Kernavė nuo šiol garsėja ne tik piliakalniais. Vietinius jau kelerius metus baugina šuo siaubūnas. Moteris su dukra buvo užpulta šalia Baltojo kalno. Čia – turistinė vieta, lankosi daug žmonių. Anot nukentėjusios moters, šuo pasirodė netikėtai, buvo agresyvus ir puolė. 

„Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Buvome abi paklaikusios. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. Įkandęs dukrai, griebė man už kojos,“ – pasakojo nukentėjusioji Jurgita Marcinauskienė. 

Sunku įsivaizduoti, kokį siaubą patyrė moteris su dukra.

„Nušliaužėme iki medžio, įkėliau į jį dukrą, kad būtų kuo aukščiau ir šuo nepasiektų“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir mamai, ir dukrai prireikė medikų pagalbos. Nuvykus į Santaros klinikas, ten siuvo žaizdas. O kad situacija labai rimta, liudija ir dar viena nukentėjusioji.

„Mane du kartus užpuolė ir apkandžiojo – žąstą, blauzdą, šlaunį. Tai – didžiulis šuo, kai užšoka, – iki peties. O jei  pro šalį eitų mažas vaikas“, – teigė Dalia Grigonienė.

Nesuvaldomas šuo – Tibeto mastifas.

Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. 

„Aš pati pavadinau jį monstru, nes jis – tikras siaubūnas“, – kalbėjo nukentėjusioji.

Žmonės, sako, kenčia jau trejus metus. Prašo tarnybų, kad reaguotų, tačiau ledai pralaužti tik dabar, kai nukentėjo vaikas.

„Kas žino, gal būtų gerklę perkandęs“, – sakė viena iš nukentėjusių moterų.

„Kol kas niekas nekelia telefono ragelio“, – informavo pavaduojanti Kernavės seniūnė Birutė Jankauskienė. 

Policija ir vietos valdžia – jau prie namo, kur ir laikomas šuo kieme. Jo nematyti. Voljeras tuščias, šeimininkės taip pat nėra.

„Kai praeitą kartą lankėmės, šuo buvo uždarytas namuose. Ir dabar gali būti, kad jis namuose. Arba išvykęs kartu su šeimininke“, – aiškino B. Jankauskienė. 

„Kiek gali slėptis?“ – retoriškai klausė nukentėjusioji.

„Tai ką, lauksime, kol kas nors mirtinai nukentės?!“ – piktinosi vietos gyventoja.

Nors tarnybos jau pasiruošusios šunį paimti, kieme pasirodo tik dvi katės. Ar šeimininkė užsibarikadavo, ar tiesiog pabėgo ir pasislėpė, nežinia. Vietos gyventojai vaikšto ir su dujų balionėliais, ir su lazdomis, nes sako,  vaikščioti čia nesaugu.

„Jei mano šuo būtų tiek pridaręs baisybių, tikrai jau būčiau jį užmigdžiusi“, – savo nuomonę išsakė viena iš nukentėjusių moterų.

Prieš kelias dienas čia lankėsi ir veterinarai. Šunį rado, patikrino, ar šis paskiepytas nuo pasiutligės.

„Jis yra ženklintas, skiepytas, vakcina galiojanti. Šuo – prižiūrėtas, turi šeimininkus. Tad iš gyvūnų gerovės pusės mes neturime jokio pagrindo jo  konfiskuoti“, – konstatavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Bet pagrindą mato policija, kuri pradėjo tyrimą.

„Širvintų rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Dėl to šuns savininkei gali grėsti laisvės atėmimas iki 1 metų. Minėto šuns savininkė jau ne kartą buvo bausta dėl šuns nepriežiūros, kuris jau ne kartą yra puolęs žmones. Todėl pareigūnai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu, kad šuo būtų paimtas iš savininkės ir perduotas laikiniems globėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.   

Tibeto mastifai – vieni brangiausių pasaulyje. Gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Ši didelių ir galingų šunų veislė gali atlaikyti net vilko puolimą.

