Lietuvių turimos lėšos SEB banke 2024 m. I ketv. pabaigoje buvo beveik 8 proc. didesnės negu prieš metus.

„Pastaraisiais ketvirčiais gyventojų turimos lėšos visose Lietuvos kredito įstaigose auga sparčiau, nes gyventojų pajamos didėja. Sumažėjusios importuojamų energetikos produktų kainos lemia, kad gyventojai gali daugiau sutaupyti“, – dalijasi Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Jo teigimu, pajamų augimas būtų greitesnis, jeigu ne per dvejus metus padidėjusios gyventojų palūkanų išlaidos.

„Pastaruoju metu ir šis veiksnys išsenka, nes EURIBOR palūkanų normos nuo rudens nebedidėja, o artimiausiais ketvirčiais turėtų mažėti. Be to, palyginti su pernai, gyventojai gauna daugiau palūkanų pajamų už įdarbintas lėšas bankuose“, – teigė ekspertas.

Augant gyventojų santaupoms, bendra lietuvių išleista suma kelionėms šiais metais taip pat turėtų ūgtelėti.

Pastaraisiais ketvirčiais gyventojų turimos lėšos visose Lietuvos kredito įstaigose auga sparčiau, nes gyventojų pajamos didėja.

 

„Kelionėms skiriama pajamų ar santaupų dalis turėtų likti panaši kaip ir pernai, o daugiau galės skirti tie, kurie turi mažiau finansinių įsipareigojimų ir kurių pajamos per metus augo labiau. Bet absoliuti suma eurais, išleista kelionėms šiais metais, manome, bus didesnė negu pernai“, – apžvelgia ekonomistas.

Kainos bus didesnės

Pasak ekonomisto, įprastai kelionių kainoms įtaką daranti naftos pramonės rinka šiais metais lemiamu veiksniu netaps.

„Žaliavinės naftos ir aviacinio kuro kainos išlieka labai panašios į buvusias praėjusiais metais, todėl kol kas šis veiksnys neturėtų būti darantis didesnę įtaką kelionių kainai. Žvelgiant į ateitį, manome, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais veikiausiai nemažės nuo dabartinio lygio ir laikysis arčiau 90 JAV dolerių už barelį”, – kalbėjo T. Povilauskas.

Koreguoti kelionių kainas gali dėl darbo jėgos sąnaudų augimo vis dar išlikusi pakankamai aukšta paslaugų kainų infliacija Europos Sąjungos šalyse.

„Be to, tikėtina, kad šiemet Europoje turistų srautas dar didės, todėl ir paklausa kelionėms mūsų žemyne tebėra stipri. Visa tai lemia, kad gyventojams kelionėms užsienyje teks išleisti šiek tiek daugiau nei pernai“, – atskleidė ekonomistas.

Remiantis „Tez Tour“ atliktos apklausos duomenimis, lietuviai realistiškai vertina būsimos kelionės išlaidas – mažai kas tikisi išleisti iki 450 eurų. 41 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad artimiausiai kelionei planuoja skirti 450–900 eurų sumą. Visgi, kas trečio tyrimo dalyvio biudžetas viršija 900 eurų.

„Kelionės kaina priklauso nuo pasirinktos atostogų krypties, viešbučio kategorijos, kelionės trukmės, maitinimo tipo. Tačiau vidutiniškai šiais metais keliautojai už savaitės trukmės atostogas vienam žmogui skiria apie 900 eurų, o tai yra apie 6 proc. daugiau nei pernai“, – įvardijo „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Kelionės su nepažįstamaisiais darosi vis populiaresnės tarp studentų. Jiems tai puiki alternatyva viešajam transportui, kai norima keliauti tarp miestų. Taip žmonės sutaupo laiko, pinigų ir turi galimybę pasiimti daugiau daiktų ar užmegzti naujų pažinčių.

Vis dėlto, toks keliavimo būdas ne pats saugiausias.

„Priekinėje sėdynėje sėdėjo ir autostradoje važiuojant pradėjo jai kojas graibyti. Tokie dalykai gal šiek tiek ir gąsdina, bet apsisaugau sėsdama į galą, – pasakojo tokiu keliavimo būdu besinaudojanti studentė. – Būna nejauku, kai matai, kad viršija greitį arba atrašinėja į žinutes, tas gal labiau gąsdina.“

„Nepažįsti žmogaus. Nežinai, ką jis tau gali padaryti. Užpulti, nežinau...“ – atsargiau į tokį keliavimo variantą žvelgė kalbintas vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Niekados negali jaustis saugiai. Iš dalies jautiesi, bet niekada negali 100 proc. teigti, kad viskas bus gerai“, – antrino ir kitas.

Nesaugu gali būti ne tik pakeleiviams, važiuojantiems su nepažįstamais pavežėjais, bet ir vairuotojams, kurie lygiai taip pat negali žinoti, kas įlips į jų automobilį.

