Virtualūs pokalbiai

Nors įprastais metais Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kartais nuvykdavo į kitą šalį pasisemti patirties ir su partneriais aptarti įvairių idėjų, šiemet realių kelionių teko atsisakyti.

Pandemija privertė įprastas komandiruotes iškeisti į virtualius pokalbius prie kompiuterio ekrano ir taip megzti Kaunui būtinus ryšius su užsienio partneriais. Į komandiruotes šiemet nevyko ir savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

„Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, dėl objektyvių priežasčių komandiruočių buvo vos keletas – tik pačios svarbiausios. Pasaulinės pandemijos laikotarpiu komandiruočių akivaizdžiai sumažėjo. Nemažai jų išvis atsisakyta. Jas pakeitė alternatyvus būdas susisiekti ir bendrauti nuotoliniu būdu. Kai kurie partneriai dėl to negali atvykti ir pas mus“, – šiųmetes komandiruočių tendencijas įvardijo Kauno savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Lina Duobaitė.

Kaunas neabejotinai sulauks daugybės svečių tarptautiniu mastu kitų metų sausio antroje pusėje, kai įvyks projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didysis atidarymo renginys“.

Išvyko žvalgytis

Savivaldybės atstovė vardijo tas keliones, į kurias miesto atstovai visgi vyko. Štai mero pavaduotojas Mantas Jurgutis lapkritį svečiavosi Ispanijoje, kur apžiūrėjo Bilbao miestą.

„Bilbao Biskaja dizaino savaitės 2021“ renginyje pristatytos Kauno miesto iniciatyvos dizaino srityje, taip pat apsikeista patirtimi kūrybinių industrijų ir dizaino srityje bei užmegzti kontaktai, sužinota apie Bilbao miesto sprendimų naujoves ir kryptis. Be apsilankymo konferencijoje, jos atidaryme Bilbao Guggenheimo muziejuje, parodose, Kauno miesto savivaldybės delegacijai Bilbao miesto savivaldybė parengė ir atskirą dalykinę programą“, – vicemero kelionės tikslą įvardijo L.Duobaitė.

Pats M.Jurgutis „Kauno dienai“ tikino, kad Bilbao muziejus buvo tik vienas komandiruotės akcentų. Be to, vizito metu Kauno delegacija pakvietė Bilbao miesto atstovus sudalyvauti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo programoje.

M.Jurgutis Bilbao mieste apžiūrėjo įvairius dizaino sprendimus, kaip miestą paversti patogesniu. (Manto Jurgučio nuotr.)

„Žiūrėjome, kaip šiame mieste įveiklinamos pakrantės, kaip miesto erdves sujungia tiltai, kokia yra paveldo objektų tvarkymo specifika bei kaip padaryti miestą patogų visiems. Per maždaug pusantros dienos pėsčiomis įveikėme apie 40 km atstumą. Mūsų tikslas buvo apžiūrėti sprendinius, susijusius su darniu judumu. Šioje kelionėje buvo nuo labai diplomatinių iki praktinių susitikimų“, – intensyvią kelionę Bilbao mieste pristatė M.Jurgutis.

Kur lankėsi kiti?

Savivaldybės atstovai nurodė, kad tiek tarybos narių, tiek administracijos darbuotojų kelionių šiemet taip pat buvo gerokai mažiau.

Štai direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė lankėsi Hanzos miestų sąjungos komisijos posėdyje Vokietijoje, kuris vyko spalio 15–18 d. Kartu į šią kelionę vyko Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė ir Užsienio ryšių skyriaus vedėja L.Duobaitė.

„Vokietijoje Hanzos klausimais kartą per metus vyksta posėdžiai. Juose privalo dalyvauti po vieną miestą iš kiekvienos Hanzos valstybės, o Kaunas yra vienintelis Hanzos miestas Lietuvoje. Buvo aptariami einamieji organizacijos klausimai, projektai, renginiai, biudžetas ir kitos aktualios temos. Kaunui svarbus ryšys su šia organizacija. Šiuo atveju buvo naudinga tiesiogiai sužinoti apie planuojamas Tarptautines „Hanzos dienas 2022“ Vokietijoje, kuriose galėtų dalyvauti Kaunas“, – pasakojo Užsienio ryšių skyriaus vedėja.

Tarybos narys Jonas Audėjaitis šiemet vyko į dvi komandiruotes. Birželį jis apsilankė Aleso mieste Prancūzijoje, kuriame vyko prancūzų instituto Lietuvoje ir gatvės meno tinklo „Circostrada“ organizuojamas renginys „Focus“.

„Kelionės tikslas – dalyvauti seminare-kursuose „Dėmesys teritorijoms ir menams“ ("Focus about Territories & Arts") bei užmegzti kontaktus, pasikeisti patirtimi urbanistikos ir meno srityse, sužinoti apie urbanistinių sprendimų naujoves ir kryptis. Renginyje dalyvavo įvairių šalių architektai, menininkai, institucijos ir asmenys iš įvairių tarpdisciplininių sričių“, – pažymėjo L.Duobaitė.

Užsienio ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Šmitas 2021-aisiais lankė Brno miestą, esantį Čekijoje. Greta dalyvavimo kasmečiame renginyje – tarptautiniame sportinių šokių turnyre, kuriame dalyvavo šokėjai iš Kauno, savivaldybės atstovas turėjo ir atskirą dalykinę programą mieste.

Į komandiruotę šiemet vyko ir Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė. Ji spalį lankėsi Šveicarijoje, kurioje siekė perimti šios šalies švietimo įstaigų vadovų vertingąją atsakingos lyderystės patirtį mokinių pasiekimams gerinti. Buvo siekiama sustiprinti Kauno ir Šveicarijos bendradarbiavimą švietimo srityje.

„Panašūs ryšiai jau šeštus metus Kauną sieją su Hiracukos miestu Japonijoje. Tai pasiteisina, mat japonų švietimo ir ugdymo procesų patirtis pasitelkiama ir mūsų mieste, kurio abiturientai kelerius metus iš eilės demonstruoja aukščiausius brandos egzaminų rezultatus“, – „Kauno dienai“ pridūrė L.Duobaitė.

