„Pagrindinis maršrutas yra iš Kauno į Nidą, tačiau „Raketos“ savininkai nori jį pratęsti iki Klaipėdos“, – paaiškino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Naują vandens kelią jis aptarė su Kauno verslininkais ir uostamiesčio krantines prižiūrinčiais „Klaipėdos paplūdimiais“ bei „Klaipėdos laivų remontu“.

Nuspręsta, kad į Nidą klaipėdiečiai galės plaukti nuo Šiaurinio rago.

„Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami bus dešiniajame Dangės krante, už šimto pusantro šimto metrų nuo Senosios Smiltynės perkėlos“, – patikslino V. Grubliauskas.

Tiek kauniečiai, tiek klaipėdiečiai galės plaukti ne tik iki kurorto Kuršių nerijoje, bet ir persėdę į kitą laivą pratęsti kelionę.

Vasaros sezono metu kelis kartus per savaitę plaukiosiantis laivas yra raketos tipo su povandeniniais sparnais.

„Nuo įprastos „Raketos“ jis skiriasi tuo, kad neturi atviro lauko denio ir yra šiek tiek mažesnis“, – paaiškino „Vandens kelio“ prezidentas Nerijus Šilgalis.

Laivas talpina 48 keleivius, tai yra dešimčia mažiau, nei plaukiojančio tarp Kauno ir Nidos.

Tikimasi, kad kelionė kainuos ne daugiau nei 30 eurų.

Jei bus poreikis, po metų svarstoma paleisti ir antrą laivą.

Kauno verslininkus, iki šiol Nemunu plaukusius iki Nidos, papildomo maršruto į Klaipėdą imtis paskatino čia besišvartuojantys kruiziniai laivai.

„Turistai norėtų aplankyti ir Nidą. Bet jei pasitaiko vasaros savaitgalis, Nidoje nusidriekia kelių valandų spūstys“, – paaiškino N.Šilgalis.

Kita priežastis – Nida ne pats patogiausias miestas tęsti kelionei. Todėl daugelis plaukiančių iš Kauno galiausiai vis tiek ieško transporto iki Klaipėdos.

Uostamiesčio meras sako, kad naujas maršrutas labai reikalingas ne tik klaipėdiečiams.

„Aš manau, kad norinčių pasinaudoti alternatyviu vandens keliu į Nidą netrūks“ – vylėsi V. Grubliauskas.

Anksčiau klaipėdiečius į Nidą ir atgal vasaros sezono metu plukdydavo „Smiltynės perkėlos” katamaranas. Tačiau prieš kelerius metus jis buvo parduotas. Tuomet argumentuota, kad laikyti visus metus tik vasaros sezono metu plaukiantį laivą – per brangu. Bandymai įsigyti naują, kol kas buvo nesėkmingi.

Šeštadienis buvo karštas. Pasiplaukiojimas laivu turėjo tapti gaivia ir neįprasta pramoga. Laivo „Benas“ reklama viliojo puikia poros valandų pramoga, kol iš Klaipėdos jis plauks iki Nidos.

„Siaubas mus apėmė jau tada, kai pradėjome plaukti. Karštis – nepakeliamas, visi langai uždaryti, kondicionierius neveikia. Visos sėdimos vietos užimtos ir dar 14 žmonių stovėjo tarpe tarp kėdžių. Ištverti su kaukėmis 35 laipsnių karštį buvo neįmanoma. Apie tai, kad tarp žmonių būtų metro atstumas, negalėjome net svajoti, tarp keleivių nebuvo net 20 centimetrų atstumo. Plaukėme kaip silkės statinėje. Ir tai vadinasi pramoga? Ir taip žmonės saugomi nuo užkrato?“ – piktinosi laivu plaukusi klaipėdietė.

Plaukėme kaip silkės statinėje. Ir tai vadinasi pramoga?

Moteris pasakojo, kad Nidoje išlipę iš laivo keleiviai ir „Beno“ įgula buvo kalbinami policininkų. Pareigūnai paklausė, ar žmonės plaukdami laikėsi reikalavimo būti su kaukėmis, išgirdo teigiamą atsakymą ir tuo patikra baigėsi.

Laivo „Benas“ atstovas Aurelijus Kinas tikino, kad anksčiau jokių nusiskundimų iš klientų nesulaukdavo. Jis tvirtino, kad laivo salonas paprastai kondicionuojamas, šeštadienį galbūt pritrūkę jo galingumo ir jis nespėjo vėsinti oro. A.Kinas pažadėjo susisiekti su meistrais, kurie pataisys kondicionierių.

