Plačiau apie tai papasakojo vairavimo mokytojų klubo vadovas Artūras Pakėnas.

– Nuo kitų metų taisyklės Lietuvos keliuose šiek tiek pasikeis. Ar tai bus kažkokie grandioziniai pokyčiai?

– Nemanau, kad kažkas grandiozinio atsitiks. Tai tiesiog eilinis redagavimas. Be abejo, buvo ilgai laukta kažkokių pokyčių elektriniams paspirtukams. Paspirtukai buvo sulyginami prie dviračių, o dabar jau atsirado atskira sąvoka – elektrinė mikrojudumo priemonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Keičiasi ir sąvokos. Kiek tai reikšminga?

– Medicina sako, kad tai reikšminga trauminiu atžvilgiu. Traumų daug, sulaužyti žandikauliai, kojos, rankos. Manau, kad tai pakankamai reikšminga.

– Viskas priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo. Dabar, jei važiuosi paspirtuku, reikės dėvėti liemenę, reikės užsidėti šalmą. Žinome, kad tokios pat taisyklės yra ir dviratininkams. Tačiau, ar matome daug dviratininkų, kurie dėvėtų ryškiaspalvę liemenę bei šalmą?

– Galime pakeisti daug taisyklių. Žinome, kad 2018 m. buvo pakeistos taisyklės su šviesoforo papildoma sekcija. Tačiau vis dar jaučiame kiekvienoje sankryžoje, kad ne visi vairuotojai žino, kad galima sukti į dešinę, kai nedega papildoma sekcija. Praėjo jau penki metai. Kiek metų praeis, kol mes suvoksime, kad reikia liemenių ar šalmo? Nežinau, gal prireiks dar penkerių metų. Kada tai įvyks? Pagalvokime, ar kas nors tai kontroliuoja? Iki šiol dviratininkai nerodo posūkio rankomis, nedėvi kitų atributų. Tikėtis, kad viskas pasikeis rankos mostelėjimu dvyliktą valandą nakties gruodžio 31 d., beprasmiška.

– Ar reikia daugiau pareigūnų reidų? Pernai pareigūnai nemažai tikrino ir dviračių, ir paspirtukų vairuotojus.

– Mūsų žmonės nemėgsta, kai kalbame apie kontrolę ar baudas. Tai skamba nesmagiai, nemaloniai. Tada patys pradėkime galvoti. Manau, kad žmonėms reikia siūlyti du variantus. Kai kalbame vien apie baudas, tai kelia neigiamas emocijas, pasipriešinimą. Visi suprantame, kad reikia daug ilgesnio laiko sąmoningumo didinimui. Žmonės turėtų matyti perspektyvą. Pradėkime galvoti, kad eismas pasidarė toks, kad nė vienas negali nežinoti Kelių eismo taisyklių (KET). Buvo manoma, kad kelių eismo taisyklės skirtos tik vairuotojams, kad pėstiesiems jų nereikia. Visi privalo žinoti KET, kad išvengtume traumų. Matyt, laikas įvesti visuotinį KET mokymą.

– Kada tai galėtų būti?

– Tai galėtų įvykti ir po 48 val. Nežinau, kokio sutarimo trūksta. Jeigu yra noro, galime daug padaryti.

– Sostinėje buvo chaosas dėl žaliųjų rodyklių. Jos buvo nuimtos, dabar jau miesto valdžia prasitarė, kad planuoja jas gražinti. Ar tokie eismo pokyčiai nesupainioja pačių vairuotojų? Juk pati valdžia neapsisprendžia, kaip turėtų būti.

Tai kažkoks nesusipratimas. Jei priėmėme tam tikrą žingsnį, beprasmiška grįžti atgal. Tai nieko nebepakeis.

– Taip, painioja. Nereikėtų gražinti. Tai kažkoks nesusipratimas. Jei priėmėme tam tikrą žingsnį, beprasmiška grįžti atgal. Tai nieko nebepakeis.

– Dar viena naujovė – vairuotojus stabdyti galės ne tik pareigūnai ir kelios kitos tarnybos, bet taip pat aplinkosaugininkai. Kiek tai reikalinga?

