Paprastai šeimadieniai vyksta kartą per mėnesį kuriame nors Miesto muziejaus skyriuje. Kaskart pasiūlomis vis kitokie užsiėmimai, o rengiamą mėnesį esant kokiai nors atminimo dienai pritaikomi tai progai.

Pirmasis šiemetinis šeimadienis Kauno pilyje siūlė pažaisti senovinį stalo žaidimą kvirkatą, pasigaminti muzikos instrumentą skudutį ir prisiminti vasarą – išvykas su palapinėmis – žaidžiant žaidimą, kuris įtrauks į kelionę po muzikos pasaulį.

„Kvirkatas, tarpinis variantas tarp šaškių ir šachmatų“, – rodydamas medines lentas su išraižytomis linijomis ir šaškes priminančias baltas bei rudas figūras pasakojo muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.

Pasak jo, Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą.

Tai, kad šį žaidimą viduramžiais žaidė ir lietuviai atrasta tik kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją. Tada buvo atkastas statinės dangtis, o ant jo išraižyta kvirkato lentelė.

„Kitas šeimadienis planuojamas Tautinės muzikos skyriuje, bet ir šį kartą pasiūlėme pasigaminti skudučius“, – edukatorius Giedrius Karpinskas pristatė uoliai dirbančią kompaniją.

Skudučius pasiūlyta pasigaminti iš japoninio pelėvirkščio. Edukatorius Jokūbas Goscevičius suskubo nuraminti:„Nors kotas labai panašus į nuodingo augalo sosnovskio barščių, tačiau pelėvirkštis, nors ir invazinis, tačiau visiškai nenuodingas.“

Skudučiai paprastai gaminami iš  miškinio skudučio, builiaus, karklo. Esmė – stiebas turi būti tuščiaviduris.

Skudučio vamzdelis išpjaunamas taip, kad viršutinis galas būtų atviras, o apatinis užsibaigtų bambliu. Viršutiniame gale padaromos dvi įstrižos nuopjovos, viena mažesnė, kita didesnė. Šį kartą gaminti kiek paprasteni skudučio variantai.

„Senovėje skudučiui pasigaminti pakakdavo tuščiavidurio stiebo ir peiliuko. Dabar gaminimą palengviname keliais specialiais instrumentais, medžio dilde. Bet šiaip, šitą instrumentą nėra sudėtinga pasigaminti, o nuo jo ilgio priklauso aukštą ar žemą garsą pavyks išgauti“, – tęsia J. Goscevičius. 

„O galima dar vieną pasigaminti?“ – nedrąsiai įsiterpė vaikiškas balselis.

Berniukas tik linktelėjo galvą, kad labai įdomu ir nesunku gamintis instrumentą ir susikaupęs ėmėsi darbo.

Dar viena šeimadienio pramoga – žaidimas apjungiantis kelionę, palapinę ir muziką. Tai lyg viktorina, kurios klausimus atsakę vis labiau susipažįstame su profesionalios muzikos atstovais, įvykiais, sąvokomis.

Atsakymų į klausimus tenka ieškoti ir palapinės išorėje ir viduje, o jei žaidimo kauliukas lemia muzikos instrumentą, tai pasirinktinai galima išbandyti gitarą, smuiką arba altą.

„Vaikus palaipsniui apima azartas žaisti šį žaidimą, bet svarbiausia, kad žaisdami sužino kažką naujo“, – paaiškino eduktorė Simona Sprainytė.

Atšilus orams šeimadieniai rengiami lauke Kauno pilies prieigose. Tuomet susidomėjimas šeimadieniu būna ženkliai skaitlingesnis.

„Buvo baisiai daug žmonių susirinkę. Apie 50. Ir jie žiūrėjo. Vienas yra žinomas veikėjas. Jam net kratą policija darė aną dieną. Šiandien jis darė tas saules ir kliudė mocą. Atvažiavo policija, aiškinosi“, – apie trečiadienio vakaro įvykius pasakojo skaitytojas.

