Švęs jubiliejų

Istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs burlaivis savo burėmis senamiestį papuošė jau devintą vasarą iš eilės.

Pasveikinti naująjį vasaros sezoną atvyko didelis būrys klaipėdiečių bei turistų.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo „Meridiano“ savininkas Aloyzas Kuzmarskis, Klaipėdos savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius ir vienas iš Jūrų kapitono asociacijos vadovų kapitonas Vytautas Saulėnas.

„Šių metų spalį bus dešimties metų jubiliejus. Puikiai prisimenu tą dieną, kai laivas atsišvartavo nuo šios krantinės ir buvo vežamas į doką. Kokios minios žmonių buvo šalia Dangės upės, virvėmis tempė laivą, padėjo atitraukti jį nuo kranto. Tai buvo didžiulė šventė mūsų šeimai ir, manau, visiems klaipėdiečiams, nes tai buvo pabaigos pradžia“, – prisiminimais pasidalino A. Kuzmarskis.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Unikali šventė – tik Klaipėdoje

V. Grubliauskas taip pat išreiškė džiaugsmą, kad tokia iškilminga ceremonija metai iš metų vyksta tik Klaipėdoje.

„Nesinori ilgų kalbų, norisi veiksmo, dėl kurio čia susirinkome. Iš tiesų tai nėra tik burių pakėlimas, graži šventė, tai – gerokai daugiau. Tai tas vakaras, kada galime didžiuotis, kad niekur kitur Lietuvoje tokios šventės nėra. Šią dieną galime pajausti, kad gyvename uostamiestyje, turinčiame nuostabias tradicijas. Šis burių pakėlimas – viena tų tradicijų. Džiaugiuosi ir jūsų gausiu apsilankymu, kuris liudija, kad mums tai svarbu, jautru ir reikalinga. Tegul „Meridianas“ niekada nepavargsta džiuginti mus ir Lietuvą, skleisti žinią pasauliui, kad Klaipėda iš tiesų yra jūrinės valstybės Lietuvos sostinė“, – kalbėjo meras.

Davė startą ir renginiams

V. Stankevičius teigė, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovams taip pat yra didelė garbė dalyvauti šioje ceremonijoje, kadangi „Meridianas“ – vienas svarbesnių akcentų Klaipėdoje bei akademijos vardu nuoširdžiai padėkojo A. Kuzmarskiui ir jo žmonai Reginai Kuzmarskienei.

Kapitonas V. Saulėnas pasidalino savo prisiminimais ir palinkėjo jaunajai klaipėdiečių kartai prisiminti „Meridianą“ tokį, koks jis yra dabar.

Po sveikinimo žodžių ir padėkų vyko burių pakėlimo ceremonija. Į viršutinį denį plojimais buvo pakviestas denio kapitonas, kuris davė startą ceremonijos pradžiai.

Fone skambant lietuviškoms dainoms, burės pamažu ėmė skleistis.

Ši burių pakėlimo ceremonija tapo įžanga į kitus jūrinius renginius, kurie uostamiestyje startuos jau šį savaitgalį – gegužės 20-ąją minima Europos jūros diena, o kartu su ja sugrįš ir 12-asis Laivų paradas.

Kadangi Klaipėda šiemet mini 770-ąją įkūrimo sukaktį, ta proga ruošiamas naujas burių komplektas. Buvo teigiama, kad naujosios burės bus pakeltos dar šią vasarą.

Atšilus orams, Klaipėdoje nemažai gyventojų vis dažniau renkasi elektrinius paspirtukus – kaip pigesnę ir patogesnę susisiekimo alternatyvą.

Vis dėlto Lietuvoje kilo ne tik degalų, bet ir elektros kainos.

Įkrautas standartinis elektrinis paspirtukas gali nuvažiuoti apie 25 km, o tai nėra labai didelė distancija uostamiestyje.

Tad gyventojai netolimam susisiekimui renkasi ir šią transporto priemonę.

Naudojantis vieno populiariausių nuomos punkto paspirtuku, kelionė, nesiekianti 5 kilometrų, kainuoja 3,66 euro.

Tai yra 10 kartų brangiau, nei sumoka studentas ar moksleivis už tokią pat kelionę miesto autobusu.

Klaipėdoje paspirtukus nuomojamasi dažniau pramoginiam pasivažinėjimui nei būtinam susisiekimui.

Todėl Klaipėdoje paspirtukus nuomojamasi dažniau pramoginiam pasivažinėjimui nei būtinam susisiekimui.

Paspirtukus nuomojančios firmos atstovas pastebėjo, kad ir paspirtukininkams galioja Kelių eismo taisyklės ir jie ant šio įrenginio privalo stotis visiškai blaivūs.

"Būtent penktadienis yra ta diena, kai klientai pasirenka paspirtuką, kaip pigesnę ir greitesnę susisiekimo alternatyvą judėti mieste, neįvertinę, ar visgi gali tai daryti, todėl primename, kad taikome nulinę toleranciją savo klientams", – feisbuko paskyroje vairuotojų blaivumo būtinybę pabrėžė paspirtukų nuomos firmos atstovas.

Tad, pasirinkus tokią transporto priemonę, reikėtų įvertinti savo būseną, nes priešingu atveju gresia atsakomybė.

Tie uostamiesčio gyventojai, kurie nevažinėja nei automobiliais, nei paspirtukais, suprantama, naudojasi viešuoju transportu, kuris Klaipėdoje iki šiol yra populiarus.

Paskelbė apklausą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paskelbė vietos gyventojų apklausą dėl sovietinių karių memorialo ateities.

Apklausoje tiek rašytine, tiek elektronine forma gali dalyvauti tik balso teisę turintys uostamiesčio gyventojai.

Norintieji išreikšti savo nuomonę turėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar pritaria Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto gatvėje, pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę.

Kad Klaipėdos taryba privaloma tvarka svarstytų pareikštą gyventojų nuomonę, apklausoje turi dalyvauti ne mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių klaipėdiečių, tai yra 13 517 žmonių.

Ekrane – "Error"

Nuomonę galima pareikšti dviem būdais. Paprastas, bet laiko atimantis – nuvykti į savivaldybę ir ten užpildyti balsavimo lapą.

Šį būdą labiau renkasi vyresni žmonės. Vakar iki pietų tokiu būdu savo nuomonę jau buvo pareiškę keturi klaipėdiečiai.

Kitas dalyvavimo apklausoje būdas – elektroninis. Jau penktadienį ryte paaiškėjo, jog balsuotojų tiek daug, kad balsavimo sistema ėmė strigti.

Išreikšti nuomonės nepavyko kelis kartus.

Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Modestas Martišius ėmėsi balsuoti elektroniniu būdu kartu su dienraščio "Klaipėda" korespondente. Bet ir padedant specialistui iš pirmo karto sėkmingai tai atlikti nepavyko.

Kelis kartus kompiuterio ekrane pasirodė įrašas, skelbiantis klaidą.

Vakar prieš pietus, padedant M.Martišiui, pavyko savo nuomonę išreikšti tik po aštuonių minučių aktyvių pastangų.

Tikiu, kad kitą savaitę balsavimas vyks sklandžiai.

Per didelė apkrova

"Neturi taip būti, kad naudotojas matytų vis iššokantį įspėjimą apie klaidą. Geriau būtų, kad viskas veiktų lėčiau, bet žmogus matytų, kad kažkas vyksta. Kai pasirodo angliškas žodis "error", žmonės dažniausiai nebežino, ką daryti. Didžioji problema yra ta, kad jau pirmąją balsavimo dieną buvo didžiulis sistemos apkrovimas ir ji ėmė "mėtyti" pranešimus apie klaidas. Informacinių technologijų skyrius sprendžia, kaip būtų galima paspartinti sklandų balsavimą. Gerai, kad apklausa vyks ne vieną dieną, o visą mėnesį. Tikiu, kad visi norintieji išsakyti savo nuomonę tai suspės padaryti."

Vyriausiasis patarėjas rekomendavo nesiimti balsavimo dienos viduryje, kai tai bando padaryti dauguma balsuotojų. Kur kas mažiau sistema apkrauta ryte ar vakare. Paprasčiausias M.Martišiaus patarimas – neskubėti, laiko balsavimui yra daug, iki birželio 13 d.

"Visada taip būna, net ir teikiant deklaracijas Mokesčių inspekcijai. Labiausiai užimtas laikas – deklaravimo pradžioje ir paskutinę dieną. Tikiu, kad kitą savaitę balsuojant viskas eisis kur kas sklandžiau", – tikino valdininkas.

Kitą savaitę nebestrigs?

Kai klaipėdiečiai tokiu pat būdu balsavo dėl Girulių miško likimo, pasak M.Martišiaus, buvo naudojama kita platforma ir buvo kilusios kitos problemos.

Naujajam balsavimui dėl sovietinių paminklų naudojama kita platforma, kuri naudota ir apklausoje dėl švyturio pritaikymo miestiečių reikmėms. Apklausa tąkart susilaukė nedidelio klaipėdiečių susidomėjimo, todėl vyko sklandžiai.

Tikėtina, kad sistema gali "lūžinėti" ir dėl kitų veiksnių. Neatmetama, kad nedraugiškos šalys gali dirbtinai sudaryti didelius apkrovimus sistemai. Tiesa, tikrų žinių apie tai vakar informacinių technologijų specialistai dar neturėjo.

Milžinišką susidomėjimą tema, dėl kurios surengta apklausa, byloja ir komentarų skaičius prie savivaldybės svetainėje paskelbtos žinios. Paprastai valdiški pranešimai komentuojami vos kelių žmonių, tačiau šįkart komentarų buvo keli šimtai.

"Iš dalies ruošėmės panašiems trikdžiams dėl didelio balsuojančiųjų antplūdžio. Interneto svetainės serverio procesoriaus galingumą padidinome keturis kartus. Ruošėmės, darėme viską, kas būtina, bet yra ir kitų dalykų, kurių neapgalvojome, jie tapo matomi pirmąją balsavimo dieną. Visa tai dabar reikia sutvarkyti. Tikiu, kad kitą savaitę balsavimas vyks sklandžiai", – patikino M.Martišius.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, šiemet yra pateikta dešimt pretendentų į Klaipėdos kultūros magistrus.

Tai – kultūrininkas Kęstutis Meškys, dirigentas Tomas Ambrozaitis, džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojas Alfonsas Navickas, juvelyras Vidas Bizauskas, aktorius Benas Šarka, teatro vadovas Tomas Juočys, rašytoja Nijolė Kepenienė ir dailininkas Juozas Vosylius.

"Šiais metais suplanuoti trys žiedai, bet komisija dar turi teisę persigalvoti. Bet, manau, kadangi šiais metais pretendentų daug, tai visas galimybes išnaudosime", – teigė E.Deltuvaitė.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdis suplanuotas gegužės 31 d. Jame po slapto balsavimo bus paskelbti šių metų kultūros magistrai.

Pretendentus į šį titulą galėjo siūlyti miesto kultūros institucijos, sąjungos, nevyriausybinės organizacijos bei privatūs asmenys.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m.

Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų.

Gedimino Šimkaus teatro ARTYN režisierės, įkūrėjos bei meno namų ARTYN steigėjos Martos Wendland teigimu, ji norėjo visus talentingus teatro aktorius, kurie moka įvairiausių dalykų ir norėtų savo talentais pasidalyti su kitais žmonėmis, suburti į vieną vietą.

Meno namų steigėjos teigimu, joks talentas negali būti paslėptas, juo reikia dalytis ir ugdyti kitus.

Meno namai, kaip ir teatras, yra skirtas suaugusiesiems, kad suaugęs žmogus nepamirštų savęs, galėtų įgyvendinti senas svajones ar tiesiog pradėtų naują, jam malonią veiklą.

Dabar šie kūrėjų namai įvairius užsiėmimus siūlo tik suaugusiesiems, tačiau ateityje aktoriai žada į kai kurias veiklas įtraukti ir vaikus bei jaunimą.

