„Siūloma riboti asmenų aptarnavimą autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostų ir jūrų uosto keleivių terminaluose. Patekimas į stočių ir terminalų patalpas turėtų būti leidžiamas tik keleiviams, stoties ar terminalo darbuotojams, transporto priemonių ekipažams ir įguloms“, – teigiama pranešime.

Numatoma keleiviams leisti pasiekti tik būtinąsias patalpas – sanitarines zonas (tualetus, patalpas, kuriose yra praustuvai), bilietų įsigijimo vietas, informacijos teikimo vietas ir laukimo sales.

Rekomenduojama teikti informaciją keleiviams ir organizuoti bilietų pardavimą nuotoliniu būdu arba per langelį, išeinantį į lauką. Jei tokios galimybės nėra – atriboti nurodytas zonas pertvaromis, užtikrinančiomis erdvių atskyrimą.

Siūlymą ministerija pateikė sveikatos apsaugos ministrui, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui Aurelijui Verygai. 

Šalina nepatogumus

Šių krantinių rekonstrukcijos konkursas buvo paskelbtas dar pernai gruodžio pradžioje. Krantinės yra vienos iš naujesnių Klaipėdos uoste. Po statybos jos buvo įregistruotos 2013 metais.

Krantinės buvo statomos ilgokai net nuo 2009 metų. Šių krantinių statyba būdavo nuolat atidėliojama. Baimintasi, kad pastačius naujas jūrų keltų krantines, naujų linijų Klaipėdos uoste neatsiras, o iš Jūrų perkėlos Smeltės pusiasalyje bus perkeltos tik senosios. Tai realiai ir įvyko.

Tiesa, nauja linija vis dėlto atsirado. Nuo 2018 m. birželio 9 d. iš Klaipėdos į Švedijos Treleborgą pradėjo kursuoti „TT-Line" krovinių ir keleivių linijos keltai.

Pradėjus naudoti naujojo Centrinio Klaipėdos terminalo krantines jas paaiškėjo kai kurie nepatogumai.

Danų DFDS keltų laivybos kompanija kreipėsi į uostą, kad būtų prailgintas pirsas, o taip pat įrengta papildoma geležinkelio linija į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Netrikdys laivybos kanale

Pagal projektą numatyta pirsą prailginti 50 metrų statant papildomą palą. Bus ir šiek tiek didesnis iki 12,5 metrų gylis. Dabar šio pirso 80A krantinės ilgis yra 252,1 metras, po rekonstrukcijos bus 302,4 metrai. 81A krantinės ilgis yra 287,02 metrai, o po rekonstrukcijos bus 337,08 metrai.

Prieš tai buvo analizuojama, ar yra galimybė prailginti pirsą, nes jo prailginimas maksimaliai priartėtų prie Klaipėdos uosto laivybos kanalo.

Po rekonstrukcijos prie pirso krantinės 80A dalies galima švartuoti laivus iki 200 metrų ilgio, prie 81A krantinės dalies, kuri yra nuo laivybos kanalo pusės, iki 230 metrų ilgio laivus.

Nuo laivo, kuris stovės prie prailgintos 81A krantinės, laivybos kanalo plotis iki Smiltynės kranto liks apie 200 metrų. Tai atitiks Klaipėdos uosto standartus. Skaičiuojama, kad kanalo plotis turi būti per trijų laivų korpusą.

Iki šiol plačiausias į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas buvo rekordinio 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Ingy“.

Didins linijų pajėgumą

Pirso pertvarkymas ilginant jį iš dalies susijęs su linijas iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus aptarnaujančios danų DFDS kompanijos užsakymu už 211 mln. eurų pastatyti naujus keltus. Šiuo metu Kinijoje jau statomi du nauji didesni keltai, kurie iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir Švediją pradės plaukioti nuo 2021 metų.

Tai bus mišrios paskirties (Ro-Pax) 230 metrų ilgio ir 31 metro pločio keltai. Po pirso rekonstrukcijos vienu metu Klaipėdos uoste galės stovėti abu naujieji keltai. Vienas jų prie 81A krantinės, kitas prie 80 krantinės.

Nauji keltai linijų į Švediją ir Vokietiją pajėgumą padidins maždaug apie 30 proc.

Nauji keltai galės priimti 4500 metrų ilgio transporto liniją ir apie 600 keleivių į 250 kajučių.

DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys yra teigęs, kad naujuose keltuose bus įrengta atskira uždara keltais keliamų sunkvežimių vairuotojų zona.

