„Praėjusių metų vandens suvartojimo statistika parodė, kad kauniečiai ir miesto svečiai vis aktyviau naudojasi nemokamomis geriamojo vandens stotelėmis Kauno mieste. Džiaugiamės, kad visuomenė darosi vis labiau sąmoningesnė rinkdamasi tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus“, –  sako „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.

Iš mieste įrengtų stacionarių gertuvių galima įsipilti vandens į daugkartinę gertuvę ar bet kokią kitą tarą, atsigerti tiesiog vietoje ar pagirdyti augintinį.

„Po žiemos visos gertuvės yra kruopščiai išplaunamos, dezinfekuojamos, vandens kokybė ištiriama laboratorijoje. Vandens gertuvėse bėga kokybiškas ir visas higienos normas atitinkantis centralizuotas vanduo, tiekiamas iš keturių Kauno miesto vandenviečių”, –  kalbėjo R. Šulskus.

Gertuvės Kauno mieste veikia Aukštaičių gatvėje, Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies, Studentų skvere, šalia Lampėdžių paplūdimio, Draugystės ir Kalniečių parkuose.

Kaip pranešė „Kauno vandenys“, nuo šio sezono pradeda veikti dar viena geriamojo vandens stotelė prie neseniai atnaujinto Trijų Mergelių tilto.

Vasarą į Laisvės alėją bei Senamiestį sugrįš ir dar vienas kauniečių jau pamėgtas atsigaivinimo šaltinis – vandens dulksna. Iki gegužės 1 d. ištrykš ir visi „Kauno vandenų“ eksploatuojami fontanai.

Skaičiuojama, kad geriant vandenį iš čiaupo ar poilsiaujant renkantis stacionarias gertuves, visuomenė ne tik atsisako plastiko, kurio pasaulyje kas minutę nuperkamas vienas milijonas, bet ir mažiau išlaidaujama.

Šiltuoju metų laiku plastikinių butelių išmetama keliskart daugiau nei įprastai. Į sąvartynus kasdien patenka apie 60 milijonų plastikinių butelių.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iš susidariusių plastikinių pakuočių atliekų Lietuvoje perdirbama apie 45 proc.

Kaip pranešė „Kauno vandenys“, butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumažės nuo 2,52 iki 2,07 euro už kv. metrą su PVM, o individualių namų gyventojams – nuo 2,48 iki 2,03 euro už kv. metrą su PVM.

Juridiniams asmenims kaina kinta nuo 2,59 iki 2,14 euro už kv. metrą  su PVM. Be to, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų tarifas įmonėms didės 6 centais – nuo 0,17 iki 0,23 euro už kv. metrą su PVM.

Pasak „Kauno vandenų“, pagrindinės paslaugų kainų keitimosi priežastys yra atpigusi elektros energija bei sumažėjusios išlaidos technologiniam kurui.

Bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje vartotojų mokama suma už paslaugas sudarys 0,81 proc. vidutinių šeimos pajamų, t. y. neviršys 4 proc. vidutinių šeimos pajamų.

Tramdydami nelegalus „Kauno vandenys“ užbetonavo melioracijos šulinį manydami, kad problemą išspręs, tačiau situacija tik pablogėjo. Kasdien kylantis vandens lygis skandina vis daugiau namų, o problemos spręsti nėra kam, nes nebeaišku, nei kam priklauso šulinys ir tvenkinys, nei kas turi apsiimti tvarkyti bėdą. Apie situaciją pasakojo vietos gyventojas Darius Švoba.

„Buvo tiek vanduo užkilęs, kad pasiekė kanalizacijos šulinių viršų. Dabar jie yra apdengti. Negalėjome nei maudytis, nei praustis, nei į tualetą eiti. Viskas iškilo. Pas mus senesnės statybos namai, tai ir rūsius užliejo“, – teigė D. Švoba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O viskas įvyko dėl to, kad praėjusiais metais „Kauno vandenys“ šulinį, kuris buvo padarytas vandens nutekėjimui, įskaitė prie kanalizacijos šulinių ir jį užbetonavo. „Jis buvo pastatytas prieš maždaug 40 metų ir visą tą laiko problemų neturėjome. Kai čia atsirado naujas rajonas, kažkur semti pradėjo, prie senų komunikacijų blogai prisijungę. Jie nusprendė, kad kaltas šis šulinys“, – sakė D. Švoba.