„Atsiprašome šiandienos mūsų keleivių, jog plaukimo metu jautė diskomfortą dėl karščio. Kad su kaukėmis yra karšta ir sunku kvėpuoti žinome visi, ir nesvarbu, esame laive ar kitoje uždaroje aplinkoje. Žmonės dėl to skundžiasi įvairiose vietose, net kai reikia keletą minučių išbūti. Todėl turėtų ir patys suprasti prieš plaukdami, kad bus diskomfortas ir bus sunku kvėpuoti, tačiau jie patys jas nusiima, buvo ir piktybinių žmonių, kurie į pastabas nereagavo dėl kaukių dėvėjimo. Dėl atstumo viešose transporto priemonėse kol kas tokio įsakymo oficialaus nėra, yra tik kaukių dėvėjimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.“, – komentavo laivo atstovas.

A.Kinas tikino, kad laive žmonės gali ir sėdėti, ir stovėti, taip pat išeiti ant priekinio denio. Atsakydamas į pretenziją dėl to, kad keleivių buvo priimta daugiau, nei nurodoma reklamos skelbime, atstovas patikino, kad plukdoma tiek žmonių, kiek ir nurodoma, ir išreiškė apgailestavimą dėl keleivių patirtų nepatogumų bei prašė klientų pretenzijas išsakyti tiesiogiai laivo komandai arba atstovui. 

Prasideda vandens sezonas

Kitą savaitgalį atidaromi net keli vandens maršrutai. Pradeda kursuoti laivas "Benas", plukdysiantis keleivius iš Drevernos į Juodkrantę.

Iš Klaipėdos į Juodkrantę atnaujintas ir laivo "Forelle" maršrutas. Skelbiama, kad pirmajam plaukimui birželio 20-ąją bilietų jau nebėra.

Keleiviai iš uostamiesčio į Juodkrantę bus plukdomi iš Kruizinių laivų terminalo. Nuo gegužės 30 d. laivas plauks kiekvieną savaitgalį, nuo liepos 1 d. – kiekvieną dieną, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. – kiekvieną savaitgalį.

Maršrutus greitaeigiu laivu į Juodkrantę atnaujino ir Drevernos uostas.

"Kitą savaitgalį, nuo šeštadienio, laivas "Benas" keleivius plukdys keturis kartus per dieną, o nuo birželio 19-osios – pagal grafiką kiekvieną dieną. Darbo dienomis laivas kursuos tris keturis kartus", – tikino įmonės "Hortivita" Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė.

Pajūrio krašte apstu siūlančiųjų privačių laivų nuomą. Norintiesiems savarankiškai keliauti ar burtis į šeimos, bendradarbių kompanijas, galima nuomoti laivą kelioms valandoms.

Kol kas internetu bilietai neparduodami, tačiau Drevernos uosto kasose jų galima įsigyti. Suaugusiajam kelionė į vieną pusę kainuoja 6, vaikui – 3 eurus. Dviračio perkėlimas atsieis 1 eurą.

Pigiau – į abi puses

Kelionė iš Klaipėdos į Juodkrantę suaugusiajam į abi puses kainuos 16 eurų, vaikams iki 12 metų – 10 eurų, vaikai iki ketverių metų keliami nemokamai. Dviratis ar vežimėlis laivu keliaus tik už dviejų eurų mokestį.

Kelionė laivu "Forelle" į vieną pusę kainuos brangiau – 10 eurų. Vaikams nuo 5 iki 12 metų kelionė tik iki Juodkrantės atsieis 7 eurus.

Šiuo laivu net atostogaujantiesiems Kuršių nerijoje bus galima pasimėgauti nauju maršrutu Juodkrantė–Pilkosios kopos–Juodkrantė. Pusantros valandos kelionė kainuos 9 eurus, vaikai bus plukdomi už 5 eurus.

Siūlo 25 programas

Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė pastebėjo išaugusį žmonių susidomėjimą vandens turizmu.

"Keliautojams mes parengėme paslaugų paketą, susijusį su turizmu. Balandį ir gegužę, birželį edukacinės programos buvo atšauktos, grąžinome pinigus. Tačiau dabar užsakymų gausėja, rezervacijos vyksta ne tik liepos, bet ir rugsėjo mėnesiui. Esame keturių vandenų kraštas, tad keliaujantiesiems turime, ką pasiūlyti. Parengti 25 paslaugų paketai, susiję su maitinimu, plaukimu po Kuršių marias, Karaliaus Vilhelmo kanalą. Siūloma įvairiausių atrakcijų – keturių valandų edukacinę programą "Žuvies kelias", kitas kulinarinio pavaldo programas, paukščių stebėjimo pramogą, plaukimą baidarėmis, kanojomis", – vardijo D.Buivydienė.

