Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siekis – sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų šalies gyventojams, todėl nuolat ieškoma galimybių, kaip pagerinti verslo sąlygas, kad tiek Lietuvos verslininkai, tiek užsienio investuotojai norėtų šalyje kurtis ir vykdyti plėtrą.

„Jau dabar pastebime veiklų rezultatus – į Lietuvą pritrauktų tarptautinių įmonių darbo užmokestis yra 51 proc. didesnis už šalies vidurkį, taip pat kartu su pritrauktais investuotojais bus sukurta per 4 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Aktyviai sprendžiame ir socialines problemas, tarp kurių – maisto švaistymo mažinimas. Nuo šių metų sudarytos sąlygos tinkamą vartoti maistą su pasibaigusiu minimaliu galiojimo terminu pardavinėti ilgiau, sumažinant maisto kainas ir švaistymo problemas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pritrauktos įmonės kuria darbo vietas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) nuosekliai dirba, kad sukurtų geras verslui sąlygas investuotojams pritraukti. Praėjusiais metais pavyko pritraukti net 53 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, kurie per trejus metus sukurs daugiau kaip 4 100 darbo vietų mūsų šalyje.  Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės vykdys plėtrą. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 2 692 eurų.

„Atliepdami verslo atstovų poreikius, taip pat jau ne pirmus metus skiriame lėšas būsimiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams rengti. Šiuo metu regionų aukštosiose mokyklose daugiau nei tūkstantis informatikos, inžinerijos ir matematikos sričių studentų kas mėnesį gauna stipendijas. Kartu užtikrinamas jų bendradarbiavimas su regionų verslais ir tolesnė integracija į darbo rinką“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė N. Morozaitė-Rasmussen.

Lietuvoje verslas skatinamas įgyvendinti stambius investicinius projektus, suteikiant tam tikras mokestines lengvatas. Tai leido EIMIN jau pasirašyti su 14 bendrovių stambaus projekto investicijų sutarčių, kurios sukurs 3 951 darbo vietą ir pritrauks daugiau kaip 1,25 mlrd. eurų investicijų. Skaičiuojama, kad šių 14 verslo įgyvendinamų projektų vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2 364 eurus.

Beveik 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai stiprinti

Lietuvos ekonomikai stiprinti EIMIN praėjusiais metais paskelbė pagalbos priemonių, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų.  Iš viso dėl finansavimo kreipėsi beveik 3 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų. Sėkmingas 1 mlrd. plano įgyvendinimas padėjo verslo atstovams dar labiau priartėti prie įmonių  modernizavimo ir paslaugų tobulinimo, naujų produktų kūrimo ir perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Šiais metais EIMIN planuoja paskelbti kvietimų verslui už daugiau kaip 500 mln. eurų. Taip pat iki vasaros startuos EIMIN inicijuotos paskolos, kurioms numatyta skirti iki 850 mln. eurų. Paskolos verslui bus teikiamos verslo projektams, kuriais investuojama į aplinkai draugiškas technologijas, aplinkai taršių išmetamųjų dujų mažinimą, atliekų perdirbimą, naujų technologijų diegimą, gynybos ir saugumo pramonę.

Verslumo skatinamas dar nuo mokyklos suolo

Atliepiant verslo atstovų bei jaunuolių poreikius, EIMIN kasmet neformalaus verslumo ugdymo programai „Accelerator_x“ skiria pusę milijono eurų, o nuo šių metų skiria papildomus 350 tūkst. eurų moksleivių skaitmeninio verslumo programai. Iki 2030-ųjų bus apmokyta daugiau nei 10 tūkst. moksleivių.

Išdrįsti pradėti savo verslą EIMIN skatina taip pat ir vyresniąją kartą – sėkmingai veikia „Startuok nuo 50+“ programa, skirta jau reikšmingos gyvenimo patirties sukaupusiems asmenims įgyti papildomų verslo kūrimo ir vystymo kompetencijų. Ši programa apima tiek teorines paskaitas, tiek praktines užduotis, leidžiančias perprasti sėkmingo verslo vystymo principus.

Sprendžiamos maisto švaistymo problemos

EIMIN siekia reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą šalyje. Todėl nuo šių metų prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau.

