Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Prokuratūros skundas antradienį buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Prokuratūra K. Jucevičiui palankų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė lapkričio viduryje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas per posėdį sakė, kad prokuroras skunde klaidingai interpretavo Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o laidavimo institutas yra daugiau nei kasdieniai didaktiniai pokalbiai.

„Abu karininkai, savo elgesį grindė karininkų garbės taisyklėmis, nėra jokios abejonės, kad laiduotojas darys teigiamą įtaką“, – sakė teisėjas.

Prokurorai apeliaciniu skundu prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria poveikiu prekiavęs buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

Sprendimas bus skelbiamas po savaitės, vasario 7 dieną, BNS pranešė teismo tarnautojai.

Prokuratūra lapkričio viduryje Vilniaus apygardos teismui apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo K. Jucevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl prekybos poveikiu.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria poveikiu prekiavęs buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

Sprendimą teismas ketina skelbti kitų metų sausio pabaigoje.

„Byla yra išnagrinėta iš esmės. Numatytas paskelbimas sausio 30 dieną“, – BNS antradienį sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Buvo ir baigiamosios kalbos išklausytos, ir paskutinis žodis tartas“, – pridūrė ji.

Prokuratūra lapkričio viduryje Vilniaus apygardos teismui apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo K. Jucevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl prekybos poveikiu.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria poveikiu prekiavęs buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pats kaltinamasis inicijavo FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame vykstančio tyrimo metu asmeniui ir buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Šiam asmeniui K. Jucevičius sudarė įspūdį žmogaus, kuris turi ryšių ir pažinčių FNTT bei galimybių už kyšį paveikti šios institucijos pareigūnų priimamus procesinius sprendimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros vertinimu, šios bei kitos byloje dėl prekybos poveikiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo didesnį negu tipinis padaryto korupcinio nusikaltimo pavojingumo pobūdį.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo spalį priimto nuosprendžio dalį, kuria prekiavęs poveikiu K. Jucevičius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žimanto Pacevičiaus atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėn. laidavimo terminą.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Jucevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4,9 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Buvęs FNTT direktorius STT pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

„Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog būtent K. Jucevičius pats inicijavo FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame vykstančio tyrimo metu asmeniui ir buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Šiam asmeniui K. Jucevičius sudarė įspūdį, kad turi ryšių ir pažinčių FNTT bei turi galimybių už kyšį paveikti šios institucijos pareigūnų priimamus procesinius sprendimus“, – nurodoma prokuratūros pranešime spaudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro vertinimu, šios bei kitos byloje dėl prekybos poveikiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo didesnį, negu tipinis, K. Jucevičiaus padaryto korupcinio nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog būtent K. Jucevičius pats inicijavo FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame vykstančio tyrimo metu asmeniui ir buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, jog vidaus tarnybos generolo laipsnį turintis K. Jucevičius yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo jau yra susiformavę.

„Jį ir laiduotoją, buvusį STT direktorių Ž. Pacevičių, siejantis formalios pažinties ryšys nėra nei glaudus, nei toks artimas, jog gali turėti realios teigiamos įtakos K. Jucevičiui, kad šis nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Todėl, prokuroro nuomone, buvęs STT direktorius Ž. Pacevičius šioje byloje nėra tinkamu laiduotoju“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Skunde nurodoma, kad padaręs tyčinį apysunkį korupcinį nusikaltimą K. Jucevičius nepagrįstai už jį išvengė bausmės, jam nebuvo paskirtos ir jokios baudžiamojo poveikio priemonės, galinčios užtikrinti tokio pobūdžio nusikaltimų darymo prevenciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismas spalį paskelbė atleidžiantis nuo baudžiamosios atsakomybės dėl prekybos poveikiu teistą buvusį FNTT vadovą K. Jucevičių. Jis atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant buvusį STT vadovą Ž. Pacevičių.

