Jau penktus metus į didžiulį Klaipėdos centrinį paštą kasdien ateina tik karilionininkai. Ir repetuoja, kad savaitgaliais bei per šventes klaipėdiečius džiugintų varpų garsai.

„Kaip grojome, taip ir tebegrojame. Šąlame, bet grojame, apšalę, sušlapę. Viršuje yra visai normaliai, ten sušyli. Čia mokausi su striuke, nes šaltoka, geriau apsirengus“, – sakė karilionininkas Stanislovas Žilevičius.

Karilionininkams neramu ir dėl griūvančių pašto rūmų, ir dėl instrumento bokšte.

„Jeigu jis būtų uždarytas, nežinau, kai visame pasaulyje statomi karilionai. Po mūsų atsirado ir Vilniuje, ir Kaunas net padidino savo, kur buvo prieš karą pastatytas“, – teigė S. Žilevičius.

Karilionas įkurdintas 19 amžiaus neogotikiniame raudonų plytų statinyje, viename svarbiausių istorinės dalies Klaipėdos pastatų. Jis nuo 2019-ųjų stovi apleistas, kai iš čia išsikėlė Lietuvos paštas. Iš jo valstybės saugomą Klaipėdos centrinio pašto kompleksą Kultūros ministerija išpirko už 2 milijonus 300 tūkstančių eurų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dabar buvęs paštas paramstytas ir tinklais apkabinėtas, kad nuo jo byrančios plytos praeivių nesužeistų. Pastato savininkė Kultūros ministerija sako, kad darbai vyktų sparčiau, bet juos miestas vilkina.

„Valstybė kaip tik čia įsikišo ir gelbėjo objektą, kuris yra pirmiausia klaipėdiečių. Labai gaila, kad nuo to klausimo yra bėgama“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Esą ir į prieš porą metų tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos pasirašytą susitarimą ranka mojama.

„Jeigu meras įsivaizduoja, kad valstybė viską darys, o meras stovės kitoje gatvės pusėje ir pirštu rodys, taip nebus. Turbūt savivaldybė nuoširdžiai nesupranta pačio mechanizmo. Nes finansavimo, kadangi tai yra pažangos programos priemonė, paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai“, – sakė S. Kairys.

Kodėl yra kalti klaipėdiečiai, kad valstybės institucijos ilgus metus nesaugojo ir netausojo šio pastato?

Klaipėdos senojo pašto pastatų kompleksui sutvarkyti tikimasi gauti apie 7 milijonus eurų.

„Gal Klaipėdos biudžeto lėšų nereikės iš karto, bet mes negalime, kaip jie tikisi, sutvarkyti, o jie tada galvos. Ne, partnerystė turi būti nuo pat pirmos sekundės“, – įsitikinęs S. Kairys.

Tad ir miesto indėlio tikimasi. Teigiama, kad jis galėtų siekti per pustrečio milijono eurų.

„Kodėl yra kalti klaipėdiečiai, kad valstybės institucijos ilgus metus nesaugojo ir netausojo šio pastato? O dabar turi būti Klaipėdos žmonių pinigais tvarkomas tų žmonių aplaidumas. Sakyčiau, kad teisėsaugai reikėtų pradėti vertinti, ar tai nėra nusikalstamas aplaidumas“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Esą susitarime su pastato savininku jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų nebuvo.

„Ministerija, kaip Klaipėdos centrinio pašto savininkė, sutvarko pastatą, turi būti tiesiog remonto projektas padarytas, o savivaldybė sutvarkius pastatą įveiklina jį. Visos kitos kalbos nežinau kieno sukurtos ar sugalvotos“, – sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos savivaldybė nori, kad senajame pašte būtų Klaipėdoje gimusio astronomo Argelanderio mokslo ir meno centras. Vokiečių astronomų draugijos pirmininko tėvų, vietos pirklių namas stovėjo dabartinio pašto vietoje.

Tuo metu pats meras Arvydas Vaitkus teigia įžvelgiantis Kultūros ministerijos spaudimą uostamiesčiui prisidėti finansiškai prie tvarkybos, nors anksčiau apie tai nebuvo kalbėta.

