Istorijos tarpsniai

90-metį mininti „Kautra“ jubiliejaus proga kolegas, verslininkus, valdžios atstovus pakvietė į konferenciją transporto tema „Kelyje nuo 1934-ųjų“. Joje – ir istorikų įžvalgos apie lietuvių keliavimo įpročius ir tai, kodėl dažnu atveju labiau apsimoka iš nuosavo automobilio persėsti į autobusą.

Prof. Egidijus Aleksandravičius dalijosi įžvalgomis, kad seniau lietuviams nereikėjo keliauti, jie tik kartais persikraustydavo iš vienos vietos į kitą. Keliavo daugiau pirkliai, kurie prekes gabendavo į kitas šalis, o iš ten parveždavo nematytų daiktų.

Vystantis pramonei atsirado traukiniai, kurie leido nukeliauti ilgus atstumus. Visgi ir tada kelionės nebuvo labai populiarios, dažniausiai lietuviai keliavo vos kartą ar du per savo gyvenimą ir tai į emigraciją. Situacija ėmė keistis XX a. pradžioje, kai žmonės pradėjo dažniau kurtis miestų centruose, iš kurių reikėjo patekti į darbus. Būtent autobusai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: juk šiuo transportu gali vykti ne tik į darbą, bet ir rajoną. „Tuomet visi tarsi tapo lygūs, rajonai ir miesto centrai pasidarė pasiekiami kiekvienam“, – teigė istorikas.

A. Barkausko nuotr.

Pasak E. Aleksandravičiaus, sovietmetis paliko ryškią žymę keleivių prisiminimuose apie vos judančius, perpildytus autobusus, todėl, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dauguma žmonių persėdo į nuosavą automobilį. Deja, dažnai toks sprendimas ekonomiškai nenaudingas.

„Ar tikrai apsimoka į automobilį sukišti visą algą, kad nuvyktum į darbą? Juk paskaičiavus dažnai gausime rezultatą, kad galima mažiau dirbti ir nereikės išlaikyti automobilio. Dabartiniuose autobusuose nebėra jokio sovietinio tvaiko, tad keleiviams reikia keliones autobusu paversti kasdienybe“, – mintimis dalijosi profesorius.

Konferencijoje įžvalgomis pasidalijo ir Kauno autobusų stoties architektas Gintaras Balčytis. Jis svarstė, ar stotis yra tik stotelė ir trumpas pasimatymas atvykus ir išvykstant, ar tam tikri miesto vartai, kuriuos verta puoselėti, gražinti, kad keliautojams liktų gražūs prisiminimai.

Žinoma, ir į transporto sektorių ateina inovacijos, tad konferencijoje dr. Aistis Raudys su dalyviais bandė įsivaizduoti, kaip dirbtinis intelektas bus integruotas į keleivių vežimo paslaugą, kokia ateitis laukia šio sektoriaus.

Padėka: L. Skardžiukas džiaugėsi, kad per 90 metų prie keleivių vežimo sektoriaus prisidėjo daugybė žmonių. / A. Barkausko nuotr.

Transporto istorija

Pasitelkus istorikus buvo išleista papildyta antroji Kauno transporto istorijos leidinio „90 metų kelyje“ dalis. „Kautros“ atstovai tikino, kad šioje knygoje apžvelgiamas ne tik vienos seniausių Lietuvoje autobusų bendrovės per 90 metų nueitas kelias, bet ir tai, kaip kartu augo ir pati valstybė.

Atskleidžiant politinius ir kultūrinius etapus, turėjusius įtakos susisiekimo autobusais plėtrai Kaune ir Lietuvoje nuo XIX a. iki šių dienų, knygoje aprašoma bendrovės „Kautra“ istorija. Pasakojimas, papildytas unikaliomis iliustracijomis, supažindina plačiąją visuomenę su autobusų atsiradimo Kaune priešistore ir ilgametes istorines tradicijas turinčios „Kautros“ veikla. Knyga suteiks skaitytojams galimybę giliau suvokti šios bendrovės įnašą į bendrą šalies transporto plėtrą ir jos vaidmenį formuojant transporto sektoriaus ateitį.

„Su kolege Brigita Tranavičiūte kalbėjome apie posakį „Visi keliai veda į Romą“, tačiau jį galima perfrazuoti, kad visi keliai veda į Kauną, nes, berašant knygą, iš tiesų tai ir pasitvirtino. „90 metų kelyje“ leido atrasti daug istorijų iš modernaus autotransporto kūrimo, kaip tai gimė ir tęsėsi Kaune. Įdomūs patys procesai ir sąsajos su dabartimi. Istorija yra tokia laiko spiralė, kurioje procesai atsikartoja.