K. Jucevičius visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi.

Jis perduotas laiduotojo – buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei pusantrų metų laikotarpiui, kaip to prašė kaltinamasis ir jo advokatas.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

K. Jucevičiaus byla nutraukta, jei nuosprendis įsiteisės, bus panaikinta jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o buvęs FNTT vadovas bus laikomas neteistu.

„Kęstutis Jucevičius padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, tai yra prekyba poveikiu, kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Linas Pukinskas.

Pasak teisėjo, K. Jucevičiaus veiksmai buvo panašūs į sukčiavimą, nes jis nesiruošė daryti poveikio FNTT pareigūnams, nėra duomenų apie tokį poveikį.

Tai, kad jis apgavo kyšio davėją, melagingai jam nurodė, kad gali daryti poveikį, tačiau nesiruošė to daryti, tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

„Tai, kad jis apgavo kyšio davėją, melagingai jam nurodė, kad gali daryti poveikį, tačiau nesiruošė to daryti, tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.

Tuo metu prokuratūra prašė jam skirti 5 tūkst. eurų baudą. Teismo manymu, buvo nustatytos visos sąlygos laidavimui.

L. Pukinskas taip pat informavo, kad jei K. Jucevičius laidavimo metu padarys naują nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas dėl baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas veikas“, – per posėdį sakė teisėjas.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų kyšio davėjo procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime. Kyšio davėjui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusą.

Pernai apkritį K. Jucevičius Vilniuje, Pilaitės rajone esančioje kavinėje susitiko su L.J. Pastarasis, kaip specialusis liudytojas, figūravo FNTT Šiaulių ir Panevėžio valdybų tyrime dėl PVM grobstymo.

K. Jucevičius jam parodė lapelį su užrašu „2000 EUR“, žadėdamas už šiuos pinigus padėti.

Šiemet sausį buvusį FNTT vadovą sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kai jis priėmė pinigus.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Ž. Pacevičius STT vadovavo 2007-2012 metais, vėliau ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas. Jų netekęs, nuo 2014-ųjų pabaigos, kiek mažiau nei metus vadovavo buvusios Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jos politinio pasitikėjimo komandą Ž. Pacevičius paliko 2015-ųjų lapkritį, paaiškėjus, kad keturis kartus nemokamai naudojosi Druskininkų sveikatingumo centro poilsio centro „Aqua“ paslaugomis.

„Teismas atsižvelgė į tai, kad laiduotojas Žimantas Pacevičius yra ilgametis K. Jucevičiaus kolega, šiuo metu jie dažnai bendrauja šeimomis ir visuomeninėje veikloje. Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad jis turi ilgametę patirtį kovoje su korupcija, darys teigiamą poveikį Kęstučiui Jucevičiui“, – sakė teisėjas.

Jis BNS teigė, kad byloje nebuvo pateikta aukščiau minėtų duomenų apie Ž. Pacevičiaus atsistatydinimo iš tuometinės Seimo pirmininkės sekretoriato vadovo pareigų aplinkybes.

„Teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, naujai duomenų neberinko, tokių duomenų byloje nebuvo, jie negalėjo būti vertinami, nes jų nėra byloje“, – BNS sakė teisėjas.

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme anksčiau teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė nesutinka, kad K. Jucevičius būtų perduotas laiduotojo buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir buvusio vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakomybei, kaip to prašo kaltinamasis ir jo advokatas.

„Manyčiau, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą. Jis pripažino įtarimus, nėra padaryta materialinė žala“, – per posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė prokurorė J. Karčinskienė. Ji mano, kad K. Jucevčiaus prisipažinimo negalima laikyti nuoširdžiu – kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, trūksta logikos.

Pasak prokurorės, „gražu, kad laiduotojas dirbo STT“, tačiau jo teisme išsakyti teiginiai neleidžia manyti, kad juos siejo artimas ir glaudus ryšys.

Ž. Pacevičiui teisme buvo užduoti klausimai, kiek šiemet atostogavo K. Jucevičius, šis atsakė, kad vieną kartą. Tačiau K. Jucevičiui dėl bylos yra draudžiama išvykti.

Nuosprendį teismas skelbs spalio 24 dieną.