Dabartiniai DFDS keltai yra iki 199 metrų ilgio. Didžiausias iš jų „Victoria Seaways“ gali priimti 3063 metrus transporto ir turi 515 keleivių vietų.

Uostamiestyje, prie ligoninių miestelio, atidarytas pirmasis Lietuvoje keleivių persėdimo terminalas. Žmonės jame galės palikti savo automobilius ar dviračius, persėsti į viešąjį transportą ir juo pasiekti bet kurią Klaipėdos vietą. Tikimasi, kad terminalas padės sumažinti srautus centrinėje miesto dalyje.

Aikštelėje – moderni įranga

Prie ligoninių miestelio esančio keleivių terminalo pirmo etapo įrengimo darbai turėtų būti baigti iki metų pabaigos. Tačiau klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau gali juo naudotis.

„Didžioji dalis darbų jau užbaigti. Žmonės gali naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Pastatyti dviračių stovai. Sudėtingesnė situacija su šių transporto priemonių saugojimo konteineriais. Kol kas pastatytas vienas. Likę yra gaminami. Juos galvojame pastatyti pavasarį, nes žiemą nėra prasmės“, – tvirtino viešosios įstaigos
„Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Nemokamai naudotis terminale esančia automobilių stovėjimo aikštele gali elektroninius miesto autobusų bilietus turintys žmonės. Vairuotojas privažiavęs prie nuskaitymo įrenginio prideda kortelę ir užkardas pasikelia.

Ateityje numatoma, kad automobilius terminalo aikštelėje galės palikti ir elektroninio bilieto neturintys vairuotojai. Už paslaugą jie galės atsiskaityti grynais ir gaus kvitą, kuris tuo pačiu bus ir popierinis vienos paros bilietas važiuoti visais miesto autobusais.

Kitoje autobusų stotelės pusėje įrengtos 30 antžeminių dviračių vietos. Čia atsiras ir penki jų saugojimo konteineriai, kurių kiekviename tilps po dvi dvirates transporto priemones.

Atrakinti konteinerius naudotojai galės mobiliųjų telefonų pagalba. Šalia bus ir dvi vietos elektromobiliams įkrauti. Jas planuojama įrengti kitais metais.

Kiek tiksliai kainavo keleivių persėdimo įrengimo pirmo etapo darbai, dar neaišku, nes jie nėra užbaigti. Tačiau šiemet tam buvo skirta apie 500 tūkst. litų. 85 proc. šių lėšų planuojama susigrąžinti iš ES fondų.

Reikia paviljono ir tualetų

Keleivių persėdimo terminalo atidaryme dalyvavo ir šalia esančių ligoninių atstovai. Jie džiaugėsi, kad aikštelė suremontuota. Joje užtikrintas didesnis saugumas. Pabrėžė, kad šis projektas yra perspektyvus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis vylėsi, kad ateityje čia atsiras ir daugiaaukštė stovėjimo aikštelė.

„Tai būtų komplekso dalis. Tikimės, kad tam lėšų savivaldybei pavyks rasti“, – tvirtino V.Janušonis.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad svarbiausia, jog sistema pradėtų veikti ir duotų rezultatų – sumažintų automobilių srautus miesto centre.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad miesto autobusais daugiausia važiuoja vaikai, seneliai.

Vadovė pabrėžė, kad reikėtų sudaryti patogias sąlygas jiems laukti privežamųjų maršrutų autobusų.

„Pastarieji ratą apsuka per valandą. Jei vaikas nespėjo į vieną autobusą, jam turi būti sudarytos sąlygos kažkur palaukti kito. Todėl svarbu spręsti keleivių laukimo paviljono klausimą. Jame žmonės galėtų patogiai laukti autobuso. Gal ir spėtų kokiai pamokai pasiruošti“, – tvirtino direktorė.

Įrengti keleivių laukimo paviljoną buvo numatyta šalia stotelės esančiame pastate, kuriam reikia remonto. Jame buvo numatyta įrengti tualetus. Dabar autobusų vairuotojai naudojasi biotualetais.

Pasak J.Simonavičiūtės, keleivių laukimo terminalu norima užsiimti kitais metais. Pirmiausia tam reikėtų projekto, kaip būtų galima atnaujinti esamą statinį.

„Manau, kad būtų reikalingas ir kioskas, kur keleiviai galėtų įsigyti bilietus“, – komentavo direktorė.