– Kodėl esate teritoriją apdėjęs maišais?

– Kad netekėtų vanduo į kanalizacijos šulinius per viršų, nes vanduo tiek pakilo, kad lieja per viršų. Kai jie užsipildo, neveikia kanalizacinė sistema. Vežėme maišus, mokėjome pinigus, juos dėjome, kad padarytume taką ir vanduo nutekėtų nuolydžiu tolyn, bet ne į šulinius.

– Kiek dabar pavojinga situacija?

– Jei būtų liūtis, tikrai nespėsime surinkti ir namai pradės skęsti. 40 metų neturėjome problemos.

Kas nutiko Sargėnuose, paaiškino „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Jeigu paduosime dar didesnį kiekį vandens, žemiau esančių gyventojų nuotekų tinklai paskęs, jiems išsilies buitiniai nuotekų tinklai namuose, rūsiuose ir nukentės dar didesnė Kauno miesto gyventojų dalis.

– Kas nutiko, kad žmonės skęsta, semia gatves ir namus?

– Šiai dienai galime pasakyti, kad atlydys ir esamas vandens telkinys. Žmonės turėjo nelegaliai įrengtą šulinį į buitinių nuotekų tinklus. Pagal įstatymą, drenažinis ir paviršinis vanduo negali būti pajungtas į buitinių nuotekų tinklus ir tokiu atveju yra padarytas pažeidimas. Praeitų metų pavasarį, prasidėjus atlydžiui ir radus, kad mūsų buitinių nuotekų siurblinė dirba jau kelias paras ir neišsijungia, buvo pradėta ieškoti ir rastas nelegalus pajungimas iš esamo vandens telkinio į nuotekų tinklą. Vamzdis buvo užbetonuotas.

Šiais metais prasidėjus atlydžiui ir palijus atsirado ta pati problema, kai tvenkinio vanduo pakilo, persiliejo ir drenuojasi į mūsų nuotekų tinklus.

– Tai gal galima atbetonuoti bent laikinai, kol nėra kito sprendimo?

– Šiai dienai užbetonuota ar ne, jis vis tiek bėga į tuos pačius nuotekų tinklus ir pumpuojasi per nuotekų siurblius į nuotekų valyklą. Tai vyksta nuo sausio 24 d., vanduo niekur nedingsta. Jis per gyventojo šulinį vis tiek patenka į buitinių nuotekų tinklus ir yra pumpuojamas į nuotekų valyklą. Tai vyksta. Bus atidarytas šulinys ar ne, tai situacijos nepakeis. Jeigu paduosime dar didesnį kiekį vandens, žemiau esančių gyventojų nuotekų tinklai paskęs, jiems išsilies buitiniai nuotekų tinklai namuose, rūsiuose ir nukentės dar didesnė Kauno miesto gyventojų dalis. Tikrai nesiimsime tokio dalyko.

Pastaraisiais metais Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose iškritęs gausesnis lietus užtvindydavo gatves, pridarydavo rūpesčių gyventojams ir eismo dalyviams. „Atliktų darbų naudą pirmiausiai pajus šių rajonų gyventojai – pagerės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų būklė, sumažės ne tik išleidžiamų nevalytų paviršinių nuotekų kiekis į upes, bet ir avarijų nuotekų tinkluose skaičius. Prisidėsime ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, išvengsime kelių eismo trikdžių“, – apie sėkmingai įgyvendintą projektą kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.

