Tanką T-72B Vytauto Didžiojo karo muziejui perdavė Ukrainos Nacionalinis karo istorijos muziejus Kyjive. Norint išvengti provokacijų, tankas eksponuojamas VI forto teritorijoje, o ne jo prieigose. Karo technikos ekspozicijos lankytojai šį tanką nemokamai galės apžiūrėti gegužės 13-ąją nuo 13 valandos iki 23 valandos.

T-72B – sovietų ir okupantės Rusijos agresijos simbolis. Tokius tankus su modifikacijomis Rusija naudojo Afganistano, Ičkerijos kare, sausio 13-osios įvykių Lietuvoje metu, bet šiandien vienas po kito juos naikina Ukrainos kariai. Šis trofėjinis tankas buvo nukautas Kyjivo regione, tankų mūšio metu į jį pataikė „Javelin“ raketa.

Organizatorių nuotr. 

Anot organizatorių, trofėjinis tankas – puikus įrodymas, kaip Ukrainos kariai didvyriškai gina savo laisvę, savo valstybę, visą Europą. Kiekvienas sunaikintas okupantų tankas – žingsnis arčiau Ukrainos pergalės. 

Telefonas kaito

Dar likus daugiau kaip parai iki šios akcijos, per kurią rinkta pagalba Ukrainos kariams, būtinos išankstinės registracijos telefonu jau buvo užsiregistravę apie pusantro šimto žmonių.

Anot tokiais duomenimis disponavusios šios ekspozicijos atstovės Ramintos Kiudulienės, ne – tik kauniečiai bei kitų šalies vietovių gyventojai, bet ir ukrainiečiai, radę Lietuvoje užuovėją nuo Rusijos kariuomenės invazijos jų šalyje baisybių.

„Tokio didelio žmonių srauto nesitikėjome. O surengti tokią akciją stengėmės kuo anksčiau, nes jau prasideda šalčiai. Ir Ukrainos kariams mūsų organizuojamos pagalbos reikia kuo greičiau. Lietuvoje jiems skirtų apkasų žvakių gamyba prasidėjo jau prieš kelias savaites“, – pasakojo R. Kiudulienė, akcentuodama, kad tai – pirmas tokios paskirties renginys jų ekspozicijoje, kurioje eksponuojama Lietuvos kariuomenės nurašyta technika. O dalis jos, dėl suprantamų priežasčių, yra sovietinė. Ir, remiantis pranešimais iš didvyriškai už savo teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę besikaunančios Ukrainos, kai kurie iš eksponatų galimai iki šiol yra naudojami Rusijos kariuomenės.

Fortas forte

„Visi mūsų eksponatai dar važiuoja. Tik reikia iš jų iškrapštyti vorus“, – antrino kolegei ir ekspozicijos gidas Vaidas, 25-erius metus tarnavęs Lietuvos kariuomenėje.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tiesa, iš pradžių visų šeštadienio vakare šiame muziejuje apsilankiusių žmonių dėmesį buvo patraukęs, kaip įprasta, ekspozicijos lankytojus pasitikęs šio forto simbolis – beuodegis katinas, taip pat vardu Fortas. Jo šeimininkai teigė, kad šis jų augintinis turi savų būdų patekti į beveik kiekvieną jų eksponatą, kuriuose randa nakvynę. Be to, šis katinas dalyvauja visose jų ekskursijose. Ir labai dažnai, kaip buvo ir šį kartą, ant kurio nors lankytojo, neatsilaikiusio prieš jo murkimą, rankų.

Užplūdusiųjų šeštadienio vakare Kauno tvirtovės VI fortą minia buvo įvairialypė – nuo vaikų iki senjorų. Kai kurie atvyko automobiliais, papuoštais Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Tiesa, daugiau buvo jaunesnio amžiaus žmonių. O pats jauniausias čia vykusio renginio „Šviesa ir šiluma Ukrainai“ dalyvis buvo vos dešimties mėnesių Augustas, prigludęs prie savo mamos Ingridos krūtinės.

„Seniai planavome čia apsilankyti ir pagaliau pasitaikė proga“, – teigė šio mažylio mama, prisipažinusi, kad tai ji, o ne sutuoktinis, buvo šio sumanymo iniciatorė. Šalia pašnekovės sukiojosi ir jos penkiametė dukra, globojama tėčio.

