Savivaldybės biudžetas – Savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžete sukaupiamos lėšos, reikalingos savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms ir valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms vykdyti. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu ir Tarybos veiklos reglamentu, savivaldybė turi sudaryti sąlygas gyventojams susipažinti su parengtu biudžeto projektu.

Parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės 2023 metų biudžeto projektas pateiktas svarstyti tarybos komitetuose. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti elektroniniu paštu info@klaipeda.lt iki 2023 m. sausio 12 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto projektą parengė savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, valstybės institucijų ir įstaigų pateikta informacija apie valstybės biudžeto dotacijų paskirstymą savivaldybėms ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano projekto programomis, atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktą gyventojų pajamų mokesčio prognozę ir finansines savivaldybės galimybes.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pateiktame sprendimo projekte 2023 metais siūloma tvirtinti biudžeto pajamas 292202,4 tūkst. Eur, t. y. 48781,7 tūkst. Eur arba 20,0 proc. didesnes nei 2022 metais, biudžeto asignavimus 292202,4 tūkst. Eur, t. y. 48351,1 tūkst. Eur arba 19,8 proc. didesnius nei 2022 metais.

Savivaldybės biudžeto pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 50,2 proc., kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai siekia 4,0 proc., turto realizavimo pajamos 0,8 proc., valstybės biudžeto dotacijos 32,0 proc., Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos 4,6 proc., kitos pajamos sudaro 8,4 proc. visos biudžeto pajamų apimties. Pajamų struktūra pavaizduota 1 diagramoje.

Pagal Finansų ministerijos prognozes, gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra svarbiausias savivaldybės pajamų šaltinis ir sudaro didžiausią dalį mokesčių dalyje bei naudojamas savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms finansuoti, 2023 metais savivaldybė planuoja gauti 146823,0 tūkst. Eur arba 23352,0 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais. Didžiausią dotacijų dalį sudaro dotacija ugdymo reikmėms finansuoti, kurios skirta 77168,5 tūkst. Eur arba 12981,1 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais. Savivaldybė planuoja 2023 metais gauti Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų 13508,6 tūkst. Eur arba 6014,1 tūkst. Eur daugiau nei 2022 metais.

Daugiausia miesto biudžeto asignavimų tenka švietimo funkcijai vykdyti – 162479,3 tūkst. Eur arba 55,6 proc. visos biudžeto asignavimų apimties. Šiai funkcijai 2023 metais tenkanti lėšų dalis yra 27454,5 tūkst. Eur arba 20,3 proc. didesnė nei 2022 metais. Švietimo funkcijos vykdymas finansuojamas iš dviejų šaltinių – iš savarankiškosioms funkcijoms vykdyti skirtų savivaldybės biudžeto lėšų ir iš specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti. Savivaldybės biudžeto asignavimai paskirstyti savivaldybės vykdomoms funkcijoms finansuoti (išlaidų struktūra pagal funkcijas pavaizduota 2 diagramoje).

2023 m. investicijoms (įvertinus visus finansavimo šaltinius) numatoma skirti 40,7 mln. Eur. Investicijoms skirtos lėšos bus naudojamos mokyklos pastato šiaurinėje miesto dalyje statybai, daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimui, gatvių rekonstrukcijai, miesto aikščių, skverų, parkų, pėsčiųjų takų tvarkymui, švietimo įstaigų pastatų ir sporto aikštynų atnaujinimui.

Klaipėdos miesto savivaldybės 2023 metų biudžetas bus tvirtinamas taryboje 2023 m. sausio 26 d.

Biudžeto pajamas sudaro gyventojų pajamų ir kiti savivaldybės teritorijoje renkami mokesčiai, valstybės biudžeto dotacijos, ES finansinės paramos lėšos ir kitos pajamos.

Klaipėdos biudžeto pajamos šiemet siekia 243,4 mln. eurų, t. y. 39,6 mln., arba 19 proc., didesnės nei 2021 m.

O patvirtinti asignavimai iš prognozuojamų pajamų ir apyvartinių lėšų likučio bendrai sudaro 269,76 mln., tai yra beveik 21 proc., arba 46 mln., didesni nei pernai.

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, nepaisant pandemijos, Klaipėda išlaiko biudžeto augimo tendenciją, todėl bus galima tęsti pradėtus projektus, įgyvendinti naujus, gražinti viešąsias erdves, gerinti susisiekimo infrastruktūrą, skirti deramą dėmesį švietimui, socialinei, sveikatos apsaugai, kultūrai ir kitoms miesto bendruomenei svarbioms sritims.

Daugiausia miesto biudžeto asignavimų – 135 mln. eurų (55 proc.) – tenka švietimo funkcijai, t. y. 23,7 mln. eurų (21 proc.) daugiau nei pernai.

