Sausio 31 d. apie 14.40 val. pastebėta, kad Kaune, Savanorių pr., iš kirpykloje pakabintos striukės pasisavinus automobilio „Audi A5 Sportback“ užvedimo raktelį, iš netoliese esančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo „išvykta“ svetimu automobiliu. Padaryta turtinė žala siekia kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų. Nedelsiant informavus policijos pareigūnus pradėti automobilio paieškos veiksmai.

Sekant karštais pėdsakais, policijos pareigūnai apie 15.30 val. Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Miško gatvėje, rado ieškotą automobilį „Audi A5 Sportback“, kurio viduje prie vairo sėdėjo vyras, gimęs 1997 metais. Jis – sulaikytas, o automobilis gražintas savininkui. Sulaikytas Kauno rajono gyventojas, žinomas policijos pareigūnams už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas.

Kauno apskrities pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno prokurorai.

Šiuo metų ir žmonių, ir šunų kirpyklose darbo – dvigubai.

„Per Kalėdas lygiai toks pat darbymetis šunų kirpyklose, kaip ir žmonių kirpyklose“, – pasakojo šunų kirpyklos Panevėžyje savininkė Kristina Pilė.

Kadangi šunys puošiami Kalėdoms, klausimas, kaip su gyvūnais elgiamasi prie Kūčių stalo.

„Kai šeimos narys laužia kalėdaitį, taip ir šuo kaip šeimos narys. Nekyla klausimų“, – užtikrintai sakė kalbintas panevėžietis Benas. Jis teigia, kad niekas iš jo aplinkos dėl kalėdaičio šuniui nepriekaištauja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gal anksčiau ir būdavo, bet dabar jau nebe“, – tikino Benas.

„Tai gyvas daiktas, kaip pasakyt. Ar žmogus, ar gyvūniukas, tai irgi ir širdutę turi, viską jis“, – dalijosi kitas Panevėžio gyventojas, Artūras.

Kas kalėdaičio negauna, remia ne religinės priežastys.

„Duodavom, bet dabar neduodam dėl sveikatos. Jei ne sveikata, duotume“, – tikino Aurimas.

Tai gyvas daiktas, kaip pasakyt. Ar žmogus, ar gyvūniukas, tai irgi ir širdutę turi, viską jis.

Tam prieštaraujančių, šunų kirpykloje – mažuma.

„Galima mylėt ir be kalėdaičio davimo, taip. Prie stalo galim irgi priimti, o vietoje kalėdaičio šuniukui duoti jo skanėstą, tarkim“, – sutiko šunų kirpėja Linėja.

Atsitiktinai kalbinta tikinčioji pasibaisėjo.

„Taigi šventas daiktas. O tai ant kūčiukų ir ant tų atvaizduota kaip kūdikėlis Jėzus gimsta, visur viskas atvaizduota. O dabar šunims duoda šventą daiktą“, – piktinosi Ona.

Pasak moters, toks elgesys užtraukia nuodėmę.

„Čia reikia ir per išpažintį pasakyti kunigui, taigi šventas daiktas. Kaip priimi švenčiausią sakramentą, švestas visur viską, kalėdaičiai irgi yra pašventinti“, – tęsė Ona.

Panevėžio vyskupas sako, kad reiškinys vertas dėmesio ir reikalingas viešinimas.

„Kad žmogus nesugyvūlėtų, o gyvūną nesužmogintumėme. Va čia yra man atrodo labai svarbu. Taip, gyvūnas yra gyvūnas, mes jam išreiškiam dėmesį ir žmogus iš jo gauna tam tikrą kompensaciją. Mums parodo kažkokį džiaugsmą ir taip toliau. Bet jis yra gyvūnas ir niekada nebus žmogus“, – aiškino Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Nedera duoti, tai kas yra pašventinta ir skirta žmogui, gyvūnui.

Anot dvasininko, Kūčių vakarienėje kalėdaičio laužymas ir jo dalijimasis simbolizuoja artimųjų dalijimąsi džiaugsmais, rūpesčiais, našta, krikščionių bendryste su Jėzumi.

„Tai simbolinis pasidalijimas, tai yra duona. Mes žinome, mūsų širdys ir mintys, kad turime būti susitaikę su dievu. Tai čia esmių esmė. Nedera duoti, tai kas yra pašventinta ir skirta žmogui, gyvūnui“, – tikino L. Vodopjanovas.

Dar vyskupas patarė prie stalo vengti aštrių šeimai ir giminei temų. Esą žmonės atvirauja, kad dažnai per Kūčias užuot susitaikę, dar labiau susipyksta.

„Vieni sako, kad apie politiką mes negalim kalbėti. Apie skiepus nenorėtume kalbėti. Apie kunigų gyvenimą geriau nelieskim šitos temos. Yra daug dalykų, bet Kūčių vakarienės esmė tai būti taikoje, bendrybėje“, – užbaigė L. Vodopjanovas.

Trūko vamzdis

Tai išgyvena Turgaus gatvėje 9 ir 11 namuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Namus administruojančios bendrovės "Mano būsto priežiūra" atstovas Vidas Balbuckis pasakojo apie skirtingą žmonių požiūrį į bėdą ir keistą situaciją, kai svetima nelaimė verslininkų nejaudina.

Kaip pasakojo namus administruojančios įmonės atstovas, Turgaus gatvės 9 name pogrindžio kanale trūko šilumos paskirstymo magistralinis vamzdis. Juo šiluma patenka į 9 ir 11 namą.

Viename jų veikia Klaipėdos lėlių teatras. Jo vadovai leido patekti per savo patalpas į požemį.

"Atsidengėme nišą, ir darbininkams tapo aišku, kad vamzdis trūko toliau, po gretimame name veikiančios kirpyklos grindimis. Todėl jos tualete reikia atidengti grindis, nes kitaip neprieiname prie vamzdžio. Mat ten ertmė užbirusi smėliu ir statybinėmis atliekomis, per jas neįmanoma pratempti vamzdžio. Be to, ten yra stovas, kuris jungiasi prie trūkusio vamzdžio. Bet kirpyklos vadovai neleidžia atlikti darbų. Patalpas nuomojančios kirpyklos vadovai mums teigė, kad dabar jie turi labai didelį klientų antplūdį ir pasiūlė mūsų darbininkams remonto darbus atlikti po švenčių. Tai reiškia, kad dar pusę mėnesio ir visas šventes pusė abiejų namų gyventojų neturės šildymo", – pasakojo V. Balbuckis.

Šildymą pavyko atkurti abiejų pastatų butuose, kurių langai nukreipti į Turgaus gatvę. Kiemo pusėje kol kas šilumos nėra. Per abu namus susidaro apie 10 butų, kuriuose gyvenantys žmonės priversti kęsti šaltį.

Pasak darbininkų, vamzdžio pakeitimas užtruktų porą dienų. Vienos dienos reikėtų vamzdį sumontuoti, antros – darbui kirpyklos tualete, ten tektų dirbti po grindimis ir jungti vamzdžius už sienos.

"Darbininkai dirbtų tualete, o ne salėje, kur teikiamos paslaugos. Vienintelis diskomfortas – kad klientai negalės patekti į tualetą. Tikiu, kad gretimame name veikiantis Lėlių teatras suprastų bendrą bėdą ir įsileistų į savo tualetą", – svarstė V. Balbuckis.

Nenori nuvilti klienčių

V. Balbuckis pasakojo telefonu bendravęs su patalpų savininko atstovu Arūnu Šimkumi ir išgirdęs, kad nuomininkai ketina pareikalauti patirtą žalą, kuri gali atsirasti, jei dėl remonto klientėms būtų atsisakyta suteikti paslaugas.

"Pasak kirpyklos savininkų, daug miesto ponių dabar gražinasi ir kirpykla nenori prarasti klienčių bei pajamų. O kad gyventojai kenčia, kažkaip neužsiminė. Kirpykla galėtų dirbti, net jei mūsų darbininkai keistų pratrūkusį vamzdį, nes vanduo jiems tiekiamas, o mūsų žmonės dirbtų tik tualete. Jei labai reikėtų, vyrai galėtų leisti pasinaudoti ir tualetu", – apie pokalbį su patalpas nuomojančiais verslininkais kalbėjo butų administravimo įmonės atstovas.

Visai kitoks bendravimas buvo su Klaipėdos lėlių teatro atstovais. Penktadienį jie įsileido darbininkus, leido praardyti grindis, nesudarė jokių kliūčių tvarkyti netikėtą gedimą, nors jų patalpos vis dar šilo.

Teatras prieš šventes taip pat turi nemažai darbo. Vienintelis jų prašymas – uždengti praardytą angą grindyse, kad į teatrą atėję vaikai būtų saugūs.

Atstovas žinios negavo

Kirpyklos patalpų savininko interesams atstovaujantis A. Šimkus tikino, kad į jį iš namus eksploatuojančių įmonių niekas dėl šios problemos nesikreipė ir jis nežino įvykio detalių, nes apie problemą nebuvo informuotas, todėl negali komentuoti.

Sužinojęs apie tokį atsakymą, bendrovės "Mano būsto priežiūra" atstovas suprato, kad turės bendrauti su patalpų savininko atstovu raštu.

"Skambinome ir rangovai, ir mes. Labai keistas požiūris. Negi dabar turėsime raštus rašyti. Bendravome ir su kirpyklos savininkais. Tada ir išgirdome jų pasakymą, kad dabar jiems – pats darbymetis, šiomis dienomis pas juos lankosi didžiausias klientų srautas, todėl tikino, kad mus įsileis tik po švenčių. Žmonės nesupranta, kad kažkas dėl jų užsispyrimo šąla", – stebėjosi V. Balbuckis.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis naktimis paspaus iki 7 laipsnių šalčio.

Kaltino tinginyste

Kirpyklos savininke prisistačiusi Sigita telefonu paaiškino, kad su gedimą tvarkančiais darbuotojais bendrauja patalpų savininkai. Tai jie nurodo ir pasako, kaip kirpyklos darbuotojai turi elgtis.

"Gedimas įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Darbininkai buvo įleisti, nusifotografavo. Jiems buvo duotas telefonas ir jie bendravo su savininku. Mes nesprendžiame jokių dalykų, mes tik nuomojamės patalpas. Faktas, kad persirengimo kambario grindyse atidarė liuką, jie dirbo visą dieną, lauko durys buvo atidarytos, salone visi šalo. Negalėjo uždaryti rūsio liuko, į saloną ėjo šaltis ir smarvė", – pasakojo moteris.

Ponia Sigita teigė negalinti pasakyti, kas yra patalpų savininkas, ir jo telefono numerio neatskleidė.

Prisiskambinti nepavyko

Namus administruojančios bendrovės atstovas patikino, kad darbininkai ėmėsi gedimą šalinti dar penktadienį.

Jie ieškojo, kurioje vietoje trūko vamzdis, reikėjo užsisakyti didelio diametro vamzdžius ir kitas medžiagas.

Vakar V. Balbuckis tikėjosi susitikti su patalpų savininko atstovu prie Turgaus gatvės 9 namo, bet iki popietės prisiskambinti A. Šimkui jam nepavyko.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis naktimis paspaus iki 7 laipsnių šalčio. Atsakyti gyventojams, kada jų namai vėl bus šildomi, vis dar sudėtinga.

Vieno grožio savininkė tikino, kad lankytojų antplūdžio sustabdžius galimybių pasą nepajuto.

„Galiu kalbėti tik apie savo saloną. Pas mus, ačiū Dievui, dauguma klientų buvo paskiepyti ir mes tikrai neturėjome stokos, kad būtų tuščia. Tiesiog šitas laikotarpis yra supuolęs su tuo laikotarpiu, kada gruodžio mėnesį žmonės daug gražinasi, ir dabar praėjo mėnuo, kada vėl sistemiškai ateina tvarkytis. Plius paleido tą pasą, tai gal ir supuolė tie momentai, bet kad jų padaugėjo, aš negaliu pasakyti. Bet gal ir atsiras tokių klientų, kurie sėdėjo namie, laukė“, – sakė grožio salono savininkė Elena Dudinskaja.

Ji pripažino, kad, kai buvo įvestas galimybių pasas, pasitaikydavo ir nepasiskiepijusių klientų, prašiusių juos priimti.

„Be abejo, buvo, bet tvarka yra tvarka. Niekas nenori mokėti baudų, tai labai disciplinuoja ir motyvuoja. Baudos buvo didelės, ir tokioje pozicijoje draugų, pažįstamų negali būti, nes mes dirbame salone, kur esame atsakingi ne tik už savo klientus, bet ir už savo kolektyvą. Tokių dalykų mes neleidome“, – teigė E. Dudinskaja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Moteris tikino girdėjusi, kad dalis gyventojų grožio procedūras bandė atlikti ir patys, namuose.

„Bandymų tikrai buvo, buvo galima ir pasijuokti iš kai kurių klientų, nes kai kurie bandė save pakirpti, vyrus pakirpti. Ačiū Dievui, buvo žiemos periodas, buvo galima ant galvos užsidėti kepurę. Buvo tikrai daug morališkų traumų klientams“, – pasakojo pašnekovė.

E. Dudinskaja tvirtino, kad šiuo metu yra grįžę 90 proc. jos klientų.

„Kai epidemija bus sustabdyta, mes suprantame, kad viskas nebus taip, kaip buvo. Kalbant apie mūsų sferą, labai daug salonų užsidaro, neišsilaiko. Tikrai daug kolegų išeina į namus dirbti nelegaliai. Epidemija padarė šešėlinį variantą“, – kalbėjo ji.

Kirpykloje per daug ramu

Nedidelėje kirpykloje Šilainiuose pirmadienio rytą buvo tylu ramu. Klientų dar nebuvo. „Skambučių labai sumažėjo. Srautai sumažėjo, kai prasidėjo su tais pasais“, – pasakojo kirpėja Irma.

Šiai savaitei registruotų klientų daug mažiau nei vasarą. Rugpjūtį ji su kolegėmis kirpo ir gražino visus norinčius.

„Pasikabinom skelbimą, kad dabar tik su galimybių pasu. Nežinau, kaip bus. Visą mėnesį bandžiau vis klausinėti klienčių, ar jos pasiskiepijusios. Daug pasiskiepijusių, bet visokių yra“, – pasakojo kirpėja.

Neturinčios galimybių pasų teiravosi, ar kirpėja galėtų ateiti į namus apkirpti, jei jau nebus galima patekti į kirpyklą. Kai kurios klientės, anot moters, neslėpė, kad nesiskiepija tik todėl, kad turi visokių ligų. Tokioms ji rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją, kuri pakonsultuotų, ar konkrečiu atveju tikrai nerekomenduotina skiepytis, o gal kaip tik būtų į naudą. Kitu atveju, išduotų galimybių pasui prilygstančią pažymą, kad skiepas negalimas dėl sveikatos būklės.

Dar nebandė skenuoti galimybių pasų. Blogiausiu atveju, atsineštus dokumentus bandys įvertinti vizualiai, kas taip pat vienas leidžiamų būdų. „Pasižiūrėsiu iki kada galioja ir t.t.“, – dėliojosi planą kirpėja.

Į taisykles, ji kalbėjo, tikrai stengiasi nenumoti ranka. Norisi apsaugoti ir save, ir klientes nuo viruso, nors motyvacijos prideda ir baudos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Grožio namuose Baltijos g. masažo salonas, kai lankėmės buvo užrakintas, tačiau manikiūro meistrė jau darbavosi. Tiek ji, tiek klientė sakė, kad šis pirmadienis joms – niekuo išsiskiriantis. Abi seniai turinčios galimybių pasus, todėl nesuka galvos dėl kitiems galiojančių ribojimų.

Kaip man susimokėti mokesčius, jeigu neįleidžiate?

Kaip susimokėti mokesčius?

Žiemgalių ir Baltijos g. visai netoli vienas kito yra net trys prekybos centrai: „Maxima“, „Iki“ ir „Hyper Rimi“. Pastarieji du yra vienas priešais kitą, per gatvę.

Galimybių pasai reikalingi tik minėtoje „Rimi“, kitos dvi parduotuvės, iki kurių ranka paduoti, atviros visiems, tačiau netrūko tokių, kurie nepaisant nieko norėjo patekti būtent į „Rimi“. Piktinosi ribojimais, juos vadino nelogiškais.

„Kaip man susimokėti mokesčius, jeigu neįleidžiate?“ – klausė viena moteris, mojavusi komunalinių mokesčių sąskaita. Patarimas pereiti per gatvę į „Iki“, paprašyti sumokėti galimybių pasą turintį ir į „Rimi“ galintį užeiti kaimyną, mokėti internetu neveikė. „Kaip man susimokėti?“ – kartojo moteris.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ėmė ginti močiutę

Kitas pokalbis įkaito tiek, kad „Rimi“ apsaugininkai net kvietėsi policijos pareigūnus. Apsaugininkų teigimu, vyras, neturintis galimybių paso, ėmė stumdytis. Pareigūnų atvykimas nuramino aistras. Vyras jiems ramiai dėstė savo argumentus dėl, jo nuomone, nedemokratiškos tvarkos, žmogiškumo trūkumo.

„Atvežiau močiutę. Jai devyniasdešimt metų. Visąlaik eina į „Rimi“, kad gautų kokybiškesnių prekių. Kartais eina ir į „Iki“, ji dar arčiau namų, bet labai retai eina“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo vyras po pokalbio su pareigūnais.

„Buvom pas ausų gydytoją. Grįžom. Paleidau ją prie „Rimi“. Žiūriu, jos neįleidžia, čiut nestumia iš parduotuvės. Atėjau pasižiūrėti, kas vyksta. Prisiminiau, kad tie ribojimai. Pradėjo aiškinti, mes tau neleisim, tą aną. Jokios pagarbos senam žmogui! Kad jai normaliai išaiškintų. Močiutė kalba rusiškai. Jokios pagarbos, kantrybės nieko nėra, stumia ją, ir viskas“, – nupasakojo įvykius vyras, neseniai trumpam grįžęs iš Jungtinės Karalystės.

Jokios pagarbos senam žmogui! Kad jai normaliai išaiškintų. Močiutė kalba rusiškai. Jokios pagarbos, kantrybės nieko nėra, stumia ją, ir viskas.

Jis teigė, kad policija buvo iškviesta tada, kai jis pradėjo ginti savo močiutę. „Pradėjau kelti balsą, sakau, įleiskit mano močiutę. Ir viskas. Aš nesistumdžiau. Ėjau tiesiai, apsaugininkas norėjo man užstoti kelią“, – dėstė vyras, neturintis galimybių paso.

Emigrantas akcentavo, kad turi būti pasirinkimo teisė skiepytis ar ne. Ten, kur jis gyvena, nėra jokių apribojimų ir karantinų. „O čia – didžiausias absurdas“, – piktinosi vyras.

Asociatyvi Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skiepais nepasitiki

Į pokalbį įsijungė dar du vietiniai gyventojai. Vienas net suabejojo, ar šios „Hyper Rimi“ plotas tikrai didesnis nei 1500 kv m. Į mažesnius prekybos centrus galima įeiti visiems norintiems. Jis buvo įsitikinęs, kad ši arčiausiai jo namų esanti parduotuvė buvo parduotuvių, kuriose niekas nesikeis, sąraše.

Antrasis pašnekovas taip pat neslėpė, kad neturi galimybių paso, tačiau tikino, kad jokie ribojimai jo neprivers skiepytis. „Maisto vis tiek leis nusipirkti. Čia nesąmonė“, – nepritarė valdžios sprendimams šilainiškis, pridūręs, kad kirpėja, jei reikės, atvažiuos į namus.

Skiepo nenori, nes abejoja jo saugumu, galimu šalutiniu poveikiu. Be to, kaip teigė, šeštadienį palaidojęs giminaitę po skiepo. „Sako, vakcinacijos centre pasigavo kovidą“, – teigė įsigąsdinęs vyras. 

„Čia didžiausia pasaulio afera, kuri išlįs kažkada. Turi būti žmogui padaryta, kad jis galėtų nedaryti to, ko jis nenori. Turi būti žmogui duota pasirinkti saugotis ar ne“, – kalbėjo už močiutę mūru stojęs vyras.

Grįžus prie ribojimų temos vyrai pradėjo svarstyti, ką močiutei reikėtų daryti, jeigu prireiktų į paštą, kuris įsikūręs minėtame „Hyper Rimi“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tiesiog laukė prie parduotuvės

Nemažai vietinių gyventojų, net ir neturinčių galimybių paso, net nebandė ginčytis. Užkalbinta prie „Rimi“ stovėjusi mergina pasakojo nuo šiandien neturinti teisės užeiti į šią parduotuvę. Laukė lauke, nes sesei prireikė į vaistinę. Abi galėtų eiti į greta esančią „Iki“, joje taip pat veikia vaistinė, bet „Rimi“ arčiau namų. 

Mergina teigė neketinanti skiepytis, ribojimai gyvenimo jai tikrai neapkartins. „Be kirpyklų galima išgyventi. Maisto galima eiti į Lidl“, kitas mažesnes parduotuves“, – nestresavo pašnekovė. Jos sesuo, kaip pasakojo, taip pat nesiskiepijusi. Galimybių pasą gavo persirgusi COVID-19.

Pačiame prekybos centre buvo ramu. Prekes bandžiusi rinktis viena moterų kalbėjo, kad ribojimų nesureikšmina. „Rankinėje nešiojuosi galimybių pasą. Parodau, ir viskas. Pasiskiepiji ir gali visur dalyvauti. Juk nieko blogo skiepijimasis nedaro“, – sakė kaunietė.

Ribojimai – ir sportui, ir grožiui

Nuo šio pirmadienio neturintieji galimybių paso nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, kad bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos, viešojo maitinimo vietose, sporto klubuose, gauti grožio paslaugas.

„Eidamas gatve ant naujai atsidariusios kirpyklos durų pamačiau pakabintą skelbimą. Jame parašyta, kad kirpimas kainuoja tik 5 eurai.

Kirpykla atidaryta ne miesto centre, tačiau tokia maža kaina vis dėlto nustebino. Negaliu įvertinti kirpyklos įrengimo, atliekamų paslaugų kokybės, nes kirptis nesiruošiau ir į vidų neužsukau. Mane tiesiog pribloškė labai maža kaina“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo vyras.

„Dėmesio! To dar nebuvo. Kirpimas – tik 5 eurai!“. Tokį skelbimą antradienį pamačiau ant kirpyklos, apie kurią papasakojo Romas, durų.

Manau, kad tai yra tiesiog savo darbo nevertinimas.

Pastaruoju metu Kaune neįmantrus vyriškas kirpimas vidutiniškai kainuoja 8 – 12 eurų.  Tačiau kai kuriuose grožio salonuose mokėti tenka ir daugiau.

Ką apie kirpimą už penkis eurus mano grožio salonų darbuotojos?

„Manau, kad tai yra tiesiog savo darbo nevertinimas. Salone, kuriame aš dirbu, vyriškas kirpimas kainuoja 8 eurus. Tai nėra daug, bet vis dėlto ne 5 eurai. Juk kirpėjos turi nusipirkti patentą, kainuoja patalpų nuoma, įvairūs darbo įrankiai. Naudojame ir vienkartines darbo priemones. Tenka lankytis  kursuose, už kuriuos reikia mokėti. Todėl drįsčiau teigti, kad 5 eurai už kirpimą – neadekvati kaina“, – mūsų portalui teigė viename Kauno grožio salone dirbanti moteris, prašiusi neminėti jos vardo.

Vasario mėnesį Vilniuje mačiau kirpyklą, siūlančią senjorams nusikirpti dar pigiau – už 4 eurus. Tačiau tai buvo dar prieš koronaviruso pradžią.

Nebūk Nataška

"Gyveno kartą senelis ir senelė, nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištelę su gaidžiuku... – neseniai kartu su koronavirusu perrašęs vieną lietuvių liaudies pasakų, atlikėjas Marijus Mikutavičius ją dedikavo visoms moterims, karantino metu teikiančioms ir besinaudojančioms grožio paslaugomis. – Sutemo. Nataška tamsoje sandariai užtraukė naktines užuolaidas, pro plyšį nužvelgė šešėlius skersgatvyje ir lėtai nusėlinusi per kambarį tolimame kampe uždegė stalinę lempą. Po to išsidėliojo įrankius, įgudusiai įsipylė rislingo ir su ištremtos aristokratės gracija apžergė taburetę. Į duris kažkas nervingai pabeldė. Tą naktį Nataška padarė tris nagų priauginimus, vieną paprastą pedikiūrą ir du manikiūrus su blizgučiais. Kitą dieną Natašą suėmė, o po savaitės ir sušaudė. Pilieti, nebūk Nataška. Laikykis karantino!"

Ačiū Dievui, pažeidėjoms M.Mikutavičiaus aprašytas likimas negresia. Blogiausiu atveju jų laukia teigiamas COVID-19 testas, geriausiu – bauda. Numatyta, kad draudžiamą veiklą karantino metu vykdančiam asmeniui gali būti skirta 60–140 eurų bauda, juridiniam – 140–600 eurų. Už pakartotinius nusižengimus sumos atitinkamai išauga iki 140–600 ir 550–1,2 tūkst. eurų. Tiesa, šiuo metu piniginės sankcijos yra praktiškai neįmanomos. Bauda skiriama tik tuo atveju, jei draudimų nepaisęs asmuo du kartus neatvyksta į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Karantino metu kviesti į įstaigą specialistai negali, priešingu atveju patys pažeistų taisykles. Belieka tikėti žmonių sąmoningumu?

Dvi stovyklos

Pastarosiomis dienomis instagrame ir feisbuke mirga garsių moterų pasakojimai, kaip karantinas pakeitė jų kasdienybę ir suteikė naujų galių. Indrė Kavaliauskaitė pati, namų sąlygomis nusidažė plaukus. Tą patį padarė ir žvaigždžių stilistė Reveka Devolskytė.

Verslininko Antano Boso žmona Daina jau kelias dienas prieš telefono kamerą demonstruoja apsilaupiusį manikiūrą. Tokiu būdu ji siunčia žinutę visoms moterims, iki karantino grožio salonus lankiusioms tarsi sekmadienines pamaldas.

"Pati pasidariau rytinę procedūrą, nors galėčiau į namus išsikviesti bet kokį meistrą. Norinčių sutvarkyti nagus, ragus ir bet ką kitą yra. Tik dabar mes kalbame ne apie galimybes kažką apeiti ar leisti sau daugiau nei kiti. Kalbame apie sąmoningumą. Meistras, kuris ateis pas jus arba atvers savo salono duris tik jums, tą patį padarys dar dvidešimčiai klientų", – būti atsakingus ir nesureikšminti atšokinėjusio nagų lako ar ataugusių plaukų šaknų kvietė žinoma moteris.

Kai bus aiški žinia, kad galime eiti į darbus, atsiversiu savo knygą ir skambinsiu pagal laukimo trukmę.

Jai antrino ir radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė. Savo įžvalgomis ji pasidalijo asmeninėje feisbuko paskyroje.

"Draugė vakar rašė, kad jos kirpėja kviečia ateit "pasitvarkyt". Klausiu, ar ji bent pasiteiravo, ar tu sveika? Aišku, kad ne. Aš renkuosi būti ataugusiomis šaknimis ir pobaisiu manikiūru", – nuotraukoje su savo mylimais taksų veislės augintiniais šypsojosi moteris.

Tai, kas vienoms atrodo savaime suprantama, kitoms – svetima. Vos prieš kelias dienas atlikėja Katažina Zvonkuvienė pričiupta išeinanti iš grožio salono, kuriame, anot liudininkų, praleido daugiau nei dvi valandas. Dainuojanti dviejų vaikų mama tikino, kad tokiam žingsniui ją paskatino veidą žaizdomis nusėjusi alergija, vis dėlto visuomenės tai neįtikino. Pro akis neprasprūdo ir vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės šukuosena. Akylesni internautai pastebėjo, kad nebeliko tamsių plaukų šaknų, kurios švietė prieš karantiną. Keliais centimetrais esą patrumpėjo ir ministrės plaukai. Bet, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis.

Naudojasi situacija

Daugumai specialisčių atšaukus kovo, o dabar jau ir pusės balandžio vizitus, likusioji dalis nė neplanavo to daryti. Negana to, skubią pagalbą pasišovė suteikti ir ne savoms klientėms, jų arba savo namuose. Kitos grožio paslaugų teikėjos dislokacijos nepakeitė, tik nuleido žaliuzes ir įsuko ryškesnes lemputes.

"Užsidarius salonams rasti meistrę sunku. Todėl kviečiu manikiūrą pasidaryti pas save. Būkime sveikos ir gražios", – gerai pasikapsčius, panašių skelbimų virtualiojoje erdvėje galima rasti ne vieną.

Susidūrusios su kolegių rūstybe, aktyvistės ėmė kurti uždaras grupes ir kviesti visas tas, kurioms sutvarkyti nagai, plaukai ir blakstienos reiškia išlikimą.

"Jei jau mirsiu nuo viruso, tai mirsiu graži", – išgirdusi, kad taip kalba mano bičiulė, supratau vieną – kol bus paklausa, bus pasiūla. Ir atvirkščiai.

Tarptautinės klasės nagų modeliavimo meistrė ir dėstytoja Karolina Ačaitė džiaugėsi, kad ją supa supratingi žmonės. Sužinojusios apie karantiną, savo veiklą akimirksniu stabdė visos pažįstamos kolegės. Žinią apie atšauktus vizitus ramiai priėmė ir nuolatinės klientės.

"Daugiau pasitaikė ne mano klienčių, kurios klausė, gal sutvarkyčiau nagus, kad ir už didesnę kainą ar pravesčiau mokymus", – meistrei darsyk priminus šiuo metu galiojančius draudimus, prašytojos suprato bergždžiai besiderančios.

Panašiomis nagų nuotraukomis savo albumą Karolina papildys dar negreitai.

Patarimai internetu

Pasikeitus įprastiniam gyvenimo tempui, pastarąją savaitę darboholikės Karolinos dienotvarkėje atsirado daugiau laiko knygoms, mokymams, naujoms strategijoms planuoti ir sau.

"Pagaliau galiu atsikėlusi ramiai išgerti kavos!" – retsykiais, anot meistrės, rytinį ritualą nutraukia žinutės telefone.

Vienos klientės klausia, kaip pašalinti gelinio lako sluoksnį, kitos teiraujasi, kaip karantino metu prižiūrėti priaugintus nagus.

"Visoms savo klientėms siunčiau žinutes su paaiškinimais, kaip elgtis. Į socialinius tinklus įkėliau ne vieną įrašą su detaliu paaiškinimu", – K.Ačaitės vaizdo įrašas, jos nuostabai, sulaukė itin didelio susidomėjimo.

K.Ačaitė džiaugėsi, kad jos klientės sąmoningos ir atsakingos.

Filmukas, kuriame meistrė moko, kaip namų sąlygomis susitvarkyti nagus, sulaukė beveik 6,5 tūkst. peržiūrų.

"Labai stengiausi viską smulkiai ir tiksliai sudėlioti. Žinoma, visada raginu rašyti ar skambinti man, jei kas neaišku. Tokiu metu tikrai malonu palaikyti ryšį ir pabendrauti su klientėmis", – K.Ačaitė ragino apsišarvuoti kantrybe ir neskubėti siųstis UV lempų ar kitų namudiniam manikiūrui reikalingų priemonių.

Neturint žinių, anot meistrės, galima lengvai susigadinti nagus. Todėl prieš bet kokią procedūrą geriau pasikonsultuoti su profesionalais ir neeksperimentuoti namuose.

Melavo apie kelionę

Pratęsus karantiną, į saloną neįžengs ir manikiūro-pedikiūro meistrė Edita. Stebėdama, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, grožio paslaugas teikianti specialistė neabejojo, kad po šv.Velykų jos ir kitų likimo seserų veiklai nebus uždegta žalia šviesa.

"Jei atvirai, dabar jau netikiu, kad grįšiu į darbą ir gegužę. Išgyvenu dėl visos šios situacijos, nes dirbu su verslo liudijimu. Dvi savaitės be uždarbio yra labai daug, juolab kad komunalinius ir nuomos mokesčius reikės mokėti", – moteris neslėpė, jei į karantiną būtų žiūrėjusi kaip į galimybę pralobti, šiuo metu sukti galvos nereikėtų.

Pranešusi apie atšauktus vizitus ir stabdomą tolesnę registraciją, moteris esą sulaukė ne vieno skambučio ir elektroninio laiško su kvietimu atvykti į klienčių namus. Edita siūlymų kategoriškai atsisakė, nes drauge su ja po vienu stogu gyvena garbaus amžiaus tėvai, kuriems tikimybė užsikrėsti koronavirusu yra žymiai didesnė.

"Jei atvirai, mane nustebino kai kurių klienčių neatsakingumas. Ypač jaunesnių. Joms – jūra iki kelių. Ne tik nusijuokė dėl mano baimių, bet dar ir pagrasino, kad jei aš nepriimsiu, tai tikrai atsiras, kas priims", – anot Editos, karantinas suveikė kaip geras filtras.

Visos išsišokėlės buvo išbrauktos iš klienčių sąrašo. Kaip ir tos, kurios dar prieš karantiną įžūliai melavo apie savo keliones užsienyje.

"Sėdi viena klientė ir trauko nosį. Klausiu, ar niekur nekeliavo. Ji papurtė galvą. Vakare vartau instagramą ir ką matau? Ta, kuri šnirpštė ir dievagojosi kojos iš Lietuvos nekėlusi, prieš gerą savaitę slidinėjo Italijos kalnuose!" – meistrė stebėjosi žmonių supuvimu.

Supratingos klientės

Stebėdama situaciją Kinijoje, vyrų ir moterų kirpėja Giedrė Gaižutienė ilgą laiką save ramino, kad atstumas nuo ten iki čia virusui pernelyg tolimas. Tik sekmadienį, kai mobiliuosiuose telefonuose ėmė kaukti žinutės, skelbiančios apie kitądien numatytą karantino pradžią, moteris suprato, kad visa tai, kas vyksta šalyje, nėra scena iš fantastinio filmo ir įžnybus sau į šoną niekas nepasikeis.

"Ramiai žiūrėčiau į situaciją, jei žinočiau, kad po mėnesio grįšime į ankstesnį ritmą, bet panašu, kad tiek nepakaks", – nesvarbu, kiek besitęs suvaržymai, moteris žadėjo sėdėti namuose. Tą patį ji patarė daryti ir savo klientėms.

Giedrė Gaižutienė

"Visoms merginoms ir moterims parašiau oficialų kreipimąsi apie susiklosčiusią situaciją. Vienos nieko neatrašė, kitos linkėjo sveikatos. Pajuokavome apie ataugusias šaknis ir atsisveikinome, – G.Gaižutienė džiaugėsi tiek moterų, tiek salono slenkstį kas dvi savaites minančių vyrų supratingumu. – Tiesa, pirmadienio rytą sulaukiau vieno vyriškio skambučio. Klausė, ar dirbu. Išgirdęs neigiamą atsakymą, su lengvu sarkazmu paklausė, ką jam dabar daryti. Atsakiau, kad tikrai negaliu padėti. Bet, neabejoju, bus kas padės. Esu tikra, kad ir šią minutę mums bekalbant kažkas kerpasi, dažosi plaukus ar tvarkosi savo nagus."

Moteris įsitikinusi, kad kelti puotą maro metu yra ir neprofesionalu, ir nežmoniška. Lygiai taip pat, kaip ir naudotis grožio paslaugomis. Viena jos kolegė esą sulaukė ne vieno prašymo procedūras perkelti į namus, o atsisakius – užgauliojimų.

"Karantinas parodė žmonių vertybes. Kažkas iki šiol puotauja su draugais, buriasi parkuose. Kažkam lūžęs nagas – pasaulio pabaiga", – meistrė įsitikinusi, kad tik atsidūrę akistatoje su virusu, žmonės supras jo mastą.

Pirmenybė medikėms

Į karantiną G.Gaižutienė stengiasi žiūrėti pozityviai. Ji sako, kad jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį.

"Atsirado daugiau laiko skaitymui, namų tvarkymui. Štai visai neseniai šaldytuvas turėjo SPA procedūrą, o aš supratau, kokia gera namų šeimininkė esu. Su sese ir draugėmis kalbėdamos telefonu juokaujame, kodėl viename pakelyje 2 870, kitame – 3 021 grikis! – pašnekovė įsitikinusi, kad karantino sąlygomis privalu išlaikyti gerą nuotaiką. – Ateis laikas, nuotaiką kelsime grožio salonuose."

O kol laukiame geresnių dienų, meistrė ragino plaukus palepinti kaukėmis ir vengti eksperimentų. Nelygiai nudažytos brunečių ar šatenių plaukų šaknys, anot jos, mažiausia bėda. Labiausiai sau namuose gali pakenkti blondinės.

"Viskas priklauso nuo požiūrio. Vienos susitaikys ir nereaguos į ataugusias šaknis, kitoms tai bus gyvybės ir mirties klausimas, – priklausančias pastarajai grupei, meistrė jau kelis kartus konsultavo telefonu. – Tikrai nereklamuoju pigių "Maximos" dažų. Yra profesionalios linijos, kuriomis naudojamės ir kurių formules žinome. Aišku, čia yra kirpėjų pasirinkimas, sakyti ar ne."

G.Gaižutienė ragina neeksperimentuoti su dažais – geriau jau plaukus palepinti kaukėmis.

Ir nors karantinas pratęstas, grožio specialistė galvoja apie tą dieną, kai grįš į darbus. Būsimų vizitų medžioklę pradėjo ir kelios klientės. Antai, viena paprašė užrašyti balandžio pabaigoje, kita – gegužės pradžioje.

"Mano atsakymas buvo "ne". Kai bus aiški žinia, kad galime eiti į darbus, atsiversiu savo knygą ir skambinsiu pagal laukimo trukmę, – prioritetą meistrė žadėjo skirti tik medikėms ir pareigūnėms. – Bent taip parodysiu pagarbą ir padėką už jų sunkų darbą."

Praeitą savaitę lankiausi viename uostamiesčio grožio salone. Kadangi kirpėja, pas kurią įprastai lankausi, atostogauja, užsirašiau į vieną senamiestyje įsikūrusį saloną.

Suprantama, visai nesitikėjau, jog už plaukų dažymą sruogomis kirpėja paprašys grašių, tačiau išgirdusi sumą net žagtelėjau.

Poros valandų darbą ji įvertino net 160 eurų!

Suprantu, kad darbas nėra lengvas, kainuoja darbo priemonės, užimamų patalpų nuoma, tačiau paslaugų srityje įsivyravusios kainos jau visai nebėra adekvačios.

Kada už plaukų dažymą mokėjome 560 litų? Košmaras.

Ir tai ne vienas toks atvejis. Visai neseniai draugė lankėsi miesto centre esančioje kirpykloje.

Ir ką jūs manote? Už panašias paslaugas iš jos buvo paprašyta sumokėti beveik 100 eurų.

Apie aukštąjį mokslą svajojantiems jaunuoliams vertėtų susimąstyti, ar verta siekti tokių aukštumų, nes, sprendžiant iš kainų, daugiausia Lietuvoje uždirba grožio specialistai.

Olesia

Šunų kirpimas nėra pigi paslauga. Ji kainuoja kur kas brangiau nei padailinti vyro šukuoseną. „Šunų kirpimo kainos įvairios, jos priklauso nuo šunų kailio ir dydžio. Pigiausias kirpimas - 15 eurų. Už didelio niufaundlendo nukirpimą, išprausimą, iššukavimą tenka mokėti ir 50 eurų. Kai kurių šunų padailinimas kainuoja net 70 eurų“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo vienos Kaune esančios šunų kirpyklos darbuotoja Giedrė.

Šuniuko padailinimas trunka 1,5 – 2 valandas. Dauguma žmonių, atvedę savo augintinius į kirpyklą, juos palieka ir grįžta tik tada, kai gyvūnams būna atliktos visos procedūros. Kai kurie žmonės, dažniausiai agresyvesnių šunų šeimininkai, lieka šalia.

„Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems kerpame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis. Prieš kirpimą šunis išmaudome. Antsnukių jiems beveik niekada nededame, nebent pasitaiko koks agresyvesnis gyvūnas“, - teigė Giedrė.

Dauguma šunelių būna ramūs, pripratę prie procedūrų. Jiems krepame ne tik gaurus, bet ir nagus, išvalome ausis.

Ar buvo atvejis, kai ji nesugebėjo apkirpti agresyvaus šuns? Kirpėja pripažino, kad taip yra atsitikę. Labiausiai jai įsiminė nepaklusnus baltasis Škotijos terjeras, nesidavė kerpami ir dar keli šunys. Kažkada vieną kerpamą šunį teko laikyti net trims žmonėms: šeimininkui, kirpėjai ir jos draugei.

Tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų. Kartą moteriai atvedė jorkšyrą, kurio dėl agresyvaus elgesio nepriėmė net dvi kirpyklos. „Aš su juo kuo puikiausiai sutariau, šuo buvo visai ramus ir leidosi kerpamas. Turbūt kai kuriais atvejais tiesiog nesutampa biolaukai“, - juokėsi Giedrė.

Žmonės dažniausiai atveda kirpti jorkšyro terjerus, Maltos bišonus. Kartais klientais tampa ir mišrūnai.

Šunis reikia kirpti kas 2-3 mėnesius, tai priklauso nuo jų veislės.

Šunų kirpėja turi ir nuolatinių klientų. „Tačiau kai kurie žmonės mėgsta keisti kirpėjas – vieną kartą augintinį veda į vieną kirpyklą, kitą kartą – į kitą. Žmonės yra labai įvairūs“, - pastebi ji.

Moteris, turinti buhalterinį išsilavinimą, šunis kerpa jau trejus metus. „Žmonių nesu kirpusi, niekada nesvajojau būti kirpėja, tačiau gyvenimas pasisuko tokia vaga. Labai myliu šunis, daug bendrauju su veterinarais“, - sakė Giedrė.

Pasak jos, šunis kirpti sudėtingiau nei žmones, nes žmonės sėdi ramiai, nejudina galvų. O su šunimis reikia mokėti sutarti.

Tačiau šuniukus padailinti lengviau nei kates. Moteris kerpa ir jas, nors gerokai rečiau. Katiną reikia nukirpti greičiau nei per valandą, nes jis nėra kantrus. „Kačiukas man yra ir į ranką įkandęs, ji buvo labai ištinusi. Teko gerti antibiotikus“, - prisiminė gyvūnų kirpėja.

Veikla statybų aikštelėje

"Kauno diena" iš patikimų šaltinių gavo informaciją, kad prieš kelerius metus Vytėnuose pastatytas naujas verslo centras "U1" jau pradėjo veiklą, nors dokumentai iki galo nesutvarkyti. Iki šiol nėra surašytas statybų baigimo aktas, vadinasi, čia jokia veikla negali vykti, nes pastatas vis dar oficialiai laikomas statybų aikštele. Tai, kad pastatas dar neužbaigtas, patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovai.

"Viename sklype yra du pastatai, jų statybų pridavimas vyko vienu metu. Užnerio g. 1 pastatas užbaigtas ir galutinai priduotas, o pastatas adresu 1A yra gavęs pažymą apie nebaigtas statybas. Šiam pastatui nėra surašytas statybų baigimo protokolas. Gavus pažymą, galima registruoti pastatą nekilnojamojo turto registre, tačiau veiklos vykdyti negalima. Jei verslininkai nori gauti higienos pasus, statybos turi būti priduotos šimtu procentų. Kol kas to nėra", – komentavo VTAPSI atstovas viešiesiems ryšiams Albinas Keturaka.

Tai, kad atsakingų institucijų parašai ant statybų baigimo dokumentų dar nesudėti, verslininkams netrukdo jau priimti klientus.

Ties verslo centru jau pastatyta iškaba, skelbianti, kad čia bus ne viena įmonė. Darbus čia planuoja vykdyti farmacijos kompanijos, sveikatingumo centrai, kabinetą įsirengs ir odontologai.

Dauguma verslininkų dar tik blizgina sienas ir laukia, kada pastatas bus priduotas, tačiau yra tokių, kurie statybų aikštelėje, nieko nepaisydami, aptarnauja klientus. Grožio studija "Ina" moterims šukuosenas jau daro, nors dėl neužbaigtos statybos nėra gavusi tokiai veiklai reikalingo higienos paso.

Jei verslininkai nori gauti higienos pasus, statybos turi būti priduotos šimtu procentų. Kol kas to nėra.

Dirba be leidimų

Gavus informaciją, kad dar statybų statuso neatsikračiusiame pastate jau veikia kirpykla, "Kauno dienos" žurnalistai nusprendė viską patikrinti vietoje. Nuvykę į Užnerio g. 1A pastatą pamatėme, kad ties verslo centru jau rikiuojasi nemažai automobilių. Pastato viduje vaikštinėja žmonės, kai kuriuos langus iš vidaus vis dar dengia plėvelė. Pasivažinėjome ir liftu, keliuose aukštuose pasitiko tikras statybų dvelksmas – sienos netinkuotos, styro elektros laidai.

Tiesa, kai kurie aukštai jau įrengti. Vienas jų, pats viršutinis – grožio studijos "Ina" patalpos. Vos tik pakilę liftu į ketvirtąjį aukštą, iš karto papuolėme į kirpyklą. Pasitiko tuštuma, tad pirma mintis – niekas čia nedirba ir jokių klientų nėra. Tebuvo viena darbuotoja, kuri pasakė, kad pirmadieniais grožio studija nedirba, todėl niekas gražių šukuosenų tądien nedaro. Sugrįžome kitą dieną ir radome patogioje kėdėje įsitaisiusią moterį, kuriai kirpėja džiovino plaukus.

Neliko abejonių, kad veikla čia iš tiesų vykdoma: aptarnaujami klientai, jiems teikiamos grožio paslaugos. Kilo tik klausimas, kodėl tai daroma be leidimų. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC), išduodantis higienos pasus, patvirtino, kad tokie dokumentai nėra išduoti dėl to, kad nėra minėto statybų baigimo akto.

"Adresu Užnerio g. 1A birželio 20–23 dienomis yra kelios fizinių asmenų ir viena juridinio asmens pateiktos paraiškos gauti higienos pasą. Mes į vietą nevykome ir situacijos nevertinome. Paraiškos nenagrinėtos, nes nepateikti dokumentai, įrodantys pastato statybos užbaigtumą. Kai jie bus pateikti, tuomet bus sprendžiama, ar išduoti leidimą, ar ne. Apie tai pareiškėjai informuoti raštu", – "Kauno dienai" komentavo NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Liubinaitė.

Problemų nemato

Grožio studijos savininkė Ina Gruzdeva sakė, kad į Vytėnų verslo centrą jie įsikėlė prieš metus. Susitvarkę aplinką, klientus pradėjo priimti maždaug prieš kelis mėnesius. Moteris tikino, kad įpratusi viską sutvarkyti, nepalikti jokių nepadarytų darbų, todėl yra padavusi dokumentus dėl higienos paso, tačiau dar nesulaukė atsakymo. Vis dėlto ji pati nusprendė pradėti darbus be reikiamų leidimų ir nemato problemų, kodėl turėtų jų nepriimti, kai visas aukštas jau yra visiškai įrengtas.

"Visi dokumentai priduoti, dabar vyksta tvarkymas ir yra laikotarpis ir nurodymai, ką mes turime padaryti. Čia yra labai paprastas reikalas. Kai mes čia atėjome, pastatas ir negalėjo būti priduotas, nebuvo nei grindų, nei normalių sienų, todėl reikėjo viską įsirengti. Mes esame keli savininkai. Pirmas ir antras aukštas yra nupirktas vieno žmogaus. Esmė, kad tas žmogus sustojo, nes strigo finansavimas, o mes įsirengėme patalpas. Pastatas yra priduotas apie 90 proc., o iki 100 proc. trūksta nudažytų sienų", – kalbėjo moteris.

Ji tikino, kad dėl šių priežasčių ir užtruko higienos paso gavimo procedūra. I.Gruzdeva tikisi dokumentus susitvarkyti iki rudens, tačiau paklausus, kodėl dabar jos grožio salonas dirba, nors NSVC dar neleido dirbti, moteris atsakė, kad yra daug tokių, kurie dirba be higienos pasų, nors sąlygos prastesnės nei jos patalpose.

Krovėsi lagaminus

"Aš tikrai nesu iš tų žmonių, kad kažko neturėčiau ar būtų nesutvarkyta. Turiu įmonę ir viskas tvarkingai veikia, – dėstė I.Grudzeva. – Mes geranoriškai viską tvarkomės, čia investuota daug pinigų, o kokių nors nesklandumų būna visada. Čia jokio kriminalo nėra. Krūva žmonių dirba be higienos leidimo, bet mano studija ne tokia, ne tokioje vietoje ir ne tokios klientės ateina. Pas mus yra viskas paruošta, nėra prie ko prikibti."

"Net nebuvo kalbos, kad mes dirbsime be higienos pasų, ketinome visi kartu startuoti. Taip išėjo, kad visi pradėjome įsirengti, bet vienam strigo, tai negalime jo kaltinti, kad jam taip atsitiko. Jis pažadėjo, kad viskas vyks kaip įmanoma greičiau. Norisi viską paspartinti, bet ne viskas nuo manęs vienos dabar priklauso", – sakė grožio studijos "Ina" direktorė.

I.Gruzdeva aiškino, kad yra sudariusi sutartį patalpas nuomotis penkeriems metas, bet ketina jas nusipirkti. Ji atsisakė duoti pastato savininko kontaktus, kad šis pakomentuotų susidariusią situaciją ir kuriame objekto pridavimo etape pastatas dabar yra.

Internete suradus nekilnojamojo turto nuomos agentą, kuris rūpinasi verslo centro Vytėnuose nuoma, buvo pasiūlyta kreiptis į vieną iš Užnerio g. 1 pastato savininką Tomą. Tačiau šis žurnalistams nepanoro paaiškinti apie pastato pridavimo planus.

"Dabar negaliu kalbėtis, kraunuosi lagaminus. Viso gero", – nedaugžodžiavo pašnekovas.