Gatvių netvindys lietaus vanduo

Daugelis senųjų gelžbetoninių Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tinklų tarnavo apie 40 metų. Buvo susidėvėję ne tik patys tinklai, sutrupėjusios sandūros, vienur vamzdžiai per didelio diametro, kitur – per mažo, kas lemdavo menką pralaidumą – tinkluose kaupdavosi smėlis ir kitos nuosėdos, užsinešdavo lietaus surinktuvai. Be to, didėjant urbanizacijai, plečiantis teritorijoms, didėja ir paviršinių nuotekų kiekis, patenkantis į tinklus. Buvusi sistema nebuvo pajėgi tokio didelio kiekio vandens nukanalizuoti.

„Būtent dėl šių priežasčių liūčių metu patvinsta gatvės, susidėvėjusiose tinklų atkarpose įvyksta avarijos. Lietaus vanduo ardo gatves ir šaligatvius. Pratekėjęs pro susidėvėjusius vamzdžius vanduo išplauna gruntą, todėl atsiranda smegduobių“, – apie susidėvėjusių ir nepakankamai išvystytų paviršinių nuotekų tinklų padarinius kalbėjo „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Įgyvendinant šį projektą, dalyje Žaliakalnio mikrorajono buvo klojami nauji paviršinių nuotekų tinklai, kai kur rekonstruoji senieji vamzdžiai. Aleksote buvo klojama nauja paviršinių nuotekų sistema tiek asfaltuotose, tiek žvyruotose gatvėse, kuriose įrengti specialūs trapai lietaus surinkimui. „Dabar gyventojams yra sudaryta galimybė savo lėšomis prisijungti iki sklypo ribos atvestus ir sumontuotus lietaus surinkimo šulinėlius. Kviečiame gyventojus kreiptis į „Kauno vandenis“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, pasirengti projektą, atlikti tolimesnius prisijungimo darbus“, – sakė D. Gražys.

Į upelius ištekės švarus vanduo

Didžioji dalis Aleksote ir Žaliakalnyje išleidžiamų paviršinių nuotekų iki šiol mažai buvo valomos dėl valymo įrenginių trūkumo. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius turi tik nedaugelis įmonių, kuriose surenkamos ne visos paviršinės nuotekos, o tik nedidelė jų dalis nuo taršiausių teritorijų vietų. Iki šiol mieste buvo valomos tik kai kurių pramonės įmonių, degalinių, autoservisų ir kitų smarkiai užterštų naftos produktais teritorijos. Neišvalytos nuotekos būdavo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius: Amalės, Girstupio, Veršvos, Marvelės upelius, griovius, Nemuno ir Neries upes.

„Pats lietaus vanduo gamtai jokios žalos nedaro, tačiau nuprausdamas kelius, gatves ir pakeles, jis surenka daug aplinkos teršalų. Neišvalytas vanduo teršia gruntinį vandenį, kenkia augalų ir gyvūnų ekosistemoms. Prašome gyventojų lietaus paviršines nuotekas tvarkyti tvariai – kaupti rezervuaruose, panaudoti savo reikmėms. Likęs vanduo turi būti išvalytas ir tik tada išleidžiamas į vandens telkinius“, – teigia R. Šulskus.

Paviršinėms nuotekoms valyti per pastaruosius dvejus metus Kauno mieste buvo pastatyta net 10 modernių nuotekų valymo įrenginių. Didžiausias pagal pajėgumus įrenginys, kuris buvo statomas prie Neries dėl aukštai esančio gruntinio vandens, įrengtas Jonavos gatvėje. Šių įrenginių našumas – 2400 l/s.

„Pastačius valymo įrenginius Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose, į vandens telkinius bus išleidžiamas visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos“, – sakė R. Šulskus.

Kitų metų planai ir iššūkiai

Kitais metais „Kauno vandenys“ planuoja imtis kelių milijonų eurų vertės projekto – pagrindinio nuotekų diukerio rekonstrukcijos. „Per pagrindinį miesto nuotekų diukerį prateka 60 proc. visų nuotekų kertant Neries upę – nuo Jonavos gatvės į Panerių gatvę. Šis projektas pareikalaus ne tik didelių finansinių išlaidų, bet ir didelių rangovo pastangų, nes darbas upėje yra labai sudėtingas. Dainavos, Kalniečių ir Eigulių rajonų nuotekos jau teka sutvarkytu nuotekų kolektoriumi, beliko sutvarkyti diukerį“, – apie didžiausią kitų metų iššūkį kalbėjo ilgametis inžinierius D. Gražys.