Investicijoms suplanuota skirti 40,6 mln. eurų, t. y. 16,3 proc. daugiau nei 2021 m.

"Yra keletas dalykų, kurie kelia nerimą ir nuteikia nekaip. Mes turime 26 mln. likutį nuo praėjusių metų, iš jų 19 mln. eurų yra savivaldybės biudžeto likutis. Klaipėdos miestas pinigų turi, bet nesugeba laiku daryti darbų ir tų finansų tinkamai panaudoti. Tai turbūt būtų iššūkis administracijai bent jau stengtis daryti taip, kad tų lėšų liktų kuo mažiau ir kad kuo daugiau projektų būtų įgyvendinama laiku", – tarybos posėdyje kalbėjo tarybos narys Saulius Budinas.

2021 m. iš miesto biudžeto klaipėdiečiams buvo padalyta 976 tūkst. eurų.

Yra 15 finansinės paramos rūšių, kai miesto pagalbos gali tikėtis Klaipėdos gyventojai, atsidūrę sunkioje materialinėje padėtyje, dėl įvykusios nelaimės, sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka asmeninių lėšų, valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos teisėtos kitų pajamų gavimo galimybės.

Pernai vienkartinės, po 130 eurų paramos vaikui gimus, už 1 447 vaikus sulaukė 1 426 šeimos.

Iš biudžeto šiai paramai panaudota per 185 tūkst. eurų.

Ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais po 140 eurų buvo suteikta daugiau nei 500 klaipėdiečių, šiai paramai panaudota per 69 tūkst. eurų.

Vienkartinė materialinė parama drabužiams ir avalynei įsigyti skirta 614 šeimų, tam panaudota per 79 tūkst. eurų, tai yra po 129 eurus šeimai.

Daugiau nei 4,7 tūkst. eurų miestas skyrė atliekų surinkimo ir tvarkymo apmokėjimui 126 šeimoms.

Vienkartinė materialinė parama nukentėjus dėl ekstremaliosios situacijos, ekstremalaus įvykio padarinių, siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, skirta 779 šeimoms, tam panaudota apie 129 tūkst. eurų.

Vienkartinė materialinė 7,2 tūkst. eurų parama suteikta 29 pilnametystės sulaukusiems našlaičiams, jiems teko po 248 eurus.

Solidžią 8,4 tūkst. eurų sumą savivaldybės biudžeto lėšų miestas skyrė dviem šeimoms, kad apmokėtų jų skolas už komunalines ir telekomunikacines paslaugas.

Dar 9 skurdžiomis buities sąlygomis gyvenančioms šeimoms skirta 12 tūkst. eurų materialinė parama.

Po 129 eurus miestas skyrė 93 asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo vietų.

Už 150 eurų iš miesto iždo buvo sutvarkyti asmens dokumentai dešimčiai benamių.

Dėl COVID-19 situacijos, netekus darbo pajamų, septyniems klaipėdiečiams miestas skyrė po 414 eurų.

Pernai materialinei paramai paskirstyta suma yra 9 kartus didesnė nei, pavyzdžiui, 2016 m., kai klaipėdiečiams suteikta materialinė parama siekė 106 tūkst. eurų.

Biudžeto apimtis, lyginant su 2018 metų pradžioje patvirtintu biudžetu, padidėjo 9,9 proc. arba 16,5 mln. eurų. Pokytį daugiausiai lėmė didesnė Europos Sąjungos paramos lėšų suma, taip pat daugiau planuojama gauti specialiųjų tikslinių dotacijų ugdymo reikmėms finansuoti.

Beveik pusė miesto biudžeto – 89,8 mln. – skiriama švietimo sričiai, 22,4 mln. numatyta socialinei apsaugai, 21 mln. – poilsiui, kultūrai, religijai, 10,7 mln. aplinkos apsaugai, taip pat lėšos paskirstytos viešajai tvarkai, ekonomikai, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims. Meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad ir šiemet biudžetas bus subalansuotas.

„Klaipėda jau ne vienerius metus garsėja savo finansine drausme. Miesto biudžetas ir šiemet išlieka subalansuotas – išlaidos pajamų neviršys. Be to, lyginant su pajamomis, esame viena mažiausiai paskolų turinti savivaldybė šalyje, o skolinimasis visada buvo pasvertas ir atsakingas. Absoliuti dauguma projektų ir šiemet bus įgyvendinama už biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas, miestas paskolą ketina imti tik naujos mokyklos statybai pradėti“, – sakė V. Grubliauskas.