Kauno policijos atstovai patvirtino minimą vakarą gavę iškvietimą dėl įvykio aikštelėje prie Kauno pilies.

„Rugsėjo 20 d. 21.24 val. gautas pranešimas, kad kilo konfliktas tarp motociklininko ir automobilio vairuotojo dėl automobilio ir motociklo susidūrimo, nesutariama dėl kaltės“, – portalui kauno.diena.lt pakomentavo policijos atstovai.

Skaitytojo vaizdo įrašas.

Taip pat informavo, kad nuvykę pareigūnai apklausė įvykio vietoje buvusius liudininkus,  motociklo „Yamaha“ 27 metų vairuotoją bei BMW 25 metų vairuotoją. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema.

„Eismo įvykis užregistruotas, pareigūnai toliau aiškinasi visas aplinkybes“, – teigė policijos atstovai.

Bene labiausiai viliojantis užsiėmimas buvo šaudymas iš lanko. Edukatoriams išsamiai supažindinus su pagrindinėmis šaudymo iš lanko taisyklėmis, vaikai gana taikliai paleisdavo strėles į taikinius. Po pirmų šūvių kai kurios strėlės krisdavo ant žolės net nepasiekusios taikinių, bet netrukus jos jau smigdavo į taikinio apskritimą, o kai kurios net netoli centro.

Netrukus į šaudymą įsitraukdavo ir vaikų pastangas stebintys tėvai.

Simono Baltušio nuotr.

Šventės dalyvių dėmesio sulaukė netoli šaudymo iš lanko sektoriaus  pastatytos kvirtako žaidimų lentos.

Šventės dalyvių dėmesio sulaukė netoli šaudymo iš lanko sektoriaus  pastatytos kvirtako žaidimų lentos.

 

„Kvirkatas, tarpinis variantas tarp šaškių ir šachmatų“, – rodydamas medines lentas su išraižytomis linijomis ir šaškes priminančias baltas bei rudas figūras pasakojo muziejaus edukatorius Tadas Karanauskas.

Pasak jo, Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą.

Šeimadienio proga šeimų nariai galėjo nemokai apžiūrėti ir pilies bokšte įrengto istorinio muziejaus ekspozicijas.

T. Karanauskas informavo, kad šiais metais dar numatyti keli šeimadieniai, kurie bus proginiai, teminiai. Vienas šeimadienio renginys bus skirtas lietuviškoms sutartinėms.

Taip Kaunas prisijungė prie iniciatyvos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO!“.

Liepos 7 d. visi raginami ant savo namų, biurų, balkonų, langų ar automobilių iškelti Ukrainos vėliavas ir taip išreikšti pritarimą šalies narystei NATO.

„Kaunas nuo pat karo Ukrainoje pradžios palaikė Ukrainą, teikė paramą jos miestams – Kauno partneriams. Ir šįkart mūsų miestas solidarizuojasi ir jungiasi prie Ukrainos narystė NATO palaikymo iniciatyvos“, – sakė Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius.

Jis pridūrė, kad Ukrainos vėliavų iškils ir kitose vietose, beje, kartu su Lietuvos vėliavomis.

Kitą savaitę viso pasaulio akys nukryps į Vilnių, kur vyks NATO viršūnių susitikimas. „Tai – puiki proga dar kartą parodyti mūsų palaikymą Ukrainai, siekiančiai tapti NATO nare“, – nurodo iniciatyvos rengėjai.

Šios iniciatyvos dalis – vėliavos iš Ukrainos karo lauko kelionė į Lietuvą. Vėliavą neša ištvermingi bėgikai, per Ukrainą, Lenkiją judantys Vilniaus link. Vėliava nešti paeiliui patikėta karo lauke atsidūrusiems Ukrainos sportininkams, žinomiems žmonėms bei kariams, taip pat Lietuvos sportininkams, atlikėjams, visuomeninių organizacijų atstovams ir daugybei kitų.

Vėliava bus pasitikta Vilniuje per baigiamąjį akcijos koncertą Lukiškių aikštėje liepos 11 d.