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

„Pasmerkiau ir buvau šokiruotas. Jeigu yra galimybė laiduoti, reikia ranką ištiesti“, – teismui sakė Ž. Pacevičius.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė paskelbė kaltinamąjį aktą, pagal jį K. Jucevičius pinigus iš asmens priėmė Pilaitės rajone esančioje kavinėje. 2022 metų lapkritį per susitikimą kavinėje jis parodė lapelį su užrašu „2 tūkstančiai“ ir euro ženklu. Šiam asmeniui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

„Aš jam pasakiau, kad galiu padėti už 2 tūkstančius eurų“, – teismui pripažino K. Jucevičius.

Pinigai buvo perduoti šių metų sausį.

„Po pinigų perdavimo aš buvau sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų“, – sakė K. Jucevičius.

Buvo pažadėta daryti poveikį Šiaulių ir Panevėžio valdyboje atliekamame tyrime, susijusiame su galimu PVM sukčiavimu.

„Dėl šios nusikalstamos veikos aš labai gailiuosi, man teko išstoti iš socialdemokratų partijos. Gėda prieš buvusius kolegas, draugus, pažįstamus,  pakenkiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reputacijai. Tikrai labai gailiuosi“, – teismui sakė K. Jucevičius.

Vėliau per apklausą teisme K. Jucevičius teigė, kad neketino daryti neteisėto poveikio pareigūnams, o ketino veikti teisėtomis priemonėmis, pinigai buvo gauti už jo žinias.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Ž. Pacevičius  STT vadovavo 2007-2012 metais, vėliau ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas. Jų netekęs, nuo 2014-ųjų pabaigos, kiek mažiau nei metus vadovavo buvusios Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jos politinio pasitikėjimo komandą Ž. Pacevičius paliko 2015-ųjų lapkritį, paaiškėjus, kad keturis kartus nemokamai naudojosi Druskininkų sveikatingumo centro poilsio centro „Aqua“ paslaugomis.

„Taip, aš visiškai pripažįstu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo – prekybos poveikiu“, – per teismo posėdį antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė K. Jucevičius. Jis taip pat sutiko duoti parodymus teismui.

Teismas pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą.

K. Jucevičiaus advokatas prašo jo klientą atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamąjį siūloma perduoti buvusiam Specialiųjų tarnybos (STT) vadovui ir buvusiam vidaus reikalų viceministrui Žimantui Pacevičiui.

„Gerai, aš tave perauklėsiu“, – Ž. Pacevičiaus pasakytus žodžius teisme prisiminė K. Jucevičius. 

55 metų K. Jucevičius, kaip ir buvęs STT vadovas 59 metų Ž. Pacevičius, priklauso vidaus tarnybos generolų klubui, po sulaikymo K. Jucevičius teigė norėjęs išstoti ir iš generolų klubo, tačiau Ž. Pacevičius pasiūlė jam palaukti galutinio teismo sprendimo.

„Su lazda generolų klube nemušė“, – teisme teigė K. Jucevičius. Su buvusiu STT vadovu jis teigė bendraujantis ir šeimomis, pažįstami maždaug nuo 2010 metų, bendrauja kiekvieną savaitę.

Prokurorė prašymą dėl laidavimo ketina spręsti po apklausos.

Pats Ž. Pacevičius teismui sakė pasmerkęs kolegos ir draugo poelgį.

„Pasmerkiau ir buvau šokiruotas. Jeigu yra galimybė laiduoti, reikia ranką ištiesti“, – teismui sakė Ž. Pacevičius.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Prokurorė Jūratė Karčinskienė paskelbė kaltinamąjį aktą, pagal jį K. Jucevičius pinigus iš asmens priėmė Pilaitės rajone esančioje kavinėje. 2022 metų lapkritį per susitikimą kavinėje jis parodė lapelį su užrašu „2 tūkstančiai“ ir euro ženklu.

„Aš jam pasakiau, kad galiu padėti už 2 tūkstančius eurų“, – teismui pripažino K. Jucevičius.

