Paskutinę lapkričio dieną portalo kauno.diena.lt šalia tilto kalbinti „Kauno tiltų“ darbuotojai patikino, kad darbai vyksta pagal planą ir bus baigti laiku. Vadinasi, galime tikėtis, kad iki gruodžio 18-osios, kaip yra numatyta, tilto kapitalinio remonto darbai bus baigti.

Ketvirtadienį prie Trijų mergelių tilto triūsė daug „Kauno tilto“ darbininkų. Buvo tvarkomos objekto prieigos.

„Pačiame tilte jau viskas padaryta. Jis sutvirtintas,  perdažytas, pakeista tilto danga, turėklai, atnaujintas apšvietimas. Netrukus objektą perduosime statybos užbaigimo komisijai“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo „Kauno tiltų“ darbuotojas.

Dabar tvarkomos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos – laiptai ir takai. Kalbintas vyras teigė, kad darbininkai spės viską atlikti iki gruodžio 18-osios, kaip yra suplanuota.

Prie Trijų mergelių tilto lankiausi ir anksčiau – lapkričio 22-ąją. Tada ant tilto dar vyko turėklų tvirtinimo darbai.

2022 metų rudenį  Kauno miesto savivaldybė teigė, kad stipriai susidėvėjusi Trijų mergelių tilto danga ir kitos konstrukcijos reikalavo skubaus remonto. Todėl per Nemuną nutiestas ir Biržiškų gatvę su Panemunės šilu jungiantis tiltas pradėtas kapitaliai remontuoti, o gyventojai juo vaikščioti negalėjo.

Kauniečiai mėgsta lankytis Panemunės šile, ypač vasarą, nes tuoj už tilto yra paplūdimys. Todėl 388 metrų ilgio ir 32 metrų aukščio atnaujinto vaizdingo statinio atidarymas juos tikrai nudžiugins.

Pastarąjį kartą Trijų mergelių tiltas remontuotas prieš devynerius metus.

Parama – noras skatinti geriausius

Kauno technikos kolegija (KTK) kelių inžinierius ruošia daugiau nei šimtmetį, todėl turi ilgalaikius ryšius su dauguma Lietuvos įmonių, dirbančių kelių sektoriuje. Kasmet dalis iš jų savanoriškai skiria skatinamąsias stipendijas geriausiai besimokantiems studentams.

Šiemet buvo išdalintos net septynios tokios stipendijos, kurias įsteigė AB „Kauno tiltai“, UAB „Autokausta keliai“, UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Parama“.

Visos prisidėjusios įmonės vieningai teigia, kad prie studijų ir kelių inžinieriaus specialybės populiarinimo prisidėti turi ne tik aukštosios mokyklos, bet ir privatus verslas, kuriam šie specialistai ir yra ruošiami.

Pasak UAB „Kauno keliai“ projektų direktoriaus Nerijaus Valaičio, poreikis populiarinti kelių inžineriją didėja kasmet.

„Pastaruoju metu kelių inžinieriaus specialybė vis labiau praranda populiarumą. Šią situaciją rinkoje matome ne tik mes, bet ir visos kelių srityje dirbančios įmonės, asociacija „Lietuvos keliai“ ir bendrai paėmus – visi „kelininkai“. Taip pat ir kelių inžinierius ruošiančios mokslo įstaigos, į kurių parengtas kelių inžinerijos specialybių studijas kasmet mažėja norinčių mokytis šią specialybę  studentų skaičius.

Tad jau šiandien turime kelti klausimą, kas be reikalingų specialistų statys kelius, juos eksploatuos ir prižiūrės, kaip darbus bus galima atlikti kokybiškai ir kvalifikuotai.

Kauno technikos kolegijos archyvo nuotr.

Įsteigdami tokio tipo stipendijas norime tiesiog atkreipti dėmesį, parodyti, kad tai perspektyvi specialybė, kad įmonės ieško darbuotojų, juos saugo, augina ir investuoja į juos. Visiems reikia motyvacijos ir tikimės, kad jos pridės ir šios stipendijos“, – sakė jis.

Kiekvienas studentas gali padaryti puikią karjerą. Viską lemia kiekvieno žmogaus noras, ryžtas ir sugebėjimai.

 

Pasak UAB „Kauno keliai“ atstovo, kelių inžinieriaus specialybė yra perspektyvi, o karjeros galimybės priklauso tik nuo paties specialisto.

„Kiekvienas studentas gali padaryti puikią karjerą. Viską lemia kiekvieno žmogaus noras, ryžtas ir sugebėjimai. Turime nemažai sėkmės atvejų, kai per trumpą laiką Kauno technikos kolegijos absolventai įsidarbinę mūsų įmonėje pradeda kilti karjeros laiptais ir netrukus tampa darbų ar projektų vadovais.

Visada svarbu parodyti iniciatyvą ir žingeidumą. Jei dirbsi ir stengsiesi daugiau nei kiti, visada ir daugiau uždirbsi ir greičiau karjeros laiptais kopsi“, – patarė UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius N. Valaitis.

Modernios technologijos

UAB „Autokausta keliai“ direktoriaus Justino Jasiulevičiaus teigimu, įsteigti stipendiją paskatino artimi ryšiai su Kauno technikos kolegija ir Kelių inžinerijos programos kuratore.

„Prisidėti prie Kelių inžinerijos studijų programos populiarinimo ir įsteigti stipendiją pakvietė mano buvusi dėstytoja Kauno technikos kolegijoje, Statybos inžinerijos krypties kelių inžinerijos studijų programos kuratorė Regina Motienė.

Visada palaikėme su kolegijos dėstytojais puikius santykius, todėl iškart sutikau prisidėti. Žinoma, dirbu šioje srityje, todėl taip pat žinau, kad ta parama yra be galo reikalinga, nes specialistų poreikis yra itin didelis, o motyvacija ir paskatinimas reikalingi visada.

Kauno technikos kolegijos archyvo nuotr.

Rinkoje situacija yra sudėtinga, reikia naujos kartos inžinierių, meistrų, darbų ir projektų vadovų, kuriuos ruošia Kauno technikos kolegija. Trūksta jaunų žmonių, kurie norėtų ir galėtų įsilieti į kelių priežiūros sektorių. Jų paruošiama tiesiog per mažai. Didžioji dauguma mūsų įmonės darbuotojų yra KTK absolventai, tačiau augant sektoriui, poreikis taip pat auga ir specialistų reikia vis daugiau“, – pasakojo J. Jasiulevičius.

Justino teigimu, ši profesija atveria ne tik plačias karjeros durų galimybes, bet ir leidžia dirbti su naujausiomis technologijomis.

„Tai tikrai įdomi ir dinamiška specialybė. Jau dabar vykdomi BIM projektai, kuriuose viskas matoma 3D modeliuose, statybų aikštelėse skraido dronai ir matuoja atliktų darbų kokybę, spalvomis atskiriantys supiltas inertines medžiagas, o viską galime kontroliuoti savo mobiliuoju telefonu.

Čia yra ir darbas su žmonėmis, susiduri su skirtingomis interesų grupėmis, su projektuotojais, užsakovais, pasipiktinusia ar geranoriška visuomene. Šioje specialybėje galima rasti visko. Darbo užmokestis nuolat auga ir yra aukštesnis nei Lietuvos vidurkis“, – kelių inžineriją rinktis motyvavo J. Jasiulevičius.

Pasak UAB „Autokausta keliai“ direktoriaus, perspektyvas rodo ir vis didesnis verslo investavimas į darbuotojus, jų pritraukimą ir norą juos išlaikyti.