Štai vienas vairuotojas laisvalaikiu tarp Vilniaus ir Kauno pavėžėjantis žmonės sako, kad kartą pakeleivis už kelionę norėjo atsiskaityti narkotikais.

„Žmogus norėjo atsiskaityti psichotropinėmis medžiagomis. Deja, nepaėmiau šito atsiskaitymo. Susimokėjo pinigais, nebuvo problemų“, – su šypsena istoriją prisiminė vaikinas.

Visgi žmonės, kurie renkasi keliauti su pavežėjais, turėtų būti labai atsargūs ir įvertinti, ar tikrai toks pasirinkimas nepavojingas.

„Pranešti savo artimam žmogui, kad važiuoja, kokiu maršrutu važiuoja, kokiu maždaug laiku turi būti“, – saugumo priemones vardijo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Renkantis tokį neįprastą keliavimo būdą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pavežėjas gali vežti nelegaliai. Tiesa, ir patys pavėžėjai turėtų įsivertinti, kada keleivių pavėžėjimas – tik pomėgis, o kada jau laikomas darbu, kai reikia registruoti veiklą ir mokėti mokesčius.

„Galbūt parašau socialiniame tinke „Važiuoju“. Aš pats važiuoju, derinuosi prie savęs, bet jeigu aš jau derinuosi prie kliento, ieškau grupės ir derinu savo važiavimą prie klientų grupės poreikių, tikėtina, tai jau yra individuali veikla“, – įvardijo skiriamuosius bruožus Rasa Virvilienė, Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė. 

Vežiojantys pakeleivius reguliariai, siekiantys iš to uždirbti, o ne tik kompensuoti savo kelionės išlaidas, turėtų įsigyti Individualios veiklos pažymėjimą ir leidimą vežti keleivius.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad vokiečių turistai negrįžta dėl karo Ukrainoje, tačiau, anot jo, šią vasarą Neringoje apsilankė daugiau žmonių, o tai rodo ekologinio mokesčio pajamos – jam nepasikeitus automobilių srautai išaugo.

„Automobilių tikrai atvažiavo daugiau nei pernai, tai jau faktas, nes matome jau surinktus pinigus per vasarą –  elektromobilių, kurie įvažiuoja nemokamai, šiai dienai jau įvažiavo daugiau nei per visus praėjusius metus. (...) Tai reiškia, kad automobilių buvo tikrai daugiau, tai faktas, kad ir žmonių daugiau“, – BNS sakė D. Jasaitis.

Anot jo, bendras kurorto verslininkų vasaros vertinimas yra neblogas: „Su kuo tenka kalbėti, tai tikrai nebloga vasara, vieni sako, kad prasta, bet panašu, kad iki vasaros pabaigos dar yra turistų mieste, renginių įvairių, plenerų, kas pritraukia turistus. Ko gero, pajamos bus panašios“.

Meras pastebi, kad į kurortą rinkosi įvairi publika – ir užpildanti prabangius vietos restoranus, ir ieškanti pigesnio maisto.

„Buvo restoranų, kurie tikrai yra nepigūs, bet visada buvo pilni. Žmonės daugiau rinkosi tokius, kur pavalgyti galima pigiau, nes kainos yra sukilusios ir dėl suprantamų priežasčių“, – BNS sakė D. Jasaitis.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis BNS sakė, kad besibaigianti vasara panaši į prieš Covid-19 pandemiją buvusį 2019-ųjų sezoną.

„Kiek kalbėjau su kolegomis, įstaigomis, viešbučiais, sanatorijomis – tai tikrai nebloga, artėjame prie 2019 metų, net kai kur aplenkę. Girdėjau, kad Izraelio turistais tikrai bus pralenkti 2019 metai (...). Kalbėjau su mažaisiais viešbučiais, tai duobė buvo pradžioje liepos, labai geras buvo rugpjūtis. Nežiūrint į statistiką ne tragiška vasara, bet ir ne stebuklinga“, – teigė R. Palionis.

Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė teigė, kad šiemet itin jautėsi orų įtaka žmonių apsisprendimui atvykti į kurortą.

Su kuo tenka kalbėti, tai tikrai nebloga vasara, vieni sako, kad prasta, bet panašu, kad iki vasaros pabaigos dar yra turistų mieste.

 

„Vasara buvo permaininga, nelepino ir orai – kaip parodė šie metai, tai orai didžiulę įtaką svečių poilsio ir laisvalaikio pasirinkimui turėjo (...). Tikrai pajautėme vieną iš didžiausių faktorių apsisprendimui, tai yra gero oro faktorių“, – BNS teigė R. Kmitienė.

Anot jos, apgyvendinimo įstaigose išankstinės rezervacijos buvo vangios, tačiau laisvos vietos žaibiškai užimtos reaguojant į gerą orų prognozę.