Pinigai buvo perduoti šių metų sausį.

„Po pinigų perdavimo aš buvau sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų“, – sakė K. Jucevičius.

Buvo pažadėta daryti poveikį Šiaulių ir Panevėžio valdyboje atliekamame tyrime, susijusiame su galimu PVM sukčiavimu.

„Dėl šios nusikalstamos veikos aš labai gailiuosi, man teko išstoti iš socialdemokratų partijos. Gėda prieš buvusius kolegas, draugus, pažįstamus,  pakenkiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reputacijai. Tikrai labai gailiuosi“, – teismui sakė K. Jucevičius.

Vėliau per apklausą teisme K. Jucevičius teigė, kad neketino daryti neteisėto poveikio pareigūnams, o ketino veikti teisėtomis priemonėmis, pinigai buvo gauti už jo žinias.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veikų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Buvęs FNTT direktorius Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų buvo sulaikytas šių metų sausį, iš karto po galimo kyšio paėmimo.

Po apklausos jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Griežčiausia jam gresianti bausmė – iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką ir kurį laiką buvo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Ketvirtadienio vakarą jis sulaikytas iš karto po galimo kyšio priėmimo. Buvusiam FNTT direktoriui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Kaip penktadienį skelbia STT, gavusi pranešimą apie tai, kad buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius galbūt reikalauja kyšio, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.

Generalinė prokuratūra penktadienio pavakary informavo, kad įvertinus ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis, nutarta neprašyti leisti suimti įtariamąjį, jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. Jucevičius galėjo reikalauti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, žadėdamas asmeniui pakeisti procesinį statusą FNTT atliekamame tyrime. Asmeniui taip pat žadėta grąžinti tyrimo metu paimtus daiktus.

K. Jucevičius byloje yra vienintelis įtariamasis, penktadienį BNS sakė STT atstovė Renata Keblienė.

FNTT vadovo pareigas K. Jucevičius ėjo 2012–2017 metais. Baigęs kadenciją jis paliko vidaus tarnybą ir išėjo į pensiją.

Tarnyba penktadienį pranešė, kad viešumoje pasirodžiusi informacija, kad K. Jucevičius įtariamas prekyba poveikiu, įstaigai buvo žinoma, šiuo metu ji yra vertinama.

FNTT taip pat teigė bendradarbiaujanti su STT dėl šio ir kitų tyrimų.

„Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su STT, ir anksčiau, ir dabar keičiamės reikalinga informacija. Šiandien mes vertiname su šiuo tyrimu susijusią informaciją, norime išsiaiškinti visas detales, todėl plačiau komentuoti negalime dėl STT atliekamo ikiteisminio tyrimo“, – pranešime spaudai sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su STT, ir anksčiau, ir dabar keičiamės reikalinga informacija.

FNTT vadovu K. Jucevičius tapo po to, kai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš šių pareigų atleido Vitalijų Gailių. Jis su pavaduotoju Vytautu Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“. Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu.

K. Jucevičius 2012 metais vienintelis dalyvavo FNTT vadovo konkurse. Jis į pareigas paskirtas, nepaisant to, kad ankstesnė Vyriausybė buvo sutarusi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pertvarkos.

Pareigūnui laimėjus konkursą į FNTT direktoriaus pareigas, tačiau jo dar nepaskyrus paaiškėjo, kad dirbdamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku jis pats pasirašė raštą dėl savo patikimumo siekiant naujų pareigų. Vis dėlto jis buvo paskirtas vadovauti FNTT. Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad pareigūnas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Be to, Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad K. Jucevičius yra atsakingas dėl dingusių šimto slaptų FNTT dokumentų. Pats K. Jucevičius tai pavadino neteisingomis interpretacijomis ir aiškino, jog dokumentai nebuvo dingę – nesutapo tik jų atžymos registre.

2014 metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pradėjo tikrinti K. Jucevičiaus patikimumą paaiškėjus, kad jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje.

Vis dėlto tam sudaryta komisija 2015 metais nusprendė, kad pagrindo naikinti FNTT vadovui leidimo dirbti su įslaptinta informacija nėra.