Taip pat kitais metais yra numatyti tinklų rekonstrukcijos darbai Kauno rotušės aikštėje ir keturiose senamiesčio gatvėse. Šiuo metu vyksta tinklų projektavimo darbai.

Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tvarkymo renovacijai ir plėtrai buvo skirtos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos, kurios siekė beveik 25 mln. Eur. Į šį projektą „Kauno vandenys“ investavo apie 5 mln. Eur.

„Esama situacija verčia ieškoti būtų, kaip sumažinti nemalonių kvapų intensyvumą ir jų sklidimą link gyvenamųjų kvartalų. Pirmasis kvapų mažinimo etapas įrengiant anglies filtrą jau yra įgyvendintas, rudenį ketiname padaryti dar du svarbius darbus – pakeisti biofiltro įkrovą ir pradėti pirminio sėsdintuvo uždengimo darbus. Viliamės, kad visas kompleksas taikomų priemonių bus efektyvus“, – sakė „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Kvapų mažinimo technologiniai procesai bei jų etapai buvo pristatyti ir aplink nuotekų valyklą gyvenantiems Marvelės gyventojams.

Mums labai svarbu žinoti tikslų laiką, vėjo kryptį, temperatūrą, kitus parametrus.

„Suprantame, kad kartais iš nuotekų valyklos sklindantys nemalonūs kvapai vargina aplink gyvenančius žmones, suprantame jų nepasitenkinimą. Pirmiausia su diegiamomis naujovėmis norėjome supažindinti Marvelės bendruomenės narius, todėl suorganizavome susitikimą. Jo metu pristatėme naujai įrengtą anglies filtrą bei tolimesnius kvapų mažinimo etapus. Prašėme gyventojų bendradarbiauti su mumis: pranešti apie tam tikru metu jaučiamus intensyviausius kvapus. Mums labai svarbu žinoti tikslų laiką, vėjo kryptį, temperatūrą, kitus parametrus“, – sakė nuotekų valyklos viršininkas Vytautas Vitkus.

Pirmuoju etapu „Kauno vandenys“ į kompleksines kvapų mažinimo priemones planuoja investuoti 200 tūkst. eurų, vėliau suma gali išaugti iki 470 tūkst. eurų.

Per metus Kauno miesto nuotekų valykloje išvaloma 26 mln. kub. m. buitinių nuotekų.

Atjungė neperspėję

Aleksote esančios Kėkštų gatvės gyventojai turėjo skubiai apsirūpinti vandeniu, mat be jokio perspėjimo jiems tiekimas buvo atjungtas. Viena vietos gyventoja portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad vanduo dingo antradienį apie 18 val.

„Šiuo metu gatvėje kažkam vedama kanalizacija ir darbininkai nukirto pagrindinę vandens tiekimo liniją. Vanduo dingo prieš pat jų darbo pabaigą, todėl jie nieko nepaaiškino ir išvažiavo, o mes taip ir likome be vandens. Šiaip labai keista, nes gyventojai nieko nežino, nei kas čia tiksliai daroma, nei kieno užsakymu. Skambinome į „Kauno vandenis“, ten pasakė, kad mūsų gatvėje darbus atlieka „Gensera“. Tačiau niekas taip ir nepaaiškino, kada vėl bus pajungtas vanduo“, – kalbėjo Kėkštų gatvės gyventoja.

Moteris pasakojo, kad minėta Aleksoto gatvė buvo gan neseniai sutvarkyta – paklotas asfaltas, o dabar vėl kasama, klojami vamzdžiai. Kai dingo ir vanduo, žmonės iš vis pradėjo abejoti atliekamų darbų reikalingumu ir kokybe.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tiekimas atnaujintas

Vandens tiekimas gyventojams atnaujintas tik trečiadienį apie pietus. Tačiau niekas nepaaiškino, kas nutiko, ar tokie gedimai gali kartotis, todėl portalas kauno.diena.lt paprašė „Kauno vandenų“ atstovų pakomentuoti susidariusią situaciją.