„Mūsų svečio, kliento pasirinkimas buvo toks, galima sakyti, spontaniškas, vos ne paskutinės minutės. Išankstinių rezervacijų tikrai buvo mažokai arba jų kai kuriais atvejais – labai vangios, tik gerai žinant, kad (...) planuojami geri orai, tiesiog žaibo greitumu užsipildydavo viešbučiai“, – kalbėjo R. Kmitienė.

Ji pabrėžė, kad oficialios šio sezono lankytojų statistikos dar nėra, tačiau primena, jog statistiniai duomenys gali ne visiškai tiksliai atspindėti realybę, nes į ją neįtraukiami vienadieniai lankytojai bei tik poilsiui nuosavus būstus Palangoje turintys gyventojai. 

Centro vadovė sako, kad į Palangą grįžta ir užsienio turistai: „Tikrai sugrįžo, užsienio turistų srautai didėja“.

Tuo metu Neringos meras D. Jasaitis teigia, kad vienam kurorto viešbučiams daug problemų sudarė masiškai atšauktos turistų grupių iš Vokietijos kelionės – iš sutartų 130 grupių atvyko mažiau nei 30, likusios keliones atšaukė maždaug mėnesį iki viešnagės. 

„Vieno viešbučio turiu skaičius, kurie tikrai, suprantu, kad sudarė labai daug problemų šiam verslui (...) Atsisakyta rezervacijų, ką tai reiškia viešbučiui – ieškoti pavienių klientų, kas sudaro ir kaitą kitokią, ir planavimą, maitinimą. Turime konstatuoti, kad vokiečių turistas dėl karo Ukrainoje negrįžta, nors pavienių vokiečių ir grupių buvo, bet įsivaizduokite, kokie skaičiai atsisakė“, – kalbėjo D. Jasaitis.

R. Palionis iš Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro sako, jog turistų srautai iš Vokietijos dėl tos pačios priežasties nesugrįžo ir Druskininkus: „Iš Vokietijos jų tikrai yra tik apie pusė. Karo fonas, geopolitinis fonas – Suvalkų koridoriaus fonas smūgiuoja“.

Pasak jo, karas suteikia ir tam tikrų galimybių – į Lietuvą būtų galima pritraukti pigų gydomąjį poilsį Baltarusijoje ir Ukrainoje praradusius kaimyninės Lenkijos gyventojus.

„Labai daug turime rezervų kai kuriose rinkose, neišnaudojame Lenkijos: tokia didelė rinka, jie prarado pigų sanatorinį Ukrainos ir Baltarusijos kurortinį gydymą, turime dėti dideles pastangas, turime paimti tą rinką“, – sakė R. Palionis.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad nuvažiuoti 100 km lengvuoju elektriniu automobiliu (M1 kategorija), vidutiniškai kainavo 4,37 euro, krovininiu (N1) – 7,02 euro. Pirmąjį ketvirtį šios išlaidos siekė atitinkamai 4,66 euro ir 7,48 euro.

Atpigus elektrai išlaidos elektromobiliui įkrauti sumažėjo 6,3 proc., pranešė LEA. 

Tuo metu vidutinei dyzelino kainai per ketvirtį kritus nuo 1,61 iki 1,36 euro už litrą išlaidos dyzelinui sumažėjo 17,4 proc. – 100 km jos siekė vidutiniškai 7,81 euro (pirmąjį ketvirtį – 9,17 euro).

95 markės benzino varikliams vidutinės išlaidos siekė 11,23 euro ir per ketvirtį beveik nepakito (11,24 euro). Benzino vidutinė kaina sumažėjo nuo 1,511 iki 1,509 euro už litrą.

Šiuo metu beveik kas dešimtas Lietuvoje parduodamas naujas automobilis yra elektrinis – liepos 1 dieną registre buvo įregistruoti 9487 grynieji elektromobiliai.

Didžiausią dalį šalies lengvųjų automobilių parko sudaro dyzelinės transporto priemonės.

Pavyzdys – Nyderlandai

Nyderlandai pasaulyje garsėja ne tik tulpių festivaliais, bet ir dviračių gausa. Nyderlandų dviračių takų tinklas, specialios dviračių stovėjimo aikštelės ir šviesoforai, kuriuose pirmenybė teikiama dviratininkams, ir kita infrastruktūra yra pavyzdys ir siekiamybė kitiems miestams.

Dviračių kultūra ypač pasižymi Amsterdamas, kurį paminėjus, priešais akis dažniausiai ir iškyla būtent dviratininkų vaizdai. Tačiau nuomos punktus, kuriuose galima išsinuomoti dviratį dienai ar ilgesniam laikui, ir požiūrį, kad dviratininkai yra lygiateisiai eismo dalyviai, rasite daugelyje Nyderlandų miestų. Kainos paprastai prieinamos, dviračiai – geros būklės, o jų takų tinklas driekiasi tiek per miestus, tiek per kaimo vietoves.

