-
Moterų padėtis kine: lygybė su išlygomis
Tyrimas įtraukia visus svarbiausius kino industrijos etapus: pasirengimą dirbti kine, darbą jame, galimybę gauti finansavimą kūrimui ir darbo įvertinimą, priklausomai nuo lyties.
Kur galia ir pinigai, moterų nėra daug
„Tyrimas leidžia įvertinti realią situaciją, kurioje matyti, jog ilgametražiame vaidybiniame kine moterų režisierių tesudaro 15 proc. Iki šiol neturime ilgametražio vaidybinio filmo nufilmuoto moters ar kuriam muziką būtų sukūrusi moteris kompozitorė. Kita vertus, tyrime fiksuojame ne tik statistiką, opias problemas, bet ir interpretuojame duomenis, lyginame padėtį Lietuvoje su kitomis šalimis. Fiksuojame ženklų teigiamą postūmį laike“, – apibendrino projekto iniciatorė, kino ir kultūros istorikė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
Pasak jos, pastebėta tendencija, jog per visą 1947–2017 m. laikotarpį moterims palankiausiomis sritimis išliko trumpametražis ir dokumentinis, be to, nekomercinis, įprastai valstybės finansuojamas kinas. Remdamosis kiekybinio tyrimo rezultatais, tyrėjos tai sieja su galių pusiausvyra.
Nors moterų padėtis kinta, tačiau tebėra daug sričių, kuriose lyčių lygybė šiuo metu dar nepasiekta.
„Ten, kur kine yra galia ir pinigai, moterų nėra daug. Ir atvirkščiai, kur galios ir pinigų nėra daug (pvz.: dokumentiniame kine), ten ir problemų dėl lyties žymiai mažiau. Vaidybinis ilgametražis kinas – tradiciškai laikomas didžiausią statusą turinčiu kino tipu, kuriame koncentruojasi daugiausia pinigų ir galios. Jame dominuoja vyrai. Nors moterų padėtis kinta, tačiau tebėra daug sričių, kuriose lyčių lygybė šiuo metu dar nepasiekta“, – reziumavo viena tyrėjų, psichologė dr. Jelena Šalaj.
Lygybė su išlygomis
Anot tyrėjų, tebesitęsiantį vyrų dominavimą rodo šie požymiai: žymiai didesnis vyrų aktyvumas teikiant paraiškas daugumoje filmų kategorijų ir, atitinkamai, ženkliai didesnė režisieriams vyrams suteikiama finansavimo dalis; režisierių vyrų dominavimas didesnį finansavimą gaunančiose kino industrijos srityse; nusistovėjęs finansinis mechanizmas, palankesnis vyrams, siekiantiems kurti vaidybinius filmus.
„Egzistuoja nemažai faktorių, kodėl moterims sunkiau įsitvirtinti kino industrijoje. Bendri 1996–2018 m. duomenys rodo moterų „nubyrėjimo“ tendenciją: studijas baigia daugiau kino profesionalių, nei jų įsitvirtina darbo rinkoje ir pasiekia įvertinimų už profesinius pasiekimus. Tai padeda paaiškinti darbo kine specifika ir motinystė: pirmiausia, darbo kino industrijoje pobūdis (ilgos, nenormuotos darbo valandos, negalėjimas planuoti, asmeninio ir profesinio gyvenimo sričių persidengimas) yra nepalankus moterims, ypač sukūrusioms šeimą ir turinčioms vaikų“ – sakė J. Šalaj.
Intuicija nepavedė – lyčių lygybės problemos kino industrijoje tapo viena labiausiai linksniuojamų temų visame pasaulyje.
Kita situacija – netiesioginė nelygybė, kai moteriai netiesiogiai nurodoma jos vieta. Pavyzdžiui, per stereotipinį vertinimą, kokius filmus turi ir gali kurti moterys. Kaip teigia viena interviu davusių kino profesionalių, iš moterų tikimasi subtilių ir emociškai išjaustų istorijų. Be to, į jas kaip darbuotojas nežiūrima taip rimtai kaip žiūrima į vyrus. Jaunos kino profesionalės dažnai jaučia, kad pasitikėjimą darbe jos turi užsitarnauti, įrodydamos savo vertę realiais darbais. Tuo tarpu jaunu vaikinu pasitikima iš anksto – kaip potencialiu talentu, nepaisant to, kad patirties jis dar neturi.
Savalaikis ir aktualus tyrimas ne tik Lietuvoje
„Pasakodama apie šį tyrimą visada pabrėždavau, kad didžioji dalis duomenų buvo surinkti dar prieš #MeToo bangą. Man būdavo svarbu, kad žmonės suvoktų kontekstą, kad tyrimo idėja kilo žymiai anksčiau nei #MeToo iškilo į viešumą. Šioje srityje kliovėmės nuojauta, kad reikia tai tyrinėti. Intuicija nepavedė – lyčių lygybės problemos kino industrijoje tapo viena labiausiai linksniuojamų temų visame pasaulyje“, – sakė viena tyrėjų, sociologė Sandra Zaidova.
Tyrimo grupė siekė, jog tyrimas būtų aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių bei Europos tyrimų kontekste. „Atlikdamos tyrimą stengėmės maksimaliai išnaudoti mūsų tyrėjų grupės tarpdiscipliniškumą. Kiekviena iš mūsų atstovaujame skirtingai disciplinai: Lina – kino istorikė, aš – psichologė, Sandra – sociologė. Tai padėjo mums atskleisti temą iš skirtingų perspektyvų bei pastebėti daugiau įvairių te-mos aspektų. Be to, tyrimas buvo atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su kino industrijos atstovais (-ėmis), nuolat pildomas, atsižvelgiant į kine dirbančių profesional(i)ų pastebėjimus“, – tvirtino J. Šalaj.
Ji pasakojo, jog vykdydamos projektą tyrėjos rėmėsi statistiniais tyrimais bei išanalizavo moterų situaciją ir jos kaitą Lietuvos kino kūrimo istorijoje nuo 1947 m iki dabar. Tuo tarpu kokybiniame tyrime buvo atlikti interviu su moterimis, kurių metu apklaustos dirbančios arba dirbusios Lietuvos kino industrijoje – iš viso 21 kino profesionale nuo 26 iki 73 metų.
Nors tokia tyrimo eiga ir kėlė savų iššūkių, galimybė pristatyti šio tyrimo rezultatus įvairiose tarptautinėse konferencijose Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje išryškino mūsų kultūrinės terpės ir paties tyrimo unikalumą. Kadangi Lietuva – mažos kino industrijos šalis, duomenų kiekiai joje, palyginus su kitomis šalimis, yra aprėpiami ir palyginami laike: turime unikalią galimybę palyginti moterų padėtį septynių dešimtmečių intervale, ją stebėti politinėje, ekonominėje, kultūrinėje kaitoje.
Detalūs atlikto tyrimo „Moterys kino industrijoje“ rezultatai – čia.
-
Į Lietuvą atvykti kviečiamoms Holivudo žvaigždėms svarbu ne tik honoraras 1
Didžioji dalis nuopelnų už tai keliauja sparčiai kylančiam Lietuvos kino industrijos atstovų meistriškumui, kiti – kultūrinėms iniciatyvoms, skirtoms žinomiems projektams bei žmonės pritraukti.
Viena iš ryškiausiųjų – Vilniuje organizuojamas kultinis populiariosios kultūros renginys „Comic Con Baltics“. Jau trečiuosius metus į Lietuvą Holivudo žvaigždes pritraukiančio renginio organizatorius Tomas Vievesis sako, kad pritraukti žinomus aktorius nėra taip sunku, jei jie žino, kad šalyje juos pasitiks įsitraukusi gerbėjų auditorija.
– Šiandien „Comic Con Baltics“ yra turbūt didžiausias populiariosios kultūros renginys Baltijos šalyse, tačiau tai dar gana jaunas, vos keletą metų skaičiuojantis renginys. Kaip gimė idėja imtis tokio projekto?
– Viskas prasidėjo nuo kelių mažesnių kino tematikos renginių. Pamatėme, kad žmonės noriai buriasi į renginius, susijusius su populiariąja kultūra, nors tokio tipo renginių praktika mūsų šalyje prieš keletą metų buvo dar beveik nevystyta.
Vis dėlto lemiamu veiksniu tapo apsilankymas „MCM London Comic Con“. Renginio mastas ir auditorijos įsitraukimas įkvėpė noro kažką panašaus atnešti į mūsų šalį. Ir nors mūsų renginys dar gana jaunas, vien pernai jame jau apsilankė beveik 15 tūkst. lankytojų. Tikime, kad populiariosios kultūros gerbėjų skaičius Lietuvoje yra dar didesnis ir šis skaičius ateityje tik augs.
– Skaitytojams dar nesusipažinusiems su comic con konceptu, kaip galėtumėte apibūdinti, kas yra „Comic Con Baltics 2019“?
– Tai viskas, ką mes mėgstame apie populiariąją kultūrą. Jau klasika tapę bei vos ekranus išvydę užsienio ir Lietuvos filmai, susitikimai, pokalbiai, autografai ir nuotraukos su garsiais Holivudo aktoriais, komiksų kūrėjais. Tai ir cosplay, ir kompiuteriniai žaidimai, ir šeimų bei apsipirkimo erdvės, naujausios technologijos ir įspūdingos filmų dekoracijos. Ir viskas vienoje, milžiniškoje 16 tūkst. kvadratinių metrų erdvėje.
– Jūsų, kaip organizatoriaus nuomone, kuo lietuviškasis „Comic Con Baltics“ skiriasi nuo didžiųjų Londono, Niujorko, San Diego comic con renginių? Kuriose srityse prilygstame, o kuriose dar nusileidžiame legendiniams užsienio renginiams?
– Londono, Niujorko, San Diego ir kiti comic con vyksta jau ne vieną ir ne du dešimtmečius, tad mes dar turime laiko juos prisivyti. Kartu su jais yra išaugusi ne viena karta, o ir patys renginiai jau tapę tikra tradicija. Tuo tarpu dar keletą metų atgal nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse mes nebuvome turėję nieko panašaus. „Comic Con Baltics“ yra pirmasis tokio pobūdžio renginys mūsų regione ir mes labai džiaugiamės, kad kasmet jis suvienija vis daugiau populiariosios kultūros fanų.
Ir vis dėlto dar labiau motyvuoja tai, kad mūsų renginį aplankiusios pasaulinio lygio žvaigždės, išvykdami negaili, atrodo, tikrai nuoširdžių pagyrų.
Ir vis dėlto dar labiau motyvuoja tai, kad mūsų renginį aplankiusios pasaulinio lygio žvaigždės, išvykdami negaili, atrodo, tikrai nuoširdžių pagyrų. Štai vienas iš praėjusių metų svečių, „Karibų piratų“ žvaigždė Kevin McNally po renginio sakė, kad pagal organizuotumą, dydį, žmonių bendravimą, „Comic Con Baltics“ nenusileidžia net jo lankytam didžiajam „Atlanta Dragon Con“ renginiui JAV.
– Kalbant apie renginį aplankiusias ir dar tik aplankysiančias žvaigždes – ar lengva jas pritraukti? Kokie iššūkiai kyla bandant pakviesti mums visiems puikiai žinomus aktorius ir kūrėjus?
– Užmezgus kontaktą, inicijuoti aktoriaus atvykimą nėra sudėtinga užduotis. Kiek sudėtingiau – turėti pakankamai svorio gauti jo sutikimą. Ir šioje vietoje aš turiu omenyje ne tik biudžetą. Tam tikri aukštesnio lygio aktoriai sutinka atvykti tik nuo tam tikro lankytojų skaičiaus. Dėl šios priežasties galima teigti, kad išreikšdami norą dalyvauti renginyje iš anksto, lankytojai gali lemti kokio lygio žvaigždės atvyks.
– O ar lengva su jais bendrauti? Ar reikalavimų organizatoriams sąrašas būna didelis?
– Turiu pripažinti, kad didžioji dalis iki šiol mūsų renginį aplankiusių aktorių, komiksistų ir filmų kūrėjų išsiskyrė tikrai maloniu ir paprastu bendravimu. Atitinkamai, negaliu pasakyti, kad aktorių reikalavimai būtų itin dideli. Daugiausiai dėmesio įprastai skiriama skrydžio kokybei – dauguma svečių išskiria verslo ar pirmosios klasės bilieto būtinybę. Tiesa, kartais bilieto kaina gali siekti net pusę aktoriaus honoraro dydžio.
Apskritai, didžiausi reikalavimai atkeliauja iš agentūrų. Ir tai natūralu – jie nori suteikti aukščiausio lygio sąlygas savo atstovaujamam klientui. Tuo tarpu į renginį atvykęs aktorius ar kūrėjas dažnai yra gerokai paprastesnis, lengvai bendraujantis ir be jokių didelių reikalavimų.
– Kokia didžiausia žvaigždė iki šiol gerbėjus Lietuvoje aplankiusi „Comic Con Baltics“ dėka?
– Sunku būtų išskirti vieną. Garsiausiųjų sąraše neabejotinai rikiuojasi Gimli personažą „Žiedų valdovo“ filmuose įkūnijęs John Rhys-Davies, Gibsą „Karibų piratuose“ vaidinęs Kevin McNally bei charizmatiškoji pirmųjų metų renginio žvaigždė, žmogų-orkestrą „Policijos akademijoje“ įkūnijęs Michael Winslow.
– Pirmasis renginys įvyko 2017 metais. Kaip skiriasi pirmojo renginio organizavimas ir jo organizavimas dabar? Ar turite ambicijų renginį dar labiau auginti, ar plėsti ateityje?
– Žiūrint atgal turiu pripažinti, kad pirmieji dveji renginio organizavimo metai buvo tarsi testas, susipažįstant su tuo, kokios temos yra įdomios Baltijos šalių populiariosios kultūros fanams. Na, o kuo daugiau mes sužinome apie mūsų auditorijos pomėgius, tuo labiau auga ir renginio kokybė – kviečiame aktorius iš Baltijos šalyse pačių populiariausių pasaulinių kino ir TV projektų, ieškome labiausiai mūsų auditoriją dominančių komiksų kūrėjų, kino dekoracijų, kompiuterinių žaidimų ir technologijų.
Na, o jau artimiausioje ateityje planuojame žengti didelį ir reikšmingą plėtros žingsnį pirmyn. Tad sekite naujienas – apie tai pranešime jau labai, labai greitai.
– Kokie didžiausi iššūkiai iškyla organizuojant tokio mąsto renginį?
– Esame jaunas, augantis, tačiau tikrai didelio masto renginys, tad bene pagrindinis iššūkis – krūvį suderinti su žmogiškaisiais ištekliais. Nuolatinę visus metus dirbančią komandą sudaro iki 10 žmonių, o atsakomybė ir darbų apimtis ant šių pečių krenta tikrai didelė. Tačiau galime pasidžiaugti, kad artėjant renginiui mūsų komanda išauga kone keliasdešimt kartų. Už tai visada nuoširdžiai dėkojame mūsų superherojams – savanoriams ir partneriams.
– Su kokiais pasaulinio lygio svečiais lankytojai galės pabendrauti šiemet? Ar jau paskelbtos visos atvykstančios žvaigždės?
– Šiuo metu mūsų sekėjams žinoma tik dalis renginyje dalyvausiančių aktorių ir komiksų kūrėjų, tačiau stebintys renginio naujienas jau tuoj pamatys dar ne vieną jiems pažįstamą veidą. Tuo tarpu, jau dabar kompiuterinių žaidimų gerbėjai gali ruoštis gyvai pabendrauti su žaidimo „GTA V“ žvaigžde, Trevorą įkūnijusiu aktoriumi Steven Ogg. Taip pat filmų bei serialų gerbėjų lauks viena ryškiausių serialo „Vikingai“ žvaigždžių Georgia Hirst. Internetinių komiksų gerbėjų – bene didžiausią sekėjų auditoriją socialiniuose tinkluose turintys ir mums visiems puikiai pažįstami „Cyanide&Happiness“ ir dar daugelis neskelbtų, tačiau visame pasaulyje garsių kūrėjų bei aktorių.
– Galiausiai, jei galimybės neribotų, ar yra svečias (-iai), kurį (-iuos) svajojate pakviesti labiausiai?
– Nuo pat pirmųjų metų tyliai sau svajojame po „Comic Con Baltics“ stogu suburti kiek įmanoma daugiau visame pasaulyje puikiai žinomų lietuviškų šaknų turinčių Holivudo aktorių. Tai galėtų būti tokios skambios pavardės kaip Robert Downey Jr., Jason Sudeikis, Robert Zemeckis, Sean Penn, John C. Reilly.
Kiekvienas atėjęs į renginį prisideda, kad kitais metais jis taptų dar didesnis ir dar įdomesnis. Tad kad svajonės taptų realybe mums tereikia nuolat augančios ir didėjančios renginio bendruomenės!