„Veterinarijos gydytojai įvertins šuns būklę, kodėl jis buvo agresyvus. Tada spręs, kokių priemonių imtis: ar gydymo, ar dresavimo pamokų reikia skirti“, – teigė „Akeso“ gyvūnų prieglaudos vadovas Edvinas Novikas.

„Labai tikimės, kad jo čia neliks“, – vylėsi nukentėjusioji.

Apie Kernavės įžymybę LNK žurnalistė paprašė papasakoti paties Kernavės ir Musninkų klebono Mariaus Talučio.

– Per Andriaus Mamontovo surengtą koncertą jam nunešiau šį katiną ir sakau: „Ponas, Andriau, šis kačiukas irgi šiandien švenčia 10 metų gimtadienį“. Kaip tik tą dieną Andrius koncertinės veiklos 30-mečio proga surengė koncertą. Bet neglostė, nes sakė, kad yra alergiškas katėms. Daugelis, kurie anksčiau lankėsi Kernavėje ir susipažino su Nagliu, vėl atvykę klausia, kur ta Kernavės legenda, simboliu tapęs katinas. Būna, visą dieną mišių niekas neužsako, nieko neuždirbu, o  mūsų katinas per dieną po kokia 20 eurų uždirba. Kartais net prašau jo paskolinti. Va, čia jo nuotrauka yra, aukų dėžutė, į kurią žmonės jam meta pinigėlius. Dar užrašą kartais prilipinu, kad tai – auka piliakalnio katinėliui. Taigi Naglis surenka pinigėlių ne tik savo maisteliui, bet ir brolio, ir savo priešo – maitiname ir jo brolį, ir šunį dar. Naglis, sakau, – tikras krikščionis, nes, kaip Kristus mokė, reikia mylėti savo priešus. Naglis dalinasi su visais. Per visą vasarą jis surinko apie tris šimtus eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiu būdu jis surenka tiek pinigų?

– Šioje teritorijoje vasarą veikia kavinukė, būna, stalai, suolai sustatyti. Naglis be išankstinio pranešimo puikiai žino, kada kavinė dirba. Kai pasklinda šašlyko aromatas, už kilometro jį  suuodžia ir prisistato. Ir ne šiaip, o prie kiekvieno pasiglausto, su letenėle pasisveikina, pasimeilina – iš kiekvieno išsireikalauja kąsnelio. Man pagailo tų žmonių, kad iš jų alkanų paskutinį kąsnelį iškaulija Naglis. Ir katinėlio gaila, nes alkanas. Tad kilo mintis pastatyti aukų dėžutę, į kurią žmonės mielai jam aukoja.

– Kaip jis pas jus atsirado? Kas tokį vardą išrinko?

– Jis – dvigubas našlaitis. Nuo Širvintų rajono atklydęs. Kai dar mažučiai su broliuku buvo, jų mama žuvo kelyje. Kai mamos neteko, tuomet jį globojo vienuolė Birutė. Kai ji mirė, katinėlis taip ir liko. Va, prie visų glaustosi. Ir kažkas jį Nagliu pavadino, taip ir prilipo tas vardas.

Visi jį labai myli. Vieną sykį aukų dėžutėje radau jam dovanotą puodelį su katinėlio nuotrauka, panašia į jį. Kitą kartą ateinu, žiūriu, – dešra.

 

– Naglis turi savo paskyrą instagrame?

– Iš Širvintų čia atvažiuoja nemažai jaunimo, mėgsta Kernavę. Vakarais pasivaikšto, labai dažnai ir pasiperša. O Naglis, vos išvydęs ką nors, iš karto prisistato, kad jį glostytų – išsireikalauja dėmesio. Tad vienas jaunuolis instagrame sukūrė jam paskyrą „Kernevės ryžikas“.

– Gal ir mišiose lankosi?

– Neklauskite, vos varpas suskamba, bėga į bažnyčią. Dar žmonės būna nespėję susirinkti, o jis jau čia kur buvęs, kur nebuvęs. Kartą buvo toks juokingas nutikimas. Per šventas mišias atėjo į bažnyčią, atsisėdo šalia vienos moteriškės ant suolo. Visi žmonės pakreipę galva klausosi pamokslo, žiūriu, ir Naglis, pakreipęs galvą ir ištempęs ausytes, irgi įdėmiai klauso. Visada sakiau, kad jeigu pagal žmogaus protą pamatavus jo intelektą, jis siektų kaip genialaus mokslininko Alberto Einsteino (Alberto Einšteino).

– Kaip žmonės reaguoja pamatę jį bažnyčioje?

– Visi džiaugiasi. Tiesa, kadangi mėgsta, kaip ir visi katinai, vaikščioti, kur nori, tai per mišias kartais sumano pagastroliuoti. Tuomet vienuolės išneša jį lauką. Bet jis gudrus. „Pasako“ ačiū, kad jį panešiojo ir apsisukęs atgal grįžta į bažnyčią. Tuomet jį zakristijoje uždarau, kur labai mėgsta įsitaisyti ant kunigų sofos. Visi jį labai myli. Vieną sykį aukų dėžutėje radau jam dovanotą puodelį su katinėlio nuotrauka, panašia į jį. Kitą kartą ateinu, žiūriu, – dešra. Oi, galvoju, – kiek gerų emocijų visiems. Žmonės jį jau pažįsta ir myli. Niekas neišvyksta iš Kernavės jo nepaglostęs. Jei pats neprisistato, manęs klausia: „Kunige, kur katinėlis?“. Einam, surandam, nes jis toli nenuklysta.

– Ar yra iškrėtęs kokių išdaigų?

– Yra suniokojęs XIX amžiaus paveldą. Pats kaltas, palikau atidarytą šią medinę koplytėlę, kurią vakare užrakinau nakčiai kartu su juo. Nemačiau, kad jis ten yra. O jis, vargšiukas, negalėjo išeiti. Kol aš ramiai miegojau, jis kankinosi uždarytas. Matyt norėdamas ištrūkti, pradėjo draskyti tas duris ir pradraskė tą vertingą XIX, o gal ir net XVII amžiaus paveldą. Dar dabar duryse skylė likusi. Tylėjom, atleidom jam, bet... dabar visa Lietuva sužinos.

„Jau daug metų vykdydami klubo veiklą padedame pametusiems brangius daiktus: žiedus, auskarus ir kitus daiktus, dalyvaujame archeologiniuose žvalgymuose, padedame kolegoms tyrinėti istoriją, rengiame sąskrydžius“, – apie šio klubo veiklą pasakoja jo prezidentas Emilijus Petukauskas ir pabrėžia, kad sąskrydžius rengia kartu su kompanija „Tesora“, kuri platina metalo detektorius.

– Papasakokite apie savo klubo veiklą praėjusiais metais. Kokiuose tyrimuose ar išvykose dalyvavote?

– Klubo veiklą labai smarkiai sustabdė karantinas, nes buvo apribotas žmonių judėjimas ir bendravimas. Gerokai sumažėjo archeologinių žvalgymų. Šiais metais prasidėjo aktyvesnė veikla, klubas dalyvavo dviejuose užsienyje vykdytuose žvalgymuose Legnicoje ir Ponece. Legnicoje buvo žvalgoma Napoleono armijos lauko stovyklos teritorija, o Ponece – mūšio, kuriame kovojo saksai su švedais, laukas. Abiejose išvykose buvo įdomu, pavyko aptikti įvairių radinių. Lenkai, rengdami tokius renginius, sugalvoja ir kitokių veiklų. Legnicos tyrimuose pačiam neteko dalyvauti, tačiau kolegos pasakojo, kad organizatoriai dalyviams aprodė pilį, kuri šiuo metu yra restauruojama. Poneco tyrimų metu dalyvavome metalo ieškiklių naudotojų ir rekonstruktorių klubų eitynėse. Maloniai nustebino tai, kad ir mūsų klubo atstovai buvo pristatyti ten susirinkusiems žiūrovams.