Ant 25 m aukščio stiebo 7,5 m pločio ir 4 m aukščio istorinė Lietuvos valstybės vėliava plevėsuoja nuo 2015 metų.

Papilės gatvėje, netoli jau įrengto amfiteatro, atsirado skelbimas apie visuomenei svarbaus statinio projektavimo darbus. Iki gegužės 2 d. miestiečiai gali susipažinti su projektu ir teikti siūlymus dėl amfiteatro plėtros.

„Numatomas esamo Kauno pilies amfiteatro išplėtimas, pristatant papildomas tribūnas. Planuojame įrengti tris naujas tribūnų sekcijas, pratęsiant amfiteatrą Vakarų kryptimi“, – „Kauno dienai“ sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Savivaldybės atstovai tikisi, kad pavyks įgyvendinti projektą ir amfiteatrą papildyti 630 naujomis sėdimomis vietomis. Toks esamų suoliukų pilies lomoje išplėtimas leis didelių ir miestui svarbių renginių metu užtikrinti dar daugiau patogumų žiūrovams.

Planas: iki gegužės 2 d. visuomenė gali susipažinti su amfiteatro plėtros projektu ir pateikti pasiūlymų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Dabartinis amfiteatras didžiųjų renginių metu nesutalpina visų žiūrovų, žmonės sėdi ant griovio šlaitų. Šiuo metu atliekamos projektinių pasiūlymo viešinimo ir derinimo procedūros. Dėl statybos darbų pirkimo sprendimas kol kas nepriimtas sprendimas“, – pridūrė miesto specialistas.

Dabartinis amfiteatras didžiųjų renginių metu nesutalpina visų žiūrovų, žmonės sėdi ant griovio šlaitų.

S. Rimas aiškino, kad darbų kaina paaiškėtų po viešųjų pirkimų procedūrų.

„Dėl finansavimo šaltinių kol kas jokių sprendimų nepriimta, tačiau bus ieškoma galimybių šiuos darbus finansuoti ES ir kitų finansavimo mechanizmų lėšomis. Esamas amfiteatras atskirais etapais buvo iš dalies finansuotas ES „Interreg“ regioninio bendradarbiavimo fondo Lietuva–Lenkija ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis“, – pridūrė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Primename, kad Kauno pilies lomoje vyksta kasmečiai renginiai, tokie kaip „Operetė Kauno pilyje“, Kauno gimtadieniui ar Hanzos dienoms skirti renginiai, pritraukiantys tūkstančius žiūrovų. Dalis jų atsineša savo kėdutes ar pasitiesia pledus šlaituose. Įrengus papildomą amfiteatrą, būtų daug patogiau mėgautis renginiais istorinėje miesto vietoje.

Tūkstantmetis žaidimas

Kauniečiai jau įpratę prie šiltuoju metų laiku prie Kauno pilies vykstančių šeimadienių, siūlančių veiklas atvirame ore. Žiemos sezonu į pilies vidų pakviečiantys šeimadieniai mažiau žinomi, tačiau, pasak čia veikiančio Kauno miesto muziejaus darbuotojų, miestiečiai po truputį atranda ir juos. Nemažai jų šeštadienio vidudienį ėmėsi šeimadieniui paruoštų veiklų: kas iš molio lipdė medalį su Kauno simboliu – tauru, kas ieškojo, pasak legendos, pilyje paslėpto lobio, kas žaidė senovinį stalo žaidimą.

„Tai – kvirkatas, tarpinis variantas tarp šaškių ir šachmatų“, – rodydamas medines lentas su išraižytomis linijomis ir šaškes priminančias baltas bei rudas figūras pasakojo muziejaus edukatorius Tadas Karanauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą. Kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje, rasta kvirkato lenta. Pagal tai sprendžiama, kad Lietuvoje šis žaidimas taip pat buvo žaidžiamas. Neaišku, ar jis jau buvo pasiekęs Lietuvą Vytauto laikais, tačiau žinoma, kad šis didysis kunigaikštis laisvalaikiu mėgo žaisti šachmatais“, – pridūrė edukatorius.

Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą. Kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje, rasta kvirkato lenta.

Toje pačioje salėje prie didelio stalo molį minkė kita grupelė šeimų. Pagal jiems išdalintus senovinio Kauno anstpaudo pavyzdžius jie bandė nusilipdyti medalius. Edukacijos dalyviams ėmus svarstyti, kas ant jo pavaizduota – jautis ar ožys – edukatorius Jokūbas Goscevičius paaiškino: „Tai – tauras. O aplink esantis lotyniškas užrašas „Sigillum civitatis caunensis“ reiškia „Kauno miesto anstpaudas“.

Sąsajos su Gediminaičiais

Pasigaminusieji medalius ir išbandžiusieji kvirkatą, leidosi į lobio paieškas.

„Sakoma, kad pilyje paslėptas lobis, kurio dar niekas nesurado. Galbūt jums pavyks jį rasti?“ – intrigavo edukatorius Giedrius Karpinskas, pakvietęs lobio paieškas pradėti nuo pilies požemių.

„Kauno pilis susijusi su valdovų gimine – Gediminaičių dinastija, valdžiusia Lietuvą du šimtus metų. Pirmoji Kauno pilis pastatyta vieno iš Gedimino sūnų, antroji – vieno iš Gedimino anūkų. Kai Gedimino sūnus pastatė pirmą mūrinę Kauno pilį, ji turėjo sulaikyti kryžiuočius, kad šie nesiveržtų gilyn į šalį. Ji saugojo du svarbius vandens kelius: kelią Nemunu, be to, kas buvo dar svarbiau – kelią Nerimi į Vilnių. Kryžiuočiai ne kartą stengėsi paimti Kauno pilį, bet apie tai – vėliau. O dabar jūs turite surasti šioje salėje paslėptą Gedimino sūnaus, pastačiusio pirmąją Kauno pilį, portretą, ir pasakyti, kas jis toks“, – ieškoti reikiamo portreto suaugusius ir vaikus paragino edukatorius.

Patyrė sportinį azartą

Kalbinti šeimadienio dalyviai džiaugėsi šeštadienio popietei pasirinkę įdomią ir naudingą veiklą.

„Žinutę apie šeimadienį pastebėjau feisbuke. Veiklos čia labai patiko, įdomu ir mums su vyru, ir dukrytei“, – pasakojo Aurelija Kasperavičienė, į šeimadienį atvykusi su vyru Rimu ir penkerių metų dukryte Vilte.

Kaunietė Aurelija, veiklose Kauno pilyje dalyvavusi su vyru Andriumi, mokyklinio amžiaus dukromis Rusne, Jogaile ir dukterėčia Marija, pasakojo čia ne tik sužinoję daugiau apie Kauno istoriją, bet ir patyrę sportinį azartą žaisdami kvirkatą.

„Vyras laimėjo pirmą vietą, Marija – antrą. Tai įdomesnis nei šaškės žaidimas – reikia daugiau pagalvoti – ir ne toks sudėtingas kaip šachmatai“, – pasakojo Aurelija.

Kartą per mėnesį rengiami šeimadieniai – puiki proga Kauno miesto muziejuje apsilankyti nemokamai. Vasario mėnesį šeimadienis vyks kitame šio muziejaus padalinyje – Tautinės muzikos skyriuje. Tiksli šeimadienio data iš anksto skelbiama muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose.

Vos spėję atsikvėpti po pandeminės suirutės, supratome, kad gali būti ir blogiau. Karo siaubas sužlugdė tūkstančių žmonių likimus, nubloškė į tamsą jų lūkesčius, paralyžiavo kūrybines galias. Gyvename viltimi ir tikime, kad netrukus visa tai taps kraupia praeitimi, o mes visi ir vėl galėsime džiaugtis saugia menininkų bendruomene ir tarptautiniais kūrybiniais projektais.

Festivalio organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys – vėl parengė naujas spalvingas koncertines programas, kurių kokybiško atlikimo ir aukštos meninės vertės muzika mėgausis visi, taip pat ir tie, kurie neišgali įsigyti bilietų į teatrų ir koncertų sales.

