Kaip teigiama direkcijos pranešime, žala buvo padaryta netinkamai vykdant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasirašytas rangos sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“, „Strabag Wasserbau GmbH“ ir „Rohde Nielsen A/S“. 

,,Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH“ ir dėl to priteisė šalių pasirašytoje sutartyje numatytą baudą. 

Taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija be pateisinamų priežasčių tiems patiems rangovams nesumokėjo už jų atliktus darbus. Dėl šių priežasčių teismai uosto direkciją įpareigojo sumokėti ne tik už atliktus darbus, bet ir delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas“, - rašoma direkcijos pranešime.

Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. eurų žalos, teigiama pranešime. 

Priteistas sumas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šioms bendrovėms teigia jau sumokėjusi. 

Ieškinio sumą - 1 mln. 907 tūkst. 4,12 euro - sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Pasak E. Gentvilo, ieškinys pateiktas ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, o paties vadovo Arvydo Vaitkaus, ir tai yra jo visiškas politikavimas.

,,Už teisybę reikia kovoti, kuomet kėsinasi į tavo turtą ir garbę, reputaciją. Aš kovosiu, tai yra ne uosto direkcijos ieškinys, tai yra Arvydo Vaitkaus ieškinys E. Gentvilui. A. Vaitkus priėmė vienasmenį sprendimą, be ministerijos ir be valdybos žinios, ir bylinėjasi su manimi už uosto direkcijos pinigus“, - anksčiau žurnalistams teigė E. Gentvilas.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį nusprendė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Tokį prašymą teismui pateikė E. Gentvilas, jam neprieštaravo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Anot teismo, atsižvelgta į tai, kad E. Gentvilo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniuje.

Pasak E. Gentvilo, Klaipėdos apygardos teismas yra patenkinęs ir jo prašymą ir nuo bylos nagrinėjimo nušalino teisėją Almantą Padvelskį, kuris yra nagrinėjęs Klaipėdos uosto ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ bylas.

„Dabar patenkintas procesinis prašymas dėl bylos teismingumo perkėlimo į Vilniaus apygardos teismą. Tiek uosto direkcijos, tiek mano advokatai yra vilniečiai, mano faktinė darbo vieta taip pat yra Vilniuje. Mūsų oponentai – uosto direkcijos advokatai su šiuo prašymu sutiko“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Jis pabrėžė, kad toliau laikosi pozicijos, jog direkcijos ieškinys yra beviltiškas ir patirtos žalos teisme nepavyks įrodyti.

„Mano atsiliepime į ieškinį yra parašyta, kad mes sutinkame su taikos sutartimi, tačiau tik tuo atveju, jei uosto direkcija atsiims ieškinį ir kompensuos mano patirtas bylinėjimosi išlaidas“, – teigė E. Gentvilas.

Klaipėdos jūrų uostas siekia prisiteisti iš E. Gentvilo žalą, kurią uostas esą patyrė, laiku nesumokėjęs dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą E. Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metų rugsėjį. Teigiama, kad žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E. Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.

Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji tai pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.

E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, jog sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 2,6 mln. eurų, kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.

Klaipėdos uostui E. Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.

Rišo įtartini ryšiai

Ši bendrovė Seime buvo minima svarstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriuo buvo siūloma supaprastinti jūrų uostų priežiūros sistemą visas jos funkcijas perduodant Uosto direkcijai. Iki šiol buvo taip, kad Uosto direkcijos specialistai tikrindavo uosto terminalų saugos reikalavimų vykdymą, o sprendimus priimdavo Susisiekimo ministerija.

Prieš uosto terminalų saugos sistemos supaprastinimą pasisakė gerai uostą suprantantis, jo generaliniu direktoriumi 2009-2012 metais dirbęs Eugenijus Gentvilas.

Visi klaipėdiečiai ir netgi žmonės kitose Lietuvos vietose prisimena, kaip E.Gentvilas kovojo su uosto statybos bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, atleido iš darbo keletą Uosto direkcijos specialistų, kurie buvo surišti įtartinais ryšiais su ta bendrove.

Nuslėpdavo pažeidimus

"Pro­ble­ma dėl saugos standartų laikymosi uoste yra ga­na di­de­lė. Tarp­tau­ti­nis jū­rų ir uos­tų sau­gos ko­dek­sas (ISPS) nu­ma­to tam tik­rus stan­dar­tus bet ku­riam uos­te įsi­kū­ru­siam ter­mi­na­lui. Kiek­vie­nas ter­mi­na­las pri­va­lo ati­tik­ti tuos sau­gos stan­dar­tus", – aiškino E.Gentvilas.

Uos­to di­rek­ci­ja, ad­mi­nist­ruo­jan­ti vi­są te­ri­to­ri­ją ir nuo­mo­jan­ti ­ją ter­mi­na­lams, vykdo kas­me­ti­nę ter­mi­na­lų pa­tik­rą, ar ati­tin­ka tuos ISPS ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus.

„Ma­no  dar­bo prak­ti­ko­je bu­vo to­kia is­to­ri­ja su „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“. Sa­vi­nin­kai ky­ši­nin­ka­vo, da­rė įta­ką, ir uos­to di­rek­ci­jos at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai ne­ma­ty­da­vo jo­kių pro­ble­mų nu­si­žen­giant sau­gos rei­ka­la­vi­mams „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ te­ri­to­ri­jo­je. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ sa­vi­nin­kas yra baus­tas už ky­šių siū­ly­mus, ky­šių da­vi­mą įvai­riems pa­rei­gū­nams. Aš ne­ga­liu teig­ti, kad Uos­to di­rek­ci­jos pa­rei­gū­nai kaip nors ne­šva­riai ne­ma­tė, ta­čiau jie nu­slėp­da­vo tuos eg­zis­tuo­jan­čius pa­žei­di­mus“, – Seime dėstė E.Gentvilas.