Laivo nuoma – nuo 280 eurų

Pajūrio krašte apstu siūlančiųjų privačių laivų nuomą. Norintiesiems savarankiškai keliauti ar burtis į šeimos, bendradarbių kompanijas, galima nuomoti laivą kelioms valandoms.

Kelionė iš Drevernos iki Juodkrantės su poros valandų sustojimu kainuoja nuo 280 iki 440 eurų.

Greitaeigio katerio valandos nuoma skaičiuojama nuo 120 eurų.

Iš Drevernos į Nidą kompanijai galima išplaukti už laivo nuomą sumokėjus nuo 480 iki 1 tūkst. eurų.

Greitaeigiu kateriu siūloma pakeliauti po Juodkrantę, Nidą, Mingės kaimą ir vėl sugrįžti į Dreverną.

Apytiksliai tokiai kelionei prireikia 4 valandų į vieną pusę, tačiau dar teks sumokėti už laivo stovėjimą uoste, kol keleiviai vaikštinės po objektus.

Tai, kad susidomėjimas vandens turizmu auga, rodo ir ketvirtadienį iš Kauno į Nidą išplaukusio greitaeigio katerio "Raketa" užimtumas.

Pirmo reiso kelionei buvo išpirkti visi bilietai, kurie kainavo nuo 46 iki 59 eurų.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 63 proc. šalies gyventojų paskutines dienas skaičiuojančią vasarą leido Lietuvoje – poilsiavo šalies kurortuose, sode ar kaimo sodybose. Visgi, paklausti apie svajonių atostogas, 70 proc. respondentų sutiko, kad turėdami pakankamai pinigų, mieliau poilsiautų užsienyje.

Paaiškėjo, kad 27 proc. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 30 m. ir daugiau, atostogas rinktųsi tolimose egzotinėse šalyse. Į svajonių atostogų krypčių sąrašą dažniausiai patenka Pietryčių Azijai priklausančios šalys, tokios kaip Filipinai, Singapūras ar Tailandas. Septintadalis (14 proc.) šiai amžiaus kategorijai priklausančių tyrimo dalyvių svajoja apie kruizinę kelionę laivu.

Populiarieji užsienio kurortai, tokie kaip Turkija, Graikija ar Ispanija, yra patrauklios atostogų kryptys beveik ketvirtadaliui (23 proc.) lietuvių. Šių respondentų amžius svyruoja nuo 18 iki 30 m., o vidutinės pajamos yra aukštesnės nei 701 Eur per mėnesį.

Labai nedidelė dalis respondentų – tik 6 proc. – svajoja poilsiauti Alpių apsuptose šalyse – Šveicarijoje, Slovėnijoje, Italijoje ar Austrijoje. Kalnuotos vietovės labiausiai žavi jaunesnius nei 50 m. respondentus, kurių mėnesinės pajamos viršija 1200 Eur.

Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, svajonių atostogos reikalauja detalaus planavimo, ypač finansiniu atžvilgiu.

„Viena pagrindinių priežasčių, neleidžiančių mėgautis poilsiu išsvajotuose kampeliuose, yra finansinių išteklių stygius. Išanalizavus duomenis matome, kad dažniausiai skiriama suma atostogoms vienam asmeniui vidutiniškai svyruoja nuo 100 Eur iki 350 Eur, o daugiau nei pusė šalies gyventojų atostogoms naudoja pinigus iš paskutinės algos. Tai – ne itin atsakingo planavimo pavyzdys, kuris neleidžia mėgautis poilsiu ten, kur norima“, – sako finansų ekspertė.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių suaugusiųjų Lietuvos gyventojų atostogų išlaidoms padengti taip pat naudotų turimas santaupas, kurias kaupė pastaruosius metus, o asmenys iki 30 metų nevengtų ir pasiskolinti savo svajonių atostogoms.

G. Štuopės teigimu, skolinimasis savaime nėra bloga alternatyva, tačiau svarbu įsivertinti savo galimybes skolą grąžinti.

2019 metų kovo 25 – balandžio 10 d. atlikto tyrimo metu apklausti 1000 suaugusiųjų Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 118 atrankos taškų.

Ar galima plaukti?

Kauniečių šeima planavo savaitgalį pasidaryti pramogą ir plaukti laivu „Vilkija“, kuris turistus plukdo nuo Kauno iki Vilkijos ir atgal. Tačiau žmonės suabejojo, ar tai bus galima padaryti, mat visur skelbiama, kad upės nusekusios ir tuoj pasieks kritinį lygį.

VVKD atstovai tikino, kad Nemunas dar nėra taip nusekęs. Vietomis yra pavojingesnių ruožų, tačiau nedideliais laiveliais galima pasiekti ir Nidą.