Ateityje žada plėsti

Pasak G.Neniškio, keleivių persėdimo terminalas dėl savo ribotos talpos nėra pajėgus išspręsti į Klaipėdą atvykstančių tūkstančių automobilių problemos.

Tačiau tikimasi, kad šis pilotinis projektas padės nugludinti techninius sprendimus, patobulinti viešojo transporto maršrutų ir grafikų tinklą, įvertinti saugumo, apkrovų sezoniškumo problemas.

Numatoma, kad ateityje šį terminalą būtų galima plėsti. 40-50 automobilių stovėjimo vietų būtų galima įrengti šalia ligoninių komplekso esančioje savivaldybei priklausančioje žemėje.

Į sistemą būtų galima įtraukti ligoninių komplekso prieigose esančias vietas. Jų yra 50-70. Dar apie 40 vietų galėtų atsirasti vietoje ligoninių kompleksų esančių garažų palei Liepojos plentą. Ateityje čia galėtų būti rezervuota vieta daugiaaukštei aikštelei.

G.Neniškis tvirtino, kad šiame terminale darbą galėtų baigti ir iš Palangos bei Kretingos važiuojantys autobusai. Jie galėtų būti įtraukti į vieningą sistemą, kaip dirbama su Klaipėdos rajonu.

Yra numatyta, kad tokie terminalai atsirastų prie visų įvažiavimų į miestą. Jie galėtų būti įrengti prie Jakų žiedinės sankryžos, Jūrininkų prospekte. Dar viena vieta yra numatyta prie kelto į Smiltynę.

Atvykę žmonės galėtų palikti savo automobilius ir po Klaipėdą keliauti viešuoju transportu.

„Siekiame, kad miesto centrinėje dalyje sumažėtų automobilių, o viešojo transporto sistema būtų patogi keleiviams“, – pabrėžė vadovas.

Faktai

Europoje miesto pakraščiuose esantys keleivių persėdimo terminalai yra populiarūs.

Jie sumažina automobilių spūstis mieste, leidžia kvėpuoti švaresniu oru, gerina miestiečių gyvenimo kokybę, taupo vairuotojų pinigus kelionei ir parkavimui mieste.

Automobilių eismas iš šiaurės krypties Klaipėdos priemiesčių yra intensyviausias, todėl būtent ligoninių miestelyje ir įrengta pirmoji kombinuota kelionių jungtis.

Paskaičiuota, jog darbo dieną, ne sezono metu, Palangos kryptimi pravažiuoja 17,7 tūkst. automobilių, Kretingos kryptimi – 9,8 tūkstančio.

Tuo tarpu šalia esančioje Ligoninės stotelėje stoja 9 maršrutų autobusai. Iš jos be persėdimo per optimalų laiką, galima pasiekti kelionės tikslą, esantį visose trijose miesto transporto ašyse – Šilutės plente, Taikos prospekte, Minijos gatvėje.

Uostamiestyje tęsiasi diskusijos dėl priemiestinių maršrutų įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą. Skaičiuojama, kad tokiu atveju kelionės kaina iš Klaipėdos į Palangą ar Kretingą atpigtų penktadaliu.

Nori padėti keleiviams

Ketvirtadienį vykusiame susitikime dėl priemiestinių maršrutų įtraukimo į bendrąją viešojo transporto sistemą dalyvavo Klaipėdos, Palangos ir Kretingos rajono savivaldybių atstovai.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, kad į bendrą sistemą galėtų būti įtraukti tie maršrutai Klaipėda-Palanga, Klaipėda-Kretinga, kur keleiviams yra taikomos nustatytos nuolaidos. Jais daugiausia važiuoja žmonės, kurie dirba uostamiestyje.

„Kodėl Klaipėdai aktualu, kad į bendrąją viešojo transporto sistema būtų įtraukti ir priemiesčiai? Tokiu būdu būtų siekiama sumažinti automobilių skaičių mieste. Be to, tai būtų naudingiau patiems keleiviams, kurie nuolat važinėja minėtais maršrutais“, – komentavo direktorius.

Pasak G.Neniškio, labiausiai individualiais automobiliais yra apkrauta šiaurinė miesto dalis, kur vyrauja mažaaukštė statyba. Mašinų srautus padidina ir atvykstantys iš Palangos, Kretingos.

Iš pastarųjų miestų autobusais į uostamiestį atvyksta labai maža dalis žmonių. Į Klaipėdą iš Palangos vidutiniškai organizuojama 760, iš Kretingos – 250 kelionių per dieną.