Pavyzdžiui, kokios kovos tarp rinkos senbuvių ir naujokų vykdavo prieš dešimtmečius, tokios vyksta ir dabar. Jei atrodo, kad vyksta kažkas naujo, reikia peržiūrėti istoriją: greičiausiai tai jau yra buvę, tad galima iš tos istorijos ko nors pasimokyti, atpažinti tam tikras galimas klaidas“, – kalbėjo knygos bendraautoris istorikas Arvydas Pakštalis.

„90 metų kelyje“ leido atrasti daug istorijų iš modernaus autotransporto kūrimo.

Knyga „90 metų kelyje“ yra ne tik retrospektyva į praeitį, bet ir įkvėpimas siekiant tolesnio augimo ir plėtros. Apie riboto leidimo knygos įsigijimo vietas „Kautra“ praneš savo socialiniuose tinkluose.

Noras padėkoti

Renginio metu „Kautros“ atstovai tikino, kad jubiliejų norisi pažymėti ne sproginėjančiais fejerverkais, o dalijantis džiaugsmu su tais, kurie prisidėjo prie šios istorijos kūrimo, ir keleiviais, kurie įkvepia tobulėti.

„90 metų – solidi patirtis, labai daug žmonių čia įdėjo savo širdį, kurdami visą keleivinio transporto istoriją. Juk būtent Kaune 1934 m. prasidėjo visuomeninio transporto vystymas ir viskas buvo daroma fundamentaliai. Iš tiesų reikia žinoti istoriją, kad galėtume judėti į ateitį. Beje, įdomu tai, kad per tiek laiko mes nekeitėm vietos ir tebegyvename toje pačioje Šančių vietoje, tad patirtis ir toliau kaupiasi“, – kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, pagrindinis šventės akcentas – padėka. „Norisi padėkoti ne tik į transporto kūrimo istoriją įėjusiems žmonėms, darbuotojams, keleiviams, nes per tą laiką tikrai daug visko nuveikta. Dabar su „Kautra“ visoje Lietuvoje dirba apie 860 žmonių. Mes nesame vien Kauno bendrovė, veikla gerokai išsiplėtė. Turime ir miesto, ir tarpmiestinių, ir tarptautinių maršrutų, todėl bendrovė siekia padėkoti kiekvienam, nes bendra išvystyto keleivinio transporto ir jo infrastruktūros situacija nuteikia optimistiškai. Reikia išlaikyti tai, kas padaryta, ir siekti viską pagerinti ateityje“, – teigė L. Skardžiukas.

Įamžinta: istorikai A. Pakštalis ir B. Tranavičiūtė knygoje „90 metų kelyje“ aprašė transporto vystymosi raidą. / A. Barkausko nuotr.

Parodos ir staigmenos

90-mečio proga „Kautra“ sieks visuomenę supažindinti su transporto kūrimo istorija, tad Kauno autobusų stotyje keleiviams skirtose erdvėse bus eksponuojamos parodos, kuriose – unikalios nuotraukos iš keleivinio transporto ir bendrovės istorijos raidos. Vėliau paroda keliaus į kitas autobusų stotis.

Parodoje kiekvienas galės pamatyti, kaip atrodė keleivinis transportas seniau, palyginti, kaip jis keitėsi, koks buvo Kauno autobusų stoties veidas, ir mestelėti žvilgsnį į tai, kaip ši keleivių erdvė atrodo dabar. Nuotraukose – ir „Kautros“ dirbtuvės Šančiuose, ir kitos su bendrove susijusios erdvės.

A. Barkausko nuotr.

„Kautros“ atstovai tikino, kad bendrovė ir toliau skatins rinktis keliones autobusais, gerins keleivių vežimo paslaugas. Be to, jubiliejiniais metais keleivių lauks daugiau galimybių laimėti keliones „Kautros“ autobusais, pasiimti į jas artimuosius ir taip palaikyti tvarų keliavimo būdą, prisidėti prie visų ateities ir mažinti poveikį aplinkai.

Prasidėjo užsakymai

Pasak UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, ankstesniais metais vasaromis jų bendrovė sulaukdavo tiek užsakymų, jog vos spėdavo vykdyti užsakomuosius reisus. Daugiausia buvo keliaujama po Lietuvą, vykstama į Latviją, Estiją, kiek rečiau į tolimesnes šalis pietų Europoje ar Skandinaviją.

