Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus.

„Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.

Anot AAA, remiantis oro kokybės modelių prognozėmis, antradienį jau daugiau dulkių pasieks ir priežemio sluoksnį, todėl tikėtina, kad aplinkos ore išaugs ir KD10 koncentracijos.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, didesnės dalelės – KD10 – paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.

Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

„Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka gerokai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore“, – teigiama Aplinkos apsaugos agentūros penktadienį išplatintame pranešime.

Jos duomenimis, 2022 metais vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija oro kokybės tyrimų stotyse siekė 13–26 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³) ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės – 40 µg/m³.

Aplinkosaugininkų teigimu, palyginti su 2021 metais, daugelyje tyrimų stočių šis rodiklis buvo mažesnis.

Paros ribinės vertės viršijimo atvejų kai kuriuose miestuose buvo kiek daugiau nei 2021 metais, bet reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nepažeistas nė vienoje stotyje – tokių dienų užfiksuota nuo vienos iki 19.

Pernai didžiausios teršalų koncentracijos nustatytos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją užterštumą didina į aplinkos orą išmetami degimo produktai.

Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų registruota spalio–gruodžio ir sausio–kovo mėnesiais.

Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 5,1 iki 12,6 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos – 20 µg/m3.

„Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais“, – teigiama pranešime.

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija miestų matavimo stotyse svyravo tarp 8–28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės – 40 µg/m3. Neviršyta ir leistina didžiausia vienos valandos koncentracija.

Taip pat neviršytos metinės leistos didžiausios ozono, benzo(a)pireno, sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio), sieros dioksido, anglies monoksido ir benzeno koncentracijos.

Kita vertus, Aplinkos apsaugos agentūra atkreipia dėmesį, kad PSO rekomenduojami rodikliai yra gerokai mažesni.

Pagal juos, vidutinės metinės smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos pernai viršytos visose tyrimų vietose Lietuvoje, kietųjų dalelių – daugelyje šalies miestų, azoto dioksido rekomenduojama vidutinė norma perkopta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikius, Jonavą, Kėdainius ir Kauno Noreikiškių stotį.

Ozono lygis tik Šiaulių mieste atitiko didžiausią rekomenduojamą aštuonių valandų koncentraciją.

Sieros dioksidui rekomenduojama maksimali paros norma daugelyje tyrimų vietų neviršyta, išskyrus Vilniaus Lazdynų stotį.

Anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

Anot pranešimo, šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kad nuo 2030 metų įsigalios gerokai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių.

Specialistai pabrėžia, kad oro kokybė yra aplinkos veiksnys, turintis didžiausią poveikį žmonių sveikatai. Ilgalaikis užteršto oro poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, širdies ligas.

Aplinkos apsaugos agentūros ketvirtadienį pateikiamais duomenimis, vidutinė pastarosios paros kietųjų dalelių (KD10) koncentracija aplinkos ore 1,5–3 kartus viršijo ribinę vertę daugelyje šalies miestų, tik vakarinėje šalies dalyje oro kokybė buvo santykinai geresnė.

Ketvirtadienį, prognozuojama, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daug kur išliks aukštas, tikėtina, kad ribinę vertę jis viršys centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, kur oro kokybei įtakos dar turės dalelėmis prisotinta, nešvari oro masė.

Specialistų teigimu, šiaurinėje, rytinėje Lietuvos dalyse situacija turėtų gerėti.

NVSC specialistai pataria rizikos grupei priklausantiems asmenims lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių, t.y. judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas, jeigu tai neįmanoma, patariama geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.

Sportuojantiems lauke siūloma pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.

Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūloma dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones.

Taip pat rekomenduojama rinktis keliones viešuoju transportu, prašoma nedeginti laužų ir nedeginti atliekų soduose bei priemiesčiuose.

Pasijutus blogai, raginama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, jo sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių. Jose gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia žmonių viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.

Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas.

Užsitęsusi tarša

Aplinkos būklės analitikos centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė „Kauno dienai“ nurodė, kad rugpjūčio 22–24 d. Kauno oro kokybės tyrimų stotyse užfiksuoti kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimai. Vietomis oro tarša mieste stebima ir ketvirtadienį.