Kaip pranešė savivaldybė, paskutiniajame darbo grupės posėdyje, vykusiame gruodį, nutarta, kad iki vasario vidurio turi būti parengtas projektavimo techninės užduoties projektas. Tačiau pastaruoju metu imta kalbėti apie įvairias sumas, kurių, kaip prisidėjimo prie projektavimo ir pastato sutvarkymo, pageidaujama iš savivaldybės – preliminariai apie 2 mln. eurų.

„Susitarime ir iki šių metų gruodžio nebuvo jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų. Deja, tačiau dabar jau girdime ir turime raštiškus įrodymus, kad ministerija spaudžia savivaldybę skirti pinigų pastato sutvarkymui, nes tik tokiu atveju būtų galima paskubinti darbų eigą“, – teigė A. Vaitkus.

„Keistoje aklavietėje“

Šią savaitę Klaipėdoje su kultūros bendruomene susitikęs S. Kairys priminė, kad Kultūros ministerija nusprendė iš Lietuvos pašto išpirkti Klaipėdos centrinį paštą už 2,4 mln., taip pat numatė virš 7 mln. eurų tvarkybai, rengia įveiklinimo studiją, kuri atiteks miestui, tačiau pats miestas yra „keistoje aklavietėje“.

„Labai gaila, kad yra keistoje aklavietėje, ministerija juda į priekį, organizuoja ir skelbs sąlygas projektavimui. Tikimės, kad savivalda atsigręš į projektą, tai nemenka dovana iš valstybės pusės“, – kalbėjo S. Kairys.

Anot jo, diskusijos užtruko ir buvo prarasta daug laiko savivaldybei kalbantis su Jūrų muziejumi, kad centrinis paštas jame įsteigus naujas veiklas būtų jų padalinys. S. Kairys teigė, kad pernai liepą buvo įkurta darbo grupė, rugsėjį laukta konkretaus plano, kaip savivaldybė šiame procese ketina dalyvauti.

Klaipėdos savivaldybė trečiadienį pranešė, kad siekia Klaipėdos centrinio pašto atgimimo ir yra numačiusi jau šiais metais skirti lėšų F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti. Savivaldybė taip pat tikisi, kad Kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras artimiausiu metu pradės centrinio pašto sutvarkymo techninio projekto rengimą, tačiau pabrėžia, kad paštas priklauso ministerijai ir apie prisidėjimą finansiškai anksčiau nebuvo kalbų.

Ketinimų neišsižada

Anot savivaldybės, 2022 metų liepą tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl šio pašto komplekso įveiklinimo. Jame įtvirtinti ministerijos ketinimai skirti finansavimą komplekso sutvarkymui, o savivaldybė, ministerijai sutvarkius pašto kompleksą, turėtų pasirūpinti jo įveiklinimu.

Ar sutvarkymui finansavimą numatyti ketinusi ministerija ir vėl dairysis į miesto biudžetą?

„Klaipėdos savivaldybė savo ketinimų neišsižada. Atvirkščiai – esame labai suinteresuoti, kad klaipėdiečiams svarbią reikšmę turintis istorinis kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir pagaliau atgimtų. Apmaudu girdėti pasisakymus, neva savivaldybė kažko nedaro, kad tai taptų realybe. Norisi priminti ministerijai, kas yra istorinio komplekso savininkas ir kas jį turėtų sutvarkyti“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, „jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto“.

„Ar sutvarkymui finansavimą numatyti ketinusi ministerija ir vėl dairysis į miesto biudžetą?“ – sako meras.

„Nusikalstamai apleistas“

A. Vaitkus pabrėžia, kad centrinis paštas yra jų nuosavybė ir savivaldybė neturi investuoti į svetimo turto sutvarkymą.

„Manau, kad visi šie žingsniai buvo iš anksto numatyti, bandant nusimesti įsipareigojimus ir apkaltinti savivaldybę neveiksnumu. Iš mūsų pusės tai, kas buvo suplanuota – centrinio pašto įveiklinimas, juda į priekį. Pašto pastatas, mūsų nuomone, eilę metų yra nusikalstamai apleistas, tinkamai neprižiūrimas ir toliau niokojamas gamtinių sąlygų“, – teigia meras.

Po savivaldybės 2022 metų rugsėjį atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo ir nustatytų trūkumų, pernai vasarą Kultūros infrastruktūros centras įrengė apsaugos priemones, tačiau gruodį vėl kreiptasi į šį centrą dėl pavojingai besikaupiančio sniego ir išsiklaipiusių apsauginių konstrukcijų.

Atkreiptas dėmesys, kad statinio valdytojas privalo užtikrinti, jog ant apsauginių tinklų ir stogo besikaupiantis sniegas nekeltų grėsmės praeiviams, šalia pastato statomiems automobiliams, statiniai atitiktų saugos reikalavimus.

„Nuo praėjusių metų liepos dirba tarpinstitucinė darbo grupė pašto komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo klausimams spręsti. Joje dirba ir Kultūros ministerijos, ir savivaldybės specialistai“, – pasakojo Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Pagal bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybės, ministerija valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis numato sutvarkyti pašto kompleksą ir pritaikyti jį kultūros bei kitoms veikloms vykdyti, o savivaldybė – pasirūpinti erdvių įveiklinimu.

„Dar sprendžiama dėl būsimo atnaujinimo projekto apimties, galutinai apsisprendus – šiuo metu projektuoti centrinį pastatą ar iškart visą paveldosauginį kompleksą – ministerija ir Kultūros infrastruktūros centras skelbtų projektuotojų atrankos konkursą“, – sakė pašnekovas.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

2021 m. Kultūros ministerijos užsakymu parengtos galimybių studijos rengėjai pašto rūmų komplekse siūlė kurti daugiafunkcę kultūros erdvę. Apie šias idėjas kalbėta ir pernai.

Šiuo metu savivaldybė tikslina įveiklinimo koncepciją – siekiama sukurti Klaipėdos identitetą atspindintį traukos objektą.

Buvo svarstoma įkurti Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis.

„Taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos. Šiuo metu savivaldybė tikslina įveiklinimo koncepciją – siekiama sukurti Klaipėdos identitetą atspindintį traukos objektą. Koncepcijos ašimi išlieka Argelanderio mokslo ir meno centras, tačiau koncepcija bus papildyta jūriniais taikomaisiais akcentais, netrukus bus skelbiamas ekspozicijos detalizuotos koncepcijos sukūrimo konkursas“, – atskleidė A. Kamarauskas.

Pasak jo, kol rengiamasi pašto atnaujinimui ir įveiklinimui, Kultūros infrastruktūros centras rugpjūtį įrengė laikinąsias apsaugos priemones, kad pastatas nenyktų ir nekeltų grėsmės praeiviams.

Specialistai svarsto apie tai, kad pašte turėtų veikti daugiafunkcė erdvė, o ne vien mokslo centras ar muziejus. Žadama, kad diskusijos bus tęsiamos ir toliau, įtraukiant platesnį ratą ekspertų.

Pagal bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Kultūros ministerijos ir savivaldybės, ministerija valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis numato sutvarkyti pašto kompleksą ir pritaikyti jį kultūros bei kitoms veikloms vykdyti, o savivaldybė – pasirūpinti erdvių įveiklinimu.

2021 m. Kultūros ministerijos užsakymu parengtos galimybių studijos rengėjai pašto rūmų komplekse siūlo kurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos.

Naujosios miesto valdžios siekis – kad veiklas jungtų jūrinė tematika. Būtų galima sukurti įvairias ekspozicijas, edukacijas supažindinant su jūrine navigacija, jūrine komunikacija istoriniame ir dabarties kontekste, taip sujungiant jūrinę, astronominę ir komunikacinę tematiką, numatyti patrauklių interaktyvių objektų, pavyzdžiui, laivo įvedimo į Klaipėdos uostą simuliatorių ir pan.

Pirmajame pašto aukšte turėtų būti atspindima ir istorinė pastato funkcija – čia turistai turėtų galimybę išsiųsti atviruką su miesto vaizdu ir antspaudu į savo šalį, kas labai populiaru užsienio turistų traukos taškuose.

Klaipėdos savivaldybės atstovai nurodė, kad darbai prasidėjo rugpjūčio 8-ąją ir truks keturias dienas.

Planuota atitverti teritoriją šalia pastato Liepų g. 16, bus ribojamas pėsčiųjų ir iš dalies automobilių eismas, taip pat bus atitverta 13 automobilių parkavimo vietų.

Darbų schemos apraše nurodyta, kad „bus uždaroma šaligatvio ir parkavimo vietų zona Liepų gatvėje – nuo Liepų g. 16 sklypo ribos su Liepų g. 12 sklypu iki įvažiavimo į Liepų g. 16 sklypą (įskaitant įvažą)“.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai informavo, kad veikiausiai bus nuimti ant pastato esantys tinklai ir pakeisti naujais.

Darbus vykdys biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras.

„Leidime pagal jų pateiktus dokumentus nurodyta, kad bus laikinųjų apsaugos priemonių įrengimo darbai. Tiesiog pastato apsaugojimui, veikiausiai keis tinklus. Kiekvienas statinys turi būti prižiūrimas, tad ir vyks priežiūros darbai“, – paaiškino Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė.

Anot jos, automobilių spūsčių dėl to tikrai neturėtų būti.

„Važiuoti nė viena kryptimi nebus trikdžių“, – pažymėjo specialistė.

Dėl to pirmadienį sutarė Vilniuje viešintis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Susitarėm, kad kuriame darbo grupę ir intensyviname darbus, nes pastatas ir dabar sudėtingos fizinės būklės, svarbu kuo greičiau neutralizuoti lietaus patekimą į pastatą ir ant sienų, kurios šiandien permirkusios vandens ir trūkinėja plytos“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Anot kultūros ministro, savivaldybės dalyvavimas tvarkant šį miestui svarbų objektą būtinas.

„Aktualija paprasta – mūsų planuose yra Klaipėdos centrinio pašto sutvarkymas. Jis yra neįmanomas nedalyvaujant savivaldybei, tiek kalbant apie veiklas, tiek kalbant apie finansinį prisidėjimą. Laukiame, kol kojas apšils nauja Klaipėdos valdžia, buvo pats laikas susitikti ir apsikalbėti“, – BNS teigė S. Kairys.

Anot jo, darbo grupė turėtų rinktis artimiausiu metu, nes „laikas nėra sąjungininkas“ ir blogina objekto būklę.

Susitarėm, kad kuriame darbo grupę ir intensyviname darbus, nes pastatas ir dabar sudėtingos fizinės būklės, svarbu kuo greičiau neutralizuoti lietaus patekimą į pastatą ir ant sienų, kurios šiandien permirkusios vandens ir trūkinėja plytos.

Ministro teigimu, praėjusios kadencijos Klaipėdos taryba pernai patvirtino ketinimų protokolą dėl centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Taip abiejų pusių susitarimu patvirtinta tęsti bendradarbiavimą, siekiant išskirtinės architektūros kultūros paminklą paversti lankytinu traukos objektu.

Pasak kultūros ministro, naujoji valdžia taip pat mato šį projektą savo planuose.

„Sudarysim darbo grupę suderinti teisinius klausimus, praktinio veikimo klausimus, kad tas procesas judėtų – gimtų investicinis projektas, atsirastų paraiška. Mums be galo svarbu, kad savivaldybė matytų prasmę, procese dalyvautų“, – sakė S. Kairys.

Jo teigimu, valstybė jau investavo į šį projektą išpirkdama jį iš Lietuvos pašto, taip pat atlikdama įveiklinimo studiją, yra numačiusi investicijas į šį kultūros paveldo objektą. Pasak ministro, pagal terminus kitais metais ministerijai pereis ir pastato priklausiniai.

Savivaldybės S. Kairys taip pat paprašė objektui, kuris yra „įdomus, jautrus“, išgryninti idėją, kas galėtų veikti Klaipėdos centriniame pašte.

„Kadangi Kultūros ministerija skirs finansavimo didžiąją dalį, ministerijai svarbu, kad būtų kultūrinis reikalas. Galimybės išnagrinėtos, modeliai apgalvoti, tą darys savivaldybė ar kažkokia įstaiga ateity, ji turi įvertinti, kas yra tvaru, reikalinga“, – sakė ministras.

S. Kairio teigimu, numatyta sudėlioti laikotarpius, kuriais būtų rengiamas investicinis projektas, techninis projektas, vėliau – rangos darbai.

„Tas paruošiamasis dokumentinis etapas gali trukti metus, pusantrų, bet čia nieko kitaip nepadarysi“, – teigė jis.

Visuomenei 2021-ųjų rudenį pristatyta Kultūros ministerijos parengta Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija.

Išanalizavus statinio istorinę raidą, būklę, parengtos trys koncepcijos. Pagal vieną jų čia galėtų veikti Baltijos meno rezidencijų centras, pagal antrąją – Komunikacijos centras, vienijantis ir IT verslus, pagal trečiąją – Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras.

„Ministro prašymas siekti kultūrinės veiklos, tokią viziją ir mes turime. Ji bus gryninama, norėčiau susipažinti su studija, kuri buvo padaryta. Dar turime pasiaiškinti“, – sakė Klaipėdos meras.

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas pernai gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Atsirado pilkų zonų

Pernai po ilgokų nerimą keliančių paieškų, kas norėtų ir galėtų imtis centrinio pašto perėmimo bei atnaujinimo, klaipėdiečiai džiūgavo – liepą miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente buvo nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m.

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio vadovai iš neoficialių kalbų ėmė suprasti, kad klaipėdiečių ir ministerijos padalinio, vadinamo Kultūros infrastruktūros centru, klerkų ketinimai skiriasi.

„Pajutome tokį lengvą pėdų mėtymą. Pradžioje buvo kalba apie gražų projektą ir vilčių bokštą, po to kilo kalbų, ar rinkimai nepakeis pasirašytų dokumentų, o paskui paaiškėjo, kad pašto teritorijoje yra ir pilkųjų zonų. Būtų keista, jei bokštas blizgėtų, o šalia esantys garažai liktų nutriušę. Taip neturėtų būti. Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys, todėl ir išsiuntėme raštą“, – pasakojo meras V. Grubliauskas.

Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys.

Sklypo naudotojų – ne vienas

V. Grubliausko žiniomis, Nacionalinė žemės tarnyba nėra nutraukusi su paštu sutarties dėl visos pašto teritorijos. O tai yra apie 50 arų. Ji turi būti padalinta naudotojams pagal turimus pastatus.

Pasirodo, šiame plote yra ne tik Kultūros ministerijai priskirti vertingųjų savybių turintys pašto pastatai.

Kaip paaiškino savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, visas pašto kompleksas užima 0,517 ha.

1997 m. 0,124 ha ilgam laikui yra išsinuomota bendrovei „Telia“. Paštas iki neseno laiko valdė 0,3885 ha žemės plotą ir jame esančius statinius.

Iš viso pašto statinių komplekso paveldiniai yra tik trys. Tai centrinis pašto pastatas su bokštu, kuriame yra karilionas, telegrafas ir administracinis pastatas.

Iš Liepų gatvės nematyti kieme esančių kitų komplekso priklausinių. Tai yra garažo, kuris beveik 256 kvadratinių metrų ploto, bei dar vieno administracinio pastato, kurio plotas – apie 80 kvadratinių metrų.

Šie du statiniai neturi vertingųjų savybių ir nepriskiriami prie kultūros paveldo objektų. Jie vis dar priklauso paštui, kitaip sakant, – Susisiekimo ministerijai.

Anot V. Grubliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kam priklauso, išspręsti žemės nuosavybės klausimą.

Toks neaiškumas miesto administraciją verčia baimintis, ar vieną dieną Susisiekimo ministerija savo dalies neparduos ir šioje vietoje neišdygs koks nors privatus namas arba net daugiabutis.

„Kol neišsprendėme žemės klausimo, sudėtinga kalbėti, kas bus su tais pastatais. Logiškai galvojant, visus šiuos namų darbus, atsidalinant pastatus ir žemę, turėtų atlikti tas, kieno dalis yra didžiausia. Vargu, ar miestas, būdamas labai nedidelės dalies savininkas, turėtų inicijuoti tokius procesus. Kultūros ministerijos proaktyvi pozicija būtų labai pageidautina ir reikalinga, bet ir Lietuvos paštas turėtų daryti savo namų darbus. Klaipėdos savivaldybė pasiruošusi padėti. Kol kas pasigendame aiškumo ir judesio, todėl gimsta interpretacijos“, – nerimavo meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kas čia darosi?“

Iš neoficialių kalbų, atsklindančių iš Vilniaus, ėmė aiškėti, kad Kultūros ministerija nusiteikusi sutvarkyti tik pagrindinį Klaipėdos centrinio pašto pastatą.

Dėl to kilo spėjimų, kad visa kita turės daryti miestas. Jei taip atsitiktų, Klaipėdai būtų didžiulis iššūkis, kurio miesto valdžia neplanavo.