Jis prisiminė, kad jam te­ko iš­mes­ti iš dar­bo Uos­to di­rek­ci­jos sau­gos va­do­vą

„Jis, na­tū­ra­lu, krei­pė­si į teis­mą ir pra­lai­mė­jo. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad jis są­mo­nin­gai ne­ma­tė kai ku­rių pro­ble­mų, vyks­tan­čių vie­na­me iš ma­no mi­nė­tų ter­mi­na­lų, są­mo­nin­gai slė­pė ir mas­ka­vo ši­tuos ne­sklan­du­mus ar pa­žei­di­mus ir to­kiu bū­du lei­do įmo­nei veik­ti pa­žei­džiant tarp­tau­ti­nio ko­dek­so rei­ka­la­vi­mus. Tai ge­rai, kad mes jį pa­ga­vo­me ir pa­ša­li­no­me iš dar­bo“, – dėstė E.Gentvilas.

Dabartiniais vadovais pasitiki

E.Gentvilas mano, kad tokia su­si­klos­čiu­si si­tu­a­ci­ja te­oriš­kai ga­lė­tų eg­zis­tuo­ti ir to­liau. Uos­to di­rek­ci­jos kai ku­rie pa­rei­gū­nai ga­li bū­ti su­si­ję su kai ku­rių ter­mi­na­lų sa­vi­nin­kais ir ne­ma­ty­ti tų pro­ble­mų, ir uos­to di­rek­to­riui ne­pa­sa­ky­ti jų.

Teigdamas, kad da­bar­ti­niais Uosto direkcijos va­do­vais pa­si­ti­ki, E.Gentvilas teigė manantis, jog turėtų būti palikti uostų saugos tikrinimo sau­gik­liai vien dėl to, kad ne­si­kar­totų pra­ei­ties is­to­ri­jos, ko­kios bu­vo 2011 ir 2012 me­tais.

„Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras ge­rai su­pran­ta tą sis­te­mą, pats bu­vęs vie­no iš ter­mi­na­lų, vie­nos iš įmo­nės va­do­vas. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja yra pa­pil­do­mas sau­gik­lis, lei­džian­tis už­kirs­ti ga­li­mus pa­žei­di­mus“, – svarstė E.Gentvilas.

Kai kurių dubliuojančių ministerijų ir ūkinių vienetų funkcijų naikinimas vyksta mažinant Lietuvoje biurokratiją, suteikiant žemesnės grandies subjektams daugiau galių. Bet negraži istorija su „Klaipėdos hidrotechnika“ toliau meta įtarimų šleifą.

„Aš ne­su ka­te­go­riš­kas, bet pa­tir­tis ir pra­ei­tis yra pa­svi­li­nu­si pa­dus, pa­si­baigusius teis­mais. Ge­rai, kad pa­si­bai­gė tei­sin­gai, taip, kaip aš įsi­vaiz­duo­ju“, –svarstė E.Gentvilas.

Nepaisant to, buvo priimta nuostata, kad uosto terminalų saugos tikrinimo funkcijų Uosto direkcija ir ministerija neturėtų dubliuoti.

STT trečiadienį atliko apklausas ir kratas buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose.

Teisėsaugininkai BNS nei patvirtino, nei paneigė, kad jiems pareikšti įtarimai, tačiau niekas nesulaikytas. R.Juozaitis BNS nekomentavo, ar jam pareikšti įtariamai, su 89-erių P.Noreika, kuris Lietuvos elektrinei vadovavo 48 metus iki 2010 metų liepos, BNS susisiekti nepavyko.

Įtaria kyšininkavimą Lietuvos elektrinės ir Kauno HES rekonstrukcijos projektuose

Anot STT, įtariama, kad nuo 2004 iki 2009 metų tuometinėms įmonėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“, įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.

Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metais „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė) pranešė, kad JK institucijos 2013 metais prašė informacijos, susijusios su 2005 metais joje pradėtais projektais, kuriuose kaip rangovai dalyvavo „Alstom“ kompanijos. Įmonė 2013 metų gegužę bendradarbiavo su STT, jai vykdant JK teisinės pagalbos prašymą.

2014 metų gruodį „Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė, kuri dabar yra prijungta prie energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Londono teismo duomenimis, kaltinimai kyšininkavimu susiję su „Alstom“ Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose įgyvendintu projektu.

„Alstom Power“ priklausanti Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų sieros šalinimo įrenginių statybos projektą - 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius. „Alstom Power Sweden“ buvo vienintelė šio konkurso dalyvė.

Be to, „Alstom Power Sweden“ 2005 metų liepą su tuometine „Lietuvos energija“ pasirašė 42,7 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstravimo sutartį. Šiame konkurse taip pat dalyvavo įmonių „Iremas“ bei Vokietijos „VA Tech Escher Wyss“ ir „VA Tech Hydro“, tačiau jos neatitiko konkurso sąlygų. Švedijos ABB nebuvo pakviesta pateikti pasiūlymo, nes neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, o Vokietijos „Siemens Power Generation“ pasiūlymo nepateikė savo iniciatyva.

Pagal Lietuvos įstatymus senatis minėtuose nusikaltimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.

R.Juozaitis kaltina P.Jurgutį šmeižtu

R.Juozaitis BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ grupės ginčas su subrangove - jau bankrutavusia prieštaringai vertinamo verslininko Pranciškaus Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.

„Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos“, - BNS teigė R.Juozaitis.

„Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų“, - BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, kaip „Alstom“ atėjo į Lietuvą.

Anot jo, „Alstom“ laimėjo, nes pateikė geriausią pasiūlymą, tačiau išsamiau nekomentavo. Konkursui, pasak R.Juozaičio, pretenzijų neturėjo nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei valdžia.

R,.Juozaitis tikino kovojęs, kad „Alstom“ subrangove pasisamdytų „Lietuvos energijai“ priklausiusią įmonę „Kauno energetikos remontas“, kuri gavo tik nedidelę užsakymo dalį.

Kauno HES rekonstrukcijos subrangovais „Alstom“ pasisamdė jau bankrutavusią P.Jurgučio įmonę „Klaipėdos hidrotechnika“. Tuo tarpu Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte prancūzams talkino kita, taip pat jau bankrutavusi P.Jurgučio įmonė „Kruonio HAE statyba“.

P.Jurgutis pareikalavo R.Juozaičio paneigti paskleistą informaciją.

„R.Juozaitis, kuris kaip, teigia žiniasklaida, yra kaltinamas kyšio paėmimu ir papirkinėjimu stambiu mastu, kaltina mane nežinia kokiu reketu, tai yra, kaip suprantu, nusikaltimo padarymu. Informuoju, kad su R. Juozaičiu nesu bendravęs daugiau nei septynerius metus ir patvirtinu, kad apie mane ir man priklaususias bendroves yra skleidžiama melaginga informacija. Kadangi šita informacija yra vienašališka, melaginga bei šmeižikiška, prašau viešo paneigimo“, - išplatintame pranešime teigė P.Jurgutis.

Ne kartą teisto P.Jurgučio verslas bankrutavo

2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P. Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“. Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P.Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P.Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.

„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.

„Su švedais visą laiką buvo sunku dirbti. Parenkant subrangovus, tarsi ir vadovavo toks Johnas Venskus. Bet kai reikėdavo priimti sprendimus, jis nusišalindavo ir būdavo nurodomas V.Karaliūnas („Alstom Power Lietuvos“ direktorius Viktoras Karaliūnas - BNS). Kompanijos „Alstom Power Sweden“ atstovų Švedijoje ne kartą klausėme, kas yra jų tikrasis atstovas Lietuvoje, bet atsakymų taip ir neišgirdome“, - „Lietuvos žinioms“ yra sakęs P. Jurgutis.

„Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P.Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P.Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.

R.Juozaitis sukaupė nemažai turto

Pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus išsilavinimą turintis 63-ejų R.Juozaitis daug metų dirbo energetikos sektoriuje. 1977 metais jis pradėjo dirbti Kauno šiluminiuose tinkluose, o jiems tapus „Kauno energija“, 1997 metais buvo paskirtas įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2000-ųjų vadovavo bendrovei.

Tuometinei „Lietuvos energijai“ jis vadovavo nuo 2002 iki 2008-ųjų gegužės, kai kartu su „Vilniaus prekybos“ grupės įmone „NDX energija“ tapo Visagino AE projektą turėjusios įgyvendinti „Leo LT“ valdybos pirmininku.

2008 metų spalį R.Juozaitis neva dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš „Leo LT“ vadovo pareigų. Tuo metu neoficialiai kalbėta, kad jis galėjo trauktis dėl kelių priežasčių: socialdemokratų, kurių žmogumi laikytas R.Juozaitis, neva gali nebelikti naujoje valdančiojoje koalicijoje, nesugebėjimas sustabdyti Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“ konstitucingumo, be to, skiriant R.Juozaitį buvo kalbama, kad jis dirbs laikinai, kol bus įkurta naujos atominės elektrinės valdymo bendrovė.

2007 metais paaiškėjo, kad R.Juozaičio žmonos ir dukters valdoma bendrovė „RNI Property“ supirkinėjo žemę prie Ignalinos atominės elektrinės. R.Juozaitis tuomet tikino negalįs žinoti, kur bei ką perka jo dukters ir žmonos valdoma bendrovė, nes tai yra jų verslas.

R.Juozaitis 2012 metais buvo įtrauktas į turtingiausių lietuvių sąrašą - savaitraštis „Ekonomika“ tuomet jo turtą įvertino 53,6 mln. eurų. Dabar jam priklauso investicijų į energetikos projektus bendrovė ENG.

Milijonus sukaupė, prekiaudamas akcijomis

R.Juozaitis BNS teigė, kad pateikti duomenys apie jo turtą yra netikslūs.

„Čia vėl šmeižtas, čia buvo užsakymas, tikrai nėra teisybė“, - BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, ar tiesa, kad turi turto už daugiau kaip 50 mln. eurų.

„Labai netikslu, aš galiu pasakyti, kad tai keliasdešimt kartų mažesnė suma. (...) Pasižiūrėkite, praeitų metų mano vertinime buvo 5 ar 6 mln. eurų - BNS)“, - pridūrė R.Juozaitis.

Jis teigė turtus sukaupęs investuodamas į vertybinius popierius, o tai daro nuo 1992 metų.

„Jeigu pradėti nuo čekinės privatizacijos ir žaisti akcijomis - „Gazprom“ akcijos pabrango 8 tūkst. kartų, jei skaičiuotume nuo 1993-1994 metų. Tai yra paprastas dalykas - akcijų biržose žaidi, jeigu yra prieaugis, atitinkamai pasiimi iš banko paskolą, pervedi ir šitoj vietoj labai graži aritmetika. Paskaičiuokit, kiek vien iš savo atlyginimo šitoj vietoj galima gražiai žaisti, tik bijo visi. Aš, kai buvau „Lietuvos energijoje“, propagavau, kad kiekvienas vadovas turėtų „Lietuvos energijos“ akcijų. Aš pats turėjau „Lietuvos energijos“, „Lesto“ akcijų, sumos nedidelės, bet jos būtinos, kad vadovas jaustų bendrą pulsą“, - kalbėjo R.Juozaitis.

