– Kada maisto gamyba atsirado jūsų gyvenime ir kodėl?

– Nuo mažens man knietėjo ruošti maistą gamtoje: kepdavau bulves žarijose, dešreles ant pagaliuko, šašlykus ir kitokius patiekalus. Išvykose su draugais prie ežero visada ką nors kepu, rūkau, eksperimentuoju. Po truputį namuose pradėjo kauptis kepsninės, šašlykinės, rūkyklos, ketaus keptuvės ir dar velniai žino kokie tam reikalingi aksesuarai. Pomėgis virto manija. Visą laisvalaikį praleisdavau gamindamas, ieškodamas naujų receptų, skaitydamas knygas, naršydamas internete ir gliaudydamas maisto ruošimo virš gyvos ugnies paslaptis. Po truputį atsirado minčių užsiimti tuo ne tik laisvalaikiu, bet ir paversti pomėgį pragyvenimo šaltiniu. Taip hobis virto darbu, o darbas – hobiu.

– Ar sutinkate, kad sotus žmogus yra laimingas žmogus? Ar yra skirtumas, kiek laiko ir dėmesio skiriame tam, ką gaminame, kaip gaminame ir ką valgome?

– Sotus žmogus tikrai geriau jaučiasi nei alkanas, matyt, ir laimingesnis. Gaminti reikia su meile, kruopščiai, neskubant. Man tai – tarsi meditacija. Manau, ir maistas daug skanesnis, jei gamindami neužsiimame pašaliniais darbais. Ką valgyti? Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Žinoma, visada reikėtų stengtis maitintis sveikiau, nepiktnaudžiauti kalnu grietinės ir kibiru spirgų, bet ir nepulti į kraštutinumus ar vaikytis madingų dietų.

– Kas svarbiau maisto gaminimo procese – technika, žinios, suvokimas ar kūryba?

– Svarbu viskas, bet gaminimo procese naudojant vien tik techniką ir žinias niekada nejausime malonumo – tai bus tik monotoniškas, tylus, pilkas darbas. Vargu ar taip gaminant išvis kada nors atsiras noras kurti. Kūryba verčia mąstyti plačiau, skatina nesustoti, ieškoti, eksperimentuoti, atrasti. Net ir neturint pakankamai žinių, nemažai klystant, tai teikia malonumą. Kai viduje dega noras, žinios, suvokimas, technika – viskas anksčiau ar vėliau ateis. Visko yra išmokstama.

– Kokių klaidų dažniausiai daro žmones, ruošdami maistą virš gyvos ugnies? Ką jums, specialistui, ypač sunku matyti?

– Dažniausiai nesulaukiama, kada sudegs malkos ar įsidegs anglys. Per anksti pradėtas gaminti maistas apdega, įgauna kartumo, prisigeria nemalonaus kvapo. Jei gaminame tiesiogiai virš žarijų, būtina palaukti, kol jos visiškai pasidengs baltais pelenais. Kita dažna klaida – mėsa ant grotelių dedama tiesiai iš šaldytuvo. Kepsnys iš viršaus jau pradeda degti, o vidus vis dar žalias. Mėsą reikėtų pradėti kepti, kai ji sušyla iki kambario temperatūros. Didžiausias mitas, kad, prieš kepant barbekiu ar karštai rūkant, medžio malkeles reikia mirkyti vandenyje. Rūkimo procesas neprasideda tol, kol iš malkelės neišgaruoja vanduo. Žmonės gaišta laiką mirkydami, o vėliau laukdami, kol tas vanduo išgaruos...

– Ką labiausiai mėgstate gaminti? Ar yra kas nors, ko negalite, nenorite, net nebandote pagaminti?

– Skaniai pavalgyti mėgsta dauguma, bet man taip pat labai svarbus ir gaminimo procesas. Labiausiai mėgstu gaminti tiesiai virš žarijų, virš ugnies. Tuomet turi likti arti kepsninės ar laužo: mėsą apversti, žarijas papurenti, malkų užmesti – visada būna ką veikti. Jeigu minutę kitą ramu, negi praleisi progą tiesiog pažiūrėti ir pasimėgauti šokinėjančiais ugnies liežuviais? Turbūt nėra tokio patiekalo, kurio nenorėčiau gaminti – galbūt vienam ar kitam patiekalui pagaminti tiesiog nėra tinkamų sąlygų ar galimybių. Labiausiai man patinka eksperimentuoti, ieškoti kažko, ko dar niekas nebandė. Ne visada, žinoma, pavyksta, tačiau tai ir yra įdomiausia. Kai pagaliau lieki patenkintas rezultatais, didžiausias atlygis yra matyti, kaip žmonės naudoja tavo receptus, įsiklauso į tavo patarimus.

