Pastebėtos vėžės

Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje Kauno marių regioninis parkas pasidalijo keliomis nuotraukomis iš šio vaizdingo gamtos kampelio. Juose – keturračių pėdsakai. Tai rodo, kad vis dar yra neatsakingų vairuotojų, kurie dėl savo pramogos darko gamtą.

Labai svarbu, kad vairuotojai elgtųsi atsakingai ir važinėtų servitutiniais keliais, būkime draugiški gamtai.

„Pasitaiko atvejų, kad keturračių vairuotojai nusprendžia pasivažinėti valstybiniuose parkuose, draustiniuose, pažintiniais takais ar kitose saugomose teritorijose. LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 ir 84 str. numato, kad valstybiniuose draustiniuose ir parkuose draudžiama važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis“, – priminė Kauno marių regioninio parko specialistai.

Gamtos sergėtojai nurodė, kad pasivažinėjimai keturračiais įvairiuose gamtos kampeliuose yra draudžiami. „Taigi važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis bekele per mišką, pelkę, laukus ar paviršinius vandens telkinius draudžiama. Labai svarbu, kad vairuotojai elgtųsi atsakingai ir važinėtų servitutiniais keliais, būkime draugiški gamtai“, – teigė Kauno marių regioninio parko darbuotojai.

Kauno marių regioninio parko nuotr.

Už gamtos niokojimą – baudos

Aplinkos apsaugos departamentas yra skelbęs, kokios baudos gali būti skiriamos keturračių vairuotojams už tai, kad pramogauja gamtoje.

Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.

Nustačius neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.

Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1450 eurų.

Kodėl svarbu prisidėti?

Aplink Kauną – gausu gražių gamtos kampelių, įrengtų pažintinių takų, piliakalnių viršūnes galima pasiekti patogiais laiptais. Visa ši infrastruktūra reikalauja priežiūros ir lėšų. Valstybės skiriamo finansavimo visiems projektams nepakanka, todėl kiekvienas gali įsigyti lankytojo bilietą ir taip prisidėti prie gamtos kampelių priežiūros ir reikalingos infrastruktūros kūrimo.

„Keliaudami po Lietuvos saugomas teritorijas kiekvienoje iš jų galime įsigyti lankytojo bilietą. Daugybės Kauno marių regioniniame parke esančių objektų – piliakalnių, pažintinių takų, atokvėpio vietų, poilsiaviečių, lauko informacinės sistemos ir kt. – nuolatinei priežiūrai yra reikalingos lėšos. Skiriamų biudžeto lėšų šiems darbams nepakanka, todėl įsigydami lankytojo bilietą kiekvienas iš mūsų prisidedame prie regioninio parko vertybių išsaugojimo ir tvarkymo“, – savanoriškai įsigyti lankytojo bilietą paskatino parko atstovai.

Per 2023 metus lankytojai įsigijo Kauno marių regioninio parko lankytojų bilietų už 2418 eurų. „Surinktas lėšas panaudosime šiais metais rekreacinės infrastruktūros priežiūrai, edukacinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Tad norime padėkoti Kauno marių regioninio parko bičiuliams, kurie lankydamiesi parke įsigyja lankytojo bilietą“, – apie tai, kad kiekvienas lankytojas prisideda prie gražesnės aplinkos, pridūrė Kauno marių regioninio parko specialistai.

Kauno marių regioninio parko nuotr.

Kur įsigyti?

Kauno marių regioninis parkas skelbia, kad lankytojai gali įsigyti kelių rūšių bilietus.

„Daugybės šioje saugomoje teritorijoje esančių objektų – retų ir nykstančių rūšių buveinių, pažintinių takų, atokvėpio vietų, piliakalnių ir kt. – nuolatinei priežiūrai yra reikalingos lėšos. Skiriamų biudžeto lėšų šiems darbams toli gražu nepakanka.