2018 metais K. Jucevičius pasuko į politiką, įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Šiuo metu jis nebepriklauso partijai, BNS informavo LSDP.

Politinės karjeros partijos gretose nusprendė siekti buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius, buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas, kurį laiką vadovavęs ir kariuomenės Jungtiniam štabui Algis Vaičeliūnas, taip pat - buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Remigijus Baniulis.

Artimiausiu metu prie partijos prisidės ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius. Buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Saulius Stripeika partijos nariu yra nuo 2012 metų.

„Aš vertinu teigiamai partijos narių gausėjimą, o žmones, kurie turi didelę patirtį, nepaisant to, kad buvo įvairių publikacijų, aš taip pat vertinu teigiamai. Mes atsirinksim, kur yra blogos iniciatyvos, o gerus dalykus mes visus priimam“, – BNS sakė partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

K. Jucevičius ir A. Vaičeliūnas į partijos sąrašus įtraukti pernai gruodį, R. Baniulis – rugsėjį. Ž. Pacevičius yra užpildęs nario kortelę – liko tik priimti formalų sprendimą Vilniaus miesto skyriaus prezidiume.

Anot K. Jucevičiaus, šiemet vyksiančiuose rinkimuose jis neplanuoja dalyvauti, tačiau tokios galimybės neatmeta ateityje. Prisidėti prie Socialdemokratų partijos jį paskatino S. Stripeika ir R. Baniulis.

K. Jucevičius: kažkur reikia prisijungti

„Esu partijos narys nuo gruodžio mėnesio, tačiau nedalyvauju jokiuose rinkimuose. Dar nepasiilgau viešumos, noriu ramiai pagyventi“, – BNS sakė K. Jucevičius.

Dar pakankamai jaunas pensininkas esu, tai reikia ką nors veikti. Visą gyvenimą negalėjau savęs realizuoti politinėje veikloje, nes buvau statutinis pareigūnas, o dabar ta galimybė atsivėrusi, tai nutariau pasinaudoti.

„Prisijungti pasiūlė kolegos. Kažkur reikia prisijungti, negali taip atitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo“, – pridūrė jis.

Kaip ir K. Jucevičius, jokiuose šiemet vyksiančiuose rinkimuose nedalyvaus ir Ž. Pacevičius.

Tuo metu R. Baniulis bei A. Vaičeliūnas sieks Vilniaus miesto tarybos nario mandato, o S. Stripeika dalyvaus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose.

„Toks kuklus siekimas, kadangi 21-as esu sąraše, bet reikia pabandyti save politikoje. Dar pakankamai jaunas pensininkas esu, tai reikia ką nors veikti. Visą gyvenimą negalėjau savęs realizuoti politinėje veikloje, nes buvau statutinis pareigūnas, o dabar ta galimybė atsivėrusi, tai nutariau pasinaudoti“, – BNS teigė R. Baniulis.

Pernai lapkritį į atsargą pasitraukęs vienas kariuomenės kūrėjų A. Vaičeliūnas partijos kandidatų sąraše įrašytas paskutinis – 49-tas. R. Baniulis sąraše yra 21-as. Rajone kandidatuojantis S. Stripeika yra 33-ias.

Generolai, draugaujantys šeimomis

Anot buvusio ugniagesių vado R. Baniulio, jam prie partijos irgi pasiūlė prisidėti S. Stripeika, su juo bendraujama ir šeimomis – kaip ir su kitais socialdemokratais tapusiais generolais.

„Pasirinkau Socialdemokratų partiją dėl kelių priežasčių. Matyt, kad šitos partijos kertinės vertybės – socialinis teisingumas, lygiateisiškumas, demokratija – man jos yra priimtinos. Plius, žaviuosi naujuoju partijos pirmininku – intelektualus, komunikabilus, teisingas žmogus“, – sakė buvęs PAGD vadovas.

„Aš nesu vienintelis į pensiją išėjęs generolas, mes ir šiandien dar susirenkame. Saulius Stripeika seniau buvo partijos nariu, mes kalbėjome apie savęs ieškojimą – nieko čia sudėtingo ir gudraus (...) mes visi bendraujame iš tikrųjų gerai ir dažnai“, – pridūrė jis.

Registrų centro duomenimis, R. Baniulis bei S. Stripeika priklauso ir prieš maždaug dešimtmetį įsteigtam Vidaus tarnybos generolų klubui, kuriam vadovauja buvęs FNTT vadas Romualdas Boreika.

Spalvingos generolų biografijos

Buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius šiuo metu verčiasi konsultacijomis mokesčių teisės ir finansiniais klausimais, kartu su buvusiu ilgamečiu Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoju Virginijum Narvilu perpus valdo įmonės „Verslo šerifas“ akcijas.

FNTT K. Jucevičius vadovavo nuo 2012 iki 2017 metų, o palikęs šias pareigas siekė vadovauti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau konkurso nelaimėjo.

Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad K. Jucevičius yra atsakingas dėl dingusių šimto FNTT slaptų dokumentų. Pats K. Jucevičius tai pavadino neteisingomis interpretacijomis ir aiškino, kad dokumentai nebuvo dingę – nesutapo tik jų atžymos registre.

Taip pat K. Jucevičius kurį laiką bylinėjosi su buvusiu advokatu Juzefu Kozubovskiu, kuris neteisėtai apie jį rinko informaciją. Teismas J. Kozubovskį pripažino kaltu, tačiau K. Jucevičius pernai su juo susitaikė. Kokią sumą susitaikymui gavo iš buvusio advokato, buvęs FNTT vadovas K. Jucevičius BNS neatskleidė.

Vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų A. Vaičeliūnas yra buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėju jo pirmosios kadencijos metu, ėjo sausumos pajėgų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo viršininko pareigas, vadovavo Lietuvos karo akademijai, Estijoje įsikūrusiam Baltijos gynybos koledžui, taip pat vadovavo kariuomenės Jungtiniam štabui, buvo deleguotas į NATO Vyriausiąją sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietę (SHAPE). A. Vaičeliūnas taip pat 2007 metais pretendavo į Valstybės saugumo departamento vadovus, tačiau į šias pareigas nebuvo paskirtas.

Andriaus Urafto / Fotobanko nuotr.

Buvęs STT vadovas Ž. Pacevičius tarnybai vadovavo nuo 2007 iki 2012 metų, po to paskirtas vidaus reikalų viceministru, o vėliau vadovavo tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jo pavardė minėta ir vadinamame Druskininkų skandale, kai nustatyta, kad jis keturis kartus nemokamai naudojosi Druskininkų sveikatingumo centro poilsio centro „Aqua“ paslaugomis. Po to, kai išplito šis faktas, Ž. Pacevičius atsisakė pareigų L. Graužinienės politinėje komandoje.

R. Baniulis PAGD vadovu išbuvo dešimtmetį – nuo 2006 iki 2016 metų, šios įstaigos vadovo pavaduotoju dirbo nuo 2001 metų. Dar sovietmečiu Lietuvos ugniagesiams vadovavo jo tėvas Mečislovas. Pasitraukęs į pensiją R. Baniulis įkūrė savo bendrovę „Tarnava“.

Prokurorai atlieka tyrimą dėl R. Baniulio vadovavimo PAGD metu sudarytos 6,5 mln. eurų vertės PAGD sutarties įsigyjant ugniagesių kopėčias. Tyrimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos prašymu.

Buvęs pasieniečių vadas S. Stripeika VSAT vadovavo nuo 2005 iki 2010 metų, taip pat 2013  -2014 metais Juozo Bernatonio vadovaujamoje ministerijoje dirbo teisingumo viceministru, tuo pačiu vadovavo Registrų centro valdybai. Vėliau įsidarbino Registrų centro direktoriaus pavaduotoju, tačiau turėjo pasitraukti iš šių pareigų etikos sargams nustačius, kad supainiojo interesus įsidarbindamas savo kuruotame Registrų centre.