– Nemanau, kad tai reikalinga. Čia jau mano asmeninė nuomonė. Iki šiol man niekas neįvardijo kažkokios didžiulės problemos dėl taršos. Nelabai suprantu, kodėl buvo padarytas šis pokytis. Dar nelabai suprantu, ir kokiu būdu bus stabdoma. Kaip aš, būdamas vairuotojas, atpažinsiu, kad tai yra kažkoks specialus stabdymas, kur aš privalau sustoti? Kaip aš žinosiu, kad mane stabdo ne kažkokie banditai, plėšikai? Nežinau, gal bus kažkokie aprašymai. Jei po 48 val. mane kažkas stabdys, aš greičiausiai nestosiu.

Telefonai ir sąlygos

KET pokyčiai susiję su vaiko vežimu specialioje kėdutėje, mobiliojo ryšio priemonių naudojimu vairuojant, eismo tvarka automobilių stovėjimo aikštelėse ir dviratininkais.

Nurodoma, kad mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant galima naudotis tik tada, kai telefonas valdomas prijungta papildoma laisvų rankų įranga ir laikomas specialiame laikiklyje.

Telefonu taip pat galima kalbėti naudojantis automobilyje jau sumontuota, originalia laisvų rankų įranga ir ant vairo ar multimedijos ekrane esančiais mygtukais.

Į rankas mobiliojo ryšio priemonę imti vairuojant yra draudžiama visais atvejais, išskyrus tada, kai transporto priemonė stovi vietoje.

Išimtis galioja tik sustojus ilgesniam laikui. Stovint eismo spūstyse, prie šviesoforo raudono signalo ar praleidžiant pėsčiuosius ši išimtis negalioja.

KET: bauda už pažeidimą sustoti ir stovėti vietoje, pažymėtoje ženklu „Neįgalusis“, padvigubėjo. Vytauto Petriko nuotr.

Į rankas mobiliojo ryšio priemonę imti vairuojant draudžiama visais atvejais, išskyrus tada, kai transporto priemonė nevažiuoja.

 

Draudimas – ir kiemuose

Nuo šių metų gegužės 1-osios gyvenamojoje zonoje, daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse bus draudžiama lenkti. Taip bandoma užtikrinti kuo didesnį pėsčiųjų saugumą tankiai gyvenamose zonose.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, KET taip pat nustatytas ir aiškus, neginčijamas draudimas sustoti ir stovėti vietoje, pažymėtoje ženklu „Neįgalusis“. Už šį pažeidimą baudos dydis padvigubėjo.

Griežtinamos taisyklės automobilių vairuotojams – lengvinamas judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams.

Gyvenamojoje zonoje dviratininkams nebebus taikomas reikalavimas važiuoti viena eile, kuo arčiau dešiniojo krašto. Judėti bus galima visa juosta.

Pėstiesiems bus galima transporto priemonių stovėjimo aikštelėse judėti visa važiuojamąja dalimi ir būtent žmonės tokiose vietose turės pirmumo teisę. Tačiau pėstieji taip pat privalės netrukdyti automobilių eismui. Jei šalia yra perėja – ja naudotis bus privaloma.

Rekomendacija tėvams

Neliko nuošalyje ir keturračių vairuotojai. Ratinio traktoriaus (T3b kategorijos), kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu, vairuotojui privaloma dėvėti šalmą ir vairuoti abiem rankomis.

Jam taip pat draudžiama važiuoti automagistrale ir greitkeliu ir vežti vaikus iki dvylikos metų.

Į KET įtraukta nauja rekomendacija apie vaikų vežimą specializuotose kėdutėse.

Vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežiojamas kaip galima ilgiau – bent iki penkiolikos mėnesių (tai siūlo ir naujo tipo kėdučių gamintojai). Esminis dalykas – kėdutė turi būti pritaikyta vaiko ūgiui ir svoriui.

Raiteliai: apie kelio ruožą, kur dažnai jodinėjama ar vedami žirgai, įspės naujas ženklas. „Twitter“ nuotr.

Kelyje – žirgai, raiteliai

KET įtvirtinamas naujas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 152 „Raiteliai“ – jis įspės apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai.