Rūpestis dėl sprendimo paraišką teikti tik pagrindinio pašto pastato atnaujinimo finansavimui kelia nerimą ir vicemerui Arvydui Cesiuliui.

„Neoficialiai mus pasiekusiais duomenimis, visą modernizavimą planuojama atlikti tik centrinėje, reprezentacinėje pašto dalyje, bet yra ir kitų patalpų ir pastatų, kurie nepateks į tą procesą. Ko gero, tai reiškia, kad tai daryti turėtų miestas. Pagal mūsų preliminarius susitarimus, miestas įsipareigojo savo biudžeto sąskaita atlikti įveiklinimui būtinus darbus: įrengti ekspozicijas, sutvarkyti ir paruošti patalpas. Miestas nuo to nesitraukia, bet nesame numatę pinigų pastatų atnaujinimui, nes apie tai nė nebuvo kalbos. Todėl ir norime su ministerija išsiaiškinti, kas čia darosi“, – nuostabos neslėpė vicemeras.

Klaipėdos vadovas V. Grubliauskas pasakojo raštą Kultūros ministerijai išsiuntęs dar kovo pirmoje pusėje. Jame rašoma, kad Kultūros ministerija iš Susisiekimo ministerijos perėmė tik dalį Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso.

Šiuo raštu meras prašė paaiškinti, kodėl nuspręsta į rengiamą paraišką įtraukti tik pagrindinio pastato dalies modernizavimą.

„Klaipėdos miesto savivaldybei ir miesto bendruomenei labai svarbu žinoti, kokia yra Kultūros ministerijos ilgalaikė strategija dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso sutvarkymo. Vertindami viešumoje kultūros ministro išsakytas abejones dėl vykstančių savivaldos rinkimų įtakos jau pasirašytoms sutartims tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tvirtai laikosi savo įsipareigojimų, numatytų ketinimų protokole, ir to paties tikisi iš Kultūros ministerijos“, – dėstoma mero pasirašytame rašte.

Atsakymo į šį raštą dar negauta.

Apgailėtina: pašto kiemelis su senu šuliniu net pagal optimistinius planus nepatenka į greičiausiai tvarkomų objektų sąrašą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmenybė – Kauno paštui

Kultūros ministerijos Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius, kalbėdamas apie klaipėdiečiams rūpimą klausimą, pripažino, kad uostamiestį pasiekę gandai buvo teisingi.

„Savivaldybė dabar užsiėmusi rinkimais, mero pokyčiu. Juk kokių nors sutarčių nėra pasirašyta. Pasirašytas tik kažkoks ministro ir buvusio mero ketinimų protokolas. Mes kol kas skaičiuojame, dėliojame ir laukiame, kaip baigsis su Kauno paštu, tada žiūrėsime, kaip išeis su Klaipėda“, – kalbėjo R. Pocius.

Projektų vadovas ėmėsi aiškinti, kad Kultūros infrastruktūros centras savo lėšų neturi, tai yra valstybės arba ES pinigai. Lietuvoje vystoma ir statoma daug kultūros objektų, ir visa tai atliekama įvairių programų resursais.

„Šiandien dar nėra patvirtinta jokių lėšų jokiems objektams. Kauno paštui atnaujinti jau yra rengiama finansavimo paraiška, ji turi būti parengta iki liepos 1 d., tada ji bus svarstoma. Spėjame, kad galbūt rugpjūtį bus skirstomi likusieji nuo Kauno pašto pinigai, jeigu jų liks. Klaipėdos paštas yra antrajame kvietimo etape. Kultūros ministerija turi susidėliojusi juodraštį, kuriame numatyta, kad daugiau ar mažiau pinigų turėtų likti. Kai jų liks, teiksime paraišką dėl Klaipėdos, gal ir gausime tą finansavimą. Rugpjūtį galbūt išaiškės, ar apskritai finansavimas bus skirtas. Gali būti, kad pinigų tiesiog neliks“, – abejonėmis dalijosi R. Pocius.

Esą tokių objektų, kurie pretenduos į minimas lėšas, yra nemažai. Didesnieji, kuriems reikės dešimčių milijonų eurų, yra Kauno M. Žilinsko galerija, Kauno biblioteka. Tarp tokių minimas ir Klaipėdos centrinis paštas.