„Nemunas, kaip ir visos Lietuvos upės, šiuo metu yra labai nusekęs, vandens gylis atskirose upės atkarpose yra žemiau nustatyto (Kaunas-Jurbarkas - 1,2 m., Jurbarkas-Atmatos žiotys – 1,5 m.). Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti reikiamų gylių visame Nemuno kelyje. Tačiau tai nereiškia, kad laivyba Nemunu yra negalima. Tiesiog norime atkreipti laivavedžių dėmesį, kad jie atidžiai sektų vandens gylius, kurie kasdien yra skelbiami mūsų internetinėje svetainėje. Vadovaudamiesi pateiktais gyliais ir savo laivo technine charakteristika, jie turėtų atsakingai vertinti vandens kelio ruožus ir planuotis maršrutus“, – portalui kauno.diena.lt pažymėjo VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Nemuno gylis

VVKD nuolat matuoja upių gylį. Specialistai pateikė, koks Nemuno gylis ties Kaunu yra dabar.

Anot VVKD, šiuo metu vandens kelio ruože Kaunas – Jurbarkas vandens gylis yra ir mažiau nei 1,20 m. Štai ties Brūže yra 1,05 m, Zapyškiu – 1,10 m, Matanskyne – Sutkiškiais – 1,10 m, Veliuona – 1 m, Stulgiais – 1,05 m, Kaniūkais – 1,10 m, Kaimeliu – 1,05 m.

Ruože Jurbarkas – Uostadvaris vandens gylis taip pat kai kur mažiau nei 1,50 m.

Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

„Didžiajai daliai pramoginių laivų tokio gylio plaukiojimui užtenka. Laivavedžiai tiesiog šiuo metu turėtų būti atidesni. Gyliai nuolatos keičiasi ne tik dėl senkančio vandens ar lyjančio lietaus, bet ir dėl Kauno hidroelektrinės įtakos vandens lygiui“, – pažymėjo A.Rimas.

„Tiek „Vilkijai“, tiek „Kaunui“ gylio užtenka. Plaukti ar neplaukti, sprendimą priima laivų kapitonai, įvertinę vandens lygį ir kiekvieno laivo techninę specifikaciją. „Vilkija“ šį savaitgalį plaukios numatytu maršrutu“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.

Įspėjimai dideliems laivams

A.Rimas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu Nemunu sudėtinga būtų plaukti didesnės grimzlės laivams.

„Nemune pilnu pajėgumu dirba abi VVKD žemsiurbės. Darbų zona – Jurbarko ir Šakių rajonai. Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos neišspręstų. Kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai, nes tiesiog trūksta vandens. Norint išlaikyti intensyvią laivybą senkant vandens lygiui, reikalinga suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų rekonstrukcija. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo vaidmens“, – apie atliekamus darbus, kurie palaiko Nemuno pritaikymą laivybai kalbėjo A.Rimas.

Jis informavo, kad VVKD planuoja kitais metais pradėti vandens kelio Kaunas-Atmatos žiotys bunų sutvarkymo ir atstatymo darbus. Tai būtų vykdoma iš projektinių lėšų. Po kelerių veikimo metų, bunos pagerins laivybos sąlygas, tad net sausros metu nukritus vandens lygiui, navigacija bus galima.

„Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus“, – pažymėjo VVKD laivybos direktorius.

Prieš metus į Nidą kateriu ėmę plukdyti kraštiečius, sutuoktiniai iš Jurbarko reguliarią keleivinę laivybą pasišovė grąžinti ir į Kauną. Tiesa, ne laiveliu, kurio vandentalpa neviršija 400 t, o kartą jau patikrintu "Raketos" tipo laivu "Aistė", talpinančiu apie 60 žmonių, o 240 km atstumą tirpdančiu per kelias valandas.

"Turėdami idėją vykdyti keliones į Nidą, ieškojome laivo, kuris būtų pakankamai greitas, tiktų ir Nemunui, ir Kuršių marioms – sprendimą rinktis ilgokai nenaudotą "Aistę" motyvavo idėjos sumanytoja Vaida Vaitonė. – Laivas buvo iškeltas, konservuotas. Jo techninė būklė nebloga, todėl eksploatuoti nebūtų keblu."

"Polesės" tipo "Kristė" ir jau minėtoji "Aistė", prieš aštuonerius metus keleivius plukdžiusios į Nidą, tebepriklauso verslininkui Alfredui Eitučiui. Išgirdęs moters pasiūlymą vienam iš laivų suteikti antrą šansą, šeimininkas esą sutiko.

"Turime tikslą atgaivinti "Raketos" maršrutą Kaunas–Nida–Kaunas Nemunu. Kiek girdėjome, savivaldybė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva", – rankomis trynė V.Vaitonė.

Deja, džiugtis nauju maršrutu dar per anksti. Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, A.Eitutis apsigalvojo.

"Paprasčiausiai jis pakeitė savo poziciją", – anot V.Vaitonės, verslininkas užsiprašė daugiau pinigų, tačiau kokios tiksliais sumos nori – neįvardijo. Šiuo metu A.Eitutis telefonu nepasiekiamas.

"Daugiau nei dvi savaites laukę priėmimo pas Kauno merą, galiausiai neturėjome ką pasakyti. Laivų juk nėra", – rankomis skėstelėjusi entuziastė negalėjo atsakyti ar jų nenuleis.

Plačiau komentuoti susitikimo su V.Vaitone negalėjo ir Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Idėja graži, tačiau pokalbis nevaisingas. Yra entuziastai ir savininkas, kuris nebenori išnuomoti laivų, todėl šį kartą žmonės tik pasiguodė", – vicemeras vylėsi sėkmingos istorijos atomazgos.

Supimas sukelia konfliktą

Sveikatos suJūrtrikimo, kurį sukelia supimas, gydytojai nevadina liga. Tačiau jos požymius jaučia milijonai žmonių. Transporto priemonėje ar kokiame įrenginyje ilgai supamo žmogaus pusiausvyros sistema sudirginama, sutrinka motorika.

Smegenys reaguoja į pojūčių nesutapimą: akys ir kitų organų receptoriai fiksuoja vieną judėjimą, o vidinės ausies receptoriai, atsakingi už pusiausvyrą, gauna visai kitą informaciją apie kūno padėties kitimą erdvėje.

Šis vadinamas sensorinis konfliktas paveikia nervų sistemą, todėl žmogus sudirgsta, jam pradeda skaudėti galvą, silpnėja valia. Atakos sulaukia ir kraujotakos sistema: sutrinka pulsas, purto šaltis, išpila prakaitas, galima net apalpti. Nemaloniausias išbandymas – pykinimas, seilėtekis, vėmimas, pilvo skausmai.

Erzina net besisupantys

Žmonių jautrumas ilgam supimui labai skirtingas. Jis priklauso ir nuo fizinės organizmo būklės, mitybos ypatumų bei kt. Pasitaiko labai sunkių formų, o kai kurie asmenys jūrligei nepasiduoda.

„Štai vieni žmonės be problemų supasi sūpynėse, o kiti net negali ramiai stebėti, kaip kas nors supasi. Nuo ausies iki smegenų yra begalė už pusiausvyrą atsakingų jungčių ir kurioje vietoje yra įvykęs anatominis pokytis nustatyti labai sunku. Priežasčių, kodėl ne visi serga šia liga, gali būti įvairių“, – pastebėjo Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Audronė Lapinskienė.

Dažniausiai jūrligės simptomai patiriami vaikystėje. Kai kurie mažyliai iš viso negali važiuoti automobiliu, o vėliau ją išauga. Taip pat supimui yra jautresnės moterys, ypač nėštumo ar menstruacijų metu.

Galima ir treniruotis

Ryškiausiai kinetozė pasireiškia plaukiant jūra, ypač stipriai banguojant. Kartais ją gali sukelti bandymai skaityti judančioje transporto priemonėje, aštrūs kvapai, erzinantis apšvietimas. Jūrligės simptomai paprastai išnyksta trečiąją supimo laive dieną arba išlipus iš automobilio, nors kartais simptomai išryškėja ir vėliau.

„Pagrindinė pagalbos priemonė – imbieras, jo tabletės. Kažkokio kito gydymo netaikome. Galima žmogui pačiam pasistengti savo vestibiuliarinį aparatą kažkiek ištreniruoti. Aišku, geriausia rinktis mažiausiai nepatogumų sukeliantį keliavimo būdą“, – aiškino gydytoja.

Ji patarė jautriems žmonėms prieš kelionę sočiai neprisivalgyti. Plaukiant laivu siūloma nebūti užsimerkusiam, o žiūrėti kuo toliau įsmeigus akis į horizontą. Važiuojant automobiliu – žiūrėti į priekį, o ne pro šoninius langus.

Verta žinoti

Prieš kelionę treniruokite savo vestibiuliarinį aparatą: mankštinkitės, sukite galvą ratu, palinguojant į šonus, šokinėkite per virvę ir kt.

Prieš išvykdami išgerkite vaistų nuo kinetozės, keliaudami turėkite imbiero, šaltos arbatos su mėtomis ar citrinomis, vandens. Mažiausiai valandą prieš kelionę nepersivalgykite, nevalgykite daug riebaus maisto, nevartokite alkoholio, gazuotų gėrimų, saldumynų.

Keliaudami sėskite automobilio priekyje, laivo denio viduryje, lėktuvo centre Važiuodami neskaitykite, nežiūrėkite filmų ir kt. Pasistenkite miegoti.

Jei pradeda pykinti, giliau kvėpuokite. Galima pauostyti mėtų, citrinų, imbierų, ramunėlių, rozmarinų eterinių aliejų kvapo. Rankos nykščiu pamasažuokite kitos rankos delno centre esantį tašką, patrinkite riešus ir kt.

Šylant Kubos ir JAV santykiams, pirmąsyk po daugiau kaip pusės šimto metų iš Floridos valstijos į šią Karibų jūros salą išplauks komercinis keltas. Tai reikšmingas proveržis. Atrodo, Kuba daugiau nebus kalėjimu po atviru dangumi.

Komplikuota istorija

Iranas ir Kuba, anksčiau aukščiausių JAV pareigūnų vadintos blogio ašies valstybėmis, atrodo, skinasi kelią į laisvę.

Abiem šalims amerikiečiai taikė įvairias sankcijas – nuo finansinių iki diplomatinių. Bet situacija, regis, keičiasi. Tiek Iranas, tiek Kuba, tiek ir Amerika nebenori kariauti.

Su Havana Vašingtonas nepalaikė jokių ryšių beveik pusę šimto metų. Mažytė Kuba Šaltojo karo metais dažnai įvardyta reikšmingiausia grėsme JAV interesams Vakarų pusrutulyje. Ryšiai tarp Kubos ir JAV nutrūko po to, kai saloje valdžią perėmė Fidelio Castro vadovaujami komunistų sukilėliai.

Jie XX a. šeštajame dešimtmetyje nuvertė Fulgencio Batistos režimą ir ilgam įsitvirtino šalies valdžioje. Tuo smarkiai pasipiktino ne tik Amerikos politikai, skelbę karą pasauliniam komunizmui, bet ir amerikiečių verslas, tuo metu sėkmingai investavęs Kuboje. Daugelis JAV kapitalo įmonių buvo nacionalizuotos, o patys kapitalistai, kaip juos vadino komunistai, išprašyti iš salos.

Netrukus po revoliucijos Amerika paskelbė Kubai sankcijas ir nutraukė tarpusavio ryšius.

Tiesa, Šaltojo karo metais strateginę Kubos padėtį Vakarų pusrutulyje siekė išnaudoti SSRS.

Kuba netrukus tapo viena iš svarbiausių Maskvos sąjungininkių Lotynų Amerikoje. 1962 m. tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas sugalvojo saloje vos už poros šimtų kilometrų nuo JAV teritorijos dislokuoti branduolines raketas. Tai sukėlė vieną iš didžiausių krizių Šaltojo karo metais – Karibų krizę. Dvi supervalstybės vos neatsidūrė ties branduolinio karo slenksčiu. Laimė, sveikas protas nugalėjo – SSRS dėl amerikiečių jūrų blokados paskutinę minutę atitraukė laivus nuo Kubos pakrantės, taip ir nespėjusios dislokuoti jais plukdytų raketų.

Tiesa, Maskvos ir Havanos draugystė visuomet buvo, pavadinkime, asimetrinė – Kuba smarkiai priklausė nuo paramos iš SSRS: žaliavų, ginkluotės, finansinės pagalbos.

Be to, SSRS buvo viena iš svarbiausių kubietiško cukraus realizavimo rinkų. Cukranendrių auginimas, beje, išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka ir dabar, nors derliai pamažu menksta.

Žlugus SSRS, Kubą ištiko ekonominė krizė. Problemas dar pagilino tai, kad Kuba taip ir neatsisakė planinės ekonominės sistemos.

Didžiąją dalį gamybos tebevaldo Kubos vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Kita vertus, pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje.

Vienas iš svarbiausių salos ekonomikai sektorių, kuriame atsisakyta planinės ekonomikos principų, – turizmo. Spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos tam tikruose sektoriuose, kaip turizmas, – liberali laisvos rinkos ekonomika.

Turizmas generuoja nemenkas pajamas. Pasak oficialios statistikos, pastaruoju metu Kuba tampa itin populiaria vieta tarp vakariečių turistų. Jų kasmet čia atvyksta daugiau nei po milijoną.

Tiesa, amerikiečiams kol kas keliauti po Kubą be jų valdžios leidimo negalima. Jeigu atsivertų dar ir ši siena, Kuba iš to daug pasipelnytų.

Investicijos į salą kol kas taip pat neplūsta kaip iš gausybės rago. Taip yra todėl, kad kiekvienas investuotojas privalo įveikti sudėtingą biurokratijos mechanizmą. O tai – laiko ir pastangų reikalaujantis procesas.

Kubos vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas bei produktų racionus gyventojams. Kuboje tebeveikia ir maisto produktų paskirstymo kortelėmis sistema. Ši sistema užtikrina vargingai gyvenančių kubiečių pragyvenimo lygio stabilumą, tačiau centralizacija trukdo šalies ekonomikos vystymuisi.

O investicijos – būtinos, kad šalis galėtų būtų modernizuota ir  ekonomiškai sustiprėti.

Lotynų Amerikos žaidimas

Kubos vyriausybė suvokia, kad režimo stabilumas itin priklauso nuo finansinių-ekonominių pamatų.

Ir vienas iš būdų garantuoti stabilias pajamas – investicijos ir  modernizacija. O būti ir toliau susipykus su Amerika – galingiausia regiono valstybe, turinčia ir stipriausią ekonomiką, – neišmintinga.

Bet tam tikra prasme turėti amžiną priešą nėra prasmės ir Jungtinėms Valstijoms. Kuba – maža, vos 10 mln. gyventojų turinti šalis ir realiai nekelia jokio objektyvaus pavojaus Amerikos saugumui.

JAV pasaulyje šiuo metu turi ir kitų opių problemų – silpsta jos globalus vaidmuo, auga Kinijos galia, Vidurio Rytų problemos bei Rusijos prieštaravimai... Taigi, toliau tęsti Šaltąjį karą prieš Kubą – neracionalu.

Be to, ir Lotynų Amerikoje Vašingtonas, nors gerbiamas, nėra ypač mylimas. Taigi sprendimas dėl Kubos – svarbus, JAV badant taisyti savo įvaizdį čia, nors tokių šalių kaip Venesuela ar Bolivija vadovai toliau skeptiškai žiūri į amerikiečių ketinimus.

Šiuos maištininkus, beje, nors ne taip garsiai, bet vis dėlto palaiko ir kitų Lotynų Amerikos šalių lyderiai – ypač Argentinos, seniai mezgančios ryšius su oponuojančiomis Amerikai galingomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija bei Rusija, ir galingiausia Lotynų Amerikos valstybe – Brazilija. Šios valstybės vadovė Dilma Rousseff prieš kurį laiką oficialiai išreiškė savo pasipiktinimą amerikiečių šnipų vykdytu jos telefoninių pokalbių pasiklausymu ir nevyko į Vašingtoną su anksčiau planuotu vizitu.

Galima sakyti, kad amerikiečiai Pietų Amerikos regione, kurį tradiciškai laiko savo interesų sfera, teturi vos kelis tikrus sąjungininkus: Panamą, Kolumbiją ir Čilę.

Popiežiaus įtaka

Reikšmingą vaidmenį normalizuojant dviejų istorinių priešininkių santykius, regis, suvaidino ir Romos Katalikų Bažnyčia.

Pasak amerikiečių spaudos, būtent Vatikanas spaudė JAV ir Kubą pagaliau sėsti prie derybų stalo. Ir į šį popiežiaus Pranciškaus raginimą lyderiai negalėjo neatsakyti.

Derybos, pasak žiniasklaidos, prasidėjo dar 2013 m. Kanadoje įvyko pirmas derybų raundas, o vėliau pokalbiai pratęsti Vatikane. Nors Vatikanas oficialiai kritikuoja Kubos režimą, kad šis riboja žmonių teisę reikšti savo nuomonę, tiek Pranciškus, kuris ketina aplankyti komunistinę šalį šių metų rudenį, tiek jo pirmtakai – Benediktas XVI ir Jonas Paulius II, kurie taip pat lankėsi Kuboje, visuomet bandė išlaikyti gerus santykius su šios pamaldžios šalies vyriausybe.

Vis dėlto Vatikanas tiesiogiai įsikišo į Amerikos ir Kubos santykių problemų sprendimą tik Bažnyčiai ėmus vadovauti Pranciškui, kilusiam iš Argentinos.

Kaip sakoma, dabartinis popiežius – suinteresuotas gerais Lotynų ir Šiaurės Amerikos ryšiais.

Kita vertus, jo gimtinėje Argentinoje tebeskamba itin kritiški vertinimai JAV, o ypač Didžiosios Britanijos atžvilgiu.

Rankų paspaudimas

Pirmąsyk Kubos ir JAV vadovai susitiko Panamoje balandžio pradžioje.

Čia vyko Amerikos šalių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Kuba. Raulis Castro, Kubos vadovas ir žymiojo revoliucionieriaus F.Castro brolis, B.Obamą po jų pokalbio pavadino sąžiningu žmogumi. Jis drauge paragino amerikiečius atšaukti jo šalies ekonominę blokadą.

B.Obama pareiškė, kad Kubos ir Jungtinių Valstijų santykių normalizavimas – viso Lotynų Amerikos regiono santykių lūžis.

"Faktas, kad prezidentas R.Castro ir aš sėdime čia kartu, žymi istorinę progą", – džiaugėsi JAV vadovas. Tiesa, abiejų šalių vadovai po to susitikimo pridūrė, kad nuomonių skirtumų išlieka, tačiau jie nėra tokie, kad nebūtų įmanoma bendradarbiauti.

Laivu į Kubą

Keltų linijos į Kubą atidarymas reikšmingas ne tik dėl savo simbolinės prasmės, bet ir praktiškai naudingas daugeliui žmonių, vykstančių iš Kubos į JAV ir priešinga kryptimi.

Keltų linija palengvins susisiekimą tarp abiejų šalių ir leis tūkstančiams žmonių pasiekti jų norimą vietą. Keltai, be to, galės gabenti krovinius į salą, esančią vos už 150 km nuo Floridos pietinių krantų.

Netrukus po to, kai JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras atšaukė draudimą, mažiausiai trys bendrovės:  "United Americas Shipping Services", "United Caribbean Lines", ir "Airline Brokers Co." – patvirtino gavusios licencijas pradėti organizuoti keltų reisus.

Jungtinės Valstijos, be to, jau yra leidusios skraidyti į Kubą užsakomųjų reisų lėktuvams, siekdamos sudaryti iš Kubos kilusiems amerikiečiams galimybę aplankyti savo šeimas.

Majamyje, Floridoje, įsikūrusios laivybos bendrovės "United Americas Shipping Services" prezidentas Josephas Hinsonas patvirtino, kad jo įmonė gavo Iždo departamento leidimą rengti keltų reisus.

"Šiandienos veiksmai – didelis žingsnis į priekį", – tvirtino jis.

Tiesa, amerikiečiams, planuojantiems keliones į Kubą, vis dėlto reikia atitikti bent vieną iš dvylikos kriterijų, nustatytų Valstybės departamento.

Pagal sankcijų sušvelninimo aktą, apie kurį Baltieji rūmai paskelbė pernai gruodį, į komunistinę Kubą JAV piliečiai gali vykti tik aplankyti savo šeimų, su oficialiais vyriausybės reikalais, vykdyti humanitarinių projektų arba dalyvauti sporto renginiuose.

Taigi turistinės kelionės į Kubą kol kas lieka suvaržytos.

Vis dėlto, pasak laivybos kompanijų, jūrų kelias į Kubą – kur kas efektyvesnis ir pigesnis nei oro transportas, ir jie nesijaudina, kad kol kas nebus turistų. Pasak jų, keleivių pakaks.

"Tai labai svarbi galimybė tiek Kubai, tiek JAV, – pastebėjo Jamesas D. Whisenandas, "America Cruise Ferries" atstovas. – Keltu galima iš Majamio į Havaną patekti vos per devynias valandas."

Kuba: svarbiausi faktai

Geografija: Kuba yra didžiausia Karibų salyno sala. Ji driekiasi iš rytų į vakarus apie 1,2 tūkst. km, o jos plotis plačiausioje vietoje – 191 km. Nuo žemyninės JAV dalies ją skiria Floridos sąsiauris, o nuo Espanjolos (Haičio) salos – Vėjų sąsiauris. Artimiausios Kubos kaimyninės šalys – Jamaika, Haitis, Dominikos Respublika ir JAV.

Politika: Kuba yra socialistinė parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra vietos Komunistų partijos rankose. Kuba – vienintelė oficialiai socialistinė valstybė Šiaurės ir Pietų Amerikoje. 1958–1959 m. į valdžią atėjo Fidelis Castro, vėliau šalies vadovo poste jį pakeitė jo brolis Raulis.

Ekonomika: vienas iš kertinių Kubos ekonomikos variklių – turizmas. Šis ekonomikos sektorius sparčiai plėtojasi. Per dešimt metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 mln. turistų, daugiausia iš Kanados ir ES šalių, o pajamos siekė apie 2,1 mlrd. JAV dolerių. Svarbiausi eksporto partneriai: Nyderlandai, Kanada, Kinija, Rusija. Svarbiausi importo partneriai: Vokietija.

Kariuomenė: nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri SSRS karinė pagalba leido Kubai sustiprinti kariuomenę. Kubai netekus SSRS paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos. Jos nuo 235 tūkst. (1994 m.) buvo sumažintos maždaug iki 60 tūkst. (2003 m.). Kubos vyriausybė karinėms išlaidoms išleidžia apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.