Atsisakoma neaktualių paslaugų kelio ženklų mėlyname fone Nr. 706 „Telefonas“ ir Nr. 725 „Lankytina vieta“.

Ženklas „Telefonas“ tapo neaktualus Lietuvoje nebelikus taksofonų, o lankytinos vietos jau žymimos kitokiais kelio ženklais rudame fone su rodykle į lankytiną vietą arba su lankytinos vietos pavadinimu.

– Automobiliams, kurie neturi multimedijos įrangos, reikės laikiklių telefonams. Kodėl jų prireikė?

– Keičiasi mobiliojo ryšio priemonių naudojimosi tvarka. Ji patikslinama. Išimtis, kada vairuotojui vairuojant leidžiama naudotis mobiliojo ryšio priemone, – kai naudojama laisvų rankų įranga, t. y. ausinės, ir kai telefonas įtvirtintas specialiame laikiklyje. Jis reikalingas, kad iš karto matytumėte, kas jums skambina, neieškotumėte mobiliojo telefono kišenėse, rankinuke, ant sėdynių, nenukreiptumėte dėmesio nuo aplinkos stebėjimo.

– Jei yra multimedijos įranga, vadinasi, tokio laikiklio nereikia?

– Taip. Toks laikiklis tada neprivalomas. Tuo metu galite naudoti mygtukus ant vairo, multimediją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki šiol, norint kalbėti telefonu, reikėjo sustoti ir išjungti variklį. Ką numato pakeitimai dabar?

– Dabar vairuotojas turi pasirūpinti, kad automobilis nejudėtų, įjungti stovėjimo stabdį, variklis nebūtinai turi būti išjungtas. Svarbiausia, kad tai būtų ilgalaikis stovėjimas.

– Prie šviesoforo nesiskaito?

– Taip, draudžiama praleidžiant pėsčiuosius, stovint spūstyje, prie šviesoforo.

– Kas bus draudžiama gyvenviečių teritorijose, kur ribojamas greitis iki minimalaus – 20 km/val.?

– Kalbama apie gyvenamąsias zonas. Įvedamas papildomas draudimas lenkti. Nebus galima lenkti ir stovėjimo aikštelėse, t. y. tose vietose, kur minimalus 20 km/val. greitis.

– Ar bus galima lenkti stovintį automobilį?

– Taip, galima. Stovinčią transporto priemonę bus galima apvažiuoti. Reikia pabrėžti, kad lenkimas yra važiuojančio automobilio apvažiavimas išvažiuojant į priepriešinę eismo juostą.

– Bus galima daugiabučių kiemuose mokytis vairuoti. Kodėl prireikė mokytis kiemuose?

Įvedamas papildomas draudimas lenkti. Nebus galima lenkti ir stovėjimo aikštelėse, t. y. tose vietose, kur minimalus 20 km/val. greitis.

– Draudimas galiojo nuo senų laikų. Tačiau būsimieji vairuotojai turi būti parengti, kaip dalyvauti viešajame eisme, o taisyklingai išmokti to negali, nors per egzaminą žinios ir įgūdžiai tikrinami. Pakeitimas numato galimybę, kad tam tikros vairavimo pamokos gali vykti gyvenamojoje zonoje, kur daugiau pėsčiųjų, dviratininkų.

Atsiranda nauja rekomendacija vežant automobilyje vaikus. Vaiką reikėtų vežti specialioje ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje atlošu prieš važiavimo kryptį, t. y. kad vaikas būtų vežamas nugara į priekį. Ši rekomendacija ne vien KET įtvirtinta, vaikiškų kėdučių gamintojai taip pat nurodo, kad kaip įmanoma ilgiau vaikas būtų vežamas nugara į priekį, siekiant apsaugoti kaklą, nugarą ir t. t.

– Kada šie pakeitimai turėtų įsigalioti?

– Pritarus Vyriausybei, pakeitimai įsigalios šių metų gegužės 1 d. Dalis pakeitimų, kurie susiję su kelio ženklais ir kitais techniniais dalykais, dar po pusmečio – nuo lapkričio 1 d.

Jais taip pat nustatyta, kaip pėstieji gali judėti dviračių takais.