Galime rinktis bet kurį iš daugybės vaizdingų maršrutų, pavyzdžiui, garsųjį Olandijos pakrantės kelią, vedantį Šiaurės jūros pakrante, arba Gėlių kelią, vingiuojanti per spalvingus tulpių laukus.

Nyderlanduose galima pasinaudoti ir gidų paslaugomis. Šioje šalyje yra daug įmonių, siūlančių dviračių turus su gidu, o ekskursijos gali būti pritaikytos pagal jūsų pomėgius, aplankant tiek populiarias turistines vietas, tiek menkai žinomas vietoves.

Švediją dviračiu galima pažinti ir keliaujant po šalies salas: patogu keltu iš Stokholmo persikelti į Vaksholmo salą ir pasivažinėti vaizdingu pakrantės keliu.

 

Į Danijos ir Švedijos salas

Danijos sostinės gatvėse kartais tenka pamatyti daugiau dviračių nei automobilių. Tai skatina ir žaliosios bangos šviesoforų sistema, suteikianti dviratininkams galimybę saugiai ir greitai važiuoti per miestą.

Verta pasidomėti Nacionaliniu dviračių maršrutu – tai net vienuolikos tolimųjų maršrutų tinklas, apimantis visą šalį ir vedantis per vaizdingus kraštovaizdžius ir istorinius miestus. Danijoje taip pat yra daug nedidelių salų, kurias lengva pasiekti dviračiu. Pavyzdžiui, galime keltu iš Kopenhagos persikelti į Meno salą ir dviračiu važiuoti Meno salos panoramos maršrutu, kuris veda nuostabiais laukiniais paplūdimiais.

Kai kuriuose Danijos regionuose yra puikių galimybių važinėti kalnų dviračiais, ypač Jutlandijos miškuose, o kalvotame ir miškingame Bjerelidės kraštovaizdyje tarp Horsenso ir Juelsmindės yra vienas geriausių Danijos kalnų dviračių takų. Daugiau nei 15 km ilgio įvairaus sudėtingumo trasos – puikus pasirinkimas tiek pradedantiems, tiek turintiems patirties.

Pastaraisiais metais ir Švedija siekia tapti dviratininkams palankesne šalimi. Švedijos miestuose įgyvendinama daugybė dviračių transporto skatinimo priemonių, gerinama infrastruktūra. Taigi susiplanuoti savo maršrutą dviračiais šioje šalyje tapo daug paprasčiau.

Turistams Švedijoje puikiai pritaikyta Katrineholmo–Skavstos dviračių trasa. Tai populiarus maršrutas, vingiuojantis vaizdingomis vietovėmis per nedidelius miestelius, kuriuose patogu sustoti atsikvėpti ir išgerti kavos.

Švediją dviračiu galima pažinti ir keliaujant po šalies salas: patogu keltu iš Stokholmo persikelti į Vaksholmo salą ir pasivažinėti vaizdingu pakrantės keliu. Dar viena pramoga yra leistis į išvyką kalnų dviračiais, ypač šiaurėje esančiuose miškuose, kur įkurta įvairaus sudėtingumo trasų.

Vyno ir alaus keliais

Vokietijos miestai Berlynas ir Miunchenas taip pat investavo į dviračių dalijimosi programas ir infrastruktūros plėtojimą, o šalyje suformuoti dviračių takai veda istoriniais kraštovaizdžiais.

Populiariausi iš jų – Romantiškasis kelias ir Dunojaus dviračių takas, einantis palei Dunojaus upę ir vaizdingą Bavarijos regioną. Be to, Vokietijoje, ypač Bavarijos Alpėse, yra puikių kalnų takų dviračių sporto mėgėjams.

Ši šalis garsėja savo vyno regionais ir daugelį jų galima aplankyti dviračiu. Pavyzdžiui, Mozelio vyno kelias veda per vaizdingus vynuogynus ir Mozelio upę.

Iš Belgijos miestų dviračių kultūra išsiskiria Gentas. Jis išgarsėjo dėl pastangų skatinti važiavimą dviračiais, turistams siūlant nemokamą dviračių nuomą ir miesto centre įrengiant zoną be automobilių.

Verta pasidomėti Flandrijos dviračių trasa, vedančia per žavingus miestelius ir istorines vietas, o Ardėnų dviračių trasoje galima pasigrožėti nuostabiais kalnų vaizdais.

Belgiją garsina ir alaus degustacijos, tad daugelį žinomų šalies alaus daryklų galima apžiūrėti keliaujant dviračiu. Pavyzdžiui, trapistų alaus ekskursijos metu aplankomos garsiausios vienuolių alaus daryklos.

Nepaisant to, kurią šalį pasirinksite tyrinėti dviračiu, būtina laikytis vietinių dviračių eismo taisyklių ir būti dėmesingiems kitiems dviratininkams ir pėstiesiems dviračių takuose, pasidomėti konkrečioje vietoje galiojančiomis taisyklėmis.

Žmonės ieško draugų ir bendraminčių, kad galėtų kartu įveikti tūkstančius kilometrų dėl savo hobio, pradedant aktyviu vandens sportu, baigiant egzotiškomis gastronominėmis kelionėmis. Savo pomėgių vedini į Lietuvą taip pat atvyksta turistai iš užsienio.

Tendencija – gastronominės kelionės

Kelionių agentūros „West Express“ specialistė Laura Šepetienė sako, jog keliaujantiems pagal pomėgius labiausiai rūpi pažinti tai, kas dar neatrasta, ką įprastai aplenkia turistai. „Konkretūs pomėgiai reikalauja ir labai specifinių žinių apie tam tikrus maršrutus ar vietas, todėl geriausiai planuojant kelionę padeda tarpininkauti vietos gidai, kurie gali parodyti autentiškas vietas ir suorganizuoti norimas pramogas“, – pasakoja specialistė.

Viena populiariausių lietuvių pamėgtų hobio turizmo tendencijų – gastronominės kelionės. „Lietuviai dažnai derina du dalykus – pažintį su šalimi ir maistu. Labai populiarios tampa  „gatvės maisto“ ekskursijos, kuomet visu kelionės tikslu tampa vietinių skonių pažinimas, maršrutai po turgus, užeigėles, barus ir kitas autentiškas vietas. Tokiomis kelionėmis ypač vilioja tokios egzotiškosios šalys, kaip Indija, Izraelis, Vietnamas, Meksika. Ne mažiau populiarios kulinarinės pamokos ar specialios kelionės, suorganizuotos taip, kad aplankytumėte geriausius „Michelin“ žvaigždėmis įvertintus restoranus“, – sako L. Šepetienė.

Tuo tarpu aktyvaus laisvalaikio mėgėjų kelionės labai tikslingos, o keliautojams paprastai nėra svarbios žymiausios šalies vietos. Lietuviai dažnai renkasi žvejybą, slidinėjimą, jėgos aitvarus, nardymą, atrakcionų parkus. Vienas svarbiausių reikalavimų leidžiantiems aktyvų laisvalaikį – patogi viešbučio lokacija ir maistas. Pasitaiko, jog tik atvykus į šalį ir joje išbandžius naują veiklą, palaipsniui tai virsta hobiu, kurį norisi išbandyti skirtingose pasaulio vietose.

Nida Degutienė: gastronominėje kelionėje svarbu visada jaustis šiek tiek praalkus

Tai, jog autentiškus kulinarinės kelionės įspūdžius galima  patirti tik patekus į vietos žmonių ratą, gali patvirtinti kulinarė, keliautoja ir knygos „Izraelio skoniai: šventė ir kasdiena“ autorė Nida Degutienė. „Iš visų kulinarinių kelionių, neišdildomą įspūdį man paliko Šabo vakarienė Jeruzalėje. Sėdėjome prie bendro stalo su vietos žydų šeima, klausėmės dainingų maldų, ragavome šventiškų Šabo patiekalų. Taip pat įsimintinas buvo rytmetys Jafos arabės krikščionės namuose, kur buvom vaišinami arabiška kava ir saldumynais bei išgirdome emocingą pačios jaunos moters istoriją ir gyvenimo arabų bendruomenėje subtilumų. Taip pat vaišės druzų kaime ir kulinarinė popietė, kai maistą gaminomės patys. Tokius dalykus būtų labai sunku patirti didelėse grupėse keliaujantiems turistams ar pavieniams keliautojams“,– pasakoja N. Degutienė.

Izraelio virtuvė ne vienintelė gastronominė kelionė, kurioje Nida po siūlelį išnarstė vietinės kulinarijos subtilybes. Šiemet keliautoja pabuvojo Pietų Korėjos gastronominėje kelionėje, taip pat yra susipažinusi su Portugalijos, Pietų Afrikos ir Meksikos, Tailando, Vietnamo bei Skandinavijos virtuvėmis. Nida pažeria daugybę naudingų patarimų, norintiems leistis į gastronominę kelionę: „Keliaujant labai svarbu iš anksto pasidomėti, kuo ypatinga svečios šalies virtuvė, ką rekomenduoja paragauti kiti keliautojai ir kokiais patiekalais didžiuojasi vietiniai. Visus kulinarinius pageidavimus pravartu susirašyti ir tinkamai pasiplanuoti jų ragavimo laiką: juk žmogaus skrandžio galimybės ribotos, o mėgautis maistu geriausia švelniai praalkus. Aš pati keliaudama stengiuosi vengti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų, kadangi tokiose vietose savo noru „užsidarai“ dideliame viešbutyje, užuot nėręs į autentiškas gurmaniškas paieškas“, – pataria N. Degutienė, šiuo metu svajojanti iš arčiau susipažinti su Japonijos virtuve.

Vidmantas Čičelis: keliauju ne gerti, o atrasti įdomių alaus skonių ir kvapų

Neaplenkiant gastronominių kelionių, ne mažiau egzotiškas hobio įprasminimas gali būti kelionės po geriausius šalies vynuogynus ar bravorus. Pažinti šalies alaus tradicijas ir paragauti vietinio alaus – tokius tikslus planuojant kelionę apsibrėžia žinomas alaus someljė Vidmantas Čičelis. Kitoje srityje dirbantis ir alaus degustacijas hobiu įvardinantis Vidmantas renkasi šalis, kuriose nori aplankyti kuo daugiau su alumi susijusių vietų ar renginių: „Jei toje šalyje gyvena draugai, dažnai jiems patikiu galimybę parodyti man vietas, kurios yra vertos dėmesio. Ne visos geros vietos įtraukiamos į lankytinų vietų sąrašus ir ne viskas, kas įtraukta, yra verta apsilankymo. Yra miestų, kurie jau pateko į alaus istoriją ir neapsilankyti ten yra neatleistina. Paragauti „Pilsner Urquell“ alaus galima daugelyje šalių, bet žinant, kad tai pirmasis „Pilsner“ stiliaus alus pasaulyje, būnant Čekijoje reikia stengtis aplankyti Pilzeno miestą“, – pasakoja V. Čičelis.

Nors praktiškai kiekvienas lietuvis yra alaus mėgėjas, retas kuris išragavęs tiek alaus rūšių ir nukeliavęs dėl gurkšnelio alaus tiek kilometrų, kiek Vidmantas. „Kalbant apie šalis, Belgija žavi savo tradicijomis, rūgščiaisiais „Lambic“ alumis, stipriaisiais „Eliais“. JAV žavi savo bravorų kiekiu, eksperimentų drąsa. Lenkija stebina alaus kokybe. Kiekviena šalis vis kitokia ir kuo ilgiau joje būni, kuo daugiau aplankai neturistinių vietų, tuo lengviau atrasti, kuo ji išskirtinė“, – savo patirtį atskleidžia Lietuvos alaus someljė. V. Čičelis pasakoja, jog degustacines keliones daug smagiau planuoti kartu su draugais ar grupėmis: „Jei nėra degustacinių rinkinių, tuomet užsisakius po skirtingo alaus taurę visi paragaujame po 80 ml ir to visiškai užtenka. Nevažiuoju gerti, keliauju pažiūrėti, atrasti įdomių skonių ir kvapų.“

Danas Macijauskas: jėgos aitvarų mėgėjų rojus – Venesuelos krantai

Fotografas D. Macijauskas – ekstremalaus vandens sporto mėgėjas, kuris pakrantes vertina pagal vėją, vandens banguotumą bei vaizdus. Prieš porą metų Lietuvoje, „Surfhouse Summer Camp“ stovykloje, jėgos aitvarų sportą išbandęs D. Macijauskas vos po dviejų valandų vėjo gaudymo nusipirko reikiamą įrangą ir išvyko į Pietų Ameriką. Venesueloje šiam sportui praleido daugiausiai laiko, nors per pastaruosius dvejus metus D. Macijauskas tuo užsiėmė Peru, Brazilijoje, Tailande, Šri Lankoje ir Filipinuose. „Kol kas didžiausią įspūdį  paliko Venesuelos krantai Los Roques – tai jėgos aitvarų mėgėjų rojus, kurį privalu išbandyti dėl pastovaus vėjo, lygiausio vandens paviršiaus, kokį esu matęs, ir gražiausios vietos visame pasaulyje“, – sako vyras.

Nors pomėgis fotografui iki šiol nebuvo pagrindinis prioritetas kelionių metu, D. Macijauskas nepraleisdavo laisvos minutės ar progos išmėginti jėgos aitvarus vėjuotose bei šiltose pakrantėse. Šiais metais D. Macijauskas planuoja kelionę skirti tik savo pomėgiui. „Taip keliaudamas neturi daug laisvės, nes vežiesi papildomų kilogramų, tad greičiausiai šįkart kelionę rinksiuosi tikslingai – ten, kur svarbu apsilankyti bent kartą gyvenime kaituotojui – tai Egiptas, Tarifa ir Keiptaunas, nors visada sutikčiau susikrauti lagaminus ir  grįžti į Venesuelą“.

Kas į Lietuvą vilioja turistus?

Lietuva taip pat vilioja pomėgių turinčius turistus. „West Express“  atvykstamojo turizmo ekspertė Vilija Malinauskaitė pastebi, kad vasarą į Lietuvą atvyksta tam tikras srautas žmonių, kurie domisi gamta: paukščių stebėtojai, gamtininkai, dviratininkai, pasirenkantys gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių maršrutus. Štai visai neseniai didelė grupė iš Kinijos aplankė visus 5 Lietuvos nacionalinius parkus. Tokios grupės išbando ir Lietuvos virtuvę, domisi papročiais, aplanko artimiausius architektūrinius objektus.

