Savo pažadą tesėjo

Neseniai driokstelėjo žinia – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis su ūkininkais ir stabdo paukščių supirkimą, taip pat planuoja priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno uždarymo.

"Paukštynas veikia, jis dar neuždarytas, bet jau išnaudotos visos galimybės", – sakė "Kaišiadorių paukštyno", kuriame dirba apie 800 žmonių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis kalbėjo apie prieš metus gautą Vyriausybės pažadą, kad paukštininkystės sektoriui bus skirta 20 mln. eurų paramos.

Vietoj šios sumos visam sektoriui išdalyta vos 5,6 mln. eurų. "Čia tas pats, kaip gydytojas išrašo antibiotikų savaitei, o vaistininkas jų duoda  trims dienoms. Nepaisant to, visus metus laikėmės savo įsipareigojimų: neatleidome darbuotojų, ūkininkams mokėjome visą kainą už broilerius. Kaupėme nuostolius savo bendrovėse tam, kad visi kiti galėtų gyventi", – vardijo D.Gudačiauskas.

Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių.

Smarkiai rizikuoja

Kodėl svarstoma uždaryti būtent "Kaišiadorių paukštyną"? "KG Group" dar priklauso ir "Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1,4 tūkst. darbuotojų.

"Pagal situaciją, kurį dabar klostosi, atvirai pasakius, jau nebeaišku, kurį paukštyną reikėtų uždaryti. Vilniaus paukštynas yra didesnis, rinkomės mažesnę blogybę", – aiškino D.Gudačiauskas.

Nusprendus nutraukti Kaišiadorių paukštyno veiklą, darbo netektų apie 800 žmonių. ("Kaišiadorių paukštyno" nuotr.)

Valstybei delsiant atsakyti dėl paramos, "KG Group", anot jo, ima rizikuoti abiem paukštynais.

"Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių. Be to, dar aplink save sukuriame nemažą rinką. "Vilniaus paukštynas" iš išorės smulkių ir kitokių įmonių nuperka paslaugų už 92 mln. eurų, "Kaišiadorių paukštynas" – už 30 mln. eurų", – skaičiavo vadovas ir pridūrė, kad, uždarius kurį nors paukštyną, ne tik valstybės, savivaldybių biudžetai nesulauks sumokamų  mokesčių, bet ir kitos įmonės praras pajamų.

"Mūsų įmonių grupė paramos prašo 10 mln. eurų – tiek mes grąžinsime sumokėdami mokesčius", – pastebėjo D.Gudačiauskas. Jis palygino, kad pernai vien ekologinei žemdirbystei, kurios našumas, pasak jo, yra nulinis, buvo nepagailėta skirti 42 mln. eurų. "Tuo tarpu tokiai šakai, kaip mūsų, kai vien dvi mūsų įmonės per metus sumokėjo 13 mln. eurų,  valstybė sugebėjo skirti vos 4 mln. eurų subsidijų", – kalbėjo generalinis direktorius.

Pigi lenkiška vištiena

Kalbama apie didelius nuostolius, tačiau paukštienos suvartojimas per karantiną tik augo. "Didžiausius nuostolius mums generuoja į Lietuvą atvežama lenkiška paukštiena, kurios kainos dempinguojamos. Jas esame priversti mažinti ir mes", – pasakojo vadovas.

Pasak pašnekovo, Lenkijos ūkininkai sulaukė apie 1 mlrd. zlotų paramos, todėl išgali mažinti produkcijos kainas ir būti konkurencingi. Taip į Lietuvą pradėjo nevaldomai plūsti pigesnė paukštiena.

"Mums reikia arba užkasinėti savo broilerius, arba juos parduoti irgi pigiau. Tik tokia alternatyva", – apie išeitis kalbėjo D.Gudačiauskas, vaizdingai palyginęs situaciją su iš po kojų išmušta kėde.

Didžiausias darbdavys

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad žinia apie svarstymą uždaryti paukštyną sukėlė didžiulį nerimą. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys savivaldybėje.

Vytenis Tomkus/Feisbuko nuotr.