Investiciniams projektams įgyvendinti šių metų biudžete skiriama 41,6 mln. eurų, tai yra 15,6 mln. daugiau nei buvo suplanuota pernai. Už investiciniams projektams numatytas lėšas šiemet senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje toliau bus tvarkomas Jono kalnelis, unikalios fachverkinės architektūros pastatai, skveras tarp Puodžių ir Bokštų g., darbai taip pat numatyti ties I. Kanto ir S. Daukanto gatve esančiame skvere, prasidės Danės skvero rekonstrukcija. Darbai vyks ir aikštėje prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro, Ąžuolyno giraitės, Malūno parko teritorijose, prasidės Futbolo mokyklos konversija, tęsis Irklavimo bazės modernizavimas, prie Žvejų rūmų bus pradėtas įrenginėti Sakurų parkas, Kauno gatvėje bus tęsiama bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialo rekonstrukcija, mieste bus pastatytas dar vienas naujas socialinis daugiabutis, rekonstruojamos gatvės, tvarkomi daugiabučių kiemai, šiaurinėje dalyje prasidės naujos mokyklos statyba ir kt.

Sudarant šių metų Klaipėdos miesto biudžetą nėra įtrauktos dotacijos, kurios bus skirtos savivaldybei keliams, gatvėms tiesti, prižiūrėti, saugiam eismui užtikrinti. Gavus dotacijas, biudžetas bus padidintas.

2019 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos:

Gyventojų pajamų mokestis – 88,9 mln. eurų;

Nekilnojamojo turto mokestis – 8,2 mln. eurų;

Vietinės rinkliavos – 7,2 mln. eurų;

Kiti mokesčiai – 0,85 mln. eurų;

Turto realizavimo pajamos – 1,25 mln. eurų;

Kitos pajamos – 11,6 mln. eurų;

Valstybės dotacijos – 47,1 mln. eurų;

ES paramos lėšos – 18,4 mln.

2019 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto asignavimai:

Švietimui – 89,8 mln. eurų;

Socialinei apsaugai – 22,4 mln. eurų;

Poilsiui, kultūrai, religijai – 21 mln. eurų;

Ekonomika – 16,7 mln. eurų;

Aplinkos apsauga – 10,7 mln. eurų;

Sveikatos apsaugai – 3,8 mln. eurų;

Kitos išlaidos – 19,1 mln. eurų.

Pokyčiai per 4 metus:

Biudžeto apimtis išaugo 1,7 karto;

Asignavimai kultūrai – 3,8 karto;

Asignavimai švietimui – 1,6 karto;

Asignavimai sportui – 2,5 karto;

Asignavimai socialinei apsaugai – 1,6 karto.

„Finansinės drausmės pavyzdžiu jau tapusi Klaipėda savo pozicijų neužleidžia ir šiemet – išlaidos pajamų neviršys, skolintis neplanuojama, o turimų paskolų „portfelis“ toliau traukiasi. Per metus miesto paskolų suma sumažėjo 2,9 mln. eurų, panašias tendencijas planuojame ir 2018-aisiais. Jei šiuos metus pradėjome su 8,7 mln. paskolų suma, tai metų pabaigai prognozuojame  5,8 mln. eurų likutį”, –  sakė V. Grubliauskas.

Beveik pusė miesto biudžeto – 81,9 mln. eurų – šiemet atitenka švietimui, 21,1 mln. numatyta socialinei apsaugai, 20,6 mln. – poilsiui, kultūrai, religijai, taip pat lėšos paskirstytos aplinkos apsaugai, viešajai tvarkai, ekonomikai, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims. Anot Klaipėdos mero, šių metų biudžetą galima vadinti socialiai orientuotu.

„Jau tvirtindami savivaldybės strateginį veiklos planą apsisprendėme, kad socialinių darbuotojų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų, kultūros, sporto specialistų bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurių pareigybės išlaikomos iš savivaldybės biudžeto, atlyginimai turi didėti. Šiam sprendimui įgyvendinti 2018 metų biudžete numatyta beveik 5 mln. eurų. Iš šios sumos 8-iais procentais bus didinama pastovioji atlyginimo dalis, o 7-ni procentai numatyti kintamajai daliai, kurios dydis konkrečiam darbuotojui priklauso nuo darbo rezultatų. Atlyginimų didinimas nėra baigtinis procesas, prie šio klausimo svarstymo tikimės sugrįžti antroje metų pusėje”, – teigė V. Grubliauskas.