Jis teigė ir šiuo metu turintis Lietuvos energetikos įmonių akcijų, tačiau konkrečių įmonių įvardinti nenorėjo.

„Alstom“ už kyšius JAV gavo milžinišką baudą

Prancūzijos „Alstom“ yra viena prieštaringos reputacijos Rusijos koncerno „Transmashholding“ akcininkių, įmonė taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

2015 metų lapkritį JAV federalinis teismas „Alstom“ už kyšininkavimą nubaudė 772 mln. JAV dolerių (726,8 mln. eurų) bauda. Tai didžiausia bauda, kuri JAV skirta užsienio kyšininkavimo byloje.

„Alstom“ pripažino kaltę nustačius, kad ji per dešimtmetį sumokėjo daugiau nei 75 mln. JAV dolerių kyšių, kad laimėtų 4 mlrd. eurų vertės konkursų Egipte, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Taivane. Iš jų įmonė uždirbo apie 300 mln. JAV dolerių pelno.

R. Juozaičio atsakymai

- Ar galite patvirtinti, kad trečiadienį jūsų namuose atliktos kratos?

- Taip.

- Ar buvo atlikti poėmiai, paimti kažkokie dokumentai, ko ieškojo pareigūnai?

- Nieko nerasta, kadangi šitoje istorijoje esu tik asmuo, kuris kaltinamas tuo, ko nėra absoliučiai, remiantis vieno žmogaus parodymais.

- Ar galite patikslinti, kuo esate kaltinamas?

- Gal dabar nekomentuosiu, kadangi yra procesas. Gal bus spaudos konferencija ar pranešimas padarytas mano.

- Ar pareigūnai jums pareiškė oficialius įtarimus?

- Nenoriu komentuoti šito dalyko, kadangi tyrimas falsifikuotas. Tai yra šmeižtas ir šmeižtą naudoja tam tikri žmonės.

- Kalbant apie „Alstom“ ir jos kyšininkavimo bylą, ar pamenate, kaip ši įmonė atėjo į Lietuvą, kur gavo du didelius užsakymus?

- Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų.

- Kodėl buvo pasirinkta būtent „Alstom“ bendrovė?

- Laimėjo geriausias pasiūlymas. Aš nebuvau atsakingas, buvo žmonės, kurie buvo atsakingi ir vedė konkursus.

- Kokiais kriterijais vadovavotės, rinkdamiesi konkurso nugalėtoją?

- Negaliu aš prisiminti, kas buvo prieš 10 metų. Buvo geriausias pasiūlymas, be abejo.

- Ar valdžios atstovai, tuomet jus kuravusi Ūkio ministerija domėjosi šiuo konkursu?

- Niekas neturėjo jokių pretenzijų - nei viešieji pirkimai, nei valdžia. Čia viskas eina pagal subrangovų skundą, subrangovas su „Alstom“ kaunasi.

- Ar galite patikslinti, kokia įmonė buvo pasirinkta subrangove?

- „Klaipėdos hidrotechnika“, Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos.

- Ūkio ministerija ar tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas domėjosi šiuo konkursu?

- Jis domėjosi tik, kad būtų tas, kas yra įrašyta Lietuvos energetikos strategijoje, kad tie darbai būtų padaryti laiku, daugiau niekuo nesidomėjo.

- Ar su V.Uspaskichu kalbėjote apie „Alstom“ ir jų galimybes atlikti šiuos darbus?

- Aš nekalbėjau su juo apie jokius darbus. Mano pavaldume buvo „Kauno energetikos remontas“, kuris visąlaik gerai dirbo. Aš visąlaik kovojau, kad „Alstom“ paimtų juos į subrangovus.

- Bet nepaėmė?

- Labai mažą dalį gavo. Tai aš visąlaik kovojau, kad „Kauno energetikos remontas“ būtų ta kompanija, kuri dirbtų įvairiuose projektuose Lietuvoje. Šitoje vietoje jie su kaina konkuruodami sukėlė tam tikrą didžiulį pyktį visų šitų veikėjų, kurie dabar pila purvą.

- O kokią užsakymo dalį gavo „Klaipėdos hidrotechnika“?

- Tikrai nežinau, neatsimenu ir negaliu pasakyti.

- Kai pastebėjote tuos nesutarimus su subrangovais, ar kalbėjote apie tai su Ūkio ministerija, nebandėte spręsti situacijos?

- Čia ne mūsų kompetencija. Kadangi generalinis rangovas visąlaik gaudavo raštus ir priežiūrą, kad viskas būtų daroma laiku, kokybiškai ir geriausia kaina.

- Ar bendrovei „Alstom“ priekaištų neturėjote?

- Aš jau nebedirbau, kai jie baiginėjo darbus. Mes tik juos visąlaik spaudėm, buvo raštai rašomi, kad darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai.

- Ar, jūsų žiniomis, ir Elektrėnuose Lietuvos elektrinė samdė tuos pačius subrangovus?

- Pagal mane taip, bet tiksliai negaliu pasakyti.

2009 metų gegužės 11 dieną Klaipėdos apygardos teismas nutarė areštuoti P.Jurgučio vadovaujamos įmonės „Klaipėdos Hidrotechnika“ sąskaitas, leisdamas joje esančius pinigus naudoti tik darbuotojų atlyginimams, valstybės nustatytus mokesčius bei tik kai kuriems mokėjimams atlikti.

Būdamas įmonės generaliniu direktoriumi, o tuo pačiu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą, kaltinamasis bendrovės pinigus naudojo kitkam.

Tuo metu, kai bendrovė „Klaipėdos Hidrotechnika“ buvo skolinga valstybės biudžetui daugiau nei 5 milijonus litų bei 1 milijoną 233 tūkst. litų įsiskolinimą Valstybiniams socialiniam draudimui, P.Jurgutis žinojo apie įmonei gresiantį bankrotą.

Nepaisant to, įmonės vardu Zarasų ir Ignalinos rajonuose P.Jurgutis įsigijo keturis žemės sklypus ir sumokėjo už juos kur kas didesnę nei vidutinė rinkos kaina.

Už juos sumokėta milijonas 905 tūkst. litų, nors vidutinė visų šių sklypų vertė buvo per 83 tūkst. litų. Mokėta grynaisiais pinigais. Beje, žemės sklypų pardavėjas teisme tikino nematęs tokių milžiniškų pinigų ir paminėjo gavęs vos dešimt tūkstančių litų.

Toks pirkinys su įmonės veikla nesusijęs. Pirkdamas žemės ir sumokėdamas už jį ženkliai didesnę kainą, P.Jurgutis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausantį turtą.

Už tai įmonės vadovas nuteistas kalėti dvejus metus.

Tai yra kur kas švelnesnė bausmė, nei paprastai skiriamas už panašius nusikaltimus vidurkis. Pasak nuosprendį paskelbusio teisėjo, taip pasielgta todėl, kad nuteistasis turi sveikatos problemų.

Dėl areštuoto turto iššvaistymo P.Jurgutis išteisintas, mat jis tai padarė jau panaikinus teismo nutartį paskelbti bankrotą „Klaipėdos Hidrotechnikai“.

Šis nuosprendis dar gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui.

P.Jurgutį ginantis advokatas Raimondas Kivylius įžvelgė kaltinamojoje išvadoje klaidų ir prašė kaltinimo dokumentą grąžinti prokurorams. Teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad šiame dokumente esminių klaidų nebūta.

Vakar teisme perskaityta, kuo kaltinamas bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" vadovas.

P.Jurgutis teismo salėje atrodė paniuręs. Žinomas klaipėdietis kaltės nepripažino ir pareiškė kalbėsiąs tik tada, kai bus išklausyti visi liudytojai.

2009 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarė areštuoti "Klaipėdos hidrotechnikos" sąskaitas, leisdamas jose esančius pinigus naudoti tik darbuotojų atlyginimams, valstybės nustatytiems mokesčiams apmokėti, kai kuriems mokėjimams atlikti.

Būdamas įmonės generalinis direktorius, o kartu ir materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą, kaltinamasis bendrovės pinigus naudojo kitoms reikmėms.

Paėmęs mažadaug 1 mln. 31 tūkst. litų ūkio reikmėms, jis pasirašė ir paskolos sutartį, pagal kurią gavo per 1 mln. 289 tūkst. litų, bei vykdė teismo apribotus atsiskaitymus.

P.Jurgutis kaltinamas neteisėtai perleidęs areštuotus daugiau nei 1 mln. 440 tūkst. litų kitiems asmenims.

Tuo metu, kai bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" buvo skolinga valstybei daugiau nei 5 mln. litų bei turėjo 1 mln. 233 tūkst. litų įsiskolinimą Valstybiniam socialiniam draudimui, P.Jurgutis žinojo apie gresiantį bankrotą. Tačiau įmonės vardu Zarasų ir Ignalinos rajonuose jis nupirko keturis žemės sklypus už kur kas didesnę nei vidutinė rinkos kaina.

Už juos sumokėta 1 mln. 905 tūkst. litų, nors vidutinė visų šių sklypų vertė buvo per 83 tūkst. litų. Nupirkdamas žemės, nors toks pirkinys su įmonės veikla nesusijęs, ir sumokėjęs už jį daug didesnę kainą, P.Jurgutis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausantį turtą.

Vakar teisme liudijo bendrovės darbuotojai.

Šiuo metu iš Lietuvos ekonominio akiračio išsitrina paskutinieji buvusio verslininko Pranciškaus Jurgučio verslo likučiai – bankrutuoja šalia uosto buvusi kelių remonto bendrovė.

Liko milijoninis ieškinys

Iš Klaipėdos uoste buvusių trijų verslininko Pranciškaus Jurgučio bendrovių „Klaipėdos hidrotechnika“, „Lokys“ ir „Kabotažas“ visos trys jau yra bankrutavusios.

Po keletos bandymų atitolinti „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankrotą, norų atlikti jos retruktūrizavimą, ši bendrovė visdėlto bankrutavo. Bankrutavusios bendrovės statusas jai paskelbtas 2014  metų birželio 15 dieną. Tačiau ir po bankroto dėl šios bendrovės vyko teismai.

Šiemet rugpjūtį po Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo paaiškėjo, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankrotas iš dalies susietas su neteisingai nutraukta rangos sutartimi. Perėjus visą teismų grandinę pripažinta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už nutrauktą sutartį, kuri buvo pasirašyta dar 2006 metais dėl „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų krantinių rekonstrukcijos privalo sumokėti 1 mln. 708 tūkst. eurų.

Teismuose po bankroto tebevyksta ir kitos nebaigtos „Klaipėdos hidrotechnikos“ bylos.

Tyčinis bankrotas?

Kita P.Jurgučio valdyta uosto statybos darbų bendrovė „Lokys“ Klaipėdos apygardos teismo 2015 metų liepos 20 d. sprendimu pripažinta likviduota. Ji likviduota su 355 tūkst. eurų skola Sodrai, nurašyta 30 tūkst. eurų skola vienam iš buvusių partnerių.

Bendrovės „Lokys“ įsiskolinimai 2011 metais, kai jai iškelta bankroto byla, siekė per 17 mln. litų (apie 5 mln. eurų).

