Panoro posėdžio

Klaipėdos savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Laurynas Gečius inicijavo tarybos posėdį, kurio pirmas klausimas – "Dėl Jaunimo centro Paryžiaus Komunos g. 16A situacijos aptarimo".

"Tai yra europinis projektas. Kaip žinote, Jaunimo centras turėjo būti atidarytas jau seniai, dar prieš gerą pusmetį. Bet, aišku, prioritetas buvo suteiktas Vakcinavimo centrui, nes Klaipėdoje, anot politikų ir savivaldybės administracijos, miestas neturi daugiau patalpų. Vakcinavimo centras pagaliau išsikėlė, mes jau persikraustėme ir jaunimo darbuotojai dirbo tris savaites, bet atėjo karas, ir Ukraina pareikalavo vėl tų patalpų", – pareiškė L.Gečius.

Tad Jaunimo centro darbuotojai iš Paryžiaus Komunos g. 16A, kur nuo kovo vidurio veikia Pabėgėlių registravimo centras, turėjo išsikelti į kitą vietą I.Simonaitytės gatvėje.

Panašu, kad jaunimui tai nepatiko.

"Vis tiek Futbolo mokykla ir Jaunimo centras yra pastatytas iš ES pinigų, mes turime vykdyti įvairias veiklas, kad susietume jas su šituo projektu, bet tų patalpų negavome. Jaunimas liko antrą ar trečią kartą nuskriaustas", – tikino Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.

Kelti reikalavimus, rašyti tarybos nariams, rodyti pasipiktinimą yra mažų mažiausiai nekorektiška ir neetiška.

Nori modernesnių patalpų

L.Gečius teigė, jog siūlė alternatyvas, rašė raštus į savivaldybę ir tarybos nariams, kad šie bandytų ieškoti kitų patalpų karo pabėgėlių iš Ukrainos registravimui, bet administracija esą neklauso.

"Siūlėme Pabėgėlių registracijos centrą įkurti Klaipėdos arenoje. Mes suprantame tą biurokratiją, bet, manau, kad čia ne pinigų klausimas, jie visada atranda kur išsinuomoti, kai reikia. Mes jau ir atidarymą to centro naujų patalpų turėjome daryti kovo pabaigoje, bet išėjo, kaip išėjo. Puikiai suprantame, kad Klaipėdoje trūksta tų patalpų, bet jau Vakcinavimo centrui užleidome vieną kartą, tai dabar užleidome ukrainiečių centrui", – kalbėjo Klaipėdos jaunimo reikalų tarybos vadovas.

L.Gečius teigė, jog Jaunimo centre yra įdarbinti keturi žmonės, tai jiems esą labai nesmagu, kad per dieną turėjo išsikraustyti iš modernių patalpų į ne tokias modernias, o naujas patalpas turėjo užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Politikų nuomonė skirtinga

Klaipėdos jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupei priklausanti miesto deputatė Alina Velykienė tokį jaunimo nepasitenkinimą teigė suprantanti.

"Jauni žmonės turėjo didelių lūkesčių pradėti veiklą, ir kas gi norėtų būti vėtomas ir mėtomas. Gal natūrali tokia jų reakcija. Tos erdvės jiems buvo suplanuotos, gal dėl to jie ir reiškia tas pretenzijas. Karas nutiko mums visiems, reikia suprasti, kad situacija yra nestandartinė. Gal savivaldybė galėjo ir kitų patalpų Pabėgėlių registracijos centrui ieškoti, tiesiog nežinau. Yra juk ne tik Klaipėdos arena, yra dar ir piliavietėje konferencijų salė, kodėl jų nepasirinkta, sunku pasakyti", – svarstė A.Velykienė.

Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, kuris taip pat priklauso Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupei, nuostata dėl jaunuomenės keliamų pretenzijų buvo kur kas griežtesnė.

"Manau, kad jaunimas gali palaukti ir pakentėti. Jie turi gavę ne vienas patalpas, tad kelti reikalavimus, rašyti tarybos nariams, rodyti pasipiktinimą yra mažų mažiausiai nekorektiška ir neetiška", – pabrėžė A.Cesiulis.

Antradienio popietę Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo padalinyje vyko "Aukuro" gimnazijos moksleivių organizuojamas pokalbių ciklo "Jaunimas ant karštosios kėdės sodina..." Renginyje šįsyk dalyvavo V.Morkūnas.

Gimnazistai domėjosi ne tik rašytojo kūryba, bet ir vaikystės prisiminimais.

"Kiek save prisimenu, buvau kraštutinumų mėgėjas", – neslėpė V.Morkūnas.

Kūrėjas pasakojo, kad sovietmečiu, būdamas paauglys, į mokyklą atėjo suplyšusiais džinsais.

Kadangi tuo metu džinsus turėjo nedaugelis, dėl savo aprangos susilaukė nemažai dėmesio, ypač iš tuomečio mokyklos direktoriaus.

Situacija tapo tikra tragikomedija, kai džinsų dalis nuplyšo ir virto trumpais šortais.

Svečias pasakojo, kad iki septintos klasės mokėsi tuomet aukščiausiais pažymiais – penketais.

Tačiau viskas pasikeitė mokyklos pavaduotojai pasiūlius stoti į komjaunimą.

"Aš jai pasakiau, kad nestosiu. Tada per penkias minutes visi mano penketai virto trejetais. Nežinau, ar tai mane paveikė, bet aš daugiau nebegrįžau į tuos penketukininkus. Šiaip mokiausi neblogai, išskyrus matematiką", – prisimena V.Morkūnas.

Keturių knygų autorius niekada nemėgo būti varžomas, tai atsispindi ir jo kūryboje.

Apsakymų knygos "Manekeno gimtadienis" pavadinimas gimė dėl  škotų roko grupės, pasaulyje išgarsėjusios balade "Love Hurts".

V.Morkūnas nuo jaunystės žavėjosi "Nazareth" 1980-ųjų albumo "Malice in Wonderland" viršeliu, kuriame matyti aplink stalą zujančios į tikrus vaikus panašios lėlės.

Svečias savitai apibūdino ir savo kūrybinį procesą, kuriam realią įtaką daro sąžinė.

"Čia yra labai svarbus intuicijos vaidmuo, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarsi padarei darbą, taškas padėtas, bet kažkas tarsi sako, kad kažkas ne taip, lyg kūrybinė sąžinė neleidžia darbo laikyti pabaigtu ir viešintinu. Tada ieškau, ką dar pataisyti", – atviravo V.Morkūnas.

Diskusijai artėjant į pabaigą, moksleiviai paklausė, ką kūrėjas rekomenduotų skaityti.

Rašytojas teigė, kad žavisi kolegų darbais, ypač mėgsta Danutės Kalinauskaitės "Skersvėjų namus", "Išregistruoti vaiduoklį", beveik visas Vaido Papievio knygas, ypač "Odilę", kunigo Juliaus Sasnausko "Kraujomaišą", "Malonės akrobatiką", Henriko Algio Čigriejaus kūrybą.

Dalysis patirtimi

Šį mėnesį prasideda dar viena projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ iniciatyva. Lyderystės platformos koordinatoriai inicijuoja laidų ciklą „Tapk verslo lyderiu“, kuris bus transliuojamas „Choose Klaipėda“ (liet. „Rinkis Klaipėdą“) „YouTube“ kanale.

Šiose laidose miestiečiai turės galimybę virtualiai susipažinti su jaunaisiais Klaipėdos verslininkais. Tiesa, dėl pandemijos laidos kūrėjai turėjo kiek pakeisti planus ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

„Šiuo metu labai sudėtinga patekti į įmones ir turėti galimybę dalyvauti gamybos ar paslaugų teikimo procese. Dėl to buvo nuspręsta prisitaikyti ir pakeisti laidos formatą, siekiant kuo mažesnio kontakto tarp laidos vedėjų ir dalyvių. Tikimės, kad sumažėjus pandemijos suvaržymams galėsime gyvai dalyvauti Klaipėdos miesto verslų gyvenime ir tai perteikti žiūrovams“, – vylėsi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.

Gali tapti laidos herojais

Laidų cikle jaunieji verslininkai pasakos savo sėkmės istorijas ir atskleis, su kokiais iššūkiais tenka susidurti įsitvirtinant Klaipėdoje.

Klausimus užduos miesto jaunimas – laidos vedėjais gali tapti miestiečiai, užpildę atrankos anketą. Taip norintys pradėti verslą jaunuoliai galės užduoti jiems rūpimus klausimus žmonėms, kurie jau turi patirties šioje srityje.

„Juk kiekvienam įdomu, nuo ko reikia pradėti kuriant savo verslą, kaip vyksta paslaugų ir produkto procesas, su kokiais iššūkiais susiduria jaunieji verslininkai“, – svarstė S.Štraupaitė.

Siekdami į kūrybinį laidos procesą įtraukti Klaipėdos jaunimą, organizatoriai suteikia galimybę visiems norintiesiems užpildyti anketą ir tapti ne tik laidos vedėjais, bet ir pačiais herojais.

„Jaunuolis laidos vedėjas tiesiogiai susipažįsta su jaunaisiais verslininkais ir gali asmeniškai užduoti rūpimus klausimus ar teirautis patarimų. Taip pat kviečiame jaunuosius verslininkus tapti laidų herojais. Tai – galimybė pasidalyti savo sėkmės istorijomis ir motyvuoti Klaipėdos jaunimą kurti savo verslą būtent čia“, – pasakojo S.Štraupaitė.

Verslininkų netrūksta

Kūrybinė grupė džiaugiasi, kad įkvėpimo ir turinio laidų ciklui netrūksta. Problemų iškyla tik stengiantis prisitaikyti prie nepalankių pandemijos sąlygų.

„Galbūt kam nors ir kyla nuostaba, tačiau Klaipėdoje yra daug jaunųjų kūrėjų ir verslininkų bei jauno verslo pavyzdžių, tokių kaip „10 tiltų“, „Ateik ateik“, „Cartel studio“ ir daug kitų. Todėl surasti jaunų verslininkų sėkmės istorijų sunku nebuvo. Sudėtingiau kūrybinei grupei suderinti filmavimo procesą atsižvelgiant į griežtus pandemijos suvaržymus“, – tikino S.Štraupaitė.

Mieste besikuriantis ir jau įsitvirtinęs jaunimo verslas aprėpia įvairias sritis.

Pirmoje laidoje bus galima susipažinti su kūrybinėmis industrijomis Klaipėdoje, vėliau bus pristatytos IT, aptarnavimo srities ir kitos temos.

Kad žiūrovams būtų lengviau susigaudyti miesto verslo bendruomenėje ir atrasti galimybių sau, visos laidos bus suskirstytos į temas.

„Šio ciklo tikslas – įkvėpti Klaipėdos miesto jaunimą likti Klaipėdoje ir kurti savo verslą, paskatinti jaunimą kūrybai ir supažindinti su nuosavo verslo subtilybėmis. Tikimės, kad laidos „Tapk verslo lyderiu“ paskatins Klaipėdos miesto jaunimo kūrybiškumą ir norą aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą, kurti ir skleisti žinią, kad Klaipėda – šių metų Europos jaunimo sostinė“, – teigė S.Štraupaitė.

Džiaugiasi pasiekimais

Kasmet Klaipėdos miesto savivaldybė skelbia jaunimo iniciatyvų konkursą. Praėjusiais metais buvo gautos net 32 paraiškos. Iš jų atrinkti 23 projektai, kuriems buvo skirtas dalinis finansavimas.

Organizacijų vykdyti projektai įtraukė virš 10 tūkst. jaunų žmonių. Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos didžioji šių renginių dalis vyko nuotoliniu būdu.

2020-ųjų jaunimo iniciatyvų konkurso tikslas buvo ne tik skatinti ir stiprinti uostamiesčio jaunimo bei organizacijų iniciatyvas, bet ir užtikrinti projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ įgyvendinimą.

Vienas pirmųjų jaunimo sostinės renginių ir bus 2020-aisiais įgyvendintų projektų rezultatų pristatymas.

Vasario 26 d. ir kovo 1 d. Klaipėdos jaunimo pasiekimais susidomėję žmonės galės transliaciją stebėti „YouTube“ ar „Facebook“ platformomis.

Įsiklauso į poreikius

Praėjusiais metais vykę projektai aprėpia daug skirtingų temų ir atskleidžia įvairių jaunimo grupių interesus. „Klaipėda – tai neatrasto potencialo miestas“, – teigė Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

Dalyvavimas skirtingose veiklose ir jų organizavimas suteikia galimybę jaunimui kalbėti svarbiomis temomis.

Organizatorių nuotr.

„Jaunimas – tai amžiaus grupė, turinti savo specifinių problemų ratą. Tiek į tas problemas, tiek į pačią amžiaus grupę įstatymų leidėjai ir vykdytojai turi žiūrėti specifiškai. Jaunimas yra labai pažeidžiama amžiaus grupė, ji turi priimti daug sprendimų: kur mokytis, kokios karjeros siekti ir panašiai. Dalyvaudamas jaunimas gali įgyti įvairios patirties ir per tą patirtį mokytis priimti sprendimus apie tolesnį gyvenimą. Todėl labai svarbu kuo didesnis jaunimo įsitraukimas ir veiklų įvairovė“, – komentavo A.Valadkienė.

Kad jaunimui skirtos veiklos būtų kuo naudingesnės ir skatintų aktyvų dalyvavimą, savivaldybė siekia įsiklausyti į šios grupės atstovų poreikius.

„Kaip ir prieš Europos jaunimo sostinės projektą, taip ir dabar savivaldybės ir jaunimo bendradarbiavimas yra abipusis. Organizuodami įvairias veiklas, kurdami naujas priemones, mes visada atsiklausiame jaunimo nuomonės“, – dalijosi A.Valadkienė.

Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, šiuo metu mieste yra labai daug aktyvių jaunų žmonių, energingai dalyvaujančių Klaipėdos politinėje veikloje, beaugančio miesto gyvenime.

„Daugiausia jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos organizuoja įvairias veiklas, susijusias su jaunimo lyderystės skatinimu, organizacijų kompetencijų kėlimu, savanorystės populiarinimu, jaunimo įtraukimu į sprendimų priėmimą. Taip pat kai kurie organizuoja ir pramogines-edukacines veiklas jaunimui“, – pasakojo A.Valadkienė.

Yra, kur augti

Vis dėlto aktyvių jaunųjų piliečių galėtų būti ir daugiau.

„Spėju, taip yra todėl, kad galbūt jiems trūksta motyvacijos, arba mes vis dar neatrandame patrauklių būdų sudominti jauną žmogų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – svarstė A.Valadkienė. Taip pat vis dar trūksta jaunimo iniciatyvų, kur būtų atsižvelgiama į temas, apie kurias mažiau diskutuojama.

„Mano nuomone, labai trūksta iniciatyvų, kurios gerintų jaunimo darbuotojų kompetencijas, susijusių su menais ar kūryba, ekologija“, – teigė A.Valadkienė.

Tačiau koordinatorė mato daug potencialo kurti galimybes jaunimui nuolat augančiame mieste.

„Klaipėda yra sparčiai tobulėjantis miestas. Turime visą infrastruktūrą, kurios reikia jaunimui: universitetus, viešąsias erdves, įvairių renginių pasiūlą. Taip pat šis miestas patogus gyvenimui ir šeimos kūrimui“, – džiaugėsi A.Valadkienė.

Nenori jungtis į struktūras

Besiruošdami „Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021“ projektui organizatoriai suprato, kad viena Klaipėdos jaunimo politikos silpnybių – jaunimo pasyvumas. Jau kurį laiką jaunimo politika Lietuvoje siejama su struktūromis, kuriose jaunimas nedalyvauja.

„Susiduriame su dilema – Y ir Z kartos atstovai nebenori jungtis į struktūras, o modelio ir praktikos, kaip juos įtraukti į politinius miesto procesus, nėra“, – dėstė Jaunimo ambasadorių forumo koordinatorė Agnė Mikniūtė.

Šis stygius pastebimas analizuojant statistiką. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019-aisiais prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavo 43,7 proc. Klaipėdos jaunimo, o tais pačiais metais vykusiame Klaipėdos miesto tarybos rinkimų pirmajame ture balsavo tik 25,09 proc. jaunų miesto gyventojų.

Jaunimo ambasadorių nuomone, šis pasyvumas gali būti paaiškintas jaunimo politikos strategijos stygiumi. Šiuo metu, vykdant jaunimo politiką, vadovaujamasi nacionalinio lygmens dokumentais, tačiau jie ne visada atspindi miesto gyventojų poreikius ir interesus.

Organizatorių nuotr.

Tolsta nuo politikos

„Jaunimas, kuris nepriklauso jaunimo ar su jaunimu dirbančioms organizacijoms, dažnai net nežino, kad egzistuoja tokia pareigybė kaip jaunimo reikalų koordinatorius ar tokia struktūra kaip Jaunimo reikalų taryba. Jiems trūksta informacijos, todėl natūralu, kad jie nežino, ką ir kaip daryti, kad jų interesai būtų atstovaujami“, – įžiūrėjo A.Mikniūtė.

Jaunimas, nepriklausantis jokioms organizacijoms, neturi pakankamai informacijos ir galimybių išreikšti savo poziciją.

„Jaunimo reikalų tarybos atstovai yra renkami Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) visuotinio narių susirinkimo metu. Kadangi KLAS vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, informacija apie galimybę kandidatuoti į Jaunimo reikalų tarybą ar bent išsakyti savo poziciją rūpimais klausimais organizacijoms nepriklausančio jaunimo dažnai nepasiekia“, – tęsė A.Mikniūtė.

Neturėdami pakankamai galimybių atstovauti savo interesams ir poreikiams, jaunieji miesto gyventojai ir toliau tolsta nuo miesto politinės veiklos ir procesų.

Kuria naujas galimybes

Besiremdami pavyzdžiais iš užsienio, Klaipėdos jaunuoliai nusprendė ieškoti kitų būdų, kurie suteiktų miesto jaunimui daugiau galimybių.

„Kilo idėja išeiti iš struktūrizuotų organizacijų rėmų ir sukurti kažką naujo, kas būtų ne tik patrauklu pavieniam jaunimui, bet ir veiksminga perteikiant siūlymus atitinkamoms savivaldybės struktūroms“, – sakė A.Mikniūtė.

Siekiant, kad miestas būtų patrauklus gyventi visoms amžiaus grupėms, jų atstovai turėtų galėti išsakyti savo nuomonę.

Organizatorių nuotr.

„Deja, egzistuojančios struktūros ne visada gali perteikti daugumos nuomonę apie įvairias problemas, dėl to reikėtų išgirsti kuo daugiau pavienių asmenų“, – svarstė A.Mikniūtė.

Jaunimas – daugialypė visuomenės dalis, apimanti skirtingas grupes. Į šią auditoriją patenka asmenys nuo 14 iki 29 m. – moksleiviai, studentai, jaunieji verslininkai ir šeimos. Jų poreikiai taip pat yra įvairiapusiai, o nuomonės – skirtingos.

„Jaunimui artimesni vakarietiškos kultūros, gyvenimo būdo, ekonominiai bei politiniai modeliai, todėl jaunimas daug problemų mato kitaip nei vyresni asmenys“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Kviečia jaunimą

Jaunimo ambasadorių forumas susideda iš dviejų dalių – asamblėjos ir darbo grupių. Asamblėja vyks dukart metuose – renginių metu dalyviai kartu nuspręs, kokios problemos jiems aktualiausios.

Išsiaiškinę temas, dalyviai išsiskirstys į darbo grupes, kuriose kurs idėjas ir formuos konkrečius pasiūlymus Jaunimo reikalų tarybai. Registracijos forma susidomėjusiems jaunuoliams internete bus pasiekiama visus metus. Ją gali užpildyti visi asmenys, norintys dalyvauti forume ir išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais.

„Į forumą užsiregistravęs žmogus gali būti užtikrintas, kad bus išgirstas, jo nuomonė, idėja ar pozicija bus perduota Jaunimo reikalų tarybai“, – tikino A.Mikniūtė.

Organizatoriai taip pat siekia užtikrinti platesnę informacijos sklaidą, kad miesto jaunimas žinotų, kas vyksta jų mieste.

„Klaipėdos miesto atviruose posėdžiuose vykstantys procesai gali turėti įtakos jaunimo gyvenimui, tačiau jauni žmonės dažniausiai neleidžia savo laisvalaikio stebėdami tarybos bei komitetų posėdžius ar analizuodami jų darbotvarkes. Dažnai organizacijai nepriklausantis jaunimas net nežino, kaip viskas vyksta už uždarų savivaldybės administracijos durų“, – kalbėjo A.Mikniūtė.

Geriau suprasdami mieste vykstančius politinius procesus, jaunuoliai galės formuoti savo nuomonę ir ją išsakyti.

„Kadangi vienas forumo tikslų – surinkti ir išgryninti idėjas bei siūlymus ir perduoti juos Jaunimo reikalų tarybai bei jaunimo reikalų koordinatoriui, teiksime forumo nariams konsultacijas. Padėsime jiems rasti ir tinkamai suformuluoti argumentus, kad jų parengti raštai turėtų reikiamo svorio“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Forumo metu taip pat bus siekiama bendradarbiauti su jau egzistuojančiomis jaunimo struktūromis bei politikoje dirbančiais asmenimis.

Kuria ateitį

Forumo iniciatoriai įsitikinę, kad jaunimo balsas politiniuose procesuose yra svarbus. Būdami aktyvūs, jaunieji miesto gyventojai galės keisti šiuo metu susiklosčiusią situaciją bei kurti miestą, kuriame gera gyventi visiems.

„Jaunimas yra miesto ateitis. Todėl jeigu jauni žmonės nori kažką pakeisti, jie patys turi žengti pirmą žingsnį, o ne laukti, kol kažkas tai padarys už juos“, – pabrėžė A.Mikniūtė.

Besikeičiantis jaunimo požiūris ir atviresnė miesto politika galėtų būti naudingi Klaipėdos augimui ir miesto vystymuisi.

„Didesnis jaunimo įsitraukimas į mieste vykstančius procesus turėtų padėti Klaipėdai ir suteikti jai naujų idėjų, iniciatyvų bei jaunatviškesnio požiūrio į tam tikrus klausimus. Taip pat tikimės, kad forumo rengėjai padės jaunimui suprasti, kad savivaldos lygio politika yra ne mažiau svarbi už nacionalinę“, – teigė A.Mikniūtė.

Forumo organizatoriai tikisi, kad, jaunimui išsakius savo balsą, su jaunimu dirbančioms struktūroms bus aiškiau, kokie yra jaunimo poreikiai ir kurie klausimai jiems aktualūs.

Taip pat siekiama, kad politikai ir visuomenė būtų atviresni pavieniam jaunimui, kuris nepriklauso jokioms organizacijoms.

„Tikimės, kad mūsų iniciatyva gerąja patirtimi užkrės ir kitus miestus“, – vylėsi A.Mikniūtė.„

Galimybė miesto jaunimui

Nuo projekto pradžios ši iniciatyva jau subūrė 500 jaunus klaipėdiečius. Naujoms idėjoms atviri judėjimo nariai drauge identifikavo aktualiausias miesto problemas ir sukūrė planą, kaip jas kartu išspręsti pasitelkus devynias skirtingas platformas.

Kiekviena šių nišų suteikia susidomėjusiems žmonėms šansą pažvelgti į iššūkius iš skirtingų kampų ir ieškoti kūrybinių problemų sprendimo būdų.

Organizatoriai siekia, kad Klaipėda taptų jaunimui atvira vieta šiais metais ir tokia išliktų ateityje.

"#chooseklaipeda yra ambicingiausia uostamiesčio jaunimo iniciatyva per visą Klaipėdos istoriją. Siekdami Europos jaunimo sostinės titulo, visi dirbo ypač susitelkę, o dabar, įgyvendinant šią idėją, reikia parodyti dar didesnį sutelktumą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai", – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Mintis: projekto idėja – skatinti žmones žvelgti į miesto ir visuomenės problemas kūrybiškai bei drąsiai. (Organizatorių nuotr.)

Programą kūrė kartu

"Rašant paraišką buvo domimasi Europos Sąjungoje nagrinėjamomis temomis, tendencijomis. Europoje labai daug kalbama apie lygių galimybių užtikrinimą. Mes aktyviai bendravome su įvairiomis jaunimo grupėmis – būtent jos ir identifikavo mūsų minėtas problemas. Jaunuoliai patys galvojo, kokios priemonės ar veiklos galėtų padėti išspręsti vieną ar kitą problemą", – prisiminė Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

#chooseklaipeda yra ambicingiausia uostamiesčio jaunimo iniciatyva per visą Klaipėdos istoriją.

Tarp jaunimo identifikuotų problemų minimas mažėjantis gyventojų skaičius, selektyvus solidarumas, silpnas jaunimo socialinis ir pilietinis aktyvumas, prarastas santykis su miestu, kūrybiškumą bei verslumą puoselėjančios aplinkos stoka.

Taip pat dėmesys atkreiptas į senėjančią miesto populiaciją, Klaipėdos nepatrauklumą jaunimui ir vengiamas nepatogias temas.

"Jaunimas išsakė savo poziciją, kad jie jaučiasi negalį daryti įtakos sprendimams, kuriuos priima miesto valdžia, net kai jie tiesiogiai susiję su jaunimu. Ir jie neklysta. Nors jaunimo politika aiškiai reglamentuota ir įgyvendinama kaip horizontalus prioritetas, iki šiol neturime struktūrinio, reguliaraus, realaus jaunimo įtraukimo į su jaunimu susijusių klausimų nagrinėjimą, modelio. Atskirties grupių, neorganizuoto jaunimo įtraukimas apskritai beveik neegzistuoja", – dėstė projekto vadovė Greta Meškauskienė.

Ieško sprendimo būdų

Šioms problemoms spręsti jaunimas kartu sugalvojo devynias platformas, kurios suteiks galimybę patiems spręsti rūpimus klausimus ir užtikrinti jaunimui stiprią bei nuolatinę poziciją mieste. Visos šios platformos turi skirtingus pavadinimus ir tikslus.

"Dialogų" platformos tikslas – stiprinti socialinį ir pilietinį jaunimo aktyvumą.

Šioms teisėms užtikrinti jaunimas įtraukiamas į pilietines iniciatyvas. Šitaip mieste gyvenantys jauni žmonės gali įsitraukti į politines veiklas ir procesus, turėdami galimybę išreikšti savo balsą.

"Pagal valstybės lygmens vertinimo rodiklį, Klaipėdos mieste jaunimo politinis raštingumas yra vidutiniškas. Tačiau, ištyrę savivaldos lygmenį, pastebėjome, kad miesto jaunimas yra politiškai neraštingas. Dėl šių priežasčių balsavimas savivaldos rinkimuose yra labai žemas. Tai mes galime teigti besiremdami Klaipėdos universiteto atlikto politinio raštingumo tyrimo duomenimis", – dalijosi G.Meškauskienė.

Trukdžiai: Klaipėdos jaunimas šiuo metu nesijaučia svarbia visuomenės dalimi dėl ribotų galimybių priimant sprendimus. (Organizatorių nuotr.)

Savanorystės ugdymas – svarbus aspektas siekiant išspręsti politinio raštingumo problemas.

"Mums visada buvo labai svarbus socialinis ir pilietiškumo aspektai. Manome, kad savanorystė yra daugiau nei tiesiog techninis darbas. Jaunam žmogui savanoriška veikla – tai galimybė realizuoti save", – teigė A.Valadkienė.

"Solidarumo" platformoje siekiama mažinti Klaipėdoje šiuo metu dominuojantį selektyvų solidarumą, kuris diskriminuoja tam tikras grupes ir nesuteikia visiems tolygių galimybių.

Esame pasirengę iššūkiams, įgyvendinsime veiklas tiek virtualioje erdvėje, tiek realiai. Mūsų tikslas parodyti, jog 2021-uosius Klaipėda skiria būtent Europos, Lietuvos ir – svarbiausia – Klaipėdos jaunimui.

Šiais tikslais organizuojamas tarptautinis savanorystės ir solidarumo festivalis, tarptautinis forumas "Neįgaliųjų integracija švietimo įstaigose: kur mes esame ir kur turėtume būti" bei kitos kampanijos, dedikuotos švietimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

"Nusprendėme įsiklausyti į įvairių jaunimo neįgaliųjų bendruomenių interesus. Siekiame užtikrinti, kad kuo daugiau veiklų būtų verčiamos į gestų kalbą ir kad renginiai būtų pasiekiami asmenims, turintiems judėjimo negalią", – tikino A.Valadkienė.

Keis įvaizdį

Jaunimo verslumo skatinimo tikslais atsirado "Lyderystės" platforma. Tam kuriamas Verslumo inkubatorius, bus organizuojami renginiai, mugės ir kampanijos bei edukaciniai renginiai, kur žmonės galės susipažinti ir dalytis idėjomis, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu.

Siekiamybė: šie metai – galimybė pakeisti miesto įvaizdį ir padaryti Klaipėdą patrauklesnę jaunam žmogui. (Organizatorių nuotr.)

Kitokių ir nestandartinių idėjų turinčiam jaunimui taip pat bus suteikta galimybė kūrybiškai pažvelgti į miesto problemas ir atskleisti savo potencialą.

Kūrybiškumui ugdyti ir skatinti organizuojami festivaliai, stovyklos, iniciatyvos ir laboratorijos. Jų paskirtis – dalytis inovatyviomis idėjomis ir mokytis vieniems iš kitų.

"Erdvių" tikslas – keisti jaunimui nepatrauklų miesto įvaizdį. Organizatoriai siekia kurti jaunimui saugias ir atviras erdves su įtraukiančiais projektais, kur jauni žmonės galės prisijungti prie veiklų, kurių temos aktualios jiems patiems.

Projekto dalyviams svarbus ir miesto periferijose gyvenančių žmonių įtraukimas į visuomenišką veiklą.

Atviras visiems miestas

Platformoje "Šiaurė pietūs" siekiama atsikratyti nuobodaus miesto etiketės ir kurti veiklas šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse gyvenantiems žmonėms.

Nors miesto centre renginių būna nemažai, siekiama pradėti rengti jaunimo festivalius ir bendruomenėms, gyvenančioms kitose miesto dalyse esančiuose rajonuose.

Bendruomenių kūrimas – svarbi projekto dalis, todėl numatomi sporto renginiai viešose erdvėse, bendruomenės susibūrimai ir kūrybiniai konkursai bei parodos.

Jaunimui svarbi ir tabu tema. Platformoje "Spalvos" siekiama atsikratyti negatyvios žodžio "kitoks" potekstės ir užtikrinti, kad Klaipėda būtų atvira visiems.

Tam užtikrinti organizatoriai pasiryžę ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atvirumą. Šiais tikslais rengiamas simpoziumas, skirtas LGBT+ draugiškai jaunimo politikai formuoti, tarptautinis kino festivalis LGBT+ temoms gvildenti, kūrybinės kampanijos bei renginiai atvirai visuomenei kurti.

"Daug bendravome su LGBT+ bendruomene, gilinomės į jų problemas, išklausėme jų siūlymus. Pašnekėję su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru, supratome, kaip svarbu kalbėti apie jaunimo lytiškumo ugdymą bei LGBT+ temas mokyklose. Šiais metais Klaipėdos miesto jaunimo reikalų taryba nusprendė, kad jaunimo iniciatyvų konkurse turi atsirasti prioritetas teikti projektus, susijusius su pagarbos vieno kitam ugdymu, lygių galimybių skatinimu. Taip pat planuojame naujose jaunimo erdvėse pasistengti užtikrinti, kad atsirastų ir veiklų, orientuotų į LGBT+ jaunimą. Planuose sieksime, kad savivaldybės administracija daugiau dėmesio skirtų lygių galimybių skatinimui kalbant ne tik apie jaunimą", – kalbėjo A.Valadkienė.

Svarbi išliekamoji vertė

Siekiant, kad Klaipėda būtų aktuali Lietuvos ir Europos kontekste, svarbu, kad miestas taptų žinomas kaip ambicinga erdvė jaunimo politikai ugdyti.

Tam skatinti sukurta platforma "Jungtys". Rengėjams pasirodė aktualu sudaryti galimybes Klaipėdos jaunimui skleisti tinklus Lietuvoje ir Europoje.

Planuojama keliaujanti paroda po Šiaurės Europą apie #chooseklaipeda pasiekimus, tarptautinis festivalis ir maršrutai jaunimui bei kitos iniciatyvos.

"Potencialo" tikslas – užtikrinti, kad jaunimo gebėjimai atitinkamai atsispindėtų programoje, ir dalyviai būtų nuolat įtraukiami į kūrybinius ir kitus projekto procesus.

Nors teoriškai Klaipėda bus Europos jaunimo sostinė tik šiemet, projekto organizatoriams labai svarbi šios iniciatyvos išliekamoji vertė.

Strateginiai projektai kurs pokyčius ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Politikos plėtra siekiama, kad skirtingos jaunimo grupės galėtų dalyvauti Klaipėdos miesto 2021–2030 m. Strateginiame plėtros plane. Jaunimo ambasadorių forumas stiprins jaunimo balsą ir įtrauks į pilietinius procesus.

Kovos prieš homofobiją

Nauja iniciatyva – Lietuvos jaunimo sostinės konkursas, kurio tikslas – suintensyvinti jaunimo sektoriaus ir vietos savivaldos bendradarbiavimą, kad jaunimas būtų įtrauktas į miesto gyvenimą.

Itin svarbu stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir savanorišką veiklas.

Klaipėdos jaunimas pasirengęs kovoti prieš homofobiškas tendencijas, tad siekiama įrengti profesionalios pagalbos konsultacinį centrą LGBT+ bendruomenei.

"Ilgainiui projektu padėtas pagrindas jaunimo identifikuotiems iššūkiams spręsti padės Klaipėdai sušvelninti gyventojų mažėjimo ir vis senstančio miesto problemą. Tai aktualu ne tik jaunimui, bet ir visai miesto bendruomenei. Turime viziją, kad Klaipėda taps atskleisto jaunimo potencialo miestu: atviru, bendradarbiaujančiu ir draugišku jaunimui. O kas tokiame mieste nenorėtų gyventi?" – svarstė G.Meškauskienė.

Pasiruošę sunkumams

Šiuo metu šalyje siaučiantis koronavirusas gali sukelti rimtų iššūkių šiai iniciatyvai, bet komanda tam yra pasiruošusi.

"Visoms būsimoms veikloms galvojame du scenarijus. Manome, kad gyvai planuojamas veiklas visada galėsime perkelti į nuotolį. Didesnis iššūkis bus sugalvoti, kaip užtikrinti, kad nuotolinės veiklos būtų patrauklios ir įdomios jaunam žmogui", – svarstė A.Valadkienė.

Kadangi karantinas prasidėjo jau praėjusiais metais, organizatorės per daug nesijaudina, mat pandemija nesustabdė jų nuo sėkmingo veiklos vykdymo.

"2020-aisiais įgyvendinome bandomąsias veiklas karantino sąlygomis. Džiaugiamės, kad projektas pritraukė stiprius platformų koordinatorius – jų padedami prisitaikėme prie esamos situacijos ir įgyvendinome programoje numatytas veiklas. Esame pasirengę iššūkiams, įgyvendinsime veiklas tiek virtualioje erdvėje, tiek realiai. Mūsų tikslas parodyti, jog 2021-uosius Klaipėda skiria būtent Europos, Lietuvos ir – svarbiausia – Klaipėdos jaunimui", – kalbėjo G.Meškauskienė.

Lietuva yra reitinguojama kaip šalis, turinti itin daug savižudybių atvejų. Kaip atsaką į tai, organizacija „Gausus gyvenimas“ norinti suteikti vilties kenčiantiems ir tiems, kuriems rūpi jų artimieji.

„Mūsų tikslas parodyti, jog galima išvengti savižudybės ir prašyti psichologinės pagalbos nėra gėda“, – teigia „#chooseklaipeda“ ambasadorius, LCC tarptautinio universiteto studentas R. Mubarik.

Rugsėjo 10 dieną nuo 18 val. pasirodys įvairūs Klaipėdos menininkai, kurie atliks savo pasirodymus ir kalbės su susirinkusiais apie savo gyvenimo istorijas. Bus galima išvysti jaunos roko grupės „Bleach“ pasirodymą, Pantomimos teatro „A“ vaidinimą, Joy ir Adelės muzikinį duetą, Šeiko šokio teatro šokėjo Niels Claes dramos pasirodymą bei patiems sudalyvauti ir linksmai pajudėti šokyje „Jerusalema“.

Organizatorių nuotr.

„Mūsų tikslas parodyti, jog gyvenimas yra vertingas, nuostabus ir mes galime vieni kitiems padėti. Svarbiausia, kad žmonės sulaužytų šitą stigmą, jog prašyti pagalbos yra gėda“, – pasakoja R. Mubarik. Pasak jo, organizacijos nariai apklausė jaunus žmones ir dauguma sakė, jog bijo, kad lankydamiesi pas psichoterapeutą aplinkiniai juos vadins „psichais“.

„Norisi padrąsinti jaunus žmones ir parodyti tarptautinių organizacijų pavyzdžius bei tapti tiltu Lietuvai, jog viskas mūsų rankose ir viltis egzistuoja. Šiai žinutei parduoti mes pasirinkome meno kalbą bei kalbame su jaunais žmonėmis socialinėje medijoje“, – pasakoja R. Mubarik.

Rinko ir visuomenė

Šiemet pirmą kartą už nominantus galėjo balsuoti ir visuomenė, tačiau lemiamus balsus turėjo Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų taryba.

"Visos nominacijos yra skirtingos, visi nugalėtojai įnešė vis kitokį indėlį į miesto gyvenimą. Pavyzdžiui, metų savanorio titulą pelnė žmogus, kuris visuomet visur dalyvauja. Nesame girdėję, kad jis kam nors negalėjo padėti. Jis dirbantis žmogus, bet randa laiko savanorystei. Tai gražus pavyzdys kitiems, įrodantis, kad viską įmanoma suspėti", – kalbėjo Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Agnė Zabrynaitė.

Metų savanoriu tapo Arnoldas Pečiulis, geriausia metų jaunimo organizacija paskelbta Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas", metų projektas – "Klaipėda – kandidatė tapti Europos jaunimo sostine 2021 m.", o nominacijoje "Metų ambasadorius" laurus nuskynė Aistė Andruškevičiūtė.

Ryškiausia jaunimo organizacija pripažinta Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybė, "Metų prisikėlimo" kategorijoje laimėjo Lietuvos verslo kolegijos Studentų atstovybė, metų jaunimo partneriu tapo elektroninių ir buitinių prekių parduotuvė "Technorama".

Jaunimo pilietiškiausia organizacija pripažintas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyrius.

Lyderiai išlaiko pozicijas

Nominacijoje "Metų jaunimo lyderis" laurus pelnė Laurynas Gaidelis, o metų pozityvu tapo Edgaras Jefimovas.

Dar būta papildomų nominacijų. "Metų drąsiausiojo" kategorijoje nugalėjo Klaipėdos universiteto studentų sąjunga, o specialus apdovanojimas "Už šimtmečio projektą", kurį įsteigė meras V.Grubliauskas, atiteko Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijai "Apskritasis stalas" už projektą "Ateik po šimtmečio skėčiu", (asociacijos aktyvistų iniciatyva K.Donelaičio skvere buvo iškabinti Lietuvos vėliavos spalvų skėčiai).

Kai kurie laureatai apdovanoti jau ne pirmą kartą, dvejus metus iš eilės metų lyderiu tapo L.Gaidelis, taip pat ne pirmą kartą pasižymi ir asociacija "Apskritasis stalas".

Jaunimas tampa aktyvesnis

Būtent šie jauni žmonės ir juos vienijančios organizacijos įrodo, kad Lietuvoje gyventi galima išradingai, kūrybingai ir gerai.

"Kai turi, ką veikti čia, išvažiuoti iš Lietuvos ir nesinori. Jei žmogui blogai čia, jis nebus laimingas ir kitur. Kai jaunas žmogus sugeba susikurti veiklų gimtinėje, jį tai motyvuoja", – tvirtino A.Zabrynaitė.

"Jaunimas tampa aktyvesnis. Tam turbūt turi įtakos tai, kad Klaipėda kandidatuoja tapti Europos jaunimo sostine. Tai veikiausiai išjudina jaunimą, kuris susivienija bendram tikslui", – antrino ir Jaunimo reikalų koordinatorė A.Andruškevičiūtė.

Nori keisti politiką

400 renginių, 200 gebėjimams tobulinti skirtų veiklų, daugiau nei 70 tarptautinių ir nacionalinių partnerių, tūkstantis savanorių, pusė milijono svečių, kardinalios permainos jaunimo politikos srityje ir atskleistas jaunimo potencialas – visa tai numatyta grandioziniame Europos jaunimo sostine 2021-aisiais metais siekiančios tapti Klaipėdos paraiškoje.


Kaip teigė Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Andruškevičiūtė, uostamiesčio jaunimas, organizacijos ir miesto savivaldybė sujungė jėgas ir jau antrąkart pateko į Europos jaunimo sostinės konkurso finalą.

Paraiška turi būti pateikta vertinimui iki rugsėjo pabaigos. Tam reikia ir miesto tarybos pritarimo.

"Klaipėda antrą kartą iš eilės yra patekusi į Europos jaunimo sostinės konkurso finalą. Į paraiškos rengimo procesą įsitraukė daugiau nei pusė tūkstančio jaunų žmonių, sulaukėme tiek pat idėjų, kaip išjudinti jaunuomenę ir keisti jaunimo politiką", – tarybos posėdžio metu dėstė A.Andruškevičiūtė.

Pavyksta ne kiekvienam


Kaip pasakojo paraišką rengusios viešosios įstaigos "Amicus Certus" vadovė Greta Tautavičiūtė, didelės apimties projektas buvo ruošiamas dvejus metus. Patekti į finalą pavyksta toli gražu ne kiekvienam miestui, todėl laimėdama konkursą Klaipėda atkreiptų visų Europos ir kitų šalių dėmesį.

Nugalėtojas bus skelbiamas lapkričio 21-ąją Serbijoje.

Ilgalaikiu planu uostamiesčio jaunimas skatinamas rinktis Klaipėdą, skiepijamas priklausomybės jausmas savo miestui.

Priešingu atveju, jei niekas nebus daroma, laukiama liūdnų pasekmių – šiuo metu pajūryje pasigendama socialinio ir politinio jaunuomenės aktyvumo, jauni žmonės mažai balsuoja, jaučiasi negirdimi, čia trūksta kūrybiškumo ir verslumo.

Užsiminta ir apie projekto biudžetą – finansavimą gautų ne tik jaunimo organizacijos, bet ir bendruomenės bei visi, prisidėjusieji prie jaunimo gyvenimo gerinimo.

Paraiškos įgyvendinimui iš savivaldybės biudžeto prašoma daugiau nei 4 mln. eurų keleriems metams, daugiausiai pinigų esą prireiktų 2021-aisiais, jei Klaipėda taptų Europos jaunimo sostine.

"Senų niurzglių kompanija"

Išklausiusi pranešimo tarybos narė Nina Puteikienė teiravosi, ar yra parengtas konkrečių veiksmų planas, esą dabar trūksta aiškumo, kas bus daroma.

Anot A.Andruškevičiūtės, programoje numatomos tik gairės – kol nelaimėtas konkursas, sunku kalbėti apie konkrečius planus, o be miesto tarybos pritarimo paraiška nė negali būti teikiama.

Pastabų turėjo ir konservatorius Arūnas Barbšys. Politiko žodžiais, būtų galima kalbėti apie paraiškos įgyvendinimą, "jei ji būtų dešimt kartų kuklesnė".

Tarybos nario manymu, jaunimas taip pat turėtų būti sąmoningas ir miesto bei savo galimybes vertinti realiau. Jam paprieštaravo liberalas Saulius Liekis, kuris jaunimo planui nepagailėjo gerų žodžių.

"Neabejoju Klaipėdos jaunimu ir tikiu, kad mes galime įgyvendinti šią programą. Pinigai skirti toms veikloms, kuriomis jie tiki ir svajoja. Atliktas tikrai šaunus darbas", – pastebėjo S.Liekis.

"Staiga pasijutau atsidūręs senų niurzglių kompanijoje. Galime užsidaryti savo bažnyčioje, patys sau melstis ir didžiuotis, kokie mes geri ir gražūs", – ironizavo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Varžysis su keturiais miestais

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pagyrę jaunimą už iniciatyvumą.

"Komanda susitelkė ne vienadieniam tikslui, o ilgalaikiam idėjos įgyvendinimui. Jau pats procesas labai geras rezultatas. Tai jaunatviškas atsakas į nūdienos problemas", – sakė meras. 

Kai kurie tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad apie finansavimo dydį dar bus galima kalbėti kitoje taryboje, svarbiausia, kad jaunuomenė jaustų miesto valdžios palaikymą.

23 tarybos nariai paraiškai pritarė, vienas balsavo prieš, trys susilaikė.

Skelbiama, kad tapusi Europos jaunimo sostine, Klaipėda įgyvendintų kompleksinę, iš 9 skirtingų platformų sudarytą programą, kurios pagrindinis tikslas – atskleisti jaunimo potencialą ir tapti jaunimui draugiškiausiu, atviru, bendradarbiaujančiu miestu Baltijos jūros regione. 

Klaipėda dalyvauja finale kartu su dar keturiais miestais – Kišiniovu (Moldova), Nikosija (Kipras), Jaroslavliu (Rusija), Varaždinu (Kroatija). Visi miestai finalistai savo paraiškas dar turės ginti Europos jaunimo forume Briuselyje lapkričio 15-ąją, o nugalėtojas paaiškės lapkričio 21-ąją Serbijoje vyksiančios apdovanojimų ceremonijos metu.