Pagrindiniuose renginiuose prie Kauno pilies šiemet žiūrovai išvys jaunų dainininkų būrį, šiuolaikiškos klasikos baleto šokių, išgirs įdomių muzikos garsais papasakotų istorijų. Vienas didžiųjų festivalio koncertų kvies drauge suktis garsiosios Straussų šeimos atstovų sukurtų melodijų ritmais, o apie lietuviškojo rašto ištakas primins koliažinė opera „Mažvydas“. Mažesnėse erdvėse festivalis pristato aštuonias skirtingo turinio koncertines programas.

Aštuonios muzikinės programos

Itin reikšminga, nors ir sunkiai deranti prie festivalio meninės koncepcijos programa buvo skirta 1972 m. Kauno pavasario įvykiams ir Romo Kalantos aukos 50-mečiui paminėti. Gegužės 14 d. miesto sode prie Muzikinio teatro griaudėjo roko muzika, atlikėjai ir žiūrovai atidavė duoklę gūdžiu sovietmečiu visuomenę supurčiusiam, gyvu fakelu laisvę Lietuvai išpranašavusiam devyniolikmečio Romo Kalantos aktui. Koncerte dainavo roko grupės „Thundertale“, „Poliarizuoti stiklai“, dainininkai Jeronimas Milius, Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir Linas Adomaitis.

Vienu šuoliu kelis šimtmečius atgal nukelia keturių solistų atliekama smagi kostiuminė siužetinė pramoga „Barokiniai paveikslėliai“ – žavingais barokiniais apdarais ir pudruotais perukais pasipuošę solistai Kristina Siurbytė, Akvilė Garbenčiūtė, Raimondas Baranauskas, Rokas Laureckis ir pianistė Rūta Blaškytė kuria jaukią, muzikiniais baroko perlais išpuoštą atmosferą. Žavų prancūzų dainos pasaulį atveria žaviosios Akvilė Garbenčiūtė ir Viktorija Streiča koncertinėje programoje „Prancūziškoji šansona“.

Prisiminti gražiausias lietuviškas populiariąsias melodijas kviečia koncertas „Lietuviška estrada“, kuriame dainuoja būrys Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų, šoka baleto artistai, akompanuoja Jono Janulevičiaus vadovaujama instrumentinė grupė, o su dainomis ir jų sukūrimo istorijomis pažindina Giedrius Prunskus. Šia programą birštoniečiai ir kurorto svečiai jau matė birželio 11 d. Birštono kultūros centre, vasaros pabaigoje jos klausysis Zarasų gyventojai.

Istorija: spektaklių prie Kauno pilies tradiciją tęsianti koliažinė opera „Mažvydas“ primins lietuviškojo rašytojo ištakas / M. Aleksos nuotr.

Kasmetę sakralinės muzikos popietę festivalis rengia Vilkijos šv.Jurgio bažnyčioje ir Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Čia bus giedamos Franzo Schuberto mišios G-dur, jas atliks Kauno muzikinio teatro solistai Gabrielė Kuzmickaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Žygimantas Galinis, Povilas Padleckis ir VDU kamerinis orkestras.

Rugsėjo 1 d. smagia koncertine programa „Muzika iš kino filmų“ restorano „Miesto sodas“ terasoje bus tradiciškai paminėta Mokslo ir žinių diena. Klausytojus, Laisvės alėjos praeivius į žinomų didžiojo ekrano produkcijos melodijų mozaiką įsilieti kvies Kauno muzikinio teatro solistai. Publika turės progą išgirsti ir išjausti net keliolika kino filmų istorijų. Iš tiesų, muzika – vienas galingiausių emocijas sukeliančių veiksnių, padedantis žiūrovui susitapatinti su ekrane matomais herojais ir besikeičiančiomis siužeto linijomis.

Dainininkai Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė, V.Zeilikovičiūtė, R.Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Giedrius Prunskus ir maestro Jono Janulevičiaus vadovaujama instrumentinė grupė pakvies keliauti po kiek vėlesnius laikus – du paskutinius XX a. dešimtmečius – laiką, kai kino filmas nebeįsivaizduojamas be jį papildančio garso takelio.

Dviejų dienų fiesta

Didžiausias dėmesys bus skiriamas festivalio pavadinimą įkvėpusios erdvės renginiams. Prie Kauno pilies publikai atsivers prasmingas istorinis spektaklis ir įspūdingas koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Štrausas“.

Liepos 5 d. 20 val. žiūrovus kvies unikalus muzikinis spektaklis – valstybinio ansamblio „Lietuva“ koliažinė opera „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakojantis apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI a., didelių politinių ir religinių permainų fone.

„Muzikinis spektaklis „Mažvydas“ statytas pagal naujausią ansamblio kryptį – gyvą istoriją. Ji apima daugiau nei tautinį meną, apeliuoja į gilesnes dvasines, identiteto ir prasmės vertes. Čia svarbios žmogaus, šalies ir bendrosios patirtys. Žodis „gyva“ šiuo atveju taip pat koreliuoja su aktualumu, istorijos perteikimu šiuolaikiškai per meną,  o tai svarbu auditorijai ir skatina ansamblį tobulėti“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

„Tai įkvepia tikėti, kad ir vieno žmogaus darbai nulemia visos tautos egzistencinę ateitį. Mūsų tautoje yra personalijų ir kūrėjų, kurie verti pasaulinės auditorijos dėmesio. Be to, pats projektas išskirtinis tuo, kad gimsta  visiškai naujo žanro kūrinys, jis bus atliekamas netradicine maniera“, – vadovei antrina koliažinės operos režisierius Kęstutis Stasys Jakštas.

Spektaklyje dainuos Giedrius Arbačiauskas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Rokas Laureckis, Jovita Vaškevičiūtė, Saulius Vasiliauskis, Martynas Žukauskas. Be „Lietuvos“ ansamblio, spektaklyje gros ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“, Lietuvos kariuomenės orkestro varinių pučiamųjų instrumentų grupės muzikantai.

Liepos 6 d. 20 val. prie pilies skambės koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Štrausas“. Programoje išgirsime jau puikiai žinomų kompozitorių šeimos sukurtų opusų, daugiau nei šimtmetį džiuginančių milijonus pasaulio muzikos mylėtojų. Ambicingi festivalio organizatoriai, kaip ir kasmet, stengėsi rasti kuo nustebinti savo ištikimą auditoriją, o šiais metais tai padaryti pagelbėjo ukrainietė dirigentė Oksana Madaraš, kuri jau daugiau nei dešimtmetį ypač domisi Straussų šeimos muzikiniu palikimu.

Dirigentei svarbu ne tik pateikti klausytojams naujų, negirdėtų štrausianos opusų, bet ir ieškoti išradingų, smagių jų interpretacijų, netikėtų, gal net šokiruojančių elementų. Tad koncerte prie pilies skambės nemažai į dienos šviesą iškeltų kūrinių, kurie, nupūtus laiko dulkes, šiais metais pilies kloniais skries pirmą kartą.

Didžiąją koncertinių numerių dalį sudarys Johanno Strausso sūnaus opusai, bet išgirsime ir Johanno Strausso tėvo, Josefo Strausso melodijų. Vakaro įvadu O.Madaraš parinko kompozitoriaus Johnny Greeno muziką iš kino filmo „Strauss Fantasy“.

Koncerto programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro meniniai kolektyvai, ypač daug koncerto fragmentų šoks teatro baleto trupė drauge su festivalio svečiais – Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro baleto trupės šokėjais, kuriuos į Lietuvą atlydėjo jų trupės vadovas Vadimas Prokopenka.

Programą papuoš ir jaunųjų muzikinio teatro solistų Gabrielės Bukinės, Ievos Goleckytės, Ingridos Kažemėkaitės, Andriaus Apšegos, Egidijaus Bavikino, Žygimanto Galinio ir Tomo Pavilionio pasirodymai, o tarp jų – Kaune dar neregėta viešnia iš Austrijos – aktorė ir dainininkė Domenica Radlmaier. Kūrėja profesionalią meninę veiklą vysto įvairiose meno srityse – nuo vaidmenų dramos ir miuziklų spektakliuose iki dainavimo kabareto stiliaus koncertuose. Didžiausia jos aistra – klasikinė muzika, kurią propaguoja ne tik dainuodama, bet ir pasakodama apie ją įvairioms auditorijoms. Beje, praėjusiais metais Etlingeno pilies festivalyje ji debiutavo būtent su J.Strausso muzika – dainavo Rozalindos partiją valsų karaliaus operetėje „Šikšnosparnis“.

Štrausianą diriguos J.Janulevičius, O.Madaraš, Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis. Renginius ves aktorius, laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas ir solistė Ieva Vaznelytė.

Tradiciškai pertraukos metu 21 val., liudydami tautos bendrystę ir minėdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, festivalio žiūrovai, atlikėjai ir visi susirinkusieji drauge su viso pasaulio lietuviais giedos „Tautišką giesmę“.

22.45 val. vakarą iškilmingai užbaigs misterija „Vilniaus sapnas“ – kupina šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų. Renginys truks apie 20 minučių, stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais, užburiančia muzika ir anonsuos kitais metais švenčiamą 700 metų Vilniaus įkūrimo jubiliejų.

„Toks vaizdas – kiekvieną rytą. Kitąpus „Liuks kebabų“ pastato yra septyni konteineriai. Negi tada, kai kebabinė baigia darbą, darbuotojai negali ištuštinti šiukšliadėžių? Ten, maišuose, – liekanos nuo kebabų – puota kirams ir varnoms. Neįmanoma. Baisu!“ – plūdo su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekusi Kristina.

Paukščiai, pasak jos, ne tik tempia atliekas iš šiukšliadėžės atviru viršumi, bet ir šeimyninkaudami kelia didžiulį triukšmą, kuris verčia pasijusti baisiau nei naktiniame klube. „Darbuotojai galėtų ištuštinti šiukšlių dėžes arba pastatyti tokias, iš kurių paukščiams nepavyktų ištraukti maisto likučių“, – piktinosi kaunietė.

Skaitytojos nuotr.

Tikrai susitvarkysime.

Žurnalistams susisiekus su Jonavos gatvėje įsikūrusios užkandinės „Liuks kebabai“ direktore Enrika Grinkevičiūte, išgirdusi kritikos strėles dėl šiukšlynu paukščių paverčiamos aplinkos, tikino, kad tvarką čia prižiūri samdoma valytoja.

„Matote, pas mus yra supynės ir galima pavalgyti vietoje. Esame pastatę šiukšliadėžes, kad klientai galėtų išmesti savo šiukšles baigę valgyti. Atkreipsiu dėmesį į šią problemą. Sutvarkysime šį reikalą jau šiandien – taip neturi būti“, – žadėjo ji.

Skaitytojos nuotr.

Pašnekovė sakė papildomai informuosianti ir darbuotojus, kad baigę darbą ištuštintų šiukšliadėžes, o kad paukščiai netemptų maišų su maisto likučiais ant šaligatvio, pastatys šiukšliadėžes su dangčiais. 

„Manau, kad situacija bus gera ir nebebus daugiau tokių skundų, nes norime gražiai ir tvarkingai dirbti. Tikrai susitvarkysime“, – sakė E. Grinkevičiūtė.

Sporto, meno mokyklų, įvairių užimtumą vaikams siūlančių įstaigų atstovai išradingai pristatė savo veiklą.

Kauno sporto mokykla "Startas" atsibogino didžiulį kubilą, kuriame mirko keli plaukimą lankantys paaugliai. 

"Treniruotės – sunkus darbas,  o čia – pramoga", – sakė  maudymosi kostiumą vilkėjusi ir tik rankšluosčiu apsisiautusi jaunoji plaukikė, stovėjusi šalia kubilo. 

Vienas jos bendraminčių sakė treniruotes lankąs devintus, kitas – aštuntus metus. Pašnekovai vienbalsiai patvirtino, kad per tą laiką buvo ne kartą apėmęs noras mesti treniruotes. "Bet reikia sau pasakyti, kad negalima pasiduoti, ir praeina", – sakė Kristijonas.

"Aštuonios treniruotės per savaitę, dar darbas salėje, tikrai būna, kad norisi mesti, bet reikia kažkaip atsilaikyti sunkiomis minutėmis, ir vėl viskas gerai", – pritarė Eivė.

Be to, jeigu atsisakytų plaukimo, būtinai užsiimtų kuo nors kitu. "Manau, kad atsibostų po mokyklos, savaitgaliais nieko neveikti", – susimąstė Tauvydas. Jam pritarė ir  Eivė, sakydama, kad neįsivaizduoja, kuo tada reikėtų užsiimti namie. 

Jaunieji plaukikai pasakojo išbandę ir kitas sporto šakas, pavyzdžiui, futbolą, krepšinį, dziudo, karatė, bet geriausiai sekasi ir labiausiai patinka būtent baseine. "Man labiausiai yra prilipęs plaukimas", – kalbėjo Eivė, per šį renginį turėjusi ne vieną progą pati pasidairyti ir ką siūlo kiti būreliai.

"Starto" atstovai prie pilies įrengė ir improvizuotą ledo ritulio aikštelę, kurios dangą atstojo asfaltas. Šioje aikštelėje adaptuotus pasirodymus rengė ir ledo čiuožėjai, tiesa, dėl aikštės dangos ypatumų pačiūžas privalėję išmainyti į riedučius.

"Riedučiai skiriasi nuo pačiūžų, negalime parodyti didelių šuolių, bet pradmenims parodyti yra tinkami", – pasakojo sporto mokyklos Žiemos sporto šakų skyriaus vedėja Jurgita Juškienė.

Ji neabejojo, kad mugė naudinga ir būrelius, popamokinę veiklą besirenkantiems mažiesiems kauniečiams ir jų tėveliams, o kartu į naudą ir patiems sportininkams, menininkams, pristatantiems būrelius. "Jiems smagu pasirodyti. Pats pasižiūri į kitus ir save parodai, pasidalini patirtimi", – kalbėjo trenerė. 

Organizatoriai buvo paruošę įvairių edukacijų ir pramogų, vyko  viktorinos, kūrybinės dirbtuvėlės, sporto estafetės ir rungtys.

"Gimnastika, šokiai", – dukrą Patriciją dominančius dalykus ėmė vardinti viena mugėje apsilankiusių mamų. "Ne, ne šokiai. Va šitas", – mamos Lauros laikomus lankstinukus vartė mergytė, kol rado dailiojo čiuožimo pristatymą.  

Ji jau buvo lankiusi dailiojo čiuožimas treniruotes, bet dabar, deja, apgailestavo tėveliai, dėl vietų stygiaus, prieš tai laisvalaikį sujaukė karantinas.   

Mergaitės mama pasakojo pati lankanti pilates treniruotes, tėtis Giedrius – "viską išbandęs". "Labiau kovines sporto šakas ir futbolą", – vardijo kaunietis. Sportuoja iki šiol.

Ant scenos savo talentus demonstravo mažieji dainininkai, šokėjai. Sukosi ansamblio „Malūnėlis“, šiuolaikinių šokių studijos „Vėtra“, Choreografijos mokyklos ir kt. auklėtiniai.

Grojo, dainavo „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos, Kauno tautinės kultūros centro, 1-oji muzikos mokyklos, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų bei Miko Petrausko muzikos mokyklos, mažųjų vaikų grupės „Linksmasis Do junior“, moksleivių-neklaužadų grupės „Improvises“ bei mokytojų vokalinio ansamblio „Cantores Urbis“, Kazio Binkio teatro  atstovai.

Saugumo taisykles pasikartoti padėjo Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, suteikė galimybę išbandyti mažųjų automobilių ir paspirtukų trasą, dalyvauti saugaus eismo žinių turnyre ir kt.