Beveik visi apie 800 darbuotojų yra Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai. Šiuo metu savivaldybėje nedarbo lygis šiek tiek mažesnis nei Kauno apskrities ir šalies vidurkis. Paukštynui veiklą nutraukus, nedarbo lygis savivaldybėje gerokai pakiltų.

Mero turimais duomenimis, pernai "Kaišiadorių paukštynas" gyventojų pajamų mokesčio (GMP) sumokėjo 1,6 mln. eurų, socialinio draudimo įmokų – virš 2 mln. eurų. Darbuotojams išmokėta 6,5 mln. eurų darbo užmokesčio. Dar sumokėta ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Bendrovei nutraukus veiklą, nukentėtų ir darbuotojai, ir savivaldybė bei valstybė, nes neliktų įmonės sumokamų mokesčių, be to, bedarbiais tapusiems gyventojams tektų atseikėti nemažą sumą paramai.

"Indėlis į ekonomiką tikrai didelis. Jeigu įmonei reikia paramos apie 3 mln. eurų, valstybė tikrai galėtų tiek lėšų rasti. Tai būtų geresnis sprendimas, nei įmonę palikti likimo valiai", – įsitikinęs V.Tomkus

"Situacija yra liūdna, nes, kiek žinome, karantino laikotarpiu įmonė dirba nuostolingai. Mes, kaip savivaldybė, tiesiogiai padėti negalime. Galime tik bandyti paskatinti ministerijas, Vyriausybę priimti reikiamus sprendimus. Tikimės, kad bus išgirsti žemės ūkio sektoriaus atstovai, kurie į pirmines pagalbos schemas net nebuvo įtraukti", – teigė meras.

Jis pridūrė, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – padėti įmonei, kad žmonės turėtų darbą, pajamų ir nekiltų daugiau socialinių problemų.

Meras viliasi, kad, atsižvelgiant į situaciją, paukštynui bus skirta parama. "Juo labiau kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – paramą tokioms jose veikiančioms įmonėms skyrė", – kalbėjo V.Tomkus.

Rajono vadovas svarstė, jeigu įmonė vis dėlto nuspręstų stabdyti paukštyno veiklą ir atleisti darbuotojus, jų socialinėms išmokoms valstybė išleistų, ko gero, panašią sumą, kokios įmonė prašo paramos, kurią gavusi galėtų tęsti veiklą, toliau mokėti mokesčius.

Ministerija: ieškome galimybių

Dėl susiklosčiusios situacijos kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos Ryšių su visuomene specialistų atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad ieškoma galimybių dėl paramos.

– Kodėl vietoj planuotos 20 mln. eurų paramos dėl COVID-19 paukštininkystės sektoriui skirta kelis kartus mažiau?

– Prasidėjus pandemijai ir karantinui, praėjusios kadencijos ŽŪM ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Kadangi buvo neaišku, kiek ta neapibrėžta situacija truks ir koks gali būti jos poveikis, buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. Paukštienos sektoriui suteikti 20 mln. eurų paramą buvo planuota įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų – jeigu karantinas užsitęstų iki metų pabaigos. Pažymėtina, kad ir kitiems sektoriams buvo skaičiuojami maksimalūs paramos poreikiai.

2020 m. paukštienos sektoriaus įmonėms ir ūkininkams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos, patirtiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 6,53 mln. eurų paramos.

– Ar dar planuojama, svarstoma galimybė paukštininkystės sektoriui skirti papildomą paramą? Jei taip, kada bus dėl jos apsispręsta? Apie kokią sumą eina kalba?

– Tęsiantis COVID-19 pandemijai ir Vyriausybei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvedus antrąjį karantiną, ŽŪM siekia, kad labiausiai paveiktus sektorius – paukštininkystės ir kiaulininkystės – kuo greičiau pasiektų parama. Šiuo metu ŽŪM ir Finansų ministerija ieško paramos galimybių šiems sektoriams.

– Kaip vertinate Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovų kalbas apie tokią sunkią finansinę situaciją, kad net planuojama uždaryti vieną jų, jeigu nebus sulaukta daugiau paramos?

– ŽŪM girdi, ką kalba sektoriaus įmonės, analizuoja informaciją ir situaciją rinkose bei sektoriuose. ŽŪM, siekdama suteikti pagalbą, kompleksiškai vertina visą žemės ūkio ir maisto sektorių.

Vyriausybė sujudo

Nuo pandemijos nukentėjusiems paukščių ir kiaulių ūkiams bei perdirbimo įmonėms skirta 12 mln. eurų laikinos valstybės pagalbos. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės įmonėms skirti 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystės – 4,1 mln. eurų, pranešė ministerija.

Pasak jos, parama padės įmonėms įveikti neigiams krizės padarinius, išsaugoti darbo vietas ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Noriu pabrėžti, kad tai yra pagalba ne tiktai verslui tiesiogiai, bet tai yra ir labai svarbus darbdavys, ypač mūsų regionuose", – pasitarime kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Verslininkai anksčiau priekaištavo, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno mokesčiu ir GPM, todėl nebus pakankama. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis praėjusią savaitę sakė, kad sektorius nėra pelningas, todėl sumokėti mokesčiai nedideli, o parama priklausys tik nuo vienųmetų mokesčių.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas tikino, kad paramos schema nepadės smulkiesiems paukštininkams. Anot jo, paukštynas, kurio apyvarta krito daugiau nei 30 proc., galėtų pretenduoti į 10 mln. eurų paramą, bet jam siūloma tik 1,8 mln. eurų.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tuomet teigė, kad lėšos šiai paramai bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimų.

Pasak ministerijos, vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. paskutinio ketvirčio pajamos, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laiku, krito daugiau nei 20 proc., o, lyginant šių metų ir 2019 m. sausio pajamas, jos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Šaltinis: BNS

Tautvydo Barščio kontroliuojama grupė „KG group“ pranešė, kad jos valdomi Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai ketvirtadienį informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.

Abiejų paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas siūlo akcininkams uždaryti Kaišiadorių paukštyną.

„Teks priimti sprendimą ir dėl mūsų perdirbimo fabriko veiklos stabdymo (...) Esame užspeisti į kampą ir kitų alternatyvų tiesiog nebėra“, – pranešime sakė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, nuo lapkričio Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sukaupė 4,6 mln. eurų nuostolių. Anot jo,  pernai Vyriausybė patvirtino paukštininkystei 20 mln. eurų paramą, tačiau realiai skirta tik 5,6 mln. eurų.

„Vyriausybei esame kaip karšta bulvė, kuria tik mėtosi vieni nuo kitų, ir jokių realių sprendimų nėra, turime imtis veiksmų, nes laukimas mus taip pat žlugdo“, – pridūrė jis.

Kaišiadorių paukštyne dirba 706 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje sausį siekė 1116 eurų. 

Abu paukštynai beveik 35 proc. gamybai reikalingų mėsinių viščiukų superka iš Lietuvos ūkininkų, 65 proc. užaugina savo paukštidėse. Juose per metus perdirbama beveik 45 mln. paukščių.

Žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupę „KG Group“ ketina pirkti Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovė „Linas Agro Group“. Leidimą sandoriui jau suteikė Latvijos konkurencijos taryba, dar laukiama Lietuvos, Rusijos, Lenkijos bei Estijos konkurencijos institucijų leidimų.

„Linas Agro Group“ sutartį dėl „Kauno grūdų“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų bei susijusių įmonių kontrolinių akcijų paketų įsigijimo pasirašė pernai spalį, o sandorį tikimasi užbaigti šių metų pavasarį.

Bendra sandorio suma šalių susitarimu neatskleidžiama. Sandoriui įvykti reikės Konkurencijos tarybos leidimo, pranešama „Nasdaq Baltic“ biržoje.

Bendrovė teigia, kad suvienijus dviejų lietuviško kapitalo verslo grupių pajėgas, bus sukurta Baltijos šalyse veikianti agroverslo ir maisto gamybos bendrovė, kuri galės konkuruoti Baltijos šalių, Lenkijos, Skandinavijos ir kitose Rytų bei Vakarų Europos rinkose.