„Yra atlikta studija, kaip būtų galima spręsti individualių automobilių srautų problemą. Prie įvažiavimo į miestą turėtų atsirasti transporto priemonių saugojimo aikštelės. Pastarosiose palikę savo automobilius, žmonės galėtų persėsti į autobusus ir pasiekti pagrindines miesto arterijas“, – pasakojo direktorius.

Važiuotų iki ligoninių

G. Neniškis pabrėžė, kad Klaipėdoje stengiamasi šią problemą spręsti – organizuojami privežamieji maršrutai. Iš šiaurinės miesto dalies keleiviai atvežami į prie miesto ligoninių esančio terminalo. Jį baigiama įrengti.

Terminale keleiviai gali persėsti į autobusus, kurie nuveš į pagrindines miesto gatves. Manoma, kad čia galėtų stoti ir autobusai atvykstantys iš Palangos ir Kretingos. Jie nebevažiuotų iki autobusų stoties.

„Tiek iš Palangos, tiek iš Kretingos važiuojantys autobusai į stotį atvažiuoja pustuščiai. Dauguma keleivių išlipa prie miesto ligoninių ir Klaipėdos universiteto. Dėl to transporto priemonėms neapsimoka važiuoti iki autobusų stoties. Dėl to sutrumpėtų maršrutas“, – pasakojo direktorius.

Direktorius tvirtino, kad maršrutai būtų derinami. Pirminiais skaičiavimais, įsijungus į vieningą sistemą, bilietai į Palangą ir Kretingą atpigtų 20 proc.

„Dar pigiau žmonės galėtų važiuoti, įsigiję terminuotą mėnesinį bilietą. Su jais būtų galima važiuoti ir priemiestyje, ir po miestą be papildomų išlaidų. Siekiamybė, kad keleivis iš Palangos ir Kretingos bet kurią Klaipėdos vietą pasiektų per valandą“, – komentavo vadovas.

G. Neniškis pabrėžė, kad vieninga sistema nereiškia, kad bus atsisakyta maršrutinių taksi, vežančių iš Klaipėdos į Palangą ar Kretingą.

Pabrėžta, kad prie ligoninių esančiame terminale bus sudarytos sąlygos ir saugiai palikti automobilius, dviračius. Siekiama, kad jais atvažiavusieji taip pat persėstų į viešąjį transportą.

Baiminasi dėl savo įmonių

Siūlymas priemiestinius maršrutus įtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą sužavėjo ne visus. Palangos vicemeras Saulius Simė domėjosi, kiek tai kainuotų savivaldybei. G. Neniškis aiškino, kad tai priklauso nuo susitarimo. Jis pabrėžė, kad išlaidos nustatytoms kompensacijoms neišaugtų.

Abejonių sukėlė ir tai, kad organizuojant konkursus darbo gali nebeturėti vietos autobusų parkai.

„Jei bus skelbiamas konkursas, mūsų įmonė gali nelaimėti. Žmonės neteks darbo vietų. Žinoma, vieninga sistema yra patraukti ir dėl mažesnės kainos, ir dėl ekologijos“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė.

Pasak S. Simės, jei kurorto vežėjas nelaimėtų konkurso darbo netektų apie šimtą palangiškių. Vicemeras taip pat atkreipė dėmesį, kad važiuoti autobusais brangu.

„Keturių asmenų šeimai atvažiuoti į Klaipėdą kainuoja 20 litų. Dar tiek pat grįžti. Automobiliu tikrai pigiau. Bilietas tikrai nekainuos 2 litus“, – teigė vicemeras.

G. Neniškis aiškino, kad tokia baimė yra nepagrįsta. Ji buvo ir įtraukus Klaipėdos rajono maršrutus į vieningą sistemą. Tačiau ten dirba jo vežėjai. Važiuoti iš priemiesčio yra pigiau. Pirmas maršrutas turi būti būtent iš jo. Miesto vežėjams neapsimoka važiuoti ten be keleivių.

Ginsis stovėjimo mokesčiu

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad priemiestinių maršrutų įtraukimas į vieningą sistemą būtinas. Priešingu atveju Klaipėdai nuo automobilių gali tekti gintis, didinant stovėjimo mokestį.

„Būsime priversti tą daryti. Nemanau, kad bus gerai, jei automobilių stovėjimo kaina sieks 3-5 litus už valandą. Būtina gerinti viešojo susisiekimo paslaugos kokybę“, – pabrėžė direktorė.