„Trečiadienį šio teršalo koncentracijos buvo labai aukštos ir paros normą (50 µg/m³) viršijo net tris kartus. Ketvirtadienį oro kokybė Kaune vis dar išlieka prasta, kietųjų dalelių koncentracijos aukštos. Tikėtina, kad penktadienį situacija jau bus kiek geresnė“, – komentavo specialistė

Ji nurodė, kad šiomis dienomis fiksuojamos didesnės nei leidžiama, pavojingos žmonių sveikatai kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos. Kitų teršalų (NO2, CO, SO2) koncentracijos neviršija ribinių verčių.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė antrino, jog oro užterštumas kietosiomis dalelėmis tęsiasi nuo pirmadienio.

„Užterštumo priežastys: oro teršalų pernaša iš pietryčių, nepalankios sklaidai meteorologinės sąlygos, ilgas sausų dienų laikotarpis išdžiovinęs žemės paviršius, judančio transporto sukelta pakeltoji tarša, atsispindinti ypač keliuose ir gatvėse, kurios neturi kietos dangos bei užmiestyje intensyviai vykstanti javapjūtė, vykdomi įvairūs statybų darbai.

Bendrovė „Kauno švara“ darbuotojai nuo praėjusios savaitės kasdien laisto pagrindines miesto gatves, o pastarosiomis dienomis ir du kartus per dieną. Jau ketvirtą sezoną iš eilės šiltuoju metų periodu kiekvieną mėnesį druskuotu vandeniu laistomos ir žvyruotos miesto gatvės. Dėl statybose vykstančių darbų kontrolės informuoti seniūnai ir rangovai vykdantys gatvių remonto darbus, dėl privalomo dulkėtumą mažinančių priemonių taikymo“, – nurodė R.Savickienė.

Taršą gali stebėti kiekvienas

Kauno miesto savivaldybė neseniai paleido svetainę, kurioje realiu laiku galima stebėti oro užterštumą. Įvairiose miesto vietose įrengti oro taršos matuokliai rodo, kad ketvirtadienį prieš pietus oro tarša kietosiomis dalelėmis labiausiai padidėjusi miesto centre ir Petrašiūnuose. Šv. Gertrūdos ir Taikos prospekto pabaigoje įrengti davikliai fiksuoja ypač didelį oro užterštumą.

Didžiojoje dalyje miesto vyrauja vidutinis užterštumas, tačiau yra ir vietų, kur galima kvėpuoti giliau. Štai Marvelės, R.Kalantos, M.K.Čiurlionio gatvėse, Laisvės alėjoje, Kariūnų plente, Savanorių prospekte įrengti davikliai ketvirtadienį, apie 11 val., nefiksavo jokios oro taršos.

Kiekvienas kaunietis realiu laiku oro užterštumą gali stebėti internete orotarsa.kaunas.lt.

Žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, mažiems vaikams, geriau likti namuose ir palaukti, kol oras bus švaresnis.

Kas sukelia taršą?

Specialistai pažymėjo, kad oro užterštumui įtakos turi atneštinė ir vietinė tarša. „Deja, atnešamų teršalų kiekiui negalime turėti jokios įtakos, šiuo atveju, situacija pasikeis tik pasikeitus meteorologinėms sąlygoms. Tačiau oro kokybei vietinių šaltinių daromą poveikį galime sumažinti ar bent nedidinti išmetamų teršalų kiekį“, – komentavo V.Bimbaitė.

Aplinkosaugininkai rekomenduoja savivaldybėse kruopščiai valyti ir drėkinti miestų gatvės. Ypač turėtų būti gerai prižiūrimos neasfaltuotos gatvės gyvenvietėse. Oro taršą gali sumažinti ir statybininkai. Šie turi pasirūpinti, kad statybos, rekonstrukcijos, kelių remonto darbai būtų atliekami drėkinant paviršius, iš statybų aikštelių išvažiuojančio transporto ratai plaunami, dulkantys kroviniai uždengiami ir laikomasi kitų aplinkosaugos reikalavimų.

Tokiu metu prašoma ir gyventojų nekurti laužų, nedeginti organinių atliekų. Būtina atsargiai elgtis su ugnimi miškuose.

Ragina intensyviai nesportuoti

Esant padidėjusiai oro taršai gyventojai raginami ilgesnį laiko tarpą pasilikti namuose arba vaikščioti mažai apgyvendintose vietose, kur tarša mažesnė.