„Sandoris labai didelis, tad tikimės užbaigti jį 2021 metų pavasarį. Esame tikri, kad šis žingsnis atvers mums naujas galimybes ir leis įsitvirtinti maisto gamybos sektoriuje bei sukurti vertikaliai integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos įmonę, kuri kurs didesnę pridedamąją vertę klientams visose veiklos srityse“, – sako „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas.

„KG Group“ įkūrėjas Tautvydas Barštys tikisi, kad susijungimas leis įmonėms tapti stipresnėms.

„Per kelis dešimtmečius kartu su kolektyvu, kuriuo didžiuojuosi, mums pavyko sukurti vieną sėkmingiausių Lietuvoje įmonių grupių, kurios veikla apima visą gamybos grandinę nuo lauko iki stalo. Veikdami tarptautinėje rinkoje matome, kaip savo aktyvus ir verslą jungia pasaulinės rinkos milžinai, stumdami iš rinkos mažesnes įmones. Suprantame, kad lietuviškiems verslams irgi reikia vienytis kaip įmanoma greičiau.

„Linas Agro Group“ ir „KG Group“ yra panašaus tipo ir mąstymo įmonių grupės: abi lietuviško kapitalo ir moka mokesčius Lietuvoje, giliai supranta verslą, klientus ir darbuotojus, gerai žino tarptautinę rinką ir sėkmingai veikia joje. Tikiu, kad sujungus abiejų įmonių pajėgas mano pradėtas darbas bus sėkmingai tęsiamas, įmonės stiprės ir net aktyvios konkurencijos sąlygomis kurs lietuviškų produktų sėkmės istorijas ne tik vietinėje, bet ir pasaulinėje rinkoje“, – sako T. Barštys.

„Linas Agro Group“ valdomoje įmonių grupėje dirba daugiau kaip 2,1 tūkst. darbuotojų. 2020 finansinių metų konsoliduotos grupės pajamos siekė 658 mln. eurų, grynasis pelnas buvo 9 mln. eurų, valdomas turtas siekė 405 mln. eurų.

„Kauno grūdai“ kartu su Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynais bei antrinėmis įmonėmis sudaro maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba 3,9 tūkst. darbuotojų. 2019 metais konsoliduotos grupės pajamos siekė 563 mln. eurų, grynasis pelnas buvo 5,4 mln. eurų, valdomas turtas siekė 332 mln. eurų.

„Daugumai Lietuvos gyventojų Kaišiadorių miestas žinomas kaip paukščių ir paukštininkų kraštas. Tuo labai didžiuojamės, dėl to ir gimė tradicija rengti vienintelį Lietuvoje Paukščių festivalį. Šiemet trečią kartą vyksiančio renginio tema – laisvė. Ši tema – tai tarsi mūsų palinkėjimas visiems Lietuvos gyventojams, kad džiaugtųsi savo kraštu ir jo laisve taip kaip mes“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Festivalio dalyvių laukia įvairios atrakcijos: paukščių paroda, kiaušinių metimo čempionatas, ekskursijos į paukščių stebėjimo vietas ir daug kitų. Kaip šventės simbolį planuojama iš ant grilio keptos vištienos suformuoti rekordinio dydžio Lietuvos žemėlapį. Rekordo siekimą inicijuoja įmonių grupė „KG Group“, valdanti Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus.

„Išgirdus, kad šių metų Paukščių festivalio tema yra laisvė, iš karto kilo mintis ją įprasminti per Lietuvos valstybės prizmę. Laisvė yra tautos gerovės šaltinis, ji yra visos Lietuvos pasididžiavimas. Didžiuojamės, kad esame Lietuvoje gimęs ir užaugęs didžiausias paukštienos gamintojas šalyje. Visa mūsų gamybos grandinė nuo lauko iki stalo garantuoja ne tik gaminamos produkcijos kokybę, bet ir lietuviškumą nuo apsirūpinimo žaliava iki galutinio produkto pagaminimo. Galime sakyti, kad būtent už lietuvišką kokybę esame vertinami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Kaišiadoryse, kur veikia ir mūsų paukštynas, vykstantis Paukščių festivalis yra puiki proga mums pagerbti savo gimtąją šalį“, – sako „KG Group“ paukštininkystės verslo vykdomasis direktorius Darius Gudačiauskas.