Bankroto proceso metu parduoti Minijos gatvėje buvę bendrovės pastatai, technika. Per teismą dalį skolos (apie 160 tūkst. litų) pavyko prisiteisti ir iš buvusios jos savininko P.Jurgučio. 

Uoste prie 118 krantinės medienos krovą vykdžiusi bendrovė „Kabotažas“ taip pat jau yra likviduota, tačiau dėl jos tebevyksta teismai. Prisiteisti pinigus dar bando įvairūs ieškovai.

Teismuose dėl „Kabotažo“ bankroto  taip pat tebeverda aistros.

Bandoma įrodyti, kad ši bendrovė buvo subankrotinta tyčia. Po to, kai 2014 metų gruodį įmonė buvo pripažinta likviduota, vienas iš „Kabotažo“ kreditorių paprašė teismo sustabdyti šios bendrovės visus veiksmus įtarus tyčinį bankrotą.

Teritorija įgijo šeimininkus

„Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomotoje teritorijoje bendrovė „Kabotažas“ krovė medieną. Jos krova sustojo po to, kai Uosto direkcija nustatė, jog teritorija naudota pažeidžiant uosto saugumo ISPS kodekso reikalavimus. „Kabotažo“ verslas buvo sustabdytas.

„Klaipėdos hidrotechnika“ bandė teismuose įrodinėti, kad dėl ISPS kodekso pažeidimų prie jos buvo priekabiaujama. Teismų nepavyko tuo įtikinti.

Uosto teritorija prie 209 metrų ilgio 118 krantinės kurį laiką buvo nenaudojama, už jos nuomą Uosto direkcija negavo pajamų.

Šiuo metu šios teritorijos nuomos problemos jau išspręstos. Perpirkusi buvusį „Klaipėdos hidrotechnikos“ turtą krantinę ir teritoriją įgijo teisę nuomoti bendrovė „Kamineros krovinių terminalas“. Šio mėnesio duomenimis, bendrovėje dirba 28 darbuotojai.

Perpirkusi durpių krovą vykdžiusią „MABRE LPC“ bendrovė „Kamineros krovinių terminalas“ nuomoja ne tik 118, bet ir 119, 120 krantines. Ji krauna durpes, briketus, skaldą, skiedras, metalo laužą, pjuvenas, medieną.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad svarstoma galimybė į „Kamineros krovinių terminalo“ nuomojamą teritoriją ir prie 118-120 krantinių nutiesti geležinkelio atšakas.

Žlugo dėl švedų?

Po bankroto procedūros 2015 metų rugpjūčio 21 dieną Elektrėnuose buvo išregistruota P.Jurgučio valdyba bendrovė „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“.

Ši bendrovė žlugo dėl to, kad iš Švedijos bendrovės  „Alstom Power Sweden (AB)“ negavo pinigų už atliktus darbus Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.

Bendrovė „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“ likviduota. Perėmusi jos skolas – per 4 mln. eurų iš „Alstom Power Sweden (AB)“ bandė prisiteisti Lietuvos bendrovė „Natūra Furnitūre“. Teisme buvo konstatuota, kad ji negalėjusi perpirkti iš „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“ ir jos ieškinys atmestas.

Nuo šių metų rugsėjo 9 dienos bankroto procedūra pradėta vykdyti bendrovei „Altarnaja“. Tai yra P.Jurgučio valdytos bendrovės „Klaipėdos keliai“ teisių perėmėja. Pavadinimas buvo pakeistas 2014 metų pabaigoje. Po to net kelis kartus keitėsi bendrovės vadovai, bet išsaugoti bendrovės nepavyko.  

Šių metų liepą likviduota bei išregistruota ir bendrovė „Pajūrio investicijų valdymo centras“. Ji valdė beveik visų P.Jurgučio bendrovių didesnę ar mažesnę akcijų dalį. 

Lietuvos aukščiausiajame teisme priimtas galutinis sprendimas dėl daugiausiai ginčų Klaipėdos uoste sukėlusių krantinių statybos, po kurių prasidėjo „Klaipėdos hidrotechnikos“ žlugimas.

Ilgiausiai statytos krantinės

2006 metų gruodį sudaryta 90-96 krantinių statybos sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir konsorciumo pagal jungtinės veiklos sutartį, kurį sudarė „Klaipėdos hidrotechnika“ kartu su vokiečių kompanija „Josef Mobius Aktiengesellschaft“ (dabar „STRABAG Wasserbau“). Kai iš 78 mln. litų jau buvo padaryta darbų už 68 mln. litų ši sutartis sustabdyta. Buvo rengiami nauji statybų dokumentai, ardomi jau įrengti geležinkeliai. 2009 metais sutartis su statybininkų konsorciumu buvo atnaujinta, bet „Klaipėdos hidrotechnikoje“ jau buvo prasidėjusios finansinės problemos. 2011 metais sutartis visai nutraukta. 90-96 krantinių statybas 2015 metais jau baigė visai kitas rangovas. Šių krantinių statyba yra bene ilgiausia Klaipėdos uosto istorijoje.

Sutarties stabdymo priežastis buvo tai, kad pasikeitė uosto krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ savininkas. Šios bendrovės akcijų paketą įsigijo su pasauline konteinerių gabenimo linija MSC susieta „Terminal Investment Limited“. Ji vietoje generalinių krovinių pageidavo krauti konteinerius – sukurti Klaipėdos uoste konteinerių skirstymo centrą (HUB-ą). Klaipėdos uoste tai buvo priimta ypač palankiai, nes pasaulinio lygio kompanijos atėjimas iš esmės keičia patį uostą.

Šiandien tas HUB-as jau įkurtas. Žadėto konteinerių antplūdžio Klaipėdos uoste kol kas nėra. Dėl 90-96 krantinių statybos teismo procesai sukosi nuo 2011 metų. Šiemet rugpjūčio 7 dieną galutinis taškas padėtas Lietuvos aukščiausiame teisme. Proceso laimėtojais pripažinta jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ ir vokiečių kompanija „STRABAG Wasserbau“. Joms Uosto direkcija turės atlyginti milijoninius nuostolius.

Pageidavo daugiau nei gavo

Pagal ieškinį „Klaipėdos hidrotechnika“ iš Uosto direkcijos reikalavo net 16 mln. 384 tūkst. 157 litų (4 mln.745 tūkst.180 eurų). Plius 8,5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo į teismą iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.

„STRABAG Wasserbau“ iš Uosto direkcijos reikalavo 4 mln. 869 tūkst. 348 litų (1 mln. 410 tūkst. 260 eurų) su 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.

Su priešieškininiu skundu į teismą buvo kreipusis ir Uosto direkcija. Ji už nebaigtus statybos darbus 26 krantinėje (Šiaurinio rago pirsas) ir 135-136 krantinėse (Vakarų laivų gamykloje) iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ reikalavo 238 tūkst. 857 litų (69 tūkst. 177 eurų) su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

2013 metų vasarį Klaipėdos apygardos teismas priteisė, kad Uosto direkcija turi sumokėti „Klaipėdos hidrotechnikai“ 7 mln. 800 tūkst. 461 litą (2,259 mln. eurų) su palūkanomis, o „STRABAG Wasserbau“ – 1 mln. 401 tūkst. 910 litų (406 tūkst. eurų) su palūkanomis. Uosto direkcijos naudai pagal priešieškininį skundą buvo priteista 127 tūkst. litų (36,8 tūkst. eurų).

Neteisi liko Uosto direkcija

90-96 krantinių statybos istorija žinoma ir tuo, kad dėl jos atsirado garsusis raštelis su 200 tūkst. litų įrašu. Už tai „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas kaip siūlęs tuomečiam Uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui kyšį.

Galbūt šio kyšio siūlymas turėjo menamos įtakos sprendžiant teismuose finansinį ginčą tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“? Mat iš 16,38 mln. litų „Klaipėdos hidrotechnikos“ ieškinys sumažėjo iki 7,8 mln. litų. Buvo atmesta didelė dalis jos prašymų susijusių su tuo laikotarpiu, kai Uosto direkcijai vadovavo E.Gentvilas.

Lietuvos apeliaciniame teisme po skundų dar bent porą kartų buvo tikslintos ieškininės pinigų sumos, perskaičiuoti baudų procentai ir dydžiai. Šiek tiek – nuo 127 tūkst. litų iki 156 tūkst. litų padidėjo Uosto direkcijos priešieškininė suma prieš „Klaipėdos hidrotechniką“. Bet iki tol priimti teismų sprendimai persiritę per visas instancijas iš principo liko nepakeisti.

Uosto direkcija pripažinta neteisėtai nuskriaudusi rangovus  - „Klaipėdos hidrotechniką“ ir „STRABAG Wasserbau“. Ji negalėjo nutraukti su jais 2006 metų gruodžio 4 d. sudarytos rangos sutarties. Joje iš anksto nebuvo numatyta priežastis, kad dėl krantinių paskirties keitimo bus stabdomi darbai. Tiesa, dalis „STRABAG Wasserbau“ ieškinio (289 tūkst. eurų) nukreiptas į teismus nagrinėti iš naujo. Taip pat atmestas „Klaipėdos hidrotechnikos“ prašymas priteisti dar 403,66 tūkst. eurų papildomas palūkanas. 

Teismuose baigėsi dar vienas ginčas tarp bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir uosto teritorijų valdytojų.

Kova prieš terorizmą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad 2012 metų vasarį Susisiekimo ministerija teisingai panaikino šiai bendrovei uosto teritorijos naudojimo atitikties saugumo (ISSP kodas) aktą.

Ši istorija – kelis metus besitęsusio ginčo tarp „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatas. 2011 metų birželio 7 d. Uosto direkcija atliko „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomojamos teritorijos atitikimą Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksui (ISPS). Šis kodeksas Klaipėdos uoste buvo įvestas 2004 metų liepos 1 dieną. Jis tapo papildoma saugumo priemonė, susijusi su laivų ir uostų objektų saugumu, kurių buvo imtasi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro akto JAV. Kodeksas įgyvendinamas siekiant užkirsti kelią terorizmui, nesankcionuotam asmenų, ginklų, sprogmenų patekimui į laivus, uosto terminalus, uždrausto praėjimo zonas, sumažinti
grėsmę keleivių, laivų, jų įgulų ir uosto įrenginių saugumui.

Skundėsi diskriminacija

Uosto direkcijos 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo tinkamai vykdoma į „Klaipėdos hidrotechnikos“ valdomą teritoriją patenkančių asmenų bei transporto priemonių kontrolė.

Taip pat apsaugos funkcijas vykdė nekvalifikuoti darbuotojai. Nebuvo  užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias terorizmui uoste. Nepasirūpinta, kad į uostą nepatektų nepatikimi asmenys, ginklai, padegamieji įtaisai ar sprogmenys.

Po tokių tikrinimų buvo duotas terminas trūkumams pašalinti. Dėl šių trūkumų panaikinus ISPS kodą reiškė uždaryti bendrovės veiklą minėtoje teritorijoje.

„Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovybė iškėlė teiginius, kad jų atžvilgiu buvo taikomos diskriminacinės sankcijos. Neva, panašių pažeidimų yra ir kitose uosto bendrovėse, tačiau tokios griežtos priemonės jiems netaikomos.

Pakartotiniai pažeidimai

„Klaipėdos hidrotechnikai“ saugumo kodeksas buvo panaikintas ne iš karto – suteiktas terminas pasitaisyti. Bendrovė dalį pažeidimų pašalino, tačiau dalis jų liko.

Pakartotinai atlikusi „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijos saugos plano tyrimus Uosto direkcija nustatė, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“ paskirto apsaugos pareigūno kandidatūra nebuvo suderinta su valstybės saugumo departamentu. Nebuvo atlikti teritorijos apšvietimo matavimai. Nebuvo įvykdytas reikalavimas prie uosto teritorijos vidinės tvoros palikti ne mažiau kaip 3 metrų laisvą zoną. Kai kuriose vietose tvoroje buvo užfiksuotos kiaurymės. Teritorijoje nebuvo pastatyta ženklų su nuoroda, kad pašaliniams įeiti draudžiama. Dalis apsaugos darbuotojų nebuvo baigę asmens ir turto saugos pirminių parengimo kursų. Teritorijoje nebuvo išdėstytos apsaugos kameros.

Po šių papildomų tikrinimų ir buvo panaikintas „Klaipėdos hidrotechnikos“ ISPS kodas. Po paskutiniojo tikrinimo „Klaipėdos hidrotechnika“ kaip nurodė teismui, dalį trūkumų ginčijo kaip nepagrįstus, kitus ištaisė. Tačiau ISPS kodas jai taip ir liko panaikintas. Dabar Lietuvos teismai neskundžiama nutartimi konstatavo, kad ISPS kodas jai buvo panaikintas teisingai. Uostas yra svarbus valstybės objektas ir jame negali būti kiaurymių tvorose, nes tai gali mesti nesaugumo šešėlį ant viso uosto veiklos.

Seime atnaujinamas svarstymas dėl uosto žemės nuomos, kurios principus reikalauja keisti Europos Sąjunga, bet jo nenori keisti nei uostininkai, nei Lietuva.

Nuomininkai neteks pirmumo

Reikalas tas, kad dabar pasibaigus 50 metų uosto žemės nuomos sutarčiai pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi tas pats nuomotojas, jei jis tvarkingai vykdė pagal iki tol buvusią žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Tokia norma buvo svarbi, nes ji įpareigojo uosto kompanijas tvarkingai laikytis žemės nuomos sutarties. Dabar Seime svarstoma nuostata, kad žemės nuomos terminas numatomas tas pats – ne ilgiau 50 metų. Tačiau įrašyta tokia sąlyga: pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnis netaikomas.

Šis straipsnis numato, kad žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

Kodėl prireikė uosto žemės nuomotojus, pasibaigus sutarties terminui, nušalinti nuo jų nuomotos žemės? Todėl, kad tokia tvarka yra daugelyje kitų ES uostų. Jos įsipareigojo laikytis Lietuva, stodama į ES. Taip pat konkurencingumo nuostatos reikalauja sudaryti sąlygas į uostus ateiti ir kitiems verslo subjektams.

Skirtinga vystymosi istorija

Lietuvoje yra susidariusios ypatingos sąlygos, kai Klaipėdos uosto vystymas labiau priklausė ne tiek nuo valstybės, kiek nuo verslo investicijų.

Realiai laikoma, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš maždaug keturių milijardų litų investicijų į Klaipėdos uostą du trečdalius investavo verslas ir vieną trečdalį valstybė – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.

Lietuvoje valstybės lėšomis buvo ir yra statoma uosto infrastruktūra – laivybos kanalai, navigacija, krantinės, privažiavimo keliai. Verslo lėšomis statomi terminalai, vidiniai tinklai.

Vakarų Europos šalyse uostai vystėsi kiek kitaip. Ten uosto žemės naudotojas visą infrastruktūrą ir suprastruktūrą statė savo lėšomis. Todėl uosto žemės nuomininkui arba terminalo operatoriui išnuomojamas visas komplektas. Jam nereikia niekuo papildomai rūpintis, tik tvarkingai eksploatuoti turtą ir laiku mokėti nuomos mokesčius.

Daugybė „Hidrotechnikos“ variantų

Esminis skirtumas tarp vakarietiškojo ir klaipėdietiškojo uostų modelio yra ir tai, kam pasibaigus uosto žemės nuomos terminui atiteks tie objektai, kurie privataus verslo yra ant tos žemės pastatyti?

Teoriškai uosto žemę naujam nuomininkui turėtų nuomoti Uosto direkcija, terminalus – senasis nuomininkas, nes jis juos statė ir jie jam priklausys. Tokioje situacijoje visi neatsiejamai taptų priklausomi vieni nuo kitų.

Uoste atsirastų daugybė variantų, kokie dabar pastebimi buvusioje „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje. Ten dabar žemė priklauso Uosto direkcijai, pastatai, aikštelės – „Klaipėdos hidrotechnikai“, o teritorija arba jos dalimis naudojasi kiti.

Uoste atsirastų daugiau „nugyvendintų“ teritorijų. Likus iki nuomos termino pabaigos dešimtmečiui, į teritoriją nebeapsimokės investuoti, nes neaišku, ar pavyks ją vėl išsinuomoti. Veikiausiai net ir labai norint nebebus galima rasti pinigų investicijoms, nes bankai, likus trumpesniam laikui iki nuomos termino pabaigos, laikys terminalų savininkus nepatikimais – nepratęsę sutarčių, jie nebeturės ir pajamų šaltinių.

Panašus kaip „Klaipėdos hidrotechnikoje“ uosto žemės nuomos variantas pradėtas svarstyti Seimo komitetuose. Ir jei nauja nuostata Seime bus priimta, tai bus žingsnis atgal chaoso link.