„Mūsų bendrovė nuosekliai investuoja į komfortiškus turistinės klasės autobusus, tad tiek vietinėms, tiek ilgesnėms kelionėms klientų netrūko. Koronaviruso pandemija buvo sustabdžiusi keleivių judėjimą, tačiau paskutiniu metu pastebimas rinkos atsigavimas“, – sakė V. Ramanauskas.

Vadovo teigimu, po dvejų metų pauzės šis pavasaris jau kitoks. Sulaukiama mokyklų prašymų pavėžėti mokinius į ekskursijas į Vilnių, Kauną, Palangą. Į uostamiestį grįžę kruiziniai laivai bei jais atvykę turistai irgi buvo vieni pirmųjų šio sezono klientų.

Svarbi ne tik patikima technika

Ieškodami autobuso tolimesnei kelionei dauguma pokalbį pradeda nuo nuomos kainos. Bet specialistai pataria, jog norint nesusigadinti kelionės derėtų dėmesį atkreipti į autobuso komforto klasę: tarpus tarp sėdynių, mobiliųjų prietaisų įkrovimo lizdus, pasidomėti, ar veikia šildymo įranga, kondicionierius, kavos virimo aparatas, tualetas ir, žinoma, pasirinkti profesionalius ir patyrusius vairuotojus.

Nuo techninių gedimų kelionėje niekas nėra apsaugotas – net ir nauja technika gali pavesti. Bet savo klientais besirūpinančios įmonės turi susitarimus su transporto partneriais, draudimo bendrovėmis, kurios bet kurioje Europos šalyje suteikia pagalbą keleiviams ir pristato autobusą, kad būtų galima tęsti kelionę.

„Klaipėdos autobusų parkas“ taip pat dirba su vienu patikimiausių draudimo partnerių užsakomųjų reisų aptarnavimui Europoje.

„Nesame vienadienė firma, todėl stengiamės patenkinti visų klientų lūkesčius. Galime pasiūlyti nuo 19 iki 55 vietų autobusus komfortiškai kelionei. Ir tuo pačiu esame pasirašę susitarimus su partneriais, draudimo bendrovėmis, jog bet kokie techniniai nesklandumai nepridarytų nemalonumų mūsų klientams“, – sakė V. Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius. 

Ministerija ketvirtadienį informavo, kad kol kas siūloma lengvatas teikti pusmetį – per šį laiką tikimasi surinkti naudojimosi nuolaidomis statistiką ir išsiaiškinti jų poreikį. Išlaidoms kompensuoti reikėtų iki 1,7 mln. eurų.

Šiuo metu taip pat derinamos galimybės taikyti nuolaidas ir keliaujantiems „Lietuvos geležinkelių“ maršrutais, bei „Smiltynės perkėlos“ keltais per Kuršių marias. Su šiomis įmonėmis tariamasi, kad jos lengvatas kol kas teiktų savo sąskaita, ateityje kompensacijos būtų numatytos atskirai biudžete.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tikisi, kad tai palengvins keliones gausioms ir neįgalius vaikus prižiūrinčioms šeimoms.

„Tokioms šeimoms dėl nepriteklių tenka dažniau riboti savo poreikius, todėl numatomos lengvatos joms suteiktų galimybę daugiau keliauti, būti kartu, įvairiau leisti laisvalaikį“, – sako J. Narkevičius.

Pažymima, kad kompensacijų išlaidas Susisiekimo ministerija dalinsis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lapkričio pradžios duomenimis, šeimos kortelę buvo užsisakę per 12 tūkst. šeimų, daugiausia – didmiesčių gyventojai. Jie gali naudotis daugiau nei 100 partnerių nuolaidomis prekėms ir paslaugoms.

Tarp jų – prekybos centrai „Rimi“, „Maxima“, „Vichy“ vandens pramogų parkas, parodų centras „Litexpo“ ir kiti.

Iš viso Lietuvoje yra apie 50 tūkst. gausių arba neįgalius vaikus prižiūrinčių šeimų, kurios gali naudotis Šeimos kortelės nuolaidomis ir tapti įmonių klientais.

Viena šalis ir skirtingose žemėse įsikūrę Frankfurto, Miuncheno ir Hamburgo miestai atskleidžia vis kitokią Vokietijos pusę. Edmundas Pavlovas, patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių organizatoriaus „Eurolines“ vadovas, dalinasi praktiškais patarimais, kurie padės lengviau apsispręsti, kur nueiti ir ką pamatyti šiuose miestuose.