„Darbuotojai šiame sektoriuje yra itin vertinami. Tai rodo ir mūsų įmonėje dirbančių darbuotojų sėkmės istorijos. Labai daug kolegų, baigusių Kauno technikos kolegiją, šiandien užima aukštesnes ar aukštas pareigas.

Geri specialistai visada yra saugomi. O tapti geru specialistu gali visi – svarbu būti aktyviems, mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir norėti visada tobulėti“, – pabrėžė įmonės direktorius.

„Apie iniciatyvas žymiai smagiau dalintis sėkmingai pasiekus jų finišo tiesiąją. Net ketverius metus trukęs Darbuotojų mokymo ir specifinių kompetencijų tobulinimo projektas, sakyčiau, buvo panašus į maratoną. Jame dalyvavo kone 300 administracijos bei inžinerinio techninio padalinio kolegų, tačiau, skirtingai nei sporte, nesivaržėme.  Anaiptol – siekėme objektyviai įsivertinti kiekvieno norinčiojo mokytis poreikį. Tam tikslui pasitelkėme darbuotojų nuomonės apklausos rezultatus, atskleidusius, jog ypač didelė apklaustųjų dalis norėtų mokytis naujų dalykų ar stiprinti turimus gebėjimus“, – pasakojo bendrovės personalo direktorė Jūratė Mališkienė.

Jūratė Mališkienė. Partnerio nuotr.

Net 1965 valandų bendros aprėpties mokymuose savo klausytoją ar mokinį rado įvairiausių temų ir formatų susitikimai. Viena mokymų grupė buvo orientuota į profesijai reikalingų kompetencijų gilinimą. Pavyzdžiui, įmonės projektuotojai, geodezininkai, gamyboje dirbantys kolegos, informacinių technologijų specialistai, turėję platų pasirinkimą išmokti naudotis naujausiomis, specifiškai jų srityse pritaikomomis programomis. Į mokymus aktyviai įsitraukę teisininkai sėmėsi žinių apie viešuosius pirkimus statybos sektoriuje, FIDIC ar rangos sutarčių teisę ir pan. Savo veiklos nišoje būdų tobulėti rado ir finansininkai,  personalo kolektyvas, inžineriniai techniniai darbuotojai ir t. t. Projekto dalyviai galėjo ne tik dalyvauti darbo vietose vykusiuose užsiėmimuose, bet ir išvykti į konferencijas ar seminarus.

Projekto dalyviai galėjo ne tik dalyvauti darbo vietose vykusiuose užsiėmimuose, bet ir išvykti į konferencijas ar seminarus.

 

Tuo tarpu ne mažiau darbe reikalingus gebėjimus stiprinę susitikimai subūrė skirtingo profilio besimokančiųjų grupes.

„Pastebėjome, kad darbuotojai itin gausiai ir noriai įsitraukė į užsienio kalbų mokymąsi. Nuo pradžiamokslio iki pažengusiojo – visų lygių „studentus“ kvietėme susitikti anglų, rusų, lenkų, latvių kalbų pamokose. Bene visi vertingais laikė išplėstinio kompiuterinio raštingumo, pristatymų rengimo, konfliktų valdymo ar grįžtamojo ryšio teikimo užsiėmimus. Tokios ir panašios temos yra gana universalios – būdų, kur pritaikyti įgytas žinias, ras ir įtaigesnį pristatymą paruošianti techninio inžinerinio padalinio kolegė, ir konfliktą objekte užkardantis darbų vadovas“, – pavyzdžiais iliustravo pašnekovė.

Kas paskatintų į panašias iniciatyvas įsitraukti kitas įmones? Anot J. Mališkienės, išnaudoti europinio projekto privalumus padrąsino ir pati mokymų apmokėjimo tvarka. Projektinėmis lėšomis dengta net 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, skaičiuotų nuo pačių mokymų kainos bei kiekvieno besimokiusiojo darbo užmokesčio. Be to, 2020-ųjų metų pradžioje užklupusi COVID-19 pandemija parodė, jog iš principo besimokančios organizacijos gali būti lanksčios. Taip didelė dalis suplanuotų „gyvų“ mokymų sėkmingai persikėle į nuotolį, kartu leisdama mokytis dar didesniam būriui kituose šalies miestuose ar užsienyje dirbantiems kolegoms.

„Mūsų įmonės stiprybė – įvairaus amžiaus žmonės, puikiai kolektyve derantys vertybėmis, vyresniųjų perduodama patirtimi ir jaunesniųjų imlumu, entuziazmu. Skirtingi žmonės – skirtingi ir poreikiai ar įsitraukimas. Todėl praktiškai kiekvienas rado, ką iš siūlytų 60-ties temų pravartu naujai išmokti ar patobulėti“, – komentavo bendrovės personalo direktorė.

Mūsų įmonės stiprybė – įvairaus amžiaus žmonės, puikiai kolektyve derantys vertybėmis, vyresniųjų perduodama patirtimi ir jaunesniųjų imlumu, entuziazmu.

 

Besimokanti organizacija – be pralaimėtojų. Darbuotojas įgauna žinių, įgūdžių, kitų profesinių pranašumų. Verslas, sistemingai investuodamas į darbuotojus, ne tik parodo rūpestį jais; jis taip pat ugdosi aukštesnės kompetencijos darbuotojus. Išmoktų dalykų ant pečių nenešiojame, todėl nauji ar gilesni gebėjimai gali svariai prisidėti ir prie vidinės karjeros galimybių toje pačioje įmonėje. Darbdaviui džiugu ne tik matyti noriai į mokslus kimbantį darbuotoją, bet ir realiai pajusti jo didesnį efektyvumą, išmoningumą. Visuomet smagu „žalią” praktikantą palydėti iki atsakingų aukštesnių pozicijų; jeigu prie to prisideda ir paties žmogaus žingeidumas mokantis – nauda dar akivaizdesnė.

Vidinė konferencija – ne tik susitikti

Kasmet prieš pradedant naująjį darbų sezoną, AB „Kauno tiltai“ organizuoja vidinę konferenciją. Tai tapo ne tik tvirta tradicija, bet ir visų laukiamu renginiu.

„Kitais metais susibursime jau penkioliktąjį sykį. 15 – rimtas ženklas, kad vidinė konferencija yra reikalinga, aktuali ir populiari mūsų bendrovės dalis. Pačios pirmosios buvo skirtos darbų vadovams, jų kompetencijoms gilinti, vėliau įtraukėme administracijos specialistus. Ilgainiui išsigryninome paties renginio struktūrą – apžvelgti įmonės praėjusių metų veiklą, pasiekimus, didžiausius tuo metu įgyvendinamus projektus bei jų eigą. Esame budrūs, stebime savo sektorių, taigi, aptariame ir konkurencinę aplinką, artimiausius planus“, – dėstė nuo 2009-ųjų metų konferenciją organizuojanti J. Mališkienė. – Dar daugiau – konferencija pasipildė pačių darbuotojų rengiamais savų sričių pranešimais. Kviestiniai lektoriai kasmet pristato ne tik transporto infrastruktūros statybos aktualijas, bet ir su tuo visiškai nesusijusių temas, skirtas bendram akiračio plėtimui. Į šiuos renginius kviečiami ir mūsų socialiniai partnerių – Kauno technikos kolegijos, Vilnius Tech – studentai bei dėstytojai. Po konferencijos visuomet laukiame dalyvių grįžtamojo ryšio, vertinimų bei pasiūlymų. Toks savotiškas vidinis auditas leidžia dar geriau pajusti, kuo domisi mūsų žmonės, ieškoti įdomesnių kampų, pranešėjų.“

Pasirinktos temos yra savotiškas paruoštukas, įrankis darbuotojams, galbūt praversiantys ir darbinėse situacijose ar rūpinantis savo psichoemocine sveikata.

