„Priemonė yra ruošiama ir planuojama ją įgyvendinti. Tačiau šiuo metu dar yra tikslinamasi su Europos Komisija dėl galimų teisės aktų taikymo“, – rašoma Eltai atsiųstame Invegos komentare.

Apie tai, kad ateityje INVEGA ketina teikti valstybės garantijas ne tik įmonių paskoloms, bet ir investicijoms į obligacijas, vasario mėnesį užsiminė įstaigos generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Pasak jo, Invegos garantijų priemonės efektyvumas yra viena iš priežasčių, kodėl ją ateityje ketinama pritaikyti ir investicijoms į skolos vertybinius popierius.

Pasak jo, nuo pat „Invegos“ įkūrimo pradžios veikianti priemonė, kuomet dalį skolinimo rizikos prisiima valstybė, o dalį privatus skolintojas, yra vienas efektyviausių valstybės instrumentų, kadangi jis reikalauja santykinai nedidelių viešųjų finansų, bet sukuria reikšmingą efektą šalies ekonomikai.

„Išskirčiau tokį tradicinį ir patį pirmą „Invegos“ instrumentą, kuris prasidėjo dar prieš 20 metų. Tai yra „Invegos“ teikiamos garantijos už paskolą ir lizingą. Tai instrumentas, kuris tikrai daro didelį poveikį su santykinai maža valstybės investicija. Garantijos suteikia galimybę ne valstybei paskolinti, finansuoti, o išlaisvina privatų kapitalą“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume teigė K. Motiejūnas.

Pasak „Invegos vadovo“, garantijų priemonė reikšmingai padidino verslo finansavimo galimybes, kadangi komercinės finansų įstaigos, įmonėms, kurioms suteikta valstybės garantija, galėjo skolinti drąsiau.

„Dalį skolinimo ar lizingo rizikos prisiima valstybė. Tokiu būdu, ar tai būtų bankas ar kitas finansuotojas, jis pasidalina rizika su valstybe, dėl to drąsiau skolina ir tokiu būdu valstybė pasiekia savo tikslus, naudodama privačius pinigus. Geriau turbūt ir būti negalėjo“, –  tikino jis.

Būtent šios priemonės efektyvumas, pasak K. Motiejūno, yra viena iš priežasčių, kodėl šią priemonę ateityje ketinama pritaikyti ir investicijoms į skolos vertybinius popierius.

„Planuojame sukurti garantijas investuojantiems į obligacijas, bet to dar truputėlį reiks palaukti“, – pažymėjo „Invegos“ vadovas.

INVEGA planuoja tęsti ir plėsti paskolų garantijų suteikimą skatinant visus finansuotojus drąsiau skolinti verslams. Praėjusiais metais nuo 1,5 iki 5 mln. eurų buvo padidinta individualių garantijų maksimali suma.

Vasarį paskelbtas naujos portfelinių garantijų priemonės projektas: numatoma šiai priemonei skirti 90 mln. eurų, kurie leis garantuoti daugiau nei 500 mln. eurų vertės naujų paskolų. K. Motiejūnas tikisi, kad ši priemonė pradės veikti jau už kelių mėnesių.

Ši priemonė skirta iki 3 metų amžiaus veikiantiems verslams ar socialinio poveikio projektus vykdančioms įmonėms, veikiančioms iki 5 metų. Šiems verslo projektams INVEGA teiks iki 3 mln. eurų paskolas, sakoma pranešime.

Tikimasi, kad priemonė „Startuok“ padės didinti šalies konkurencingumą ir spręsti visuomenės socialines, ekonomines ir poveikio aplinkai problemas.

„Šiuo metu rinkoje finansavimo trūkumą ypač jaučia veiklą pradedančios įmonės, dar neturinčios pakankamų apyvartinio kapitalo rodiklių ir kreditingumo istorijos, kurių reikalauja bankai. Todėl, norėdami padėti jaunam verslui, sukūrėme priemonę, pagal kurią INVEGA pradės teikti tiesiogines paskolas. Tai sudarys sąlygas verslininkams daug sparčiau plėtoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Paskolos pagal priemonę „Startuok“ skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), veikiančiam ne ilgiau kaip 3 metus, bei SVV subjektams, vykdantiems socialinio poveikio projektus ir veikiantiems ne ilgiau kaip 5 metus. Socialinio poveikio projektus vykdančiomis įmonėmis bus laikomos tos bendrovės, kuriose ne mažiau kaip 30 proc. įdarbintų darbuotojų bus iš socialiai pažeidžiamų grupių arba kurių socialinio poveikio projektų įgyvendinimo metu ne mažiau kaip 30 proc. verslo metinių pajamų bus gautos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos. Socialinio poveikio projektams paskolų teikimo kainai (palūkanoms) bus taikoma ir 30 proc. nuolaida.

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti mūsų šalyje veikiantiems verslams naujas tiesiogines INVEGOS paskolas „Startuok“. INVEGOS lėšos – visų mūsų mokesčių mokėtojų lėšos, todėl siekiame, kad jos būtų tikslingai panaudotos efektyviai skatinant verslų kūrimąsi bei augimą ir veiklų, kuriančių visos šalies gerovę, vykdymą“, – teigia INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Priemonės lėšomis gali būti teikiamos investicinės arba apyvartinių lėšų paskolos, skirtos naujoms arba vykdomoms veikloms stiprinti ar plėsti. Vienam paskolos gavėjui išduodamų paskolų skaičius neribojamas. Investicines paskolas INVEGA teiks iki 120 mėn. terminui, o maksimali suma, kurią vienas pareiškėjas galės gauti, sieks 3 mln. eurų. Apyvartinių lėšų paskolos bus teikiamos iki 36 mėn. laikotarpiui, o maksimali vienam pareiškėjui galima suteikti suma sieks 200 000 eurų.

Siekiant, kad ši finansinė priemonė būtų veiksminga, o finansuojami verslai skolintųsi atsakingai, numatoma, kad prie projekto finansavimo turės prisidėti ir pats paskolos gavėjas, prireikus, – ir su kitais privačiais finansuotojais. Privačios investicijos į kiekvieną INVEGOS finansuojamą projektą turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc., iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės turės sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos.

Atsižvelgiant į poreikį išvengti dubliavimo su esamomis valstybės finansavimo priemonėmis, paskolos „Startuok“ negalės būti panaudotos labai mažoms ir mažoms įmonėms, veiklą vykdančioms iki 1 metų ir siekiančioms gauti finansavimą iki 25 000 eurų, finansuoti. Šiems pareiškėjams INVEGA ir toliau siūlys lengvatines paskolas pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Verslai, veikiantys iki 1 metų, tačiau norintys gauti didesnį nei 25 000 eurų finansavimą, galės kreiptis dėl paskolos „Startuok“.

Verslai, norintys gauti „Startuok“ paskolą, jau dabar gali pateikti paraišką INVEGAI adresu: https://startuokpaskolos.invega.lt. Paskolos sutartys dėl priemonės „Startuok“ finansavimo gali būti pasirašytos iki 2023 m. birželio 30 dienos. Iš viso finansinei priemonei „Startuok“ skirta 20 mln. eurų iš fondų fondo „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“. Planuojama, kad, jei paskolos bus itin paklausios, priemonei skirtų lėšų suma bus didinama.

Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Vyriausybė numatė tris pagrindines priemones, skirtas palaikyti verslo likvidumą.

„Visas „Invegos“ paketas yra daugiau nei 1 mlrd. eurų, Vyriausybė padvigubino finansinių priemonių skaičių. Didžiausia suma bus skiriama garantijoms, bet trys pagrindinės priemonės – paskolų „atostogos“, garantijos ir paskolos“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, paskolų „atostogų“ priemonė startuoja jau šią savaitę, ji skirta įmonėms padengti palūkanas už paskolas.

Tuo metu garantijos turėtų startuoti kitą savaitę. Kaip sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas, tai yra gausiausia viso paketo priemonė.

„Tai pati gausiausia priemonė, mes numatę virš 800 mln. eurų. Tokią sumą paskolų valstybė jau pasirengusi garantuoti finansų institucijoms už verslo paskolas“, – sakė K. Motiejūnas.

Tuo metu lengvatinės paskolos, anot Ž. Vaičiūno, bus skiriamos labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms, pirmiausia smulkioms ir vidutinėms.

„Priemonės skirtos įmonių likvidumo užtikrinimui. Ši parama orientuojama taip, kad verslas ją gautų kuo greičiau. Ta pagalba būtų teikiama kuo platesniam įmonių ir verslų spektrui, pirmiausia akcentuojant vidutinį ir smulkų verslą“, – sakė ministras.

K. Motiejūno teigimu, didžioji dalis priemonių verslininkams jau yra prieinamos.

Jis taip pat pranešė, kad „Invega“ artimiausiu metu paskelbs naujų priemonių įmonių likvidumui palaikyti.

„Ne visos priemonės idealiai tinka visoms situacijoms ir įmonėms, todėl šalia esamų priemonių netrukus bus paleistos naujos priemonės, kurios bus tikslingai pritaikytos įmonių likvidumui palaikyti“, – sakė K. Motiejūnas.

Vyriausybė prieš porą savaičių patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso krizės sukeltus padarinius.

Plane ekonomikos skatinimui buvo numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.

Nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui bus leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Mokesčių mokėtojai bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdytas mokestinių nepriemokų išieškojimas.