Šiaip labai keista, nes gyventojai nieko nežino, nei kas čia tiksliai daroma, nei kieno užsakymu.

„Kėkštų gatvėje vykdomi paviršinių nuotekų tinklų klojimo darbai, vamzdžiai klojami betranšėjiniu būdu, specialios įrangos pagalba. „Kauno vandenų“ Avarinėje tarnyboje liepos 11-ąją 17.30 val. iš bendrovės „Genseros“ darbų vadovo buvo gautas pranešimas, kad vykdomų darbų zonoje iš grunto prasiveržė vanduo, norint išvengti didesnių nuostolių (grunto išplovimas, sklypų užliejimas, vandens nutekėjimo nuostoliai ir kt.) „Genseros“ darbuotojai atjungė vandentiekio atkarpą Kėkštų gatvėje.

Kadangi vamzdyno trūkimas įvyko „Genseros“ atliekamų darbų zonoje, remonto darbus atlikti įsipareigojo minėtoji bendrovė. Atlikus visus paruošiamuosius bei remonto darbus vandens tiekimas liepos 12-ąją apie 10.50 val. buvo atnaujintas“, – komentavo „Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas.

Kaip pranešė teismas, konstatuota, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje byloje buvęs valyklos viršininkas Petras Maruniakas ir bendrovėje vyriausiuoju technologu dirbęs Bronius Strumskis kaltinti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo.

Kaltinimuose buvo teigiama, jog dirbdami įmonėje „Kauno vandenys“, jie nekontroliavo 2013-aisiais įrengto nelegalaus avarinio nuotekų vamzdyno, o tai sudarė sąlygas į išvalytų nuotekų kanalą išleisti visas technologinių procesų metu susidarančias gamybines nevalytas nuotekas. Nurodyta, kad taip aplinkai, vandens telkiniams buvo padaryta daugiau nei 4,6 mln. eurų žala.

Kaltinamajame akte buvo pažymima, jog dėl šių asmenų galimai nusikalstamų veikų labai didelis kiekis aplinkai kenksmingų teršalų tekėjo tiesiai į Nemuną ir buvo tiesiogiai teršiama vandens aplinka bei vandens telkiniai.

P. Maruniakas buvo kaltinamas, kad dirbdamas viršininku ir būdamas atsakingas už Kauno miesto Nuotekų valyklos eksploataciją taip, kad būtų užtikrintas nuotekų išvalymo laipsnis bei turėdamas užtikrinti tinkamą ir kokybišką įrenginių eksploataciją ir remonto vykdymą, šių savo pareigų nevykdė.

Savo ruožtu B. Strumskis, kaltintas, jog nekontroliavo technologinių procesų, neorganizavo įrenginių bei įrangos technologinės dalies profilaktikos darbų, techninės dokumentacijos pakeitimų.

Prokuratūra yra teigusi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenų“ darbuotojai neužtikrino nuotekų tvarkymo reglamente nustatyto nuotekų išvalymo laipsnio.

Kaltintojų duomenimis, taip nuotekos buvo leidžiamos nuo 2013 iki 2017 metų. Kauno apylinkės teismo teigimu, toks pastebėjimas nėra pagrįstas, nes remiasi tik žodiniais pranešimais, pastebėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.

„Teismas, apibendrindamas specialistų ir ekspertų išvadas konstatavo, kad AAD specialistų nurodytos išvados yra visiškai paneigtos, nes jose specialistai nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teiginiai yra neįrodyti, tik deklaratyvūs, o atsakymai į klausimus yra paremti tik prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais“, – nurodoma pranešime.

Nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra tikslių duomenų, kada galėjo būti įrengtas neteisėtas vamzdynas ir kad pro jį pastoviai tekėjo nuotekos.

„Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog joje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu“, – nurodė teismas.