Į kelionių traukinį spėjo įšokti Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Lauciūtė-Žagarė, kuri gruodžio pradžioje grįžo iš Meksikoje vykusios konferencijos. Iš dienraščiui pateiktų komandiruočių sąrašo matyti, kad būtent ši specialistė vyko į tolimiausią kelionę, nes kiti apsiribojo Europa.

„Konferencijoje buvo keltas tikslas pristatyti pranešimą „15 metų patirtis įgyvendinant programą Kauno mieste“ ir pasidalyti Kauno miesto bendradarbiavimo su Islandija patirtimi dalyvaujant programoje „Planetos jaunimas“. Beveik visos šio vizito išlaidos (lėktuvo bilietai, apgyvendinimas, maitinimas ir pan.) buvo apmokėti pačių organizatorių“, – apie tai, kad ši komandiruotė miesto biudžeto labai nepaplonino, nurodė Užsienio ryšių skyriaus vedėja.

Ką parvežė miestui?

Komandiruotes apžvelgę specialistai pažymėjo, kad šiemet iš kelionių miesto atstovai Kaunui parvežė naujų idėjų, vizijų, kaip būtų galima tvarkyti viešąsias erdves, perimta geroji kitų miestų patirtis. Be to, Kauno vardas skambėjo tarptautinėje rinkoje. Tad po kelionių dabar bus lengviau regzti ateities planus.

„Išskirti galėtume komandiruotę į Bilbao. Jos nauda ypač pasitarnaus Kaunui augant ir vystantis – parvežtos plėtros, pokyčių idėjos, naujausios pasaulinės miestų tvarkymo ir dizaino tendencijos.

Verta išskirti komandiruotę į Šveicariją, nes šios šalies švietimo sistema laikoma viena geriausių visame pasaulyje – organizuojant ugdymo ir ugdymosi procesą, pedagoginį ir vadybinį darbą, taikomas atsakingos lyderystės modelis. Gauta daug vertingos informacijos, kurią galima efektyviai pritaikyti ir Kauno miesto ugdymo įstaigų praktikoje“, – komentavo L.Duobaitė.

Šiemet iš Kauno biudžeto komandiruotėms buvo skirta daugiau nei 7,3 tūkst. eurų.

Prancūzijoje buvo surengta Kauno tarpukario modernizmo paroda, skirta UNESCO. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Nuotoliniai susitikimai

Nors Kauno savivaldybės atstovai šiemet nedaug keliavo, tačiau ryšiai su kitais miestais partneriais nenutrūko. Į Kauną šiemet buvo atvykusios vos kelios delegacijos, su kitais partneriais ryšiai palaikyti per nuotolinius renginius.

„Ryšiai tikrai nenutrūko. Miesto pareiga juos išlaikyti ir stiprinti. Per šiuos metus įgyvendinti ir keli nuotoliniai projektai bei renginiai“, – kalbėjo L.Duobaitė.

Nuotoliniu būdu Kaunas bendravo su Skandinavijos šalimis. Pavasarį buvo surengti du nuotoliniai forumai, skirti Kauno miesto gyventojams. Vienas – švietimo srityje, kur dalyvavo partneriai iš Suomijos, Norvegijos, kitas – miesto plėtros ir tvarumo srityje. Šiame renginyje patirtimi dalijosi partneriai iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos.

L.Duobaitė tikino, kad Japonijos Hiracukos miesto rotušėje surengta Kauno vaikų piešinių paroda, skirta Tokijo olimpinėms žaidynėms. Šiame mieste buvo apgyvendinta Lietuvos olimpiečių delegacija. Hiracukos rotušėje vyko įvairūs renginiai ir olimpiečiams, ir miestiečiams.

Japonijos ambasadoriaus vizitas pas Kauno merą – vienas iš nedaugelio. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Su partneriu Vokietijoje – Lipės apskritimi – surengti keli nuotoliniai renginiai, skirti Kauno mokytojams švietimo tema.

„Vyksta nuotoliniai susitikimai su partneriais iš Prancūzijos, Švedijos, Italijos, Čekijos, aptariant įvairius renginius. Nuotoliniu būdu dalyvauta ir miestų tinklų renginiuose – Miestų sąjungos posėdžiuose ir Generalinėje asamblėjoje, Hanzos miestų sąjungos delegatų posėdyje (transliuotas iš Rygos), UNESCO Besimokančių miestų tinklo kasmečiame forume“, – apie virtualiai palaikomus ryšius su užsienio partneriais, kalbėjo L.Duobaitė.

Į Kauną šiemet buvo atvykusi Tartu delegacija dėl Europos kultūros sostinės klausimų, kadangi Tartu šį titulą perims 2026-aisiais.

„Planuota priimti ir daugiau delegacijų, tačiau kol kas jos atšauktos. Kaunas neabejotinai sulauks daugybės svečių tarptautiniu mastu kitų metų sausio antroje pusėje, kai įvyks projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didysis atidarymo renginys“, – vilčių sulaukti kitąmet į Kauną atvyksiančių užsienio delegacijų išreiškė savivaldybės atstovė.

Prastovų nebuvo

Privatūs verslai ne vieną darbuotoją karantino metu išsiuntė dirbti nuotoliniu būdu, nes kitaip nebūtų buvę galima užtikrinti saugumo reikalavimų. Miesto savivaldybės specialistai karantino metu arba dirbo iš namų, arba prižiūrėjo vaikus, todėl prastovomis naudotis neteko.

"Karantino metu Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojams neteko būti prastovose. Balandžio mėnesį 323 darbuotojai, dauguma jų patenkantys į rizikos grupę, dirbo nuotoliniu būdu. Kai kurie nuotoliniu būdu dirbo vos dieną, kiti – visą mėnesį. Dirbant nuotoliniu būdu galiojo Administracijos patvirtinta nuotolinio darbo tvarka", – kaip griežtojo karantino laikotarpiu buvo organizuotas valdininkų darbas, "Kauno dienai" komentavo Personalo valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Jurgita Kvedaravičienė.

Ji pridūrė, kad daliai darbuotojų, auginančių mažamečius vaikus, kurie dėl sustabdyto ugdymo proceso turėjo likti namuose, buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai.

Kauno miesto taryba iš pradžių dar rinkosi į Didžiąją salę ir gyvai sprendė miestui svarbius klausimus, tačiau Vyriausybė pakeitė tvarką ir leido dėl visų klausimų balsuoti nuotoliniu būdu, todėl jau balandžio mėnesio tarybos posėdis taip pat persikėlė į internetą. Tuomet tarybos nariai prisijungė prie dviejų programų. Per "Zoom" platformą politikai galėjo diskutuoti, o per kitą sistemą – balsuoti už pateiktus siūlymus.

Vienas miesto tarybos posėdis taip pat vyko nuotoliniu būdu.

Pasirūpinta saugumu

Sveikatos apsaugos ministerija vis laisvina karantino sąlygas. Lauke jau nebe privaloma, o tik rekomenduojama dėvėti apsaugines kaukes, atsidaro kavinės, į darbus gali sugrįžti tie, kurie dirbo iš namų.

Savivaldybės atstovai tikino, kad ir įvairūs specialistai taip pat sugrįžta į darbo kabinetus. Tačiau dirbant ne namuose, išlieka prievolė dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Pasirūpinta ir dezinfekcija.

"Darbuotojai grįžta į įprastą darbo ritmą ir yra aprūpinti apsauginėmis kaukėmis bei dezinfekciniais skysčiais. Taip pat įpareigoti vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. V-1118 "Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms", kuriame nurodyta visa tvarka", – pažymėjo J.Kvedaravičienė.

Atnaujintas aptarnavimas

Karantino metu specialistai gyventojus jiems rūpimais klausimais konsultavo telefonu arba elektroniniu paštu. Nuo šios savaitės pradžios atnaujintas ir gyvas aptarnavimas.

"Prioriteto tvarka lankytojai įstaigoje aptarnaujami nuotoliniu būdu, tačiau jei tai neįmanoma, jie jau gali atvykti ir į įstaigą. Asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijoje bus aptarnaujami vadovaujantis minėtu Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu", – nurodė Personalo valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas.

"Kadangi vienu metu ribojamas aptarnaujamų lankytojų skaičius, jiems sudaryta galimybė pasiskambinus telefonu iš anksto informuoti apie planuojamą atvykimo laiką ir jį rezervuoti", – apie galimybę iš anksto rezervuoti susitikimo laiką priminė J.Kvedaravičienė.

Karantino iššūkiai

Daugelis Lietuvos piliečių neprisimena, kad kada nors jų gyvenime visoje šalyje būtų įvestas karantinas, todėl dažnas elgėsi taip, kaip manė tinkamas. Kadangi niekas neturėjo patirties, kaip gyventi karantine, kilo ir įvairių iššūkių.

Vienas tokių – reikėjo išmokti greitai prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų, atrasti interneto erdvę ir visus darbus perkelti iš patogių biurų į namus, kvepiančius skaniais pietumis ir už sienos stūksančia miegamojo lova.

"Karantino metu daugelis darbų nenutrūko ir vyko toliau, tačiau daliai darbuotojų keitėsi ir darbo pobūdis, kai kurie darbai buvo atliekami iš namų, teko vykdyti naujas, darbuotojams neįprastas užduotis, organizuoti piliečių, grįžtančių iš užsienio saviizoliacijos, pervežimo klausimus, pirkti daugybę apsaugos priemonių, įrengti patalpas saviizoliacijai, koordinuoti savanorius, spręsti švietimo sistemos iššūkius. Darbuotojai puikiai mobilizavosi, dirbo visu pajėgumu. O darbų optimizavimas ir procesų tobulinimas vyksta nuolat, karantino laikotarpis tam jokios įtakos nedaro", – apie tai, kaip karantino metu buvo planuojami darbai, komentavo J.Kvedaravičienė.

323 – tiek miesto savivaldybės darbuotojų balandį dirbo nuotoliniu būdu.

Ji pripažino, kad karantinas atskleidė ne vieną gerą patirtį ir darbuotojų gebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, mobilizuotis, žaibiškai ieškoti įvairių nestandartinių užduočių.

"Džiaugiamės, kad įtempta situacija parodė, kiek motyvuotų ir profesionalių darbuotojų turime. Kaip jau minėta, be įprastų užduočių, darbuotojai organizavo karantinuojamų asmenų apgyvendinimą, pervežimą, vyko į oro uostus, mobiliosios patikros punktus, bendradarbiavo su šauliais, medikais, pareigūnais.

Darbas nuotoliniu būdu taip pat parodė, kad tam tikros užduotys be jokių trukdžių gali būti atliekamos iš namų. Tai suteikia papildomos motyvacijos darbuotojams. Manome, kad ši patirtis padės ir ateityje formuojant personalo valdymo politiką: organizuoti kvalifikacijos tobulinimą, ieškoti naujų darbo formų ir optimizuoti procesus bei siekti didesnio efektyvumo darbuose", – apie išmoktus naujus darbuotojų įgūdžius ir atrastas papildomas darbo formas kalbėjo laikinoji Personalo skyriaus vedėja.

Pusė miesto biudžeto

Pernai rudenį apie išėjimą paskelbė trejus metus čia dirbęs savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, savivaldybės duris taip pat užvėrė net 42 metus joje išdirbęs Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Algimantas Laucius bei Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus, šioje valstybės tarnyboje praleidęs beveik 20 metų.

Šiemet miesto valdymo aparate – vėl dideli pokyčiai. Jau rasta, kas vadovaus Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui, tačiau teks leistis ir į Švietimo skyriaus vedėjo paieškas.

Palyginti su kitomis sritimis, iš miesto biudžeto švietimui skiriamos didžiausios lėšos. Tad laukia atsakingas sprendimas, kam patikėti šias pareigas.

"Švietimui, kaip visada, atitenka didžiausia biudžeto dalis – 46 proc., kultūrai ir sportui – 13 proc., socialinei apsaugai – 10 proc., miesto infrastruktūrai ir tvarkymui – 17 proc.", – pristatydama šiųmetį biudžetą kalbėjo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Vijolė Karpienė.

Šiemet į miesto biudžetą planuota surinkti 288 mln. eurų pajamų ir skirti 326 mln. eurų asignavimų. 148,6 mln. euro numatyta skirti švietimui, 55,4 mln. euro – miesto infrastruktūrai ir tvarkymui, dar 42,5 mln. euro – kultūrai ir sportui.

Nuo švietimo nenutolo

V.Mažeikos pavardė jau švyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojų kontaktinių duomenų sąraše. Jis tapo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vedėju, kur perėjo tarnybinio kaitumo būdu.

Vieni baigiasi, kiti prasideda. Nepakeičiamų nėra.

"Man tas darbas įdomus, – naująsias pareigas apibūdino V.Mažeika. – Be to, jau 20 metų savivaldybėje dirbau, gal kažko nepamatau, kažką pakeisti reikia."

Sudėtingiausiu projektu jis įvardijo švietimo įstaigų tinklo tvarkymo procesus. "Jie turi ir politinio atspalvio. Turi ir reorganizuojamų įstaigų žmonių, kurie visaip vertina tas reorganizacijas.

Daug smagiau atidaryti naują mokyklą, nei sumažinti jų skaičių", – sakė naujasis ministerijos darbuotojas.

Gal tai bus ramesnis darbas? "Visur gerai, kur mūsų nėra. Ir šis darbas reikalauja atsakomybės, čia dar viskas labiau matoma. Daromi siūlymai dėl švietimo teisės aktų, koordinuojama švietimo padalinių veikla, kiti momentai. Klausimai sudėtingi, bet tiek metų dirbęs savivaldybėje būsiu įgalus ir ministerijoje", – neabejojo V.Mažeika.

Jis teigė, kad visą laiką galima kažką padaryti geriau, darbai niekada nesibaigia. "Vieni baigiasi, kiti prasideda. Nepakeičiamų nėra", – dėstė pašnekovas.

Ministerija įsikūrusi Vilniuje, tačiau naujoji jo darbo vieta yra Kaune. "Skyrius yra išsibarstęs po visą Lietuvą. Skyriaus žmonių yra ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Dirba teritoriniu principu", – pasakojo V.Mažeika.

Paprašėme palyginti, kaip pasikeitė atlyginimas. "Finansinė išraiška panaši, nes tai yra lygiavertės pareigos, nors atrodo, kad tai karjera. Anksčiau darbas apsiribodavo vienos savivaldybės ribomis, dabar yra Respublikos lygmens", – lygino V.Mažeika.

Tęsiami suplanuoti darbai

Paskutinė V.Mažeikos darbo diena savivaldybėje buvo rugsėjo 19-oji. Jam išėjus Švietimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai patikėta eiti pavaduotojai Onai Visockienei.

Personalo valdymo skyriaus vedėjos Eglės Andriuškienės teigimu, paprastai konkursų į valstybės tarnybą procedūros trunka iki šešių mėnesių, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai konkursai neįvyksta dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, kai, pavyzdžiui, turi būti ne mažiau kaip du pretendentai, o tiek natsiranda.

O.Visockienė teigė, kad V.Mažeikai išėjus iš darbo sumaišties nekilo, suplanuoti darbai tęsiami. "Bendro ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrasis planas bus įgyvendinamas toliau, atliekant stebėseną ir priimant atitinkamus sprendimus", – kalbėjo laikinoji skyriaus vadovė.

V.Mažeikos nuomone, nepakeičiamų žmonių nėra.

Kaip aktualiausius ir svarbiausius tęstinius darbus, ji paminėjo į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių šalies piliečių šeimų vaikų ugdymo organizavimą, visos dienos mokyklos modelio taikymą bendrojo ugdymo mokyklose, pasirengimą nuo kitų mokslo metų įgyvendinti tarptautinio bakalaureato programas Jono Jablonskio gimnazijoje ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje.

"Taip pat tęsiamas Tarpdisciplinio itin gabių mokinių ugdymo programos įgyvendinimas išplečiant veiklos galimybes, bus įgyvendinti numatyti renginiai, pvz., Mokytojų dienos paminėjimas "Žalgirio" arenoje, rengiamasi kitąmet Kaune vyksiančiai Tarptautinei fizikos olimpiadai ir kt.", – vardijo O.Visockienė.

Pats panoro išeiti

Savivaldybei neseniai teko ieškoti ir naujo Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjo. Personalo valdymo skyriaus vedėja E.Andriuškienė "Kauno dieną" informavo, kad buvęs skyriaus vadovas K.Miškinis iš darbo išėjo rugpjūčio 30 d. šalių susitarimu.

"Atleidimo iniciatorius buvo jis pats. Savo pateiktame prašyme K.Miškinis nenurodė, dėl kokių priežasčių siūlo nutraukti darbo santykius", – tikino E.Andriuškienė.

Pasiteiravome, ar tiesa, kad tam įtakos turėjo faktas, jog valdininkas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl vieno renovacijos projekto. "K.Miškiniui išėjus iš darbo, tokia informacija savivaldybės administracijos nepasiekė", – tvirtino vedėja.

"K.Miškinis savo iniciatyva pateikė prašymą nutraukti tarnybos santykius šalių sutarimu, išmokant vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Administracijos direktorius šį jo prašymą tenkino ir priėmė sprendimą atleisti iš pareigų", – pakartojo E.Andriuškienė.

"Kauno dienos" šaltinių teigimu, nepaisant abstrakčios formuluotės, K.Miškinis visgi buvo priverstas palikti postą. Jam buvo pareikšta nemažai priekaištų ir dėl darbinės veiklos, o paskutiniu lašu tapo esą nuslėpti su vienu būsto administratoriumi susiję dokumentai.

Su K.Miškiniu susisiekti nepavyko.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas K.Miškinis pasiprašė atleidžiamas iš darbo po įtarimų dėl jo veiklos.

22 vietoje 33

Nuo šių metų pradžios savivaldybę paliko nemažai darbuotojų, tačiau buvo ir priimta naujų: 33 žmonės išėjo, 22 įdarbinti.

Šalių sutarimu valstybės tarnybos santykius nutraukė 20 tarnautojų, dar penki išėjo į pensiją. Taip pat iš darbo išėjo aštuoni darbuotojai, tai yra, kurių veikla nebuvo susijusi su viešuoju administravimu, vieni jų – šalių sutarimu, kiti – pačių prašymu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimo laikui, "Kauno dieną" informavo E.Andriuškienė.