„Esant tokiai prastai oro kokybei gyventojų prašome vengti sportuoti ar užsiimti kita aktyvia fizine veikla miestuose, nes taip įkvepiame dar daugiau teršalų ir labai kenkiame savo sveikatai. Žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, mažiems vaikams, geriau likti namuose ir palaukti, kol oras bus švaresnis“, – rekomendavo specialistai.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelė kietųjų dalelė koncentracija registruojama Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose, didelė – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Akmenėje, Jonavoje.

Pavyzdžiui, Kaune, Noreikiškėse, 24 val. KD10 siekia 160 mikrogramų kubiniame metre, leistina ribinė norma – 50 mikrogramų.

Anot aplinkosaugininkų, tokią padėtį lemia besitęsiantys sausi orai ir kaitra, nes jie nėra palankūs teršalams išsisklaidyti, šie kaupiasi aplinkos ore.

Esant tokioms meteorologinėms sąlygoms oro kokybė prastėja dėl automobilių keliamos taršos ir transporto pakeltų dulkių nuo gatvių, vykdomų statybos ir kelių remonto darbų, žemės ūkio veiklos.

Be to, teršalai atkeliauja ir iš kitų šalių. Šiuo metu jie su oro mase į Lietuvą atnešami iš Kaspijos jūros regiono, Ukrainos, kur labai sausringos sąlygos, dega miškai, vyksta kariniai veiksmai.

Esant prastai oro kokybei specialistai rekomenduoja vengti aktyviai judėti, sportuoti, dirbti fizinį darbą atvirame ore. 

– Dėl kietųjų dalelių kasmet miršta apie 2500 lietuvių. Skaičiai neraminantys.

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi Lietuvai rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, kad oro tarša būtų mažesnė, tačiau Lietuva neįgyvendino jokių rekomendacijų. Ar už tai Lietuvai kas nors gresia?

– Už tai Lietuvai kol kas niekas negresia, nes tai yra tiesiog rekomendacijos, kurios nukreiptos į žmonių sveikatą. PSO 2021 m. pagal naujausius mokslinius tyrimus atnaujino savo rekomendacijas ir nustatė, kad žymiai mažesnės teršalų koncentracijos yra nepavojingos, negu dabar galiojančiose ES normose.

– Jeigu situacija nepasikeis, kas mūsų laukia ateityje? Ar tai reiškia, kad priešlaikinių mirčių tik daugės?

– Sunku prognozuoti, ar jų daugės, ar mažės. Tikėkimės, kad mažės, nes valstybė imasi įvairių priemonių, kad oro tarša mažėtų ir oro kokybė gerėtų. ES ambicingas tikslas – iki 2030 m. mirčių skaičių nuo oro užterštumo sumažinti 55 proc. Tuo keliu žengia ir Lietuva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar savo orą labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis, ar yra ir kitų medžiagų, kurios pavojingos žmogaus sveikatai?

– Labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis. Šitų teršalų koncentracijos Lietuvoje yra didžiausios, palyginus su kitais teršalais. Ši problema tiek Europoje, tiek pasaulyje yra aktualiausia. Kietosios dalelės savo sudėtimi yra labai kompleksiškos, ten yra visokių kitų teršalų, bakterijų, virusių, žiedadulkių, dirvožemio dalelių, dujinių teršalų liekanų, tad mūsų organizmą irgi veikia kompleksiškai. Sukelia įvairiausias ligas, pradedant plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, baigiant įvairiomis kognityvinėmis funkcijomis, turi įtakos net diabetui ar Alzheimerio ligai. Tad tai yra labai plataus poveikio teršalas.

Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis.

– Kaip Lietuva atrodo kitų ES šalių kontekste?

– Lietuva pagal oro kokybę yra vidutiniokė. Mūsų kaimynai estai yra pirmajame penketuke. Geriausia situacija yra Skandinavijoje, Suomija – pirmoje vietoje. Mes rikiuojamės žemiau su Rumunija ir kitomis šalimis. Mums tikrai yra kur pasitempti.

– Ką estai daro teisingai, kad pas juos oro tarša mažėja?

– Estai imasi įvairių priemonių, bet pas juos ir gyventojų skaičius yra mažesnis. Mes labiausiai kenčiame dėl transporto taršos miestuose. Transportas yra didžiausias teršėjas. Tai rodo ir oro teršalų apskaitos duomenys. Kitas labai aktualus taršos šaltinis Lietuvoje – kietojo kuro deginimas. Šaltuoju metų laiku mes kvėpuojame pačiu prasčiausiu oru, nes susideda du šaltiniai: šildymas ir transportas.

– Ar problema yra tik Lietuvos didmiesčiuose?

– Deja, ne. Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis. Lietuvoje labai didelė problema yra ta, kad mes neišsivalome kaminų, neprižiūrime savo šildymo sistemų, kas turėtų būti atliekama kasmet. Užterštas kaminas išmeta žymiai daugiau teršalų. Didieji miestai galbūt turi didesnį šios problemos atsikratymo potencialą. O žmonės, kurie gyvena provincijose, turi ekonomiškai mažesnes galimybes. Ten žiemą tarša tikrai būna didelė.

– Ar įmanoma nuo tos taršos apsisaugoti? Ar jeigu taptume žali, vis tiek gautume teršalų iš kaimyninių šalių?

– Šita grėsmė išlieka. Kaimynai, tokie kaip Lenkija ar kitos ES šalys, imasi priemonių ir ten tarša irgi mažėja. Kita vertus, iš Rytų šalių mes stebime atvejus, kai tose valstybėse dega nevaldomi gaisrai arba matomos kitos problemos. Visa tai atneša teršalus.

Pasak centro, daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vyraujančios nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, vietiniai šaltiniai – transporto ir pakeltoji tarša, mieste ir priemiestyje esančių individualių namų bei energetikos įmonių šildymo įrenginių išmetami teršalai.

Oro taršai įtaką daro ir pernykštės žolės bei atliekų deginimas.

Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, kad artimiausiomis dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi, galimi paros ribinės vertės viršijimai.

Anot centro, padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.

Būnant patalpoje patariama neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu.

Važiuojant transporto priemonėmis rekomenduojama sandariai uždaryti langus, o keliaujant dviračiu vengti intensyvaus eismo gatvių.

Pasak NVSC, taršai įtakos turėjo sausos, nevalytos miestų gatvės ir šaligatviai, besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė, o ateinančiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai.

NVSC specialistai pataria rizikos grupei priklausantiems asmenims lauke vengti judresnių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas, arba likti namie, sportuojantiems taip pat siūloma rinktis atokesnes vietas.

Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūloma dėvėti veido apsaugos priemones.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).

Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Paskutinį vasaros mėnesį žemiausias kietųjų dalelių kiekis ore fiksuotas rugpjūčio 7 dieną – 3,1 mg/m3. Tai 16 kartų mažiau už leidžiamą vidutinę paros normą, kuri siekia 50 mg/m3. Tokie geri oro kokybės rodikliai išsilaikė ir kitomis dienomis. Visi jie fiksuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) teritorijoje, greta jūrų krovos bendrovės KLASCO.

Oro kokybė matuojama taip pat centrinėje ir pietinėje Klaipėdoje – Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros OKT stotelių duomenis matyti, kad visą vasarą šiose miesto dalyse fiksuojamas ženkliai didesnis kietųjų dalelių kiekis ore, nei prie uosto krovos įmonių.

Nors ribinės norma nebuvo viršyta, tačiau rugpjūčio pirmąją savaitę kietųjų dalelių kiekis pietinėje dalyje buvo pakilęs net iki 33 mg/m3. Palyginus su oro kokybe prie uosto bendrovių, neigiami rodikliai Šilutės plente išliko keliskart didesni.

Akivaizdžius geresnės oro kokybės rezultatus padėjo pasiekti KLASCO taikomos papildomos aplinkosauginės priemones, kurių dėka užtikrinama, kad tiek teritorijoje, tiek ir už jos ribų nesklistų dulkės. Greta krovos darbų naudojamos net šešios vandens rūko patrankos, laistomi pravažiavimo ir technologiniai keliai.

Transporterių linijose naudojami dulkių surinkimo filtrai ir vandens purkštukai. Taip pat krovos metu įrenginiai slopina dulkes su specialiu jas absorbuojančiu preparatu – šios ir daugelis kitų priemonių padeda užtikrinti kuo švaresnę aplinką.

Primename, kad Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai gali stebėti oro kokybės tyrimo stotelių fiksuojamus rodmenis realiu laiku: – KVJUD teritorijoje oro kokybės monitoringą galite stebėti čia;

– Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės monitoringą Šilutės pl. OKT ir Bangų g. (Centro) OKT galite stebėti čia.

Klaipėdos mieste esančių OKT stotelių rugpjūčio mėnesio grafiniai duomenys pateikiami žemiau esančioje lentelėje: