Lietuvos skerdyklose buvo paskersta 424,3 tūkst. kiaulių – 6,8 proc. mažiau nei prieš metus.  Vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenas siekė 158,9 euro už 100 kilogramų ir buvo 10,1 proc. didesnė nei prieš metus. Kaina pagal gyvąjį svorį buvo 117 eurų – 10,9 proc. daugiau.

Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina Europos Sąjungos rinkoje siekė 166,5 euro – 12,3 proc. daugiau nei prieš metus. Latvijoje ji augi 8,8 proc. iki 161,6 euro, Lenkijoje – 16,7 proc. iki 165,3 euro, Estijoje – 9,5 proc. iki 160,1 euro. Vokietijoje ir Ispanijoje, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos Bendrijoje, kainos atitinkamai siekė 170,9 euro (18,2 proc. daugiau) ir 180,7 euro (10 proc.) daugiau.

Apie sergančią kiaulę ūkininkas informavo vietos veterinarijos gydytoją, o šis, kilus įtarimams, pranešė tarnybai. Paskutinį kartą Lietuvoje afrikinis kiaulių maras kiaulių ūkyje fiksuota 2020 metų vasarą.

„Didžiausia tikimybė, kad neatsargus ūkininko elgesys atnešė nuostolius ne tik jam, tačiau sukėlė didelę riziką ir įtampą aplinkinių rajonų kiaulių laikytojams. Laimei, kad šalia židinio nėra stambių komercinių kiaulių ūkių, nes jiems privalėtume taikyti įvairius ribojimus“, – pranešime sakė tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Ūkyje tarnybos specialistai atliko pirminius dezinfekcijos darbus. Visos ūkyje laikytos kiaulės nugaišintos ir sunaikintos. Aplink ūkį, trijų ir dešimties kilometrų spinduliu nustatyta apsaugos ir priežiūros zona.

Tarnybos tyrimo grupė aiškinasi galimas viruso patekimo priežastis. Neatmetama, kad jis galėjo patekti iš laukinės faunos. Dar šių metų vasarį už maždaug 20 kilometrų nuo ūkio, virusas buvo aptiktas šernuose.

Pasak specialisto, ankstesnių metų stebėjimai rodo, kad dažniausiai pasibaigus pirmiesiems vasaros karščiams, afrikinio kiaulių maro židiniai ima plisti kur kas dažniau. Aplinkinių rajonų kiaulių laikytojai raginamu būti budrūs.

Birželio 20 d. ryte Kauno rajono savivaldybėje, Mastaičių kaime, laisvai, be šeimininko vaikštinėjo keturios kiaulės. Jų nuotraukomis feisbuke pasidalijo vietinis gyventojas.

„Kas paleido pitbulius?“ – šmaikštavo nuotraukų autorius.

Kurioziška situacija prajuokino ir internautus.

„Pasiganyti po laukus išėjo“, – rašė komentatorė Aušra.

„Matau, ir atliekų surinkimo aikštelė graži pūpso“, – pastebėjo Miglė.

„Rusų kareiviai?“ – juokavo internautas Stasys.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susiekus su Kauno policijos atstovais, šie tikino apie po kaimą vaikštinėjančias kiaules nieko nežinantys – joks gyventojas nesiteikė paskambinti pareigūnams.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad kiaulių augintojams prašoma 6,1 mln. eurų, o viščiukų broilerių augintojams – 2 mln. eurų.

„Paveikė ir kovidas, ir kiaulienos perteklius Europos Sąjungoje. Pagal mūsų skaičiavimus prašome virš 6,1 mln. eurų paramos šiam sektoriui kompensuoti patirtas žalas pagal stojimo į Europos Sąjungos dokumentą“, – pasitarime sakė jis.

Kiaulių augintojams parama sieks 35 eurus už vieną paskerstą kiaulę nuo pernai rugsėjo, parama vienam ūkininkui negalės viršyti 700 tūkst. eurų.

„Augintojai (viščiukų – BNS) nuo praėjusių metų vidurio susiduria su didele finansine krize, kai pabrango žaliavos ir energetinės sąnaudos. Prašome pagal Covid-19 protrūkio sistemą atstatyti jų gyvybingumą, 2 mln. eurų, sąlygos būtų už paskerstus paukščius nuo rugsėjo iki gruodžio 31 dienos“, – teigė P. Astrauskas.

Parama sudarytų 0,09 euro už kilogramą gyvo svorio arba 0,22 euro už parduotą skerdimui ar savo užaugintą ir paskerstą viščiuką broilerį. Didžiausia suma vienam paukščių augintojui negalėtų viršyti 290 tūkst. eurų.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, dėl 6,3 mln. eurų paramos su Finansų ministerija jau sutarta, o Vyriausybė turėtų apsispręsti kitą savaitę.

„Gauta parama 6,3 mln. eurų kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumui palaikyti. Išmokos būtų skaičiuojamos už realizuotas kiaules, parduotas nuo spalio (2021 metų – BNS) iki sausio pabaigos, po 35 eurus už paskerstą kiaulę“, – trečiadienį Kaimo reikalų komitete, svarstant situaciją kiaulininkystės sektoriuje, pranešė viceministras. 

Pasak jo, vienas paramos prašytojas arba susijusių asmenų grupė galės gauti ne daugiau kaip 700 tūkst. eurų, paramos galės kreiptis ir smulkiausi kiaulių augintojai, o pinigai juos galėtų pasiekti per mėnesį ar pusantro: „Po Vyriausybės posėdžio tą pinigų sumą turime suderinti su Europos Sąjunga“.

„Finansų ministerija griežtai pasisako prieš didesnį pinigų skyrimą, nes dar tik metų pradžia ir neaišku, kaip susiklostys visi biudžetai. Apie didesnį lėšų skyrimą kol kas nesvarstoma“, – teigė viceministras.

Finansų ministerija griežtai pasisako prieš didesnį pinigų skyrimą, nes dar tik metų pradžia ir neaišku, kaip susiklostys visi biudžetai.

Tačiau kiaulių augintojai sako, kad paramos „lubos“ yra per žemos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad jos kiaulių augintojams neleis paimti visų pinigų.

„Su tokiomis lubomis sektorius pinigų negalės paimti. Padariau skaičiavimą – sektorius galės paimti tik 4,7 mln. eurų, nes smulkiems ūkiams jau buvo metų pabaigoje išmokėta apie 1,45 mln. eurų. Šitie ūkiai iškris iš paramos, o patys stambiausi ūkiai dėl lubų irgi iškris“, – komitete pareiškė jis.

A. Baravyko teigimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 metų, siekia apie 23 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija pripažįsta tik 14,7 mln. eurų.

Įmonės „Vyturys“ savininkas Valdemaras Sadaunykas komitete piktinosi, kad tegaus penktadalį ar šeštadalį siūlomos paramos: „Jaučiuosi diskriminuojamas“.

Kęstutis Vaicekauskas, kurio šeima valdo „Akmenlitos“ ir Eigirdžių fermas bei „Merkio agrofirmą“, sako gausiąs dar mažiau: „Gausime pusę tos paramos, ne 35 eurus, o 15 eurų“. 

Kaimo reikalų komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna pareiškė, kad „lubos“ turi būti peržiūrimos arba naikinamos.

Viceministro P. Astrausko teigimu, apsisprendimą dėl paramos „lubų“ dydžio lėmė tai, kad stambieji fermų valdytojai gali lengviau pasiskolinti negu smulkieji.

„Finansų ministerija akcentuoja, kad didelės įmonės, didelis kapitalas su akcininkais, kurie turi geresnius išteklius arba geresnes derybines opozicijas prieš bankus, geriau gali išsilaikyti, palyginti su smulkiaisiais, su lietuviškais kiaulių augintojais, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų trūkumu“, – aiškino viceministras.

„Didesni kiaulių augintojai turi didesnį energetinį nepriklausomumą, nes jų teritorijose yra įrengtos ir biodujų jėgainės, jie gali naudoti elektros energiją“, – pridūrė P. Astrauskas.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, be kita ko, pranešė, kad Lietuva  Europos Komisijos prašo leidimo teikti 6 metų trukmės lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Pasak jos, į jas galės pretenduoti ir ūkininkai, tokias paskolas trejiems metams jau gavę anksčiau.

„Tik tokiu atveju abiejų paskolų suma negalės būti didesnė negu 1 mln. eurų“, – informavo ministerijos atstovė.

P. Astrausko teigimu, sektoriui ir ateityje gali kilti sunkumų, nes dėl geopolitinės situacijos grūdai gali dar brangti.

„Ateities perspektyvos nėra palankios tame sektoriuje – neprognozuojam, kad grūdų kaina grįš į prieš tai buvusius lygius ir, tikėtina, kad jie gali dar kilti dėl tam tikrų geopolitinių dalykų“, – komitete teigė P. Astrauskas.

Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose pažymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

„Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome“, – sakė V.Valantinas.

Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija. Šiose teritorijose AKM nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas. Tačiau šiose teritorijose vykdomas stebėjimas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas nei šernams, nei kiaulėms. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas, kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

„Šernų kraujo mėginiai atvežami į laboratoriją. Šerniena iki tol saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad šerniena yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį ir atitinkamai vykdomas stebėjimas bei taikomos kitos profilaktinės priemonės“, – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Pasak tarnybos, VMVT inspektoriai, antradienį gavę pranešimą apie Lazdijų rajono Krikštonių kaime rastą maišą su nugaišusiais paršeliais, patikrinimo vietoje rado iš viso septynių paršelių gaišenas.

