-
Neįgalieji Alytuje dirba kepyklėlėje 2
Alytiškis Algirdas Dumbliauskas, kurio darbingumas siekia vos 30 proc., kasdien drauge su 5 kolegomis šiose konditerijos dirbtuvėse dirba po 4 valandas. Kepa dešimtis rūšių bandelių, keksiukų, meduolių.
„Yra net tikslas kaip ir gyvent, o sėdėt namie tai yra betikslis laiko švaistymas. O čia užsiėmimas, dirbti komandoj“, – sakė A. Dumbliauskas.
Paklaustas, kiek motyvuoja darbo užmokestis, kepyklėlės darbuotojas kalbėjo: „Jis nėra labai didelis, bet žinoma, įtakoja ir atlyginimas, pinigas visada pravartu“.
„Kojas turbūt labiausiai skauda kai pareinu, bet nors ir pavargęs, žinai, kad dirbai ir žinai, kad prisidėjai prie šitų gaminių gaminimo. Ir to skausmo būna gal mažiau šiek tiek“, – pasakojo kepyklėlės darbuotoja Kristina Plauskaitė.
Tai – pirmoji neįgaliųjų darbovietė. Alytaus miesto savivaldybė per pusę metų skyrė beveik 30 tūkst. eurų, kad neįgalieji, turintys virėjo ar konditerio kvalifikaciją, galėtų dirbti šiose profesinio rengimo centro kepyklėlės dirbtuvėse. Skanumynai išgraibstomi greitai – juos daugiausia savo darbuotojams perka socialiai atsakingos įmonės.
„Visi dirbantys gauna darbo užmokestį, o tai suteikia ekonominį savarankiškumą. Čia dirbančių žmonių, aš manyčiau, keičiasi gyvenimai, jie yra integruojami į darbo rinką, jie jaučiasi svarbiais, jie jaučiasi saugiais šioje aplinkoje“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro projektų vadovė Edita Šidlauskaitė.
Neįgaliųjų įdarbinimas – viena iš Lietuvos opiausių problemų. Neįgaliesiems, profesinėse mokyklose įgijusiems vytelių pynėjo, drožėjo ar virėjo specialybes, įsidarbinti beveik neįmanoma, nebent tai skatintų socialinio verslo įstatymas, kuris tik rengiamas.
„Kuriamas dabar socialinio verslo plėtros įstatymas, ir iš tiesų kepyklėlė buvo paimta, kaip modelis, kad pamatyti, kaip tas įstatymas galėtų veikti. Mūsų pagrindinė pastaba buvo, kad bent jau metus laiko leistų dirbti neuždedant kokių tai didelių mokesčių. Tai yra integracija, mes turim šiuos žmones įtraukti“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Valė Gibienė.
Alytaus miesto vadovai žada, kad gruodžio pabaigoje, kai pasibaigs finansavimas, bus ieškoma būdų, kur konditerijos dirbtuvės galėtų tęsti veiklą. Galbūt tokia veikla susidomėtų nevyriausybinės organizacijos, juolab, kad savivaldybė žada paramą – patalpas ir konditerijos gamybos įrenginius.
-
Kepyklėlės savininkė: iki 25 metų galvojau, kad virtuvė – bobų reikalas
Septynerius metus Šiaurės Airijoje praleidę Povilas Jankauskas ir Vaida Kazlauskaitė šiuo metu darbuojasi savo pačių įkurtoje kepyklėlėje Utenoje. Kaip teigia patys šeimininkai, dabartinė veikla jiems teikia džiaugsmą, tačiau, kad norėtų užsiimti kepinių verslu, pora suprato tik gimus vaikams.
„Iki 25-erių metų virtuvės vengiau ir maniau, kad tai – bobų reikalas, kuris man nėra įdomus. Bet gimus vaikams, virtuvėje sukinėtis pradėjau vis dažniau, o gaminti mokiausi iš Airijos televizijos ir knygų“, – pasakoja V. Kazlauskaitė.
Grįžę į Lietuvą ir pradėję kepyklėlės įkūrimo darbus, P. Jankauskas ir V. Kazlauskaitė suprato norintys gaminti netradicinius kepinius. O tikslo kuo daugiau užsidirbti pora tikina niekada neturėjusi.
„Atidarinėdami kepyklėlę mes žinojome, kad nebus taip, jog po metų, dvejų ar penkerių važinėsime su „Porsche“ džipu, – to siekiant, ne tokį verslą reikia kurti. Bet tai, ką mes darome dabar, yra miela širdžiai“, – sako P. Jankauskas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Ryto suktinis“.