Kaip pasakoja D. Gudačiauskas, tai jau antrasis „KG Group“ planuojamas rekordas Paukščių festivalyje. 2016-aisiais kaip šventės simbolį iš ant grilio keptos vištienos buvo suformuotas rekordinio dydžio paukštis.

Šiemet rekordui pasiekti 10 Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos narių planuoja iškepti 8000 marinuotos vištienos gabaliukų. Iš jų bus suformuotas beveik 5 metrų pločio ir 4 metrų ilgio Lietuvos valstybės žemėlapis.

Rekordo siekimą birželio 8 dieną 16 valandą Kaišiadorių miško estradoje fiksuos rekordų registravimo agentūra „Factum“. Rekordinio dydžio iš vištienos pagamintas žemėlapis bus išdalintas šventės svečiams ir dalyviams.

Apie „KG Group“

„KG Group“ – viena didžiausių, moderniausių ir ekonomiškai stipriausių gamybinių susivienijimų Lietuvoje. Daugiau nei 120 metų veikiančią įmonių grupę sudaro AB „Kauno Grūdai“, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai bei dukterinės bendrovės. „KG Group“ verslai sudaro unikalią gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“. Tai leidžia užtikrinti aukštą gaminamų produktų kokybę. Dėl visą gamybą apimančios grandinės verslai vertinami Lietuvoje ir daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

„Derybos su didžiaisiais rinkos dalyviais vyksta, tačiau tai ne mėnesio ir gal ne vienų metų reikalas. Jie analizuoja verslo aplinką, nes visiškai šalia, Lenkijoje, paukštininkystė sparčiai plečiama, jai sudarytos palankios mokestinės sąlygos“, – kalba T. Barštys.

Jis neslepia, kad pokalbiai vyksta su pasaulinėmis bendrovėmis, turinčiomis tiekimo grandines. Detalizuoti, su kuriomis, dėl konfidencialumo sutarčių verslininkas atsisako. „Verslo žinių“ šaltinių teigimu, viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių „Biovela Group“ derasi dėl Krekenavos agrofirmos įsigijimo.

Per metus trukusį projektą pastatytos penkios paukštidės su administraciniu-gamybiniu priestatu. Paukštidėse įrengta pati moderniausia paukščių auginimo technologinė įranga. Investicijos į šį kompleksą siekė apie 5 mln. eurų.

Pasak įmonių grupės „KG Group“, kuriai priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, vadovo Tautvydo Barščio, grupės įmonės valdo visą gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“, tad paukštynai augina ne tik mėsai skirtus paukščius, bet ir savus tėvinių paukščių pulkus: vištaites ir gaidžius.

„Naujajame Jačiūnų veislinių paukščių padalinyje per metus planuojama surinkti vidutiniškai apie 10 mln. kiaušinių, kurie kas dieną gabenami į Kaišiadorių paukštyno peryklą, – pasakoja T. Barštys. – Šis paukščių auginimo kompleksas suprojektuotas ir pastatytas pagal pačius naujausius paukščių auginimo standartus, rengiant ir įgyvendinant šį projektą vadovautasi ir tėvinių pulkų augintojų rekomendacijomis bei gerąja Europos Sąjungos šalių praktika ir gamybos būdais.”

Pasak vadovo, analogiško komplekso ES šalyse kol kas nėra, mat daugelis pastatų inžinerinių bei paukščių auginimo technologinių sprendimų įgyvendinti pagal aukščiausius technologinius standartus, be to, įgyvendinant šį projektą pasirinkti pažangiausi gamintojai, tiekiantys įrangą paukščių augintojams, tad po vienu stogu įdiegti patys geriausi sprendimai. Įrangos gamintojų atstovai dalyvavo ir viso projekto metu. Tiek pastatas, tiek įdiegtos inžinerinės bei paukščių auginimo sistemos (lesinimas, girdymas, vėdinimas, kiaušinių surinkimas ir kt.) – visiškai automatizuotos, visi auginimo procesai nuolatos stebimi vaizdo kameromis.

„Paukščių auginimas – tai pats pagrindas, todėl aukšti paukščių auginimo standartai, griežčiausios biologinio saugumo priemonės, modernios technologijos leidžia užtikrinti aukščiausią kokybę, lydinčią visoje gamybos grandinėje: nuo tėvinių paukščių pulkų iki viščiukų broilerių auginimo, vėliau – paukštienos perdirbime ir galutinio produkto gamyboje, – teigia „KG Group“ paukštininkystės verslo vykdomasis direktorius Gytis Kauzonas. – Su šiuo bei panašiais paukščių auginimo kompleksais įmonėse diegiame aukšto lygio paukščių auginimo standartus ir kokybės kontrolę bei valdymą. Siekiame, kad mūsų įmonių grupė būtų viena pažangiausių ir moderniausių ne tik Baltijos šalių regione, bet ir Europoje. Nuolatos investuojame į gamybos technologijas, ne išimtis ir paukščių auginimo padaliniai.“

Jačiūnų padalinyje įdarbinti šeši darbuotojai, visi – vietiniai gyventojai.

Naujojo komplekso atidaryme dalyvavęs Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus akcentavo verslo plėtros naudą. „Džiaugiamės, kad didžiausia rajone veikianti įmonė, „Kaišiadorių paukštynas“, investuoja į plėtrą ir modernias technologijas, kuria naujas darbo vietas ir per pastaruosius dvejus metus atidaro jau antrą modernų veislinių paukščių auginimo kompleksą. Dėl palankios geografinės padėties ir susiklosčiusių tradicijų Kaišiadorių rajonas yra palanki vieta paukštininkystės verslo plėtrai, todėl linkime ir toliau nesustoti, investuoti į inovatyvius sprendimus bei išlikti lyderiais mūsų rajone bei paukštininkystės versle,“ – teigė V. Tomkus.

Veislinių paukščių paukštidžių komplekso projektą įgyvendino viena didžiausių generalinės rangos ir statybos įmonių Lietuvoje – „Conresta“.

„Su Kauno Grūdų“ įmonių grupe bendradarbiaujame ne pirmą kartą ir džiaugiamės, kad mus vienija panašus požiūris į darbų planavimą, optimizavimą bei pažangius metodus, taikomus statybų procesuose. Sklandžiai vykusio bendradarbiavimo rezultatas – šiandien prieš mūsų akis stovintis modernus, naujausius Europos standartus atitinkantis veislinių paukščių paukštidžių kompleksas“, – teigia Lukas Laukaitis.

Naujajame Jačiūnų komplekse, kaip ir kituose paukštynų veislinių paukščių auginimo padaliniuose, vištaitės ir gaidžiukai auginami laisvi ant kraiko. Vienu metu auginama iki 59 000 vnt. veislinių paukščių.

„KG Group“ priklausantys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai per metus pagamina apie 100 tūkst. tonų įvairių vištienos produktų. Apie 50 proc. produkcijos eksportuojama. Paukštynų gaminama vištiena vertinama Vakarų Europos, Skandinavijos bei kaimyninėse Baltijos šalyse, didžiųjų Lietuvos paukštyno produktai pasiekia net tokias šalis kaip Japonija, Honkongas, kai kurias Afrikos šalis. Per 2017 m. į „KG Group“ paukštininkystės verslą planuojama investuoti 16 mln. eurų.

„Paukštienos produktus jau tiekiame ir į mažmeninės prekybos tinklus Danijoje, Švedijoje bei Suomijoje. Jiems siūlome ne tik atvėsintą paukštieną, bet ir marinuotus produktus bei vištienos kepsnelius. Šiomis dienomis deramės dėl tiekimo į Vokietijos bei Ispanijos prekybos tinklus“, - sako „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas Tautvydas Barštys.

Neaudituotais duomenimis, konsoliduotos „KG Group“ paukštininkystės verslo pardavimo pajamos pernai augo 2,5 proc. nuo 153 mln. eurų užpernai iki 157 mln. eurų pernai.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos paukštienos gamintojus pasiekė gera žinia - baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos ir paukštienos produktų importo į Honkongą.

Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvai išduotas Paukštienos, paukštienos pusgaminių ir paukštienos gaminių eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos, veterinarijos sertifikatas, suteikiantis galimybę Lietuvos gamintojams eksportuoti produktus į šią šalį tiesiogiai ir be jokių apribojimų.

Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, šis du metus trukęs Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų derinimas su Honkongo atsakingomis institucijomis ir veterinarijos sertifikato išdavimas padės Lietuvos paukštienos gamintojas plėsti eksportą į šią šalį.

"Honkongas - specifinė rinka, kurioje paklausūs tik tam tikri paukštienos produktai. Tačiau Lietuvos gamintojai gali tiekti produktus šiai rinkai, nes yra ne tik pajėgūs pasiūlyti jiems atitinkamus kiekius šios produkcijos, bet ir laikosi visų šios šalies keliamų kokybinių reikalavimų. Be to, augindami paukščius čia Lietuvoje jie užtikrina kokybę visuose gamybos procesuose. Todėl šis leidimas - tai palengvinimas, padėsiantis išspręsti iki šiol buvusius trukdžius bei eksportuoti tiesiogiai."

"KG Group" priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vištiena Honkongą pasiekdavo ir iki šiol, tačiau buvo eksportuojama per Europos Sąjungos šalių tarpininkus. Kaip pasakoja įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys, per mėnesį šis eksportas siekdavo apie 150 tonų, tačiau įsigaliojus šiam leidimui atsiveria galimybės plėsti eksportą šioje šalyje ir dirbti šioje rinkoje su pirkėjais tiesiogiai.

"Į Honkongą buvo vežami specifiniai vištienos produktai: viščiukų broilerių pėdos, sparnai (visas sparnas, vidurinės sparnų dalys, sparnų galiukai). Įsigaliojus šiam leidimui, turime ne tik puikią galimybę praplėsti eksportuojamų produktų asortimentą. Anksčiau parduodavome tarpininkų pageidaujamus produktus, o dabar galėsime bendrauti su pirkėjais tiesiogiai, patys derėtis dėl kainų, produktų bei praplėsti pirkėjų ratą," - teigia Tautvydas Barštys.

Įmonių grupės vadovas pritaria, kad sutarimas Valstybės įgaliotų institucijų lygmenyje palengvins eksporto plėtrą ne tik į šią šalį, tai padės priartėti ir prie Kinijos rinkos. Be to, tai puiki galimybė peržiūrėti eksporto rinkas bei asortimentą po Rusijos embargo.

Asortimentą į šią rinką galėtų papildyti viščiukų broilerių kojinės dalys, subproduktai bei kiti šioje rinkoje paklausūs vištienos produktai, o paukštynai sieks auginti ekonomiškai naudingų pardavimų dalį.

Lietuvoje galimybių pritraukti kapitalo per biržą neišnaudoja dešimtys įmonių - nuo žemės ūkio bendrovių iki NT plėtotojų, teigia specialistai. Pasak jų, metas įgyvendinti viešąjį pirminį akcijų siūlymą (IPO) yra palankus, jo dydis pradžioje gali būti ir simbolinis, o kotiravimo vieta - tik techninis klausimas, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Kaip galimas biržos bendroves analitikai pirmiausia įvardija Lietuvoje įkurtus mažmeninės prekybos tinklus "Senukai", "Norfa", "Maxima", "Iki", "Moki-Veži", NT plėtotojus "Hanner", "Eika", "Akropolis", "Ogmios centras", žemės ūkio sektoriaus įmones "Litagra", "Agrokoncerno" grupę.

Analitikai taip pat įvardija maisto sektoriaus įmones "Vičiūnų" grupė, "Norvelita", "KG Group". Tarp potencialių pretendentų minimos ir "Achema", Vakarų medienos grupė, "Arvi" ar "Sanitex" bei valstybinio sektoriaus įmonės "Lietuvos geležinkeliai" ir Lietuvos paštas.