Kaip pranešė uostamiesčio policija, ketvirtadienį 38 metų vyras pareigūnams  pranešė, kad kovo 16 dieną internetu ketino pirkti žaidimų konsolę ir į tariamo pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 250 eurų.

Tačiau iki šiol prekės negavo, su tariamu pardavėju susisiekti nepavyksta.

Į pareigūnus taip pat kreipėsi 25 metų moteris. Ji pranešė, kad praeitą savaitę internetu ketino įsigyti Erdelio terjerų veislės šunį ir į nurodytą sąskaitą pervedė 495 eurus.

Tačiau pirkėja šuns negavo, pinigai taip pat negrąžinti.

Policija dėl šių pranešimų pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.

Anot Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebono Vlado Gedgaudo, šią gavėnią klaipėdiečiai atrodo labiau sunerimę, prislėgti.

Galbūt žmonės šiek tiek sukrėsti karo, kuris vis nesibaigia, ir tų ekonominių problemų, tai liečia kiekvieną.

„Galbūt žmonės šiek tiek sukrėsti karo, kuris vis nesibaigia, ir tų ekonominių problemų, tai liečia kiekvieną. Antra vertus, dar tos politinės problemos, mero rinkimai ir panašiai. Tos nuotaikos vis tiek jaučiamos. O religiniu aspektu, manau, visi laukia Velykų, gana gausiai lanko bažnyčią“, – sakė pašnekovas.

Šioje bažnyčioje ištisus metus veikia maldos grupelė. Taip pat per gavėnią pastatomas šv. Sakramentas adoracijai, tad tikintieji gali apsilankyti ir pasimelsti ne tik dienos, bet ir nakties metu.

Vladas Gedgaudas. Redakcijos archyvo nuotr.

Akcentuojama, kad praktikuojantiems katalikams šis laikotarpis – pilnas susikaupimo, apmąstymų, o kitai daliai žmonių gavėnia – kaip įprastas religinis formalumas, kai būtina atlikti išpažintį, apsilankyti bažnyčioje prieš ir per didžiąsias šventes.

Taip pat Šv. Juozapo Darbininko parapijoje vyksta paramos, kuri išdalijama nepasiturintiems, rinkimas. Ją surinkus, ji išvežama į Klaipėdos „Carito“ būstinę, esančią Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

„Telšių vyskupijos kurija pateikia tam tikras nuorodas, kada rinkti rinkliavas, ir tada renkame. „Caritas“ renka rūbus, maistą, tada veža į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią arba į Kauną. Mes dalinimu neužsiimame, surenkame ir perduodame“, – pažymėjo V. Gedgaudas.

Melnragės centre esančiame pastate atliktas kapitalinis remontas, trukęs daugiau nei vienerius metus.

Šiame pastate veikė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Melnragės padalinys, įkurtas prieš daugiau nei 70 metų, ir Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras.

Šios įstaigos sugrįžo į atnaujintas erdves.

Pirmame aukšte įkurta biblioteka su 7 tūkst. knygų fondu, spauda, viešąja interneto prieiga, erdve mažiesiems, parodų ir renginių sale, kuria atvirai naudosis ir Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras bei Melnragės bendruomenė.

Ši biblioteka iš kitų Lietuvos bibliotekų išsiskiria tuo, jog tradicinės paslaugos bus kreipiamos marinistine linkme.

Biblioteka yra parengusi Mėlynosios bibliotekos koncepciją, kurią padedant tarptautiniams partneriams planuoja sėkmingai įgyvendinti.

Melnragėje aktyviai veikia vietos bendruomenė, todėl tikimasi vykdyti bendrus projektus, organizuoti renginius, susitikimus, diskusijas, sėkmingai įgyvendinti svajones.

Antrame pastato aukšte savo veiklas vykdys Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras.

Klaipėdiečiai dar pamena šią moterį kaip aktyvią visuomenininkę. Ji nepasidavė vilionėms prisijungti prie kurios nors partijos ir aktyviai kovojo, kad parkas nevirstų privačių namų kvartalu ir taptų jaukia klaipėdiečių laisvalaikio praleidimo vieta.