Pasak M.Wendland, tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur žmogus per tam tikrą laiką gali įgyti įgūdžių, ateiti ir įgyvendinti savo svajones.

Pavadinimas ARTYN reiškia buvimą arti vienas kito, o Klaipėdai – artėjimą link meno saviugdos bei kultūrinio švietimo.

Jos teigimu, meras Vytautas Grubliauskas įpareigojo administraciją rengti nukėlimo sprendimo projektą tarybai, priimsiančiai galutinį sprendimą.

Iki svarstymo taryboje nuomonę bus kviečiami išreikšti ir gyventojai, taip pat turės būti patikslintos Skulptūrų parke esančio memorialo vertingosios savybės

„Ekspertų siūlymus jau turime, tačiau prieš teikiant svarstymui savivaldybės taryboje, dar turime teisiniu keliu išspręsti klausimą dėl komplekso vertingųjų savybių patikslinimo“, – teigė V. Grubliauskas.

„Nors sovietinių paminklų nukėlimo klausimas visuomenėje kelia nemažai emocijų, jų čia mažiausiai reikia. Esame teisinė valstybė ir einame teisiniu keliu“, – pridūrė jis.

Meras ketina inicijuoti gyventojų apklausą, ar šie pritaria memorialo pertvarkymui.

Mero sudaryta ekspertų darbo grupė siūlo memorialo elementus demontuoti, tarp jų – bronzinė trijų karių skulptūra, paminklas – nuleistas kalavijas, akmens žvaigždė memorialo centre, bronzinės plokštės.

Pasak savivaldybės, sutariama, kad karių palaidojimo vieta gali būti pertvarkyta atsisakant „totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių“.

„Darbo grupė pasisakė už sovietinio palikimo demontavimą, tačiau kartu pabrėžiame, kad pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta. Niekas nesikėsina nei panaikinti, nei kitur perkelti čia esančios palaidojimo vietos, tačiau darbo grupės nuomone, jos neturi ženklinti sovietinę praeitį šlovinantys atributai“, – teigė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Ši Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą, todėl turi būti patikslintos jos vertingosios savybės, kurias įvertins savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Anot savivaldybės, ateityje darbo grupė rekomenduoja spręsti ir klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės – tam būtinas architektūrinis konkursas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos savivaldybėms leista įvertinti jų teritorijose esančius paminklus sovietų kariams ir juos demontuoti.

Buvo 23 valanda, kai miesto centre gyvenantys klaipėdiečiai sunerimo išgirdę garsų ūžimą. Vieniems jis priminė skalbyklės gręžimo režimą, kiti suskubo prie langų. Jaunuoliai būriais traukė į šiaurinį ragą žiūrėti, ką virš uosto veikia sraigtasparnis.

Netrukus internete pasirodė nuorodos į žiniasklaidos tekstus, kuriuose pranešta, kad nuo penktadienio iki gegužės 20 dienos Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyks tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir neutralizavimo operacija „Atvira dvasia 2022“ (angl. „Open Spirit 2022“). Tuo pačiu metu vyks ir tarptautinės narų išminuotojų pratybos „EODEX 2022“.

Informacija lyg ir paaiškino, kas ir kodėl vyksta, bet pasipylė pasipiktinimo žinutės. Vieni piktinosi, kad sraigtasparnio garsas trukdo miegoti, kiti atviravo jaučiantys baimę, dar kiti rodė nepasitenkinimą ir priešiškumą kariškiams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai šeštadienį ryte tikino iš naktį dirbusių kolegų negirdėję apie nerimaujančių gyventojų skambučius.

Skelbimas pasirodė ketvirtadienį, o penktadienį jau spėjo užsiregistruoti keletas klaipėdiečių.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių, minėta parapija yra pirmoji, kurioje vyks pirmosios pagalbos mokymai.

"Mokymai bažnyčioje organizuojami pirmą kartą. Bet reguliariai organizuojami kiekvieną mėnesį skirtingose vietose. Turime savo erdves, jeigu organizacijos surenka asmenų grupę, galime atvykti ir į svečius", – sakė savanoriai.

Mokymus bažnyčioje organizuoja pačios Raudonojo Kryžiaus savanorės.