Pasak Susisiekimo ministerijos, šios pataisos padarytos įgyvendinant pernai spalį Seimo priimtus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus.

Nuo gegužės 1-osios mobiliuoju telefonu vairuojant bus leidžiama naudotis tik jei jis valdomas laisvų rankų įranga ir laikomas specialiame laikiklyje. Mobilusis telefonas gali būti valdomas transporto priemonės laisvų rankų įranga, esančia ant vairo, multimedijoje ir pan.

„Rankomis naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant yra draudžiama, išskyrus, kai transporto priemonė stovi. Ši išimtis galioja tik sustojus ilgesniam laikui, tačiau nėra taikoma, kai sustojama spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo, praleidžiant pėsčiuosius ir pan.“, – teigiama ministerijos pranešime.

Taip pat nustatyta, jog automobiliams draudžiama lenkti gyvenamojoje zonoje, daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse.

Be to, siekiant išvengti pasitaikančių piktnaudžiavimų, KET nustatomas vienareikšmis draudimas sustoti ir stovėti žmonėms su negalia skirtose vietose.

Tačiau gyvenamojoje zonoje ir stovėjimo aikštelėse galės laisviau judėti dviratininkai ir pėstieji. Pagal patikslintas KET nuostatas, dviratininkams gyvenamojoje zonoje netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Pėstiesiems automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama judėti visa važiuojamąja dalimi, tačiau jie turi netrukdyti transporto priemonių eismui. Esant pėsčiųjų perėjai, privalu ja naudotis.

Stovėjimo aikštelėse pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Siekiant išvengti nesusipratimų dviračių takuose, nustatytos išimtys dėl pėsčiųjų eismo dviračių takais ir dviračių juostomis. KET nustatyta, kad pėstieji gali kirsti dviračių taką ar juostą, pereidami į kitą jų pusę, taip pat pėstieji gali judėti dviračių taku, jei kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako.

Šiais atvejais pėstieji turi eiti taip, kad netrukdytų dviratininkų eismui.

Suvienodinti reikalavimai visų rūšių keturračių vairuotojams. Nustatyta, kad ratinio traktoriaus (T3b kategorijos), kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), vairuotojui taikomi keturračių vairuotojams keliami reikalavimai: privaloma dėvėti šalmą ir vairuoti abiem rankomis, draudžiama važiuoti automagistrale ir greitkeliu, vežti vaikus iki 12 metų.

Į KET įtraukta nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau. Taip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima iki jam sueis 15 mėnesių. Svarbu, kad vaikas būtų vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje.

Taisyklėse taip pat įtvirtinamas naujas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 152 „Raiteliai“ – jis įspės apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai.

Anot ministerijos pranešimo, atsisakoma neaktualių paslaugų kelio ženklų mėlyname fone Nr. 706 „Telefonas“ ir Nr. 725 „Lankytina vieta“.

Ženklas „Telefonas“ tapo neaktualus Lietuvoje nebelikus taksofonų, o lankytinos vietos jau žymimos kitokiais kelio ženklais rudame fone su rodykle į lankytiną vietą arba su lankytinos vietos pavadinimu.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad trečiadienį pirmasis dviračių gatvės ženklas įrengtas M. K. Čiurlionio gatvėje nuo Vingio parko iki Santuokų rūmų.

Taip pat dviračių gatvės ženklai įrengti šalia esančiose Z. Sierakausko, Jovaro, P. Klimo ir Raseinių gatvėse, o šalia esančiose K. Donelaičio, Nočios ir Beržyno gatvėse iki šiol buvusi „Gyvenamoji zona“ liks ten ir toliau.

Pasak savivaldybės, šios dviračių gatvės pasirinktos kaip svarbi jungtis pagrindiniame dviračių takų tinkle.

„Dalyje gatvių, kaip, pavyzdžiui, M.K. Čiurlionio, Gerosios Vilties, Šaltkalvių, nėra galimybių įrengti atskirą dviračių taką, tam tiesiog trūksta pločio arba reiktų aukoti medžius, parkavimo vietas. Šioje vietoje į pagalbą ateina dviračių gatvė, kuri tampa tiltu tarp dviračių takų“, – pranešime sakė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.