„Kai kvietėme klaipėdiečius į pirmąją talką, teko ilgai aiškinti, į kokį parką kviečiame. Kai daugybė žmonių prisidėjo prie mūsų visuomeninio judėjimo, daugiau nei po dviejų dešimtmečių merdėjimo parkas atgimė. Už tai reikia dėkoti visiems klaipėdiečiams, kurie dalyvavo parko gaivinimo akcijose, žurnalistams ir savivaldybei. Talkos metu po kreipimosi, kad reikia gaivinti parką, surinkome šimtų klaipėdiečių parašus. Gavęs mūsų kreipimąsi tuometis meras Rimantas Taraškevičius tada garsiai pasakė, kad parką pagaliau pradės tvarkyti“, – prisiminė visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti, atgaivink savo miesto parką“ iniciatorė ir vadovė.

Vėliau, kai parkas imtas tvarkyti ir nutilo kalbos apie ketinimą dalį jo paversti gyvenamųjų namų kvartalu, J. Kokkalis išvyko gyventi į Vokietiją. Bet kasmet grįžusi atostogų į Klaipėdą moteris kelis kartus apsilanko parke, susitinka su buvusiais bendražygiais ir knygos apie parką bendraautoriais.

Šiemet jai rūpėjo, kaip parkas prižiūrimas, kas jame naujo.

„Vaikštinėjome su gera bičiule, gyvenančia parko pašonėje. Stebėjomės, kiek daug šakų nupjauta, sukrauta į krūvas ir vis dar neišvežta. Mano draugė tikino, kad šios krūvos čia guli jau kelis mėnesius. Įdomu, kodėl vis atidėliojami šie darbai“, – stebėjosi parko gaivintoja.

Jau rytoj prieš miesto tarybos posėdį J. Kokkalis ketina pasisakyti. Ji nori pasveikinti naująjį Klaipėdos merą Arvydą Vaitkų ir padovanoti jam knygą.

Matydama, kad dabar Poilsio parkas yra labai judrus, moteris norėtų paraginti neapleisti šios svarbios kiekvienam klaipėdiečiui vietos, prašyti, kad būtų atidžiau kontroliuojami tvarkytojai, o naujų idėjų autoriams nereikėtų vargti dėl valdininkų dėmesio.

Šventiniai renginiai Liepojoje vyko visą savaitę, o apšviesta Liepoja galėjo grožėtis tris vakarus. Šiemet festivalio tema buvo „Miesto paradoksas“.

Vaikštinėdami vakarinio miesto gatvėmis, liepojiečiai ir miesto svečiai grožėjosi 17 šviesos objektų, stebėjosi neįprastai nušvitusiu Liepojos radijo ir televizijos centro bokštu bei bažnyčiomis.

Karinės jūrų pajėgos lazeriais ir Liepojos vėliavos spalvų šviesomis apšvietė du laivus, o elektroniniame ekrane buvo rodomi trumpi filmukai apie karinių jūrų pajėgų užduotis ir tarnybą.

Miesto gyventojai turėjo progų paminėti miesto šventę įvairiais kultūros renginiais, svečiams įdomiausi buvo naujomis spalvomis nušvitusio miesto vaizdai.

Klaipėdiečiai keliose Latvijos miesto vietose atpažino Klaipėdoje jau matytas instaliacijas. Viena jų – šiemet Klaipėdos šviesų festivalyje mūsų miesto žmones džiuginęs mėnulio pilnatį primenantis objektas „Link saulės“.

Buvo ir daugiau klaipėdiečiams patikusių, o savaitgalį liepojiečius džiuginusių instaliacijų.

Savo darbus turėjo progą parodyti Liepojos universiteto Menų ir humanitarinių mokslų fakulteto Naujųjų medijų meno ir dizaino bakalauro studentai.

Liepojos spauda skelbė, kad „Apšviestos Liepojos“ biudžetas buvo 60 tūkst. eurų, tai yra perpus mažiau nei Klaipėdos šviesų festivalio.

Šeštadienį Liepojos gimtadienio proga miesto gyventojai ir svečiai galėjo nemokamai važiuoti viešuoju transportu – miesto autobusais ir tramvajais.

Pėstininkų brigados „Žemaitija“ atstovė Gabija Vaitkutė tikino, kad už dronų sklandymą draudžiamose zonose skiriamos nemažos baudos.

„Lietuvos teisės aktuose yra numatytos baudos už bepiločių orlaivių naudojimo pažeidimus. Konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir atsakomybės laipsnio, jų dydis numatytas administracinių nusižengimų kodekse“, – teigė G. Vaitkutė.

Bauda už oro erdvės taisyklių ir apribojimų nesilaikymą gali siekti nuo 100 iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų.

Baudos gali būti taikomos už skrydžius virš gyvenamųjų vietovių.

„Be to, baudos gali būti taikomos už skrydžius virš gyvenamųjų vietovių, pramogų vietų, rekreacijos zonų, kultūros paminklų ir kitų įstatymų numatytų objektų arba jei yra pavojaus asmenų saugumui. Tiesa, Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimai gali keistis, todėl rekomenduojama sekti pataisas ir naujienas šioje srityje, kad būtų išvengta pažeidimų“, – pažymėjo pašnekovė.

Įstatymai numato, kad bepiločiai orlaiviai gali būti konfiskuojami, jei jie naudojami neteisėtai arba pažeidžiant aviakonstravimo taisykles ir oro erdvės taisykles.

„Bepiločiai ir jų dalys gali būti konfiskuojami, jei buvo naudojami teisės aktų pažeidimo tikslais arba yra susiję su nusikalstama veikla. Bepiločių orlaivių operatorius yra atsakingas už bet kokius pažeidimus, susijusius su jų naudojimu oro erdvėje. Taigi, jei bepiločiai naudojami neteisėtai arba pažeidžiant oro erdvės taisykles, jie gali būti konfiskuojami kaip įrodymas nusikalstamo veikimo atveju arba kaip sankcija už pažeidimus, susijusius su jų naudojimu“, – paaiškino G. Vaitkutė.

Teisės aktais nustatyta tvarka leidžiama pasitelkti Karo policiją ir sulaikyti asmenis.

„Taip pat turime technines priemones, kurias galime pasitelkti neutralizuojant ir nutupdant bepiločius orlaivius. Patarimas visuomenei – pamačius bepilotį orlaivį, informaciją perduoti Lietuvos policijai, Valstybės saugumo departamentui ar Lietuvos kariuomenei“, – priminė brigados „Žemaitija“ atstovė.

Šiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija šalies gyventojams parengė ir Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) paskelbė daugiau nei 2,4 mln. pajamų mokesčio deklaracijų, iš jų 1,8 mln. yra visiškai užpildytos.

Klaipėdoje pajamas pernai iš viso deklaravo apie 82 tūkst. gyventojų, iš jų apie 52,6 tūkst. deklaravo grąžintiną per 17,3 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Pajamų mokesčio permokos visiems laiku ir teisingai pajamas deklaravusiems gyventojams grąžinamos iki liepos 31 d. Permokų grąžinimui sąrašai sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą.

Pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą; gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius (pvz., palūkanos, už būsto nuomą ar užsienyje gautos pajamos); pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu ir dėl to susidarė mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma bei kt.

Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių 327 tūkst. praėjusiais metais vykdė individualią veiklą su pažyma arba įsigiję verslo liudijimą.

Pernai laiku deklaracijas pateikė 91 proc. šalies gyventojų.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, vienos teismui perduotos bylos duomenimis, Klaipėdoje gyvenanti pora – 45 metų moteris ir 26 metų vyras – praėjusių metų rudenį automobiliu gabeno, kaip įtariama, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – metadono (3,521 g) bei karfentanilio (0,13778 g).

Kvaišalus iš Vilniaus į Klaipėdą gabenusios poros automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie atlikę mašinos apžiūrą, rado jame vakuumuotą paketą su minėtomis narkotinėmis medžiagomis.

Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad narkotines medžiagas buvo ketinama platinti kitiems asmenims. Už tai šiems klaipėdiečiams pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Tęsdami tyrimą, policijos pareigūnai patikrino ir poros namus Klaipėdoje. Juose taip pat rasta nedidelis kiekis minėtų narkotinių medžiagų. Už šį radinį pora taip pat patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Dar viena baudžiamoji byla, susijusi su disponavimu tokiomis pat narkotinėmis medžiagomis, teismą pasiekė praėjusią savaitę.

Bylos duomenimis, policijos pareigūnai pernai rugsėjį prie Klaipėdoje esančių daugiabučių sulaikė du – 34 metų ir 33 metų vyrus, su savimi turėjusius gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje rasta narkotinių medžiagų – metadono ir karfentanilio.

Narkotinių medžiagų pardavimo sandorio metu pareigūnų užklupti vyrai priešinosi sulaikymui ir bandė pabėgti. Vyresnysis įtariamasis sulaikymo metu ėmė plėšyti su savimi turėtą paketą, iš kurio pradėjo byrėti gelsvos spalvos milteliai. Teisėsaugininkai iš karto atliko sulaikymo vietos apžiūrą bei surinko išbarstytą medžiagą.

Atlikus kratą kaltinamojo namuose buvo rasta ir daugiau galimai neteisėtai laikomų kvaišalų. Skaičiuojama, kad vyras bendrai galėjo turėti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – metadono (3,715 g) ir karfentanilio (0,145623 g) – ir jas, kaip įtariama, platinti kitiems. Jo namuose taip pat rasti ir paimti galimai iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – daugiau nei 11 tūkst. eurų. Prokuroro nutarimu šiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Minėtam Klaipėdos gyventojui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.  Antrasis vyras kaltinamas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Teisėsaugos pareigūnai pastebi, kad neseniai atsiradusi itin stipri narkotinė medžiaga – karfentanilis – sparčiai plinta neteisėtoje apyvartoje. Pabrėžiama, kad net ir labai nedideli jos kiekiai yra pavojingi šią medžiagą vartojančių asmenų sveikatai ar gyvybei, nes galimi perdozavimai bei stiprūs organizmo apnuodijimai.

Abi baudžiamosios bylos perduotos nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Šis 5-asis turnyras buvo unikalus, nes pirmą kartą Lietuvoje šiose varžybose dalyvavo ir negalią turintys sportininkai, taip parodant, kad karatė sporte nėra ribų.

Džiugu, kad iš 37 turnyre dalyvavusių klubų Klaipėdos sporto klubas „Okinava“ užėmė trečią vietą komandinėje įskaitoje.

Varžybų čempionais tapo: Aurimas Ramanauskas, Emilijus Stoncelis, Gediminas Saveika, Illia Piekhotin, Kristupas Tirkšliūnas, Nikas Kvasys, Orestas Purys ir Sruogis Balčiūnas.

Sidabrą iškovojo: Augustas Kazanavičius, Deividas Tunaitis, Gustas Loda, Juras Lelys, Kajus Loda, Nojus Bundulas, Rasa Šeškauskaitė ir Žygimantas Janušas.

Bronzos laimėtojai: Anastasija Pilipenko, Arsenij Djakov, Dominykas Jucys, Gintautas Saveika, Kajus Malinen ir Vakaris Vitkus.

4–8 vietas iškovojo Goda Ruokytė, Izabelė Masaitė, Mantas Mauricas, Jonas Katkevičius ir Nojus Trukšanovas.

Sporto klubo „Okinava“ prezidentė Diana Mačiūtė, kuri šiais metais buvo išrinkta geriausia Lietuvos neformaliojo ugdymo mokytoja, ir mokytojos Rima Lisinskaitė bei Kristina Basova labai džiaugiasi sportininkų parodyta kovotojų dvasia ir puikiais rezultatais.

Sporto klubo „Okinava“ mokytoja D. Mačiūtė kartu su savo auklėtiniais – mokytoja R. Lisinskaite ir Matu Sasnausku intensyviai ruošiasi Europos kiokušin karatė čempionatui, kuris vyks jau balandžio 1 d. Švedijoje.

Turnyre dėl aukso medalių iš viso kovos apie 200 geriausių Europos sportininkų iš 20 valstybių.

D. Mačiūtė ir M. Sasnauskas atstovaus Lietuvai asmeninėse kata (kova su šešėliu) rungtyse ir bendroje komandoje su R. Lisinskaite komandinėje kata rungtyje.

Dėl šiukšlių skundų sulaukiama labai dažnai.

Šiukšlinama ne tik daugiabučių namų kiemuose, po balkonais, šalia parduotuvių, bet ir miškingose teritorijose, paplūdimiuose, kitose miesto vietose.

Pasak savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, itin daug skundų sulaukiama dėl netvarkos prie atliekų konteinerių.

„Žmonės informuoja apie paliktas didžiąsias, statybines atliekas ir pan. Taip pat gauname pranešimų iš atliekų vežėjų apie prie atliekų konteinerių pastatytus automobilius, dėl kurių vežėjai negali išgabenti atliekų“, – sakė L. Lapinskas.

Jo teigimu, gaunami skundai ir dėl Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų: dėl netinkamai tvarkomų teritorijų – šiukšlių, nesugrėbtų lapų ir dėl statytojų teršiamų gatvių.

„Pranešimų apie neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose šiais metais jau gauta apie 60. Būna skundų ir dėl transporto priemonių, pastatytų ir paliktų pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ant šaligatvių, vejų, kelio ženklų, draudžiančių stovėti transporto priemonėms, galiojimo zonose)“, – pažymėjo pašnekovas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali pakilti nuo 140 iki 600 eurų.

„Policijos pagalba šių skundų tyrime nėra reikalinga, tokius skundus tiriame patys. Nustatę pažeidimus taikome Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas“, – sakė L. Lapinskas.