Vežė net bulvių maišais

Šį šeštadienį dėl norinčiųjų paremti Ukrainos karius ir tuo pačiu sudalyvauti nemokamoje ekskursijoje po Kauno tvirtovės VI forte įrengtą ekspoziciją gausos teko rengti ne vieną, o kelias ekskursijas, kurios startavo viena paskui kitą keliolikos minučių intervalu.

Pavyzdžiui šiandien – likus valandai iki renginio, vienas vyras, anksčiau gaminęs žvakes, atvežė pilną bulvių maišą parafino.

Šios ekskursijos dar buvo išskirtinės ir tuo, kad kelią iki ekspoziciją ženklino uždegti fakelai. O vos įžengus pro muziejaus vartus, stovėjo dvi skrynios, kurios akimirksniu užsipildė, kviečiant į šį renginį, prašytais atnešti parafinu, vašku, konservų dėžutėmis bei kartonu. Iš jų bus gaminamos apkasų žvakės, kuriomis Ukrainos kariai fronte ne tik šildosi, bet ir naudoja jas drabužių džiovinimui bei maisto gamybai.

„Žmonės pradėjo aukoti dar prieš šią akciją, vos mes ją paskelbėme, likus iki renginio dar savaitei. Dėl atsiliepusiųjų aktyvumo teko net laikyti šias skrynias už vartų – tuo metu, kai muziejus nedirbo. Ir atėję į darbą rasdavome jose visko, ko prašėme. Pavyzdžiui šiandien – likus valandai iki renginio, vienas vyras, anksčiau gaminęs žvakes, atvežė pilną bulvių maišą parafino“, – pasakojo R. Kiudulienė.

Abejingų nebuvo

Renginyje sutikta ukrainietė Irina iš Charkovo srities sakė, kad visi jos artimieji – sūnus, tėvai, sutuoktinis, sesuo likę Ukrainoje. Ji viena pabėgo nuo karo su pirmąja panikos banga. O dabar kasdien skambina ten likusiems artimiesiems, nes jie ne tik gyvena šalia elektrinės, bet ir vietovėje, kurioje veikia dujų gamybos pramonė, t.y. šalia infrastruktūros , į kurią taikosi okupantai. Anot Irinos, jos artimiesiems dar pavyko išvengti šių smūgių, tačiau jie gyvena be elektros.

Kaip gerai, kad yra tokie renginiai, kuriuose bent kažkiek gali prisidėti prie ukrainiečių kovos prieš šį baisų žvėrį.

Liudmila iš Kijevo, kaip ir Irina, atvykusi į renginį su pilnu maišeliu apkasų žvakių gamybai reikalingų priemonių, teigė, kad atvyko į Lietuvą kartu su dukra balerina, kurią čia pakvietė vienas iš mūsų teatrų. Ji sakė, kad sužino apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, tik iš žiniasklaidos, nes jokių giminių jos su dukra ten nebeturi.

Kiti šio renginio iškalbingu pavadinimu „Šviesa ir šiluma Ukrainai“ dalyviai taip pat nebuvo abejingi, tam kas vyksta šioje šalyje. „Sekdamas, kas vyksta Ukrainoje, aš tiesiog negaliu nustygti vietoje, girdėdamas apie nesibaigiančius rusų vykdomus karo nusikaltimus. Kaip gerai, kad yra tokie renginiai, kuriuose bent kažkiek gali prisidėti prie ukrainiečių kovos prieš šį baisų žvėrį“, – sakė vienoje iš Kauno aukštųjų mokyklų studijuojantis Arnas, sutiktas šeštadienio vakare Kauno tvirtovės VI forte su draugais.

„Atėjome čia ir atnešėme, ką galėjome, nes negalėjome neateiti, girdėdami, ką rusai išdarinėja Ukrainoje“, – teigė vairuotoju dirbantis Raimondas, dalyvavęs renginyje su dviem paaugliais sūnumis.

„Na ir kas, kad vėsoka! Tai – niekis, palyginus su tuo, ką turi ištverti ukrainiečiai!“, – su ankstesniais pašnekovais solidarizavosi ir ne per toliausiai muziejaus gyvenanti senjorė Dalia, dalyvavusi šioje daugiau kaip valandą trukusioje ekskursijoje su kaimynėmis.

„Kauno kryžių kalnelis – nepriklausomybės siekio ir vilties simbolis, todėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš šalies dieną kviečiame pasitikti būtent čia. Kryžiuose įrašyta istorija apie mūsų kovotojus už laisvę: partizanus, Sausio 13-osios ir Medininkų aukas, Romą Kalantą ir tremtinius. Tarp jų – ir šaulius. Ši vieta – priminimas apie patriotinę drąsą, laisvės kainą ir tautos vieningumą, pamokas, kurias turime išmokti ir perduoti ateities kartoms“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios (Kauno apskr.) rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius.