Pareigūnai nustatė ūkio, iš kurio galėjo būti atvežtos gaišenos, savininką, jo ūkyje atlikę patikrinimą rado  paršavedę su dar keturiais kelių dienų amžiaus paršeliais ir viena penimą kiaulę.

VMVT teigimu, ūkininkas nebuvo registravęs kiaulių laikymo vietos, taip pat nedeklaravo ir laikomų kiaulių skaičiaus. Ūkyje nebuvo laikomasi biosaugos ir kitų reikalavimų.

Ūkiui pritaikyti apribojimai, iš jame laikytų kiaulių buvo paimti kraujo mėginiai užkrečiamosioms ligoms ištirti. Ūkio savininkui, nepranešusiam apie sirgusius ir kritusius paršelius, gresia administracinė nuobauda ir nurodymas paskersti ir laikomas kiaules.

Tarnyba pabrėžia, kad tokie veiksmai kelia pavojų, nes gali sudaryti sąlygas  išplisti afrikiniam kiaulių marui.

VMVT specialistai atkreipia dėmesį ir primena, kad visi kiaulių laikytojai privalo registruoti kiaulių laikymo vietas.

Anot teismo, 66-erių Radviliškio gyventoja buvo pripažinta kalta dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, moteriai buvo skirta trečdaliu sumažinta bausmė.

Nuteistoji taip pat įpareigota laisvės apribojimo laikotarpiu išdirbti 200 valandų neatlygintino darbo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Bylos duomenimis, būdama Radviliškio rajone veikiančios fermos brigadininke moteris 2017-2018 metais pardavė ūkiui priklausančių kiaulių už daugiau kaip 93 tūkst. eurų ir šiuos pinigus pasisavino.

Teisme moteris paaiškino, kad parduodavo iki reikiamo dydžio negalinčias užaugti kiaules, tačiau jų neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o nurašydavo, kaip mirusias. Nurašymo aktus pasirašydavo ir veterinarijos gydytoja, kuri realaus fakto netikrindavo ir pasitikėdavo nuteistąja.

Parduodama kiaules brigadininkė klastojo apskaitos dokumentus ir gyvulių nurašymo aktus, juos pateikdavo įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiai darbuotojai.

Pasak nuteistosios, ji tikėjosi iš kiaulių pardavimo surinkti 100 tūkst. eurų ir už juos pasistatyti namą.

Ikiteisminio tyrimo metu moters namuose rasta 60 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir nustatyta, kad už likusius ji įsigijo automobilį „Mercedes Benz“, pirko automobiliui padangas, nusipirko sodo namelį, apsitvėrė sodo sklypą, išsikasė šulinį, pasistatė ir įsirengė šiltnamį, ką nors nupirkdavo sūnui ir anūkams.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad moteris jau yra pensinio amžiaus, gyvena iš senatvės pensijos, yra prastos sveikatos bei į tai, kad ji ėmėsi visų priemonių, jog atlygintų padarytą žalą.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tai rajono meras Valerijus Makūnas patvirtino Kauno rajono savivaldybėje pirmadienį vykusiame susitikime, kuriame aptartos netinkamai laikomų gyvūnų problemos. Pasitarime dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Savivaldybės bei gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ atstovai.

ELTA primena, kad problemos išryškėjo po to, kai visuomenininkų pastangomis įvairiose Lietuvos vietose buvo aptiktos nelegalios šunų veisyklos, o rugsėjo 10-osios vakarą Kauno rajono Naujasodžio kaime vyko bene didžiausia iki šiol Lietuvoje šunų paėmimo operacija.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento vadovė Daiva Švelnienė sakė, kad minėtai veisyklai VMVT išdavė leidimą tik dviem šunims, o surasta kelios dešimtys. Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė patvirtino, kad nuošalioje sodyboje gyvūnai buvo laikomi narvuose, antisanitarinėmis sąlygomis. „Tvyrojo baisi netvarka ir smarvė“, – pasakojo seniūnė.

Pagal sutartį su Kauno rajono savivaldybe, 81 šuo iškeliavo į gyvūnų globos namus „Nuaras“. Įmonės direktorės Jurgitos Gustaitienės teigimu, sodyboje šunys beveik nelojo, jie buvo laikomi ant grotų, todėl jų eisena sutrikusi. Dabar specialistai tiria, ar keturkojams nebuvo specialiai sužalotos balso stygos. Dėl Naujasodžio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tvyrojo baisi netvarka ir smarvė.

Susitikime taip pat aptarta situacija dėl UAB „Švaistūnas“ augintinių. Šios įmonės savininkai Gaižėnų kaime (Ringaudų seniūnija) augina kiaules, kurios, pasak VMVT atstovų, taip pat laikomos netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, kad už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus įmonė jau yra bausta pinigine bauda. VMVT atstovai patvirtino, kad sudarytas grafikas, pagal kurį kiaulių skaičius fermoje sparčiai mažinamas.