Mažina apimtis

Galimybių studijoje minimas visas Klaipėdos pašto kompleksas.

Šiuo metu Kultūros ministerija yra perėmusi tik tuos pastatus, kurie yra kultūros vertybės, bet komplekse yra ir nepriskirtų šiai kategorijai pastatų.

Pasak R. Pociaus, Kultūros ministerija siekė perimti ir juos, kad sklype neatsirastų daugiau savininkų ir būtų įgyvendintas galimybių studijos aprašytas vientisumas.

„Šiame etape pagal investicinį projektą numatyta tvarkyti tik pagrindinį pašto pastatą. Preliminariai numatyta, kad tam reikės 9,4 mln. eurų. Tiesa, planuojama rūsio neįrenginėti. Ten buvo planuojama ekspozicija, bet bandome ir ten sutaupyti, kad pavyktų kažką padaryti, nes galime užsimanyti sutvarkyti visus pastatus už 10 mln., bet tada darbai bus tik pradėti, bet nepabaigti, – aiškino R. Pocius. – Tiesiog mažiname apimtis ir bandome saugoti bent pagrindinį pastatą. Toks numatomas pirmas etapas. Kol kas visi pastatai priklauso mums, Kultūros ministerijai. Jei savivaldybė būtų pareiškusi norą, Kultūros ministerija būtų atidavusi šiuos pastatus, nes mes irgi pinigų neturime. Mes esame tie, kurie organizuoja procesą, teikia paraišką, samdo projektuotojus, rangovus ir daro darbus.“

Valdininkas mano, kad pinigų pašto remontui per fondus galėjo ieškoti ir miestas.

R. Pociaus įsitikinimu, likę pašto komplekso pastatai gali būti atiduoti savivaldybei, juk nuo to niekas nepasikeis.

„Galvose yra projektas kitu etapu sutvarkyti ir kitus vertingųjų savybių turinčius pastatus. Tikslas galiausiai sutvarkytus pastatus perduoti įkurtai įmonei, kuri bus tame pašte. Kaip dabar žinoma, tai bus F. W. Argelanderio centras“, – teigė valdininkas.

R. Pocius svarstė, kad niekas nežino, kaip bus po 10 ar daugiau metų. Gal F. W. Argelanderio centras įsikurs suremontuotame pagrindiniame pastate, o paskui ši įstaiga panorės tapti ir kitų pastatų šeimininke, gal ji prašys juos perduoti net nesutvarkytus.

Tokiu atveju Kultūros infrastruktūros centras dalyvautų trišalėje sutartyje.

Ši suma suplanuota 2023 metų valstybės biudžeto projekte.

„Turėjome 4,5 mln. eurų šiemet išpirkti abu objektus, bet kai pasileidi į visas oficialias procedūras su nepriklausomais turto vertinimais ir kitais dalykais, kaip ir įprasta, matant, kas vyksta rinkoje, tie objektai ėmė ir pabrango 1,5 mln. eurų“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Abu paštų pastatai kol kas priklauso valstybės įmonei Lietuvos paštas. Kad šiuos kultūros paveldo objektus galėtų perimti Kultūros ministerija, juos reikia išpirkti.

„Netrukus pasirodys Vyriausybės nutarimai, pagal kuriuos šie objektai bus perduoti Kultūros ministerijai teisingai už juos atlyginant Lietuvos paštui“, – kalbėjo S. Kairys.

Už Kauno ir Klaipėdos paštų pastatus valstybės įmonei bus sumokėta apie 6 mln. eurų.

Kultūros ministro teigimu, pastatus būtina perimti ir pradėti tvarkyti kuo greičiau, nes jų būklė „prastėja ne mėnesiais, bet dienomis“.

Planuojama, kad Kauno centrinio pašto pastate įsikurs Architektūros centras ar Architektūros institutas, o Klaipėdos pašto įveiklinimu apsiima rūpintis uostamiesčio savivaldybė.

Kai jie veiks, manau, tikrai džiaugsimės, kad padarėme ryškų ir prasmingą darbą.

„Kai jie veiks, manau, tikrai džiaugsimės, kad padarėme ryškų ir prasmingą darbą, suvaldydami situaciją, į ją atkreipdami dėmesį, radę tinkamus sprendimus ir įpūtę gyvybės Kauno ir Klaipėdos miesto centrinėms dalims“, – sakė kultūros ministras.

Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai yra įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Klaipėdos paštas paskelbtas kultūros paminklu, Kauno – valstybės saugomu objektu.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 metais. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Čia pašto paslaugos nebėra teikiamos, tačiau vyksta įvairūs kultūros renginiai.

Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto pastatų kompleksą suprojektavo architektas Hermannas Shoede (Hermanas Šiodė), jis pastatytas 1893 metais. Uostamiesčio centre esančiame pastate iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar jis stovi tuščias.

Abiejų pusių susitarimu nuspręsta tęsti bendradarbiavimą, siekiant išskirtinės architektūros kultūros paminklą paversti lankytinu traukos objektu.

"Ši diena po kažkurio laiko bus istorinė, nes vienas pagrindinių Klaipėdos centro ir senamiesčio akcentų – pašto pastatas įgavo tam tikrą fiksuojamą perspektyvą", – šiandien ryte prieš pasirašant dokumentą džiaugėsi miesto vadovas V.Grubliauskas.

Labai džiaugiuosi, kad vis judame į priekį.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės "Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas" lėšomis.

O Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą, kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimą bei tam skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.

Simonas Kairys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Labai džiaugiuosi, kad vis judame į priekį. Šiuo metu situacija yra tokia – iki šių metų pabaigos tiek Klaipėdos centrinis paštas, tiek Kauno paštas pereis Kultūros ministerijos žinion. Buvome šiek tiek užtrukę, nes, pasirodo, 30 metų Lietuvoje nebuvo tvarkos, kad toks sandoris galėtų vykti. Dėkui Seimui, kad labai operatyviai sureagavo ir mums padėjo, besibaigiant sesijai priėmė reikalingus įstatymo pakeitimus ir mums beliko tik formalios procedūros", – sakė S.Kairys.

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas šių metų gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

"Pasirašydami šiuos dokumentus aiškiai deklaruojame, kad miestas imasi atsakomybės už būsimą sutvarkyto, renovuoto pašto įveiklinimą, ir imsimės atsakomybės už tai, kad jis būtų vienas pačių patraukliausių, jaukiausių objektų turizmui", – tikino uostamiesčio meras.

Nuotoliniame pasitarime uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas kartu su savo pavaduotoju Arvydu Cesiuliu bei Kultūros ministerijos atstovais susitarė, kad kito susitikimo metu bus pateikta konkretesnė informacija dėl projekto įgyvendinimo.

"Ministerija iš Klaipėdos savivaldybės tikisi tam tikro ketinimų protokolo apie miesto intencijas, būsimus miesto įsipareigojimus dalyvauti jau perimto, suremontuoto pašto įveiklinimo procese. Pagal galimybių studijas buvo įvardinti keli variantai, bet prioritetas atiduotas F.W.Argelanderio muziejaus įrengimui kaip daugiafunkcės kultūros erdvei", – teigė meras.

Savo nuomones dėl ketinimų protokolo balandį vyksiančiame posėdyje išsakys ir Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai.

"Diskusijų apie tai, ar miestui reikia dalyvauti procese, neturi būti. Aišku, kad reikia, ir aišku to norėtųsi kuo greičiau. Tuo pat metu nusprendėme, kad ketinimų protokolas ateis į balandžio mėnesio miesto tarybą, kad ir ji išsakytų savo oficialią poziciją, ir jau tada prasidės formalieji procesai. Taip pat duotas pavedimas administracijai išsiaiškinti, kokie projekto įgyvendinimo terminai, kalbant apie darbų projektavimo pradžias, finansų sukaupimo procedūras, ir ar reikės iš miesto kažko kito. Reikia turėti daugiau aiškumo, prieš einant į tarybą su ketinimų protokolu. Terminai kol kas gana abstraktūs, labai norėtųsi konkretumo", – sakė V.Grubliauskas.

Vasarį kultūros ministras Simonas Kairys tikino, kad, paskelbus Klaipėdos paštą kultūros paminklu, ne tik užtikrinamas jo išsaugojimas visuomenės reikmėms, bet ir objekto valdytojui atsiranda galimybė teikti paraišką prioritetiniam tvarkybos darbų finansavimui gauti.