-
Seminarai apie renovaciją: kokių finansinių klausimų dažniausia kyla gyventojams? 4
Seminarus veda renovacijos ekspertai
Rugsėjo–spalio mėnesiais savivaldybėse vykstančius seminarus veda renovacijos ekspertai: ekonomistas, finansų ir ekonominių procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ekspertas; inžinierius praktikas, turintis didelę patirtį statybos procesų valdymo ir konsultavimo srityje, atsako į praktinius klausimus, susijusius su kasdiene renovacija. O teisinius klausimus aptaria Būsto rūmų teisininkas, patyręs daugiabučių namų valdymo, teisinių ginčų sprendimo, teisės aktų rengimo ir atstovavimo teismuose srityse.
Specialistai parengė dažniausiai užduodamų klausimų atmintinę, o jus supažindiname su dažniausiai užduodamais finansinis klausimais.
– Iki kada bus teikiama parama renovacijai?
– Tol, kol galios tai reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d.
– Mūsų name gyvena piktybiniai skolininkai ir todėl negauname banko finansavimo. Kaip spręsti šią problemą? Kokias gyventojų skolas vertina finansuotojas?
– Įvairiose savivaldybėse ši problema sprendžiama pagal konkrečią situaciją: kalbama individualiai su kiekvienu skolininku, aiškinamasi, kaip geriausiai sumažinti skolininkų skaičių. Kai kurios savivaldybės savo sprendimu padengia šias skolas.
Finansuotojas paprastai vertina tik skolas komunalinių paslaugų teikėjams. Kitos butų savininkų skolos (pvz., išperkamosios nuomos sutartys, kreditas būstui įsigyti ar kt. paskolos) nevertinamos. Todėl tie skolininkai kreditui gauti įtakos neturės.
– Ar galima gauti valstybės paramą, jeigu bute užregistruota įmonė?
– Jeigu name yra ekonominę ūkinę veiklą vykdančių savininkų, kuriems leidžiama suteikti lengvatinę paskolą, veiklos subjektas privalo pateikti projekto administratoriui deklaraciją apie vykdomą ūkinę-ekonominę veiklą. Pateikus deklaraciją ir joje nurodžius teisingą informaciją, ūkio subjektui teikiama valstybės parama.
– Ar teisės aktuose yra numatytas statybos kainos indeksavimas? Kas gali pakonsultuoti gyventojus apie galimas išlaidas, prieš priimant sprendimą dėl renovacijos?
– Ne. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad investicijos negali viršyti investicijų plane patvirtintinos sumos. Jei situacija rinkoje verčia padidinti minėtą sumą, kito būdo, kaip ivesticijų plano korekcija, nėra.
Gyventojus pakonsultuoti gali investicijų plano rengėjas. Jis atsako j klausimą, kiek maksimaliai kainuos numatomos įgyvendinti priemonės. Tik turėdami šią informaciją, gyventojai priima galutinį sprendimą.
Kviečia dalyvauti seminaruose
Pasitikrinti, ar jūsų gyvenvietėje artimiausiu metu yra numatomas seminaras, galite BETA interneto puslapyje www.betalt.lt.
-
Galimybių pasas: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus 1
Vis dėlto, tai padaryti pavyko ne visiems dėl kelių dažniausiai pasitaikančių atvejų. Duomenis iš E. sveikatos sistemos Galimybių pasui teikiantis Registrų centras pateikia atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie Galimybių pasą.
Kam galioja Galimybių pasas?
Galimybių paso algoritmas patvirtintas Vyriausybės nutarimu, apibrėžiančiu atvejus, kuomet asmenims gali būti taikomos švelnesnės karantino sąlygos.
Persirgimas – persirgę COVID-19 liga asmenys Galimybių pasą gali gauti tuo atveju, jei nuo ligos nustatymo dienos praėjo mažiau nei 180 dienų, o susirgimas patvirtintas teigiamu PGR ar antigeno testo rezultatu. Svarbu – persirgimo faktas turi būti užfiksuotas E. sveikatos sistemoje. Šią informaciją kiekvienas gali pasitikrinti prisijungus prie savo paciento paskyros portale esveikata.lt. Jeigu informacija apie persirgimą nėra užfiksuota, tuomet reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją
Vakcinacija – paskiepyti asmenys Galimybių pasą gali turėti:
– praėjus vienai savaitei po „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo
– praėjus keturioms savaitėms po „Johnson & Johnson“ vakcinos (skiepijama tik viena doze)
– praėjus keturioms savaitėms po „AstraZeneca“ vakcinos pirmosios dozės suleidimo, bet ne ilgiau nei 12 savaičių. Taip pat iškart po „AstraZeneca“ vakcinos antrosios dozės suleidimo.
Tyrimai – Galimybių pasą gali turėti asmenys, turintys ne anksčiau kaip prieš 24 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto PGR ar antigeno testo neigiamą rezultatą.
Asmenims iki šešiolikos metų Galimybių paso nereikia, švelnesnėmis karantino sąlygomis jie gali naudotis pateikę amžių įrodantį asmens tapatybės dokumentą
Kodėl Galimybių pasą reikia atnaujinti kas septynias dienas?
Galimybių pasas naudoja E. sveikatos sistemoje esančius duomenis. Siekiant, kad būtų tinkamai valdomos epidemiologinės rizikos, šie duomenys turi būti reguliariai atnaujinami. Praktikoje gali pasitaikyti tokių atvejų, kai paskiepyti ar persirgę asmenys suserga COVID-19 liga, tad jiems švelnesnės karantino sąlygos kurį laiką negali būti taikomos. Taigi Galimybių pasą savo išmaniajame įrenginyje išsisaugoję PDF formatu ar turintys popierinį variantą, šį dokumentą turėtų reguliariai (kas 7 dienas atnaujinti).
Jungiantis svetainėje gpasas.lt Galimybių pasas kaskart sugeneruojamas tuo metu E. sveikatos sistemoje esančiais duomenimis, tad yra aktualus.
E. sveikatoje yra išrašai apie gautą skiepą/persirgimą, tačiau negaliu gauti savo Galimybių paso. Kodėl?
Jeigu asmuo savo paciento paskyroje mato, kad yra išrašai apie persirgimą arba skiepą nuo COVID-19 ligos, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį ar praėjo pakankamai laiko pagal nustatytą algoritmą, t.y. ar asmuo jau gali būti laikomas turintis pakankamą imunitetą ir jam gali būti leidžiamos kontaktinės veiklos.
Duomenų tikslumas E. sveikatos sistemoje yra kritiškai svarbus, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ar visi medicininiai įrašai yra korektiški, pavyzdžiui, diagnozėje įrašyta COVID-19 liga, tiksliai nurodytos vakcinos. Pastebėjus netikslumų ar kilus klausimų, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jeigu vis dėlto manoma, kad visi duomenys yra užfiksuoti teisingai, tačiau Galimybių paso vis tiek nepavyksta gauti, galima kreiptis į Registrų centro konsultantus telefonu +370 5 236 4577 arba el. paštu e.sveikata@registrucentras.lt.
-
G. Paluckas apie „valstiečių“ klausimus A. Dulkiui: viešųjų ryšių performansas 5
Jo teigimu, šiame susitikime klausimai buvo užduodami ne siekiant konstruktyviai spręsti problemas, bet norinti pasirodyti viešumoje ir tęsti dar ankstesnę Seimo kadenciją prasidėjusį konservatorių ir „valstiečių“ konfliktą.
„Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus. Ir šiuo atveju matydamas įrašus ir išrašus, diskusijas ir epitetus, kurie buvo ten sakomi, manau, kad tai yra viešųjų ryšių performansas nei noras kažką išsiaiškinti ar nuspręsti. Mes tokiuose žanruose stengiamės nedalyvauti“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.
Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus.
„Mes stengiamės išvengti eilinės kaktomušos tarp konservatorių ir valstiečių, nes matome, kad tos diskusijos yra nekonstruktyvios, persmelktos anksčiau susiformulavusių santykių asmeniškumų ir nuoskaudų“, – pridūrė jis.
Nepaisant išsakytos kritikos atsakymų iš A. Dulkio reikalavusiems „valstiečiams“, socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad jo vedamos partijos frakcija ministrui klausimų taip pat turi ir artimiausiu metu juos ketina pateikti.
„Mes esame paruošę savo klausimus, kuriuos nustatyta tvarka pateiksime ministrui ir palauksime atsakymų“, – sakė jis, pažymėdamas, kad socialdemokratams nerimą kelia vakcinavimo procesas. Su tuo susijusius klausimus ketvirtadienį A. Dulkiui uždavė ir „valstiečiai“.
„Mums nerimą kelia vakcinavimo procesas: tiek planavimas, tiek pasiruošimas, tiek įgyvendinimas“, – sakė G. Paluckas.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pakvietė sveikatos apsaugos ministrą pakalbėti apie koronaviruso pandemijos valdymą bei iššūkius, kylančius skiepijant nuo COVID-19.
Mėginimas pratęsti D. Žalimo kadenciją
Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas sako, kad valdantieji buvo suinteresuoti, jog KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija būtų pratęsta.
„Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis, kas ką turi teikti ir kodėl teikia nesuderintą, bei mėginimai parodyti prezidentui savo vietą, nes vakar balsavimo rezultatai parodė, kad tik per plauką prezidento siūlyta kandidatūra praėjo. Vadinasi, tas balsavimas iš valdančiosios koalicijos buvo labai nestiprus. Taip, kad tas raumenų demonstravimas politikoje yra normalus ir įprastas dalykas, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad kompetentingai stiprūs Konstitucijos specialistai dirbs KT. Dėl pono Kabišaičio yra visų aplinkybių derinys, kodėl jo kandidatūra Seime nebuvo palaikyta nei iš opozicijos, nei iš pozicijos“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis.
Pasak jo, Seimo nariams taip pat svarbu, kokios pasaulėžiūros teisėjas ateis į KT teismą.
„KT yra vertinami ne tik profesiniai, teisiniai kandidatų aspektai, bet ir pasaulėžiūriniai aspektai. Kiek asmuo savyje turi to tradicionalizmo, konservatyvumo, o gal demokratinio liberalizmo ir panašių dalykų. Labai dažnai KT nagrinėjant bylas pasisakoma ne tik dėl Konstitucijos raidės, bet ir dvasios. Pavyzdžiui, kalbant apie šeimos sampratą. Tai tos interpretacijos labai dažnai priklauso nuo KT pasaulėžiūrinės sudėties. Dėl šios priežasties ir vyksta didieji politiniai stumdymaisi, norint matyti didesnę persvarą vienokių ar kitokių pažiūrų teisėjų“, – sakė LSDP lyderis G. Paluckas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
Tuo metu pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Vytautas Landsbergis, O. Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.
To paties galėtų reikalauti ir A. Paulauskas
G. Paluckas, komentuodamas Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse kilusią diskusiją dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio statuso, teigia, kad profesoriaus prilyginimas valstybės vadovui turėtų pasekmių. Pasak jo, V. Landsbergiui suteikus prezidento statusą, to paties galėtų reikalauti ir Artūras Paulauskas, kuris ėjo laikinojo prezidento pareigas, kai iš valstybės vadovo pareigų buvo pašalintas šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Rolandas Paksas.
Socialdemokratas sako esąs įsitikinęs, kad Seimo rezoliucijos ar deklaracijos, kuriose minimas V. Landsbergis kaip faktinis valstybės vadovas, gali sukelti tokių pasekmių.
„Bet kokios Seimo deklaracijos ar panašaus pobūdžio dokumentai sukelia ir tam tikrų teisinių pasekmių. Todėl dokumentai, kur yra paminima, jog ponas Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas – tai iš esmės yra pirmas ar antras žingsnis tam tikro prezidentinio statuso link su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas, pažymėdamas, kad, jo požiūriu, tai nebūtų teisinga.
Deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu.
„Tai nebūtų teisinga, nes nepaisant to, kad ponas Landsbergis ir buvo faktiškai valstybės vadovas ir atliko tas pareigas, tačiau, deja, tuo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, jog ponas Landsbergis nebuvo prezidentu. Nes jei mes tokią traktuotę pradėsime plėsti – tuomet ir ponas Paulauskas buvo prezidentu ar faktiniu valstybės vadovu nušalinus poną Paksą“, – sakė socialdemokratas.
Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažų diskusijų Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.