Kaip penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripu užsikrėtusių dviejų kirų gaišenos rastos Molėtų rajone esančiame Išnarų ežere.

Anot VMVT, virusu užkrėstos vietos pažymėtos informaciniais ženklais. Pamačius informacinį ženklą, jog teritorija užkrėsta paukščių gripu, rekomenduojama nesilankyti toje teritorijoje, kadangi kyla pavojus pernešti virusą į naminių paukščių ūkį bei virusą išplatinti plačiau po teritoriją.

Apsilankius tokioje teritorijoje rekomenduojama dezinfekuoti avalynę bei aprangą, nusiplauti rankas, nesilankyti naminių paukščių vietose neatlikus asmeninės higienos.

Pamačius laukinių paukščių gaišenas, apie tai prašoma informuoti VMVT trumpuoju numeriu 1879.

VMVT pranešė informavusi Molėtų rajono savivaldybę apie nustatytą paukščių gripo protrūkį bei ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.

Klaipėdos rajone, Ketvergiuose esančiame Kalvių tvenkinyje, sutvarkius salas, ornitologai skaičiavo, kad per dvejus metus čia įsikūrė 140 žuvėdrų porų, nors prieš kelerius metus čia šių paukščių buvo likusi vos viena pora. Tačiau pernai džiaugtasi rezultatais, o šiemet vaizdas sukrečia – tvenkinio salų pakrantės nuklotos gaišenomis. Daugiausia – kirų, jų gali būti keli šimtai.

„Tupėdavo kiras prie kiro, tikslaus skaičiaus nežinome, bet būdavo keli tūkstančiai porų. Dabar mes matome, kad pagal tą tankumą, kuris buvo anksčiau, yra linkę maždaug trečdalis tų paukščių“, – sakė ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai stebi, kad ir šalia kirų gyvenančių retų upinių žuvėdrų likę tik vienoje saloje. Pernai jos karaliavo trijose. Neabejojama, kad pavojingu paukščių gripu žuvėdras ir užkrėtė kirai.

„Kur yra atviresnės pakrantės, tai tiesiog paukščiai ieško užuovėjos, saugesnės vietos atsigerti ar tiesiog eina prie vandens ir ten jau gauna galą. Kiti paukščiai lizduose ir beperėdami nudvesia“, – pasakojo J. Morkūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Upinių žuvėdrų čia likę daugiau nei puse. Ir kitur Lietuvoje, kur ornitologai saugo žuvėdrų kolonijas, ta pati bėda.

„Sartų regioniniame parke irgi matome, kad perinčių žuvėdrų porų skaičius mažėja, lizdai lieka tušti. Praeitą savaitę buvo suskaičiuota apie 20–30 negyvų jauniklių ir septynios upinės žuvėdros. Kretuono saloje irgi matome, kad gaišta upinės žuvėdros. Kentų žuvininkystės tvenkinio salose, kur peri, taip pat“, – vardijo ornitologas.

Manoma, kad po paukščių gripo kolonijos vėl atsistatytų, prireiks daugmaž penkerių metų.

Nesąmonė. Ateina gamta, gamta pati išsivalys, pati atsistos, nereik trukdyt.

Kadangi žmonės salose paukščių gaišenų nemato – lipa į tvenkinį maudytis ir sako nepastebintys, kad paukščių čia mažėja.

„Į mano prūdą atskrenda ir taip, kad aš nepasakyčiau. Čia yra blefas“, – užtikrintai rėžė prie tvenkinio besimaudančius vaikus prižiūrėjęs vyras.

„Tai netikit, kad paukščių gripas šienauja?“ – klausė žurnalistė.

„Ne, netikiu. Aš niekuo netikiu. Čia yra žmonių fantazijos, tikrai“, – nepasidavė jis.

„Nieks nesumažėjo, viskas yra labai gerai. Nepatinka, važiuokit į miestą, užsidarykit ir sėdėkit. O čia yra gamta“, – tvirtino kita moteris.

„Sako gaišta čia labai žuvėdros ir kirai, gripas įsisuko“, – apie situaciją papasakojo žurnalistė.

„Nesąmonė. Ateina gamta, gamta pati išsivalys, pati atsistos, nereik trukdyt“, – tokia pat užtikrinta buvo ji.

Veterinarijos specialistai įspėja, kad patogenišku paukščių gripu užsikrėsti gali ne tik naminiai paukščiai, bet ir žmonės, o požymiai tokie, kaip ir įprasto gripo.

„Ten nesimaudyti, kur gaišenos yra. Radus tokį paukštį, pranešti mūsų tarnybai nemokamu telefonu. Mes dažniausiai imame mėginius, kur nauji telkiniai, ir, pavyzdžiui, Kalvių tvenkinyje jau beprasmiška imti, nes ten jau židinys yra. Nesiartinti prie vandens, nemaitinti paukščių, nes maitinant jų daugėja ir gali vėl vienas nuo kito užsikrėsti, taip gali platinti“, – perspėjo žmones Maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valentinas.

Labai patogeniškas paukščių gripas nustatytas jau septyniuose Lietuvos rajonuose, taip pat virusas sparčiai plinta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Židinių vietose nerekomenduojama lankytis žmonėms.

Buvo nustatyta, kad tai – labai didelio patogeniškumo paukščių gripo A tipo H5N1 potipio virusas. Jis, anot specialistų, žmonėms nėra pavojingas, tačiau paukščiams – mirtinas, juo užsikrėtę gali išmirti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

Prieš tai buvo viešai paskelbta, kad paukščių gripo atvejai užfiksuoti Klaipėdoje, tačiau VMVT Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža šią informaciją paneigė.

„Įvyko klaida. Paukščių gripas buvo nustatytas trims kirams, kurie buvo paimti prie Medsėdžių kaimo esančiuose karjeruose. O Klaipėdoje iš Jurginų gatvės buvo paimtas vienas kiras, bet tyrimo atsakymas buvo neigiamas. Tad Klaipėdoje paukščių gripo šiuo metu nėra, bet gali atsirasti. Taip pat šią savaitę, pirmadienį, prie Ketvergių esančiuose karjeruose buvo išgaišę kirai, paėmėme mėginius ir, tikėtina, kad ten irgi bus paukščių gripas“, – teigė A. Bauža.

Keturios rudagalvių ir paprastų kirų gaišenos buvo rastos ir Plungėje, Gondingos hidroelektrinės tvenkinyje.

Pranešta, kad VMVT, gavusi tyrimų rezultatus, nedelsiant ėmėsi visų neatidėliotinų priemonių – virusu užkrėstose vietose pastatė informacinius ženklus ir priminė, kaip elgtis, norint apsisaugoti: nesilankyti vietose, pažymėtose užrašu „LPPG užkrėsta vieta“, nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su jais.

„H5N1 tipas žmonėms nėra tiesiogiai pavojingas, bet galimybė užsikrėsti visada išlieka. Virusas gali mutuoti. Piliečiams, pamačiusiems nugaišusius paukščius, nebūtinai kirus, bet ir gulbes, žąsis, antis, reikia kreiptis į VMVT arba Bendrąjį pagalbos centrą“, – pažymėjo A. Bauža.

Rekomenduojama nelaikyti lauke naminių paukščių, taip pat laikytis griežtos asmens higienos, nesilankyti naminių paukščių laikymo vietose.

Taip pat rekomenduojama laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose, nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

Paukščių gripu sergantis paukštis atpažįstamas pagal šiuos simptomus: nelesa, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.

VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.

– Kas daugiau žinoma apie šį Marijampolės atvejį?

– Marijampolės savivaldybėje tai yra jau antras atvejis šiais metais. Rudagalviams kirams buvo nustatytas būtent šio potipio H5N1 paukščių gripas. Lietuvoje tai nėra pirmas kartas. Praeitais metais turėjome masinę kirų gaišimo vietą šalia Kauno – vadinamoje Žuvėdrų saloje. Surinkome apie 800 vienetų šių nugaišusių paukščių. Tai yra pasikartojantis variantas, o tai reiškia, kad šio potipio viruso koncentracija Lietuvoje jau yra ir gali pasikartoti bet kurioje šalies vietoje, nes paukščiams nėra sienų, jie migruoja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek kritusių kirų radote Marijampolėje?

– Šįkart per pirmą kartą – tik aštuonis vienetus, o antrą kartą lygiai toje pačioje vietoje – dar keturis. Ta privačiai įmonei priklausanti teritorija buvo išdezinfekuota. Deja, ne visas vietas įmanoma gerai išdezinfekuoti, kad sumažintume to viruso koncentraciją.

– Anksčiau kirai nesirgo paukščiu gripu, tai kažkas nauja?

–  Atskrisdavo kiti sparnuočiai, apsikrėtę kitokio potipio paukščių gripu. 2017 metais turėjome gulbių, nugaišusių nuo paukščių gripo. Stebime, kad ne tik pas mus, bet ir Europoje formuojasi tam tikras pogrupis. Tai reiškia, kad virusas keičia savo molekulines savybes ir prisitaiko vis prie platesnio spektro paukščių rūšių. Dabar ypač kirai yra imlūs šiam virusui. Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų. Atrodo, sveiki, galima prie jų prieiti, pasigrožėti upėse, ežeruose, bet iš tiesų jie gali būti viruso nešiotojai ir platintojai. Nuo jų įmanoma užsikrėsti paukščių gripu.

Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų.

 

– Kaip šis virusas pernešamas į paukščių fermas?

– Labai paprastai. Tai vyksta arba tiesioginio kontakto būdu, kai naminiai paukščiai kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Dažniausiai tai būna maži ūkiai, naminiai paukščiai laisvai vaikščioja laisvėje. Taip pat virusas persiduoda ir per  sergančių laukinių paukščių išmatas, kitas išskyras. Naminiai paukščiai nuo šio viruso labai greitai nugaišta, kartais užtenka ir vienos paros. 

– Dideliam verslui tokiu atveju gresia dideli nuostoliai?

– Dideli nuostoliai atsiranda iškart, kai nustatomas bent vienas paukščių gripo protrūkis. Nepriklausomai nuo to, ar yra didelis ūkis, ar mažas šeimos, kur laikomos kelios vištos, iškart uždedami apribojimai 3–10 km spinduliu. Prekyba uždraudžiama. Ir trisdešimt dienų iš komercinių paukščių vietų paukščiai ar paukščių gaminiai negali būti išvežti iš teritorijos. Draudžiama prekiauti jų kiaušiniais, paukščių mėšlu ir pan.

–  Ar ši viruso H5N1 atmaina yra pavojinga žmonėms?

–  Visi virusai pavojingi, ne jie linkę keisti savo savybes, mutuoti, prisitaikyti prie naujos terpės. Tad pasakyti, kad pavojaus nėra, negalime. Kalbant apie žmones ir galimybę užsikrėsti, vis dėlto tai laikoma mažos rizikos virusu. Tačiau yra didelė rizika užsikrėsti paukščiams.

Kaip trečiadienį BNS nurodė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gaišenos aptiktos prieš kelias dienas Marijampolėje.

Tyrimams atrinkus aštuonis nugaišusius paukščius, nustatyta, kad jie buvo užsikrėtę H5N1 potipio labai patogenišku paukščių gripo virusu.

„Tai šiemet pirmas paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje Lietuvoje“, – nurodė tarnyba.

VMVT teigimu, rudagalviai kirai – viena iš kelių kolonijas sudarančių jūrinių paukščių rūšių, kurie yra labai imlūs šiam paukščių gripo potipiui, todėl galimi dideli gaišimai šių paukščių perėjimo vietose.

Paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

Praėjusiais metais vienoje iš didžiausių rudagalvių kirų perėjimo vietų Kauno rajone esančio Krivėnų tvenkinio saloje ir pakrantėse dėl paukščių gripo išgaišo beveik tūkstantis kirų.

„Paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Kontaktas su laukiniais paukščiai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių virusas patenka ir į naminių paukščių laikymo vietas“, – teigė VMVT.

Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.

Nuo ligos gali nugaišti visi ūkyje laikomi paukščiai.

Šiemet nuo paukščių gripo jau nukentėjo ir naminių paukščių augintojas, kurio ūkyje Varėnos rajone išgaišo visi auginti naminiai paukščiai.

Nuo paskutinio atvejo, kuomet virusas buvo patekęs į naminių paukščių ūkį, jau buvo pradėję daugiau nei dveji metai.

Lesina lyg paukštyne

Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.

„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.

Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ką blogo darau?“

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.

Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.

„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.

Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.

„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.

Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Mėtyti maistą draudžiama

Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?

Nori jaustis reikšmingi

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.

„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.

Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.

„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.

Nepalankus scenarijus tikėtinas

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, nuvykus į vietą buvo rastas leisgyvis kirų jauniklis, kurio būklė šiuo metu stebima.

"Neseniai gavome pranešimą iš aplinkosaugininkų, kad Palangoje buvo rasti trys kirai, du iš jų negyvi, o jauniklis gyvas. Nuvažiavome, negyvų neberadome, bet parsivežėme jauniklį ir laikome jį narvelyje. Paimsime iš jo mėginį ir siųsime laboratorijai tyrimams. Pastarąjį kartą paukščių gripo atvejis buvo nustatytas Šilutėje vienai ančiai", – teigė V.Valantinas.

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio teigimu, minėta kirų rūšis yra labai imli paukščių gripui. Taip gali būti dėl to, kad šiuo metu tęsiasi kiaušinių perėjimo laikotarpis.

"Kauno rajono atvejis parodė, kad rudagalviai kirai yra tam labai imlūs, gaišta ištisos jų kolonijos. Kadangi šis laikas yra kaip tik toks, kai jie yra atsivedę vaikų ir pradeda sklisti plačiau po Lietuvą, tai tikrai galima tikėtis, kad ne vienoje savivaldybėje bus ir daugiau ligos atvejų. Prasideda migracija, bent jau vietinė. Kirai pradeda sklisti ieškodami maisto, tai realiai galime tikėtis ir labai nepalankių scenarijų", – nurodė pašnekovas.

Gaišenų liesti negalima

Kiek laiko gyvena užsikrėtęs paukštis, priklauso nuo jo imuniteto. Dažnai sparnuotis nugaišta per penkias dienas nuo apsikrėtimo. Tačiau per tas kelias dienas virusą išnešioja po daugelį teritorijų ir užkrečia kitus paukščius.

Anot M.Masiulio, gulbės, antys, žąsys gali būti tik viruso nešiotojos, kurios nenustips nuo šios ligos, bet ją perneš dideliais atstumais.

Nors žmonėms paukščių gripas nepavojingas, patariama laukinių paukščių nelesinti ir neturėti su jais tiesioginio kontakto.

"Kauno rajono atvejis parodė, kad rudagalviai kirai yra tam labai imlūs, gaišta ištisos jų kolonijos", – sakė M. Masiulis.

"Tikrai nereikia liesti gaišenų, gelbėti silpnų vandens paukščių. Apie tokius atvejus reikėtų pranešti VMVT, yra veikianti nemokama telefono linija. Neužtenka nurodyti ežero ar vandens telkinio pavadinimo, nes kai kurie jų yra dideli ir visas pakrantes apžiūrėti yra sudėtinga. Būtų idealu, jei būtų galima nurodyti koordinates, nes pagal jas būtų galima daug paprasčiau orientuotis", – sakė M.Masiulis.

Vengti bet kokio kontakto

Tačiau didžiausia grėsmė – naminiams gyvūnams, kurių netekdami kai kurie žmonės kartu praranda ir pragyvenimo šaltinį.

"Naminiai gyvūnai yra ypač imlūs šiam virusui, jų gaišimas siekia iki šimto proc., tai yra per labai trumpą laikotarpį visi ūkyje laikomi paukščiai gali nustipti. Tai dideli ekonominiai nuostoliai, ypač didiesiems paukštynams ir kiekvienam, kuris laiko paukščius. Paukščiai juk iš oro neatsiranda, už juos yra mokami pinigai. Čia kiekvieno privatus turtas. Šiuo laikotarpiu patariame saugoti savo paukščius, neišleisti į atvirus vandens telkinius, kur jie gali turėti kontaktą su laukiniais vandens paukščiais", – pabrėžė Skubios veiklos skyriaus vedėjas.

Dėl jų neįmanoma miegoti atvertais namų langais, tad tenka rinktis – kęsti alinantį karštį uždarame kambaryje arba atvėrus langą klausytis nesibaigiančių sparnuočių klyksmų.

Socialiniuose tinkluose žmonės skundėsi, kad net gulint ligoninėje nėra ramybės – už palatos langų ištisą naktį vyksta kirų koncertas, neleidžiantis pacientams išsimiegoti.

Tad pavargusiam nuo garsų klaipėdiečiui kilo klausimas, galbūt įmanoma šiuos nepageidaujamus svečius kaip nors išprašyti?

Pasak Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Vytauto Jusio, nieko čia nepadarysi.

Daugumai žmonių galbūt būtų geriausia, kad visi paukščiai būtų išnaikinti ir kad gamta būtų sterili, nors patys palieka šiukšlių konteinerius atidarytus.

"Daugumai žmonių galbūt būtų geriausia, kad visi paukščiai būtų išnaikinti ir kad gamta būtų sterili, nors patys palieka šiukšlių konteinerius atidarytus, ir kirai būriais ten skraido bei maitinasi. Nieko su jais nedarykite, o ir neįmanoma nieko padaryti", – sakė V.Jusys.

Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas primena, kad šiuo metu vyksta kirų jauniklių perėjimo laikotarpis, dėl to ir girdimi tokie garsai.

"Greitu metu jaunikliai pradės šokinėti nuo stogų, gali nušokti ir ant žemės, tad tėvai intensyviai juos gins. Kuo didesnis jauniklis, tuo didesnis kiro prisirišimas prie savo jauniklio. Reikia išlaukti šį periodą, o padaryti nelabai yra ką. Vienintelis dalykas norint kažką daryti – kitais metais, jeigu labai kažkam trukdys, tiesiog neleisti paukščiams perėti – pastatyti vėliavėles, pakabinti aitvarus arba plėšrių paukščių siluetus, kad jie vengtų tos vietos", – pasakojo V.Eigirdas.

Jis pabrėžė, kad kai lizdai susukti, net įstatymai draudžia juos ardyti. O kiek laiko tęsis paukščių keliamas triukšmas, kol kas nežinia.

"Tai priklauso nuo to, kada jaunikliai išperėti. Jeigu jaunikliai jau dideli, ilgai netruks, apie porą savaičių ir išskris. Bet jeigu mažesni, gali trukti ir iki mėnesio. Skirtinguose regionuose skirtingai peri", – sakė V.Eigirdas.

Blogai būtų ir tuo atveju, jeigu žmonės imtų baidyti suaugusius kirus, tuomet jaunikliai žūtų, o tai, pagal įstatymus, irgi būtų laikoma nusižengimu.

Tai jau šeštas laukiniams paukščiams nustatytas paukščių gripo atvejis šalyje, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Europoje dar šiemet paukščių gripas šios rūšies paukščiams buvo nustatytas Olandijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Belgijoje, tačiau Lietuvoje – tai pirmą kartą istorijoje.

Šią savaitę VMVT specialistai, po gauto pranešimo apžiūrėję Kauno rajono Krivėnų tvenkinyje esančią Žuvėdrų salą, aptiko masiškai kritusių kirų gaišenas. Ištyrus mėginius, įtarimai, kad nugaišę kirai buvo užsikrėtę paukščių gripu, pasitvirtino. Apie atvejį informuota Kauno rajono savivaldybė, aplinkinės seniūnijos, teritorija paženklinta. VMVT specialistai pradėjo vykdyti viruso židinio likvidavimo darbus.

LNK reportažas:

„Po pasitvirtinusio viruso atvejo vėl nuvykę į teritoriją pamatėme gana sukrečiantį vaizdą. Saloje suradome jau daugiau nei tūkstantį išgaišusių paukščių. Didžiąją dalį gaišenų surinkome, tačiau virusas yra labai patogeniškas, tikėtina, kad išgaiš visi saloje besibūriuojantys kirai. Priemonių, kaip apriboti laukinių paukščių patekimą į ligos židiniu tapusią salą, nėra, todėl vykdysime stebėseną, periodiškai vyksime surinkti gaišenų bei atlikti dezinfekcijos darbų. Imsimės visų reikalingų priemonių, kad židinys neplistų toliau“, – sakė VMVT skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kaip pažymima VMVT pranešime, Žuvėdrų saloje peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi retos žuvėdrų bei kitų paukščių rūšys, paukščių koncentracija čia ypač didelė. Nors aplink teritoriją komercinių paukščių ūkių nėra, netoliese esančių kaimų gyventojus VMVT specialistai įspėja stebėti savo auginamus naminius paukščius, neleisti jų į lauką, labai griežtai laikytis biosaugos priemonių.

Gyventojų taip pat prašoma nesilankyti šalia esančiose poilsio aikštelėse, kitose laukinių paukščių būriavimosi teritorijose, ypač jei jos prie vandens telkinių. Nors virusas nėra pavojingas žmogaus sveikatai, apsilankius užkrėstoje teritorijoje virusą galima parnešti ir užkrėsti naminius paukščius. VMVT specialistai perspėja rastų paukščių gaišenų neliesti, o apie jas pirmiausia pranešti tarnybai.

Siutina lesintojai

"Kiek galima, baikite lesinti paukščius, nespėju plauti automobilio, jis visas nudergtas paukščių išmatomis", – piktinosi vyriškis.

Pasirodo, gyventojai dažnai nepatenkinti kaimynais, kurie rodo neapgalvotą meilę gyvūnams.

Dažniausiai skundžiamasi kačių mylėtojais, tačiau ir paukščių lesintojai sulaukia aplinkinių pykčio.

Prie Vingio gatvės pasažo esanti autobusų stotelė pašalus nuolat kažkieno barstoma grūdais ar duonos likučiais.

Būna tų skundų, tik bėda ta, kad miesto tvarkos taisyklėse neparašyta, jog draudžiama lesinti paukščius.

Šioje vietoje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys turgelio prekybininkai taip pat pyksta dėl vietos gyventojų meilės balandžiams. O šio rajono gyventojai autobusų turi laukti mindžiodami po paukščių išmatas.

Gyventojų rūstybės sulaukia ir kirai.

Šių paukščių skleidžiami čaižūs garsai erzina miestiečius vasaros naktimis, kai žmonės miega pravirais langais. Tokius skundus reiškė M. Mažvydo alėjos gyventojai.

Netoli Skulptūrų parko esančių namų gyventojai prašė valdžios kaip nors tvarkytis su medžiuose gyvenančiais kovais ir varnomis. Šių paukščių spiečiai taip pat neduodavo ramybės, o parko prieigose stovintys automobiliai per naktį būdavo apdrabstyti paukščių išmatomis.

Kačių mylėtojams – baudos

"Kirai – uostamiesčio dalis. Natūralu, kad jie čia skraido. Būna tų skundų, tik bėda ta, kad miesto tvarkos taisyklėse neparašyta, jog draudžiama lesinti paukščius. Nebent galime kalbėti apie šiukšlinimą. Kažkas juk barsto viešoje vietoje maisto likučius. O štai už katinų šėrimą tam nenumatytose vietose yra sankcijos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Jis priminė, kad už kačių šėrimą numatomos baudos.

"Pirmą kartą dažniausiai apsiribojama įspėjimu. Tačiau pakartotinai pažeidus taisykles galima sulaukti baudos nuo 30 iki 120 eurų. Įkliuvus dar kartą, būtų skirta didesnė bauda – nuo 120 iki 230 eurų", – dėstė L. Lapinskas.

Gadina mašinų paviršių

Paklaustas, ar nevertėtų mieste uždrausti lesinti paukščius, L. Lapinskas prisiminė, kad tokių bandymų būta.

"Aš suprantu, kad žmogus patiria nuostolių dėl gadinamo automobilio. Bet, kiek pamenu, bandymai uždrausti paukščių lesinimą taip ir nebuvo įgyvendinti", – sakė L. Lapinskas.

Automobilių remonto meistrai aiškina, kad paukščių išmatos gali rimtai apgadinti automobilio apdailą.

Esą paukščių išmatos – ypač pavojingos karštais orais, nes saulės kaitroje dažai ir lakas plečiasi, šiek tiek suminkštėja, o išmatos išdžiūva.

Tamsiu paros metu automobilio paviršius vėsta, tad tose vietose, kur yra paukščių išmatų, lakas ir dažai gali būti pažeisti, dažnai atsiranda dėmių.

Paukščių išmatos yra chemiškai agresyvių organinių rūgščių mišinys, kuris labai mažai tirpsta vandenyje.

"Ne tik kates, bet ir balandžius mėgsta pamaitinti geradariai. Esame sulaukę skundo dėl Reikjaviko gatvės gyventojos, kuri nuolat lesindavo paukščius. Žmonės skundėsi, kad balandžiai sienas ir langus nudergia. Kaimynai rašė skundus. Tą kartą užteko pasikalbėti su gyventoja", – pasakojo L. Lapinskas.