 

Kad žmonėms rūpi ne tik profesinės temos, įrodo įmonės vidinės iniciatyvos „Nekasdieniai susitikimai“ populiarumas. Nuotoliniuose susitikimuose, leidžiančiuose pasiekti geografiškai išsibarsčiusį kolektyvą, kalbama apie tai, ką pravartu žinoti kiekvienam. Kalbėta kokybiško miego svarbos, verslo etiketo bei protokolo klausimais, planuose – paskaita apie profesinį perdegimą.

„Pasirinktos temos yra savotiškas paruoštukas, įrankis darbuotojams, galbūt praversiantys ir darbinėse situacijose ar rūpinantis savo psichoemocine sveikata. Antra vertus, kviečiame išgirsti ir proginių-istorinių gastronominio paveldo įdomybių“, – atskleidė J. Mališkienė.

Viktorija Taurienė, AB „Kauno tiltai“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė:

Viktorija Taurienė. Partnerio nuotr. 

„Dalyvavau keliuose skirtinguose mokymuose, tačiau negalėčiau išskirti vieno reikšmingesnio, visų būta tikslingų. Anglų kalbos tobulinimas, be abejo, praverčia kasdieniuose darbuose. DISC mokymai, atskleidę žmonių tipus, leido suprasti tam tikrus aplinkinių pasirinkimus, reakcijas, rasti raktą sklandesnei komunikacijai, kai esame tokie skirtingi. Darbuotojų saugos ir sveikatos tema, žinoma, nuolat aktuali sekant pulsą šioje srityje, susipažįstant su naujausiomis tendencijomis“.

Vilma Eidukynaitė, UAB IT AKADEMIJA direktorė:

Vilma Eidukynaitė. Partnerio nuotr.

„Džiaugiuosi ilgamečiu bendradarbiavimu su AB „Kauno tiltai“, nes tai parodo, kad teikiamos paslaugos yra naudingos ir reikalingos. Aš manau, kad darbdavio investicija į darbuotojų ugdymą yra svarbus ilgalaikis strateginis žingsnis, kuris gali padėti įmonės augimui ir sėkmei. Parodytas dėmesys darbuotojams juos motyvuoja, todėl mokymus lanko atsakingai ir būna įsitraukę. Kiekvieną kartą prieš mokymus, adaptuojame pavyzdžius pagal tos įmonės poreikius. Mokymų metu sprendžiame daug praktinių pavyzdžių, kuriuos galima pritaikyti praktinėse darbuotojų situacijose. Darbuotojai mokymų metu parodo ir savo pavyzdžius, o taip pat užduoda klausimus. Be to, mokymų metu dalyviai sužino, kaip automatizuoti darbus – tai sumažina klaidų tikimybę, išmokstama profesionaliau kurti dokumentus ar pristatymus. Džiugu dalintis savo žiniomis ir patirtimi, matyti, kaip dalyviai įgyja naujų įgūdžių, įsisavina naudingus patarimus, o smagiausia būna, kai dalyviai pasako: „Šitas sprendimas/komanda sutaupys man valandą laiko“. Juk laikas dabar yra toks brangus!“

Programos vadovė Jolanta Volkavičienė, Europos socialinio fondo agentūra:

„2014–2020 m. finansavimo periodo metu įmonių mokymų projektai sulaukė daug susidomėjimo. Europos socialinio fondo agentūroje sėkmingai įgyvendinome virš 150 užsienio investuotojų įmonių projektų tarp kurių buvo ir „AB Kauno tiltai“. Projektų įgyvendinimo metu buvo apmokyta daugiau kaip 40 tūkst. įmonių darbuotojų, kurie turėjo galimybes kelti savo kvalifikaciją tiek mokydamiesi Lietuvoje, tiek vykdami į mokymus ar konferencijas užsienyje.“

„Praėjusius trejus metus dirbo „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“ ir šį konkursą taip pat laimėjo šios didžiosios įmonės. Aišku, konkurse dalyvavo daugiau įmonių“, – BNS teigė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė.

„Miestas yra suskirstytas į dvi dalis: viena pusė yra Šilainiai, Vilijampolė, Panemunė ir Aleksotas, tai toje dalyje su trim rangovais yra sudaryta sutartis, kita – šešios ar septynios kitos seniūnijos, tose seniūnijose taip pat trys rangovai“, – sakė ji.

Su kiekviena bendrove pasirašyta beveik 75 mln. eurų vertės preliminari sutartis, pagal kurią prireikus tvarkyti kelius jos pateiks pasiūlymus ir varžysis dėl konkretaus užsakymo.

„Trejų metų sutarties vertė – 75,4 mln. eurų, bet tai nereiškia, kad mes įsipareigojam nupirkti visus kiekius ir išnaudoti visus pinigus iš tos sutarties. Tai reiškia, kad mes per metus visame mieste padarome darbų iki 15 mln. eurų iš šitos sutarties. Tik dabar šiek tiek, apie 20 proc. tie įkainiai pakilo“, – aiškino I. Bendokienė.

Trejų metų sutarties vertė – 75,4 mln. eurų.

Anot jos, 2022 metais įmonės suremontavo apie 30 kilometrų gatvių, 16 km šaligatvių ir įrengė apie 8 km dviračių takų. Šiemet numatoma remontuoti dar 22 km gatvių, 16 km šaligatvių ir įrengti apie 7 km dviračių takų, o dėl 2024 metų darbų bendrovės varžysis rudenį – dar nenuspręsta, kurie ruožai bus tvarkomi.

„Dar nėra patvirtintas sąrašas gatvių, kurių remonto reikės kitais metais, tai mes kol kas to varžymosi neplanuojam daryti, bet turbūt jau rudenį prasidės. (...) Mes kadangi dar praeitais metais turėjom tą sutartį, tai visus darbus šiais metais jau esame susipirkę“, – sakė I. Bendokienė.

Pasak jos, iš anksto pasirinkusi rangovus savivaldybė sutaupo daug lėšų, resursų ir laiko.

„Tai palengvina visas viešųjų pirkimų procedūras, nes atnaujintas varžymasis daug greičiau įvyksta, nes tam reikia paraiškoms pateikti tik šešių dienų – pateikia pasiūlymą, pasivaržo tarpusavy, mes turim garantuotai rangovą, nes jie pasiūlymą turi būtinai pateikti, jeigu nepateikia, jie moka baudas“, – sakė savivaldybės atstovė.

I. Bendokienė pridūrė, kad rengiant viešuosius pirkimus dažnai nutinka situacijų, kai pasiūlymo nepateikia nė vienas rangovas, arba pateikia, tačiau siūlo atlikti darbus už labai dideles sumas.

2019 metais su šiomis bendrovėmis buvo pasirašytos bendros iki 164 mln. eurų vertės sutartys, o 2016 metais – iki 170 mln. eurų, iš jų per trejus metus atlikta darbų už beveik 60 mln. eurų.

Tuo metu nekantriausi imasi darbų, antrieji savo laiką skiria savanorystei, dar kiti – stipriau pasiruošti kitų metų egzaminų užduotims. Tačiau yra atvejų, kai jaunuoliai labai kryptingai žino, ko sieks ir nedvejodami susitelkia į savo svajonę. Martyną Agejevą ir Lauryną Jaciunską į bendrą studijų suolą suvedė ne tik pasirinktos elektros energetikos studijos Kauno technikos kolegijoje (KTK), bet ir sykiu pačiupta profesinė galimybė – šiandien jie AB „Kauno tiltai“ energetikos projektus įgyvendinančio padalinio darbuotojai ir savo specialybės entuziastai.

Iš Obelių seniūnijos (Rokiškio raj.) kilęs Martynas prisimena, kad dar mokykliniame suole gerai sekėsi tikslieji mokslai, patiko fizika, todėl studijų pasirinkimas, susijęs su energetika, įvyko natūraliai: „Manau, visi sutiks, jog elektros energetika yra perspektyvi sritis. Būtent dėl aiškių karjeros galimybių rinkausi elektros inžinerijos programą. Tiesa, kaip atsarginį planą turėjau statybų krypties bei kelių inžinerijos studijas. Ir, beje, statybų idėjos nepaleidau ir šiuo metu ją studijuoju lygiagrečiai. O kai didžiąją mokslų kainos dalį kompensuoja darbdavys – motyvacija tik sustiprėja“.

Tuo tarpu iš Lazdijų į laikinąją sostinę studijuoti atvykęs Laurynas taip pat nedvejojo rinkdamasis, ką studijuoti. Didžiausias postūmis jaunuoliui – artimas asmeninis pavyzdys: „Paantrinsiu Martynui, kad į energetiką atviliojo marios profesinių galimybių. Dar daugiau – turiu brolį energetiką, tad šio darbo subtilybės bei specifika man buvo gerai pažįstama. Paprasta, kad nedvejoji ir aiškiai matai, kas būsi baigęs mokslus ir kaip kursi vertę visuomenei“.

Manau, visi sutiks, jog elektros energetika yra perspektyvi sritis. Būtent dėl aiškių karjeros galimybių rinkausi elektros inžinerijos programą.

Vos prieš porą savaičių sėkmingai baigiamuosius darbus apgynę pašnekovai sutaria, kad neprašovė pasirinkdami KTK. Didžiausias šių studijų privalumas, anot Lauryno, nenuginčijamas praktiškumas: „Pasidariau namų darbus – pasidomėjau kitas aukštąsias (ne)universitetines mokyklas pasirinkusiųjų atsiliepimais ir rekomendacijomis. Kadangi gyvenime daug ką grįsti ne žodžiais, o darbais reikia, tai įstojau į KTK, siūlančią pačiupinėti specialybę, pasimatuoti ją per praktinius užsiėmimus“.

Martynas taip pat atkreipė dėmesį į kolegijoje inicijuojamų projektinių darbų, laboratorinių užsiėmimų gausą. O kur dar studijų metu sutikti nauji žmonės – ir dėstytojai, ir energetikai svečiai, ir vyresni kurso draugai, jau turį sukaupę energetikų patirties.

Tai, kad abu vaikinai ėmė darbuotis energetikos srityje dar nebaigę studijų, tik patvirtina didžiulį šių specialistų poreikį. Antrame kurse, regis, eilinis įmonės vizitas kolegijoje iš esmės pakreipė Martyno ir Lauryno tolesnį kelią: parodę iniciatyvą bei norą mokytis ir tobulėti, jie buvo pakviesti prisijungti prie AB „Kauno tiltai“ energetikų padalinio. „Abiem nerti į šitą profesinį nuotykį buvo drąsiau“, – šypsosi Laurynas, kuriam šis energetiko darbas – pirmasis. AB „Kauno tiltuose“ jaunuoliai gavo progą ne tik pradėti savo karjerą energetikoje, bet ir informacijos bei kolegišką palaikymą rašant savo baigiamuosius bakalauro darbus. Martynas gilinosi į  330 kV oro linijos Lietuvos elektrinė- Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo temą, o Laurynui buvo įdomu išanalizuoti  110/10 kV Visagino TP rekonstrukcijos projektavimą.

Nauja pradžia, žinoma, reikalauja stiprios motyvacijos, pagavumo, žingeidumo. Perprasti patikėtų užduočių subtilybes gelbsti lydinti mentorystė, inžinerinis požiūris į problemas bei mokymasis iš klaidų. „Tik atėję gavome pastiprinimą – mano bendravardį darbų vadovą, kuris itin kantriai ir kolegiškai nukreipia, paaiškina, jei reikia – padrąsina“, – pasakoja Martynas. „Inžinieriai savo darbe vadovaujasi kredo, kad bet kokiai (net ir sudėtingiausiai) situacijai bus rastas sprendimas. Taigi, su tokiu nusiteikimu nebaisu ir imtis visų pirmų kartų, kai reikia skambinti, derinti, aiškintis ir taip krautis nepamainomą profesinių žinių bagažą“, – dėsto L. Jaciunskas.

Įmonėje vaikinai turi visas galimybes įsitraukti į svarbius projektus. Laurynui šiuo metu patikėtas Jonavos transformatoriaus pastotės rekonstrukcijos administravimas, jo bendramoksliui – penkių mažesnių pastočių (Vidzgirio, Varėnos, Saugų, Vilijampolės, Panerių). Nors darbas yra daugiau „popierinis“ – grafikų ruošimas, protokolų rengimas, darbo projektų, pastabų derinimas ir pan. – užduočių niekuomet nepristinga. Tai, savo ruožtu, tik dar labiau leidžia įgyti energetikui naudingų gebėjimų, pavyzdžiui, kantrybės, lankstumo, didelio informacijos srauto valdymo.

Tik atėję gavome pastiprinimą – mano bendravardį darbų vadovą, kuris itin kantriai ir kolegiškai nukreipia, paaiškina, jei reikia – padrąsina.

Tiesa, kaip ir visur, taip ir čia daugelis dalykų ir procesų nulemiami žmogiškojo faktoriaus. „Žmonių, kaip ir užduočių, yra įvairiausių. Natūralu, jog su vienais komunikuoti paprasta, su kitais sudėtingiau. Vienur daugiau geranoriškumo ir platesnio situacijos matymo, tačiau pasitaiko ir nepajudinamų formalistų. Bet su anksčiau jau minėtu inžineriniu nusiteikimu viskas įmanoma“, – optimizmo nepraranda Laurynas. Jį papildydamas M. Agejevas sako, jog norint būti geru energetiku, reikia gebėti planuoti bei organizuoti, valdyti energetikos projektus. Taip pat svarbu analizuoti situaciją, atpažinti problemas ir, žinoma, rasti sprendimus. Ne mažiau reikšminga pačiam rodyti iniciatyvą, patikėtas užduotis atlikti sąžiningai ir atsakingai.

Abu vaikinai pripažįsta, jog tobulėti verčia ne tik bendradarbių konsultacijos ar mentoriaus pagalba. Iššūkiai irgi yra savotiškas išlipimas iš komforto zonos. Didelė projektų apimtis, kartais – žmonių trūkumas ar priekabūs užsakovai verčia greitai reaguoti, tartis ir judėti į priekį. Savo ruožtu Laurynas pažymi komunikacijos su visomis bendradarbiaujančiomis grandimis laiku ir vietoje svarbą: „Pamenu, pačioje darbo pradžioje buvau šiek tiek sutrikęs, kai ne visai žinai kam ir ko. O juk tinkamai pateikta informacija – bet kokių sklandžių procesų variklis“.

Apie ateitį M. Agejevas kalba atsargiai – kol kas dirbdamas „Kauno tiltuose“ jaučiasi savose vėžėse, todėl planuoja ir toliau čia likti. Yra pasvarstymų apie tolesnes studijas, siekiant aukštesnio akademinio laipsnio, taip pat galvoja apie aukštesnę pareigybės poziciją. Tuo tarpu Lauryno planuose – noras gilintis į atsinaujinančią energetiką.

Pabaigai pašnekovai ypač atkreipia besirenkančiųjų studijas moksleivių dėmesį. Anot jų, svarbu susitarti su savimi, ar norima, jog būsimas darbas suteiktų prasmės jausmą. Elektros energija mūsų kasdieniame gyvenime tapo įprasta kaip oras. Ji maitina mūsų namus, verslus, pramonę, transportą. Sumanūs elektros energetikos specialistai rūpinasi energetiniu efektyvumu, atsinaujinančių energetikos šaltinių diegimu. Turėdami užtikrintą elektros tiekimą, galime imtis mažų buitinių darbų ir valdyti didžiulius projektus gamyboje. Kitaip tariant, elektra yra visur ir ją prisimename dažniausiai tik tada, kai ji pradingsta. Dar daugiau – energetika siūlo būti strategiškai svarbių projektų dalimi. Vienas tokių – Baltijos šalių sinchronizacija ir ėjimas energetinės nepriklausomybės link.

Kokybiškas ir praktiškas elektros energetikos studijas siūlo Kauno technikos kolegija.

AB „Kauno tiltai“ visuomet laukia motyvuotų būsimųjų energetikų kolegų (-ių) praktikai ar įvairioms darbo pozicijoms.

Kažkur vasarą pro akis prašvilpia įkaitusi magistralė, o mieste retkarčiais paburbuliuojame, jei dėl kelio darbų tenka palaukti spūstyse. Vis dėlto, jeigu nebūtų racionaliai, funkcionaliai suplanuotos, išvystytos ir prižiūrimos transporto infrastruktūros, mūsų visų gyvenimai keistųsi iš esmės. Ne tik mūsų. Be patogaus susisiekimo iš principo sustotų ekonomiką palaikantys visų sektorių procesai. Nenuostabu, kad istorijoje nestinga pavyzdžių, kai, praūžus karui, pirmiausia skubėta naujai tiesti sugadintus kelius ar geležinkelius, statyti susprogdintus tiltus.

Kad ir kaip sparčiai technologinė pažanga evoliucionuotų, stebintų robotizuotais sprendimais ir dirbtinio intelekto stebuklais, žmogus ir jo gebėjimai išlieka reikšmingi. Transporto infrastruktūra – ne išimtis. Jei pasiryšite savo profesinę ateitį sieti su kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija, gausite ne tik progą suprasti, išmokti ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Svarbiausia yra tai, kad kasdien kursite matomus (kelių, gatvių, tiltų, geležinkelių) ir nematomus (susitikimo džiaugsmo) stebuklus.

Apie atradimus, sprendimus ir savo pasirinkimų keliones pasakoja kelių inžinierius ruošiančių šalies aukštųjų mokyklų absolventai: Kamilė Znutienė (Kauno technikos kolegija, KTK, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VILNIUS TECH), Mantvydas Radžiūnas (KTK, VILNIUS TECH) ir Gustas Mensevičius (VILNIUS TECH).

Pradžia: AB „Kauno tiltai“ meistru dirbantis M. Radžiūnas kelių inžineriją atrado tik baigęs statybų krypties studijas KTK. (Partnerio nuotr.)

Visi trys kelių inžinerijos studijas atrado savaip. Kamilė nuo vaikystės su malonumu rausdavosi kelių projektų dėžėse, sklaidydavo brėžinius, kuriuos namo parsinešdavo dėdė. Nors jau būdama abiturientė ruošėsi stoti į kelių policijos specialybę, prieš pat stojamuosius lūžusi koja iš esmės pakeitė planus ir dabar pašnekovė – jau kone dešimt metų AB „Kauno tiltai“ projektų administravimo inžinierė. Pirmiausia ji mokslus krimto KTK, vėliau žinias gilino sostinėje, pasirinkusi VILNIUS TECH siūlytas išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas.

Minėtoje įmonėje meistru dirbantis Mantvydas kelių inžineriją atrado tik baigęs statybų krypties studijas KTK. „Jau rašydamas baigiamąjį darbą supratau, kaip man patinka technika ir žemės darbai. Po studijų metus tarnavau inžineriniame J. Vitkaus batalione – kaip tyčia kuopoje, atsakingoje už žemės kasimo darbus. Ten dar aiškiau supratau, kad suksiu į kelių statybą.“ Pradėjęs kaip buldozerio mechanizatorius, įsidrąsinęs ir įgijęs patirties, jis nusprendė baigti porą metų trunkančias išlyginamąsias kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijas: „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, juolab kad darbdavys kompensuoja net 75 proc. studijų kainos. Šiuo metu jau esu meistras, dirbu Tauragės aplinkkelio statybos objekte.“

Gustas savo, kaip būsimojo kelių inžinieriaus, kelią rado paskatintas tėvų: „Mokykloje padariau namų darbus, t. y. labai stropiai domėjausi įvairiomis specialybėmis, konsultavausi su skirtingų sričių specialistais, kaip ir kas. Inžinerija tuo metu skambėjo labai paslaptingai, tačiau, pasitikėdamas tėvų pasiūlymu, nusprendžiau stoti į kelių, geležinkelių ir miestų inžineriją. Jau pirmaisiais metais supratau, kad esu savose rogėse.“

Kas labiausiai patiko kolegijos ir universiteto suole? Kamilė konkreti – kelių inžinerijos specialybės dalykai, planavimas, projektavimas, kelių, tiltų, geležinkelių statyba. „Laboratoriniai ir praktiniai užsiėmimai – visiška fantastika! Pamatai, kaip teorija įgauna realią praktinę išraišką ir vertę. Apskritai, ši sritis kol kas nepakankamai suprantama kaip novatoriška. Juk inovacijos neaplenkia nei projektavimo, nei statybos ar statinio priežiūros metodų. Vien kokios BIM (angl. Building Information Modelling) galimybės!“ Anot Mantvydo, universitete itin naudingos paskaitos apie medžiagotyrą, naujų technologijų taikymą, asfaltą. Studentai, pasitelkę programas, projektavo oro uostus, geležinkelius. „Juokauju, kad užsiimu ir edukacine veikla. Aplinkiniams reikia priminti, kad kelių inžinierius – jau seniai ne su šiupeliu švytuojantis kelio darbininkas, juk darbe daug 3D sistemų, kompiuterinių programų – tik mokykis!“

Būsimiesiems kelių inžinieriams nereikia nerimauti dėl darbo perspektyvų ar gresiančios monotonijos. Kamilei ginantis baigiamąjį darbą KTK, ją pastebėjo dabartinis AB „Kauno tiltai“ vadovas ir pakvietė prisijungti prie komandos. Taigi, iš studento suolo – tiesiai į didžiausius ir įdomiausius projektus. Jai antrina Gustas ir patikina, kad tiek jis, tiek jo kurso draugai jau pirmaisiais ar antraisiais studijų metais įsidarbino pagal specialybę. Būsimieji susisiekimo infrastruktūros inžinieriai jaučiasi laukiami įmonėse ir atlikti praktikos, kuri, beje, beveik visais atvejais atlyginama.

Kaip pasimatuoti, ar ši profesija – tau? Ko tikėtis ir kam nusiteikti? Pirmiausia – kad kelių inžinierių poreikis jau šiandien drastiškai auga. Juk gyvenimas nestovi vietoje, kelių, gatvių tinklai plečiasi drauge su augančiais miestais. Ši sritis reikalauja nuolatinio atnaujinimo, įvairių sprendinių. Kamilė pabrėžia, kad inžinieriaus darbas reikalauja daug kūrybos, tikslumo ir loginio mąstymo. „Kasdien ieškai galybės atsakymų, situacijos vertinimų, žongliruoji krūva skaičių ir viską sintetini, kad gautum geriausią rezultatą. Taigi, nuoboduliui praktiškai jokių šansų“, – sako ji. Mantvydui labiausiai patinka matyti, kaip plynoje vietoje atsiranda objektas: „Pradžioje žolė, paskui, žiūrėk, jau asfaltas garuoja, šaligatvio bortelius dedi ir galiausiai kelias ar viadukas, kuris išliks ilgam ir tarnaus visuomenei. Tas apčiuopiamumas gal labiausiai ir veža.“

Galiausiai, reikėtų žinoti, kad studentai kelininkai – smagūs, aktyvūs jaunuoliai. Gustas, jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ prezidentas, pasakoja, kad šis klubas vienija skirtingų kursų studentus. „Organizuojame įvairius renginius, išvykas į įmones, statomus objektus, gamyklas. Tokiuose susibūrimuose susipažįstame su buvusiais kelių inžinerijos absolventais ir būsimaisiais kolegomis, vadovais.“

Šiuo metu Lietuvoje kelių inžinerijos krypties studijas siūlo dvi aukštosios mokyklos – Kauno technikos kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Regina Motienė, KTK Statybos inžinerijos krypties kelių studijų programos kuratorė

Mūsų kolegija gyvuoja daugiau nei 100 metų, o kelininkus su istoriniais pertrūkiais ugdome kone 90 metų. Taigi, esame toli gražu ne naujokai, o ilgametę patirtį turinti, gabius specialistus ruošianti institucija, itin orientuota į praktiškas studijas. Per trejus mokymosi metus mūsų studentai gauna aktualią, koncentruotą profesinę informaciją, išbando modernią skaitmeninio projektavimo laboratoriją. Didelis dėmesys skiriamas ne tik plataus profilio specialybės dalykams, bet ir praktikai, kai teorinės žinios pritaikomos dirbant realiuose objektuose. Siekiame parodyti studentams kelių inžinerijos srities profesines alternatyvas – nuo projektuotojo, darbų vadovo, profesionalaus sąmatų skaičiuotojo ar projektų administratoriaus iki su 3D sistemomis dirbančio geodezijos specialisto, laboratorijos aso. Dar daugiau – labiausiai motyvuoti studentai naudojasi progomis, sudarančiomis sąlygas išvykti mokytis į Europos universitetus pagal mainų programą „Erasmus+“, atlikti praktiką užsienio įmonėse. Verslo atstovai – socialiniai partneriai – skiria savo skatinamąsias stipendijas geriausiems, sumoka už studijas savo darbuotojams, prisideda prie pačios studijų programos ar baigiamųjų darbų vertinimo ir tobulinimo. Nestinga būdų, kaip skatinti ir plėtoti kelių inžineriją. Iš pačių studentų, žinoma, tikimės iniciatyvumo, matematinio mąstymo, atkaklumo, disciplinos ir pagarbos aplinkai ir kitiems.

Kviečiame savo profesinį kelią nutiesti tiesiant tikrus kelius!

Doc. dr. Viktoras Vorobjovas, VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas

VILNIUS TECH Kelių katedra kelių inžinerijos specialistus ruošia jau daugiau nei 100 metų – nuo 1922 m. Turėdami gilias studijų ir mokslo tradicijas, esame nuoseklūs, inovatyvūs ir atliepiantys laikotarpio iššūkius. Kas dieną kiekvienas iš mūsų vidutiniškai atlieka tris keliones – nesvarbu, kokia nuotaika ar oras už lango. Automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, dviračiu ar pėsčiomis – kiekvienai kelionei reikalinga infrastruktūra, kurią žmonės, baigę mūsų specialybę, planuoja, projektuoja, stato ir prižiūri. Ugdant būsimų specialistų inžinerinį mąstymą, gausios teorinės žinios įprasminamos praktiniuose užsiėmimuose arba atliekant laboratorinius darbus. Žinoma, neatsiliekama nuo mūsų srities aktualijų, tokių kaip informacinis statinio modelis, skaitmeninė statyba, aplinkos apsaugos užtikrinimas, poveikio aplinkai vertinimas ir pan. Studentus ugdome darbui įmonėse ir atveriame kelius į mokslo pasaulį. Jie turi galimybę dirbti universiteto mokslo institutuose arba laboratorijose, kur kuriamos naujos, inovatyvios, aplinkai draugiškos medžiagos ir technologijos, diegiamos inovacijos. Studijų metu aktyvūs mūsų socialiniai partneriai, įvairios įmonės, kurie skaito paskaitas, dalyvauja rengiant baigiamuosius darbus; vykstama į statybos objektus, skiriamos skatinamosios stipendijos, sudaromos galimybės atlikti praktiką kitų šalių kompanijose. Galimybių yra ir dar daugiau. Laukiame visų, norinčių studijuoti profesiją, apie kurią visada turėsi, ką papasakoti, ir pasiryžusių kurti savo ateities kelią, patogią ir saugią susisiekimo infrastruktūrą Lietuvoje.

– Tų pažeidimų rasta nemažai, bet kokie užfiksuoti esminiai, didžiausi?

– Reikėtų pažymėti, kad darbus vykdė vienas iš „Kauno tiltų“ subrangovų, kurie būtent ir ardė tiltą. Pirminiame etape, kiek nustatė VDI inspektoriai, įmonė buvo parengusi ardymo darbų technologijos projektą, pagal kurį ir dirbo. Tačiau, kai suiro pati tilto konstrukcija, dalis atramos nukrito, įmonei reikėjo iš naujo pervertinti visą riziką ir parengti naują projektą esant naujoms sąlygoms, nes pavojai pasikeitė. Tiksliau tos rizikos išaugo. Šiandien tiltas gali virsti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, pasisukti ir t. t. Į šį klausimą turėtų atsakyti ekspertai, nes ne VDI kompetencijoje įvardinti, kokie konkretūs ardymo darbų pažeidimai buvo padaryti.

Darbuotojai dirbo pavojingose zonose, kurios nebuvo aptvertos. Darbams vadovavo netinkamos atestacijos darbų vadovas.

– Jūsų inspektoriai sureagavo į gautą pranešimą ir atliko patikrinimą?

– Taip, vasario 15 dieną VDI gavo pranešimą, kad būtent prie tos nukritusios konstrukcijos vėl atnaujinti darbai. Atvykę VDI Kauno teritorinės darbo inspekcijos inspektoriai būtent dėl tų minėtų pažeidimų ir sustabdė darbus. Esminis pažeidimas – pasikeitus sąlygoms nebuvo atnaujintas ar parengtas iš naujo griovimo darbų projektas. Darbuotojai dirbo pavojingose zonose, kurios nebuvo aptvertos. Į pavojingą zoną galėjo patekti ir pašaliniai asmenys. Taip pat – patikrinimo metu  darbams vadovavo netinkamos atestacijos darbų vadovas. Tikrai buvo padarytas ne vienas pažeidimas, kuris galėjo sąlygoti keleto žmonių žūtis, jeigu tuo metu būtų pajudėjusi ir kritusi tilto konstrukcija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dabar situacija yra stabilizuota, nelaimėms kelias užkirstas?

– Būtent ši nugriuvusio tilto situacija nėra pakankamai saugi. Tilto avarijos tyrimui vadovauja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai. Tikimasi iš jų tam tikrų rekomendacijų ir parengto kompetentingo projekto.

– Kaip suprantu, atsakomybė dabar krenta ne ant bendrovės „Kauno tiltai“ pečių, bet ant jų subrangovo, kuris ir vykdė tuos ardymo darbus?

– Iš principo tas, kas vykdo darbus, tas ir privalo parengti atitinkamus dokumentus, kad galėtų saugiai tuos darbus įgyvendinti.

– Kokios gresia baudos pažeidėjams?

– Kadangi šio įvykio metu nukentėjusiųjų nebuvo, tai jau – nebe VDI kompetencija. Tai turėtų spręsti, manau, atitinkamos institucijos. Greičiausiai, tai bus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prerogatyva.

Sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia įmone pasirašyta gruodžio 2-ąją, įmonė laimėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbtą magistralės nuo 79 iki 85 kilometro rangovo konkursą, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

„Kauno tiltų“ kainos ir kokybės santykis įvertintas 99,85 balo. Be šios bendrovės, konkurse taip pat dalyvavo įmonė „Hisk“, ruožą siūliusi rekonstruoti už 66,5 mln. eurų (89,29 balo) ir „Fegda“, kurios pasiūlymo vertė viršijo 72 mln. eurų (95,12 balo).

Laimėtoja dviejų eismo juostų kelią iki 2023 metų spalio pabaigos rekonstruos į keturių juostų magistralę, kuri atitiktų tarptautinius standartus. Cvpp.lt ataskaitoje nurodoma, kad sutartis galioja iki 2024 metų vasario 16-osios, tačiau direkcija BNS patikslino, kad visi darbai turi būti baigti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (vėliausiai – gruodžio 19 dieną) – tai yra iki kitų metų spalio pabaigos.

„Via Baltica“ ruožą nuo 72,5 iki 79 kilometro rekonstruos „Fegda“, su ja spalį LAKD pasirašė 55,8 mln. eurų vertės sutartį.

Anot LAKD, baigus projektavimą, dar šiemet ketinama paskelbti ir ruožo nuo 56,8 iki 72,5 kilometro konkursą, o ketvirtojo magistralės ruožo nuo 85 iki 97 kilometro konkursas turėtų būti paskelbtas šių metų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje.

Visą daugiau kaip 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos planuojama rekonstruoti iki 2024 metų pabaigos.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 60 proc. sudaro krovininis transportas.

„Nauji projektai ir naujos veiklos sritys mūsų komandų niekada negąsdino, bet šiemet iš tiesų įrodėme, kiek daug ir plačių kompetencijų turime, kad sklandžiai įgyvendiname projektus, kurie anksčiau mums galėjo pasirodyti neįprasti, netipiniai“, – sako Aldas Rusevičius, didžiausios transporto infrastruktūros statybos bendrovės Baltijos šalyse generalinis direktorius.

Vadovas pastebi, jog darbuotojų atsiliepimai rodo, kad nauji projektai ir veiklos įvairovė – didelis privalumas. „Naujovės verčia tobulėti visą organizaciją ir kiekvieną komandos narį atskirai“, – įsitikinęs A. Rusevičius ir priduria, kad veiklų diversifikacija versle padeda suvaldyti rizikas, kurių pastaraisiais metais smarkiai pagausėjo.

Mato iššūkius, bet nestovi vietoje

„Kauno tiltų“ vadovas atidžiai seka svarbiausius Lietuvos ir Baltijos šalių infrastruktūros projektus. Anot jo, nuo tokių projektų kaip „Rail Baltica“ ar elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos programos priklauso Lietuvos ir viso regiono ekonominė raida ir ateitis. Tad atsakomybės – labai daug, tik gerų žinių verslui – mažoka. Pavyzdžiui, šiais metais nebuvo uždegta žalia šviesa geležinkelio „Rail Baltica“ statybai, traukėsi ir kelių statybos darbų apimtys. Be to, brangsta žaliavos, degalai ir energijos ištekliai, darbo jėga.

„Bet neketiname stovėti vietoje – ieškome ir atrandame naujų galimybių. Sėkmingai įsibėgėjome su projektais kitose, mums netipinėse srityse. Statėme fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Mūsų Energetikos padalinys aktyviai įsitraukė į Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros sistema programos projektus. Ši programa vykdoma itin intensyviai, nes sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo ir prioritetinis ES projektas. Mūsų specialistų komandos prisiderina prie darbų ritmo, dalį patikėtų užduočių atliekame netgi greičiau negu numatyta sutartyse“, – teigia A. Rusevičius.

„Kauno tiltai“ kaip patikimas partneris dalyvavo elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ projekte, statant pirmuosius Baltijos šalyse baterijų parkus. Šie baterijų parkai garantuoja energijos tiekimo saugumą ir stabilumą.

„Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius teigia, kad didesnės darbų apimtys kitąmet leistų ne tik išlaikyti, bet ir padidinti darbuotojų skaičių. „Kauno tiltų“ nuotr.

Energetikos projektą lygina su širdies operacija

Vienu didžiausių kauniečiams patikėtų iššūkių bendrovės darbų vadovas Evaldas Kucinas vadina Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 330 kV skirstyklos rekonstrukciją.

Visus šiuos darbus E. Kucinas lygina su širdies operacija, kai tuo pat metu turi būti palaikoma visos sistemos gyvybė – sustabdyti procesų negalima. „Specialistams tai – didelė atsakomybė, bet susirinkus visą informaciją, tinkamai pasirengus, susiplanavus darbų etapus, įveikiami tampa net ir sudėtingiausi projektai. Tai labai praturtina mūsų visų patirtį ir įrodo mūsų sugebėjimus įgyvendinti nacionalinės ir tarptautinės svarbos iššūkius. Kai viskas suplanuota ir aiški veiksmų seka, atsakomybės našta virsta įprasta darbo rutina“, – tvirtina bendrovės darbų vadovas E. Kucinas.

Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbūs darbai įkvepia ir motyvuoja papildomai. O matyti baigtą darbą, pavyzdžiui, pastatytą paskutinę 330 kV oro linijos Elektrėnai–Alytus atramą, specialistams labai malonu.

Profesionalus auginantys projektai

Kad žiūrėti į pabaigtą objektą yra puikus jausmas, kolegai pritaria meistras Vytautas Gramauskas. Šis bendrovės darbuotojas, anot kolegų, tiesiog negali nustygti vietoje – sėkmingai kaupia patirtį, auga kaip profesionalas, atlikdamas jam patikėtas užduotis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„2019 metais planavau mėnesį ar pusantro padirbėti Švedijoje statant pralaidą. Švedai labai ilgai tvarkė projekto dokumentus, o dykas sėdėti nenorėjau – tarsi prilipau prie kito, tiltų statybos, projekto: skaičiau brėžinius, žiūrėjau kaip vyksta darbai, kuo galiu padėti. Pamažu perėmiau vis daugiau funkcijų, atsakomybių ir pareigų. Iš pradžių buvau atsakingas už statomo tilto pamatus, po to – už kolonas, galiausiai – už tilto perdangą. Kai pagrindinis darbų vadovas išvažiavo, man buvo perleistas viso projekto pabaigos etapas. Taigi, vietoj planuotų 1,5 mėnesio Švedijoje praleidau 2,5 metų“, – pasakoja V. Gramauskas, iki tiltų statybos inžinieriaus karjeros „Kauno tiltuose“ dirbęs darbų saugos specialistu.

Įdomiausiu darbu šiemet meistras vadina Klaipėdoje statytą estakadą. Eismas ja bus paleistas jau kitais metais. „Gera žinoti, kad mano darbai teikia didelę naudą visiems žmonėms, palengvina jų susisiekimą ir gyvenimą daro patogesnį“, – teigia V. Gramauskas. Jis jau žino, kur darbuosis kitais metais – vadovaus viaduko virš Jonavos gatvės statybai Kaune.

Bendrovės vadovas A. Rusevičius papildo, kad viaduko per Jonavos gatvę projektas bus vykdomas koja kojon su viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija. Viskas turės būti įgyvendinta greičiau negu per dvejus metus. Per šį laiką vienas vidurinis tiltas bus išardytas, o vietoje jo pastatyti du.

Padeda visai Lietuvai išlaikyti eismo saugumo egzaminą

Po „Kauno tiltams“ patikėtų A. Meškinio tiltų rekonstrukcijos visai šaliai svarbus magistralinis kelias taps platesnis ir saugesnis, nes tranzitinis eismas bus visiškai atskirtas nuo vietinio.

„O saugesni keliai yra svarbiausias mano darbo tikslas“, – tvirtina „Kauno tiltų“ darbų vadovas Emil Danilčenko, atsakingas už eismo organizavimo saugumą statybos metu.

E. Danilčenko įsitikinęs, kad siekiant sumažinti žūčių eismo nelaimėse, svarus yra ir visų kelininkų indėlis. Rengdami ir įgyvendindami projektus „Kauno tiltų“ specialistai visada kruopščiai analizuoja eismo parametrus ir saugumo situaciją, parenka geriausias priemones, sumažinančias incidentų remontuojamuose kelio ruožuose riziką.

O kokie iššūkiai kitąmet laukia visos bendrovės? „Dabartinis užsakymų portfelis užtikrina, kad 2023 metais darbų nemažės. Galbūt net pavyks padidinti jų apimtis – tai leis ne tik išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, bet ir sukurti naujų darbo vietų“, – tikisi „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A. Rusevičius ir iškart priduria, kad infliacija, didėjančios palūkanų normos, išaugusios energijos ir medžiagų kainos, tiekimo grandinių nestabilumas kitąmet turės didelės įtakos ne tik bendrovės, bet ir viso sektoriaus veiklai.

Naująjį projektą Lietuvos automobilių kelių direkcija patikėjo atlikti „Kauno tiltams“, laimėjusiems viešąjį konkursą. Būtent šios bendrovės specialistų komanda pavasarį baigė statyti tiltą, kuriuo A1 keliu iš Vilniaus pusės atvažiuojantys automobiliai nusuka į Lapes bei Panerių gatvę, taip pat važiuoja į prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“. O nuo Jonavos gatvės jungiamuoju keliu atriedantys kauniečiai jau priprato pakilti viaduku ir atsidurti ant šio, šiaurinio, tilto.

Atskirs vietinį ir magistralinį eismą

Alfonso Meškinio tilto rekonstrukcija yra visai Lietuvai svarbaus transporto infrastruktūros modernizavimo proceso dalis. „Po permainų šis transporto mazgas visiškai atitiks šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrins patogesnį susisiekimą. Vietoj vieno vidurinio tilto bus pastatyti du, o tai leis išplatinti kelią ir visiškai atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio. Taigi, vietoj trijų dabartinių tiltų turėsime keturis. Dviem naujais viduriniais tiltais vienas transporto srautas judės Klaipėdos kryptimi, o kitas – Vilniaus“, – aiškino „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Tuo tarpu šoniniai tiltai bus skirti vietiniam susisiekimui.

Skaičiuojama, kad iš viso šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir A. Meškinio tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ automobilių srautas per parą siekia iki 78 tūkst. automobilių.

Sutartyje su Lietuvos automobilių kelių direkcija numatyta, kad tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkytos iki 2024 m. pabaigos. Anot A. Rusevičiaus, vos įsigaliojus sutarčiai lapkričio pradžioje bendrovės pajėgos aktyviai ėmėsi parengiamųjų darbų. Dirbti šiame projekte jau dabar yra sutelktos 150 darbuotojų pajėgos. Tai – įrodymas, kad infrastruktūros modernizacija šalyje kuria darbo vietas.

Seną tiltą išardys per kelis mėnesius

Naujo šiaurinio tilto svarba dar labiau išaugs, nes rekonstrukcijos metu per jį bus nukreipiamas eismas Klaipėdos kryptimi. Tad automobilių srautas ant tilto taps intensyvesnis, o vairuotojams teks prisitaikyti prie laikinų pokyčių.

Statytojams iš pradžių teks išardyti 1964 metais statytą tiltą per Nerį. Darbai truks apie 3–4 mėnesius, kol liks tik seno tilto poliai.

„Viską pradėsime vandenyje – supilsime salas aplink esamas tilto atramas, kad konstrukcijas būtų galima pasiekti sausuma. Šios salos bus sutvirtintos spraustasiene, kad vanduo neplautų supilto grunto. Turėdami tvirtą pagrindą imsimės ardymo darbų“, – dalijosi „Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius.

Svarbiausia taisyklė – išlaikyti pusiausvyrą

Specialistų teigimu, tilto ardymas yra labai nuoseklus procesas, vykdomas pagal griežtą tvarką saugant aplinką. Iš pradžių teks nuimti seną asfalto dangą, išardyti senus turėklus, atitvarus, išmontuoti šalitilčio plokštes ir kitus konstrukcijų elementus.

Pačiu sudėtingiausiu ir atsakingiausiu darbų etapu inžinieriai vadina gelžbetoninės tilto perdangos ardymą. Kone prieš 60 metų statyto tilto perdanga yra sumontuota pusiausvyros metodu: dėžinė perdanga buvo montuojama nuo atramos einant tolygiai į šonus iš abiejų pusių. Taigi, ir ardymas turės vykti tokiu pačiu principu, tik atvirkščiai. Tilto perdanga bus pradėta ardyti nuo kraštų tolygiai ir vienodai artėjant atramos link.

Virš vandens esančioje zonoje daug darbo turės automobilinis kranas, kurio keliamoji galia siekia apie 500 tonų. Šiuo galiūnu bus iškeliamos gelžbetoninių konstrukcijų dalis, kurias prieš tai atpjaus deimantiniai pjūklai. Sausumoje šios dalys bus trupinamos hidraulinėmis žnyplėmis. Taip žingsnis po žingsnio, kartojant tą patį veiksmą, perdanga bus visiškai pašalinta. Po to specialistai išardys tilto atramas ir senus pamatus. Galiausiai liks tik poliai.

„Visas tilto ardymo procesas suplanuotas taip, kad poveikis aplinkai būtų minimalizuotas. Pasirinkome saugiausius sprendimus, kad viso proceso metu ramiai kontroliuotume situaciją. Todėl nebus jokių sprogdinimų ar panašių veiksmų. Aplink gyvenimas ir toliau tekės sava vaga“, – konstatavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius.

Permainų nauda bus akivaizdi

Vietoj vieno išardyto tilto bendrovė pastatys du naujus. Sutartyje numatytų darbų vertė siekia 68,37 mln. eurų.

Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas.

A. Rusevičius įsitikinęs, kad naujų tiltų statybose itin pravers nesena patirtis, kurią komanda sukaupė statydama šiaurinį tiltą. „Kauno tiltų“ vadovas pastebi, du modernūs naujieji tiltai bus tokios pačios konstrukcijos kaip ir jau pastatytas, kuriuo sklandžiai ir saugiai vyksta eismas.

„Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas“, – tvirtino A. Rusevičius.

Pašnekovas sutinka su ekspertais, kurie teigia, kad automobilių srautai pagrindiniuose šalies keliuose vis auga, tad infrastruktūrą būtina atnaujinti, tobulinti ir plėtoti. „A. Meškinio tiltas Kaunui yra labai svarbus, nes sujungia miestą su rajonu, išlaisvina miesto augimą ir priemiesčių plėtrą. Po rekonstrukcijos vietos gyventojams bus patogiau. Turėtų pagerėti saugumo situacija, sumažėti spūsčių, keliaujantys žmonės sutaupys laiko“, – apibendrino A. Rusevičius, teigiantis, kad ilgalaikę pažangių pokyčių vertę pajaus visi, o eismo nepatogumai dėl rekonstrukcijos darbų bus laikini.

Dėl didelio eismo intensyvumo ir tiltų apkrovimo rekonstruoti šiuos tiltus per Nerį nuspręsta 2018 metais. Susisiekimo ministerija numato, kad pastačius vidurinį tiltą ateis ir paskutinio, pietinio, tilto rekonstrukcijos eilė. Planuojama, kad visi Islandijos plento kompleksinio projekto etapai turėtų būti baigti 2025–2026 metais.