1. Frankfurtas – modernus ar istorinis?

Vis dar sunku apsispręsti: penktasis pagal dydį Vokietijos miestas Frankfurtas – vienas reikšmingiausių ekonomikos ir kultūros centrų visoje Europoje, bet ypač garsėjantis muziejų krantine. Čia vienoje vietoje įsikūrę daugiau nei 10 muziejų, įtinkantys kiekvieno istorijos entuziasto skoniui.

„Muziejų krantinė apima abi Maino upės puses. Dėmesio vertas Stadel meno muziejus, kuriame galima pasigrožėti viena didžiausių meno kolekcijų visoje Vokietijoje – čia sukaupti meno dirbiniai nuo pat XIV a. iki šių laikų, – pasakojo E. Pavlovas. – O jeigu vaikštinėjate priešinga Maino upės pakrante, užsukite į žydų muziejų, kuriame susipažinsite su 200 metų laikotarpio žydų istorija Frankfurto mieste.“

Turistų pamėgta pirmoji stotelė – Romerberg aikštė – seniausia miesto dalis. Nuo pat XII a. čia prekiaujama įvairiais skanėstais, rengiamos miesto šventės bei garsioji Frankfurto knygų mugė. Taip pat būtinai užsukite į Palmių sodą – galėsite patyrinėti tropinio ir subtropinio klimato augalus, kojas pailsinti prisėdę ant įrengtų suolelių, o vaikai tegul pasilinksmina žaidimų aikštelėje.

2. Didmiesčio gyvenimas Miunchene

Patyręs keliautojas pastebi, kad vienos dienos Bavarijos žemės sostinėje Miunchene gali ir neužtekti. Veiklos čia ras ir istorijos mėgėjai, ir pasiilgę gamtos ar tiesiog norintys patyrinėti, kaip gyvenama Vokietijos didmiestyje.

Štai tikras miesto gyvenimas verda Marienplatz aikštėje, o Odeons aikštė – itin populiari vietos gyventojų susitikimo vieta.

„Jeigu norite pabėgti nuo miesto šurmulio, apsilankykite Anglų sode. Parke galėsite pasigėrėti ne tik žaliosiomis zonomis, bet ir istoriniais paminklais – antikine graikų stiliaus Monopteros šventykla ir dar XVIII a. iškilusiu kinų bokštu, kuriame savaitgaliais nuolat rengiami įvairūs koncertai, – teigė E. Pavlovas. – Nenustebkite – šiame sode vietiniai mėgsta ateiti pasideginti kaitrią dieną.“ Beje, iš šventyklos atsiveria nuostabi Miuncheno panorama su Alpių vaizdais.

Vykstantiems į Miuncheną jis taip pat pataria įsigyti miesto kortelę (Munich City Tour Card), kuri pagelbės naudojantis viešuoju transportu, išsiruošus į muziejus, restoranus ar ekskursijas. Kortelę galite įsigyti dar prieš kelionę internetu arba nuvykę į miestą – S- ir U- Bahn stotyse bilietus pardavinėja automatinės bilietų mašinos, arba užsukite į klientų aptarnavimo centrą.

3. Miestas, neturintis senamiesčio

Jeigu pasirinkote aplankyti uostų sostine laikomą Hamburgą, atminkite – senamiesčiu vaikščioti neteks, nes ši miesto dalis po Antrojo pasaulinio karo Hamburge praktiškai neišliko. Tačiau galėsite mėgautis pramogomis, kurių galima rasti tik uostamiesčiuose.

„Štai pagrindinėje miesto vandens transporto stotyje – Landungsbrucken – siūloma įdomių apžvalginių ekskursijų laivais Elbės upe. Įdomiausia, kad stoties pakrantę puošia du istoriniai laivai, kadaise paversti muziejais“, – pasakojo E. Pavlovas.

O netoli šios stoties stūkso ištaiginga ir itin puošni barokinė Šv. Mykolo bažnyčia. „Būtinai užkilkite į bažnyčios bokštą – iš apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdingi Hamburgo uostamiesčio vaizdai“, – sakė keliautojas. Hamburgas taip pat didžiuojasi savo rotuše – šalia neorenesansinio stiliaus statinio dažnai rengiami ir įvairūs miesto renginiai. O štai pavalgyti E. Pavlovas pataria Deichstrasse gatvėje, 17 a. pirklių buveinėje, kurioje šiandien duris atvėrę daugybė turistų pamėgtų restoranų ir kavinių.