-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Bibliotekų leidiniai
2020-aisiais abi Klaipėdos bibliotekos minėjo garbingas sukaktis: uostamiesčio savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka – šimtmetį, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka – septynių dešimtmečių veiklos jubiliejų. Ta proga bibliotekos išleido tris svarbius leidinius, papildančius miesto kultūros ir istorijos metraštį: „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920-2020)“; Jurgos Bardauskienės „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“ ir Juozo Šikšnelio „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
Bibliotekos šimtmečiui pernai išleistą leidinį „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920–2020)“ sudarė bibliografė Jolanta Gvozdevienė, I.Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė ir direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Šis leidinys – apie biblioteką, nuėjusią sudėtingą kelią, blaškomą istorijos vingių, bet išlikusią. Jis – ir apie čia dirbančius ir dirbusius bibliotekininkus. Sudarytojos išrinko 100 faktų, kurie byloja, kaip Klaipėdos miesto biblioteka vystėsi, taikėsi prie laikmečio ir XX a. politinių vėjų, keitėsi ir ieškojo savo kelio. Knyga atspausdinta irgi Klaipėdoje, Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje.
Ieškant pėdsakų
Ten pat dienos šviesą išvydo ir J.Bardauskienės knyga „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“.
Joje pristatomas rekonstruojamos bibliotekos kolekcijos atvejis. Tai pastangų, ieškant dingusios Klaipėdos miesto bibliotekos (Stadtbücherei Memel), veikusios Klaipėdoje 1920–1945 m., pėdsakų, rezultatas. Remiantis išskirtiniu Klaipėdos krašto istoriniu kontekstu, knygoje atskleidžiama bibliotekos, kaip kultūros židinio, reikšmė tarpukario Klaipėdoje. Kartu su bibliotekos knygomis sugrįžta ir kitų Klaipėdos įstaigų bei organizacijų spaudiniai. Kaip kultūros paveldo migracijos atvejis, tyrinėjamos ir proveniencijos. Ypač atkreipiamas dėmesys į Klaipėdoje tarpukariu veikusių mokyklų bibliotekas, kurios, nors ir nebuvo prieinamos visuomenei, bet neabejotinai turėjo reikšmės skaitymo kultūrai ir visuomenės švietimui. Knyga gausiai iliustruota vaizdine medžiaga iš Klaipėdos apskrities viešojoje
I.Simonaitytės bibliotekoje saugomo AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo, taip pat iš kitų Lietuvos ir Vokietijos archyvų.
Beletrizuota istorija
Kitoje Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ išleista J.Šikšnelio knyga „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ – beletrizuota šios bibliotekos septynių dešimtmečių istorija, kurioje pateikti istoriniai faktai susipynė su smagiomis istorijomis iš bibliotekos ir jos darbuotojų gyvenimo.
2020-ieji buvo labai produktyvūs ir kūrybingi buvusiam Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekos direktoriui J.Šikšneliui. Jis ne tik parašė bibliotekos istoriją, bet ir išleido savo apsakymų, novelių ir esė rinkinį „Būsenos“ (Vilniaus „Homo liber“ leidykla). Naujausia J.Šikšnelio prozos knyga „Būsenos“ – tai pasakojimai apie mažo niekuo neišsiskiriančio žmogaus kasdienybės realijas, kuriose slypi gyvenimo prasmės įžvalgos. Kūriniai žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir autoironija.
Kovo 1 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia į tiesioginę šių leidinių pristatymo transliaciją. Dalyvaus knygų autoriai J.Bardauskienė ir J.Šikšnelis, renginį ves I.Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/_hQPS8OkP1Y. Nuoroda taip pat skelbiama svetainėje www.biblioteka.lt.
Keliaujantiems ir smalsiems
Kuršių nerijos nacionalinis parkas Klaipėdos metų knygos rinkimuose pristato Remigijaus Sereikos sudarytą ir Vilniaus leidykloje „Didakta“ išleistą „Vadovą po Kuršių neriją“, skirtą keliaujantiems ir smalsiems žmonėms.
Vadove glaustai ir išsamiai pateikta Kuršių nerijos istorija, kruopščiai aprašyta išskirtinė gamta. Daug dėmesio skirta kartografijai – įtraukti 27 autoriaus sudaryti detalūs atskirų nerijos dalių ir gyvenviečių žemėlapiai. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių žemėlapių fragmentais, nuotraukomis.
Šiame kelionių vadove gausu ne tik įdomios teorinės, bet ir naudingos praktinės informacijos, apimančios visą Kuršių neriją (nuo Kopgalio Lietuvoje iki Zelenogradsko Rusijoje). Knygoje daug dėmesio skirta vaizdingiausiems pažintiniams takams, įstabiausioms lankytinoms vietoms, svarbiausiems objektams, asmenybių biografijoms, legendoms ir kt.
Veda jūros pakrante
Klaipėdos universiteto leidykloje išleista ir Vilniaus „Petro ofseto“ spaustuvėje atspausdinta geografo, okeanologo Rimo Žaromskio knyga „Abipus kranto linijos“ supažindina su Lietuvos Baltijos jūros pakrante ir priekrante, joje per pastaruosius amžius vykstančia gamtos ir žmonių veiklos nulemta kaita.
Didesniam skaitytojų būriui iki šiol mažai žinoma, kas ir kaip tyrinėja mūsų krantus, kaip augo, vystėsi pakrantėje įsikūrusios gyvenvietės, kaip statyti uostai ir kiti hidrotechnikos įrenginiai, kaip pakrančių gyventojai panaudojo jūrą laivybai ir prekybai, koks skirtingas kiekvieno priekrantės ruožo dugnas ir kokios nevienodos nuosėdos.
Čia galima rasti medžiagos ir apie audras bei jų padarinius, laivų avarijas, krantotvarką, įvairius įgyvendintus ir tik popieriuje likusius projektus, sužinoti, kaip priimami nelengvi Palangos ir kitų kranto atkarpų krantosaugos sprendimai.
Knyga skirta su jūra susijusių specialybių studentams, valdymo įstaigų ir aplinkosaugos darbuotojams, poilsiautojams, tiems, kurie nori geriau pažinti kranto zonos aplinką, vandens teikiamus džiaugsmus ir pavojus.
Muziejaus gidas
Lietuvos jūrų muziejus pernai išleido savo gidą „Jūros istorijos“ (spausdino „BALTOprint“ spaustuvė Vilniuje). Ši knyga skirta visiems, kurie grįžta į Lietuvos jūrų muziejų kasmet ir kaskart čia atranda vis kitų įdomių eksponatų, kaskart – vis įdomesnę istoriją ir nori tai pasiimti su savimi.
Eksponatus gidui skrupulingai atrinko muziejaus specialistai, o tekstus apie juos sukūrė Klaipėdos miesto gidė, žurnalistė Kristina Sadauskienė. Čia sudėti įdomiausi laivybos istorijos pasakojimai apie lietuvius ir „Titaniką“, apie pramoninės žūklės rekordus, burlaivius ir garlaivius, nutrūktgalvius nuotykių ieškotojus ir įstabiausios jūros gamtos istorijos apie muziejaus numylėtinius pingvinus, delfinus, dovanojančius šypsenas, pašėlusius jūrų angelus ir tuos, kurie gyvi tik istorijose.
„Muziejus kupinas gražiausių istorijų, paskaitykite ir aplankykite“, – kvietė knygos sudarytoja Neringa Stančikienė.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas 2
Kuršių nerijos atvaizdai
Vasario 11 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją, kurios metu bus pristatytas leidinys „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai – fotografijos istorikas Dainius Junevičius ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinė darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, taip pat knygą išleidusio Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Renginį ves I.Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/hDhHezSolYo. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
Leidinyje „Kuršių nerija anno 1900“ skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas R.Minzloffas. Nuotraukos atspausdintos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Leidinyje pateikti glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai. Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R.Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.
K.Macijausko „Debesų žuvys“
Vasario 18 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka virtualiai pristatys uostamiesčio leidyklos „Libra Memelensis“ pernai išleistą Kęstučio Macijausko novelių rinkinį „Debesų žuvys“. Dalyvaus knygos autorius K.Macijauskas ir aktorė Nijolė Sabulytė. Renginį ves Inesa Atkočaitienė.
Tiesioginė virtualaus renginio transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/WapyzaqD5oo. Ir šio konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
K.Macijauskas – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, sukūręs ne vieną vaidmenį kine ir televizijoje, daugeliui atpažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (rež. D.Rabašauskas) 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių. Žinomas ir kaip pjesių vaikams, inscenizacijų autorius.
K.Macijauskas gimė Sibire, augo Tauragėje. Pirmoje novelių knygos „Debesų žuvys“ dalyje jis rašo apie vaikystę – laikotarpį, kurį dažnas įvardija kaip patį laimingiausią, į kurį norisi sugrįžti ir nors trumpam prisiminti tų dienų iliuzijas, praėjusius džiaugsmus.
„Visa širdimi ir siela išgyvenau savo pasakojimo herojų džiaugsmus ir bėdas, nes pats buvau tarp jų. Prieš daugybę šimtmečių vienas kinų poetas pastebėjo, kad, atkurdamas ką nors žodžiais, išgyveni tai antrą kartą. Pabandykime, mielieji, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius, kartu pakeliauti ta laiko mašina, paskraidyti vaikystės sparnais. Dar turime laiko“, – kvietė K.Macijauskas.
Antroje knygos „Debesų žuvys“ dalyje – vaizdai, mintys, metų laikai, impresijos, trumpos istorijos, kurios sukosi autoriaus galvoje ir, tarsi upės paviršiuje atsispindintys debesys, lyg nepagaunamos žuvys, nedavė jam ramybės. „Norėjosi tuos vaizdus pagauti, sustabdyti, pagavus – išlieti tekstais baltame popieriaus lape, pasidalyti su visais, kad nenuplauktų, neišnyktų, nepalikę jokio pėdsako, tarsi įsikibus į vaivorykštę, užlipti į dangų... Bent jau ant klėties stogo. Daug kur pajausite melancholiją ir ilgesį, nes bandžiau į pasaulį pažvelgti romantiko, svajotojo akimis“, – teigė autorius.
Apie Palangos kurorto muziejų
Konkurse taip pat dalyvauja Virginijos Paluckienės, Reginos Šulskytės, Viktorijos Morkūnienės, Dainoros Kaniavienės sudaryta ir pernai uostamiesčio spaustuvės „Druka“ išleista knyga „Palangos kurorto muziejus“.
2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu vienoje gražiausių Lietuvos pajūrio vilų „Anapilis“ buvo įkurtas Palangos kurorto muziejus. Modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos bei užsienio parodos, vyksta susitikimai su autoriais, istorijos ir kultūros tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai ir kita kultūrinė veikla. Muziejus tapo svarbiu daugiafunkciniu centru, kuris saugo, tyrinėja ir reprezentuoja muziejines vertybes, reikšmingą Palangos vizualiojo paveldo rinkinį, archeologinių tyrimų metu Palangos mieste rastas kultūros vertybes.
Vykdant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta. Jūros įkvėpta istorija“, 2020 m. išleistas pirmasis leidinys, kuriame pristatomas Palangos kurorto muziejus, jo kūrimosi istorija, veikla, eksponatai. Nors muziejus gyvuoja trumpiau nei dešimtmetį, pirmosios idėjos kurti Palangos krašto muziejų pradėjo skleistis dar praėjusio šimtmečio pradžioje ir ypač suaktyvėjo 7-ąjį dešimtmetį, kai intensyviai pradėti rinkti eksponatai būsimam muziejui. Deja, bet šios iniciatyvos taip ir nebuvo įgyvendintos, o diskusijos apie būtinybę steigti Palangos krašto muziejų atsinaujino tik 2008 m.
Įsteigus muziejų, nutarta jį įkurdinti istorinę reikšmę pajūrio regionui turinčioje viloje „Anapilis“. Leidinyje supažindinama su šio unikalaus pastato istorija, pirmąja savininke grafiene Sofija Tiškevičiene ir vėlesniais savininkais, pavertusiais vilą svarbia kultūrine erdve, kurioje lankėsi iškilūs visuomenės ir politikos veikėjai, rašytojai, menininkai.
Leidinys išleistas keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir latvių. Jame gausu eksponatų iliustracijų ir išsamių komentarų, kurie atskleidžia įvairius Palangos istorijos momentus. Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 8-ąją.
V.Karaciejaus fotografijų albumas
Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantis pernai „Drukos“ išleistas Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumas – retrospektyvi klaipėdiečio autoriaus fotografinės kūrybos apžvalga, apimanti 1977–2020 metus.
Leidinyje, kaip ir šio fotomenininko kūryboje, išryškėja itin glaudus emocinis ryšys su Klaipėda: senąja ir naująja architektūra, jūra, pajūrio gamtovaizdžiu, žinomais ir nepažįstamais miesto žmonėmis. Autoriaus fotografijose susipynė aukštoji ir gatvės kultūra, šventinis šurmulys ir kasdienybės melancholija. Dėl per daugelį metų susiformavusio kūrybinio braižo ir nuosekliai plėtojamos miesto temos V.Karaciejus priskirtinas ryškiausiems Klaipėdos vizualiosios kultūros kūrėjams.
„Apžvelgiant ligšiolinę V.Karaciejaus fotografinę kūrybą, akivaizdu, kad fotografuodamas jis savo dėmesio nefokusavo į sociumo problemas. Nematyti čia nei visuomenės skaudulių, nei paties autoriaus dramatiškų atsivėrimų. V.Karaciejus niekada nevaikščiojo socialiniais paribiais, savo fotoaparatu nepersekiojo benamių, nesilankė pas degraduojančius ar skurstančius žmones, netykojo nei budelių, nei aukų. Jo fotografija, sakytum, apeidavo visas temas, kurios galėjo sudrumsti harmoningą, beveik idilišką, šiek tiek melancholišką jo pasaulį. Šio autoriaus darbuose neaptiksime nieko panašaus į tai, kas galėtų sukelti neigiamas emocijas. Tokio turinio jis nefiksavo ir nekonstravo savo kūriniuose, nesvarbu, kas tai būtų – realistiški vaizdai ar visiškai perkurta tikrovė. V.Karaciejus visur ne tik matė, bet ir vaizdavo grožį, skirtingose vietose ir situacijose įvairiais pavidalais pasireiškiančias, bet lygiai taip pat vertingas jo apraiškas. Grožio prisipildo fotografo fiksuojamas miestas. Visomis savo spalvomis jis išsiskleidžia miškuose, laukuose, pajūryje ir smėlynuose. Juo spindi ir fotografuojamų žmonių veidai“, – tvirtino albumo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Ši knyga visuomenei bus pristatyta balandžio 15-ąją.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: koklių istorijos ir dekoratyvinės vėliavos
R.Nabažaitės „Interjero karalienė“
Šį penktadienį 17 val. I.Kanto biblioteka kviečia internete stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatyta klaipėdietės mokslininkės Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“. Autorę kalbins bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/wsUgG5DPBdI. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
R.Nabažaitė (gim. 1985 m.) – vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Tai Klaipėdos universiteto mokslininkė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotoja, senovinių koklių ir krosnių tyrinėtoja. R.Nabažaitės parengta disertacija 2017 m. buvo pripažinta geriausia Lietuvoje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Įspūdingas leidinys „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ vainikuoja dešimtmetį trukusias šios mokslininkės akademines studijas, pristato gilią ir plačią uostamiestyje archeologų atrastų koklių analizę.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje. Jis lėmė technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitė privačią erdvę ir atliepė kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas. Knygoje siekiama atsakyti į klausimus, kada namų šildymo koklinėmis krosnimis praktika buvo adaptuota Klaipėdoje ir kokios tam buvo socialinės bei ekonominės sąlygos. Atskleidžiama, kokį pokytį lėmė keramikos dirbtuvių steigimas, jų produkcija vietinei rinkai ir kaip šis procesas vystėsi bėgant laikui. Taip pat pasakojama, kokiais pavidalais viduramžių ir naujųjų laikų kultūrinio, politinio lauko žinios pateko į krosnių koklius ir kokios reikšmės adaptuotos privačioje erdvėje. Knygoje galima rasti atsakymus į klausimus, ar nedidelio miesto bendruomenė buvo nuovoki ir atvira europinėms permainoms koklininkystės srityje, ar koklių pasirinkimą veikė lokalūs savitumai, o gal tiesiog pragmatiškumas ir kaip jis pastebimas, kokie bruožai leidžia kalbėti apie koklinių krosnių raidą, nusistovėjusias tradicijas ir kada pasireiškė ikiindustrinė koklinių krosnių nykimo tendencija.
Knygą išleido Klaipėdos universiteto BRIAI ir Vilniaus dailės akademijos leidykla, spausdino Standartų spaustuvė.
Autorė tikisi, kad artimiausiu metu jai pavyks surinkti koklinių krosnių fotoarchyvą, nes žmonės prasitaria turinys tokias krosnis kur nors kaimo sodybose ar yra matę pas gimines, draugus, pažįstamus.
Be koklininkystės, R.Nabažaitė tyrinėja Klaipėdos senąsias bažnyčias, vykdo jūrinio paveldo konservavimo, viešinimo projektą „Silkės kelias“, yra mokslinių konferencijų ciklo „Archeologia urbana“ iniciatorė, tarpdisciplininių kultūros ir paveldo projektų „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“, „Neužšąlantys namai“, „Time Travel: Crossroads in History“ bendraautorė.
S.Kanaverskytės „Vardan tos”
Vasario 4-ąją biblioteka virtualiai pristatys klaipėdietės dailininkės Sofijos Kanaverskytės knygą „Vardan tos“, pernai išleistą Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, atspausdintą uostamiesčio spaustuvėje „Druka“.
S.Kanaverskytės (gim. 1939 m.) specialybė ir pašaukimas – teatro dailininkė. 1964 m. ji baigė scenografijos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), dirbo dailininke statytoja Panevėžio dramos teatre, kuriam vadovavo žymus režisierius Juozas Miltinis, vėliau – Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Kai 1975 m. dailininkė atvyko į Klaipėdą, ji buvo pirmoji ir vienintelė scenografijos specialistė mieste. Keturi gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai uostamiestyje buvo intensyvaus darbo scenografijos srityje laikotarpis. Klaipėdos dramos teatre ir kituose šalies teatruose S.Kanaverskytė sukūrė scenografijų ir kostiumų daugiau nei 80-čiai pastatymų.
2015 m. pabaigoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje buvo atidaryta pirmoji S.Kanaverskytės dekoratyvinių vėliavų paroda „Lietuvos valdovai“, kurioje dailininkė pristatė originalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų atvaizdų ciklą. Naudodama aplikaciją ir kitas tekstilės technikas, ji sukūrė 13 dekoratyvių kompozicijų. Pasak autorės, minėdama kūrybos 50-metį, ji taip išreiškė savo meilę Lietuvai.
Jubiliejinių 2018 m. išvakarėse S.Kanaverskytė vėl nustebino, pristatydama naują dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos didieji“, skirtą Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Ciklą sudarė 12 siuvinėtų vėliavų su iškiliausių XIX a. pab.–XX a. lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvių atvaizdais.
2019 m. pabaigoje dailininkė pristatė trečiąjį 12-os dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos Respublikos Prezidentai” su I Lietuvos Respublikos ir atkurtos II Lietuvos Respublikos Prezidentų ir kitų aukščiausių šalies vadovų atvaizdais.
Pasak dailininkės, šie tekstiliniai koliažai tapo asmeninės meilės Lietuvai, pagarbos jos istorijai ir žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimą Tėvynei, išraiška.
Minint S.Kanaverskytės 85-ąjį gimtadienį, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įkurtas VšĮ Klaipėdos dailininkų fondas kuravo parodinį ir leidybinį dailininkės sukurtų tekstilės darbų įamžinimo projektą. Pernai pasirodęs S.Kanaverskytės kūrinių albumas „Vardan tos” suteikia galimybę geriau suvokti aukštos meninės kokybės ir patriotinio jausmo kupinus kūrėjos darbus. Leidinyje užfiksuoti dailininkės istorinės tautinės tematikos kūriniai.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: romanai, novelės ir eilėraščiai
R. Flicko „Turtų voratinklyje“
Sausio 26 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatytas skaitomiausio klaipėdiečių rašytojų metų leidinio vardo siekiantis Roko Flicko romanas „Turtų voratinklyje“, išleistas „Alma littera“ leidykloje Vilniuje.
Virtualiame renginyje dalyvaus knygos autorius R. Flickas ir literatūrologė Jovita Saulėnienė. Renginį ves bibliotekininkė Loreta Liutkutė.
Transliacija vyks „YouTube“ kanalu, renginio nuoroda bus paskelbta jo išvakarėse svetainėje www.biblioteka.lt.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
Lietuvai išsiveržus iš Sovietų Sąjungos totalitarizmo gniaužtų ir palengva tampant ekonomiškai savarankiška, šalyje nelauktai suklestėjo nuožmus banditizmas, korupcija, prasidėjo emigracija, o kur dar policijos neveiklumas ir dalies visuomenės noras bet kokiais būdais praturtėti. Romane „Turtų voratinklyje“ autorius pasakoja apie vieną inteligentišką šeimą, irgi staiga praturtėjusią, bet, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, visiškai nuskurdusią ir nuklydusią į visuomenės pakraščius. Ir tik į gyvenimo pabaigą vienas iš sūnų susiranda išbandymų nukamuotą tėvą, tačiau ar tai tikrai reiškia, kad į šią šeimą, kartu – ir visą šalį grįžo taika, gerovė ir ramybė?
„Turtų voratinklyje“ – šeštasis R. Flicko romanas. Rašytojas yra viešai pareiškęs, kad tai paskutinis jo kūrinys. Šiame romane autorius atsiskleidžia ne tik kaip talentingas rašytojas, bet ir kaip skvarbaus žvilgsnio ekonomistas, mokslininkas tyrėjas, stebėjęs paskutiniais XX a. dešimtmečiais Lietuvoje vykusius procesus ir juos fiksavęs atmintyje, kad dabar prikeltų literatūros kūriniu.
R. Flickas (iki 1989 m. – Rokas Alvydas Liaukonis, gimė 1936 m. Veisiejuose, nuo 1945 m. gyveno Šilutėje) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas. Buvo vyriausias iš aštuonių šeimos vaikų. R. Flicko motina Berta Flick buvo tikra vokietė, kilusi iš zalcburgiečių emigrantų šeimos Rytų Prūsijoje, o tėvas – lietuvis, todėl iki 1989-ųjų Rokas turėjo jo pavardę. Mirus tėvui, iš pagarbos motinai ir jos prašymu išsaugoti giminės medį pasikeitė pavardę. Laiko save Lietuvos vokiečiu.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m. Rašytojo kūrybos šerdis – Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto temos. Ankstesniuose savo romanuose R. Flickas kūrė Prūsijos, Klaipėdos krašto meninį paveikslą, taip įsirašydamas į negausias Lietuvoje literatūrinės Rytų Prūsijos kūrėjų gretas.
Be mokslinių knygų, R.Flickas parašė ir išleido vienaveiksmę istorinę dramą – monologą apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“ (2008), autobiografinę apybraižą „Atrastoji žemė“ (2008), knygą „Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių neriją“ (2010), istorinius romanus „Paskutinis traukinys“ (2012), „Emma, pastoriaus duktė“ (2015), „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ (2017), „Išlikę karo verpetuose“ (2018).
Už romaną „Emma, pastoriaus duktė“ R. Flickas buvo apdovanotas rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrine premija.
J. Herlyn „Žinau, kad nieko nežinau“
„Žinau, kad nieko nežinau“ – naujausias Hamburge gyvenančios klaipėdietės autorės Jolitos Herlyn romanas, pernai išleistas „Alma littera“ leidyklos ir pretenduojantis į skaitomiausios klaipėdiečių rašytojų metų knygos titulą.
Tai pasakojimas apie vieną šeimą ir jos darnaus gyvenimo užkulisius, draugų, artimųjų, kolegų bei nenuspėjamumo faktoriaus indėlį į tos šeimos gyvenimą. Apie tvirtą ryšį ir jo išbandymą priėjus kryžkelę. Apie jausmą, kai kartu gyventi nebegali, bet ir atskirai ramybės nerasi. Apie tai, kaip galima nebepažinti net savo paties minčių, ir manyti, kad kitą žmogų pažįsti iki kaulų smegenų. Istorija primena ir apie kaltę, kuri mėgsta grįžti it paklydęs bumerangas, nors ir po daugelio metų. Knyga pasakoja apie toleranciją ir platų požiūrį į pasaulį iki tol, kol jis pasibeldžia į tavo namų duris. Knygoje išsitenka meilė, draugystė, išdavystės kartėlis, rutinos lobynai, nesuplanuojami kasdienybės trupiniai ir svarstyklės, kuriomis galima pamatuoti savo gyvenimų harmoniją.
Anksčiau J. Herlyn yra išleidusi romanus „Trys mano vieninteliai“ (2013), „Mano vyrai ir jų žmonos“ (2014), „Svaigulys“ (2015), „Atsargiai – moteris!“ (2016), „Geismo spąstuose“ (2016), „Angelai neverkia“ (2017) ir „Veidu į saulę“ (2018).
„Žinau, kad nieko nežinau“ – jau aštuntasis šios autorės romanas.
„Mėgavausi istorija, įsijautusi sekiau likimų vingiais, o kartkartėm turėdavau knygą padėti ir pati sau sąžiningai, neslepiant kaip stručiui galvos smėlyje, atsakyti – o kaip dabar pasielgčiau aš pati. Filosofinės mintys ir erotika elegantiškai dengė viena kitą, lyg sakytų, jog kūno ir sielos alkis yra dvi neišskiriamos draugės, susikabinę už rankų. Sužavėjo į romaną įausta elementari, bet dažnai užmirštama mintis – nebūsi sotus vien gyvenimo apmąstymais lygiai taip, kaip nebūsi sotus maudydamasis tik kūno malonumuose. Kaip ir visur, šeimoje taip pat reikalingas balansas. Džiugu, kad romano skaitymas ne tik atpalaidavo ir įtraukė, pasižymėjau ne vieną įdomią mintį, kurių romanuose ne taip dažnai pasitaiko“, – taip naująjį J. Herlyn romaną įvertino viena skaitytoja.
J. Šikšnelio „Būsenos“
Pernai Vilniaus „Homo liber“ leidykla išleido klaipėdiečio rašytojo Juozo Šikšnelio novelių, apsakymų ir esė knygą „Būsenos“, kuri taip pat dalyvauja skaitomiausios Klaipėdos metų knygos konkurse.
Jos autorius J. Šikšnelis – bibliotekininkas ir rašytojas, išleidęs daugiau nei 20 knygų – romanų, detektyvinių romanų (Raido Dubrės slapyvardžiu), novelių ir pjesių rinkinių. Jo gurinių romanas „Kryžiau žalio medžio“ pelnė I. Simonaitytės ir Žemaitės literatūrines premijas, VRM premijomis įvertinti detektyvai. 2020 m. už romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ antrą kartą J. Šikšnelis apdovanotas I. Simonaitytės literatūrine premija.
Nuo 1973 m. rašytojas dirba Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, 2008–2019 m. buvo jos direktorius.
Naujausia J. Šikšnelio knyga „Būsenos“ – tai apsakymų, novelių ir esė rinkinys. Dažniausiai tai pasakojimai apie mažo, niekuo neišsiskiriančio žmogaus kasdienybės realijas, kuriose slypi gyvenimo prasmės įžvalgos. Kūriniai žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija.
J. Straupaitės „Rūkas migloje“
Jūratės Straupaitės eilėraščių knygos „Rūkas migloje“ žaismingas pavadinimas tarsi kviečia susimąstyti: vis dėlto rūkas ar migla? Kas kur paklydo? Ar geriau, kai rūkas sklaidosi, ar kai paklysti migloje? Net jei šie klausimai neiškyla perskaičius pavadinimą, naujos potekstės atsiveria atvertus knygos puslapius. Klaipėdos Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės išleistoje knygoje simboliškai pateikti 86 eilėraščiai – kadangi autorė gimusi 1986 m., knygos pasirodymas buvo išties simboliškas.
Kol kas Jūratė vengia vadinti save rašytoja, poete ar autore. Tai pirmoji jos eilėraščių knyga. „Manieji svaičiojimai įgijo pavidalą (įprasta tai vadinti knyga), kuris nusės kitų žmonių namuose, atras juose savo vietą – taip keista tai suvokti. Bet labai džiugu“, – teigė J. Straupaitė.
Knyga suskirstyta į keturis skyrius, kurie nurodyti tarsi tam tikri švyturėliai horizonte, kad skaitytojas nepaklystų. Skaitant, kaip ir pati autorė yra sakiusi, nesinori remtis jokiais pavadinimais, nuorodomis, gairėmis – daug smalsiau mėginti pagauti, ką pagrindinė klaidžiotoja rūko miglose turėjo mintyse. Ir tos mintys supintos, suraizgytos... Bet ar ne tokia ir turėtų būti poezija? Gal tai − newwave poezija? Autorei išskirtinai svarbi simbolių kalba, o newwave skamba gana tematiškai. Poetė kilusi iš pajūrio, Palangos, ir dar pati vardu Jūratė. Tad banguoti moka. Paklaidinti rūko miglose – taip pat.
Galbūt kažkas pastebės, kad eilėraščiai, vadinkime, svyruoja. Svyruoja it pačios autorės ne vienoje knygutės vietoje minimos simbolinės pušys, bet tas svyravimas nėra atotrūkio principu, o atvirkščiai – palaikant subtilią poetišką giją ir leidžiant sau šelmiškumo nepabijoti. Skaitytojai, aptikę tokius poetinius įvaizdžius kaip Godo, Itakė, ir po to pastebėję eilėraštį „Vilioklis”, galėtų net leisti sau visiškai nesuprasti autorės, atidėti jos kūrybą į šalį. Tačiau gebėjimas išlaikyti žaismą neleidžia abejoti autorės sąmoningais kūrybiniais sprendimais. Jos eilėraščiai neapsieina be logikos, ritmikos, sąskambio darnos.
Jūratė knygoje norėjo parašyti dedikaciją, kad ji skirta mąstantiems ir maištaujantiems. Tačiau to nepadarė. Juk autorei nurodyti tikslinę grupę paprasčiau nei jos neturėti. Tai implikuoja, kad ne pirmą dieną poetė dėlioja logines minties eilutes. Grįžtant prie pavadinimo abstrakcijos – pavadinimas neparinktas kitoks – tarkime, „Pajūrio rūkas”, „Pajūrio takas“... Daug smagiau skaitytojams truputėlį paklysti: tiek rūke, tiek migloje, tiek abiejų sintezėje. O autorei – tokiu būdu gal net ir truputėlį likti nesuprastai. Džiugu, kad randasi naujos bangos ir ne kur kitur, o Klaipėdoje.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: sukrečianti proza ir edukaciniai leidiniai
Naujas M.J.Urbono romanas
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti dar vieną tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – jos metu bus pristatytas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pernai išleistas klaipėdiečio Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“. Renginyje dalyvaus leidinio autorius ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė.
Tiesioginė transliacija vyks „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/gKMR-C9kC_U, vaizdo įrašas bus paskelbtas bibliotekos svetainėje www.biblioteka.lt.
M.J.Urbonas – vienas įdomiausių jaunosios kartos rašytojų. 2016 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatu, už debiutinį prozos kūrinį – novelių knygą „Dvasių urna“ (2016 m.) pelnė Augustino Griciaus literatūrinę premiją (2017 m.), knyga buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2017 m. M.J.Urbonas išleido romaną „Šimtmečių melancholija“ apie tikrojo ir išgalvotojo Vilniaus legendas.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
„Žudant Dzeusą“ – tai skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio. Viena svarbiausių romano istorijų yra sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas Martino ir tėvo ryšys. Tėvas – ambicingas ir praeityje moterų geidžiamas tapytojas, kuris romane vadinamas Dzeusu. Per pasakojimo praeities properšas išryškėja nuolatinis vaiko noras gauti iš tėvo pritarimą, būti šalia jo, pelnyti tėviškos meilės, tačiau Dzeuso charakteris – bohemiškas, jis vienu metu atsainiai myli sūnų ir nuo jo nusigręžia.
Mažasis Martinas ima siekti tėvo prielankumo, naikindamas pats save. Ir priešingai – mamos dėmesio ir meilės perteklius kelia jam gailestį ir dar didesnį tėviškos meilės ilgesį. Tyrinėdamas tėvo paliktus paveikslus, Martinas skaudžiai rekonstruoja traumuojantį ryšį su tėvu ir tai perteikia per savo kuriamą alternatyvią istoriją apie milžinus. Pasak autoriaus, šis romanas skiriamas visiems berniukams, kurie siekė tėviškojo prielankumo, bet taip ir nepasiekė.
„Yra knygų, kurios pakelia dvasią, nes jose randi herojų, į kurį norėtum lygiuotis. Yra knygų, kurios užburia meniniu vaizdu ar kaip kitaip pakutena jausmus. Yra knygų, kurios sukrečia. Būtent toks, sukrečiantis iki pat sielos gelmių yra M.J.Urbono romanas „Žudant Dzeusą“, – teigė N.Kliukaitė-Kepenienė. – Pirminė skaitytojo vidaus sąšauka su tekstu – grynas siaubas, ir tas pirminis atstūmimo impulsas yra be galo stiprus. Norisi išbraukti ir tuojau pat užmiršti tuos žmogaus žeminimo vaizdus. Vis dėlto M.J.Urbonas yra puikus pasakotojas, todėl tekstas įtraukia, ir galų gale suvoki, kad visi tie juodos nevilties prisisunkę puslapiai yra mūsų visų išgyvenama tiesa.“
Išleistos Jūrų muziejaus
Sausio 21-ąją biblioteka virtualiai pristatys dar tris konkurse dalyvaujančias knygas, pernai išleistas Lietuvos jūrų muziejaus: Piotro Karskio knygą „Jūroje!“, Justo Tertelio, Elenos Maya ir Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės parengtą leidinį „Vandens gyvenimo linija“ ir Algirdo Stankevičiaus sudarytą knygą „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“.
P.Karskio „Jūroje!“ – unikali, išsami užduočių knyga išskirtinai jūrine tematika. Jūrų muziejui tai puikus edukacinis leidinys, papildantis užsiėmimus įdomiomis veiklomis, užduotimis. Tai puiki priemonė įvairaus amžiaus vaikams. Knyga gausiai ir puikiai iliustruota. Joje – tiek praktiniai, tiek teoriniai pavyzdžiai, kaip įprastą vaiko ugdymą paversti atradimų ir išradimų kupinu nuotykiu. Tai gražiausia 2017 m. Lenkijos knyga. Ji jau išleista vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, norvegų, o dabar – ir lietuvių kalbomis.
„Vandens gyvenimo linija“ – knyga su papildytos realybės elementais. Jautrią rašytojo J.Tertelio parašytą ir dailininkės E.Maya iliustruotą knygą visapusiškai papildė ir praplėtė kompozitorės R.Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurtas knygos garso takelis. Trijų menininkų kūrinys, gimęs bendradarbiaujant kartu su Lietuvos jūrų muziejuje dirbančiais specialistais, suteikia galimybę į gyvenimą Baltijos jūroje pažvelgti iš naujos, neįprastos perspektyvos. Jis kviečia palikti kasdienybę ir kartu trumpam pasinerti į jūros bangas, skirti savo dėmesį ir rūpestį tam, kas svarbiausia, – gyvybei.
Katalogu „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“ pristatydamas unikalų jūrų moliuskų kriauklių rinkinį, muziejus siekia visuomenei skleisti žinias apie nuostabų ir kasdien nematomą vandenų pasaulį. Tai išsamus, profesionaliai parengtas, estetiškas žinynas, kuriame populiariu stiliumi aprašomos daugiau nei 100 kriauklių. Leidinį sudarė ir įvadinį straipsnį parašė biologas dr. A.Stankevičius. Kataloge – daugiau nei 400 iliustracijų: asmeninio dr. A.Stankevičiaus archyvo nuotraukos iš ekspedicijų, nardymų bei specialiai leidiniui parengtos Lietuvos jūrų muziejaus fotografo Alfonso Mažūno eksponatų iš jūrų moliuskų kriauklių rinkinio nuotraukos.
Tiesioginė šių trijų Lietuvos jūrų muziejaus pernai išleistų knygų pristatymo transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuoroda bus paskelbta prieš renginį svetainėje www.biblioteka.lt.
Einant gyvenimo pėdomis
Ten pat galima rasti ir ankstesnius konkursinių knygų pristatymų vaizdo įrašus. Juos peržiūrėti galėtų būti įdomu neabejingiems švietimo problemoms ir rašytojo Arvydo Juozaičio kūrybos gerbėjams.
Klaipėdietės mokytojos Lilijos Bručkienės knygoje „Be 5 minučių prestižinė“ parodomos švietimo sistemos žaizdos. Joje aprašyti 2019-ųjų streiko, kurio metu pedagogai šturmavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, epizodai. Autorė buvo viena aktyviausių to streiko organizatorių ir dalyvių.
Filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys A.Juozaitis parašė ne vieną dešimtį knygų. Pernai išleista jo eseistikos knyga „Kauno saulė“ yra pirmoji iš „Miesto epo“ serijos.
„Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, liesdamas tą šaknį, – teigė autorius. – Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas – šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.“
Konkurse taip pat dalyvauja A.Juozaičio pasakojimų knyga apie Tėvą Stanislovą – pernai pasirodęs antrasis – pataisytas ir papildytas – leidimas.
„Ši knyga – lyg kokia fata morgana – mirganti virš horizonto nemari dvasia. Regis, rašiau ją visą gyvenimą ir rašydamas ėjau daugybės kitų gyvenimų pėdomis, – dalijosi mintimis autorius. – Knyga dienos šviesą išvydo prieš ketvirtį amžiaus, gyvavo moterų rankinėse, vyrų dirbtuvėse, automobilių kišenėse. Ji buvo patogi nešiotis, priminė maldaknygę. Paskui užsimiršo, tarsi išsitrynė. Ir štai – atgimimas, ji vėl skaitytojų rankose. Šį kartą ištaigingai išleista, dailininkės Deimantės Rybakovienės papuošta. Knygoje atsirado viena kita naujiena, kaip antai – pasakiško grožio Butkiškės sąsaja su Justino Marcinkevičiaus „Mažvydu“. Ar ko nors moko šviesos žmogaus, Tėvo Stanislovo gyvenimas? Moko suprasti laimę kaip džiaugsmo akimirkas. Ir moko tikėjimo, kad šviesa niekuomet nepasitrauks, kad jos daugiau nei tamsos. 1995-ųjų vasarą, kai po Tėvo Stanislovo išsikėlimo iš Butkiškės buvo praslinkę 30 metų, paklausiau jo, kodėl per tuos dešimtmečius jis nė karto nenuvyko pasižiūrėti, kas liko iš jo kurto rojaus kampelio. „Žmogaus gyvenimas negrįžta“, – atsakė nusišypsojęs. Jis grįžo tik į Paberžę, jos šventoriuje ir atgulė. Taigi ši knyga yra apie gyvenimo kelionę, kurią galėtume pavadinti Tėvo Stanislovo apsireiškimu Lietuvoje.“
Abi A.Juozaičio knygos išleistos „Alma littera“ leidykloje Vilniuje.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: konkursas prasidėjo ir vyksta kitaip
Finišuos pavasarį
Pandemija keičia mūsų gyvenimą ir tradicijas. Esame įpratę, kad kiekvienais metais gruodžio viduryje Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka pristatydavo tais metais Klaipėdos autorių parašytas ir pajūrio leidėjų išleistas knygas. Konkursas „Klaipėdos knyga“ prasidėdavo spaudinių paroda, leidėjai pristatydavo savo produkciją, dalydavosi rūpesčiais ir aktualijomis, po mėnesio būdavo skelbiami rinkimų rezultatai, vykdavo originali meninė programa. Šių rinkimų prasmė – susitikimai, tiesioginis gyvas bendravimas, tai šventė leidėjams, autoriams, svarbiausia – klaipėdiečiams. Viso to dabartinėmis aplinkybėmis biblioteka įgyvendinti negali.
34 – tiek knygų jau pateikta konkursui „Klaipėdos knyga 2020“.
„Įvertindami esamą padėtį ir suprasdami renginio svarbą Klaipėdos kultūriniam gyvenimui, priėmėme sunkų, tačiau šiuo metu vienintelį sprendimą – pakeisti tradicinę tvarką ir baigiamąjį renginį, kurio metu bus paskelbti konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ nugalėtojai, perkelti į balandžio 29-ąją, prieš pat Vilniaus knygų mugę“, – sakė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.
Kūrybingi metai
Šiemet kaip niekada anksčiau daug biblioteka sulaukė vertingų ir gražių knygų. Konkurse pareiškė norą dalyvauti ir keli nauji leidėjai. Kūrybingi metai buvo ir Klaipėdos rašytojams.
Kaip teigė bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė, konkurso dalyvių ir pateiktų knygų skaičius dar nėra baigtinis, jis gali nežymiai keistis, organizatoriai vis dar laukia naujų dalyvių.
Sausio pradžios duomenimis konkurse dalyvauja šešios Klaipėdos leidyklos: Klaipėdos universiteto leidykla, „Druka“, „Libra Memelensis“, „Eglė“, Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė“ ir VšĮ „Verslas ar menas“. Be to, savo pernai išleistus leidinius pateikė Lietuvos jūrų muziejus, Neringos regioninis parkas, Liudviko Rėzos kultūros centras, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka ir kiti. Šį kartą konkurse kaip niekada daug klaipėdiečių autorių: Lilija Bručkienė, Diana Latvė, Arvydas Juozaitis, Mindaugas Urbonas, Kęstutis Macijauskas, Laima Aleknaitė, Jolita Herlyn, Raimonda Nabažaitė, Rokas Flickas, Dainius Sobecis, Jūratė Straupaitė, Juozas Šikšnelis.
Virtualūs susitikimai
Konkursui jau pateiktos 34 knygos. „Tiek daug leidinių nė vienais metais konkursas dar
nėra sulaukęs. Tai geriausias įrodymas, kad mūsų konkursas yra svarbus, reikalingas ir būtinas. Tai ir galimybė susipažinti su naujausiomis knygomis, ir puiki proga skaitytojams susitikti su jų autoriais, leidėjais, sudarytojais“, – akcentavo B.Skaisgirienė.
Biblioteka investavo į garso ir vaizdo įrangą, be to, gavo naują pastatą „Kauno atžalyno“ padaliniui. Čia įrengė studiją iš kurios pradėjo transliuoti susitikimus su konkurso dalyviais – uostamiesčio leidėjais ir rašytojais. Transliacijų metu pristatomos 2020 m. išleistos klaipėdietiškos knygos.
Jau prasidėjo konkursinių leidinių virtualūs pristatymai. Gruodį visuomenei pristatyta L.Bručkienės knyga „Be 5 minučių prestižinė“, parodanti mūsų švietimo žaizdas. Joje aprašyti 2019 m. streiko, kurio metu pedagogai šturmavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, epizodai. Taip pat pristatyta A.Juozaičio nauja knyga „Kauno saulė“.
Debiutinis romanas
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti dar vieną tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – jos metu bus pristatytas D.Latvės debiutinis novelių romanas „Memelio gaisras“. Su autore kalbėsis bibliotekos Meno skyriaus vedėja B.Skaisgirienė. Pristatymo metu bus rodomi dokumentinio reprezentacinio filmo apie šiuolaikinę Klaipėdą fragmentai.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuoroda skelbiama svetainėje www.biblioteka.lt.
D.Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“ nukelia skaitytojus į skirtingų laikotarpių Klaipėdą, kadaise vadintą Memeliu, ir jos apylinkes. Čia istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Knygą sudaro penkios novelės, kurios laiko požiūriu apima laikotarpį nuo XIX a. vykusio Krymo karo iki mūsų dienų. Visus autorės pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas.
„Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – išsigalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis realesni. Kas bus, jei mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos“, – samprotavo D.Latvė, Lietuvos jūrų muziejuje dirbanti biologė, savo laisvalaikį skirianti istorinių šaltinių studijoms ir literatūrai.
Laukiama šventė
Susitikimų, pristatančių 2020 m. pasirodžiusias knygas, transliacijos vyks iki balandžio vidurio, numatyta pristatyti maždaug dvi dešimtis knygų. Visi tiesioginių transliacijų įrašai bus saugomi, juos bus galima peržiūrėti bibliotekos tinklalapyje ir socialinių tinklų paskyrose.
„Jeigu situacija bus palanki ir anksčiau nei pavasarį galėsime atverti bibliotekos duris lankytojams, virtualius pristatymus nutrauksime ir rengsime gyvus susitikimus su autoriais ir leidėjais“, – pabrėžė B.Lauciuvienė.
Balsavimas už populiariausią knygą prasidės pasibaigus karantinui, nes, anot bibliotekos direktorės, žmonėms norėsis naujas knygas pavartyti. Pernai išleistų knygų paroda, nuo kurios ankstesniais metais ir prasidėdavo Klaipėdos knygos rinkimai, bus surengta, kai tik leis karantino sąlygos, ir ji bei baigiamasis renginys šiemet vyks atnaujintoje „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).
„Tikimės, kad bus daug įdomių susitikimų, o baigiamasis renginys, kurio metu paaiškės klaipėdiečių valia išrinkta populiariausia 2020 m. knyga, o komisija paskelbs gražiausios uostamiestyje išleistos knygos titulą gavusį leidinį, bus tikra šventė, kurią daugelis pratęsime Vilniaus knygų mugėje“, – vylėsi I.Kanto bibliotekos direktorė.
Konkursinių leidinių pristatymai
Sausio 8 d. – Dianos Latvės novelių romano „Memelio gaisras“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymas.
Sausio 15 d. – Mindaugo Jono Urbono romano „Žudant Dzeusą“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymas.
Sausio 21 d. – Lietuvos jūrų muziejaus išleistų knygų – Piotro Karskio „Jūroje!“, Justo Tertelio, Elenos Maya, Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės „Vandens gyvenimo linija“, „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“, sudarytos Algirdo Stankevičiaus, – pristatymas.
Sausio 26 d. – Roko Flicko romano „Turtų voratinklyje“ (Vilnius, „Alma littera“ leidykla; Gargždai, „ScandBook“) pristatymas.
Sausio 29 d. – Raimondos Nabažaitės monografijos „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla) pristatymas.
Vasario 4 d. – Sofijos Kanaverskytės knygos „Vardan tos“ (Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius; Klaipėda, leidykla ir spaustuvė „Druka“) pristatymas.
Vasario 11 d. – leidinio „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“ (Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras; Vilnius, „Standartų“ spaustuvė) pristatymas.
Vasario 18 d. – Kęstučio Macijausko novelių knygos „Debesų žuvys“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“ leidykla) pristatymas.
Vasario 25 d. – leidinio „Senosios Klaipėdos kapinės“ (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus; Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė) pristatymas.
Kovo 1 d. – dviejų leidinių – „Kultūros palikimo beieškant. Klaipėdos miesto biblioteka
1920–1945 m.“ (Klaipėda, S.Jokužio leidykla-spaustuvė) ir „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ (Klaipėda, leidykla ir spaustuvė „Druka“) pristatymas.
Kovo 12 d. – Antano Stanevičiaus eilėraščių knygos „Skaistykla“ (Klaipėda, „Eglės“ leidykla) pristatymas.
Kovo 17 d. – Kęstučio Demerecko knygos „Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“ leidykla) pristatymas.
Kovo 25 d. – Editos Barauskienės knygos „Gyvasis lietuvybės kraujas“ (Klaipėda, „Eglės“ leidykla) pristatymas.
Tiesioginės knygų pristatymų transliacijos vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuorodos bus skelbiamos svetainėje www.biblioteka.lt.