Tai leidžia sumažinti prekybininkų ir gamintojų nuostolius bei maisto kainas. Gyventojai gali nusipirkti daugiau maisto produktų su nuolaida ir tokiu būdu sumažėja išmetamo maisto ir jo atliekų kiekis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus 50 tūkst. tonų yra išmetama, nes maisto produktai, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra klaidingai laikomi nebetinkamais vartoti.

Įvertinus, jog maisto produktas, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra saugus bei tinkamas vartoti toliau, gali būti pardavinėjamas ne ilgiau nei 45 dienas. Dvi maisto produktų grupių turi išimtis: duoną, pyrago gaminius, margariną leidžiama pardavinėti ne ilgiau kaip 2 dienas, o tam tikrus gyvūninės kilmės produktus – ne ilgiau kaip 10 dienų pasibaigus terminui „Geriausias iki...“.

Mažinama našta užsiimantiesiems individualia veikla

Šiais metais startuoja smulkiojo verslininko sąskaita – automatizuotas finansų tvarkymas, kuris sumažins mokesčių apskaičiavimo naštą užsiimantiesiems individualia veikla.

Iki šiol didelė dalis individualią veiklą vykdančių asmenų susiduria su sunkumais apskaičiuodami mokėtinus mokesčius, teikdami deklaracijas. Be to, tai atima daug laiko – vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skyrė apie 18 valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti buvo skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų. Tad tikimasi, kad EIMIN kartu su Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendinama automatizuota sistema padės smulkiesiems verslininkams sutaupyti laiko ir finansų bei paskatins daugiau asmenų užsiimti verslu.

Atveriamos galimybės gynybos pramonei

Dedamos pastangos stiprinti šalies gynybos ir saugumo pramonės sektorių atveriant kelią karo įrangos gamybai. Šiuo tikslu buvo panaikintas ribojimas Lietuvoje esančiose laisvose ekonomikos zonose (LEZ) verslui vykdyti veiklą gynybos srityje. Tai paskatins verslą plėsti savo veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

EIMIN inicijavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei aktualius įstatymų pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinių reikalavimų šio sektoriaus plėtrai ir sudaroma palankesnė aplinka Lietuvai pačiai pasigaminti Europos gynybai reikalingų produktų. 

Taip pat Seimas pritarė EIMIN pasiūlymui sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti stambius projektus. Šie pakeitimai užtikrins neatidėliotinų valstybės saugumo ir gynybos poreikių tenkinimą.

Šios iniciatyvos užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio verslininkais, plėtojant ir kuriant daugiau perspektyvių galimybių Lietuvos gyventojams, įskaitant geresnius atlyginimus ir kuriant naujas darbo vietas, kurios skatina visos šalies ekonomikos augimą.

Ant naujų galimybių slenksčio

Gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų jūrinės pramonės atstovams yra gyvybiškai svarbus, nes esminiai standartai yra universalūs bei aktualūs visiems šios sferos žaidėjams. Su šiandienos iššūkiais Lietuvos jūriniam verslui pavyksta sėkmingai susidoroti – tą liudija ir įžvalgos, išryškėjančios Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (MTP) specialistams bendraujant su inovacijų skatinimo projekto „InoSpurtas“ paslaugų gavėjais, ir šioje industrijoje integruojamų sprendimų pobūdis.

Anot organizacijos vadovės Romos Stubrienės, skaitmenizacijos potencialas vien jūrų transporto sektoriuje globaliu mastu vertinamas apie 150 mlrd. eurų „Toliaregiškai mąstančiam verslui tai yra ne vien įspūdingas skaičius, bet ir svarbi žinutė, kuria kryptimi nukreipti savo energiją ir resursus.

Mūsų organizacijoje inovacijos yra svarbios tiek siekiant įvairių procesų optimizavimo, tiek atliepiant į socialinės atsakomybės klausimus.

Matome, jog jūrinės pramonės atstovai, su kuriais dirbame itin glaudžiai, puikiai jaučia globalų kontekstą – daugelis mūsų konsultuojamų įmonių kuriamų bei diegiamų inovacijų yra nukreiptos būtent į skaitmenizaciją ir automatizaciją“, – kalbėjo Klaipėdos MTP direktorė.

Imasi sudėtingų technologinių projektų

Laivų statybos sektoriaus atstovai Klaipėdoje nuosekliai kuria vieną ryškiausių sėkmės istorijų – įgyvendindami sudėtingus technologinius projektus, apimančius konstrukcijų gamybą naftos platformoms, vėjo jėgainėms, kruiziniams laivams, lietuviai bendradarbiauja su stambiomis užsienio kompanijomis. Skubama reaguoti ir į laivų savininkams šiuo metu itin aktualius aplinkosauginius klausimus laivuose instaliuojant pažangias filtrų sistemas – tokiu būdu iššūkis mažinti taršą tampa naujomis galimybėmis gebantiems sugeneruoti reikiamą sprendimą.

Jūrinis verslas susitelkia ir į savo panaudojamų technologijų modernizavimą – prieš dvejus metus „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Western Baltic Engineering“ laivų statyboje ir remonte ėmė naudoti 3D skenerį, kuris ženkliai padidina procesų greitį bei efektyvumą išvengiant daug kainuojančių projektavimo klaidų.

Įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje gyvenantis verslas apie inovacijų kūrimą ir diegimą privalo mąstyti nuolat. „Laivų statybos versle neįmanoma išlikti be globalios perspektyvos į vykstančius procesus. Klimato kaitos iššūkiai, autonominis transportas, skaitmenizacija – visa tai diktuoja šiandiena ir visa tai stengiamės nepamesti iš savo akiračio imdamiesi įgyvendinti daug ambicingų projektų“, – kalbėjo A. Šileika.

Dėmesys tvarumui

Baltijos jūros regiono ir kiti uostai klimato kaitos akistatoje tampa objektais, į kuriuos krypsta atidūs politikos formuotojų ir ekologine situacija, savo bei ateities kartų gyvenimo kokybe besirūpinančios visuomenės žvilgsniai. Uostuose veikiančios įmonės taip pat atsiduria dėmesio centre, tad natūralu, jog pažangus verslas siekia inicijuoti inovacijų diegimą užtikrinant švaresnę aplinką – pirmiausiai pradedant nuo tankiai apgyvendintų miestų, kuriuose sukoncentruoti pagrindiniai įmonių procesai.

Jūrų krovinių kompanija „Bega“, dėmesį aplinkos apsaugai bei taršos prevencijai skiria atsižvelgdama į veiklos specifiką – tvarumo idėjos atsispindi įvairiuose jos taikomuose sprendimuose. Vienas jų – įmonės vykdoma geležinkelio procesų robotizavimo programa. Savo eksploatuojamus tradicinius šilumvežius su vidaus degimo varikliais „Bega“ keičia elektriniais robotais-lokomotyvais, kurie buvo sukurti ir yra gaminami kompanijos specialistų. Naujieji lokomotyvai į aplinką neišmeta anglies dvideginio, kietųjų dalelių ir kitų sveikatai žalingų medžiagų.

„Mūsų organizacijoje inovacijos yra svarbios tiek siekiant įvairių procesų optimizavimo, tiek atliepiant į socialinės atsakomybės klausimus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pažangių sprendimų kūrimas ir taikymas yra atskiros įmonės politikos ir interesų klausimas, inovacijų teikiama nauda dalijasi bei jų įtakojama keičiasi visa visuomenė“, – įsitikinęs „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Plėtoja inovacijų ekosistemą

Verslo siekį plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas bei diegti pažangius sprendimus atspindi tiek ilgametę patirtį sukaupusios įmonės, tiek ir verslo naujokai.

„Siekdami glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo, jaučiame didelę atsakomybę plėtojant inovacijų ekosistemą regione ir padedant augti startuoliams. Per 17 parko gyvavimo metų susiformavęs platus tarptautinių kontaktų tinklas, sėkmingos partnerystės su užsienio akademinėmis institucijomis, tarptautinėmis verslo organizacijomis, suteikia dar daugiau veržlumo mūsų iniciatyvoms bei galimybių į jas įsitraukiantiems verslams“, –kalbėjo Klaipėdos MTP vadovė R. Stubrienė.

Pernai Klaipėdoje organizuotas hakatonas „Industry 4.0“, šiemet vykęs hakatonas, dedikuotas 3D skenavimui laivų statybos ir remonto pramonėje, įvairiatautę publiką subūręs uosto technologijų hakatonas „Portathon Baltic“ suteikė palankią terpę inovatoriams burtis į komandas, kurios, tikimasi, taps naujais technologiniais startuoliais.

(Klaipėdos mokslo ir technologijų parko nuotr.)

Įsitraukimas į „InoSpurtą“ jauniems verslams bei talentams prisidėjo auginant jų kompetencijas, identifikuojant savo stiprybes, o taip pat atvėrė kelius naujiems technologiniams sprendimams. Orientaciją į skaitmenizaciją bei automatizaciją liudija bendrovės „Metal Production“ įdiegta inžinerinių sprendimų demonstracija virtualioje 3D realybėje, įmonės „Akasys“ sukurti inovatyvūs užkrovimo ir nukrovimo robotai, pritaikomi žuvų ir jų produktų apdorojimo procesuose, bendrovės „Popa LT“ sukurta inovatyvi dalijimosi vidaus vandens transportu platforma.

Pasitelkia universitetą

Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemoje reikšmingas vaidmuo tenka Klaipėdos universitetui (KU), kuris aktyviai pasitelkiamas siekiant padėti įmonėms, kurios nori kurti bei diegti inovacijas.

Vienas sėkmingos partnerystės pavyzdžių – mokslo ir verslo bendradarbiavimas, nukreiptas į gamtinių išteklių, kuriais turtingas Klaipėdos regionas, efektyvesnį panaudojimą. Atliekant unikalų geoterminio vandens tyrimą su KU mokslininkais jėgas sutelkusios bendrovės „Verslo vertikalė“ inovacija atspindi šių resursų

panaudojimo sveikatinimo paslaugoms galimybes. Jas išplėtojus, Klaipėda kur kas veržliau galėtų siekti proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse. Į geoterminio vandens panaudojimą nukreipta inovacija taip pat galėtų tapti atspirties tašku siekiant toliau vystyti ir kitokius aukštos pridėtinės vertės projektus – pavyzdžiui, biomedicinos srityje.

KU mokslininkų kompetencijos pasitelkiamos konsultuojant akvakultūros verslus. „Šis sektorius mėlynojo augimo kryptį savo vystymosi strategijoje nusibrėžusiai Klaipėdai yra itin svarbus. Matydami jį kaip labai perspektyvų su universitetu sutelkėme jėgas įsteigiant akvakultūros kompetencijų centrą, vystant eksperimentinę krevečių auginimo bazę, įgyvendinant tarptautinius projektus, kurie dedikuoti akvakultūros sektoriaus įmonių konkurencingumo ir inovatyvumo plėtojimui“, – pažymėjo Klaipėdos MTP direktorė R.Stubrienė.

Akiratyje – Sumanios specializacijos kryptys

Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas, kurios orientuotos į Sumanios specializacijos kryptyse veiklą vykdantį verslą, Klaipėdos MTP jau suteikė 36 įmonėms. Pastarųjų deklaruota MTEP suma iki 2019 m. pabaigos siekia apie 285 tūkst. Eur.

Pusė Klaipėdos MTP konsultuotų įmonių per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, užregistruota ir naujų technologinių sprendimų prototipų bei technologinių pasiūlymų.

Siekiant spręsti aktualias Lietuvos inovacijų ekosistemos problemas – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus, prisidėti prie įmonių inovatyvumo – projekte „Inospurtas“ jėgas iš viso sutelkė 10 partnerių. Jų gretose – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras (LIC), mokslo ir technologijų parkai bei kitos organizacijos.

Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto, „Lietuvos geležinkelių”, „Klaipėdos naftos“, „Vakarų laivų gamyklos“, „Litgas“, tarptautinių klasterio partnerių – “Schneider Electric”, “Emerson Automation Solutions”, „DNV-GL" – atstovai.

Partneriai pristatė šiuo metu įgyvendinamus technologinius projektus, viešnią itin domino klasterio rėmuose vystomo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pobūdis.

„Susitikimas išties reikšmingas turint omenyje tai, jog JAV planuoja didinti dujų eksportą į Europą. Mums tai reikštų didesnį energetinį saugumą, o taip pat naujas galimybes SGD infrastruktūros plėtrai Klaipėdoje ir visame Baltijos jūros regione“, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Lietuvos SGD klasteris įsteigtas 2016 m. siekiant, kad Lietuva taptų SGD technologijų ir distribucijos centru Baltijos jūros regione bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse.

Tokio pobūdžio renginys, skirtas pirmiausiai  laivų projektuotojams ir inžinieriams, Klaipėdoje organizuotas pirmąsyk. Viena seminaro diena apėmė svečių pranešimus ir atsakymus į auditorijai aktualius klausimus Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, kita buvo dedikuota išimtinai praktiniams 3D skenavimo aspektams – drauge su kompleksinius laivų projektavimo ir inžinerinius sprendimus teikiančios „Western Baltic Engineering“ specialistais dalyviai lankėsi Vakarų Baltijos laivų statykloje, kur jų laukė suplanuotos užduotys.

Tarptautinio projekto „Ecoprodigi” rėmuose vykusį renginį organizavo Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasteris. Šiai verslo ir mokslo bendradarbiavimo platformai priklausančios tarptautinės kompanijos „Schneider Electric“ dėka, seminarą papildė solidi ekspertų iš užsienio delegacija – jų gretose buvo su 3D skenavimo technologijomis dirbantys profesionalai iš Švedijos, Suomijos, Rusijos.

„Dalintis technologinėmis žiniomis ir patirtimi, skatinti informacijos apie inovacijas sklaidą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos pramonės progreso, įmonių technologinio konkurencingumo didinimo – įsilieję į Lietuvos SGD klasterio narių gretas ypatingą dėmesį skiriame šiems aspektams“, – akcentavo „Schneider Electric Lietuva“ vadovas Denisas Gacicha.

Seminaro dalyviai turėjo progą išgirsti daug įkvepiančių pavyzdžių iš užsienio, liudijančių apie tai, kaip modernios technologijos panaudojimas padėjo ženkliai optimizuoti darbo procesus, išvengti brangiai kainuojančių klaidų bei dar aukščiau kilstelėti įgyvendinamų projektų kokybės kartelę.

Vienai naftos platformas Norvegijoje valdančių įmonių pradėjus taikyti 3D skenavimą, kuris įgalino techninės priežiūros paslaugas teikiančius specialistus analizuoti duomenų bazėje esančią informaciją ir išspręsti įvairias problemas per atstumą, vos per 24 mėnesius pavyko „sutaupyti“ net 1 582 žmogaus darbo dienas. Padauginus jas iš skandinaviško darbo užmokesčio ir reguliarių kelionių kaštų iki Šiaurės jūroje esančio objekto, kurį įmanoma pasiekti tik sraigtasparniu, susidarytų išties solidi suma.

Kiti pranešėjų pateikti pavyzdžiai bylojo technologijos atveriamas galimybes dirbti tiksliau ir geriau suplanuoti visus etapus – įmonėms pavyko apie 40 proc. sumažinti gamybos atliekų kiekį, 25 proc. sutrumpėjo įvairių elementų montavimo darbams ant laivų denio skiriamas laikas.

Dukterinės „Vakarų laivų gamyklos“ įmonės „Western Baltic Engineering" specialistai savo darbe jau taiko 3D skenavimo technologiją ir vertina ją kaip vieną įrankių, formuojantį naują požiūrį į projektavimą ir gamybą. Anot projektuotojų ir inžinierių, tai efektyviausias būdas, įgalinantis greitai gauti tikslius net ir labai didelio objekto, pavyzdžiui, laivo ar pastato 3D duomenis.

„Naudojant 3D skenavimą fizinius objektus galima perkelti tiesiogiai į inžinerinio projektavimo stadiją. Gauti  duomenys gali būti panaudoti pagaminto objekto analizei atlikti, palyginant pirminį suprojektuoto daikto modelį su realiu gaminiu. Technologija įgalina gauti daug papildomos informacijos apie objektą ir jo aplinką, kuri gali būti panaudota ir kitiems uždaviniams spręsti. Projekto vizualizacija, gauta apdorojus ir pritaikius 3D skenavimo duomenis, – tai lengvesnis  ir paprastesnis būdas pristatyti rezultatą galutiniam vartotojui, kuriam kartais gali ir pristigti sudėtingų techninių aspektų išmanymo“, – kalbėjo „Western Baltic Engineering" direktorius Marius Arkušauskas.

Akvakultūros kompetencijų centras veiks KU Verslo inkubatoriaus patalpose. Čia jau sutelkta daug modernios įrangos – tuo rūpinosi Klaipėdos mokslo i technologijų parkas, drauge su partneriais iš užsienio dalyvaujantis projekte „InnoAquaTech". Infrastruktūra kainavo apie 100 tūkst. eurų, dalis reikiamų lėšų gauta iš ES fondų.

„Šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas  Akvakultūros kompetencijų centras taps platforma siekiant perimti žinias ir technologijas, įgalinančias didesnį akvakultūros industrijos konkurencingumą. Tam itin svarbios sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus, galimybė modeliuoti akvakultūros sistemas, sutelkti specialistus ir įmones generuojant naujus verslo modelius“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovė Roma Stubrienė.

Tikimasi, kad Akvakultūros kompetencijų centro duris dažnai varstys ne vien akvakultūros specialistai, bet ir jaunoji karta – jūrinių bei inžinerinių specialybių studentai, kuriems aktualu sukaupti kuo daugiau praktinės patirties. „Akvakultūros kompetencijų centras – tai naujas kokybinis standartas mūsų universitete. Jaunimui svarbu kuo anksčiau susipažinti su realiai funkcionuojančių sistemų veikimo principais, tad šio centro reikalingumas ir nauda yra neabejotini“,  – akcentavo laikinai einantis KU rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Bendradarbiaujant su užsienio ir KU mokslininkais kompetencijų centre jau pradėtas vykdyti pirmasis eksperimentas – projektas apima pramoninį krevečių auginimą. Planuojama, jog KU Verslo inkubatoriuje bus užauginta apie 400 kg vėžiagyvių bei sukaupta vertingos patirties, kuria galės pasinaudoti įmonės, norinčios užsiimti Lietuvoje dar nauju verslu.

Krevečių auginimui skirtos aštuonios didelės talpos. Uždaro tipo sistema, kuri įdiegta eksperimentinėje bazėje, yra tausojanti vandenį, itin palanki aplinkai.

Nors organizatoriai į nemokamą renginį pirmiausiai ragina registruotis ir atvykti 12 metų bei vyresnius moksleivius, publikos amžius nėra apribotas – laukiami ir studentai bei suaugusieji, besidomintys robotika ir automatizacijos procesais.

„Tavo robotas” komanda su jos vadovu programuotoju Eivanu Makstyčiu priešakyje žada pasidalinti savo patirtimi ir nuveiktais darbais vasarį Šilutėje atvėrusioje robotų gamybos laboratorijoje. Svečiai iš pamario krašto į Klaipėdą atvyks su savo sukurtų įrenginių ekspozicija. Robotus bus galima iš arti apžiūrėti, pačiupinėti, padiskutuoti apie galimą jų pritaikymą ir tobulinimą.

Visgi didžiausias dėmesys renginio metu bus skirtas intensyviems praktiniams užsiėmimams, kurie turėtų tapti įrodymu, jog sukurti savo robotą gali kiekvienas, nestokojantis noro ir reikiamų žinių.

Smalsumą naujai informacijai dalyviai turės atsinešti su savimi, o visais praktiniais aspektais – nuo 3D spausdintuvo iki reikalingų komponentų – pasirūpins „Tavo robotas“.

„Kasmet po mūsų stogu vyksta jauniesiems IT talentams dedikuoti renginiai. Svarbu, kad jų spektras apimtų ne vien konkursus ir varžybas, bet ir kitokį formatą, kuris drąsina įsilieti į progresyvaus mąstymo entuziastų gretas. Programavimas, mechanika, elektronika – visa tai reikalinga kuriant robotus, tačiau ne mažiau svarbus yra jungiamasis kūrybiškumo elementas, kuris turėtų tapti ir šio renginio leitmotyvu“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo  ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Renginio balandžio 17 d. pradžia 14.30 val. Planuojama, kad darbas ir įdomios diskusijos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salėje truks apie porą valandų.

Buvusiame Baltijos laivų statyklos administraciniame pastate duris atvėrusios Pilies dirbtuvės – socialinė KMTP ir Vakarų laivų gamyklos iniciatyva.

Jungtinėmis pastangomis nuo šio rudens aktyvūs, kūrybingi klaipėdiečiai turi beveik 2 tūkst. kv. m erdves pačiame Klaipėdos centre, kur galės vystyti savo veiklas.

Anot KMTP vadovės Romos Stubrienės, šio objekto atidarymas prasmingai ženklina 15-uosius parko veiklos metus ir liudija apie tvirtas bei prasmingas partnerystes.

Naujam gyvenimui prikeliamose erdvėse stengiamasi sudaryti palankią terpę kūrybai virsti gamyba, sąlygas klaipėdiečiams dirbti ir patiems kurti naujas darbo vietas savo gimtajame mieste.

Taip pat tikimasi, kad naujos idėjos stimuliuos, skatins atsinaujinti tradicinius verslus bei ieškoti sąlyčio taškų su įvairių sričių kūrėjais.

Rezidentai ir KMTP komanda atidarymo proga sulaukė miesto mero Vytauto Grubliausko ir Vakarų laivų gamyklai renginyje atstovavusio Mindaugo Karnausko sveikinimų, tarptautinio projekto "Kūrybinių ir tradicinių įmonių bendradarbiavimas" ("Creative Traditional Companies Cooperation" / CTCC) delegacijos atstovų padrąsinimo žodžių.

Renginio dalyviai turėjo progą apžiūrėti jau įsikūrusių rezidentų dirbtuves ir studijas. Ekskursiją vainikavo galingi kūjo dūžiai – svečiai Pilies dirbtuvių fojė buvo pakviesti patys nusikaldinti simbolinius suvenyrus.

Spalvinga kūrėjų bendruomenė

Šį pavasarį pradėjus burti „Klaipėda FAB ROOM“ bendruomenę, prie idėjinio branduolio netruko prisijungti būrys aktyvių miestiečių.  Savo veiklas patalpose nuo rudens pradžios planuoja drabužių ir grafikos dizaineriai, juvelyrai, keramikai, tapytojai, baldų restauratoriai, iliustratoriai, tekstų kūrėjai ir rašytojai, skulptoriai, fotografai, virtualių menų ir kitų sričių atstovai, suskubę rezervuoti sau reikalingas erdves. Ieškantys bendraminčių ir patalpų darbui, įvairiems projektams įgyvendinti, dar gali prisijunti prie „Klaipėda FAB ROOM“ kūrybinės „šeimos“.

„Kūrėjų aktyvumas liudija apie tam tikrą vakuumą, kurį tikimės užpildyti šia socialine iniciatyva. Miestas išties nestokoja talentingų ir darbščių žmonių, siekiančių įkūnyti įdomias idėjas, jas paversti verslu, susikurti sau darbo vietą. „Klaipėda FAB ROOM“ sėkmingai buria žmones, kurie jau žengė pirmuosius ryžtingus žingsnius įgyvendinant savo tikslus, tačiau įgyti didesnį pagreitį iki šiol jiems trukdė galvosūkiai dėl specifinei veiklai tinkamų patalpų ir nemaži nuomos kaštai – ypač kalbant apie miesto centrą“, – aiškino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Sulaukdavo daug užklausų

Įstaigą pastaruoju metu pasiekdavo nemažai kūrybinių industrijų atstovų užklausų dėl patalpų. Atvėrus duris Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriui susidomėjimas dar labiau išaugo. „Pastarasis objektas ir ten esanti infrastruktūra pirmiausiai yra skirti veiklai, glaudžiai susijusiai su inovacijų, naujų technologijų kūrimu be diegimu, tad galvojant apie menininkus, amatininkus ir dizainerius teko ieškoti alternatyvų. Visgi pasitelkus verslo partnerių pagalbą pavyko susitarti dėl galimybės palankiomis sąlygomis įkurdinti kūrėjus itin patrauklioje Klaipėdos vietoje. Jaučiame „Klaipėda FAB ROOM“ bendruomenės entuziazmą ir tikime, kad ji labai organiškai užpildys veiksmu ir gyvybe objektą, kuris pastaraisiais metais buvo tuščias“, – kalbėjo A. Sutnikas.

Lokacija greta senamiesčio, kuri bus patogesnė ir potencialiems pirkėjams bei užsakovams, – tik vienas iš „Klaipėda FAB ROOM“ privalumų. Būsimiesiems naujakuriams pažadėta, kad erdves jie galės įsirengti pagal savo norus, atsižvelgiant į individualius poreikius. Tai, kad erdvės bus „atsparios kūrybai“, t.y. neteks krūpčioti iš baimės nutepti sienas dirbant su dažais, moliu ar kitomis medžiagomis, o taip pat galimybę į savo studiją ar dirbtuves patekti bet kurią savaitės dieną, bet kuriuo paros metu, kūrėjai įvardija kaip reikšmingus „Klaipėda FAB ROOM“ pliusus.

Žinomi vardai ir veidai

Kūrėjams ir kūrybai draugiškos erdvės tapo džiaugsmingu atradimu ne tik tiems, kurie dar tik gludina savo projektus, bet ir gerai žinomiems autoriams, veiklioms uostamiesčio kultūrinio gyvenimo asmenybėms.

„Persikėlus gyventi į pajūrį savos erdvės ieškojimas kūrybai tapo labai aktualia tema. „Klaipėda FAB ROOM“ siūloma vieta nuskambėjo kaip tikras atradimas! Tokių erdvių kūrimą laikau labai reikalinga bei perspektyvia iniciatyva. Manau, jog tai padės augti menininkams bei pasitarnaus paties miesto vardui”, – kalbėjo Asta Šomkaitė, autorinės juvelyrikos ženklo „SHÓMKA handmade“ įkūrėja.

„Apie panašius hub’us kūrybinių industrijų atstovams buvo daug kalbama, diskutuojama, bandoma kurti, ieškoti patalpų. Dabar su „FAB ROOM“ vyksta tas teigiamas procesas, kurio visi labai laukė. Tai naujas virsmas mieste, kuomet buriasi kūrėjų bendruomenė, kai atėjo laikas nebe skaidytis, jausti konkurenciją, o tiesiog jungtis, dalintis, kolaboruotis, bendrauti ir įgyvendinti bendrus projektus”, – akcentavo Baltijos šalių mados festivalio „IKRA MADA“ sumanytoja ir prodiuserė Jurga Sutkutė.

Daugiau informacijos dėl patalpų kūrėjams suteiks „Klaipėda FAB ROOM“ kūrėjų erdvių koordinatorė Solveiga Kurgonaitė tel. 8 625 13081.

„Uostamiestį ir jo žmones regiu kaip kupinus potencialo, kuris nebeišsitenka tarp keturių sienų arba siaurame bendraminčių rate. „Klaipėda FAB ROOM“ turėtų tapti erdve kurti, pasigaminti tai, ką kužda fantazija, vystyti savo verslo idėją, gauti patarimų, konstruktyvios kritikos bei padrąsinimo“, – kalbėjo idėjos vėliavnešė Solveiga Kurgonaitė, pristačiusi savo idėją maždaug trisdešimčiai pažintinio renginio dalyvių.

Klaipėdietės teigimu, „FAB ROOM“ taip pat funkcionuos kaip įvairių dirbinių gamybai reikalingos įrangos bei įrankių nuomos ir dalijimosi platforma, tad čia bus laukiami ne tik nuosava technika apsirūpinę entuziastai, bet ir tie, kurie ateis nešini vien eskizais. „Klaipėda FAB ROOM“ ateityje turėtų pasitarnauti dirbantiems ar norintiems dirbti su įvairiausiomis medžiagomis – metalu, medžiu, moliu, oda, stiklu ar audiniais. Čia bus galima susikurti įvairiausius projektus: nuo šiltnamio bazilikams ar pomidorams – iki drabužių kolekcijos, kurią vietoje bus galima ir pasiūti arba numegzti kompiuterizuotomis staklėmis. „Klaipėda FAB ROOM“ ketina vykdyti ir įvairias technologines eksperimentines veiklas, padėti pasiruošti sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) kampanijoms.

Anot S. Kurgonaitės, „Klaipėda FAB ROOM“ yra atviras įvairaus amžiaus, profesijų ir išsilavinimo žmonėms. „Nėra tikslo suburti uždarą menininkų ar dizainerių klubą – tikiu, jog asmenybių įvairovė iniciatyvą tik praturtins. „Klaipėda FAB ROOM“ sau vietą atras visų sričių profesionalai ir mėgėjai“, – akcentavo mergina.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė pabrėžė, kad skatinti socialines inovacijas ir bendruomeniškumą generuojant naujas idėjas – vienas įstaigos veiklos prioritetų: „Aktyvios, kuriančios bendruomenės svariai prisideda vystant inovacinę aplinką mieste, tad nuoširdžiai džiaugiamės „Klaipėda FAB ROOM“ entuziazmu. Šiemet atsinaujinusi, parko bendruomenei ir lankytojams atvira „Telia HUB“ erdvė – puiki terpė geram startui, kurį visokeriopai palaikome“.