"Užsiregistravo penki ar šeši žmonės. Norėtume, kad būtų iki dešimties žmonių, kad nebūtų didelio šurmulio ir visi galėtų pasibandyti. Tai toks vienkartinis mokymas, kiekvieną mėnesį užsiėmimai bus vis kitomis dienomis", – kalbėjo savanoriai.

Mokymai bažnyčioje prasidės pirmadienį 19 val.

Susirinkusieji mokysis pasirūpinti savo ir kitų saugumu – stabdyti kraujavimą, atlikti gaivinimą, padėti nusideginus ar patyrus raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimus, padėti ištiktiems insulto, apsinuodijimo, epilepsijos ir kitais atvejais.

Proto sporto klubas, kaip teigė jo įkūrėja, Pempininkų bibliotekos edukatorė Jūratė Mirauskytė-Karvelienė, susikūrė dar 2018 m. I.Kanto viešojoje bibliotekoje.

Kaip tik tuo metu buvo vykdomas projektas "Sveikatos kultūros barometras", kurio viena sudedamųjų dalių ir buvo atminties bei dėmesio lavinimo mokymai, skirti suaugusiems.

Gyva klubo veikla nutrūko, kai prasidėjo pandemija. Tada vadinamasis proto sportas tapo dar aktualesnis nei iki tol, nes prasidėjo sėdėjimo namie ir darbo nuotoliniu būdu era, kuri psichologiškai vargino žmones.

Karantino laikotarpiu atmintį lavinti imta nuotoliniu būdu, skelbiant specialius pratimus bibliotekos internetiniame puslapyje bei "Facebook" paskyroje, tačiau dabar pagaliau vėl sugrįžta į realius mokymus.

Pirmąją gyvą paskaitą "Stresas kasdienybėje: kaip padėti sau" vedė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė Dovilė Kavaliauskaitė.

Lektorė paskaitos metu auditorijai pateikė daug kasdienių stresinių situacijų pavyzdžių bei veiksmingų metodų, kaip jas suvaldyti.

Per paskaitą buvo supažindinta, kas yra stresas, kokie jo veiksniai, kada stresas yra traktuojamas kaip normalus, adaptyvus, o kada reiktų susirūpinti.

"Stresas yra nespecifinė mūsų organizmo reakcija į bet kokį iššūkį", – tikino D.Kavaliauskaitė.

Klaipėdiečiai kas antrą antradienį kviečiami į Pempininkų biblioteką, kurioje vyks ne tik paskaitos, bet ir sporto užsiėmimai bei dar daug veiklų, padėsiančių lavinti kūną ir protą.

Uostamiesčio savivaldybės administracija pratęsė pretendentų į kultūros magistrus pasiūlymų teikimą iki gegužės 10-osios.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, tradiciškai būna aštuoni ar devyni kandidatai, todėl ir pratęstas jų teikimo terminas, nes norima sulaukti daugiau pasiūlymų.

Kultūros vedėja svarstė, gal pandemija ar bendras geopolitinis kontekstas šįkart klaipėdiečių aktyvumą ir dėmesį nukreipė šiek tiek kitur.

"Kiek žinau, mes pirmą kartą nusprendėme pratęsti šį terminą, nes kai kuriems žmonėms, kurie norėjo teikti savo kandidatus, dokumentams paruošti pritrūko laiko. Nemanau, kad pritrūkome kultūrai nusipelniusių žmonių. Kaip tik kartais būdavo gaila, kai teikdavome tik du magistro žiedus. Tada kai kurie žmonės likdavo tarsi už brūkšnio, nors jie neabejotinai būdavo arti to apdovanojimo. Todėl šiais metais suplanuoti trys žiedai. Esu tikra, kad nominantų tiek ir bus", – teigė E.Deltuvaitė.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdis vyks birželio pradžioje. Po slapto balsavimo bus paskelbti šių metų Klaipėdos kultūros magistrai.

Pretendentus į šį titulą gali siūlyti miesto kultūros institucijos, sąjungos, nevyriausybinės organizacijos bei privatūs asmenys.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m. Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų.