Ketvirtadienio rytą teismo posėdis neužtruko, abejonių dėl suėmimo termino penkis kartus teistam vyrui nekilo nei teisėjai, nei advokatui. Įtarimų žaginimu sulaukusį vyrą ginti paskirtas advokatas nė nelaukė teisėjos sprendimo, išeidamas iš teismo salės jis į žurnalistų klausimą atsakė pabendrausiąs su ginamuoju areštinėje.

Įtariamasis keturis kartus teistas už žaginimą, kartą jis teistas už senolės apiplėšimą, kurio metu jis taip pat naudojo smurtą.

Antradienį šį asmenį pareigūnai sulaikė pietinėje Klaipėdos pusėje, kur įtariamasis gyvena. Tačiau nusikaltimams prieš moteris vykdyti jis visada pasirinkdavo mišką netoli Dragūnų kvartalo arba Poilsio parką.

Pasak Klaipėdos apygardos prokuroro Arūno Saunoriaus, įtariamasis duoda parodymus, bet, ar pripažįsta kaltę, neatskleidžiama.

Nukentėjusiosios ir įtariamojo jokie ryšiai nesiejo.

Prokuroras pripažino, kad tokio brutalaus seksualinio nusikaltimo Klaipėdoje jau senokai nebuvo. Beje, paskutinį pasikėsinimą išžaginti nepažįstamą moterį, naudodamas fizinį smurtą, prieš šešerius metus įvykdė tas pats asmuo. Tai įvyko toje pačioje vietoje kaip ir sekmadienio išpuolis prieš merginą. Tada jauną mamą, vežiojusią mažylį vežimėlyje, jis užpuolė miške ties Dragūnų kvartalu.

Po kelių dienų jo auka tapo brandi moteris Poilsio parke, o dar po dienos jis nusigavo į Kauną ir ten užpuolė moterį stotelėje. Ten jis buvo sučiuptas.

Po šešerių metų įkalinimo jis grįžo į laisvę ir pasimėgavęs ja vos aštuonias dienas pakartojo ne kartą vykdytą nusikaltimą.

Suimtam asmeniui pateikti įtarimai dėl išžaginimo, bet paprastai įtarimai tyrimo metu keičiasi, jie gali sunkėti. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo nusikaltimo aukos sveikatos.

2006-aisiais jo įvykdytas nusikaltimas prokurorų buvo įvertintas ne tik kaip žaginimas, bet ir sunkus kūno sužalojimas. Tada valstybės kaltintojas siūlė šį asmenį pasiųsti už grotų 16 metų, teismas jam skyrė 12 metų nelaisvės bausmę, kurią atlikęs jis nuskriaudė dar tris moteris ir tik po to grįžo į įkalinimo įstaigą.

„Nukentėjusiosios (šeimos – BNS), nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, jiems liko galioti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Prokurorės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – A. Miltenio sunkinančia aplinkybe pripažintas jo neblaivumas ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“, – BNS sakė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

2022 metų spalio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas gydytoją Aivarą Miltenį pripažino kaltu dėl išžaginimo, o Ričardą Piniką – kaltu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Abiem vyrams teismas skyrė vienodai – po dvejus su puse metų nelaisvės.

Abiem vyrams teismas skyrė vienodai – po dvejus su puse metų nelaisvės.

Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau jis per tris mėnesius gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Nei R. Pinikas, nei A. Miltenis savo kaltės nepripažįsta. Jie į apygardos teismo posėdį ketvirtadienį neatvyko.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka teismas baigė nagrinėti pernai lapkritį. Nuosprendį ketinta skelbti sausio pradžioje, tačiau dėl didelės bylos apimties ir teisėjų užimtumo kitose bylose, jis atidėtas.

Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundusi prokuratūra prašė nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes – laisvės atėmimą trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Tokių bausmių buvo prašyta ir pirmos instancijos teisme.

Joje priimtą verdiktą be prokuratūros taip pat apskundė ir A. Miltenio gynėjas bei žuvusiosios advokatas.

A. Miltenis prašė teismo jį išteisinti dėl išžaginimo, o R. Pinikas apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti į neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

D. Didžiūnaitytės šeimai pirmos instancijos teismo sprendimu buvo priteista po 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Civilinis ieškinys, kuriuo žuvusiosios šeima prašė 200 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, paliktas nenagrinėtas.

Modeliu dirbusi D. Didžiūnaitytė žuvo 2017 metų lapkritį Klaipėdoje, iškritusi iš viešbučio 14 aukšto. Jos kūne buvo aptikta narkotinių medžiagų.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, šių metų birželį policijos pareigūnai prie vieno Klaipėdoje esančio daugiabučio patikrino įtarimų sukėlusį vaikiną. Asmens apžiūros metu pareigūnai jo kišenėje rado folijos lankstinuką, kuriame, kaip įtariama, buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Gauta informacijos, kad kvaišalų pilnametis galimai įsigijo iš minėtame daugiabutyje gyvenančio šešiolikmečio.

Patikrinę šią informaciją teisėsaugos pareigūnai nepilnamečio gyvenamojoje vietoje rado kanapių, kurios, kaip įtariama, buvo laikomos platinimui, bei kokaino. Kratos metu bute taip pat rasta ir psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio.

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, kaltinamasis informaciją apie turimą neteisėtą prekę skelbė šifruoto ryšio programėlėje, kurioje ir rasdavo pirkėjų.

Moksleiviui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už disponavimai narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą.

Kanapių iš jo įsigijusio pilnamečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Vaikinas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą.

Teismo sprendimu jai paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, pranešė prokuratūra.

Teismas įpareigojo nuteistąją devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Klaipėdietei taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Šių metų pradžioje policijos pareigūnai operatyviai sureagavo į gautą informaciją apie tai, jog viename Klaipėdos daugiabutyje prekiaujama narkotinėmis medžiagomis.

Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, iškvietimo vietoje buvo patikrinta įtarimų sukėlusi 15-metė. Patikrinimo metu nepilnametės rankinėje buvo rasta beveik 300 gramų narkotinės medžiagos – kanapių. Nustatyta, kad narkotines medžiagas jai perdavė tame pačiame name gyvenanti 26-erių metų klaipėdietė. Pas ją teisėsaugos pareigūnai tąkart rado ir daugiau kvaišalų – dar beveik 200 gramų kanapių ir nedidelį kiekį kokaino.

Klaipėdietei buvo pareikšti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Teismas įpareigojo ją devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Klaipėdietei taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai praėjusį ketvirtadienį du vyrus, T. B. ir D. Ž., nuteisė už tai, kad jie įgijo didelės vertės turtą – du automobilius „Tesla“, kurių vertės siekia apie 60 tūkstančių ir 71 tūkstantį eurų, taip pat „Porcshe Cayene E-Hybrid“, kurio vertė siekia apie 51 tūkstantį eurų.

Anot teismo, asmenys automobiliais naudojosi žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, panaudojo netikrus dokumentus.

D. Ž. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą.

Byloje nustatyta, kad T. B., veikdamas bendrininkų grupėje su D. Ž. ir V. Š. (pastarasis nuosprendžio priėmimo metu yra miręs), pasiskirstė vaidmenimis ir susitarė, kad kad T. B. ir D. Ž. neteisėtai Švedijoje įgis vogtas transporto priemones, o V. Š. jas pargabens į Lietuvą panaudodamas netikrus dokumentus.

2019 metų birželį T. B. ir V. Š. pagal išankstinį susitarimą Jonavos prekybos centre įgijo tris mobiliojo ryšio papildymo korteles, kuriomis papildė anksčiau įgytų konspiracinių mobiliųjų telefonų sąskaitas.

Netrukus Panevėžyje T. B. perdavė V. Š. vogtoms transporto priemonėms pargabenti skirtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe „Schmitz“ bei netikrus dokumentus, liudijančius apie tariamą įdarbinimą įmonėje, bei netikras vilkiko ir puspriekabės nuomos sutartis.

Gavęs nusikalstamos veikos priemones V. Š. išvyko keltu iš Klaipėdos į Švediją, o kiti du asmenys – automobiliu ir keltu išvyko iš Rygos į Stokholmą.

Susiderinus nurodytais konspiraciniais telefonais, V. Š., atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę Švedijoje, atkabino nuo vilkiko puspriekabę ir ją palikęs išvyko į netoliese esančią kitą aikštelę, kol jo bendrai pagrobė dvi transporto priemones „Tesla“ bei automobilį „Porcshe Cayene E-Hybrid“.

Vilkiku vogtos transporto priemonės kartu su padirbtais dokumentais buvo atgabentos į Karlschamno keltų terminalą, iš čia 2019 metų birželio 24-ąją parplukdytos į Klaipėdos uosto centrinį terminalą.

