos nedelsiant turi būti atlikta naujoji procedūra“, – prisiminė Rimvydas.

Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, įtarta vartų venos ir pasaito venos trombozė, o tai dar labiau pasunkina patekimą į vartų veną procedūros metu. Pasak prof. Rūtos Kučinskienės, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos vaikų gastroenterologės, ši komplikacija – kepenų venų susiaurėjimas ir užsikimšimas krešuliu, gali atsirasti po transplantacijos praėjus net keletui metų.

„Ji gali nutikti net ir tam pacientui, kuris turi vieną patologiją. Vytis – unikalus mūsų pacientas, nes jis sirgo ne tik liga, dėl kurios reikia transplantuoti kepenis, bet ir onkologine liga. Gydant pastarąją ir išryškėjo kraujagyslių susiaurėjimas ir krešulys“, – pažymėjo prof. R. Kučinskienė.

Prof. R. Kučinskienė. Kauno klinikų archyvo nuotr.

Be sudėtingos kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimo procedūros, vienintelis būdas, kuris būtų padėjęs mažajam pacientui, yra nebent tik kepenų retransplantacija. „Galimybė rasti donorą panašaus amžiaus vaiko kepenų retransplantacijai yra labai maža. Be to, padėtį sunkino tai, kad Lietuvoje vaikams kepenys netransplantuojamos, o pervežti Vytį į Lenkiją dėl jo sunkios būklės buvo neįmanoma“, – sakė dr. Rimantas Uktveris, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas.

„Procedūros eiga – perkutaniškai išpunktuojama transplantuotų kepenų vartų vena, per ją surandama paciento pasaito vena ir jos abi sujungiamos specialiu stentu. Operacijoje dalyvauja du intervenciniai radiologai su operacinės slaugytojomis ir gydytojų anesteziologų reanimatologų komanda“, – apie procedūros sudėtingumą aiškino dr. A. Pranculis.

Kauno klinikose pacientui taikytas aukščiausio lygio gydymas. Po atliktos procedūros taikytas standartinis gydymas, kuris taikomas po kepenų transplantacijos ir kraujagyslių stentavimo. „Vytis sugrįžo į įprastą gyvenimą. Džiaugiamės, kad Kauno klinikose galėjome jam pasiūlyti aukščiausio lygio gydymą“, – pabrėžė dr. R. Uktveris.

Dr. R. Uktveris. Kauno klinikų archyvo nuotr.

Viso Kauno klinikose Vyčiui teikiamo sudėtingo gydymo metu jo tėvai pasitikėjo medikais. „Žinojome, kad jie daro geriausia, ką gali. Esame visiems gydytojams, slaugytojams ir kitiems darbuotojams dėkingi už išsaugotą sūnaus gyvybę“, – sakė Vyčio tėtis.

Kauno klinikų Radiologijos klinika – didžiausias radiologijos paslaugas Lietuvos gyventojams teikiantis bei didžiausias diagnostinis padalinys, kur įvairaus amžiaus pacientams atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai radiologiniai tyrimai ir gydomosios intervencijos.

Kauno klinikų atstovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad skundų dėl darbo sąlygų nėra gauta. Atvirkščiai – sakė, kad klinikos atmosfera vertinama gerai.

Portalas lrt.lt cituoja vieną Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos medikų, kuris tikino, kad klinikoje mobingas, patyčios, rezidentų išnaudojimas, seksualinis priekabiavimas – kone kasdienybė.

„Emocinė situacija darbe yra labai prasta: mobingas, priekabiavimai, įskaitant seksualinius priekabiavimus, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos, bet mes turime tiesiog tai pasilikti sau. Apie tai puikiai žino visas personalas ir vadovai: tiek gydytojų, tiek slaugos. Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti“, – teigiama lrt.lt straipsnyje.