– Prisiminkime ieškotojų sąskrydį. Ką įdomaus ar vertingo pavyko rasti ieškotojams?

– Šiais metais renginyje dalyvavo apie 650 žmonių, sąskrydis vyko Kėdainių rajone. Nustebino tai, kad renginio metu dalyviai rado daug įdomių archeologinių daiktų. Fiksuota daugiau nei 120 radinių, turinčių archeologinę vertę. Džiugina ir tai, kad labai daugėja metalo ieškiklių naudotojų, kurie sąmoningai supranta, kad, be radinio koordinačių, be jo radvietės, radinys praktiškai nebetenka savo vertės. Pagaliau visuomenės savimonės lygis tikrai kyla.

Vienas įdomesnių radinių, aptiktas sąskrydžio metu, – ankstyvo žalvarinio kirvio dalis. Sąskrydžio metu rasta ir sprogmenų, spėjame, kad tiriamame plote galėjo vykti koks nors vietinės reikšmės mūšis. Buvo rasta daug minosvaidžio sparnuočių, viena nesprogusi minosvaidžio mina. Buvo iškviesta policija ir išminuotojai, kurie nusprendė sprogmenį sunaikinti vietoje. Galima pajuokauti, kad išydome nemokamų fejerverkų.

– Teko girdėti, kad jūsų klubas padėjo archeologams tyrinėti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.

– Kernavėje vykdytuose žvalgymuose mūsų klubas dalyvavo du kartus. Vienais metais žvalgėme plotą, esantį žemiau piliakalnių, prie upės, o antrą kartą – plotą ant Neries kranto šlaito, šalia dabartinio Kernavės miestelio. Abiejuose plotuose aptikti radiniai labai skyrėsi tiek jų gausa, tiek laikotarpiu, kuriuo jie datuojami. Viršutiniame plote buvo rastas lietuviškas sidabro lydinys, vadinamas ilguoju, ir keletas mažesnių fragmentų. Taip pat radome ypač retų daiktų: juvelyrinių dirbinių matricų, Jogailos ir Vytauto laikų monetų, keletą romėniškojo laikotarpio radinių. Paieškų metu buvo lokalizuota spyniaus dirbtuvių vieta, kurioje radome daug senovinių spynų ir jų detalių.

– Papasakokite apie išvykas. Kaip viskas vyksta užsienyje?

– Didžiausi skirtumai nuo Lietuvos – organizacinio pobūdžio. Mes nesiorientuojame į stambesnius mūsų istorijos įvykius, neskiriame jų tyrimams tiek laiko. Paieškos Lenkijoje vyksta keletą dienų, per šį renginį suderinamas tiek poilsis, tiek bendravimas tarpusavyje, tiek istorijos artefaktų paieškos. Lietuvoje panašių renginių specifika kitokia. Dažniausiai renginys trunka vieną dieną, taigi pailsėti ir pabendrauti laiko beveik nelieka. Atvažiuojame, padarome darbą, ir tiek.

– Ar dažniau į tyrimus jus kviečiasi archeologai?

– Kaip jau minėjau, viską labai stipriai buvo apribojęs karantinas, tačiau dabar jaučiame, kad tyrimų, kuriuose reikalinga mūsų pagalba, daugėja.

– Ar keičiasi visuomenės ar valstybės institucijų požiūris į šį pomėgį?

– Visuomenės požiūris neišvengiamai keičiasi, tačiau ne visada į gerąją pusę. Jeigu ūkininkui yra tekę susidurti su nemandagiai ar net agresyviai besielgiančiais metalo ieškiklių naudotojais, kurie neužkasa savo duobių, kasinėja ūkininko žemėje be jo leidimo ar net susibara su ūkininkais viduryje lauko, tai greičiausiai toks ūkininkas daugiau niekuomet nenorės net kalbėti su kitais metalo ieškiklių naudotojais ir apie juos susidarys, švelniai tariant, neigiamą požiūrį. Valstybinių institucijų požiūris nesikeičia. Jis suformuotas teisės aktų pagrindu ir jo laikomasi. Taigi kokios nors iniciatyvos iš institucijų nepastebime, nors atskirų specialistų požiūris keičiasi į gerąją pusę, tačiau toks jų darbas – jie privalo dirbti pagal įstatymus.

– Kokie klubo ateinančių metų planai?

– Planuojame dvi išvykas į užsienį – į Legnicą ir Ponecą. Tikimės, kad gausime kvietimą ir į Žalgirio mūšio tyrimus, o Lietuvoje – žiūrėsime, kaip vyks archeologiniai žvalgymai, kuriuose reikės mūsų pagalbos.

Tačiau Ramojus Kraujelis apgailestauja, jog dažniausiai tik avarinės būklės piliakalnių lopymui pinigus skirianti valstybė galiausiai pralaimi, nes užuot ilgam užkonservavus sutvarkytą pirmąją šalies sostinę, kasmet vyksta tik smulkūs  remontai. 

„Taip, šiemet gavome finansavimą ir sutvarkėme du iš penkių avarinės būklės piliakalnius, bet tai nėra tas didelis kompleksinis remontas, kur po to būtų galima teigti, kad kapitališkai sutvarkytas visas piliakalnių kompleksas ir artimiausius 25 metus su juo neturėsime jokių rūpesčių“, – BNS sakė rezervato direkcijos vadovas R. Kraujelis.

BNS pernai pavasarį skelbė, kad pastebėtos nuošliaužos Mindaugo sosto piliakalnio vakariniame šlaite, taip pat būta deformacijų šiauriniame jo šlaite bei Lizdeikos kalne.

2021–2022 metais Kultūros ministerija Kernavės piliakalnių tyrimams ir avariniams tvarkymo darbams skyrė 731 tūkst. eurų. Dar 9 tūkst. eurų ministerija skyrė pėsčiųjų takų tvarkymui, tokia pat suma prisidėjo ir rezervato direkcija.

Pasak R. Kraujelio,  rangovė bendrovė „Rekreacinė statyba“ Mindaugo sosto piliakalnio šiaurinio šlaito ir Lizdeikos kalno nuošliaužų ir deformacijų plotuose nukasė nestabilų gruntą ir jį užpylė drenuojančiu sluoksniu, pažeistos vietos sutvirtintos vielos konstrukciniu geotinklu pritvirtinant jį metaliniais inkarais.

„Aišku, norėtųsi, kad didžiuosius kunigaikščius Traidenį ir Vytenį menančiuose piliakalniuose nesimatytų nei metalinių konstrukcijų, nei tinklo, kuriuos dabar dengia iš naujo užžėlusi žolė, bet tikrovėje tie sutvirtinimai lieka kalne: nėra jie nei paslėpti ar užmaskuoti“, – sakė piliakalnių rezervato vadovas.

Anot R. Kraujelio, birželį dar tebetvarkant praėjusio pavasario nuošliaužas dėl itin smarkios liūties įrengti drenažai, pratakos ir latakai buvo užtvindyti, todėl vanduo kliokė takų paviršiumi ardydamas viską savo kelyje. Vėliau fiksuotos apie 250 metrų erozijos pažeistos takų atkarpos: nukentėjo takų šonuose įrengtos lauko akmenų atbrailos, išplauta gruntinė danga, išgraužos susidarė ir takų centre, ir pakraščiuose.

„Tai tik dar kartą parodo, kokį poveikį gamtos stichinė galia gali turėti mūsų paveldo objektams. Pasikartojančios nuošliaužos ir išgraužos rodo, kad piliakalniams – mūsų unikaliems paveldo objektams, kurie yra gamtos ir žmogaus rankų kūrinys, būtina nuolatinė profesionali tęstinė priežiūra“, – pasakojo R. Kraujelis.