Trečiadienį šalyje įsigaliojo KET pakeitimai, be kita ko, leidžiantys savivaldybėms kurti dviračių gatves. Dviračių gatvės bus žymimos specialiu nauju kelio ženklu. Jose vyks mišrus eismas, bet dviračiams bus leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės.

Šiose gatvėse dviratininkų nebus galima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, bus draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/val.

KET atsirandančios dviračių gatvės bus žymimos specialiu nauju kelio ženklu. Jose vyks mišrus eismas, bet dviračiams bus leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės.

Šiose gatvėse dviratininkų nebus galima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą bus draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/val.

Taip pat atsiras maršrutiniam transportui skirti „baltieji“ šviesoforai su specialiais signalais. Tai leis troleibusams ir autobusams įvažiuoti į sankryžą anksčiau nei likusiam transportui.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Pakeitimai taip pat palies autobusų juostų žymėjimą, išskiriant du tipus. Raide A pažymėtomis juostomis galės važiuoti tik maršrutinis transportas, o A+ pažymėtomis juostomis – ir kitos transporto priemonės, kurioms suteikta tokia teisė, pavyzdžiui, lengvieji taksi ar automobiliai, kuriuose važiuoja keturi ir daugiau žmonių.

Kita naujovė – kelio ženklai. Vienas iš jų – „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“: jis leis riboti motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą, kur daug pėsčiųjų ar to reikalauja eismo sąlygos.

Dar vienas naujas ženklas – „Gyvenamųjų transporto priemonių eismas draudžiamas“, sudarantis galimybę riboti tokių transporto priemonių judėjimą.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Prieš įsigaliojant pakeitimams Vilniaus miesto savivaldybė teigė, jog sostinėje per vasarą turėtų atsirasti per 20 dviračių gatvių, o dar birželį – pristatyti ir naujas paspirtukų dalijimosi paslaugų taisykles.

Tuo tarpu Klaipėda gali tapti pirmąja savivaldybe įsirengusia „baltąjį“ šviesoforą.

Pavojai šalia gatvės

„Man ne kartą pasitaikė potencialiai pavojingų situacijų, kai galėjo kilti avarija išvažiuojant iš daugiabučių kiemo į gatvę būtent dėl riboto matomumo. Tad sureguliuoti, kad automobiliai nebūtų statomi  chaotiškai, reikėjo seniai. Tik nežinia, kaip realiai tų pataisų bus laikomasi. Juk kiemai – neguminiai. Taigi klausimas, ar žmonės, iki šiol statydavę automobilius prie išvažų ir sankirtų, ras saugesnių eismo dalyviams vietų“, – svarstė Vytautas Švedas.

Žinomas lenktynininkas sportinėje trasoje garsėja agresyviu vairavimo stiliumi, tačiau nusiėmęs šalmą tampa eiliniu kelių eismo dalyviu. Tad visos įprastinės vairuotojų problemos ir iššūkiai jam žinomi.

Pats susiduriu su tokiomis situacijomis ir matau, kad dažnai vairuotojai tiesiog spėlioja, kuris kurį turi praleisti.

Vairavimo asui (kaip ir daugeliui gyventojų) vienas labiausiai kliuvusių dalykų mieste – kaip saugiai išvažiuoti iš kiemų arba gatvių sankirtų. Nuo sausio 1-osios priėmus pakeitimus, draudžiama automobilius palikti gatvės ir įvažos į teritoriją sankirtoje bei arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Anot pataisų autorių, šiuo pakeitimu bus išspręstas daliai vairuotojų kylantis iššūkis, kai paliekama per siaura įvaža ar išvažiuojant iš tam tikros teritorijos nėra galimybės gerai matyti gatve atvažiuojančių kitų transporto priemonių.

Taisyklių korekcija užtikrins galimybę į kiemus ir kitas teritorijas operatyviai patekti ugniagesiams, policijos, greitosios pagalbos automobiliams ar aptarnaujančiam komunaliniam transportui. Drauge bus sudaromos geresnės sąlygos pėstiesiems, dviratininkams, neįgaliesiems, kuriems skirtą infrastruktūrą blokuodavo prie įvažos statomi automobiliai.

