Antrasis Šiaurės Korėjos monarchas Kim Jong-ilas (gimė 1941 ar 1942 metais) buvo ne tik vienas didingiausių kovotojų su vadinamuoju kapitalizmu (laisvąja rinkos ekonomika), bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų imperializmu.
Jis buvo ir iškilus prancūziškų vynų, gero maisto mėgėjas bei išskirtinis Holivudo filmų žinovas. Teigiama, kad Kim Jong-ilas sąmoningai versdavo savo apsaugininkus žiūrėti "Asmens sargybinį" ("The Bodyguard", 1992) arba "Ugnies linijoje" ("In the Line of Fire", 1993).
"Saugokite mane taip, kaip savuosius klientus saugo Kevinas Michaelas Costneris (1955) arba Clintonas Eastwoodas Jaunesnysis (1930)", – sakydavo savo kariams didysis Šiaurės Korėjos vadas.
Vis dėlto reikia konstatuoti faktą, kad Kim Jong-ilas didybe ir nuopelnais neaplenkia pirmojo Šiaurės Korėjos faraono, savo tėvo Kim Il-sungo (1912–1994), prieš kurio taurumą nublanksta net saulės šviesa.
Gimė Kim Il-sungas netoli Pchenjano senoje patriotų, revoliucionierių ir kovotojų su imperialistinėmis bei kapitalistinėmis jėgomis šeimoje. Tėvai, seneliai, dėdės ir tetos – visi jie nenuilsdami kovėsi su užsienio agresoriais.
Kiekvieną vakarą giminės atstovai, narsiai rėkdami proletariato laisvės šūkius, puldavo į ataką, nuo kurios keliamo triukšmo imdavo drebėti visi giminės namo pamatai.
"Taip! Taip!", "Stumk smarkiau!", "Pirmyn! Į priekį!", "Dar kartą!" "Tuoj bus užbaigta industrializacija!" – garsiai šaukdavo rajone nuaidinčius šūkius vidurnakčio kovotojai.
Nors visų giminės atšakų egzistencija laviravo prie skurdo ir bado ribos, Kimo protėviai niekada neišsižadėjo visuomeninės veiklos bei sunkaus sąžiningo darbo. Svarbiausia jų vertybe buvo humanizmas ir jie niekada neatsisakydavo ištiesti pagalbos rankos kaimynams ar atsitiktiniams pašaliečiams.
"Galima gyventi be pinigų ir be maisto, tačiau be humanizmo neišgyvensi", – garsiai samprotaudavo giminės atstovai karta iš kartos.
Teigiama, kad ne kas kitas, būtent Kim Il-sungo prosenelis Kim Ung U (gimimo ir mirties datos nežinomos) anksčiau nei vakariečiai perprato grandininės reakcijos paslaptis. Būtent jis anksčiau nei Avramas Noamas Chomsky‘s (1928) suvokė, kad amerikiečiai yra imperialistinė jėga, siekianti savuoju kapitalizmu pavergti visą pasaulį.
Ką gi padarė Kim Ung U, pamatęs, kad į Korėjos vidaus vandenis įplaukia amerikiečių laivas "USS General Sherman" (1864)?
Jis iš pušies kankorėžių sukonstravo granatą ir sviedė ją į imperialistų laivą. Negirdėtą garsą ir nematytas bangas sukėlęs sprogimas itin išgąsdino laivo įgulą, tad ilgą laiką amerikiečiai Korėjos pusiasalio žemėse nesirodė.
Nors amerikiečių agresijos buvo išvengta, į Korėjos kraštus skverbėsi ir kitos jėgos. Kinai ir rusai korėjiečiams, žinoma, nenorėjo nieko blogo. Jie tik troško pasisemti iš pusiasalio gyventojų dvasinio taurumo, tačiau japonais vadinami žmonės buvo kas kita. Pikti ir klastingi japonai savo godumu ir kapitalistiniais polinkiais niekuo nenusileido amerikiečiams.
Iš pradžių japonai užpuolė Kiniją (1894–1895), vėliau Rusiją (1904–1905), ir vieniši Korėjos pusiasalio žmonės liko vienintelė jėga, galinti stoti į kovą su japonais. 1909 m. spalio 26 d. korėjiečių narsuolis, įkvėptas pasakojimų apie Kimo šeimos didybę, ryžosi drąsiai avantiūrai – Japonijos ministro pirmininko Hayashi Risuke (1841–1909) nužudymui.
1910 m. japonai oficialiai aneksavo Korėjos pusiasalį. Korėjiečiams imta diegti japonų kalbą ir kultūrą. Tūkstančiai vyrų buvo pašaukti į armiją arba uždaryti į priverstinio darbo stovyklas, o moterys paverstos sekso vergėmis.
"Reikia kažką daryti", – vieną vakarą savo žmonai tarė Kim Il-sungo tėvas ir prieš japonus nukreipto pogrindinio judėjimo įkūrėjas bei lyderis, krikščionis protestantas Kim Hyong-jikas (1894–1926).
"Ką reikėtų daryti, tavo manymu?" – savo vyro paklausė Korėjos moterų emancipacijos judėjimo įkūrėja ir lyderė Kang Pan-sok (1892–1932).
Kimas išsitraukė maišelį ir išėmė iš jo keistą daiktą, panašų į džiovintą mėsą.
"Žiūrėk, moterie, ką gavau iš "Sputnik" kompanijos prekeivių. Tai – paties Karlo Heinricho Markso (1818–1883) varpos galvutė. Sakoma, kad ją kadaise nukando žymus Airijos nepriklausomybės kovotojas Oscaras Wilde‘as (1854–1900), kai viešpats Marksas slėpėsi Soho kvartale Londone. O.Wilde‘as tai padarė tam, kad patobulėjus žmonijos technologijoms, būtų galima atgaivinti Karlą. Aš ją užsidėsiu, kai šį vakarą vykdysime penkmečio planą ir, įvykus apvaisinimui, tavo įsčiose kartu su mano sėkla pasklis viešpaties Markso dvasia, kuri atgims su mūsų vaiku."
Korėjos moterų emancipacijos judėjimo įkūrėja pakraipė galvą: "Nejaugi manai, kad tai geras sumanymas? Sakoma, jog tam Oscarui patiko vyrai. Garantuoju, kad ant viešpaties Markso varpos liko jo seilių, kuriose vis dar gyvena Oscaro polinkius platinančios bakterijos. Juk jos gali persiduoti naujagimiui ir gal net tau."
"Galvok, ką kalbi, moterie. Tas Oscaras buvo didis žmogus. Jis padėjo galvą, kovodamas už Airijos nepriklausomybę. Jis padarė viską, kad jo šalis liktų nepriklausoma nuo amerikiečių ir jų pakalikų britų žabangų", – klaikiai supykęs ant savo žmonos užriko pogrindinio judėjimo įkūrėjas bei lyderis.
Į pasaulį Kim Il-sungas atėjo 1912 m. balandžio 15 d. Vos pramerkęs akis, mažylis nusišypsojo savo bedante šypsena, kuri vėliau bus įamžinta visuose Šiaurės Korėjos plakatuose.
"Tu būsi didis Korėjos ir gal net viso pasaulio žmonių vadas. Tu išvalysi pasaulį nuo kapitalizmo ir amerikiečių bei priversi juos vertinti paprastą žmogų. Pavadinsiu tave Kim Song-ju, tam, kad tu taptum Korėjos ir žmonijos atrama", – taip pasakė pogrindinio judėjimo lyderis savo naujagimiui.
