Ar ant paspirtukų lipantys vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) plačiau pakomentavo policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė.

– Kaip atrodo paspirtukų reidas? 

– Reidas vyksta edukacine ir švietėjiška tema. Daugiau supažindiname su naujomis taisyklėmis nei baudžiame. 

– Kokios tos taisyklės? 

–  Elektrinių paspirtukų vairuotojai nuo šių metų turėtų įsidėmėti vieną paprastą taisyklę – jie yra atskirti nuo dviratininkų KET. Konkrečiai jiems galioja suformuluotos atskiros taisyklės. Jos labai nesiskiria nuo dviračių, tačiau reikia įsiminti, jog judant važiuojamąja kelio dalimi – privaloma dėvėti šalmą.

– Kokios gresia baudos nesilaikant taisyklių? 

– Jeigu sustabdytas žmogus nedėvėjo šalmo, tai jis gali gauti baudą nuo 20 iki 40 eurų. Tačiau didžiausia bauda, kurią gali gauti paspirtukininkas, kuris nesilaiko taisyklių, yra 230 eurų. Tokio dydžio baudos taikomos neblaiviems asmenims.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bolt“ atstovas LNK žurnalistui teigė, jog šio reido esmė – patikrinti, ar paspirtukininkai naudojasi šalmais ir kitomis saugumo priemonėmis. Žmonės, nesilaikantys taisyklių, gauna įspėjimą ir nemokamą šalmą.

 „Šiuo metu esame išdalinę daugiau negu 30 šalmų. Kadangi reidas tęsiasi, tai tikimės išdalinti daugiau negu 100 vienetų“, – teigė „Bolt“ operacijų vadovas Benas.

Pritrūko patirties?

Visa tai sugulė į antradienį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose paskelbtą nuosprendį, kuriuo Rytis S. nuteistas dėl sukelto eismo įvykio pakaunėje – vieno Samylų seniūnijos kaimo pagrindinėje gatvėje.

Anot vietinių gyventojų, tas kelio vingis, kuriame viskas įvyko, kažkokia užkeikta vieta dėl čia nuolat nutinkančių eismo nelaimių.

Rytis S. nesuvaldė jame visureigio „Mitsubishi Outlander“ vieną 2022-ųjų balandžio popietę. Jis dar bandė ties šiuo vingiu pristabdyti, tačiau, panašu, kad pritrūko patirties. Ši, pagal vairuotojo pažymėjimo jam išdavimo datą, tesiekė trejus metus.

Ryčio S. stabdomas visureigis, kuriuo jis, kaip pats prisipažino, viršijo gyvenvietėje leistiną greitį, važiuodamas 50-60 km/val. greičiu, lynojant pradėjo slysti. Viskas baigėsi smūgiu galine jo dalimi į šaligatviu dviratį variusios šiame kaime gyvenančios dešimtmetės stuburą.

Pasekmės – sunkios

Sužalota mažametė buvo gydoma labai ilgai. Galiausiai teismo medicinos ekspertas konstatavo sunkų jos sveikatos sutrikdymą.

Dar iki nuosprendžio šioje byloje paskelbimo „Lietuvos draudimas“ išmokėjo penkiaženklę sumą už reikiamos įrangos pritaikymą neįgalia likusios nukentėjusiosios namuose.

Mažametės bei jos tėvų, taip pat pripažintų nukentėjusiaisiais, advokatas prašė priteisti visiems trims bendrą 400 tūkst. eurų neturtinę žalą. Nepaisant to, kad teisiamasis pilnai pripažino savo kaltę ir labai dėl to, kas įvyko, gailėjosi, teigdamas, kad po šio baisaus įvykio daugiau nebegali vairuoti.

Teisiamojo prisipažinimas ir atgaila leido taikyti šiai bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą, reiškiantį, kad teismo skirta bausmė turėtų būti sumažinta trečdaliu.

Atsižvelgta į biografiją

Už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata, kuo buvo kaltinamas Rytis S., Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Prokurorė, atsižvelgusi į visas minėtas aplinkybes bei tai, kad teisiamasis lig tol nepasižymėjo kaip kelių erelis, prašė jam skirti tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimą, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams. Tačiau atimant tokiam pačiam terminui teisę vairuoti bei konfiskuojant „Mitsubishi Outlander“ kaip nusikaltimo priemonę.

Daugiausia ginčų per baigiamąsias šios bylos kalbas kilo dėl jau minėto nukentėjusiųjų prašomo 400 tūkst. eurų ieškinio.

Pats teisiamasis, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, ir toliau labai apgailestavo dėl to, kas įvyko, ir tikino, kad padės nukentėjusiajai, kaip galės.

Teismo verdiktas

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė antradienį paskelbė, kad dėl sukelto eismo įvykio, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata, skiria Ryčiui S. 15 tūkst. eurų baudą, kurią, pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, sumažina iki 10 tūkst. eurų, kuriuos nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio, kurį dar gali skųsti, įsiteisėjimo. Ir uždraudžia jam vienerius metus vairuoti transporto priemones bei konfiskuoja visureigį „Mitsubishi Outlander“, kuriuo buvo padarytas šis nusikaltimas.

Nors nukentėjusiųjų ieškiniai dėl patirtos neturtinės žalos tenkinti tik iš dalies, bendra jiems iš „Lietuvos draudimo“, kuris vėliau teismo keliu išsiieškos šiuos pinigus iš Ryčio S., priteista suma taip pat šešiaženklė – daugiu kaip 163 tūkst. eurų.

Iš paties Ryčio S. teisėja J. Ramonienė priteisė nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma – 2 600 eurų.

Praėjusios savaitės lakstūnė užfiksuota antradienį. Balandžio 23 d. apie 13 val. Kauno r., Poderiškių k., automobilis „VW Golf“, vairuojamas moters (gim. 1992 m.), važiavo 109 km/val. greičiu, kai leistinas važiavimo greitis yra 50 km/val. Vairuotoja pareigūnams teisinosi skubėjusi į darbą, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sekmadienį apie 13.40 val. Kaune, Baltų pr., pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Meriva“. Vairuotojas iškart prisipažino, jog prieš pora valandų „skanavo“ trauktinę. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,33 prom. ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Šeštadienį apie 18.30 val. Kaišiadorių r., Rumšiškių mstl., į pareigūnų akiratį pateko ir neblaivus vyras (gim. 1967 m.), kuris vairavo dviratį. Sustabdytasis gailėjosi tokiu savo poelgiu. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,96 prom.

Savaitgalį pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone, Kėdainių ir Kaišiadorių miestuose bei rajonuose patikrino daugiau nei 6,5 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta keturiolika neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,41 prom. iki 1,24 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė penkiolika neblaivių vairuotojų (dar devynis nustatė kolegos iš kitų padalinių) ir 23 asmenis, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Daugiau kokybiškų kelių, mažiau remontų ir kultūringų vairuotojų – Lietuvos gyventojai trūkumų keliuose mato ne vieną.

„Kelias, kad būtų geresnis, nes, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną pirma juosta yra tragiška“, – sakė vyras.

„Kad būtų atnaujinami rajonuose esantys keliai“, – pageidavo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būna ne tiek dėl kelių, kiek dėl kitų vairuotojų, kai autostradose viršijamas greitis, ne pagal visas taisykles persirikiuojama“, – kalbėjo kita moteris.

Tačiau susisiekimo ministras, panašu, tiek problemų nemato. Jis kolegoms ir žurnalistams džiaugiasi apdovanojimu už saugų eismą, kurį Lietuva gavo dar 2022 metais.

„Tai yra svarbiausias Europos apdovanojimas saugaus eismo srityje už didžiausią per dešimt metų visoje Europos Sąjungoje padarytą pažangą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vis dėlto ir policija pabrėžia – apdovanojimams dar ne laikas. Mat greičio viršijimas, vairavimas išgėrus ir tiesiog nesaugus elgesys kelyje vis dar išlieka esminėmis problemomis.

„Atsakomybės stoka ir gyvenimo tempo suvokimas, kad paskubėjus gali greičiau nuvažiuoti. Mokslininkai įrodė, kad tam tikri greičio pažeidimai netaupo laiko, o sąlygoja tam tikras nelaimes“, – aiškino policijos departamento viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Be greičio, didelė problema – girti vairuotojai. Vien pernai suskaičiuoti 158 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Trylikai žmonių šios nelaimės buvo mirtinos.

Keturios ministerijos ir septynios institucijos pasirašė valstybinę saugaus eismo programą. Ji numato, kad jau po šešerių metų žuvusiųjų keliuose sumažės perpus, o 2050 metais Lietuvos keliuose nežus niekas.

„Pirmas dalykas – taisyklių laikymasis, greitis, greitis, tas pats greitis. Man sunku suvokti, kaip pačiam vairuojančiam, kaip pačiam vežiojančiam savo šeimą, mažamečius vaikus, įmanoma važiuoti neprisisegus diržų“, – stebėjosi M. Skuodis.

Policija jau kuria planus, kaip auklės vairuotojus. Tenka nusiteikti, kad keliuose patrulių bei greičio matuoklių sutiksime dažniau. Šie tikrins saugos diržus, stebės, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliuoju telefonu. Ir ypač daug dėmesio skirs blaivumo patikrai.

„Dažniau taikysime tas pačias priemones, jas daugiau keisime geografiškai. Priemonės paskirtis yra įtikinti asmenį, kuris sėda prie automobilio vairo būdamas neblaivus, kad blaivumas gali būti patikrintas bet kur ir bet kada“, – tikino V. Grašys.

Tačiau patys vairuotojai dažniau gatvėse sutikti policijos pareigūnų nepageidauja.

„Ir taip jų per daug. Pas mus žmonės kultūringai važiuoja“, – sakė vyras.

„Tas baudimas toks, koks yra dabar, yra užtektinas. Visada bus tie, kas važinėja, ko nesugaudo“, – teigė moteris.

„Patruliavimo užtenka per akis. Kamerų pridėta daugiau negu reikia“, – kalbėjo kitas vyras.

„Tai geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni“, – siūlė dar vienas pašnekovas.

Geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni.

Vis dėlto policija tikina, kad vien švietimas žūčių keliuose nesumažins – reikia baudų.

„Įrangos, kuri fiksuoja greitį, daugėja. Vietų, atkarpų, kuriose fiksuojamas greitis, daugėja. Nors vairuotojo ausis informacija apie įrangos plėtrą pasiekia, tačiau smegenis pasiekia administracinės atsakomybės taikymas“, – sakė V. Grašys.

Baudoms nesipriešina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Mat padarinių šalinimas jau po avarijos, esą, brangiau kainuoja tiek finansiškai, tiek ir psichologiškai.

„Mums kaip tarnybai ir mūsų tarnybos pareigūnams, tai skaudžiausi įvykiai yra tie, kur yra žmonių aukos, sužeisti žmonės, ypatingai mažamečiai vaikai“, – teigė PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Tiesa, dėl prastų kelių besiskundžiantiems vairuotojams žadama, kad ir pačių kelių kokybė gerės.

„Diegiame eismo saugos priemones, apsaugines priemones nuo gyvūnų patekimo į kelius bei šiuos keliuose, ypatingai pavojinguose ruožuose, atliekame analizę, vertinimą, asfalto dangos atnaujinimus“, – kalbėjo „Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

M. Skuodis įsitikinęs, kad kelių tvarkymui nesutrukdys net ir tai, kad didžioji dalis biudžeto pinigų dabar keliauja ne infrastruktūrai, o gynybai.

Lietuvos policijos duomenimis, 2023 metais Lietuvos keliuose žuvo 160 asmenų.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas penktadienį. Balandžio 5 d. apie 14.50 val. Kauno r., Narsiečių k., automobilis „Volvo“, vairuojamas vyro (g. 1986 m.), kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 113 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Kiek anksčiau, balandžio 2 d. apie 12 val. gautas pranešimas, kad Kauno r., Ilgakiemio k., į degalinę atvyko galimai neblaivus vyras, kuris vairavo automobilį „Audi“. Vienas iš piliečių, iki atvykstant pareigūnams, iš minėto vairuotojo atėmė automobilio raktelį. Netrukus atvykus policijos pareigūnams, automobilyje „Audi“ rastos trys keleivės, o netoliese sulaikytas galimai jį vairavęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vyras (gim. 1964 m.). Pareigūnams pasiteiravus, prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog geria jau metus. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,85 prom.

Savaitgalį pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone patikrino apie 8,6 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta dešimt neblaivių vairuotojų (jų girtumo laipsnis svyravo nuo 0,15 prom. – pavežėjui, iki 2,32 prom.).

Iš viso praėjusią savaitę pareigūnai nustatė 20 neblaivių vairuotojų (dar keturiolika nustatė kolegos iš kitų padalinių) ir aštuoniolika asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kelmelis papasakojo plačiau apie policijos organizuojamas akcijas.

– Ar iš automobilio gerai matosi galimi pažeidėjai?  

– Taip, oro sąlygos neleidžia stovėti gatvėje, bet iš automobilio pažeidėjus tikrai gerai matome.  

– Ar atšilę orai keičia vairavimo ypatumus? Ar vairuotojai pradeda kitaip elgtis?  

– Atšilus orams vairuotojai labiau pasitiki savimi, būna mažiau atidūs. Gamtoje vartoja alkoholinius gėrimus, atsipalaiduoja. Nors suvartoja ir mažą kiekį alkoholio, bet sėda prie vairo, nesilaiko saugaus leistino greičio. Daugiau kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, nesegi saugos diržu.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vyksta prevencinės akcijos. Jau kelias dienas vairuotojai yra stebimi. Kaip jie elgiasi prie vairo? Ar kalba telefonu?

– Mažiau žmonių kalba telefonu. Situacija kardinaliai keičiasi į gerąją pusę. Žmonės daugiau naudojasi laisvų rankų įranga.  

– Kaip jūs stebite, kaip užfiksuojate? Ar fotografuojate, ar žiūronais stebite?   

– Taip, stebime žiūronais, fotoaparatais ir vaizdo fiksavimo kameromis. 

– Džiugu girdėti, kad vis daugiau vairuotojų turi laisvų rankų įrangą. Kokios baudos gresia vairuojančiam ir tuo pačiu telefonu kalbančiam vairuotojui?  

– Naudojimasis mobilaus ryšio priemone be laisvų rankų įrangos užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Gali būti skirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.  

– Dviračiai, paspirtukai, vienaračiai. Ar jie laikosi Kelių eismo taisyklių (KET), dėvi šalmus?  

– Motociklus vairuojantys vairuotojai saugo save ir dėvi šalmus. To negalėčiau pasakyti apie elektrinių paspirtukų vairuotojus, nepilnamečius iki 18 metų, kurie dažnai nedėvi šalmų, nesaugoja savęs.  

– Ar gali būti, kad lekiantis paspirtuku gali būti sustabdomas ir baudžiamas? 

– Taip. 

– Žadate tikrinti, kaip vairuotojai praleidžia pėsčiuosius per perėją. Bet ar kas nors žiūri, kaip elgiasi pėstieji? 

– Policijos pareigūnai stebi visus KET pažeidimus. Ypatingą dėmesį skiria ir pėstiesiems, nes jie mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Pėstieji pamiršta, kad jie irgi yra eismo dalyviai.  

– Ar bėgantiems per gatvę neleistinoje vietoje gali tekti turėti reikalų su policijos pareigūnu? 

– Taip, gali tekti ir baudą susimokėti.  

– Taip pat stebėsite vairuotojų greitį ir tikrinsite blaivumą. Ateina šiltasis sezonas, daug kas važiuoja prie vandens telkinių, į gamtą. Kada dažniau tikrinate: vakarais ar rytais?  

– Nesirenkame ryte ar vakare, blaivumas tikrinamas nuolat.

– Kodėl vis dar toks didelis avaringumas?

– Dėl to, kad vairuotojai naudojasi mobilaus ryšio priemone. Tai nereiškia, kad jie kalba telefonu prisidėję prie ausies, bet naršo telefone, rašo žinutes, nestebi kelio, būna neatidūs. Dėl to ir įvyksta skaudūs eismo įvykiai. Kai ateina pavasaris, geri orai, žmonės tampa mažiau atidūs ir paspaudžia greičio pedalą. 

„Penkti metai, kai leidžiama važiuoti ir nedegant sekcijai. Iki šiol galima matyti, kai žmonės stovi nors gali važiuot. Ir atvirkščiai – važiuoja, kai negalėtų važiuot“, – kalbėjo vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis.

 Tą pripažįsta ir kalbinti vairuotojai.

„Būna su tom žaliom rodyklėm. Dega žalia šviesa, bet nedega žalia rodyklė, tai nežinai, ar galima važiuot į dešinę, ar negalima. Tokių niuansų būna pasitaiko“, – sakė praeivis.

„Kažkada dalyvavau diskusijoje, kaip reikia įveikti žiedinę sankryžą. Tai vienas žmogus labai rimtu veidu pareiškė, kad jis matė vieną žiedą Italijoje, jam labai patiko ir jis dabar visus žiedus taip važiuoja. Jis realiai nesupranta, kad kiekvienas žiedas – unikalus“, –  pasakojo vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Todėl jau pasigirsta siūlymų, kad vairuotojams būtų privaloma kas kurį laiką atnaujinti KET žinias ir galbūt laikyti egzaminą. 

„Tada tas mūsų mokymasis buvo labiau į techniką skirtas. Reikėjo žinoti karbiuratorių, įpurškimo sistemas, žvakes. Dabar jau visai kita mokymo vairuoti koncepcija. Daugiau dalyvavimo eisme. Ir žmogui su senąja koncepcija tikrai nepakenktų periodiniai kursai“,  – teigė A. Pakėnas.

Policijos departamentas nieko prieš.

Iš tikrųjų yra dalis vairuotojų, kurie seka KET pasikeitimus, diskutuoja apie juos. Bet yra ir kita dalis vairuotojų, kurie KET knygelę paskutinį kartą rankose turėjo ir ją skaitė prieš vykdami į „Regitros“ egzaminą“, – šnekėjo policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Policija patvirtina, kad dažniau KET nežino vyresnio amžiaus vairuotojai.

„Bendraudami su vairuotojais pastebime, kad tam tikri KET pasikeitimai nepasiekia tų vairuotojų ausų, o tuo labiau smegenų. Tų pasikeitimų jie nežino. Tas prieinamumas pokyčiams turėtų būt labiau pasiekiamas. Galbūt reiktų ir papildomų kursų“, nurodė V. Grašys.

Tačiau kiti ekspertai klausė, kaip tokie kursai atrodytų.

„Automatiškai reikia papildomų išteklių. Ar tai, sakykim, turėtų daryti vairavimo mokyklos, ar tai būtų „Regitra“, ar panašiai. Pakankamai daug klausimų iškyla šiuo atveju“, – svarstė saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Be to, nemano, kad prievarta varyti į kursus – geras sprendimas.

„Optimaliausias sprendimas tada, kada žmonės tą daro savanoriškai. Per prievartą žmogus tai gali atlikti formaliai, bet didelis klausimas, ar tai duos naudos“  tikino K. Povilaitis.

Teigė, kad geriau, kai žmonės patys bus skatinami domėtis KET pakeitimais. Ypač, kai informacijos netrūksta. 

Optimaliausias sprendimas tada, kada žmonės tą daro savanoriškai. Per prievartą žmogus tą gali atlikti formaliai, bet didelis klausimas, ar tai duos naudos.

„Didelį indėlį padaro žiniasklaida. Prieš dešimt metų tu praktiškai sužinodavai vos ne tada, kad išspausdina, o dabar visa tai pradeda lįsti į viešumą bent jau mėnuo prieš“, – sakė D. Kanapinskas.

Plačiau šia tema kalbėjo Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.

– Ką turėtų žinoti paspirtukininkai šiais metais?

– Pagrindinis dalykas – buvo pakeista jų sąvoka KET. Dabar – elektrinės mikrojudumo priemonės. Aiškiai įvardinta, kas yra tos visos priemonės, tai: paspirtukai, vienaračiai. Tiesiog yra sąvoka iki kiek jie laikomi elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, ir kuomet jau jos tampa mopedais. Iki vieno kilovato, ir iki 25 kilometrų per valandą greitį išvystančios priemonės – mikrojudumo priemonės. O tos, kurios viršija šiuos reikalavimus – paskiriamos mopedams. Iš esmės keičiasi tai, kad  elektriniam paspirtukams ir dviračiams galiojo vienodos KET. Dabar tai – pakeista. Išskirtas atskiras skirsnis, pakeistas amžiaus cenzas, nurodyta, kuriose vietose draudžiama važiuoti, kuriose galima. Tai tiesiog griežčiau apibrėžti  visi reikalavimai.

– Tai ką sako amžiaus cenzas?

– Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis galima važiuoti nuo šešiolikos metų. Arba nuo keturiolikos metų,  jeigu išklausytas specialus Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos paruoštas mokymo kursas. Gyvenamuosiuose kiemuose paspirtukininkų amžiaus cenzas nėra ribojamas. Tačiau jaunesnius nei dešimties metų vaikus turėtų lydėti suaugęs asmuo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu paspirtuku važiuojama su vyresniu?

– Tai – draudžiama. Jokiu būdu negalima ant paspirtuko važiuoti daugiau nei vienam žmogui, tai tikrai tai bus draudžiama ir griežtai kontroliuojama. 

– Kur galima jiems važiuoti? 

– Iš esmės elektriniai paspirtukai gali važiuoti tik dviračių, dviračių ir pėsčiųjų takais. Jeigu nėra kelkraščio arba dviračių tako, arba dviračių ir pėsčiųjų tako,  tai galima važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja dalimi, bet laikytis kuo arčiau dešinio krašto. Tačiau šiuo atveju atsiranda griežtas reikalavimas: asmenims iki aštuoniolikos metų  – privaloma dėvėti šalmą. 