Minint Laisvės dieną, kai svetima okupantų kariuomenė paliko mūsų šalį, Kryžių kalnelyje bus pašventintas kryžius, skirtas Lietuvos šauliams. Jį pašventins Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos ir Lietuvos šaulių sąjungos kapelionas mjr. Tomas Karklys. Renginio dalyviai kviečiami kartu sugiedoti Lietuvos himną, padainuoti patriotinių dainų, pagerbti laisvės kovotojus ir padėti gėlių.

VI forto prieigose 1991 m. iškilo kryžius Lietuvos šaulių sąjungos garbei. Nepaisant nuolatinės priežiūros – sutvirtinimų, perdažymų, jis sunyko dėl aplinkos poveikio ir neteko savo estetinės išvaizdos. Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202-osios kuopos šauliai paruošiamųjų atnaujinimo darbų ėmėsi dar praėjusiais metais. Suprojektuotas 6,30 m ąžuolo paminklas su metaline apdaila: viršūnę puošia stilizuotas Vytis, o šonus – kryžmos iš ąžuolo lapų ir dvigubų Jogailos kryžių. Ant kryžiaus pagrindo išdrožinėtas užrašas „Lietuvos šaulių sąjunga, 1919–1991–2021 m.“. Idėją įgyvendino skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Darbus inicijavę ir atlikę šauliai tikisi, kad atstatytas kryžius taps gražia tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Tai pagarba istorinei atminčiai, savanoriškas darbas Tėvynei ir kartu – palikimas šaliai.

Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje Kryžių kalnelį Kaune pradėjo formuoti pavieniai gyventojai ir organizacijos. Sovietinio tanko vietoje iškilo kelios dešimtys kryžių, keletas stogastulpių ir koplytstulpių. Dauguma jų skirti politiniams kaliniams ir tremtiniams, rezistentams, žymiems Lietuvos žmonėms atminti, taip pat specialioms progoms ir svarbiems įvykiams pažymėti.

Ekspozicijų įrengimo darbai jau artėja prie pabaigos, tačiau dar vyksta aplinkos pritaikymo skyriaus lankymui darbai, įrengiamos erdvės darbuotojams, taip pat kuriamos naujos edukacinės programos.

Karo technikos skyriaus pagrindines ekspozicijas sudarys Sausumos pajėgų technikos ir ginkluotės, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų ekspozicijos, kuriose bus galima pamatyti daugiau nei 150 karinės technikos pavyzdžių, tokių kaip ratinė ir šarvuotoji technika, pabūklai, laivai, lėktuvai ir kt.

Taip pat bus sukurtos unikalios įvairaus amžiaus grupėms pritaikytos edukacinės programos ir paruoštos erdvės vyksiantiems renginiams. Visi darbai vyksta sklandžiai, tačiau iššūkių netrūksta iki šiol. Kai kurie eksponatai sveria ne vieną toną, o jų pritaikymą eksponavimui apsunkina ir orų pokyčiai, kadangi didžioji dalis ekspozicijos bus įkurta lauke.

Nepaisant to, Kauno tvirtovės VI forto aplinka gražėja kiekvieną dieną, pagrindinių ekspozicijų įrengimas beveik užbaigtas, tad skyriaus atidarymas planuojamas dar šiais metais.

„Naikintuvo Su-7 užkėlimas buvo vienas sunkesnių, nemažai iššūkių pareikalavusių ekspozicijos įrengimo darbų. Nepaisant to, ši išskirtinė muziejinė vertybė, tikimės, pritrauks kiekvieno lankytojo dėmesį ir taps patrauklia Karinių oro pajėgų ekspozicijos dalimi“, – teigė Karo technikos skyriaus vedėja Rita Malinauskienė.

Naikintuvas Su-7 sukurtas Suchovo konstruktorių biure, tačiau jau po kelių metų buvo modernizuotas ir perdarytas į naikintuvą-bombonešį Su-7B. Lėktuvo ilgis – 16,60 m, aukštis – 4,15 m, o sparnų ilgis –  9,31 m. Naikintuvas galėjo išvystyti net 2120 km/val. greitį ir pakilti iki 15 000 m.

1985-1986 m. šis naikintuvas buvo atgabentas iš Afganistano į Zoknius, kur turėjo būti remontuojamas. Vis dėlto po detalios apžiūros buvo priimtas sprendimas jo neberemontuoti, todėl nutarta jį panaudoti kaip paminklą viršgarsinei karo aviacijai. 2019 m. naikintuvas Su-7 perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui ir jau greitai jį bus galima pamatyti išskirtinėje, Lietuvoje analogų neturinčioje, ekspozicijoje. Po atviru dangumi Karo tvirtovės VI-ame forte įkurtą ekspoziciją sudarys Sausumos pajėgų technika ir ginkluotė, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų technika, o iš viso bus eksponuojama daugiau nei 150 karinės technikos pavyzdžių.

Apie Karo technikos skyriaus įkūrimą Kauno tvirtovės VI forte

2017 m. spalio 24 d. Krašto apsaugos ministerija ir Kauno miesto savivaldybė pasirašė susitarimą dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte. Šiuo susitarimu numatyta, kad iki šiol Vilniuje veikęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius keliasi į Kauną ir jau nuo 2019 m. atvers duris lankytojams Kauno tvirtovės VI-ame forte.

2018 m. vasario 12 d. Karo technikos Vilniaus skyrius pavadintas Karo technikos skyriumi, vasario 13 d. pirmoji karinė technika pasiekė Kauną, o kovo 30 d. iš Vilniaus į Kauną pervežtas paskutinis automobilis – gaisrinė „Timoney“. Karo technikos skyriaus atidarymas numatomas 2019 m.

Kauno miesto savivaldybės atstovai šią savaitę Vilniuje pristatė Kauno tvirtovės VI forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Tikimasi, jog šio projekto įgyvendinimui bus skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Šiuo metu VI forto pastatai yra fiziškai pažeisti sovietiniais metais vykdytų rekonstrukcijų, atmosferos poveikio ir augmenijos. Teritorijoje neveikia drenažas, dėl to dalis teritorijos ir statinių būna apsemti. Objektas iš esmės yra nenaudojamas ir neprieinamas visuomenei.

„Vilniuje pristatėme VI forto rekonstrukcijos ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą. Šiuo metu jau priduotos pirminės paraiškos siekiant gauti ES finansavimą forto atnaujinimui. Taip pat ruošiamas ir techninis projektas, kurį turėtų būti užbaigtas 2015 metais“,  - teigė Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti VI forto atgaivinimu besirūpinančiai darbo grupei.

„Būtina sąlyga VI forto atgaivinimui - Kauno miesto savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Pritaikymas visuomenei

Projekto metu planuojama restauruoti kultūros paveldo objektą, sutvarkyti  apleistą miesto teritorijos dalį, įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo  technikos  skyrių, pritaikyti VI forto teritoriją vietos gyventojų ir turistų poilsiui, švietimui ir pramogoms.

Projekto įgyvendinimo metu bus restauruotos užnugario kareivinės, kairiajame flange planuojama  įkurti muziejaus patalpas, dešiniajame – nuomojamas komercinės patalpas. Taip pat planuojama sutvarkyti ir visuomenės poreikiams pritaikyti 12 ha dydžio teritoriją. 

Be to, ketinama atkurti pirminį reljefą, pašalinti savaiminius želdinius, sutvarkyti drenažo sistemą, atkurti takus, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes, apšvietimą ir apsaugines tvoreles. Preliminariai skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimui reikėtų apie 17 mln. Lt.

„Nors paties projekto ekonominis atsiperkamumas mažai tikėtinas, tačiau skaičiuojama, jog per 25 metus socio-ekonominė projekto vertė galėtų siekti 29 milijonus litų“, - teigė G. Skaistė.

Jau atlikti darbai

VI forto statinius iš „Turto fondo“ Kauno miesto savivaldybė perėmė 2010 m. Tais pačiais metais buvo įkurta ir viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“. Nuo to laiko Kauno miesto savivaldybė kasmet prižiūri forto prieigas. 2012 m. buvo pasirašytas LR Krašto apsaugos ministerijos ir miesto savivaldybės ketinimų protokolas dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio įkūrimo Kauno tvirtovės VI forte.

Per pastaruosius dvejus metus buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtintas specialusis planas, parengti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, parengtas forto įgyvendinimo planas. Šiais metais pradėtas rengti forto restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmės techninis projektas, atliekami archeologiniai tyrimai.