Čia pareigūnams buvo pateikti minėti netikri dokumentai. Apžiūrėjus faktiškai gabenamą krovinį, V. Š. bei transporto priemonės su nusikalstamu būdu įgytu turtu buvo sulaikytos.

Kaltinamieji T. B. ir D. Ž. teisme neigė savo kaltę ir teigė, jog V. Š. nepažįsta ir niekada nėra su juo bendravę. Asmenys nepripažino, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo vogtas transporto priemones, o V. Š., panaudodamas netikrus dokumentus, jas pargabeno į Lietuvą.

Abu kaltinamieji teigė, kad vyko ne į Švediją, o į Norvegiją, kur turėjo atlikti laiptų montavimo darbus.

Kaltinamųjų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtino ne tik V. Š. parodymai, bet ir navigacinės, telekomunikacijos įrangos, dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nepripažino savo kaltės ir savo elgesio kritiškai nevertino.  Asmuo anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, todėl kaltinamajam už padarytus nusikaltimus teismas paskyrė galutinę 12,5 tūkst. eurų dydžio baudą.

Skiriant bausmę D. Ž., kuris nepripažino nusikaltęs, atsižvelgta ir į tai, kad jis teistas užsienyje, dirba, yra baustas administracine tvarka. Jam skirta 17,5 tūkst. eurų dydžio baudą.

Taip pat iš kaltinamųjų nutarta konfiskuoti transporto priemonių vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vertę atitinkančią pinigų sumą – po 5 290 eurus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Su sugyventine gyvenęs 52 metų Gintautas Simutis namo negrįš ilgai. 10 metų jis turės kalėti, tai bus laikas apgalvoti gyvenimą ir nusikaltimą, dėl kurio vyras tapo žmogžudžiu.

Ko gero, šių metų kovo 2-oji turėjo būti panaši į visas kitas sugyventinių dienas. Pora drauge buvo jau daug metų, todėl teismas juos įvertino kaip šeimą.

Kaip neretai pasitaikydavo, apie pietus abu buvo jau gerokai įkaušę. Vyras buvo toks girtas, kad nebeprisiminė, dėl ko susikivirčijo su gyvenimo drauge. Tik pasakojo, kad kažko supykusi sugyventinė vožė jam antausį.

Tada jis tvėrė peilį ir suvarė jį savo moteriai į nugarą. Po to pakilo nuo stalo, ištraukė peilį ir išėjo iš namų. Kruviną peilį jis numetė lauko tualete ir išskubėjo į parduotuvę pirkti alkoholio.

Kai grįžo, rado sugyventinę negyvą sėdinčią kambaryje ant grindų.

Apie tai jis pranešė ne medikams ar policijai, o giminaitei.

Maždaug po valandos policininkai nustatė G.Simučiui 3,39 prom. girtumą. Mirusiosios kraujyje aptikta kiek mažiau – 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Istorija liūdna ir labai banali. Vyras pripažino kaltę, tiesa, jo atmintyje užsifiksavo tik vienas smūgis peiliu, o teismo medicinos ekspertai nustatė, kad moteris subadyta dviem smūgiais. Peilis perskrodė vidaus organus, nukentėjusioji mirė nuo vidinio kraujavimo.

Giminaičiai ją palaidojo ir nereikalavo, kad kaltininkas atlygintų jiems laidojimo išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai bylą išnagrinėjo greitai, o svarstydami bausmės skyrimo pagrindus pažymėjo, kad girtaujantis vyras nedirbo, baustas už administracinius nusižengimus, bet teistas nebuvo, nepaisant visko, charakterizuojamas teigiamai.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad teisėjai atsižvelgė į G.Simučio asmenybę, jo amžių ir visas kitas aplinkybes bei nusprendė, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Byloje asmuo kaltintas, kad prieš metus, sausio 31-osios naktį, apie 2.30 val., Gargždų parke kilus konfliktui su nukentėjusiuoju peiliu tris kartus dūrė jam į kūną ir sužalojo žastą, krūtinės ląstą ir pilvą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad, nors surinkti įrodymai patvirtina, jog vyras peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, vertinti šių kaltinamojo veiksmų kaip nusikaltimo negalėjo.

Teismas nustatė, kad būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius ir ateidamas į susitikimo vietą su savimi turėjo peilį, kuriuo dūrė su kaltinamuoju kartu buvusiam draugui į ranką. Tai pamatęs kaltinamasis nukentėjusiajam užlaužė ranką ir peilis iškrito ant žemės, po ko nukentėjusysis su draugu jį ėmė mušti, pargriovė ant žemės, dviese spardė ir daužė kumščiais. Kaip tik tuo metu kaltinamojo ranka užčiuopė ant žemės anksčiau nukritusį peilį, tad norėdamas apsiginti, paėmė jį ir sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis peiliu dūrė gindamasis, būtinosios ginties ribų neperžengė.

Teismas atkreipė dėmesį ir į paties nukentėjusiojo elgesį – patyręs sunkius kūno sužalojimus jis nepareiškė šioje byloje civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos atlyginimo ir visiškai nesidomėjo bylos procesu, nedalyvavo teismo posėdžiuose, niekam iš teisėsaugos pareigūnų nepranešė apie savo buvimo vietą ir tapo nepasiekiamas paties nurodytu telefonu, o jo draugas teismo posėdyje dalyvavo tik atvesdintas policijos pareigūnų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Vyras, pranešime įvardijamas kaip N. P., baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu bei fizinio skausmo sukėlimo.

Byloje nustatyta, kad N. P. 2021 metų rugpjūčio 19-osios naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įmetė stiklinį butelį su degiu skysčiu į nukentėjusiosios buto balkoną bei bandė jį padegti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių, mat tai pastebėjusi nukentėjusioji jam pasipriešino. Konflikto metu N. P. kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajai į galvą.

Kaltinamasis kaltę pripažino, anot vyro, įvykio metu jis buvo neblaivus ir eidamas pas nukentėjusiąją įsipylė į degtinės butelį dyzelino. Taip pasielgė dėl girtumo ir galbūt dėl pavydo, nes tuo metu pas nukentėjusiąją buvo grįžęs jos sutuoktinis. Pamatęs balkone nukentėjusiąją, vyras norėjo su ja pasikalbėti, bandė įlipti į balkoną, bet moteris jį nustūmė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad N. P. kaltė įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į tai, kad N. P. nevedęs, dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas N. P. paskyrė vienų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas N. P. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. nerengiant bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, N. P. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant vyrą šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

N. P., nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Kaip trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra, 25-erių uostamiesčio gyventojas teismo buvo pripažintas kaltu dėl psichotropinės medžiagos kontrabandos bei neteisėto jos disponavimo neturint tikslo jos platinti.

Bylos duomenimis, vaikinas pernai balandį internetu užsisakė ir atsisiuntė kiek daugiau nei 0,6 gramo kokaino. Siuntai pasiekus Lietuvą ji buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste, pradėta nustatinėti siuntos gavėjo tapatybę.

Anot prokuratūros, vaikinas teisme neigė, kad narkotikus jis siuntėsi pats, ir tvirtino, kad pranešimą apie gautą siuntą jis paėmė iš svetimos pašto dėžutės, norėdamas siuntą pasisavinti, nors ir nenutuokė, kas yra jos viduje.

„Teismas, nepatikėjęs tokia įvykių versija, jaunuolį pripažino kaltu ir skyrė jam 9 tūkst. eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė, o ikiteisminį tyrimą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų sausio mėnesį Panemunės kelio poste įprasta tvarka buvo patikrintas lengvąjį automobilį „Bentley Continental GT“ vairavęs Rusijos pilietis. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams vyras žodžiu nurodė gabenantis 75 litrus dyzelino ir 4120 eurų bei 1150 Rusijos rublių. Tokią pat gabenamų pinigų sumą jis nurodė ir Grynųjų pinigų deklaracijoje. Tyrimo duomenimis, pareigūnams atliekant asmens apžiūrą, vyras nemenkai sunerimo. Pasirodo, tam buvo priežastis – jo kišenėje buvo rasta dar 30 tūkst. eurų grynaisiais. Pastarieji nebuvo deklaruoti muitinėje teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistasis, dažnai darbo reikalais vykstantis į Rusiją, pareigūnams aiškino, jog nežinojo pinigų deklaravimo tvarkos, tačiau savo kaltę pripažino.

Tyrimą šioje byloje atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai, o jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Teisėsaugos pareigūnai primena, jog kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis į ją ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje. Užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą asmuo turi pateikti be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus leidžia efektyviau taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.