Investiciniams projektams įgyvendinti šių metų biudžete skiriama 26 mln. eurų – miestas investuos į patrauklią gyvenamąją aplinką, patogią kelių infrastruktūrą, gyventojų sveikatinimą, aktyvų laisvalaikį ir kt. Lėšos bus naudojamos miesto aikštėms, skverams ir parkams tvarkyti – keisis Jono kalnelis, Atgimimo aikštė, Ąžuolyno giraitė, Malūno parkas, Vingio mikrorajono aikštė, Sąjūdžio parke bus pabaigta aktyvaus poilsio erdvė –  riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas, tęsis darbai Klaipėdos piliavietėje, bus tvarkomas fachverkinės architektūros pastatų kompleksas senamiestyje. Lėšų numatyta ir gatvėms rekonstruoti bei tiesti: vienas iš didesnių projektų – naujo išvažiavimo iš Klaipėdos –  Statybininkų prospekto tęsinio –  tiesimas, taip pat bus projektuojama estakada virš Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžos.  Finansavimas skirtas ir daugiabučių kiemų programai tęsti – šiemet kiemuose bus ne tik įrengiamas apšvietimas, bet ir didinamos automobilių stovėjimo aikštelės, preliminariai planuojama įrengti apie 1000 vietų automobiliams statyti.  Didžiulis dėmesys išlieka ir kultūros bei švietimo sritims. Šiemet šiaurinėje Klaipėdos dalyje bus pradėta statyti nauja mokykla, kiti švietimo įstaigų pastatai ir toliau bus palaipsniui modernizuojami.

Šiemet Klaipėda – Europos sporto miestas, tad dėmesys skiriamas ir sporto infrastruktūrai: netrukus duris atvers naujas, modernus baseinas, bus pradėta Futbolo mokyklos konversija, suplanuotos investicijos į sporto aikštynų sutvarkymą. 

Sudarant šių metų Klaipėdos miesto biudžetą nėra įtrauktos kai kurios valstybinių programų lėšos, tad ateityje biudžetas bus tikslinamas.

2018 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos:

Gyventojų pajamų mokestis – 88,2 mln. eurų;

Nekilnojamojo turto mokestis – 7,96 mln. eurų;

Vietinės rinkliavos – 6,92 mln. eurų;

Kiti mokesčiai – 0,95 mln. eurų;

Turto realizavimo pajamos – 1,35 mln. eurų;

Kitos pajamos – 11,08 mln. eurų;

Valstybės dotacijos (ir ES paramos lėšos) – 50,53 mln. eurų.

2018 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto asignavimai:

Švietimui – 81,93 mln. eurų;

Socialinei apsaugai – 21,1 mln. eurų;

Poilsiui, kultūrai, religijai – 20,6 mln. eurų;

Ekonomika – 13,58 mln. eurų;

Aplinkos apsauga – 10,91 mln. eurų;

Sveikatos apsaugai – 2,57 mln. eurų;

Kitos išlaidos – 16,28 mln. eurų.

Iš kelių milijonų eurų, kuriais nuspręsta padidinti miesto kišenę, keli šimtai tūkstančių bus skiriami pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti.

252 tūkst. eurų atiteks Klaipėdos universitetinės ligoninės centrinio korpuso operacinės rekonstrukcijai. Už šias lėšas bus įsigyta medicininė įranga.

50 tūkst. eurų miestas gauna politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programai įgyvendinti.

Biudžetas didinamas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamomis lėšomis. Dar prieš kurį laiką buvo tik prognozuojama, kiek pinigų direkcija atseikės uostamiesčiui, mat laukta, kol direkcijoje bus pasirašytas įsakymas dėl lėšų skyrimo.

Tačiau Klaipėdai atiteko tiek lėšų, kiek ir buvo tikėtasi.

„Įsakymą jau gavome ir suma lieka ta pati, kaip ir prognozavome – 3,592 mln. eurų. Kol kas nesikeitė niekas“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Direkcija vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti nusprendė skirti 3,092 mln. eurų, o vietinės reikšmės kelių tiksliniam finansavimui – 500 tūkst. eurų.

Biudžete suplanuota ir daugiau smulkesnių pakeitimų, tačiau ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio metu dėmesys buvo atkreiptas į siūlymą didinti finansavimą šiemet Klaipėdoje vyksiančiai burlaivių regatai „The Tall Ships Races 2017“.

Tarybos narė Nina Puteikienė teigė mananti, jog papildomai numatomą sumą verčiau reikėtų atseikėti miesto reikmėms, o ne tarptautiniam renginiui.

R.Kambaraitė paaiškino, kad iždas yra koreguojamas, atsižvelgiant į miesto strateginį veiklos planą, o jį tvirtindama miesto taryba jau yra pritarusi tam, jog biudžetas, skirtas regatai, būtų padidintas.

Išaugo 17,9 proc.

Šių metų patvirtintas miesto biudžetas siekia per 164,2 mln. eurų. Jis 24,89 mln. eurų arba 17,9 proc. didesnis nei patvirtintas praėjusių metų pradžioje.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad dėl gautų dotacijų ir didesnių viršplaninių pajamų praėjusių metų biudžetas buvo tikslinamas kelis kartus. Praėjusių metų pabaigoje jis siekė 149,8 mln. eurų.

Į šių metų biudžetą nėra įtrauktas praėjusių metų likutis. Jis siekia 19,284 mln. eurų. Būtent jis, svarstant biudžetą, ir užkliuvo miesto tarybos nariams.

R.Kambaraitė aiškino, kad likutis susidarė, nes gauta daugiau nei numatyta viršplaninių lėšų, nebuvo įgyvendinti kai kurie projektai.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tvirtino, kad praėjusiais metais likusios lėšos turės būti įsisavintos šiemet.

Didžioji dalis likučio bus skirta priemonėms, kurioms įgyvendinti planuota imti paskolas. Taip pat dalis lėšų bus sugrąžinta biudžetinėms įstaigoms, nes tai jų gautos pajamos, paskoloms grąžinti, kreditiniams įsiskolinimams apmokėti.

Pridėjus praėjusių metų likutį, miesto biudžetas siekia apie 183,5 mln. eurų.

Įtrauktos dar ne visos lėšos

Numatoma, kad daugiausia pajamų – 45,7 proc. – į miesto biudžetą bus surenkama iš Gyventojų pajamų mokesčio. Prognozuojama, kad uostamiesčio savivaldybė šiemet jo surinks apie 75 mln. eurų – 6,7 mln. eurų arba 9,8 proc. daugiau nei planuota praėjusiais metais.

Kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai sudarys 9,3 proc. Valstybės dotacijos – 26 proc. Jos turėtų siekti apie 42,6 mln. eurų. Didžiausią dalį jų sudaro lėšos mokinio krepšeliui – apie 33,7 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, tai 5,7 proc. daugiau.

Numatoma, kad ES paramos lėšos sudarys 9,8 proc., ilgalaikio turto realizavimo pajamos – 1,1 proc., kitos pajamos – 8,1 proc. miesto biudžeto.

Į siūlomą patvirtinti miesto biudžetą dar nėra įtraukta dalis lėšų – kelių ministerijų dotacijų, ES pinigai. Gavus pastarąsias ar pasirašius sutartis, biudžetas bus tikslinamas.

Daugiausia pinigų – švietimui

Šių metų miesto biudžetas yra subalansuotas – išlaidas siūloma tvirtinti tokio pat dydžio kaip pajamos – 164,2 mln. eurų. A.Špučienė tvirtino, kad beveik visoms programoms suplanuotas didesnis finansavimas nei praėjusiais metais.

„Anksčiau trūkdavo lėšų priemonėms, kurios numatytos strateginiame plane, įgyvendinti. Šiemet turime daugiau pinigų nei priemonių. Kovą reikės išspręsti šį teisinį neatitikimą. Pagrindinė to priežastis – praėjusiais metais gavome daugiau viršplaninių lėšų nei galvojome. Dėl to turime likutį“, – paaiškino direktorė.

Tradiciškai daugiausia miesto biudžeto lėšų šiemet žadama skirti švietimo funkcijai užtikrinti – apie 71,9 mln. eurų. Tai sudaro 43,8 proc. miesto biudžeto. Suskaičiuota, kad ši suma yra 4,36 mln. eurų – 6,5 proc. didesnė nei pernai.

Politikams užkliuvo paskolos

R.Kambaraitės teigimu, beveik du kartus didėja finansavimas kultūrai ir poilsiui – nuo 10,5 iki 19,3 proc. biudžeto. Tai sudaro apie 2,5 mln. eurų.

Skaičius padidino suplanuoti kultūriniai įvykiai: tarptautinė regata „The Tall Ships Races“, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės renginiai, pasiruošimas projektui "Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022 m.". Daugiau lėšų bus atseikėta ir įstaigų remontui.

Nuo 8,5 iki 6,2 proc. – 4,156 mln. eurų mažėja finansavimas valdymo funkcijai užtikrinti.

R.Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos savivaldybė beveik nebeturi paskolų. Tarybos narys Tomas Meškinis klausė, kodėl pastarosios grąžinamos.

„Palūkanos dabar yra nedidelės, o mieste problemų – daug. Būtų galima įgyvendinti kitų projektų“, – tvirtino tarybos narys.

Pirks specialią įrangą

Urbanistinio planavimo programai numatytas 520 tūkst. eurų didesnis finansavimas. Daugiau lėšų bus skiriama detaliųjų ir žemės sklypų planams rengti. Finansavimą šiai programai didina ir lėšos, žadamos Liepų g. 7 pastato, kur įsikūrusi savivaldybė, remontui.

Smulkiojo verslo programai finansavimas didėja 231 tūkst. eurų. Numatoma suvienodinti prekybos vietas viešosiose erdvėse, investuoti į smulkiojo verslo skatinimo, rinkodaros priemones.

Aplinkos apsaugos programai atseikėtos lėšos išauga 1,662 mln. eurų. Gausiausia suma suplanuota Sąjūdžio parko daliai sutvarkyti ir oro valymo įrangai įsigyti.

Finansavimas Susisiekimo programai didinimas 4,451 mln. eurų. Didžiausios sumos numatytos bilietų lengvatoms finansuoti. Planuojama atnaujinti pėsčiųjų takus, šaligatvius.

Miesto infrastruktūros projektų priežiūros ir modernizavimo programa išauga 3,867 mln. eurų. eurų. Daugiau lėšų bus skirta aikštėms, skverams ir bendrojo naudojimo teritorijoms atnaujinti, švarai ir tvarkai užtikrinti, viešųjų erdvių ir gatvių apšvietimui, kapinių priežiūrai, duobėms taisyti.

Jaunimo politikos programai atseikėjama 81 tūkst. eurų daugiau. Finansavimas sportui didėja 15,390 mln. eurų.

Socialinės atskirties mažinimo programa išaugs 3,065 mln. eurų. Sveikatos apsaugos programai finansavimas didėja 258 tūkst. eurų.

Džiaugiamasi, kad šiemet investicijoms numatoma atseikėti du kartus daugiau lėšų nei praėjusiais metais – 34,84 mln. eurų.

Rūpi Vasaros estrada

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius apibendrinamas tvirtino, kad visi komitetai biudžeto projektą suderino be pastabų, nors diskusijų buvo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, prieš pakliūdama į biudžetą, priemonė turi patekti į miesto strateginį planą.

„Komitetai surašė savo pastabas ir pateikė savivaldybės administracijai. Ši turės įvertinti, ar yra galimybių įtraukti į strateginį miesto planą, kuris bus keičiamas kovą“, – teigė pirmininkas.

Buvo gautas ir vienas miestiečio pastebėjimas dėl miesto biudžeto. Prašyta skirti lėšų Vasaros estrados remontui.

Svarstant biudžetą, tradiciškai diskusija įsiplieskė dėl aukšto meistriškumo sporto klubų finansavimo. Tam numatyta 620,3 tūkst. eurų.

Dalis politikų tvirtino, kad savivaldybė neturėtų remti tokių kubų. N.Puteikienė siūlė šias lėšas perskirstyti svarbesniems dalykams – neįgaliųjų užimtumui, sveikatos ir socialinėms sritims. Tačiau tokiam siūlymui taryba nepritarė.

Tarybos narys Valdemaras Anužis pripažino, kad aukšto meistriškumo sporto klubų finansavimas kelia klausimų – ar tikrai tai savivaldybės funkcija.

Pasigedo svajonių

Tarybos narys Arūnas Barbšys klausė, ar visos lėšos bus įsisavintos.

„Praėjusiais metais liko 19 mln. eurų. Tai reiškia, kad nepadaryta daug darbų. Kyla klausimas, kodėl taip nutiko. Ar nebus taip, kad šiemet liks 40 mln. eurų?“, – svarstė politikas.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad miesto planus nėra taip paprasta įgyvendinti, be to, esą nereikia taškyti lėšų į kairę ir į dešinę.

„Yra numatyta įgyvendinti daug didelių projektų, tarp jų – naujos mokyklos statyba. Po kelerių metų mums reikės daug lėšų, tad neverta jų skubėti išleisti“, – priminė vicemerė.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad savivaldybės administracijai teko didelis iššūkis – įsisavinti visas numatytas lėšas.

„Jei kyla problemų, reikėtų jas aiškiai įvardyti. Bandysime padėti išspręsti. Negalime laukti kitų metų vasario, kad sužinotume, jog pinigai liko, o dalis projektų neįgyvendinti. Žmones tvirkina pinigų perteklius, o ne trūkumas“, – teigė vicemeras.

R.Taraškevičius atskleidė, kad jis svarsto jau 27-ąjį biudžetą.

„Buvo ir blogų, ir gerų. Pasitaikydavo atvejų, kai, patvirtinę biudžetą, užsidarydavome kabinete ir sudarydavome rožinių svajonių sąrašą – projektų, kuriuos įgyvendintume, jei būtų lėšų“, – prisiminė tarybos narys.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas šmaikštavo, kad dabar pinigų yra, o svajonių trūksta.

Daugiausia diskusijų kilo dėl papildomo finansavimo aukšto meistriškumo sporto klubams.

Biudžetas padidintas gauta Švietimo ir mokslo ministerijos dotacija 90,7 tūkst. eurų. Šios lėšos skirtos darbą paliekančių mokytojų išeitinėms kompensacijoms sumokėti.

92,1 tūkst. eurų gauta kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimui nuo liepos 1-osios. Vidutiniškai jiems atlyginimas kils po 71 eurą.

6,1 tūkst. eurų dydžio tikslinė dotacija skirta valstybės finansinei paramai pervežant į Lietuvą užsienyje mirusių Lietuvos piliečių palaikus teikti.

Biudžetas sumažintas 436,8 tūkst. eurų dėl specialios tikslinės dotacijos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti sumažinimo.

Šiomis kompensacijomis gali pasinaudoti socialiai remiami asmenys, kurie būstus nuomojasi iš privačių nuomotojų, tačiau jie dėl tokios paramos nesikreipia. Viena priežasčių gali būti ta, kad nuomotojai nenori nuomoti socialiai remiamiems žmonėms, nes reikia sąskaitas išrašinėti.

Pakoreguotas finansavimas ir kai kurių programų priemonėms. To prireikė, nes kai kuriuos darbus pavyko atlikti pigiau nei planuota. Numatyta ir naujų veiklų, kurioms reikia pinigų.

Džiaugtasi, kad sumažėjo išlaidos savivaldybės paskolų mokėjimui. Dalis jų refinansuotos ir bankų pasiūlytos palūkanos buvo daug mažesnės nei planuota, tvirtinant šių metų biudžetą.

„Šis biudžeto keitimas yra tradicinis. Kasmet praėjus pusmečiui, atsižvelgiama, kokios gaunamos dotacijos, strateginio plano pokyčiai, sutaupymai“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu tarp tarybos narių daugiausia diskusijų kilo dėl papildomo 350 tūkst. eurų finansavimo skyrimo prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų veiklos daliniam finansavimui. Politikai domėjosi, kodėl skiriamos šios lėšos.

A.Špučienė aiškino, kad savivaldybė dar neviršijo lėšų, kurias gali skirti minėtiems klubams, dydžio. Be to, sporto klubai pateikė prašymus jų skirti papildomai.

Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė neskirti 350 tūkst. eurų sporto klubams. Vietoje to tarybos narė siūlė skirti 50 tūkst. eurų Klaipėdos jaunimo teatrui, kuris, anot jos, gali užsidaryti dėl finansavimo trūkumo. Taip pat 300 tūkst. eurų neformaliojo ugdymo darželinukų grupių formavimui.

Dauguma tokiam siūlymui nepritarė, tačiau sutiko, kad reikia aiškiau nustatyti kriterijus, pagal kuriuos skiriamas finansavimas prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubams.

Atkreiptas dėmesys, kad nereikia priešinti kultūros ir sporto, kurie abu svarbūs miestui. Taip pat pabrėžta, kad sporto klubai garsina miestą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, šį sezoną pasiekė gerų rezultatų.

Klaipėdos biudžetą siūloma didinti 684,6 tūkst. eurų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, 402 tūkst. eurų Švietimo ir mokslo ministerija skyrė neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtrai. Šios lėšos – iš ES fondų.

134,8 tūkst. eurų Švietimo ir mokslo ministerija numatė mokyklų modernizacijai. Iš jų 103 tūkst. eurų ketinama panaudoti Vytauto Didžiojo gimnazijos atnaujinimui, 31,8 tūkst. eurų – H.Zudermano gimnazijos renovacijai.

97,8 tūkst. eurų bus atseikėta socialinės atskirties mažinimui. Šios lėšos gautos ES projektui „Integrali pagalba į namus“.

50 tūkst. eurų gauta iš Aplinkos ministerijos. Šios lėšos numatytos krantotvarkos programai įgyvendinti: sutvirtinti kopas, pastatyti laiptus.

Taip pat šiuo sprendimu siūloma pakoreguoti kai kurias programas, nekeičiant joms skirtos pinigų sumos.

Uostamiesčio tarybos komitetai palaimino miesto biudžetą. Nors diskusijų dėl kai kurių priemonių kilo, esminių pastabų nebuvo. Penktadienį vyksiančio neeilinio posėdžio metu miesto biudžetas bus teikiamas tvirtinti tarybai.

Tiltui – netinkama vieta

Miesto biudžetas šiemet sieks per 139 mln. eurų. Jis yra 16 mln. eurų arba 13 proc. didesnis nei praėjusių metų. Finansavimas didėja beveik visoms programoms.

Trečiadienį biudžeto svarstymus komitetuose apibendrino Finansų ir ekonomikos komitetas. Susipažinus su posėdžių protokolais, nuspręsta jam pritarti.

„Dalyvavau visų komitetų posėdžiuose, kur buvo svarstomas miesto biudžetas. Diskusijų buvo, bet esminių pastabų, kad reikėtų keisti vieną ar kitą eilutę – ne. Visi komitetai pritarė miesto biudžetui“, – tvirtino Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Įvertinus komitetų siūlymus, suformuoti pavedimai savivaldybės administracijai.

Tarybai bus siūloma įpareigoti savivaldybės administraciją, koreguojant miesto biudžetą, numatyti laikiną pėsčiųjų-dviratininkų tiltą per Danę įrengti kitoje, labiau tinkamoje vietoje.

Dabar šį statinį yra suplanuota sumontuoti prie Jono kalnelio. Šiems darbams numatyta skirti 90 tūkst. eurų. R.Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad yra patvirtintas Dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas. Jame yra numatyta įrengti keturiolika tiltų per Danę.

„Reikia išrinkti optimaliausią vietą“, – pabrėžė pirmininkas.

Diskutavo dėl estrados

Taip pat siūloma savivaldybės administraciją įpareigoti pakeisti formuluotę iš „Vasaros estrados dalies statinių griovimas“ į „Vasaros estrados modernizacija“.

Apie šį pakeitimą buvo diskutuojama ir Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Taip pat nurodyta, kad miesto tarybos kolegijai būtų pristatyti variantai, kaip turėtų būti atnaujinama Vasaros estrada, prieš rengiant techninį modernizacijos projektą.

Tarybos nario Arūno Barbšio nuomone, dėl to turėtų pasisakyti visa miesto taryba, tačiau komiteto dauguma tokiam siūlymui nepritarė. Apsiribota tarybos kolegija.

R.Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad į pastarosios posėdį gali ateiti visi norintys.

A.Barbšys atkreipė dėmesį, kad žodis „modernizacija“ apima labai daug: „Kas iš to, kad pakeisime terminą? Ar nebus vis tiek griovimas?“.

R.Taraškevičiaus teigimu, tarybos nariai galės patys suformuoti projekto sąlygas, kaip estrada turėtų atrodyti po modernizacijos.

Reikia ir kitoms įstaigoms

Savivaldybės administracijai ketinama siūlyti parengti olimpinės pamainos (aukšto sportinio meistriškumo) ketverių metų rėmimo programą.

Neliko pamirštas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narės Nikos Puteikienės siūlymas įrengti keltuvą bendruomenės namuose, esančiuose Debreceno gatvė 48.

Tarybos nariai stebėjosi, kodėl tokio prašymo anksčiau neišreiškė namus administruojantys Žvejų rūmai, o jis perduotas per politikus.

„Skambinau pačiam įstaigos vadovui. Sakė, kad keltuvo jiems tikrai reikia. Savivaldybės administracijai reikėtų pavesti išanalizuoti situaciją“, – tvirtino pirmininkas.

Tačiau vicemero Artūro Šulco nuomone, į šį klausimą reikėtų pažiūrėti plačiau.

„Kiek turime visuomeninių pastatų, kuriems reikia keltuvų. Siūlyčiau administracijai pavesti išsiaiškinti bendrą keltuvų poreikį, nustatyti prioritetus. Negalime ištraukti vienos įstaigos iš konteksto. Gal kitai keltuvo reikia labiau“, – dėstė vicemeras.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė tokiam siūlymui.

Biudžetą dar tikslins

Taip pat bus prašoma išanalizuoti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narės Ligitos Girskienės prašymą organizuoti mokymus bendrijų pirmininkams.

A.Šulcas suabejojo, ar politikė, teikdama tokį prašymą, nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, nes pati yra bendrijos pirmininkė.

Vicemerės Juditos Simonavičiūtės nuomone, tokius mokymus turėtų organizuoti Butų ir energetikos poskyris. Politikės nuomone, tokie kursai tikrai reikalingi.

„Bendrijų Klaipėdoje yra apie 380. Kai gyventojams perdavėme tvarkyti kiemus, su jomis buvo didžiausia problema. Reikia išsiaiškinti, ar reikia tokių kursų“, – tvirtino vicemerė.

Bus siūloma analizuoti ir dar vieną N.Puteikienės siūlymą dėl mokymų tarybos nariams. Ar tokie reikalingi, bus prašoma išsiaiškinti tarybos sekretoriato.

Taip pat savivaldybės administracija bus įpareigota nagrinėti siūlymą dėl dangų vaikų žaidimų aikštelėje prie Danės įrengimo. Tokį prašymą pateikė Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas.

„Traukinys išvažiavęs, šaukštai po pietų“, – šmaikščiai biudžeto svarstymą baigė R.Taraškevičius. Miesto taryba jį svarstys penktadienį. Tačiau po pusantro mėnesio biudžetas bus tikslinamas, nes į jį dar nėra įtrauktos Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšos, skirtos gatvių remontui, ES paramos pinigai.