Kieno pirmenybė?

Naujosiomis pataisomis buvo detalizuota pirmumo teisė kelyje išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į pagrindinį transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu jau važiuojančiam arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

Patikslino: schemoje matyti, kas ir kada turi pirmumą rikiuojantis į greitėjimo juostą. / Susisiekimo ministerijos schemos.

Jei greitėjimo juosta riedantis vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (t.y. įsilieti į pagrindinį transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turi duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas. Pavyzdžiui, vairuotojas turi pirmumo teisę, kai iš šalutinio kelio tik trumpam persirikiuoja į pagrindinę lėtėjimo juostą, bet neįsilieja į pagrindinį srautą, o vėl išsuka į kitą šalutinį kelią.

„Tokių vietų mūsų keliuose yra ne viena. Todėl susikryžiavus trajektorijoms – vienam išvažiuojant į greitėjimo juostą, kitam įvažiuojant į lėtėjimo, dažnai kyla neaiškumų, kuris vairuotojas turi pirmenybę. Todėl toks patikslinimas yra naudingas“, – svarstė lenktynininkas V.Švedas.

Ginčai apsisukant

Iki šiol kildavo nemažai neaiškumų šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas (iš šoninio kelio) suka į dešinę ir jų važiavimo trajektorijos susikerta. Įsigaliojusiais KET pakeitimais įtvirtinta, kad apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, į dešinę sukantiems vairuotojams). Taip apibrėžiama aiški pirmumo tvarka, padėsianti išvengti ginčytinų ar avarinių situacijų.

Manevrai: atliekant posūkį į kairę, kai kuriose situacijose privalote praleisti lenkiantį kitą automobilį. / Susisiekimo ministerijos schemos.

„Pats susiduriu su tokiomis situacijomis ir matau, kad dažnai vairuotojai tiesiog spėlioja, kuris kurį turi praleisti. Dabar tvarkos turėtų būti daugiau. Sprendimai atrodo logiški, bet labai svarbu juos tinkamai  išaiškinti“, – patarė V.Švedas.

Pašnekovas pritarė ir naujiems specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarkos pakeitimams.

Ginčai: įsi­ga­lio­jus pa­tai­soms pa­si­gir­do siū­ly­mų gink­luo­tis vaiz­do regist­ra­to­riais. / Vytauto Petriko nuotr.

Kelyje su dviem ir daugiau eismo juostų pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti. Visos kitos, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti. Taip bus sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms. Anot Susisiekimo ministerijos ekspertų, remiantis kitų Europos šalių statistika, naujoji tvarka leidžia policijos pareigūnams ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nelaimės vietą pasiekti greičiau. Specialistų nuomone, taip kiekvienas prisidėsime prie nukentėjusiųjų sveikatos ir gyvybių išsaugojimo.

Įkrovos stotelė – ne stovėti

Iki šiol Lietuvoje sunkiai kelią skinasi ekologiškos transporto priemonės. Viena priežasčių, potencialius pirkėjus atgrasančių pirkti elektromobilį – nepakankamai išplėtota infrastruktūra. Ypač pasigendama įkrovimo stotelių, o esančios dažnai būna neprieinamos. Neretai galima pamatyti vaizdą, kai prekybos centro aikštelėje ar pakelės kavinės prieigose įrengta krovimo stotelė užstatyta automobilio, kuris ten stovi valandų valandas, nors yra seniausiai įkrautas ir galėtų tęsti kelionę.

Šią problemą iš dalies spręs nuo Naujųjų įtvirtintas reikalavimas elektromobilio vairuotojams įkrautą transporto priemonę nedelsiant patraukti iš tam procesui skirtos vietos, nebent kelio ženklai toje vietoje nustato galimybę elgtis kitaip.

Vėliau šiemet, nuo birželio 1-osios, įsigalios kiti KET pakeitimai. Jais nustatomas naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė, atsiras dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos raide A arba simboliu A+, numatoma ir kitų smulkesnių pakeitimų.

„Daugumos tikslinamų taisyklių buvo laikomasi ir iki šiol. Bet tai buvo labiau geranoriškumo klausimas. Kita vertus, jei visose situacijose pradėsime aiškintis, kuris esame svarbesnis, nieko gero nebus. Automobilių šonai bus apdaužyti“, – įsitikinęs vairavimo ekspertas Vitoldas Milius.

Vadina mišraine

Vairuotojai naująsias KET pataisas vertina ne itin supratingai.

„Begalę metų dirbu vairavimo instruktoriumi, bet tokių nesąmonių dar neteko matyti. Dėl kai kurių pakeitimų kils visiškas neaiškumas. Mažiau patyrusiems vairuotojams tinkamai įvertinti tokias situacijas bus labai sudėtinga. O policininkui ar egzaminuotojui tai bus puiki galimybė prisikabinti prie egzaminus laikančio jaunuolio. Todėl pataisos yra tik dar vienas pasipelnymo šaltinis ir dar viena avarijų priežastis“, – komentavo vienas internautų.

Kitas skaitytojas piktinosi ne tik pačiomis taisyklėmis, bet ir tuo, kad jos keičiamos kas keli mėnesiai.

Įtvirtintas reikalavimas elektromobilių vairuotojams įkrautą transporto priemonę nedelsiant patraukti iš tam procesui skirtos vietos.

„Tai vaistinėlės, tai automobilių statymas, tai važiavimo reguliavimas... Kažkokia mišrainė. Ir tas pataisas kuria, matyt, tie, kurie gyvenime nėra sėdėję prie vairo. Įdomu, ar ir kitose Europos valstybėse taip pat tokia netvarka?“ – klausė jis.

Dar vienas vairuotojas kolegoms patarė pirkti vaizdo registratorius.

„Jie pravers, kai suksite iš pagrindinio srauto į lėtėjimo juostą, o iš ten išvažiuojantis jums užkiš ir pareikš, kad norėjo važiuoti tiesiai, o ne įvažiuoti į pagrindinį kelią. Nors iki susidūrimo jis rodys kairįjį posūkį, bet vėliau jį išjungs. Ir nieko neįrodysite. Tad sėkmės teismuose!“ – dėstė jis.

Naujoji tvarka leis policijos, greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ar kitų specialiųjų transporto priemonių vairuotojams nelaimės vietą pasiekti greičiau ir taip prisidėti prie gyvybių išsaugojimo.

Nuo Naujųjų pastebėję specialiąsias transporto priemones su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei  jas lydintį transportą vairuotojai turės elgtis kitaip.

Nuo sausio 1 d. važiuojant keliu, kuriame galima važiuoti tik viena kryptimi ir turinčiame dvi ir daugiau eismo juostų, pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn. Visos kitos transporto priemonės, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip sudaryti avarinį koridorių specialiosioms transporto priemonėms.

Dabar galiojantis praleidimo principas išlieka kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta: transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Eismo dalyviai turėtų visada prisiminti KET 12 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai visais atvejais privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jas lydinčioms transporto priemonėms.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tokia tvarka sudaromas avarinis koridorius padeda specialiosioms transporto priemonėms – ugniagesiams, greitosios pagalbos, policijos pareigūnams – nelaimės vietą pasiekti vidutiniškai iki 4 minučių greičiau. Tai ypač svarbu norint išsaugoti žmonių gyvybes ar operatyviai padėti sužeistiesiems.

Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose.

Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami  KET reikalavimai  ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.

Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančiais pakeitimais aiškiau reglamentuojamos dvi eismo situacijos, kurios susidaro norint įvažiuoti į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą arba išvažiuoti iš jos.

Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiantį KET 112 punkto pakeitimą, greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti)  vairuotojas privalės duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei (1 situacija) arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei (2 situacija).

Susisiekimo ministerijos informacija.

Jei greitėjimo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (įsilieti į transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turės duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas (3 situacija).

Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.

Keisis specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – bus sudaromas avarinis koridorius, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose. Taip pat iškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skiriama asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismui.

Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:

–    keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;

–    keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).

Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.