– Ne tik gaminate, bet ir rašote knygas. Išleidote jų jau tris – „Kristupo Krivicko BBQ užrašai“, „Ugnis šneka, dūmas šnibžda“, „Brolių Grilių pasakojimai“, iš kurių viena net išversta į anglų kalbą. Kas tai – noras dalytis tuo, ką žinote, perteikti kitiems savo pasaulėžiūrą?

– Kaip minėjau, geriausias atlygis yra matyti, kad žmonės sotūs ir patenkinti pasigaminę pagal mano receptą. Tai motyvuoja. Nors knygos paruošimas ir išleidimas yra ilgas, sudėtingas procesas, kartu labai įdomus ir kūrybingas. Visos trys knygos – tai daug kartų išbandytų ir ilgai tobulintų lauko virtuvės receptų knygos, iškeptos su vienu tikslu – atkreipti dėmesį, sudominti, įtraukti, užkerėti ir niekada nebepaleisti iš gyvos ugnies pasaulio.

– Sukūrėte net originalią barbekiu ir grilio tema programėlę. Kas tai?

– „KK BBQ užrašai“ yra nemokama ir analogų Lietuvoje neturinti programėlė. Parsisiuntę ją į savo mobilųjį įrenginį, vienoje vietoje turėsite koncentruotą informaciją beveik apie viską, kas susiję su maisto gamyba. Čia maisto mėgėjai ras spalvingomis fotografijomis ar vaizdo įrašais papildytų receptų. Programėlėje yra daug patarimų, pranešimų apie renginius, naudingų nuorodų į kulinarines laidas, maisto gaminimo grupes, interneto svetaines. Pristatomos ir mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių, gurmaniškos maisto parduotuvės, akcijos, nuolaidos, geriausi pasiūlymai, prieskoniai, padažai, virtuvės reikmenys, griliai, rūkyklos ir t.t. Programėlė gyva – nuolat papildomi receptai, kita informacija, dažnai vykstantys žaidimai ir vertingi partnerių prizai suteikia galimybę nemokamai išbandyti įvairių produktų. Nemokamą programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“, „Apple Store“ ar tiesiog interneto adresu www.KKBBQuzrasai.lt.

Man patinka galvoti, kad barbekiu šefai, tarsi žyniai iš praeities, yra senų tradicijų sergėtojai.

– Jūsų šūkis: „BBQ – ne gaminimo, tai gyvenimo būdas.“ Kodėl taip manote? Ar tai galimybė bent trumpam stabtelėti, kai visi nuolatos bėgame?

– Tikrai taip, ir tiksliausiai tai apibūdina mano antros receptų knygos „Ugnis šneka, dūmas šnibžda“ įžanga: „Ugnis hipnotizuoja, priverčia mus susimąstyti... Laikas. Ar tikrai mes jo neturime? Su šiuolaikiniu beprotišku gyvenimo tempu, televizija, internetu, išmaniaisiais įrenginiais, negailestingai keičiasi įprasta, šimtmečiais nusistovėjusi tvarka, o praėjusio amžiaus pradžioje suklestėjusi greito maisto pramonė iš esmės pakeitė maisto vartojimo kultūrą. Šiandien bėgantis žmogus visada gali mėgautis prabanga (ar prakeiksmu?) valgyti vienas. Užsisakę kavinėje ar internetu, mes galime pasisotinti vos už keliolikos minučių. Man patinka galvoti, kad BBQ šefai, tarsi žyniai iš praeities, yra senų tradicijų sergėtojai. Suburkite aplink save šeimos narius, draugus, kolegas. Dalykitės ne tik puikiu, jūsų pačių pagamintu maistu, bet ir savo nuotaika, šiluma. Švęskite šventę, mėgaukitės bendrumo jausmu ir lai niekas jūsų namų nepalieka alkanas. Skleiskite nuoširdumo ir gėrio kupiną atmosferą ir pajusite, kaip gyva ugnis ir aromatingas dūmas padeda jums sukurti ypatingą bendravimo, vienybės ir supratingumo jausmą. Vieną iš tokių ypatingų popiečių, apsupti šeimos ir draugų, užsimerkite. Burnoje tirpstant mėsai gurkštelėkite šalto putojančio gėrimo, pajuskite ramybę ir harmoniją... Tai LAIMĖ. Ar mes turime laiko būti laimingi?"

„Trys pašiukai“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Trys paršiukai

500 g stambiai pjaustytos kiaulienos šoninės be odos,

250 g kiaulienos šoninės juostelių,

200 g čoriso dešros riekelėmis,

kiaulienos prieskonių.

Šiaurės Karolinos barbekiu padažui:

120 ml obuolių acto,

½ šaukšto medaus,

1 šaukšto aitriųjų paprikų dribsnių,

½ šaukšto juodųjų pipirų,

mažo žiupsnelio druskos.

Viską sumaišykite. Galima naudoti iškarto, bet skaniau – po 12 valandų.

Šoninės gabaliukus įtrinkite prieskoniais, čoriso dešros riekeles dėkite ant šoninės abiejų pusių ir vyniokite į keletą šoninės juostelių. Kepkite 130 °C temperatūroje netiesioginėje kaitroje su trupučiu dūmo apie 1 val. iki vidinės 80°C temperatūros. Apskrudinkite po 2 min. kiekvieną pusę tiesiogiai virš žarijų. Supjaustykite ir pilkite ant viršaus padažą.

„Plonas mėsainis“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Plonas mėsainis

Dviem mėsainiams:

200 g brandintos maltos jautienos,

100 g tarkuoto fermentinio sūrio,

4 griežinėlių didelio pomidoro,

2 salotos lapų,

6 „Fazer Street Food“ avižinės poliarinės duonelių su bulvėmis,

druskos,

juodųjų pipirų.

Maltą jautieną pagardinkite druska ir šviežiai maltais pipirais, išminkykite. Suformuokite keturis plonus mėsos paplotėlius po 50 g, guldykite ant aliejumi pateptos lentelės ir pusvalandžiui palikite šaldymo kameroje. Kepkite ant grotelių virš žarijų 180 °C temperatūroje 2 min., mentele atsargiai, kad nesuplyštų, verskite ant kitos pusės, kiekvieną paplotėlį gausiai pabarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite dar 2 min. uždaroje kepsninėje arba pridengę paplotėlius geležiniu dubeniu, kad išsilydytų sūris. Duoneles lengvai paskrudinkite virš žarijų ir darykite mėsainį: duonelė, salotos lapas, mėsos paplotėlis su sūriu, pomidoro griežinėlis, duonelė, mėsos paplotėlis su sūriu, pomidoro griežinėlis, duonelė... Nieko nelaukę suleiskite dantis į šį daugiasluoksnį, sultingą, pomidorų sultimis ir sūriu varvantį mėsainį.

„Iberico kiaulės papilvė ant iešmo“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Iberico kiaulės papilvė ant iešmo

Papilvės, supjaustyta juostelėmis,

druskos,

pipirų,

ridikų, svogūnų laiškų, krapų su grietine,

puodynės virtų bulvių su krapais.

Pagardintas druska ir pipirais mėsos juosteles vingiais verkite ant iešmų. Net nebandykite kepti tiesiogiai virš žarijų – vos tik riebaliukas sušils ir pradės varvėti, jūsų kepsninė pavirs į Joninių laužą. Jeigu bandysite gudrauti ir kepti uždaroje kepsninėje – tada jau nebeatidarinėkite, kol nesibaigs pirolizė. Mėsos vis tiek išgelbėti nepavyks, bet pagailėkite savo blakstienų ir antakių (geriausiu atveju). Kepkite netiesioginėje kaitroje ir būtinai naudokite vandens vonelę riebalams surinkti. Kepsninės temperatūra turėtų būti 110–120 °C. Guldykite iešmelius ant grotelių, kepkite apie 1 val. netiesioginėje kaitroje su vandens vonele, tada pakelkite temperatūrą iki 220 °C ir apskrudinkite. Jeigu temperatūra nepakyla (per mažai anglių, antro ar trečio kepimo anglys, nekokybiškos anglys, velnias žino, ką pridarėte, kad ji nekyla), tada po valandos kepimo žemoje temperatūroje išimkite deflektorius, vonelę. Žarijos turi būti gerai įsidegusios, visiškai pasidengusios baltais pelenais. Apatinė sklendė uždaryta, kepsninės dangtis atviras. Skrudinkite po porą minučių, po 2–3 iešmelius vienu metu. Nuolat vartykite, perkelkite, neleiskite mėsai būti ugnies liežuviuose, nes to rezultatas – pajuodusi mėsa, nemalonus kvapas, kartumas. Nesudeginkite ir iberico papilvė tirps jūsų burnoje. Nepamirškite gaivių ridikų salotų ir virtų šviežių bulvių.

„Kalakutienos iešmeliai su tortilijų vamzdeliais“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Kalakutienos iešmeliai su tortilijų vamzdeliais

600 g kalakuto šlaunies be kaulo,

5 šaukštai sojų padažo,

1 šaukštelis druskos,

3 skiltelės trinto česnako,

1 šaukštelis maltų juodųjų pipirų.

Tortilijų vamzdeliams:

4 tortilijų su įvairiais grūdais,

6 šaukštų alyvuogių aliejaus,

4 šaukštų kapotų petražolių,

žiupsnelio druskos.

Nuo kalakuto šlaunies nurėžkite kas nereikalinga – riebalus ir plėves.

Paruoškite marinatą. Mėsą supjaustykite nedideliais gabaliukais ir marinuokite porą valandų. Verkite ant iešmelių ir vartydami kepkite virš žarijų 180–200 °C temperatūroje 10–15 minučių.

Tortilijas, kad geriau susisuktų, šiek tiek pašildykite. Ant kiekvienos po lygiai tepkite aliejų sumaišytą su petražolėmis ir druska, susukite į vamzdelį ir kepkite virš žarijų 180–200 °C temperatūroje 3–4 min., apskrudindami iš visų pusių.

Viską patiekite su ridikais, gražgarste. Iešmelius apšlakstykite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis.

Anties krūtinėlė su mangų padažu / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Parūkyta, vėliau apskrudinta anties krūtinėlė su mangų padažu

Anties krūtinėlės,

druskos (aš naudojau su citrina ir čiobreliais),

juodųjų pipirų.

Mango padažui:

1 prinokusio mango,

1 šaukšto obuolių acto,

1 šaukšto žuvies padažo,

1 šaukšto sojų padažo,

¼ stiklinės kokosų pieno,

1 šaukšto saldaus aitriųjų paprikų padažo,

1 šaukšto rudojo cukraus,

3 skiltelių česnako,

1 aitriosios paprikos be sėklų,

1 žaliosios citrinos sulčių.

Aštrumą, saldumą ir rūgštumą galite reguliuoti pagal save dėdami truputį daugiau ar mažiau aitriųjų paprikų, česnako, cukraus ir žaliosios citrinos sulčių. Viską sutrinkite su trintuvu, bet ne iki vientisos masės – truputį gabaliukų palikite. Krūtinėlės odą aštriu peiliu įpjaukite skersai ir išilgai, pabarstykite druska, pipirais. Kepsninę įkaitinkite iki 110°C, užmeskite romo statinės kaladėlę ir netiesioginėje kaitroje, su vandens vonele, parūkykite krūtinėlę oda į viršų apie 20 min. iki 40 °C vidinės temperatūros. Kol kepsninę ruošite tiesioginiam kepimui ir pragaro karščiui, krūtinėlę suvyniokite į foliją, kad neatšaltų. Jeigu turite, naudokite ketaus groteles. Anglims įkaitus iki raudonumo (temperatūra apie 200–250 °C) krūtinėlę išvyniokite iš folijos ir apskrudinkite abi puses po minutę. Atsargiai – bus ugnies! Vidinė krūtinėlės temperatūra turi būti apie 55 °C. Neišsigąskite odelės riebaliuko. Jis toks skanus ir tirpsta burnoje, kad pradeda tirpti net kojos.

*Jeigu šildant netiesioginėje kaitroje krūtinėlės vidinė temperatūra netyčia šiek tiek per daug pakilo, nevyniokite į foliją, kol ruošiate kepsninę grilinti.

*Jeigu pasisekė ir krūtinėlės liko, šaltą supjaustykite labai plonai.

Šparaginės pupelės šoninėje / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Šparaginės pupelės šoninėje

7 šparaginių pupelės vienai šoninės juostelei.

Pupeles nuplaukite, nupjaustykite galiukus ir standžiai vyniokite į šoninės juosteles. Rūkykite apie valandą 110 °C temperatūroje, o pabaigai – 5–10 min. apskrudinkite virš žarijų.

Penktadalis išlaidų – maistui

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų. Palyginti, Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai ES – 16,4 proc.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, mūsų šalyje didžiausia išlaidų dalis tenka mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktų (2,9 proc.) grupėms. Panaši išlaidų maistui struktūra stebima ir kaimyninėse valstybėse bei ES.

„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – konstatuoja Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES.

Brango ir duona, ir sviestas

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu. Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos.

Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.

Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc.

Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos, 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.

Kol kas pigi tik kiauliena

Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.

Pasak E. Pranckevičiaus, kiaulienos kainų sumažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją.

Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena.

Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse turėtų sulėtėti, o kiaulienos suvartojimas – sumažėti 0,5 proc.

„Visa tai turės įtakos kiaulienos kainų pokyčiams. Tikimės, kad pavasarį tiek kiaulių skerdenų supirkimo, tiek ir kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos turėtų stabilizuotis“, – sako skyriaus vedėjas.

Statistikos duomenys rodo stabilumą galvijininkystės sektoriuje – galvijų supirkimo kainos pernai lėtai augo. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.

Prognozės – pesimistinės

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito nežymiai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.

Gerų žinių vartotojams nėra – padidėjus paukštienos savikainai ir transportavimo kaštams, taip pat didėjant kainoms eksporto rinkose, pavasarį atvėsinto viščiuko broilerio vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos rinkoje turėtų padidėti.

„Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.

Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 m. ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.

Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti.

Pernai obuolių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 22,2 proc. didesnė nei prieš metus. Kadangi obuolių derlius dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo mažas, todėl vietinių obuolių prekybos tinklams aprūpinti turėtų užtekti tik iki kovo pradžios. Nors lietuviškų obuolių atsargos jau baigiasi, bet, esant pakankamai jų pasiūlai iš Lenkijos, obuolių kainos parduotuvėse turėtų likti panašios.

Ministras pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kur kels šį klausimą.

Jis tvirtino besitikintis daugelio kitų ES šalių ministrų paramos dėl Europos Komisijos įsikišimo, nes žemos kiaulienos supirkimo kainos tapo visos bendrijos problema.

„Situacija Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje iš tiesų bloga ir toliau sunkėja. Tai – Europos Sąjungos lygio problema. Prašysime Europos Komisijos išskirtinių rinkos reguliavimo priemonių stabilumui sektoriuje užtikrinti. Vertinant krizės mastą, siūlysime neatmesti ir radikalesnių priemonių – tokių, kurios padėtų valdyti gamybos apimtis – taikymo galimybių“, – šeštadienį išplatintame pranešime cituojamas K. Navickas.

Lietuva sava kiauliena apsirūpina 50 procentų. ES rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, jos per daug ir Lietuvos rinkoje, todėl kiaulienos kaina nukrito žemiau savikainos.

Ši krizė atsirado Kinijai atgaivinus, greičiau nei prognozuota, savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Padėtį kiaulių augintojams sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai ir soja, energetiniai ištekliai, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko teigimu, kiaulių supirkimo kainoms kas mėnesį krentant žemyn, už gyvo svorio kilogramą jau mokama tik 67-80 centų.

Užauginti 110-115 kg sveriančią kiaulę kainuoja apie 130-140 Eur, o gaunama už ją vos 80-90 Eur, todėl kiaulininkystės ūkių grynasis nuostolis siekia 50 Eur nuo kiekvienos parduotos kiaulės. Pasak direktoriaus, šalies  kiaulininkystės sektorius, per savaitę realizuojantis apie 19 tūkst. kiaulių, iki šių metų pabaigos gali patirti apie 15 mln. eurų nuostolių.

Žemės ūkio ministerijos stebimi statistikos duomenys taip pat rodo blogėjančias kainų prognozes, rašoma pranešime.

Per savaitę kiaulių skerdenų supirkimo kaina Lietuvoje sumažėjo 5,3 procento. Lyginant situaciją su tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu, per metus jos sumažėjo 11,4 proc. (ES – beveik 5,7 proc.).

Kiaulės tapo antraisiais genetiškai modifikuotais gyvūnais, pripažintais saugiais vartoti kaip maistą žmonėms Jungtinėse Valstijose.

Kiaulės buvo genetiškai modifikuotos, kad jų organizme nesigamintų galaktozė-1,3-alfa-galaktozė – daugelio rūšių žinduoliams būdingas angliavandenilis. Ši medžiaga gali sukelti alergiją kai kuriems žmonėms, vartojantiems mėsą arba produktus, kuriuose esama gyvūninės kilmės sudėtinių dalių, įskaitant vaistus ir kosmetikos priemones.

Kiaulių genomo modifikacijomis užsiimanti bendrovė „United Therapeutics Corp.“ siekia sukurti medicinos produktų, tokių kaip antikoaguliantai, nesukeliančių alerginės reakcijos žmonėms, kurie yra jautrūs galaktozei-1,3-alfa-galaktozei, sakė įmonės atstovas Dewey Steadmanas.

Merilando mieste Silver Springe įsikūrusi bendrovė taip pat tikisi rasti galimybių kiaulių organus transplantuoti žmonėms.

Genetiškai modifikuotos kiaulės, vadinamos „GalSafe“, taip pat galėtų būti vartojamos mėsai, bet D. Steadmanas sakė, kad bendrovė nežino, kada pavyktų susitarti su mėsos perdirbėjais dėl tokių produktų platinimo. Jis pažymėjo, kad alergija įprastai kiaulienai ar kitai mėsai iki šiol nebuvo laikoma rimta problema.

„Tai yra žinoma, bet nelabai gerai žinoma“, – pažymėjo D. Steadmanas.

Medicinos specialistai dar ne visiškai supranta šios alergijos išsivystymo mechanizmą, bet jis buvo siejamas su kai kurių rūšių erkių įkandimais. 2009 metais Jungtinėse Valstijose buvo pranešta apie 24 tokios alergijos atvejus, bet naujausi duomenys rodo, kad šalyje gyvena daugiau kaip 5 000 tokių žmonių, sakoma JAV Sveikatos apsaugos ir žmogiškųjų paslaugų departamento darbo grupės ataskaitoje.

Šios alergijos simptomai gali būti dilgėlinė (gausus bėrimas), niežulys, mėšlungis ir vėmimas. Kitaip nei kitos alergijos maistui, reakcija į galaktozę-1,3-alfa-galaktozę paprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po jautienos, kiaulienos ar ėrienos pavartojimo, todėl šį susirgimą sunku diagnozuoti.

Nepelno organizacijos „Maisto saugumo centras“ (Center for Food Safety, CFS) politikos direktorius Jaydee Hansonas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad genetiškai modifikuotų kiaulių mėsa nebuvo išbandoma su šią alergiją turinčiais žmonėmis.

„Siūlote ją kaip [produktą], kurie jie gali valgyti, nežinodami, ar tai išsprendžia jų alergijos problemą“, – sakė J. Hansonas.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė nevertinusi genetiškai modifikuotos kiaulienos alerginio saugumo, nes „United Therapeutics“ nepateikė duomenų, ar ši mėsa leidžia išvengti alerginės reakcijos.

CFS padavė į teismą FDA, kai agentūra suteikė leidimą maistui lašišas, kurių genomas buvo pakeistas, kad šios žuvys sparčiau augtų. Organizacija nurodė šiuo metu svarstanti agentūros sprendimą dėl „GalSafe“ kiaulių.

Kitos vartotojų teisių gynymo organizacijos – „Mokslo ir viešojo intereso centro“ (Center for Science in the Public Interest, CSPI) – atstovas Gregas Jaffe sakė, kad FDA sprendimas dėl modifikuotos kiaulienos kelia susirūpinimą, nes jis buvo priimtas be viešų konsultacijų.

„Niekam nebuvo pranešta, ir staiga patvirtinamas [genetiškai modifikuotas] gyvūnas“, – sakė jis.

Bendrovė nėra atskleidusi, kaip konkrečiai buvo pakeista kiaulių DNR. G. Jaffe sakė, kad veikiausiai buvo išjungtas už minėto angliavandenilio gamybą organizme atsakingas genas, taip pat įterptas „nutildyto“ geno žymuo.

G. Jaffe sakė, kad jam nėra žinomos jokios taisyklės, kaip genetiškai modifikuota kiauliena turėtų būti ženklinama, jeigu ji būtų pardavinėjama prekybos centruose. JAV Žemės ūkio departamento, atsakingo už mėsos ženklinimo priežiūrą, į prašymą pakomentuoti padėtį kol kas neatsakė.

Pasak D. Steadmano, „United Therapeutics“ genetiškai modifikuotas kiaules mėsai auginti būtų sunkiau, nes turi būti užtikrinamos specifinės auginimo ir skerdimo sąlygos. Bendrovės atstovas nurodė, kad viename Ajovos ūkyje šiuo metu auginamos maždaug 25 „GalSafe“ kiaulės.

D. Steadmanas aiškino, kad bendrovės ilgalaikis tikslas – suderinti šią genetinę modifikaciją su virtine kitų pakeitimų, kad kiaulių organai taptų tinkami persodinti žmonėms. Tyrėjai jau daug metų ieško galimybių padaryti kiaules transplantacijai tinkamų organų šaltiniu, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo žmonių donorų.

Nors kol kas genetiškai modifikuotos kiaulienos pardavinėti neplanuojama, genetiškai modifikuotos lašišos gali greitai tapti prieinamos JAV rinkoje. Šias žuvis veisianti bendrovė „AquaBounty“ nurodė dabar sprendžianti, kada būtų tinkamiausias laikas išgaudyti lašišas, auginamas baseinuose uždarose patalpose viename Indianos ūkyje.

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo pagaminta 47,652 tūkst. t mėsos – 1,01 proc. daugiau, palyginti su 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu, teigiama centro leidinyje „Agrorinka“.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius padidėjo kiaulienos – 3,54 proc. (iki 30,929 tūkst. t) ir avienos – 27,38 proc. (iki 63,67 t) gamyba, o galvijienos – sumažėjo 3,43 proc. (iki 16,659 tūkst. t).

Subproduktų gamyba sudarė 5,867 tūkst. t ir, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,15 proc.

Sausį-gegužę dešrų gamyba Lietuvoje, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, padidėjo 3,46 proc. ir sudarė 22,097 tūkst. t.

Centro leidinyje „Agrorinka“ teigiama, kad Lietuvos įmonėse buvo paskersta 746,6 tūkst. kiaulių – 11,83 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pagaminta 58,5 tūkst. t kiaulienos skerdenų – 11,42 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį.

Sausį-spalį vidutinė kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje vidutiniškai sudarė 159,34 euro/100 kg skerdenų ir buvo 11,32 proc. aukštesnė nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Vidutinė kiaulių supirkimo (pagal gyvąjį svorį) kaina analizuojamu laikotarpiu sudarė 126,98 euro už 100 kilogramų ir buvo 23,45 proc. aukštesnė nei praeitų metų rugpjūtį, kai siekė 102,86 euro už 100 kilogramų.

Rugpjūtį, centro duomenimis, šalies skerdyklose buvo paskersta 72,89 tūkst. kiaulių – tai 5,93 proc. daugiau nei prieš metus.

Analizuojamu laikotarpiu buvo pagaminta 5,64 tūkst. tonų kiaulienos skerdenų – tai 5,10 proc. daugiau nei tą patį praeitų metų mėnesį.

Brangimas ženklus – per savaitę sudarė apie 20 proc.

Pagrindine priežastimi laikoma sudėtinga situacija su kiaulėmis Kinijoje. Ten dėl kiaulių maro krito arba dėl biosaugos reikalavimų buvo sunaikinta labai daug kiaulių, tai formuoja deficitą ir daug didesnį importo poreikį.

Skaičiuojama, kad Kinija jau neteko ar artimiausiu metu neteks apie 100 mln. kiaulių, tai sudaro apie penktadalį jų išauginamo kiekio. Palyginimui, apie 100 mln. kiaulių per metus išaugina Vokietija ir Ispanija kartu sudėjus, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos Europoje. Kadangi ES yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja, neabejojama, kad didžiausią dalį trūkstamo kiekio Kinija pirks ir jau pradėjo pirkti iš ES. Todėl kainų krizė prognozuojama ilga ir gili.

Papildomai ją gilina ir tai, kad ateina didesnio vartojimo sezonas, o ES motininių ir penimų kiaulių banda šiek tiek sumažėjusi ir pradedamas jausti kiaulienos produkcijos trūkumas pačioje ES, tai dar labiau skatina kainų kilimą.

Lietuva savo poreikiams patenkinti turi importuoti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo kainų užsienio rinkose ir, norint išvengti kiaulienos deficito, turi reaguoti į augančias kainas. Brangstant šviežiai kiaulienai yra neišvengiamas ir jos gaminių – dešrų, dešrelių ir kt. – kainų augimas.

Prognozė nėra optimistinė, ypač žiūrint į ankstesnių metų skaičius – realu, kad gali būti pasiektas 2017 m. kiaulienos kainų lygis, kuris yra 30-40 proc. didesnis nei buvęs prieš kelias savaites. O gamybinėms įmonėms jau dabar formuojasi didžiuliai tiesioginiai nuostoliai dėl ilgalaikių įsipareigojimų prekybos centrams. Kadangi konkursai vyksta 4-8 savaitėms, kainų nėra galimybės keisti, tačiau negalima ir pirkti žaliavos, kuri yra ženkliai brangesnė už produkcijos pardavimo kainą.

Nurodoma, kad iš viso praeitais metais buvo paskersta 806,63 tūkst. kiaulių, o labiausiai skerdimų apimtys išaugo gegužės-rugsėjo mėnesiais.

„Šis laikotarpis laikomas pačiu rizikingiausiu ir labiausiai pavojingu kiaulių augintojams dėl (afrikinio - ELTA) kiaulių maro. Šiuo laikotarpiu kiaulių skerdimų skaičius padidėjo nuo 5 iki 11 proc., palyginti su 2017 metų atitinkamu laikotarpiu”, - rašoma leidinyje.

Kiaulių supirkimo (pagal skerdenas) kaina praėjusiais metais vidutiniškai sudarė 140,57 euro už 100 kilogramų ir buvo 12,49 proc. mažesnė nei prieš metus.

Analizuojamu laikotarpiu kaimyninėse šalyse brangiausiai už kiaulieną buvo mokama Estijoje (vidutiniškai 145,20 euro už 100 kilogramų), kiek pigiau - Latvijoje, kur kaina siekė 144,01 eurą už 100 kilogramų, o pigiausiai - Lenkijoje - ten kaina sudarė 139,43 euro už tokį pat kiekį.

Lenkija yra stambi jautienos eksportuotoja, todėl šie pranešimai sukėlė didelį nerimą visoje Europoje. Dalis, kaip įtariama, netinkamos jautienos pateko į mokyklas ir restoranus.

Europos Komisijos atstovė spaudai Anca Paduraru (Anka Paduraru) apie inspektorių vizitą pranešė penktadienį.

Skandalas kilo Lenkijos naujienų televizijai TVN24 paskelbus vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vienos šiaurės rytiniame Mazovijos Ostruvos mieste esančios skerdyklos darbuotojai grindimis velka aiškiai nesveikas arba luošas karves ir vėliau jas skerdžia.

Privataus televizijos kanalo reportaže buvo papasakota, kad tarpininkai pigiai supirkdavo luošus arba nesveikus galvijus. Skerdykloje slapta įsidarbinęs žurnalistas slapta kamera užfiksavo, kaip skerdykloje naktį, nedalyvaujant veterinarui, skerdžiami galvijai, nors pagal įstatymą veterinaro dalyvavimas yra būtinas.

Pasak A. Paduraru,  sausio 29 dieną Lenkija apie šią problemą panešė ES per skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistemą (RASFF), naudojamą nesaugių maisto produktų išėmimui iš rinkos.

Lenkijos vyriausiasis veterinarijos pareigūnas Pawelas Niemczukas (Pavelas Nemčukas) patvirtino, kad 2,7 tonos įtartinos jautienos buvo išvežta į Suomiją, Vengriją, Estiją, Rumuniją, Švediją, Prancūziją, Ispaniją, Lietuvą, Portugaliją ir Slovakiją.

Praėjusią savaitę Lenkijos veterinarijos inspekcija uždraudė pažeidimais įtariamos skerdyklos darbą, buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

Beveik 800 kilogramų šios skerdyklos jautienos pateko į Prancūziją. Didžioji dalis jos buvo konfiskuota ir sunaikinta, bet dalį įsigijo pirkėjai, pranešė prancūzų pareigūnai.

Dėl šio skandalo Lenkija sulaukė kritikos dėl maisto saugumo užtikrinimo procedūrų pažeidimų.

„Deja, akivaizdu, kad Lenkija neturi veikiančios (maisto) kontrolės ir veterinarinės inspekcijos sistemos. Arba buvo pažeistas įstatymas“, – pareiškė Čekijos žemės ūkio ministras Miroslavas Tomanas.

Pasak jo, Čekijoje buvo aptikta 300 kilogramų tokios jautienos iš Lenkijos.

Slovakijos žemės ūkio ministras penktadienį dėl šio skandalo iškvietė Lenkijos ambasadorių. Pasak jo, į šalies rinką pateko 600 kilogramų įtartinos mėsos, dalis jos nukeliavo į mokyklas ir restoranus.

Louise Nyholm (Luisė Niuholm) iš Švedijos nacionalinės maisto agentūros pavadino šį incidentą „visiškai nepriimtinu rimtu maisto kontrolės įstatymų pažeidimu“.

Lenkija yra viena pagrindinių kiaulienos eksportuotojų Europos Sąjungoje, bet jautienos šalyje užauginama tik apie 560 tūkst. tonų per metus. Beveik 90 proc. šios produkcijos yra eksportuojama.