Jai pritarė ir vicemeras Artūras Šulcas: „Ką mums reiškia pilnas autobusas? 10 ar 15 automobilių mažiau. Priemiestinių maršrutų įvedimas į bendrą sistemą atsipirktų keleriopai. Aišku, reikia viską suskaičiuoti. Ten, kur prasideda finansai ir alus, prasideda politika“, – komentavo vicemeras.

Vicemeras taip pat pabrėžė, kad vairuotojai darbą ras, jei ne vienoje, tai kitoje kompanijoje.

Susitikimo metu sutarta, kad reikia imtis priemonių, tačiau neapsispręsta, ar steigti darbo grupę. Kretingos rajono savivaldybė prašė, kad projektas būtų jiems pristatytas vietoje.

Prie vadinamojo ligoninių miestelio keleivių persėdimo terminalo įrengimas beveik pasiekė finišo tiesę. Darbų liko nedaug, planuojama, kad jie truks dar vieną mėnesį.
Aikštelėje prie ligoninių miestelio šiandien bus pradėti paskutiniai asfaltavimo darbai. Vėliau ketinama braižyti linijas, tvarkyti aplinką.

"Jei artėjame prie pabaigos. Procesas dar truks dvi savaites. Viską norime užbaigti iki šalčių. Manau, kad spėsime", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Išbraižius linijas, bus aptverta aikštelė, pastatyti pakeliamieji užtvarai, parkomatas, prie kurio prilietus autobuso elektroninį bilietą pasikels užtvaras.

Aikštelėje bus pastatyti ir dviračių stovai bei konteineriai. Technikos įsigijimu rūpinosi viešoji įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Konkursai yra įvykę. Laukiame, kol aikštelėje bus išbraižytos linijos. Tada statysime tvorą, parkomatą. Kiek anksčiau, nei planuota, bus įrengti dviračių stovai. Tai padarysime jau penktadienį", – komentavo viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis.

Pasak įstaigos vadovo, visi darbai vyksta pagal planą. Pirmasis keleivių persėdimo terminalo įrengimo etapas turėtų būti baigtas per spalį. Jo įgyvendinimui skirta 500 tūkst. litų.

Pirmojo etapo metu bus sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė: perbraižytos jos linijos, suremontuoti šaligatviai, įrengta 20 paprastų dviračių stovų ir 10 jų saugojimo konteinerių. Pastaroji paslauga bus mokama.

Specialistai nutiesė komunikacijas, kurios reikalingos, kad būtų galima įrengti elektromobilių įkroviklius. Juos sumontuoti ketinama per antrąjį darbų etapą. Taip pat jo metu bus pastatytas keleivių laukimo paviljonas.

Įrengus keleivių persėdimo terminalą, tikimasi, kad daugiau gyventojų pradės naudotis viešuoju miesto transportu. Žmonės iki terminalo galės atvažiuoti savo automobiliais, palikti juos ir persėsti į miesto autobusus ar maršrutinius taksi.

Planuota, kad iš pradžių automobilių stovėjimo aikštelė bus nemokama. Tačiau vėliau mašinas nemokamai statyti galės tik tie vairuotojai, kurie turės įsigiję terminuotąjį viešojo transporto bilietą. Kitiems teks sumokėti simbolinį mokestį.

Tai pirmasis keleivių persėdimo terminalas ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Ateityje tokį numatoma įrengti ir pietinėje miesto dalyje.

Klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams Šiaurės rage ketvirtadienį duris oficialiai atvėrė naujasis keleivių terminalas. Į šį bendrovės „Smiltynės perkėla“ projektą investuota apie 4 mln. litų.

Leidimą statyti naująjį terminalą įmonė gavo dar 2011-aisiais. Tačiau paskelbus viešąjį konkursą jo rezultatai buvo apskųsti, tad projekto darbai startavo tik pernai.

Šiandien Šiaurės rago krantinę puošia naujas administracinis apie 300 kv. m pastatas, kuriame įrengta keleivių laukimo salė, kasos, kavinukė, o iš terasos atsiveria Kuršių marių, uosto ir Smiltynės panoraminiai vaizdai.

Bendrovės atstovai neabejoja, jog ši terasa ant pastato stogo, kuri bus atvira ištisą parą, taps pamėgtu klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku.

Įgyvendinant projektą, sutvarkyta ir dalis Šiaurės rago teritorijos: paklota nauja granitinė šaligatvių danga, įrengtas apšvietimas, praplėsta ir išasfaltuota aikštelė automobiliams apsisukti, įrengtos 4 automatinės bilietų kasos bei nauja praėjimo kontrolės sistema.