Taip pat pastebėta, jog specialistų išvadose nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad būtent Kauno nuotekų valyklos išleistos nevalytos nuotekos sukėlė Nemuno upės pakrančių dumblėjimą. Pagal vieno iš specialistų vertinimą, galimai išleistų nuotekų užterštumo koncentracijos buvo mažos ir jos negalėjo sukelti Nemuno pakrančių dumblėjimo, jeigu ir būtų išleidžiamos nevalytos.

Teismas pažymėjo, kad jokie kiekiai teršalų, viršijančių didžiausius leistinus taršos dydžius ir užfiksuoti taršos leidimuose, nebuvo išleisti, Aplinkos apsaugos specialistų žalos apskaičiavimas nėra tikslus, o tik apytikslis.

„Visos byloje surinktos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, jog nors bendrovės „Kauno vandenys“ nuotekų valykloje ir buvo įrengtas nelegalus avarinis nuotekų išleistuvas į išvalytų nuotekų kanalą, tačiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie šio išleistuvo realų panaudojimą ar tuo labiau, kad šis išleistuvas būtų sukėlęs kokią nors realią žalą aplinkai“, – nurodo teismas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.

„Kas čia jums tvarkys?“, – viltį praradęs gyventojas kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, kai pasiteiravome, gal jau problemos nebėra.

Dalis vandens iš šios balos nubėga į nuotekų sistemą per netoliese esančias groteles. „Geriamas vanduo bėga ant gatvės, dabar jį dar ir pabrangino, o žmonės pinigus moka“, – įsitikinęs kaunietis.

Dėl šios situacijos ne kartą buvo kreiptasi į „Kauno vandenis“, tačiau priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, bergždžios.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Atvažiuoja, pasisukinėja, kaip visada, ant kulno ir išvažiuoja. Bala pastoviai būna. Kaip ir dabar“, – kalbėjo skaitytojas. Žiemą vis naujai atitekantis vanduo šąla ir gatvėje susidaro kalnas. Važiuoti ten su automobiliu – sudėtinga.

Kodėl niekaip nesutvarkoma? „Iš kur mums žinoti? Neįsivaizduoju. Bet jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę“, – sarkastiškai konstatavo vyras. Jis mano, kad to priežastis – įtrūkę ar trūkę vamzdžiai.

„Kauno vandenys“ šiemet buvo išpjovę asfaltą, atkasę šulinuką. Bet, anot gyventojo, bala kaip stovėjo taip stovi.

Jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę.

Pasakojo, kad šiemet buvo ardytas asfaltas, atkasta trasa, bet situacijos tai nepakeitė. Vanduo vis tiek sunkiasi ir bala vis tiek telkšo. Vanduo sunkiasi ir žiemą, gatvėje susidaro netolygus ledas.

„Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė pakomentavo šį atvejį. „Problema dėl vandens sunkimosi iš vandentiekio šulinio ties Partizanų g. 48 namu bendrovei ,,Kauno vandenys“ žinoma. Buvo atliekami minėto vandentiekio šulinio bei jame esančios uždaromosios armatūros apžiūros bei profilaktikos darbai, nustatyta kad šulinyje esamas vamzdynas ir armatūra sandari, vanduo į šulinį sunkėsi iš grunto. Nuspręsta greta šulinio atlikti žemės kasimo darbus, (šulinys yra asfaltuotoje kelio dalyje) atlikus kasimo darbus galimo vamzdyno nesandarumo aptikti nepavyko“, – neslėpė atstovė.

Anot jos, vandens patekimo į šulinį priežasties nustatymą apsunkina labai nežymus vandens nutekėjimas, kurio nenustato turima vandens nutekėjimo paieškos įranga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šiuo metu su rangovu derinamas klausimas dėl vandentiekio vamzdyno atšakos renovacijos betranšėjiniu būdu nuo vandentiekio magistralinės linijos Partizanų g. iki minėto šulinio“, – nurodė V. Bytautė.

Gyventojams, skaičiuojantiems vandens nuostolius, belieka apsišarvuoti kantrybe. Galbūt kitų trejų metų nebeprireiks.