Šiemet Kauno miesto savivaldybės administraciją papildė 17 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir penki valstybės tarnautojai.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Rasa Dargienė nuteista pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant dvejiems metams. Jos buvęs kolega iš to paties skyriaus Andrius Girdžius – trejų metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu tokiam pačiam laikotarpiui.

Taip pat nuteisti du Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai: Michailas Počepovičius, kuriam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė su dvejų metų atidėjimu, ir Alė Šarkauskienė, kuriai skirta metų laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu pusantrų metų.

Jie pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir siekę turtinės naudos bei neteisėtai įregistravę vogtą techniką.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad neteisėtai buvo įregistruota 119 žemės ūkio technikos ir keturračių motociklų. Dalis registruotos technikos buvo pagrobta Lietuvoje bei užsienio valstybėse.

Šios veiklos organizatorius Gildas Varnagiris nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu trejiems metams.

Jo bendrininkams Jonui Raudeliūnui, Tomui Petkevičiui, Arūnui Bajorinui ir Mindaugui Gaudiešiui skirtos nuo metų ir trijų mėnesių iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos organizatorius G. Varnagiris 2011-2013 metais kartu su J. Raudeliūnu, A. Bajorinu ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis siekė įteisinti savo paties ir kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus keturračius motociklus bei žemės ūkio techniką.

G. Varnagiris gaudavo iš bendrininkų pavogtų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos techninius duomenis bei asmenų, kuriems ši technika bus parduodama arba kurių vardu ji bus fiktyviai registruojama, asmens dokumento kopiją bei gyvenamosios vietos adresą.

Po to šie duomenys būdavo suklastojami, jiems išrašant Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus, Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimus, taip pat Ispanijos transporto priemonės techninės apžiūros korteles ar Džordžijos valstijos sertifikatus.

Suklastojus technikos dokumentus, ji būdavo apdrausta, sumokėta už jos registravimą.

Tuomet G. Varnagiris kreipdavosi į Kauno ir Vilkaviškio savivaldybes, kad ši technika būtų įregistruota Lietuvos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre konkretaus asmens vardu ir būtų galima gauti technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, valstybinius numerius.

Nuteisti savivaldybių specialistai registracijos liudijimus išrašydavo neapžiūrėję registruojamos technikos.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar valdininkai gavo už tai atlygį, tačiau neatmetama galimybė, kad jie techniką galėjo registruoti tiesiog siekdami išlaikyti gerus santykius su G. Varnagiriu.

Šioje byloje 19 asmenų buvo pripažinti nukentėjusiaisiais – jie yra iš visos Lietuvos. Dauguma jų nežinodami įsigijo vogtą techniką iš teisiamųjų.

Jiems iš nuteistųjų priteista per 24,4 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Ši byla Kauno apygardos teisme nagrinėta nuo 2016-ųjų metų. Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Ilgos šventės

Šiais metais Kalėdų šventė buvo kaip niekada ilga. Prie savaitgalio prisijungė dar trys šventinės dienos.

Tuomet įsiterpė dvi darbo dienos ir vėl – savaitgalis. Pirmadienį vėl turėtų dauguma keliauti į darbą, o tik antradienį pailsėti, tačiau nemažai žmonių tarp švenčių pasiėmė dar tris dienas atostogų, todėl atidirbę gruodžio 21 d., į darbus sugrįš tik sausio 2-ąją. Ilgos šventinės dienos leido panaudoti tris atostogų dienas, tačiau realiai nedirbti net vienuolika dienų.

Tokios ilgos šventės pasijuto ir Kauno gatvėse. Atostogaujantys kauniečiai ištuštino miestą. Miestiečiai pastebi, kad šiuo laikotarpiu mažiau automobilių, tad galima laisviau pasiekti miesto centrą. Be to, dabar ir centrinėse Kauno vietose lengviau rasti laisvą automobilio statymo vietą.

Ištuštėjusi savivaldybė

Kauno miesto savivaldybės darbuotojai taip pat pailgino šventes ir svarbiausius miesto klausimus atidėjo kitiems metams.

Tarpšventiniu laikotarpiu atostogauja administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė. Jos darbe nebus gruodžio 27–28 d., o paskutinę metų dieną ji pavaduos atostogauti išėjusį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską. Pagal pateiktą prašymą matyti, kad V.Šiliauskas atostogaus tik gruodžio 31 d., tad jam bus ilgesnė Naujųjų metų šventė.

Gruodžio 27, 28 ir 31 d. atostogaus ir Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė bei kitas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Tarp švenčių ištuštėję ir valdininkų kabinetai. Atostogų tarp Kalėdų ir Naujųjų metų paprašė 231 darbuotojas, tad beveik trečdalis savivaldybės minėtomis gruodžio dienomis nedirbs.

Svarbių klausimų nespręs

Vis dėlto, tie, kurie tarpšventiniu laikotarpiu atostogų neėmė, persidirbti tikrai neturėtų. Valdininkai nusimatę paskutinėmis 2018-ųjų dienomis susitikti su kolegomis, padirbėti su įvairiais dokumentais ar pasitarti keliais ne esminiais miesto ūkio reikalais.

Štai Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, jo pavaduotojų Andriaus Palionio ir Simono Kairio darbotvarkėse nurodyta po kelis susitikimus ar pasitarimus darbo klausimais ar dokumentų peržiūra. Jokių esminių Kauno klausimų šiuo laikotarpiu spręsti neketinama. Juos numatoma nagrinėti tada, kai po atostogų sugrįš visa savivaldybės komanda.

Kol kas nėra suplanuoti ir pirmieji dideli kitų metų darbai. Valdininkų darbotvarkėse dar nėra įrašytų didžiųjų projektų klausimų ar susitikimų su miestui svarbiais investuotojais.

Būtinas sąmoningumas

Darbo tvarką Vilniaus savivaldybėje liberalizavęs administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad sostinė yra pirmoji šalies savivaldybė, kurioje darbuotojai neprivalės visą savaitę sėdėti darbe. Pasak jo, šia naujove galės pasinaudoti ne visi savivaldybės padaliniai, o tik tie, kuriuose darbuotojų buvimas savivaldybės pastate nebūtinas.

"Darysime trijų mėnesių bandymą siekdami suprasti, kas toje tvarkoje yra negerai, ar ji pasiteisina, galbūt kai kurie departamentai to negali daryti", – BNS sakė P.Poderskis.

Jis pastebi, kad šiuo metu viešajame sektoriuje bent jau formaliai tokią tvarką leidžia Vidaus reikalų ministerija (VRM), praktikoje tai įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sutiko, kad toks Vilniaus sprendimas netikėtas. "Labai novatoriškas, įdomus sprendimas, bet mes dar kol kas tokio neplanuojame. Žiūrėsime, kaip seksis vilniečiams. Jei sugebės kontroliuoti rezultatą, turbūt bus viskas gerai: taupos sąnaudos, namie žmonės jaučiasi gerai. Tik reikalinga stipri kontrolė ir didelis darbuotojų sąmoningumas. Smagu, kad kolegos Lietuvoje yra tokie novatoriai", – vertino G.Petrauskas.

Pasak jo, toks darbo principas pasaulyje nėra naujiena. Esą įprasta taip atlikti daug užduočių, kurias galima kontroliuoti, kur yra numatyti konkretūs tikslai ir pamatuojami rezultatai.

"Viešajame administravime labai svarbus procesas, ne tik rezultatas, todėl sunku sukontroliuoti, tačiau viskas įmanoma. Daugelis įstaigų padaro mažiau darbo vietų nei yra darbuotojų", – pastebėjo G.Petrauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienetinis eksperimentas

Daugeliui neįprastu principu jau apie metus dirba Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis. Skirtumas nuo Vilniaus savivaldybės tarnautojų darbo ypatumų tas, kad Kauno vicemeras neturi formalaus kabineto, tačiau miesto rūmuose jį galima išvysti kasdien.

Pernai metų pradžioje P.Mačiulis pareiškė, kad kabineto jam tiesiog nereikia. "Visą reikiamą informaciją turiu kompiuteryje ir telefone, ir dar šiek tiek galvoje. Darbą organizuoju elektroniniu būdu ir savivaldybės erdvėse, skirtose pasitarimams. Kartais net ir koridorius tam puikiai tinka", – socialinėje erdvėje pareiškė P.Mačiulis.

Žiūrėsime, kaip seksis vilniečiams. Jei sugebės kontroliuoti rezultatą, turbūt bus viskas gerai, taupos sąnaudos, namie žmonės jaučiasi gerai.

"Povilas darbo vietą turi, tik formalaus kabineto neturi. Kol kas jam sekasi gerai, bet čia tik Povilo eksperimentas. Kaip jau minėjau, turi būti labai aukštas žmogaus sąmoningumas, kad galėtum taip darbuotis", – pastebėjo G.Petrauskas.

P.Mačiulis kolegų iš Vilniaus novatoriškumą vertino skeptiškai. "Kad galėčiau objektyviai vertinti, reikėtų žinoti visas detales. Bet tik išgirdęs šią mintį, ją vertinu skeptiškai. Man atrodo, kad sunku kontroliuoti darbą ir komunikuoti su kolegomis, kurių nėra šalia", – svarstė Kauno mero pavaduotojas.

Būti įvykių sūkuryje

Praėjusių metų pradžioje viešas P.Mačiulio pareiškimas, kuriuo atsisakė savivaldybės rūmuose jam skirto kabineto, priimtas atsargiai. Savo sprendimą P.Mačiulis aiškino tuo, kad jam priimtinesnė bendradarbystės ("coworking") erdvė, kai esi įvykių sūkuryje, o ne kai būni užsidaręs vienas kabinete.

"Tikrai nebūtina turėti užrašo ant durų ir daiktų laikymo vietos. Pagrindinis pranašumas – atsisakius kabineto visiškai nesikaupia popieriai ir dokumentai. Dabar visas susirašinėjimas ir netgi sprendimai gali vykti kompiuteriu ar net išmaniuoju telefonu", – pasakojo P.Mačiulis.

Vicemero dienotvarkėje sustyguoti pasitarimai, posėdžiai, renginiai. Tarkime, vakar dienos P.Mačiulio dienotvarkėje buvo penki pasitarimai ir posėdžiai.

Dažniau užsukantieji į Kauno savivaldybę, neretai P.Mačiulį gali rasti mero Visvaldo Matijošaičio kabinete. "Pagrindinis veiksmas vyksta savivaldybės antrame aukšte, kur dirba meras, patarėjai ir administracijos vadovybė. Šiame aukšte įrengti ir papildomi pasitarimų kambariai, kuriuos nuolatos naudoju organizuodamas susitikimus ir pasitarimus. Taip pat nemažai laiko tenka praleisti mero kabinete, nes čia vyksta svarbiausi posėdžiai", – pasirinktą darbo specifiką aiškino P.Mačiulis.

Kauno savivaldybės administracija metus pradėjo nuo permainų – dauguma skyrių pervardyti kitaip, kai kurių padalinių neliko. Tarp skyrių vedėjų yra naujokų, tačiau netrūksta ir keistų valdininkų rokiruočių.

Senieji niekur nedingo

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo prieš pusmetį miesto valdžios patvirtintas savivaldybės administracijos pertvarkos planas.

Iš pirmo žvilgsnio administracijos struktūra atrodo gerokai paprastesnė, skyrių pavadinimai – trumpesni ir konkretesni. Nors savivaldybės senbuviai pripažįsta, kad tokia reorganizacija gerokai sudrebino valdininkų kėdes ir pačią savivaldybę, esminių pokyčių nėra daug. Labiausiai į akis krenta tie patys veidai, tik persėdę ant kitų kėdžių.

Ne paslaptis, kad bene daugiausia permainų laukta Kauno švietimo sistemoje. Juolab kad kai kurie savivaldybės švietimo dirigentai ne kartą buvo įsipainioję į prieštaringai vertinamas istorijas.

Dabar belieka konstatuoti, kad šioje srityje – nieko naujo po saule. Šiokių tokių struktūrinių perstumdymų yra – neliko Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos, tačiau veidai liko tie patys. Valdybai vadovavęs Virginijus Mažeika tapo naujojo Švietimo skyriaus vedėju, o amžinuoju buvusio Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju tituluojamas Antanas Bagdonas gavo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas kartu su bendražyge Ona Visockiene.

A.Bagdono žmonai Ilmantei Bagdonei tapus "Varpo" gimnazijos direktore, jis nebegalėjo likti skyriaus vedėju dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. A.Bagdonas "Kauno dienai" buvo pažadėjęs trauktis iš pareigų, vos tik žmona taps direktore, tačiau jau tuomet neslėpė ketinimų likti dirbti savivaldybėje ir tikino laukiantis naujosios valdžios pasiūlymų.

Naujieji metai nevienareikšmiškai vertinamam tarnautojui didelių permainų neatnešė – A.Bagdonas, kaip ir buvo galima tikėtis, gavo kitą šiltą kėdę, kuri tiesiogiai nebus interesų kliūtimi karjerą padariusiai jo sutuoktinei.

Padarė karjerą

Dar vienas gan keistas karjeros šuolis – Vytautas Jurkevičius, iki šiol vadovavęs Įmonių valdymo poskyriui ir turėjęs rūpintis savivaldybės žinioje esančiomis įmonėmis, nuo Naujųjų metų ėmė vadovauti Viešosios tvarkos skyriui.

Buvęs šio skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius buvo pirmasis, palikęs darbą savivaldybėje po to, kai miestui vadovauti pradėjo naujos kadencijos valdžia. Iki šio sausio Viešosios tvarkos skyrius vadovo neturėjo, o administracijos direktorius G.Petrauskas vengė tiesaus atsakymo, kodėl neieškoma naujo vedėjo.

Naujoji miesto valdžia pernai ne kartą mėtė akmenis į V.Jurkevičiaus daržą dėl to, kad savivaldybei pavaldžios įmonės ir jo vadovaujamas poskyris dirba toli gražu ne taip, kaip turėtų. Atrodo, kad tai nesutrukdė jam persėsti ant kitos kėdės.

Ir tai jis darė jau ne pirmą kartą, mat skyrius ir pareigas savivaldybėje jam sekėsi keisti ir prie kitų valdžių. Deja, pačiam V.Jurkevičiui prisiskambinti nepavyko nei mobiliuoju, nei darbo kabineto telefonu.

Matė visokių pertvarkų

"Pertvarkų savivaldybėje buvo visokių – ir griežtesnių, ir paprastesnių. Tuo nereikia stebėtis. Tai natūralu, nes kiekviena valdžia turi savo matymą, savo strategiją ir tvarkosi, kaip jai atrodo geriau", – svarstė jau 30 metų savivaldybėje dirbantis Zenonas Girčys, likęs čia ir po šios administracijos pertvarkos. Iki Naujų metų jis ėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir dar rugsėjį nerimavo, kad likus vos porai metų iki pensijos gali tekti ieškotis kito darbo.

"Negaliu labai burnoti, nes vadovybė surado galimybių man likti – pasiūlė vyriausiojo specialisto pareigas. Alga bus mažesnė, bet mintis ir idėjas galėsiu įgyvendinti toliau", – žemesnėmis pareigomis nesiskundė Z.Girčys.

Jis pripažįsta, kad per 30 metų darbo savivaldybėje būta visko. Ypač nelengva buvo, kai reikėjo rūpintis komunaliniais miesto reikalais. "Nuolat buvau vanojamas, kai reikėjo tvarkyti gatvių duobes. Paskui, pradėjus dirbti Kultūros paveldo skyriuje, dėmesio ir įtampos sumažėjo. Su niekuo piktuoju nelikau ir į kitą gatvės pusę nebėgu nuo žmonių, su kuriais kadaise gal ir konfliktavome dėl darbo reikalų", – su šypsena pasakojo Z.Girčys.

Veteranui – pagyros

Nors pernai ne kartą sklandė kalbos, kad po reorganizacijos gali kristi Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus galva, metams baigiantis administracijos vadovybė ne kartą gyrė skyriaus vedėjo kompetenciją ir tikino neturį jokių priekaištų jo atliekamam darbui.

"Rudenį sukaks 40 metų, kai atėjau dirbti į savivaldybę. Tiesa, tada ji kitaip vadinosi", – paklaustas apie išgyventas pertvarkas prisipažino A.Laucius. Nuo pat pirmųjų dienų jis dirbo su finansais, tačiau ir šioje srityje matė daug permainų. "Vien 1989–1990 m. ką reiškia. Keitėsi santvarkos, keitėsi ekonominiai santykiai. Kalbant apie pajamų surinkimą, didžiausias pasikeitimas buvo tuomet, kai atsirado mokesčių inspekcija", – ryškiausius pokyčius vardijo A.Laucius, finansų srityje dirbantis nuo 1976-ųjų.

Jis pripažįsta, kad ir naujos valdžios įgyvendinta pertvarka nepraėjo be pėdsakų. "Visi savivaldybėje tai jaučia. Daug optimizavimo, o funkcijų daugėja – reikės efektyviau dirbti", – konstatavo Finansų skyriaus vedėjas. Jo vadovaujamam skyriui buvo priskirti kai kurie kitų padalinių poskyriai, tad atsakomybės našta išties padidėjo.

Teko ir atsisveikinti

Kai kurie savivaldybės skyriai metus pradėjo su naujais vadovais, iki šiol savivaldybėje ėjusiais žemesnes pareigas.

Buvęs Tarptautinių ryšių ir protokolo skyrius po pertvarkos pervardytas tiesiog Užsienio skyriumi, o jo vedėja tapo anksčiau šiame skyriuje dirbusi Emilija Šakalienė. Buvęs vedėjas Raimundas Šmitas dabar eina vyriausiojo specialisto pareigas.

Nors buvo planuota sujungti į vieną Socialinės paramos ir Socialinių paslaugų skyrius, prieš pat Naujuosius miesto valdžia persigalvojo ir nusprendė palikti du atskirus skyrius. Socialinės paramos skyriui dabar vadovauja Raimonda Čicharienė, pakeitusi Aną Sudžiuvienę. Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, kaip ir iki šiol, dirbs Marija Vyšniauskienė.

Turto valdymo skyriaus vedėjo kėdę paliko ilgametis vadovas Antanas Slušnys. Jį laikinai pakeitė iki šiol pavaduotoja dirbusi Jolanta Žemaitienė, kol bus surastas naujas tinkamas vedėjas.

Dar pernai metams baigiantis savivaldybę paliko Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis. Dabar šis padalinys pavadintas Plėtros programų ir investicijų skyriumi, kuriam vadovauja Tadas Metelionis. Panaikinus Licencijų ir paslaugų skyrių, jo vedėja Rasa Palevičienė laikinai paskirta vadovauti Klientų aptarnavimo skyriui.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus taip pat nebėra – dabar jis tapo Miesto planavimo ir architektūros skyriumi, kuriam vadovauja ankstesnis vedėjas Nerijus Valatkevičius. Darbą šiame skyriuje ir savivaldybėje paliko jo pavaduotoja Meilė Nistelytė. Teisės skyrius po reorganizacijos pavadintas Teisės ir konsultacijų skyriumi, o prie jo vairo stojo dar pernai iš motinystės atostogų grįžusi Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

Pasikeitė dar pernai

"Kauno diena" pernai ne kartą rašė, kad Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimundas Mačikėnas persėdo ant Energetikos skyriaus vadovo kėdės, o jo vietą užėmė buvęs savivaldybės administracijos vadovas Dainius Ratkelis.

Sveikatos apsaugos skyriaus vadovo pareigas paliko Donatas Senikas, o jo vietą užėmė skandalingai išgarsėjusi buvusi Visuomenės sveikatos biuro direktorė Asta Garmienė.

Kultūros paveldo skyriui vadovavusi Andrijana Filinaitė grįžo eiti savo ankstesnių pareigų ir dirba šio skyriaus vyriausiąja specialiste, o vadovo kėdė buvo patikėta ne vienus metus šiame skyriuje dirbusiam Sauliui Rimui.

Gruodžio 29-ąją miesto tarybai teko koreguoti pertvarkos planą ir didžiausią leistiną darbuotojų skaičių, mat paaiškėjo, kad kai kurių darbuotojų neįmanoma atleisti. Nemažai tokių prisidengė profsąjunga, tapę jos renkamų organų nariais. Pagal įstatymą juos galima atleisti tik profsąjungai sutikus.

Komentaras

Gintaras Petrauskas, savivaldybės administracijos direktorius

Pertvarka tikrai nebaigta įgyvendinti. Viskas tik prasidėjo. Kol kas įgyvendinome tik pirmąjį etapą, ir pavyko tik 86 proc. to, kas planuota. Kai kuriems skyriams vadovauja nauji vedėjai, kai kur yra laikini, kol surasime tinkamus.

Viešosios tvarkos skyrius turi vadovą. V.Jurkevičius gali tame skyriuje šį tą nuveikti. Kaip bus toliau, sunku pasakyti. Šiandien reikėjo vienokios struktūros, o laikui bėgant gal reikės visai kitokios.

Investicijų ir strateginio planavimo skyrių patikėjome T.Metelioniui, bet galbūt ateityje projektų rašytojus kviesime iš šono. Tuomet nereikės skyriaus su 15 žmonių. Pakaks 5 pasamdytų. Didžiausia pertvarka šiemet vyks savivaldybės įstaigose ir viešosiose įstaigose. Daug ką centralizuosime. Jeigu darželiams reikia valytojos čia ir dabar, tai tikrai ne visoms mokykloms ar kitoms įstaigoms tai būtina. Dabar 120 sargų saugo pavėsines darželių kiemuose, ir mes jiems sumokame daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Gal geriau tada jau tegul vieną tą pavėsinę pavagia – nupirksime auksinę. Švietimo sistemoje dirbantys žmonės turi rūpintis vaikų ugdymu, lavinimu, o kad nevarvėtų vanduo pro stogą, turi rūpintis tos srities specialistai. Tegul visi dirba savo darbus. Iki atleidimo lapelių dar toli, nes I ketvirtį skirsime analizei. Šį sritis ypač jautri. Gal išnagrinėjus paaiškės, kad nieko nereikia keisti arba kad permainos kainuos dar brangiau. Žodžiu, darbo bus daug.

Kauno miesto savivaldybė antradienį nusprendė vėl padidinti maksimalų leistiną darbuotojų skaičių administracijoje: pavasarį nusprendus administracijos darbuotojų sumažinti nuo 786 iki 630, dabar šis skaičius padidintas iki 654.

Kaip tarybos posėdyje kalbėjo administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, pagrindinė sprendimo priežastis – profsąjungų priešinimasis darbuotojų atleidimui.

„Skaičius didinamas dėl gynybinės darbuotojų pozicijos - įstatymai leidžia tam tikrus gynybinius veiksmus. Trečdalis darbuotojų iš galimų tų apsigynusiųjų tapo profsąjungų nariais. Aš manau, kad tai gynybinis žingsnis, nors ir įstatymų įteisintas. Profsąjungos nesutinka dėl tokių darbuotojų atleidimo. Tai viena iš pagrindinių priežasčių“, – kalbėjo G.Petrauskas.

Pasak jo, profesinės sąjungos renkamųjų organų nariais tapusių darbuotojų negalima atleisti be profesinės sąjungos sutikimo – tuo ir pasinaudojo dalis planuojamų atleisti darbuotojų.

Pasak opozicijoje dirbančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo buvusio Kauno mero Andriaus Kupčinsko, sprendimas vėl didinti darbuotojų skaičių parodo, kad suplanuota administracijos pertvarka nebuvo tinkamai apgalvota.

„Kas gali paneigti, kad po pusmečio, įtakojant socialdemokratams, kurie yra įtakingi profsąjungų veikėjai, nebus pasakyta, kad dar trūksta didžiausio leistino (pareigybių) skaičiaus ir dar 24 reikia padidinti?“, – kalbėjo A.Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybės vadovų skaičiavimais, įvykdžius pertvarką, tai leistų sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Padidinus leistiną darbuotojų skaičių, administracijos darbuotojų bus sumažinta ne 20, kaip planuota, o 16 procentų, tai kitais metais leis sutaupyti apie 1,7 mln. eurų.