– Kokia yra avaringumo statistika?

– Ji nėra optimistinė, nes praėjusiais metais vienas elektrinio paspirtuko vairuotojas žuvo, 34 Vilniaus mieste – buvo sužeisti.

„Labas vakaras, vykstame į Lazdijus kartu su Rimvydu (…) Rimvydas vairuoja, o aš sėdžiu ir darbuojuosi“, – savo įraše pasakojo I. Vėgėlė, kadre rodydamas vairuotoją ir save, ant kelių pasidėjusį nešiojamąjį kompiuterį. Matyti, kad kandidato judesių nevaržo saugos diržas. Taip pat matyti, kad diržas likęs jam už nugaros.

Į šį įrašą netrukus sureagavo komentatoriai. „Viskas gerai, tik saugos diržus užsisekite“, „Su visa pagarba, bet diržiuką reikia ir gale segtis“, – komentavo I. Vėgėlės sekėjai feisbuke.

I. Vėgėlės feisbuko vaizdo įrašas

Su I. Vėgėle susisiekus portalo kauno.diena.lt žurnalistei ir paprašius pakomentuoti, kodėl į Lazdijus važiavo neprisisegęs saugos diržo, jis perklausė: „Jūs visais, kurie neprisisegę saugos diržų arba be kaukių vaikšto domitės, ar tik manimi?“

Advokatas teigė, kad važiavo segėdamas saugos diržą, tik trumpam, kol filmavosi tiesioginei transliacijai feisbuke, buvo jį nuleidęs žemyn. „Aš buvau užsisegęs, tik nuleidęs diržą į apačią, iki juosmens, kad galėčiau filmuot ir rankos būtų laisvos“, – sakė kandidatas į prezidentus.

Jūs visais, kurie neprisisegę saugos diržų arba be kaukių vaikšto domitės, ar tik manimi?

Užsiminus, kad avarijos atveju žemyn nuleistas saugos diržas greičiausiai neapsaugotų, I. Vėgėlė atsakė: „Manau, kad Lietuvoje yra daugiau problemų ir ryškesnių problemų nei trim minutėm nuleistas saugos diržas, kai buvo filmuojamas „reels’as“ feisbuke.“

Tuomet jis pradėjo vardyti Lietuvos problemas, apie kurias Lietuvos žiniasklaida, jo manymu, turėtų rašyti.

Saugos diržų nenaudojimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Pareigūnams sustabdžius automobilį ir pastebėjus, kad keleivis neprisisegęs saugos diržo, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui.

Praėjusią savaitę vykdytos prevencinės priemonės, skirtos neblaiviems vairuotojams nustatyti.

Ketvirtadienio rytą, apie 7.25 val., pareigūnai Kauno r., Zapyškio mstl., patikrinimui sustabdė automobilį „VW Passat“, vairuojamą neblaivaus vyro (gim. 1971 m.). Vairuotojas teigė pareigūnams, jog gėrė putojantį vyną iki vėlaus vakaro, o kitos dienos rytą, nors ir jautėsi šiek tiek prastai, vyko į darbą. Tačiau šis darbuotojas greitai darbe nepasirodė – jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,80 prom.), o jo automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę.

Kitą dieną, sausio 30 d., apie 16.15 val. Kėdainių r., kelyje Lančiūnava-Rudžiai, į pareigūnų akiratį pateko neblaivus vyras (gim. 1982 m.), kuris vairavo dviratį. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,74 prom.

Kelių policijos pareigūnų teigimu, dviračio vairavimas žiemą tampa vairuotojams nelengvu iššūkiu – dėl slidžios kelio dangos padidėja rizika susižaloti, o išgėrus – dėl sulėtėjusios reakcijos ir suprastėjusios koordinacijos padidėja rizika patekti į eismo įvykį ar net sukelti jį. Pasak pareigūnus, svarbu, būnant bet kokios transporto priemonės vairuotoju ir dalyvaujant eisme, būti blaiviu.

„Būkime sąmoningi ir atsakingi vairuotojai – saugokime vieni kitus“, – akcentavo pareigūnai.

Savaitgalį pareigūnai taip pat vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu Kauno ir Kėdainių miestuose bei rajonuose patikrinta apie 4,7 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta trylika neblaivių vairuotojų (jų girtumo laipsnis svyravo nuo 0,56 prom. iki 1,42 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė septyniolika neblaivių vairuotojų (dar šešis nustatė kolegos iš kitų padalinių) ir dešimt asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.