Kartelę užkelia didžiosios įmonės
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad https://infocloud.lt/ duomenimis, vienos didžiausių šalies pramonės, transporto, prekybos ir paslaugų įmonių veikia būtent Kauno regione. Ekspertai tvirtina: įmonės gigantės didžiąja dalimi nulemia aukštesnius atlyginimus, aukštesnį pragyvenimo lygį ir įsuka paslaugų sektoriaus plėtrą toje savivaldybėje, kurioje yra įsikūrusios. Pavyzdžiui, Jonavoje, be didžiausio darbdavio „Achemos“, veikia agroverslu užsiimanti „Agrochema“, geležinkelio paslaugų bendrovė „Transachema“, inžinerines paslaugas teikiantis „Iremas“, „Gaschema“ ir kitos įmonės.
Didžiausių šalies pramonės įmonių penkioliktuke yra „Lifosa“ – Lietuvos fosfatų pramonės bendrovė, įsikūrusi Kėdainiuose, Jonavoje veikianti „Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja Baltijos valstybėse, Kaune – elektronikos gamybos paslaugas teikianti tarptautinė korporacija „Kitron“, baldų gamybos bendrovė „Freda“, Kauno rajone – krovinių gabenimo ir vežimo įmonė „Hegelmann transporte“, užimanti aukštą poziciją tarp šalies didžiausių transporto įmonių, bei kitos. Kalbant apie didžiausias prekybos įmones, Kauno regione veikia nemažai per 150 vaistinių šalyje turinčio tinklo „Eurovaistinė“ vaistinių.
Kokie atlyginimai mokami šių sektorių darbuotojams? Kauno regiono chemijos pramonės įmonių balandžio atlyginimų mediana svyravo nuo 1 335,25 iki 2 081,93 euro, o didžiausi atlyginimai buvo mokami trąšų gamybos įmonėse. Regiono baldų gamintojų to paties mėnesio atlyginimų mediana buvo 1 337–
1 886,80 euro, logistikos sektoriaus – 1 117,96–1 579,89 euro, elektronikos gamybos paslaugų sektoriaus – 1 283,15–1 471,13 euro, o vaistinių – 1 628,77–1 973,41 euro.
Ką prognozuoja
„Euromonitor International“, pasaulinė rinkos tyrimų paslaugų lyderė, vykdanti statistinių duomenų bazių, pramonės, įmonių, ataskaitų ir specializuotų rinkos tyrimų projektus, prognozuoja, kad 2025 m. Lietuvoje bus svarbiausi šie gamybos ir paslaugų sektoriai: maisto ir gėrimų gamyba, inžinerinė pramonė, ypač elektronikos gaminių ir komponentų, baldų pramonė, chemijos pramonė ir IT paslaugos.
Prognozuojama, kad Lietuvos inžinerinė pramonė ir toliau augs vidutiniškai 5 proc. per metus, o gamybos apimtys 2025 m. sieks 4,2 mlrd. eurų. Lietuvos baldų pramonei piešiama kiek niūresnė perspektyva: augimo tempai lėtės, augimas bus vidutiniškai 6 proc. per metus, prognozuojamos 2,7 mlrd. eurų gamybos apimtys 2025 m. Kai kurie šalies baldų fabrikai būgštauja, kad dėl žaliavų stygiaus gali būti priversti mažinti arba visai stabdyti gamybą.
O štai Lietuvos chemijos pramonė išliks viena perspektyviausių gamybos šakų. Prognozuojama, kad chemijos pramonė vidutiniškai augs 5 proc. per metus, o gamybos apimtys 2025 m. pasieks 2,5 mlrd. eurų.
Trąšos, po plastiko gamybos, turėtų išlikti antra svarbiausia chemijos pramonės šaka, jai prognozuojamas 8 proc. augimas per metus, o gamybos vertė laikotarpio pabaigoje sieks 595 mln. eurų. Trąšų gamybos poreikį lems auganti žmonių populiacija ir didėjanti maisto produktų paklausa.
Prognozuojama, kad bendra Lietuvos profesinių paslaugų sektoriaus vertė 2025 m. sieks 5,6 mlrd. eurų, o IT sritis išliks didžiausia ir sparčiausiai auganti. Skaičiuojama, kad IT paslaugų sektorius augs 9 proc. per metus, o paslaugų vertė 2025 m. pasieks 1,7 mlrd. eurų.
Gerai ne visiems
Taigi, gamybos ir paslaugų vertės augimas daugumoje sektorių nuteikia optimistiškai ir ekspertus, ir dirbančiuosius. Tačiau 2019 m. aplenkusiame Klaipėdos regioną ir antroje vietoje po Vilniaus įsitvirtinusiame Kauno regione, kuriame 1 tūkst. gyventojų tenka 30,9 įmonių, jos yra labai įvairios tiek savo dydžiu, tiek gamybos ar paslaugų apimtis bei mokamais atlyginimais.
„CVonline.lt“ pateikia sričių, nurodančių mažiausią atlyginimą, dešimtuką. Tai nekvalifikuota darbo jėga (vidutinis grynasis atlyginimas – 618 eurų); tekstilės, drabužių gamybos pramonė (718 eurų), paslaugų sektorius (771 euras), turizmas, viešasis maitinimas, viešbučiai (795 eurai), vertimai raštu ir žodžiu (833 eurai), menas ir kultūra (838 eurai), žemės ūkis ir maisto pramonė (865 eurai), švietimas, mokslas ir tyrimai (866 eurai), saugumas ir aplinka (876 eurai), medienos apdirbimo pramonė (882 eurai).
Kauno regione yra išties nemažai tekstilės, odos gaminių, drabužių pramonės atstovų, kurie kaip ir Kauno viešbučiai, viešojo maitinimo įmonės, paslaugų sektorius viltingai laukia atsigavimo, o darbuotojai – atlyginimo kilimo. O tendencijos, remiantis Statistikos departamento duomenimis, yra įvairios tiek visoje šalyje, tiek Kauno regione.
Permainos didžiausius atlyginimus mokančių savivaldybių penketuke
Vilniuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 737,6 euro – pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 m. IV ketvirčiu, didėjo (1 727 eurai). Antrą vietą didžiausių šalies atlyginimų lentelėje užėmęs Kaunas savo poziciją išlaikė, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį demonstravo žemesnį rodiklį: 1 567,3 euro, pernai ketvirtąjį ketvirtį jis buvo 1 591,2 euro. Dar akivaizdesnis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio kritimas fiksuojamas trečioje vietoje esančiame Klaipėdos mieste: nuo 1 587 eurų pernai iki 1 535,9 euro pirmąjį šių metų ketvirtį.
Toliau rikiuojasi Kėdainių, Jonavos ir Trakų rajonai, o septintą vietą užima Kauno rajonas, nors čia pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimas smuktelėjo (1 431,6 euro), palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu (1 455,6 euro).
„Ekskomisarų biuras“ stiprina savo pozicijas – užbaigė įgytos saugos tarnybos „Likurgas“ prijungimą 7