Siekiame, kad būtų išsaugotos svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys, o Jūsų poilsis gamtoje būtų malonus ir turiningas. Už šias lėšas tvarkome supuvusias medines pažintinių takų dalis – laiptus, stendus, turėklus, išvežame šiukšles, šienaujame ir atliekame kitus būtinus darbus. Visos už lankytojo bilietus surinktos lėšos prasmingais darbais grįžta į Kauno marių regioninio parko teritoriją“, – lankytojo bilieto svarbą dar kartą pažymėjo parko atstovai.

Siekiame, kad būtų išsaugotos svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys, o Jūsų poilsis gamtoje būtų malonus ir turiningas.

Skelbiama, kad vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurą. Vieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke – 5 eurus.

Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų. Galima įsigyti ir metinį visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietą, kuris kainuoja 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25 eurus.

Lankytojo bilietai platinami Kauno marių regioninio parko lankytojų centre, iš bendradarbiaujančių platintojų, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse, prie pažintinių takų, trasų ir kitur. Čia vienkartinio lankytojo bilieto kaina – 1 euras.

Taip pat lankytojo bilietą galima įsigyti internetu: tiketa.lt (kaina nuo 1,31 eur.), bilietai.lt (kaina nuo 1,29 eur.) bei „Perlo“ terminaluose (kaina nuo 1,20 eur.). Be to, galima parką paremti ir siunčiant SMS žinutę. Norint tokiu būdu įsigyti lankytojo bilietą, reikia įrašyti KMRP ir žinutę išsiųsti numeriu 1860. Tokio lankytojo bilieto trumposios žinutės kaina – 1,35 euro. (taikomas 0,35 euro aptarnavimo mokestis).

1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, jo slėnis virto 6 350 ha dydžio mariomis. Iš būsimų marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Marios pasiglemžė miškus ir piliakalnius. Tad dažnai ši vieta dar vadinama lietuviškąja Atlantida.

Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva, tad lauko ekspozicija įrengta remiantis senųjų gyventojų prisiminimais.

Informaciniuose stenduose – senos fotografijos, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos. Originaliai atrodo devyniolika namukų-stendų. Juose lankytojai galės paskaityti apie gyvenimą prie Nemuno, sielių plukdymą, kaimuose gyvenusių žmonių tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes: rėvas, paukščių salas ir kt.

Stenduose taip pat yra QR kodai, kuriuos atvėrus, galima pasiklausyti „dugniečių“ dainų, pasakojimų, legendų.

Į bendrą kompoziciją sujungti pagrindiniai Kauno marių kraštovaizdžio simboliai – atodangos ir piliakalniai.

Pagal architekto Tomo Žutauto projektą įrengtoje ekspozicijoje pasakojama užlietų kaimų istorija – 1959 metais užtvenkus Nemuną, jo slėnis virto 6 tūkst. hektarų dydžio mariomis.

Vanduo per devynis mėnesius užliejo buvusį Nemuno slėnį. Iš būsimų marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Vanduo pasiglemžė ne tik kaimus, bet ir piliakalnius.

„Naujoje ekspozicijoje galima ne tik daugiau sužinoti apie marių atsiradimą, bet ir apie gyvenimą prie Nemuno – sielių plukdymą, kaimuose gyvenusių žmonių tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes – rėvas, paukščių salas, piliakalnius“, – pranešime sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorė Adrija Gasiliauskienė.

Organizatorių nuotr. 

„Čia sužinosite ir apie svarbiausią Kauno marių regioninio parko vertybę – gamtos bei žmogaus sukurtą išskirtinį kraštovaizdį“, – teigė ji.

Ekspozicijos lankytojai galės pasivaikščioti ir simboline senąja Nemuno vaga, aplankyti stilizuotus namelius-informacinius stendus, įprasminančius 19 kaimų, kurie atsidūrė Kauno marių dugne.

Lauko ekspozicija įrengta remiantis senųjų gyventojų prisiminimais.

Stenduose galima apžiūrėti senas buvusių kaimų fotografijas, taip pat yra QR kodai, kuriuos atvėrus galima pasiklausyti „dugniečių“ dainų, pasakojimų, legendų.

Kauno marių regioninis parkas informuoja, kad oficialus Arlaviškių pažintinio tako atidarymas vyks vasario 25 d. 12 val. prie Kadagių slėnio tako pradžios.