Anot jo, Kernavės piliakalnius Širvintų rajone kasmet aplanko per 100 tūkst. lankytojų. Didesnio žmonių antplūdžio laukiama kitą savaitgalį – rugsėjo 23 dieną Kernavėje vyks rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė.

„Šįkart ant piliakalnių bus uždegti ne tik tradiciniai rudens lygiadienio aukurai, bet ir bus įžiebtos nematytos šviesos instaliacijos tarp piliakalnių, vakaro kulminacija – Sauliaus Petreikio „World Orchestra“ etnoroko muzikos koncertas“, – sakė piliakalnių rezervato vadovas.

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą sudaro penki piliakalniai.

Dėl COVID-19 pandemijos pastaruosius dvejus metus istorinėje sostinėje buvo ramiau, tačiau šią vasarą organizatoriai žada atsigriebti su kaupu.

Miestelis, nukelsiantis į viduramžių miestą

Festivalio ašis – archajinių ir tradicinių amatų pristatymas. Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“, kitų organizacijų nariai ir pavieniai amatininkai atsiveža geriausius, savo pačių rankomis atkurtus dirbinius, visas tris renginio dienas jie pristatinės savo puoselėjamas senąsias technologijas. Šių pristatymų metu festivalio dalyviai turės galimybę giliau suprasti ir pažinti senovėje gyvenusių žmonių darbus ar net patys juos išbandyti: nusilipdyti puodą, nusikalti geležinį dirbinį, nusivyti juostą, o pavargę – net nusiprausti viduramžiškoje pirtyje.

Lankytojai turės galimybę ne tik susipažinti su gausybe demonstruojamų amatų, bet ir paklausyti garsių istorikų, archeologų bei mitologijos tyrinėtojų paskaitų bei diskusijų. Po daugelio metų į bendrą diskusiją susitelks istorijos korifėjus prof. A. Bumblauskas ir ilgametis Kernavės tyrinėtojas, vienas garsiausių Lietuvos archeologų – dr. Aleksejus Luchtanas.

Teatralizuotos viduramžių kovos

Daugiausia žiūrovų nuostabos ir dėmesio festivalyje sulaukia viduramžių kovos, kurias teatralizuotai atkurs autentiška ekipuote apsiginklavę kariai. Šiemet Gyvosios istorijos klubas „Varingis“, „Hospitalierių Ordinas“, Senovės baltų karybos draugovė „Jotvos sūnūs“, „Drużyna Wojów Piastowskich Jantar“, „Exercitus Rigensis“ ir kiti kariai susikaus žiauriuose mūšiuose, pristatys, koks sunkus ir pavojingas buvo senovės karių gyvenimas.

Be kalavijų žvangėjimo festivalyje didelis dėmesys yra skiriamas šeimoms. Jaunųjų festivalio lankytojų lauks atskira edukacijų erdvė „Vaikų kiemas“, su gausybe archajiškų žaidimų ir pramogų. Kaip ir kiekvienais metais, vaikų laukia įvairūs konkursai: mažieji tyrinėtojai turės unikalią galimybę išbandyti šaudymą iš lankų, puodų lipdymą ir kitas netradicines pramogas. Jų taip pat lauks ir prizai.

Viduramžių muzika – iki sutemų

Muzikos scena šiais metais nustebins ne tik pirmą kartą archaiškas melodijas girdinčius lankytojus, bet ir jos mėgėjus. Pasak organizatorių, įvairių stilių ir skambesių viduramžiams būdingi kūriniai skambės iki pat vėlaus vakaro. Trijų dienų muzikinėje programoje bus garsių vardų ir nuolatiniams festivalio lankytojams gerai pažįstamų veidų.