E. Ovčarenko/BNS, freepik.com nuotr.

Minima, kad viena iš didžiausių problemų yra darbas laisvu metu. „Praktiškai kasdien tenka dirbti papildomas valandas dykai, be jokio užmokesčio. Oficialus darbo grafikas yra gerokai trumpesnis nei laikas, kurį iš tiesų reikia dirbti. Kone kasdien po darbo tenka dar kelioms valandoms pasilikti darbe. Ir negali to atsisakyti, nes kitaip su tavimi susidoros“, – pasakojo medikas.

„Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių. Kadangi anestezijos slaugytojų darbas yra tiesiogiai dirbamas su gydytoju anesteziologu, jie patiria hierarchijos pasiskirstymą labiausiai. Stresas yra kasdienybė, ašaros ir darbo nešimasis namo yra neišvengiamas. Dauguma to nepakelia. Dėl to ir slaugos personalo kaita klinikoje yra didelė“, – nurodė šaltinis.

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad jokių pranešimų – nei anoniminių, nei neanoniminių, apie galimai taikyto smurto ar priekabiavimo atvejus ar kitų neraminančių signalų iš Anesteziologijos klinikos darbuotojų nėra sulaukta.

„Be to, visai neseniai Anesteziologijos klinika buvo vertinta tarptautinių ekspertų, kurie itin teigiamai įvertino klinikos veiklą, tad įtarimų, kad šioje klinikoje būtų problemų su darbo atmosfera, iki šiol neturėjome“, – teigė A.  Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pasak jos, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, nuolatinė Kauno klinikų smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija šios savaitės pradžioje pradėjo vidinį tyrimą, kurio metu įvertins psichosocialinius veiksnius ir atmosferą darbo aplinkoje.

Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti.

„Be to, kitą savaitę klinikoje vyks suplanuotas psichosocialinių veiksnių vertinimas, kurį atliks kompetentingi specialistai. Tikimės, kad vykstantys tiek vidiniai, tiek ir išoriniai tyrimai padės atsakyti į visus kylančius klausimus, ir esant reikalui – imtis prevencinių priemonių“, – teigiama komentare.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė taip pat nurodė, kad Kauno klinikų administracija nuolat ragina darbuotojus netylėti ir informuoti apie bet kokias netinkamo, neetiško elgesio apraiškas ar galimus psichologinio smurto atvejus darbe. Tam ligoninėje yra įdiegta ne viena priemonė: internetinė anoniminių pranešimų sistema, galimybė tiesiogiai kreiptis į nuolatinę smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją (kurioje yra ir Rezidentų tarybos, ir Jaunųjų gydytojų asociacijos, ir profesinių sąjungų atstovai), Direktorių kavos klubą (kurio metu darbuotojai turi galimybę neformaliai pabendrauti su bet kuriuo administracijos atstovu prie kavos puodelio ir išsakyti savo lūkesčius).

Tvirtino, kad visuomet taikomi pranešusių darbuotojų konfidencialumas ir apsaugos priemonės.

„Kauno klinikos taip pat palaiko įvairias iniciatyvas, skirtas užtikrinti darbuotojų psichosocialinę gerovę, organizuoja atviro tipo paskaitas, grupinius užsiėmimus, supervizijas, nuolat primena apie psichologinės pagalbos galimybes“, – A.  Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė apie kovo 12 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti daugiau nieko nekomentavo.

„Informuojame, kad šiuo metu tikslinamos aplinkybės, renkami ir analizuojami duomenys. Siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau informacijos suteikti negalime“, – nurodė V. Mažonė.

Primename, kad jauna Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugytoja, kaip įtariama, nusižudė prieš mėnesį – kovo 12 d. Tačiau viešumon ši žinia iškilo tik praėjusį penktadienį – balandžio 5 d. Lrt.lt šaltiniai tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo.

Lrt.lt šaltinių teigimu, savižudybė galėjo būti siejama su patiriamu mobingu, tačiau ar iš tiesų skyriuje jis buvo, paaiškės po tyrimo. Apie nelaimę portalui lrt.lt patvirtino ir Kauno klinikų atstovai.