Paspirtukų be variklio eismo tvarka

Siekiant didesnio aiškumo, tikslinamas KET vartojamas terminas „paspirtukas“ – dauguma elektrinių paspirtukų priskiriami motoriniams dviračiams (galia iki 1 kW, maksimalus greitis iki 25 km/h), o pagal KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, KET 37 ir 48.7 punktuose aiškiai įvardijama, kad nuostata taikoma paspirtukams be variklio.

Eismo tvarka dviračių tako ir važiuojamosios dalies susikirtime 

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Pakeitimu akcentuojama, kad dviračių tako (ar bendro pėsčiųjų ir dviračių tako) ir važiuojamosios dalies susikirtime, kai yra pirmumo kelio ženklai, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais (pvz., kelio ženklu „Duoti kelią“).

Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.

Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.

Draudimas važiuojančio mokyklinio autobuso vairuotojui naudoti specialiąsias šviesas

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Pasitaiko atvejų, kai mokykliniai autobusai važiuoja įsijungę įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas, nors pagal KET nuostatas jos turėtų būti naudojamos tik mokinių laipinimo metu. Pakeitimuose nurodoma, kad šviesos gali būti naudojamos tik mokinių įlaipinimo ir išlaipinimo metu, o mokykliniam autobusui pradėjus važiuoti šviesos turi būti išjungtos.

Eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui. Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui. Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.

Posūkis į kairę ir lenkimas

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.

Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.

Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y. kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.

Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h leistinu greičiu (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).

Lenkimas

Susisiekimo ministerijos nuotr.

2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Papildant KET 136 punktą siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų.

Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas – pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Tokių lenkimų, kai esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą – visi verčiami stabdyti, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir pan., privalu vengti.

Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.

Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.

Elektromobilių įkrovimas

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Naujais KET pakeitimais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai elektromobilių įkrovimo vietos naudojamos ne įkrovimui, o parkavimui, dėl to elektromobilio vairuotojas įpareigojamas pasibaigus krovimui kaip įmanoma greičiau patraukti automobilį iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.

Apsisukimas reguliuojamose sankryžose

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Siekiama supaprastinti eismo tvarką šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas suka į dešinę. Dažnai mažesnėse sankryžose tokia situacija sukelia neaiškumų dėl to, kad važiavimo pirmumas sankryžose skiriasi ir priklauso nuo sankryžoje naudojamų šviesoforų derinių – tam tikrais atvejais duoti kelią privalo apsisukantis vairuotojas, kitais atvejais – sukantis į dešinę vairuotojas.

Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.

Išimtis. Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju – kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.

Eismas geležinkelio pervažoje

Jau egzistuojantis KET punktas draudžia pėstiesiems delsti ar stoviniuoti važiuojamojoje dalyje. Analogiškas reikalavimas nustatytas geležinkelio pervažoje KET 173.7 papunktyje, t. y. nebus leidžiama geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.

Asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismas

Į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, bus leidžiama įvažiuoti ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, bet ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.

Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu tampa neprivalomas. Skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ privalomas tik norint pasinaudoti tam tikromis KET numatytomis išimtimis.

Keleivių vežimas priekabose ir draudimas vežti keleivius krovininio automobilio kėbule

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule eismo saugos požiūriu yra nepriimtina, todėl tokių nuostatų bus atsisakyta. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams. Vežti keleivius priekabose draudžiama, išskyrus 2 išimtis: keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose.

Keičiasi kelio ženklų galiojimas

Keičiasi kai kurių draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galios iki artimiausios sankryžos ar sankirtos, įskaitant sankryžos ar sankirtos plotą. Pavyzdžiui, greičio ribojimas, nustatytas kelio ženklu „Ribotas greitis“, prieš sankryžą galios važiavimo kryptimi iki sankryžos pabaigos, t. y. įskaitant sankryžos plotą.

Siekiant mažinti dažniausiai miestuose įrengtų stovėjimą ribojančių kelio ženklų Nr. 332–335 ir stovėjimą leidžiančių kelio ženklų Nr. 528–532 skaičių, nustatoma, kad:

–    galiojimo zoną turės ne tik draudžiamieji kelio ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335, bet ir nurodomieji kelio ženklai Nr. 528–532;

–    galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532, o galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 arba draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335.