Po penkerių metų į Lietuvą sugrįžta legendiniai dūdmaišių ir būgnų virtuozai – vokiečių grupė „Corvus Corax“. Taip pat festivalio dalyviai išgirs ir visiškai naują skambesį – pirmą kartą Lietuvoje pasirodys lenkų grupė „Krive“, grojanti baltiškų ir skandinaviškų motyvų įkvėptą muziką, praturtintą ritualiniais elementais. Scenoje nestokos ir lietuviškų atlikėjų – tai „Ugniavijas“, „Atalyja“, „Pradžiapati“. Šias grupes vienija pagarba tradicinei muzikai, tad klausytojai išgirs naujai skambančią, tačiau gilias šaknis turinčią lietuvišką muziką. Visas tris dienas lankytojų ausis taip pat džiugins ir šokti kvies viduramžiškos muzikos puoselėtojai – „Ambera“ (Lietuva), „Bordo Sarkany“ (Vengrija), „Javaryna“ (Lenkija), „Lity Taler“ (Lenkija).

Taip pat nustatyta, kad istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.

Už tokius Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus šią savaitę balsavo 102 Seimo nariai, susilaikė šeši parlamentarai.

Vienas pataisų iniciatorių socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad specialus statusas leistų laisviau panaudoti įvairias teisines, organizacines, ekonomines, finansines ir kitas priemones tokių teritorijų infrastruktūrai plėtoti.

Anot jo, šiose teritorijose „racionaliai išplėtojus šiuolaikinę socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą jie taptų patrauklūs ir dar labiau lankomi tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsienio turistų“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė, buvusi Trakų rajono merė Edita Rudelienė prieš balsavimą teigė, jog tai yra „istorinė diena Trakams ir kitoms istorinėms sostinėms“.

„Tikiuosi, kad tai bus tik pirmas žingsnis, ateityje mes turėsime istorinėms sostinėms ir atskiras programas, ir atskirą finansavimą, ir atskiras turistines trasas. Tai bus pasiekimas ne tik miestų, bet ir Lietuvos“, – kalbėjo E. Rudelienė.

Iki šiol gyvenamosioms vietovėms galėjo būti suteikiami tik kurorto arba kurortinės teritorijos statusas.

Legendomis alsuojanti senosios Lietuvos sostinė, įspūdingi piliakalniai ir gaivus rugpjūčio vakaras – tinkamesnės vietos ir laiko ištikimų bičiulių susitikimui turbūt nė nerastume.

„Draugai yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Kai kurie likę iš vaikystės, kai kuriuos radau vėliau. Vieni išeina iš mano gyvenimo, kitus palieku aš, tačiau tai – natūralus procesas, tavo gyvenimo istorija ir joje nieko nereikia keisti“, – įsitikinęs dainininkas.

Savo solinę karjerą pradėjęs 1991 metais, G. Paškevičius jau seniai yra tapęs vienu mėgstamiausių ir geidžiamiausių Lietuvos atlikėju. Per tris kūrybinės veiklos dešimtmečius jo kūriniai nuolat užkopdavo į aukščiausias radijo stočių grojaraščių eilutes, o tokias dainas kaip „Dalužė“, „Mano kraštas“, „Tu vėjo paklausk“ (B. Dylano dainos dainos „Blowin’ In the Wind“ perdirbinys), „Šiam pasauly“ ir daugelį kitų žiūrovai žino mintinai.

Dainininkas ne kartą yra surengęs savo koncertinius turus didžiausiuose Lietuvos miestuose, į kuriuos bilietai ištirpdavo akimirksniu. Šį sykį parduodamų bilietų skaičius yra ribotas, tad žiūrovai raginami paskubėti ir nepraleisti puikios progos išvysti mylimą atlikėją vienoje gražiausių Lietuvos vietų.

Bilietus platina bilietai.lt Koncertą organizuoja – medusaconcert.lt.

Archeologo Gintauto Vėliaus vadovaujama mokslininkų grupė planuoja per trejus metus atlikti visapusiškus tyrimus.