„Iš tiesų praėjusį mėnesį nusižudė jauna Kauno klinikų darbuotoja. Kolegos yra sukrėsti šios nelaimės ir išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems šiuo sunku laikotarpiu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentuoti neturime teisės. Dėl detalesnių komentarų turėtumėte kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas“, – komentavo A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Lrt.lt šaltiniai tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo.

Artroskopinės operacijos metu sukamąsias raumenų sausgysles reikia pritvirtinti prie kaulo, tam naudojami inkaruojantys sraigtai, kurie įsukami į paciento žastikaulio gumburą. Siekiant užtikrinti stiprią peties sausgyslių fiksaciją, vienam pacientui gali prireikti panaudoti net keturis ar net daugiau tokių sraigtų. „Inkaruojantys sraigtai kartais migruoja ar net neišlaiko fiksacijos, nes daliai žmonių kaulas, į kurį jie įsukami, yra minkštas (porotinis), todėl sraigtai išsisuka ir tada prireikia pakartotinos peties operacijos“, – aiškino profesorius.

 Prof. Rimtautas Gudas. / Kauno klinikų nuotr. 

Naujosios sistemos dėka, fiksacija atliekama minimalios invazijos būdu specialia sistema pagalba padarytais kanalais, per kuriuos, tuo pačiu ir per plyšusias sausgysles, endoskopiškai pravedami stiprūs fiksuojantys siūlai, kurie prispaudžia plyšusias sausgysles prie kaulo. „Šios sistemos privalumas – nutolę nuo sausgyslių kanalai padaromi stipriame kaule, taip vadinamoje kortikalinio kaulo dalyje, todėl reikšmingai sumažinama fiksuojančių siūlų kaulo išpjovimo rizika“, – sakė prof. R. Gudas.

„Sistema leidžia rekonstruoti net ir labai didelius peties sukamųjų sausgyslių plyšimus nenaudojant inkaruojančių sraigtų, – pasakojo prof. R. Gudas. – Naujoji sistema pasižymi išskirtinai didele fiksacijos jėga, o fiksuojant sausgysles, prie kaulo jos pritvirtinamos plačiai ir tolygiai išskirstant fiksacijos jėgas, per didesnį plotą, tokiu būdu išvengiama stipraus spaudimo tik vienoje kaulo vietoje.“ Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas pridūrė, kad naujasis metodas taip pat padeda išvengti pasitaikančių sraigtų migracijų ar išklibimų, sumažina infekcijos riziką, nes nėra implantų, prie kurių bakterijos sudaro pavojingas kolonijų plėveles.

Kauno klinikų nuotr. 

Naujoji sistema teikia ne tik ekonominę naudą – operacijos metu nėra naudojami brangūs inkaruojantys sraigtai, tačiau taip pat leidžia pacientams greičiau atsigauti po įvykusios operacijos. „Pastebėta, kad sausgysles pritvirtinus su specialiai fiksuojančiais siūlais (be inkaruojančių sraigtų), pacientai suvartoja žymiai mažiau skausmą malšinančių vaistų, jiems neprireikia narkotinių analgetikų, – pažymėjo profesorius. – Tuo tarpu sausgysles tvirtinant su inkaruojančiais sraigtais, pacientai jaučia kiek stipresnį skausmą, dažnai prireikia narkotinių analgetikų, per visą gijimo laikotarpį jie suvartoja daugiau skausmą malšinančių vaistų.“

Prof. R. Gudui pirmąją sukamųjų sausgyslių pritvirtinimo operaciją su šia sistema padėjo atlikti dr. Filip Hudeček, Čekijos respublikoje dirbantis gydytojas ortopedas. Jis jau yra atlikęs virš 800 tokių operacijų visame pasaulyje. Dr. F. Hudeček mano, kad Kauno klinikų medikai – ypatingai patyrusi, profesionali, žingeidi komanda, kuri ateityje sėkmingai atliks peties sąnario rekonstrukcines operacijas naudojant šią sistemą.

„Mūsų tikslas – skleisti žinią apie šią inovaciją, ateityje išmokyti kuo daugiau kolegų peties sąnarius operuoti naujuoju būdu, taip siekiant išvengti inkaruojančių sraigtų išklibimų ir padėti šalies pacientams jaustis geriau“, – sakė prof. R. Gudas.

Pirmieji simptomai išdavę Janinos ligą – pasikeitusi išmatų spalva. Pastebėjusi šį simptomą, ji nedelsdama nuvyko pasikonsultuoti su gydytoja. „Be to, vargino rankų, nugaros niežėjimas. Įtariau, kad gali būti kokia nors kepenų liga. Galiausiai tą patvirtino atliktas kepenų rodiklių tyrimas, kurio nukrypimai buvo labai dideli“, – prisiminė moteris.

Kauno klinikose atlikus išsamius sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad Janinai nustatytas pirminis bilijinis cholangitas jau išsivysčiusios kepenų cirozės stadijoje su visomis galimomis kepenų cirozės komplikacijomis ir kepenų funkcijos nepakankamumu. Pasak doc. dr. I. Valantienės, tai reta, lėtinė uždegiminė, progresuojanti kepenų liga, išsivystanti dėl imuninės smulkių kepenų latakėlių pažaidos.

 Doc. dr. Irena Valantienė. / Kauno klinikų nuotr. 

„Laiku nediagnozavus ligos ir nepaskyrus medikamentino gydymo, pažaida progresuoja, ilgainiui vystosi kepenų audinio fibrozė, kepenų cirozė su įvairiomis grėsmingomis gyvybei komplikacijomis, lydinčiu kepenų funkcijos nepakankamumu, – pabrėžė skyriaus vadovė. – Tada lieka vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija.“

Nedvejodama sutikau, nes supratau, kad tokiu būdu laimėsiu laiko gyvenimui.

Paaiškėjus diagnozei, pacientei pradėtas taikyti specifinis medikamentinis gydymas. Nepaisant šio gydymo, Janinai liga progresavo, atsirado kraujavimai iš stemplės venų varikozinių mazgų, kartojosi hepatinės encefalopatijos epizodai. Taip pat kaupėsi skystis pilve, nepasiduodantis medikamentiniam gydymui, todėl išbandžius visas konservatyvias gydymo galimybes, pacientę nuspręsta įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

„Gydytoja pasiūlė įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Nedvejodama sutikau, nes supratau, kad tokiu būdu laimėsiu laiko gyvenimui“, – atvirauja moteris.

Pacientės būklė, laukiant kepenų transplantacijos, sparčiai blogėjo. Lemtingojo skambučio ji sulaukė pralaukusi 11 mėnesių, pusę aštuonių vakaro. Tuo metu pacientės būklė buvo ypatingai sunki. „Pasimečiau, gydytojos paklausiau, ar nesuklydo ir tikrai dabar. O tada iš karto paskambinau dukrai, kad atvežtų mane į Kauno klinikas“, – pasakojo Janina.

Kepenų transplantacija dėl pacientės sunkios būklės buvo sudėtinga, ją atliko prof. Žilvinas Dambrauskas ir prof. Albertas Daukša, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojai. „Kita vertus, pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, pacientė greitai sveiko, jai nepasireiškė jokios komplikacijos, – sakė doc. dr. I. Valantienė. – Šiandien džiaugiamės prisidėję prie sėkmingo pacientės grįžimo į gyvenimą.“

Dabar Janina mėgsta leisti laiką su savo anūku ir jau priprato jaustis puikiai. „Labai dėkoju visiems medikams, ypatingai gydytojams chirurgams už atliktą sudėtingą operaciją, gydytojai gastroenterologei Editai Kiudelienei už priežiūrą ir kitiems gydytojams, slaugytojams ir visiems prisidėjusiems prie mano sveikatos“, – šypsojosi moteris.

Kepenų transplantacija visada yra iššūkis visiems: pacientui, jo artimiesiems ir visai dirbančiųjų komandai.

Docentė priduria, kad diagnozavus pirminį bilijinį cholangitą ir paskyrus medikamentinį gydymą net pradinėse kepenų cirozės stadijose ligą galima sukontroliuoti, tačiau jei atsirado ar progresuoja kepenų funkcijos nepakankamumas o kartais vargina nepakenčiamas niežulys, ilgainiui vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas – kepenų transplantacija. Atlikus ją, pacientų, sergančių šia liga, išgyvenamumas penkerių metų laikotarpyje siekia daugiau nei 85 proc.

„Kepenų transplantacija visada yra iššūkis visiems: pacientui, jo artimiesiems ir visai dirbančiųjų komandai. Niekada neleidžiu užmiršti sau ir visada primenu kitiems, kad po kiekvienu atliktų transplantacijų skaičiumi slypi žmogus ir jo istorija“, – priminė doc. dr. I. Valantienė.

Su Kauno klinikų atstovais trečiadienio pavakarę susisiekti nepavyko.

Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad toks įvykis – užfiksuotas.

Informavo, kad minėto paciento mirtis konstatuota vasario 26 d. apie 1.30 val. Vyrui – 55 metai.

„Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – teigė policijos atstovai.

Kauno klinikų atstovai portalui kauno.diena.lt taip pat patvirtino apie pirmadienį įvykusią skaudžią nelaimę.

„Šiuo metu daroma viskas, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes – atliekamas tiek vidinis, tiek ikiteisminis tyrimai, kurie padės atsakyti į visus klausimus. Gerbdami paciento ir jo artimųjų privatumą, daugiau detalių komentuoti negalime“, – portalui atsiųstame komentare teigė Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Jovita Gudelevičiūtė.

Mediką baudžiamojoje byloje kaip liudytoją apklausė vaiko sužalojimo bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas, jo atstovas Vytautas Jončas BNS sakė, kad apklausa įvyko vasario 6 dieną.

2022 metų gruodžio 25-ąją dvejų metų mergaitė dėl sunkių kūno sužalojimų iš Raseinių ligoninės buvo atvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Ji buvo be sąmonės, ištikta komos. Nustačius smurtavimą prieš ją, kitą dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak V. Jončo, R. Kėvalas pasakojo, kad jis budėjo per Šv. Kalėdas, jis buvo atsakingas už skubią pagalbą visoje Kauno zonoje.

Medikas pasakojo, kad ryte buvo gautas iškvietimą į Raseinių ligoninę, kur buvo mažametė pacientė, jos būklė staigiai pablogėjusi. R. Kėvalas su reanimobiliu nuvažiavo į Raseinių ligoninę, kur ir buvo mergaitė.

Pasak mediko, atvežus vaiką į Kauną, buvo atlikti tyrimai, jam į akis krito kraujosruvos vaiko kūne.

„Mes įtarėme smurtą“, – teismui sakė medikas. Jis įsitikinęs, kad savaiminis griuvimas tokio sužalojimo nebūtų padaręs, nebent vaikas būtų kritęs iš didelio aukščio.

Daugybės sužalotų vaikų gyvybes gelbėjęs medikas 2017 metais R. Kėvalas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Teismas bylos nagrinėjimą tęs toliau, bus apklausiamas kitas liudytojas, teismo medicinos ekspertė.

Teismą pasiekusioje byloje kaltinimai pareikšti sužalotos mergaitės motinos draugui Vytautui Juškevičiui.

Kaltinamasis savo kaltę neigia, sako, kad neprisidėjo prie sužalojimo, iš kur jie atsirado, pasakyti negali, nežino.

Baudžiamąją bylą dėl bejėgiškos būklės mažametės sunkaus sveikatos sutrikdymo nagrinėjantis teismas anksčiau per posėdžius apklausė kaltinamąjį, taip pat buvo apklaustas sužalotos mergaitės tėtis.

Bylos duomenimis, moteris su savo dukromis dvynukėmis buvo atvykusi pas kaltinamąjį į svečius. Įvykio rytą mergaitės mama buvo namuose, vonios kambaryje. Išgirdusi savo dukros riksmą ji iš karto atbėgo į kambarį, bet mergaitę jau rado sukniubusią ant grindų.

Kaltinamasis viso tyrimo metu neprisipažino smurtavęs prieš mergaitę.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad vyras tyčia smūgiuodamas padarė mažametei pilvo traumą ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė mažametės sveikatą. Nukentėjusioji prarado inkstą.

„Kaltinamasis viso tyrimo metu neprisipažino smurtavęs prieš mergaitę, o jo padėtį sunkinanti aplinkybė ta, kad dėl jo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsmė mažametės gyvybei,“ – paskelbė prokuratūra.

Kaip skelbė prokuratūra, per tyrimą surinktų duomenų visuma, tarp kurių – specialistų išvados ir liudytojų parodymai, leidžia įtarti, kad labai sunkų nusikaltimą galėjo padaryti tik mergaitės mamos 22 metų draugas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Pasak tyrimą atlikusios Šiaulių apskrities policijos, kas išprovokavo tokią vyro agresiją, neaišku. Neatmetama, kad jos priežastimi galėjo būti mažametės apšlapintas čiužinys.

Ligonių kasos pareiškė 20 tūkst. 558 eurų civilinį ieškinį už sužaloto vaiko gydymą.

Už mažamečio ar bejėgiškos būklės sužalojimą, susargdinimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki 12 metų.

Pasak prokuratūros, asmenys, pažįstantys kaltinamąjį, apibūdina jį kaip itin ūmaus būdo žmogų, greitai prarandantį savitvardą. Niekur nedirbantis, pradinį išsilavinimą turintis kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, tačiau pernai gruodį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Jam buvo paskirta sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

– Kuo telemedicina skiriasi nuo konsultacijų telefonu?

Konsultacijos telefonu yra laikomos telemedicinos dalimi ir yra viena iš jos rūšių. Telemedicina gali būti teikiama skirtingais būdais – vaizdo skambučiais, elektroniniais laiškais ar vertinant duomenis iš mobiliųjų telefonų programėlių. Pandemijos metu šeimos gydytojai teikė konsultacijas telefonu ir paprastesnėms patologijoms tokio metodo gali pakakti, tačiau jeigu, pavyzdžiui, pacientas atvyko į Skubios pagalbos skyrių regioninėje ligoninėje ir norime apžiūrėti kaip atrodo galūnė – tada taikome kitus metodus.

– Kur telemedicina gali būti taikoma?

Pasaulyje telemedicina taikoma labai plačiai – nuo nuotolinio vadovavimo gaivinant naujagimius iki kardiologijos ir neurologijos profilio pacientų konsultacijos, psichoterapijos ir kineziterapijos užsiėmimų. Judame su pasauliu į priekį ir siekiame vis daugiau suteikti  sveikatos priežiūros paslaugų telemedicinos būdu.

Sėkmingai įgyvendinus projektą Skubios pagalbos skyriuje konsultuojant regioninių ligoninių pacientus, toliau plečiame telemedicinos paslaugas Lietuvoje. Šiuo metu Kauno klinikos yra sujungtos su 8 regioninėmis ligoninėmis. Nuo pandemijos šeimos gydytojai toliau sėkmingai konsultuoja pacientus nuotoliniu būdu, taip pat telemediciną pradėta aktyviai naudoti dermatologijoje.

– Kaip telemedicina atrodo praktiškai?

Skubios pagalbos skyriuje naudojame tokią sistemą: regioninėse ligoninėse dirbantys gydytojai telefonu mus informuoja apie konsultacijos poreikį ir nurodo problemą, dėl kurios pacientas kreipėsi. Prisijungę prie telemedicininės stotelės, per kurią galima matyti pacientą, surinkti anamnezę atlikti apžiūrą ir būklės įvertinimą, aptariame su pacientu ir šalia esančiu gydytoju tolimesnį paciento ištyrimo planą ir gydymo taktiką. Prie minėtų stotelių gali būti prijungiami įvairūs davikliai, kurie leidžia atlikti echoskopiją realiu laiku ar apžiūrėti ausį otoskopu. Atlikus ištyrimą, galima išsaugoti matytus vaizdus, esant poreikiui kviečiame gydytojus specialistus.

Pritaikius nuotolines konsultacijas skubiojoje medicinoje, pastebėjome, kad nereikalingų pervežimų tarp ligoninių sumažėjo beveik 40 proc. Stebimi teigiami pokyčiai – pacientui greičiau pradedamas gydymas kritinių ligų atvejais, sumažėja apkrova greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, didesnis pasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, mažinama infekcijų perdavimo rizika.

– Kaip telemediciną galima pritaikyti retomis ligomis sergantiems pacientams?

Pacientai sergantys retomis ligomis paprastai eina ilga kelią iki diagnozės nustatymo – minami įvairių specialybių gydytojų slenksčiai ir gydytojams ne visada paprasta atrasti simptomų priežastis. Siekiant sutrumpinti šį kelią, telemedicina galėtų reikšmingai prisidėti prie virtualių konsiliumų organizavimo, prie kurių galėtų prisijungti įvairių specialybių gydytojai bei specialistai iš užsienio. Tokiu būdų galima padėti pacientui greičiau rasti diagnozę ir skirti reikiamą gydymą. Tikimės, jog vis labiau taikant telemediciną pagerės retomis ligomis sergančių pacientų ištyrimo ir gydymo kokybė bei pasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

„Kartu su visu Vaikų chirurgijos skyriaus kolektyvu nuolat ieškome būdų, kaip padėti tiek tėvams, tiek mažiesiems mūsų pacientams – vaikams, – sako dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė. – Nuo pirmųjų jų žingsnių ligoninėje stengiamės, kad vaikai patirtų kuo mažiau emocinio ir fizinio skausmo, susiduriant su medicininiu gydymu ir operacijomis.“

Atsižvelgiant, kad tokiose situacijose vaikams ypatingai svarbus tėvų buvimas šalia, skyriuje sudarytos sąlygos likti šalia vaiko tiek, kiek įmanoma. „Jie gali palydėti vaiką iki pat operacinės. Be to, suteikiame galimybę dalyvauti visoje priežiūroje po operacijos, – pastebėjo skyriaus vadovė. – Taip pat mažiesiems pacientams, kurie stacionarizuojami į skyrių gydymui, įteikiami diplomai „Už drąsą ligoninėje!“ Šiuose diplomuose jie gauna apdovanojimus – „lipdukus“, už kiekvieną parodytą drąsą ir ištvermę procedūrų metu.“

Kauno klinikų nuotr. 

Dr. Erika Juškauskienė, klinikos slaugos vadovė, pažymėjo, kad ne mažiau svarbus faktorius – vaiko dėmesio nukreipimas ir slaugos procedūrų metu. Tvarstymo kabinete dėmesio nukreipimui vaikams rodomi animaciniai filmai, tvarstis išmargintas vaiko pasirinktais mėgstamais personažais ar naminiais gyvūnėliais.

 Liūtu, tigru ir koala „aprengta“ lašinė ar švirkštas vaikui tampa nebe tokie skausmingi.

„Gražūs lipdukai, vaizdai ar kitos įdomios detalės gali padėti sutelkti vaiko dėmesį į teigiamas ir malonias patirtis. Liūtu, tigru ir koala „aprengta“ lašinė ar švirkštas vaikui tampa nebe tokie skausmingi, – sakė dr. E. Juškauskienė. – O ir medikamentus išgerti iš vaistų taurelės, kuri pasislėpusi už gyvūnėlio, tampa daug maloniau.“

Taip pat prieš beveik trejus metus Vaikų chirurgijos skyriuje įrengtas žaidimo kambarys mažiesiems pacientams jau tapo vieta, kur jie gali atitraukti dėmesį nuo skausmingų momentų. „Žaidimų kambaryje vaikai gali susitikti su kitais vaikais, tėvai su tėvais, dalytis patirtimis arba dalyvauti įvairiose veiklose, – atkreipė dėmesį dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė. – Bendravimas gali padėti lengviau įveikti ligos sunkumus ir sukurti bendrystę su kitais pacientais.“

Kauno klinikų nuotr. 

Svarbiausia, kad ne tik tėvai, bet ir vaikai ligoninėje turėtų teigiamų prisiminimų, patirtų sklandų sveikimą ir svarbiausia esant reikalui, nebijotų grįžti. „Kiekvienas Vaikų chirurgijos skyriaus pacientas – unikalus, todėl individualus požiūris ir rūpinamasis jo poreikiais gali padėti sukurti raminančią patirtį visai šeimai“, – priduria skyriaus vadovė. 

– Kas yra reta liga?

– L. J.: Apibrėžimas labai aiškiai apibrėžia skaičiais, tačiau tai kintantis dalykas valstybės mastu, pavyzdžiui, vienos ligos labiau paplitusios vienose valstybėse nei kitose. Dažniausiai tai yra 1 atvejis iš 2 tūkst. Kalbant apie ypatingai retas ligas, tai gali būti vienas atvejis Lietuvoje arba keturi pasaulyje.

– Retų ligų atvejų nėra daug, kodėl turime apie tai žinoti?

– R. N.: Retos ligos ypatingos tuo, kad ne visi gydytojai gali žinoti tam tikrą ligą. Dažnai reta liga yra pažeidžianti ne tik vieną organų sistemą, bet ir kelias, tad reikalinga kelių gydytojų specialistų komanda. Būna ligų, kurios neturi specialaus patogeninio gydymo ir reikia gydyti simptomiškai, dažniausiai tai būna lėtinė liga, pažeidžianti keletą organų sistemų, įprastai prasidedanti vaikystėje ir lydinti visą gyvenimą. Dėl to labai svarbu didinti retų ligų žinomumą tarp gydytojų specialistų ir skirti ypatingą dėmesį gydymui.

– L. J.: Retų ligų yra daug ir tai nebūtinai ligos, kurias mes pastebime. Žmonės dažnai nesupranta, kad koks nors simptomas, kuris yra labai menkas ir nedarantis įtakos gyvenimui, gali būti retos ligos simptomas. Šiuo metu įvardinta 7 tūkst. retų ligų ir gerėjant genetinei diagnostikai, manoma, kad jų daugės.

– Kokia veikla užsiima Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras?

– L. J.: Mes vykdome administracinę ir centrų koordinavimo veiklą. Taip pat padedame susigaudyti sisteminiuose ir teisiniuose labirintuose. Nors mes tiesiogiai gydymo paslaugų neteikiame, tačiau galime konsultuoti į kokį specialistą kreiptis. Stengiamės specialistams pagerinti sąlygas, pavyzdžiui prailginti laiką konsultacijoms. Retomis ligomis sergantiems pacientams reikia kitokių išteklių – ilgesnio laiko apklausai, tyrimui ir rezultatų išanalizavimui, kadangi daug organizmo sistemų pažeista.

– Daugelis nežino, bet yra vadinamieji „žalieji koridoriai“. Kas tai yra ir kaip tai veikia?

– R. N.: Tai yra sudaryta sistema, kad pacientai, sergantys reta liga, greičiau galėtų patekti pas gydytoją specialistą. Kiekviena reta liga turi specialų ORPHA kodą, su kuriuo yra supažindinamas pacientas. Jam pateikus šį kodą registruojantis vizitui Kauno klinikose sudaroma galimybė pas specialistą patekti greičiau nei bendrąja tvarka. Labai svarbu, kad gydymas būtų nepertraukiamas, todėl svarbu šiems pacientams skirti pirmumo eilę.

– L. J.: Šiems pacientams reikia dažnų vizitų pas gydytoją ir tai yra būtent tam tikro laikotarpio vizitai bei specifinės patikros. Reikia suprasti, kad specialistas, kuris dirba su retomis ligomis, dažniausiai su šiomis ligomis dirba jau ilgai ir yra įsigilinęs į šią sritį. Pacientui patekus pas kitą specialistą, nebūtinai su retomis ligomis susijusį, gali prailgėti vizitas ir vėl viskas prasidės nuo pradžių.