„Renginyje planuoja dalyvauti Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Kauno rajono savivaldybės, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai. Taip pat renginio metu planuojama trumpa ekskursija, kurią ves Kauno marių regioninio parko specialistai“, – į susitikimą kvietė parko atstovai.

Renginio metu laukia ir dar viena gamtosauginė akcija. Organizatoriai informuoja, kad Arlaviškių pažintinio tako atidarymo metu projekto partneriai kels inkilus paukščiams, kad pavasarį sparnuočiai džiugintų lankytojus.

Pernai vasarą uždarytas takas neseniai vėl atvertas lankytojams. Daugybė jau jau spėjo apžiūrėti sutvarkytas prieigas, išbandyti laiptus, pasivaikščioti atnaujinta tako danga ir, aišku, pasigrožėti nuostabiais Kauno marių ir šlaite augančių kadagių vaizdais.

Lankytojų daugybė, bet takas ilgas, o vaizdų – į valias. Vietą automobiliui radome aikštelėje, bet tik todėl, kad atvykome laiku. Išvažiuojant jau reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip prasilenkti su kitais automobiliais siaurame ir apledijusiame kelelyje.

Į taką žmonės leidosi nešini termosais kavos, arbatos, kad prireikus galėtų pasišildyti iš vidaus, vedini augintiniais ir vaikais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Buvome šiltu metu. Norėjome vėl aplankyti. Smagiau vasarą. Kaip dabar? Daug žmonių, dėl to kelyje sunkiau apsilenkti. Bet viskas gerai. Takas tvarkingas.  Tik šiukšlinių trūksta. Visame take neradome nė vienos“, – pastebėjo jauna pora.

Smalsumas atginė ir jaunus, ir senus. „Įdomu pasižiūrėti, kaip atnaujino. Žiemą čia dar nesame buvę. Gražu ir vasarą, ir žiemą. Šaltoka, bet smagu pasivaikščioti. Užtrukome apie pusvalandį“, – žvilgtelėjo į laikrodį kauniečių šeimyna. Juos taip pat nustebino, kad tokią žiemišką dieną čia suplūdo tiek žmonių.

Kai kurie neturėjo su kuo palyginti, nes čia apsilankė pirmą kartą. „Anksčiau kažkaip neprisiruošiau. Esu mačiusi daug nuotraukų ir šiandien sugalvojau, kad reikia gyvai pamatyti. Ir nepasakyčiau, kad čia šiandien šalta“, – kalbėjo iš Marijampolės atvykusi moteris.

Viena netoli tako pradžios kalbinta kompanija pasakojo, kad vaizdai pavergė, bet pasivaikščiojimo nebetęs. Iki čia vedusi tako dalis buvo gana slidi. Moteris – tikriausiai po traumos, nes buvo su ramentu, tad nenorėjo rizikuoti paslysti. Buvo atvažiavusios ir vasarą, bet tada takas buvo uždarytas rekonstrukcijai ir nieko nepešė. Apžvalgos aikštelėje dar kiek palūkuriavusios, pasigrožėjusios aplinka, pasuko atgal. „Atvyksime kitąkart“, – neabejojo moterys.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sąlygos slidinėti – yra, bet gera avalynė ir neskubėjimas leidžia negalvoti apie galimas traumas. 

„Kur lentos su vardais?“ – pasigedo kita lankytoja. Vardinės lentos buvo vienas paramos būdų, leidusių supuvusias tako lentas keisti naujomis. Tačiau galų gale vis tiek prireikė kapitalinio remonto. Pakeistos visos lentos ir konstrukcijos.

Arlaviškių pažintinis takas įrengtas Arlaviškių botaniniame draustinyje, kurio svarbiausias akcentas – Kadagių slėnis. Ši vieta yra svarbi europiniu mastu kaip dalis Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tako, kurio dalis vingiuoja palei marias, ilgis – 1,3 km. Jis įrengtas ant šlaito keteros. Nuo čia atsiveria įspūdinga Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio panorama, marių "uodegoje" pūpsanti Dabintos sala, kuri yra dar vienas parko draustinis.

Beje, šlaituose augantys kadagiai stabdo eroziją, reguliuoja vandens nuotėkį, atlieka vandens apsaugines funkcijas ir gyvena simbiozėje su dauguma grybų. Kadagynas yra ir retų augalų, pavyzdžiui, gauruotojo gvazdiko buveinė.

Pasak Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, Leonavo kaime esančios Duobakalnio stovyklavietės teritorijoje atsirasiančioje lauko ekspozicijoje lankytojai bus supažindinti su Kauno marių ir jų užlieto Nemuno slėnio istorija.

„Kadangi pas mus parko lankytojų centro vidaus ekspozicijos tema yra Nemuno virsmas mariomis, akcentuojamas sukultūrintas Kauno marių kraštovaizdis, kuris atsirado po Nemuno užtvenkimo, (...) norime tą pačią užlieto Nemuno slėnio idėją pateikti kažkur pačioje parko teritorijoje“, – BNS sakė N. Eidukaitienė.

„Tai temai bus ir stendai, ir apipavidalinimas – tiesiog, kad lankytojas susipažintų su tuo, kas čia įvyko, kaip atsirado Kauno marios ir kas čia užlieta“, – pridūrė Kauno marių regioninio parko direktorė. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba planuoja pirkti Kauno marių pakrantės kraštovaizdžio komplekso sutvarkymo ir pritaikymo lankymui rangos darbus, nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Skelbiama, kad teritoriją ketinama sutvarkyti per šešis mėnesius, joje būtų įrengta Kauno marių formos užlietų kaimų atminimo aikštelė su takais, suoleliais, stendais bei akmenų kompozicijomis, 132 metrų ilgio dolomito skaldos takas bei lauko statiniai – užtvenkto Nemuno užlietus kaimus simbolizuojantys nameliai.

Pasiūlymų konkursui laukiama iki spalio 17 dienos. Preliminari pirkimo kaina nenurodoma.

Kauno marios suformuotos 1959 metais, kuomet statant Kauno hidroelektrinę per devynis mėnesius beveik 20 metrų pakilo Nemuno vandens lygis. Dėl to iš marių užlietos teritorijos iškelta daugiau 700 sodybų, išnyko 19 Nemuno slėnyje buvusių kaimų. 

Tai juodasis peslys (Milvus migrans) – Lietuvos ornitologų draugijos išrinktas 2020 m. paukščiu. Kaip skelbia Kauno marių regioninio parko direkcija, ši reta, pažeidžiama rūšis, įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet saugoma ir Europos mastu. Tai vienas iš paukščių, dėl kurių Kauno marių regioninis parkas įtrauktas į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą, paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija, sutrumpintai vadinama PAST.

Pastaraisiais metais prie Kauno marių juodųjų peslių pastebima mažiau. Tačiau išvydus skrendant ore nesupainiosite su niekuo kitu – peslį išduoda išskirtinė uodegos iškirptė, kiek primenanti kregždės uodegą.

Rudens pradžioje siųstuvais buvo paženklinti du paukščiai – rudasis ir juodasis pesliai. Suaugę abiejų rūšių patinai paženklinti netoli savo lizdaviečių – juodasis prie Kauno marių, rudasis – Šilutės rajone. Nors paukščiai gentiškai ir ekologiškai giminingi, tačiau jų žiemojimo elgsena skiriasi.

Juodasis peslys yra tolimasis migrantas – žiemoti skrenda į Afriką. Šis paženklintas paukštis lizdavietę paliko rugsėjo pirmomis dienomis, o paskutinėmis žiniomis spalio 30 d. buvo Čade, Centrinėje Afrikoje.

Rudasis peslys laikėsi savo veisimosi teritorijoje ir tik paskutinėmis spalio dienomis pajudėjo į vakarus, lapkričio 6 d. jis buvo beveik perskridęs Lenkiją. Tokia stebimo rudojo peslio elgsena yra būdinga, nes šios rūšies pesliai toli nemigruoja, žiemoja Vakarų ar Pietų Europoje, kartais šiltesnėmis žiemomis gali būti pastebimi ir Lietuvoje.

Šiems paukščiams uždėti siųstuvai turėtų atskleisti daugiau detalių apie šių rūšių žiemojimo ypatybes. Siųstuvai paukščiams uždėti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų iniciatyva.

Parengta pagal "Padėkime ereliams" inf.

Tiksliau, iš „kasdienybės“.

„Sumažėjus parke lankytojų, pastebime akivaizdžius pokyčius. Vanduo Kauno mariose dar niekada nebuvo toks skaidrus, o dangus virš jų – toks giedras. Samylų įlanka tiesiog atsigavo! Net gulbės sugrįžo. O visa kita kaip visada“, – rašė feisbuke direkcijos atstovai.

O tas „kaip visada“, kaip matyti įkeltoje nuotraukoje – Samylų įlankoje neva besiturkškiantys dramblys, plunksnas besitvarkantys pingvinai ir iš vandens sinchroniškai bešokinėjantys delfinai.

Šis balandžio 1-osios pokštas nepaliko abejingų. 

„Vilnelėje vakar ties Gedimino kalnu keturi krokodilai turškėsi! Sako, šiandien ryte juos matė jau Jonavoje, tai sutikite po pietų Neries ir Nemuno santakoje“, – į žaidimą įsitraukė internautai.

„Kol kas tik vienas praplaukė, kiti, matyt, kažką rezga“, – geros nuotaikos nestokojo parko atstovai, tikinę, kad įlankoje yra ir žirafų, tik jos netilpo į kadrą.

„Platelių eźere plaukioja rykliai. Nesimaudykite“, – „įspėjo“ kitas komentatorius.

„Kad tamė Plateliu ežerė ėr vasara žmuogšala yr, gal tėi rykle nubimbaliet – rek anus gelbiet!“ – į žemaitišką tarmę akimirksniu persijungė parko atstovai.

„Kauno marių regioninio parko pakrantėje aptikta vienaragio fosilija“, – teigia parko atstovai, tvirtinę, kad iki šiol pavykdavo rasti įprastų priešistorinių jūros gyvūnų liekanų – belemnitų, koralų, jūros lelijų fosilijų. 

Ilgą laiką vienaragiai, pabrėžiama pranešime, laikyti mitinėmis būtybėmis, tačiau šis radinys mitus neva paneigia ir rodo, kad jie iš tiesų egzistavo.

„Manoma, kad vienaragiai galėjo gyventi (o gal dar gyvena?) Žiglos miškuose prieš daugiau nei tūkstantį metų, o Nemunas buvo jų paplitimo arealo šiaurinė riba. Jei panašių radinių tyrinėjamoje zonoje bus aptikta ir daugiau, planuojame parke išskirti šių unikalių sutvėrimų apsaugai skirtą draustinį“, – jumoro jausmo nestokojo parko atstovai.

Parko direktorė Nijolė Eidukaitienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad į direkciją dėl vienaragio pirmadienį niekas nei neskambino, nei užsuko. „Lankytojų parke šiandien mažai, tačiau net neturėjome laiko pakelti galvų nuo popierių“, – apie darbų gausą kalbėjo direkcijos vadovė, paklausta, kokios reakcijos sulaukta dėl paviešintų fosilijos radybų. 

„Reikėtų skaityti komentarus“, – patarė N.Eidukaitienė. O komentarai – labai nuotaikingi. „Praeitais metais ten lankantis, šmėstelėjo jo siluetas lapijoje, galvojau, kad pasivaideno,bet pamačiau jo pėdsakus, be to, ore tiesiog tvyrojo jo buvimo aura", – taip pokštą palaikė vienas internautų. 

Dar kita teigė žinanti ir daugiau faktų. „Čia daug vienaragių žuvo mūšio metu. Ištisas kapinynas“, – mitą tolau kūrė komentatoriai. Vienas jų net pasiūlė pagalbą patikslinant vienaragio rūšį – neva pušinis vienaragis.