Anot pranešimo, Lietuvoje tokio pobūdžio kompleksiniai ir tarpdisciplininiai archeologiniai, geofizikiniai, archeobotaniniai, paleozoologiniai tyrimai, apimantys ilgą priešistorės tarpsnį bei pirmuosius valstybės šimtmečius, bus atliekami pirmą kartą.

„Šiandieniniame moksle piliakalniai suvokiami ne tik kaip gynybiniai įrenginiai, bet ir kaip puikūs tam tikros epochos socialinės ekonominės sistemos indikatoriai. Detali piliakalnių medžiagos analizė neretai tampa pagrindiniu priešistorinių bendruomenių socialinio kraštovaizdžio rekonstravimo įrankiu“, – sakė G. Vėlius.

Anot jo, pagrindinė šio projekto idėja – remiantis tyrimais konstatuoti bei tiksliai chronologizuoti piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais ir kartu atskleisti Rytų Lietuvos pilkapių kultūros – geografinio ankstyvosios valstybės branduolio, apgyvendinimo sistemų bei gynybinių įrenginių – piliakalnių funkcinės raidos modelį.

Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Pasak VU pranešimo, Aukuro kalno piliakalnio Kernavėje tyrimas reikšmingas daugeliu prasmių. Mat jis naudotas ilgą priešistorės laikotarpį ir todėl atspindi tiek priešistorinius regiono apgyvendinimo procesus, tiek pirmųjų valstybės šimtmečių – XIII–XIV amžių, vieno svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galios centrų istoriją.

Kitose ankstyvuosiuose Lietuvos centruose – Trakuose ir Vilniuje – tokio tęstinumo nėra. Valstybingumo pradžią menantys XIII amžiaus kultūriniai sluoksniai Vilniuje  suardyti vėlesnių urbanistinių procesų, o Senųjų Trakų ir Trakų pusiasalio piliavietės įrengtos iki tol neapgyvendintose teritorijose.

XIII amžiuje Kernavė buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominių ir politinių centrų. Ji vadinama pirmąja Lietuvos sostine.

Dabartinė Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – nuo 2004 metų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.

„Labai tikiu, kad šalia šių istorinių piliakalnių – Lietuvos valstybės ištakų – gimstanti Lietuvos regionų partija – su nauja programa, naujais aktyviais nariais, įstatais, unikalia atributika ir tvirtu įsitikinimu, jog galime ir turime daug nuveikti čia ir dabar, bus žmonių pasitikėjimą, regionų atskirties mažinimą, piliečių gyvenimo kokybę užtikrinanti politinė jėga“, – pranešime teigė naujasis partijos vadovas Jonas Pinskus.

Suvažiavimo metu taip pat buvo patvirtina partijos programa, įstatai, pristatyta nauja partijos simbolika, patvirtinta nauja taryba bei prezidiumas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku birželio mėnesį vykusiame suvažiavime buvo išrinktas parlamentaras Jonas Pinskus. Jis pareigose pakeitė Gediminą Kirkilą.

J. Pinskus yra „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių pagrindu sudarytos Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas. Frakcija turi devynis narius.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija per praėjusius Seimo rinkimus neperkopė kartelės į Seimą, surinkusi 3,17 proc. balsų, tačiau keli jos atstovai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

Ketvirtadienį surengto suvažiavimo metu planuojama tvirtinti naują partijos pavadinimą, programą, įstatus, pristatyti unikalią partijos simboliką bei kitus ilgai lauktus pokyčius.

ELTA primena, kad birželį praėjusios Seimo kadencijos metu susikūrusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) išsirinko naują pirmininką.

Po Lietuvos socialdemokratų gretose kilusių konfliktų susiformavusiai politinei jėgai toliau vadovaus parlamentaras Jonas Pinskus.

Jis LSDDP pirmininko poste pakeitė iki šiol partijai vadovavusį ilgametį parlamentarą Gediminą Kirkilą. Pastarasis 2020 m. rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose parlamentaro mandato nebegavo.