Nemažai turistų į Lietuvą atvyksta dėl aktyvios veiklos praktikavimo, organizuojamų vietinių sporto renginių, kaip bėgimo ar dviračių maratonai, teniso ar paplūdimio tinklinio čempionatai. Neretai čia turistai atvyksta net su asmeniniais treneriais, norėdami pasiekti geriausių rezultatų, didinti savo meistriškumą ir kartu susipažinti su mūsų šalimi.

Lietuvoje ypač populiarus dviračių turizmas – dviračių mylėtojams organizuojamos ne tik ekskursijos po miestus, bet ir siūlomi maršrutai po gražiausius regioninius parkus bei rezervatus. Vasaros sezonu turistai renkasi ir baidares.

Paskutinę vasario dieną minėdamas Europos retųjų ligų dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena apie infekcines ligas, kurių sukėlėjų nėra Lietuvoje, tačiau jomis galima užsikrėsti keliaujant.

Medikai įspėja, jog vienintelis būdas apsisaugoti – skiepai, kuriais būtina pasirūpinti prieš kelionę.

Nuo kokių ligų pasiskiepyti ir kokiomis profilaktikos priemonėmis pasirūpinti prieš kelionę išvykstantiems padeda Užkrečiamųjų ligų ir AIDS interneto svetainėje ulac.lt veikianti informacinė sistema. Čia, įvedus šalies pavadinimą, pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)  informacija tiek apie privalomuosius skiepus, tiek apie rekomenduojamus, išvardijamos galimų ligų grėsmės bei jų profilaktikos priemonės.

Pavyzdžiui, besiruošiantieji keliauti į Indiją, o prieš tai planuojantys paviešėti kai kuriose Afrikos ar Pietų Amerikos šalyse, turi pasirūpinti skiepais nuo geltonojo drugio. Jei asmuo nebus pasiskiepijęs, jis pagal Indijoje galiojančias taisykles gali būti izoliuojamas šešioms  dienoms.

„Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams – ji nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę būtina ne tik pasidomėti PSO rekomendacijomis, bet ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris įvertins keliautojo sveikatos būklę ir infekcijų riziką“, – sakė ULAC direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Pasak prof. S. Čaplinsko, skiepams daugiausiai dėmesio turėtų skirti tie, kurie keliauja į egzotines šalis. Atvykstant į endemines teritorijas gali būti reikalaujama įrodymo, jog asmuo yra pasiskiepijęs nuo tam tikrų ligų. Dažniausiai reikalaujama būti pasiskiepijus nuo geltonojo drugio, kuris yra paplitęs kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse.

Labai svarbu dėl skiepų į gydytoją kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Visi papildomi skiepai turi būti pažymėti Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Šis dokumentas labai svarbus įvažiuojant į endemines šalis – tai įrodymas, kad galite keliauti po šalį.

Lietuviai, latviai ir estai mieliau keliones planuoja patys negu kreipiasi į kelionių agentūrą, o lietuviai keliauja mažiausiai iš Baltijos šalių gyventojų. Tokias tendencijas atskleidė trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas, kurį 2015 m. rudenį atliko rinkos tyrimų bendrovės RAIT Lietuva, RAIT Latvia ir „Faktum&Ariko" (Estija).

Per ateinantį pusmetį išvykas į užsienio šalis (į šiltus kraštus, atostogauti su šeima ir pan.) planuoja 12 proc. lietuvių ir 18 proc. latvių. Labiausiai keliauti trokšta estai – kas trečias (33 proc.) Estijos gyventojas ketina keliauti per ateinančius 6 mėnesius.

Lietuvoje išvykas į užsienį dažniau planuoja 25-34 metų amžiaus respondentai (26 proc. iš keliauti planuojančiųjų). Tarp kitų amžiaus grupių tokias keliones ateinančiam pusmečiui numačiusių respondentų yra gerokai mažiau, mažiausiai jų tarp senjorų (65-75 m.) – 4 proc.

Praėjusio pusmečio išvykomis į užsienį latviai ir estai lietuvius lenkia kone dvigubai – atitinkamai 37 proc. ir 35 proc. jų keliavo, o tarp vykusių į užsienį atostogauti ar turistauti lietuvių buvo 18 proc.

Iš visų Baltijos šalių gyventojų labiausiai į kelionių agentūras linkę kreiptis lietuviai – 38 proc. visų, artimiausiu metu planuojančių išvykas į užsienį, apklaustųjų. Dažniau su kelionių agentūrų pagalba išvykas į šiltus kraštus ar šeimos atostogas planuoja moterys (45 proc.).

Visgi, beveik pusė (48 proc.) keliones kitam pusmečiui planuojančių lietuvių išvykoms ruošiasi patys. Tarp latvių ir estų savarankiškai keliones planuojančiųjų gerokai daugiau – atitinkamai 71 proc. ir 56 proc.

„Lietuvos gyventojų komentarai atskleidė, jog į kelionių agentūras dažniausiai kreipiamasi siekiant patogumo ir vengiant veltis į organizacines smulkmenas. Estai ir latviai dar paminėjo tokių kelionių saugumą. O patys keliauti mėgstantys Baltijos šalių respondentai kaip tokių kelionių privalumus įvardina jų pigumą ir laisvę, kurią sukuria galimybę susidaryti išvykos planą ir grafiką patiems“, – sako Dovilė Radavičiūtė, „RAIT“ tyrimų padalinio vadovė.

Tyrimas atliktas 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Buvo apklausti 2973 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai.

Kelionės – dažniausios atostogų palydovės. Išvykus poilsiauti, norisi rinkti nuotykius ir nerūpestingai jais mėgautis, tačiau ne visada pagalvojame apie smulkmenas, kurios gali apkartinti net ir puikiausią kelionę. Tad ko niekada nedaro patyrę keliautojai?

Neskuba iš vieno lėktuvo į kitą

Visai nesvarbu, ar tai lėktuvas, traukinys ar autobusas – profesionalus keliautojas tarp jungiamųjų maršrutų pasilieka mažiausiai pusantros valandos. „Šis laiko tarpas sumažins tikimybę nespėti į kitą transporto priemonę. Oro uostuose vartai gali būti toli vieni nuo kitų, traukinys gali netikėtai užstrigti kelyje ir t. t. Visa tai tirpdo minutes kaip pavasario saulė sniegą, todėl būtinai pasilikite pakankamai laiko tarp persėdimų“, - sakė specialistas Sigitas Fabijonavičius.

Nesistengia aprėpti per daug

Patyrę keliautojai vienos kelionės metu niekada nesistengia aprėpti visų įmanomų užsiėmimų. Nebandykite per vieną kelionę nuveikti per daug. Skirkite laiko savo pagrindiniams tikslams, atsipalaiduokite gatvės kavinėse, paspoksokite į praeivius. Miesto pažinimas pėsčiomis gali būti neįkainojamas, tad skirkite tam laiko.

Niekada neina į pirmą pasitaikiusį restoraną

Patyręs keliautojas nesirinks pirmo pamatyto restorano. Kavinės prie žymiausių lankytinų vietų, viešbučių restoranai – tai brangiausios  vietos pietauti. Norėdami sužinoti apie geriausias, pigiausias ir dažniausiai lankomas vietas, prieš išvykdami panaršykite internete, paskaitykite tinklaraščių įrašus. Galiausiai atvykę pasiteiraukite vietinių, jie tikrai patars. Sutaupysite tikrai didelę savo kelionės biudžeto dalį.

Nepradeda kelionės nesuplanavę

Profesionalus keliautojas, prieš vykdamas į kelionę, visada turės planą. Jei ne detalų, tai bent preliminarų: ką lankys, kur nakvos, koks bus kelionės biudžetas ir t. t.? Labai svarbu žinoti esminius kelionės aspektus tam, kad išvengtumėte nemalonių netikėtumų, tokių kaip nakvynė gatvėje ar tuščios kišenės. Yra manančių, kad turėti aiškų kelionės planą yra nuobodu ir neįdomu, tačiau jis tikrai padeda apsisaugoti nuo nepavykusių atostogų. Taigi, planuokite.

Nesiveža daugiau nei reikia

Patyrusio keliautojo kuprinėje niekada nerasite penkių porų batų, keturių marškinių, šešių pakuočių baterijų ar 3 žibintuvėlių. „Kelionės metu svarbu neapsunkinti savęs nereikalingu nešuliu, todėl daiktus rinkitės atidžiai. Į lagaminą susidėję pusę savo spintos turinio, per kelionę didžiosios dalies, greičiausiai, taip ir neištrauksite. Vežkitės tik tai, ko tikrai reikės ir dėkite į šoną tuos, kuriuos vadinate „o jeigu?“, – patarė S. Fabijonavičius.

Neužpildo fotoaparato atmintinės

Patyrę keliautojai, lygiai kaip ir pradedantieji, fotografuoja savo kelionės įspūdžius, tačiau yra esminis skirtumas, dėl kurio patyrusių keliautojų atostogos įsimintinesnės. Svečioje šalyje lankantis pirmuosius kartus, norisi įamžinti kiekvieną kelionės sekundę. Fotoaparatas atrodo tarsi priklijuotas prie rankų ir fiksuoja kiekvieną momentą, tačiau taip praleidžiamos maloniausios kelionės akimirkos. Profesionalūs keliautojai nesistengia objekto užfiksuoti visomis įmanomomis perspektyvomis. Leiskite fotoaparatui „pailsėti“ ir parsivešite gerokai daugiau įspūdžių!