Jį bus galima laikyti internetu nuo 8 iki 20 val.

„Europos egzaminą“ sudaro 10 klausimų. Jie pateikiami su atsakymų variantais, kuriuos reikia pasirinkti per kuo trumpesnį laiką.

Maksimalus laikas atsakymui pasirinkti – 1 minutė.

Dalyvauti egzamine gali visi norintieji.

Kiekvienas „Europos egzamino“ dalyvis, egzamino dieną pateikęs atsakymus į visus egzamino klausimus, gaus asmeninį kvietimą į virtualų tik „Europos egzamino“ dalyviams skirtą „MEMŲrandomą su Paul de Miko“.

Trys mokyklos, masiškiausiai sudalyvavusios „Europos egzamine“, bus apdovanotos stalo žaidimais „Eureka“.

Neapgalvojo niuansų

SDK sistema veikia nuo praėjusių metų gegužės, bet neaiškumų dėl jos gausu. Pagal atsakingų institucijų sumanymą, gyventojai ir įmonės, įgydami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio teritorijoje, privalo kreiptis į įmonę „Regitra“ ir gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo negalima parduoti ar registruoti transporto priemonės. Važiuojant automobiliu be kodo numatyta administracinė atsakomybė ir piniginės baudos iki 600 eurų.

Atliekant pirkimo ir pardavimo sandorius su Lietuvoje jau eksploatuojamomis transporto priemonėmis, problemų kyla retai, nes kiekvienam mūsų šalyje registruotam automobiliui SDK suteikiamas automatiškai. Tačiau jei transporto priemonė atkeliauja iš užsienio, su painiava susiduria ne tik privatūs pirkėjai, bet ir įmonės. Neaiškumų kyla netgi teisininkams, kurie įstatymus išmano kur kas geriau nei eiliniai piliečiai.

Apimtis: vien 2021-ai­siais bu­vo iš­duo­ta per mi­li­jo­nas ko­dų. / „Regitros“ nuo­tr.

Neseniai apie SDK išdavimo spragas prakalbo tarpininkavimu parduodant automobilius užsiimančios įmonės. Jos tikina, kad, įvedant SDK, nebuvo pagalvota apie jų veiklos specifiką. Teisininkų nuomone, tai ne vienintelis neapgalvotas niuansas. Kai kurios spragos kelia riziką nepasiekti svarbiausio SDK įvedimo tikslo – nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir savininkus.

Eina kryžiaus kelius

Tarpininkavimo veiklą parduodant fizinių ir juridinių asmenų transporto priemones vykdančio BRC autocentro pardavimų vadovo Vaido Sarapino teigimu, kai parduodamo automobilio savininkas yra užsienio pilietis arba įmonė, norint gauti SDK tokiam per tarpininkus parduodamam automobiliui reiškia nueiti kryžiaus kelius.

Pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės.

„Teoriškai, norint gauti SDK, tarpininkaujančiai įmonei pakanka turėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, pvz., tarpininkavimo sutartį. Bent jau tokį atsakymą esame gavę iš atsakingų institucijų. Tačiau praktiškai tai neįmanoma, nes, pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje, tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės“, – aiškino V.Sarapinas.

Jo žodžiais, atrodo, kad šiuo metu veikiančios nuostatos orientuotos į tai, kad SDK išduodamas tik sudarius sandorius, o tai netinka tarpininkavimo veiklai, nes pats tarpininkas automobilio neperka, jis yra tik jungiamoji grandis tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Vaidas Sarapinas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įmonės „Regitra“ interneto svetainėje rašoma, kad pirmasis užsienyje įgyto automobilio nuosavybės pasikeitimo deklaravimo ir įregistravimo proceso etapas yra sandorio sudarymas, kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Paskui Lietuvos gyventojas, dar prieš įvežant automobilį į mūsų šalį, turi kreiptis į „Regitrą“, deklaruoti įgijimą ir pirmą kartą gauti SDK. Apie tai, kaip procesas turėtų atrodyti tarpininkavimo atveju, informacija išvis nepateikiama.

Nepanaudoto kodo rizika

Pasak advokatų kontoros „AAA Law“ partnerio Jono Sakalausko, SDK tikslas yra lyg ir aiškus. Tačiau koją kiša aiškiai neapibrėžti reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkavimo veikla užsiimančios įmonės.

Kitas aspektas, kuris, jo nuomone, neapgalvotas – SDK išregistravimas pasikeitus aplinkybėms ir automobilio Lietuvoje nepardavus. Tokia prievolė šiuo metu nėra tiesiogiai nurodoma, tačiau, atsižvelgiant į SDK paskirtį, registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas gali nebūti išlaikytas. Tai nutiktų tuo atveju, jei automobilio savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie neparduotos transporto priemonės susigrąžinimą.

„Kadangi SDK yra išduodamas transporto priemonės nuosavybės teisės turėtojo vardu, kyla rizika, kad užsienio subjektas (savininkas) neįvykdys jam tenkančių pareigų, kai transporto priemonė Lietuvoje visgi neparduodama. Savininkas gali prarasti suinteresuotumą ją pardavinėti ilgiau, taip pat – pakartotinai rūpintis įgaliojimo suteikimu dėl kodo išregistravimo“, – aiškino J.Sakalauskas.

Jonas Sakalauskas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Esant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje.

Pasak jo, vienas SDK tikslų – transporto priemonių registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas, galimybė atsekti visus transporto priemonės savininkus ir jos kelią iki paskutinio pirkėjo. Tačiau jei transporto priemonės savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie transporto priemonės susigrąžinimą, šis tikslas nebus pasiektas iki galo.

Teisininkui taip pat kyla klausimas, kaip būtų sprendžiama painesnė situacija: jei transporto priemonė, kuriai užsienio valstybės subjekto vardu buvo suteiktas SDK, būtų neparduota Lietuvoje ir išvežta į kitą užsienio valstybę, o šioje pasikeitus savininkui, vėl patektų į Lietuvos teritoriją parduoti.

„Panašu, kad egzistuojant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas paskiausias teisėtai užsienyje asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje“, – darė prielaidą advokatas.

Trūksta konkretumo

J.Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad pareiga turėti automobiliui priskirtą kodą galioja jau įvežimo į Lietuvos teritoriją metu. Taip pat reikalaujama kodą nurodyti interneto skelbimuose dar tik siūlant pirkti užsienyje esantį automobilį. Tad tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės privalo tiksliai žinoti, kokios transporto priemonės juos pasieks ir kada, bei laiku kreiptis dėl SDK gavimo.

Operatyviausias būdas užtikrinti šios pareigos įvykdymą yra tinkamų įgaliojimų gavimas, kad savininko vardu būtų galima kreiptis dėl kodo išdavimo.

Sankcijos: va­ži­nė­jant au­to­mo­bi­liu be ko­do nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir pi­ni­gi­nė bau­da iki 600 eu­rų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kalbant apie įgaliojimus yra neaiškūs reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkas. Pavyzdžiui, neaišku, ar jis kiekvienu atveju, atlikdamas transporto priemonės savininko deklaravimą jo vardu, privalo turėti atskirą įgaliojimą, ar tai gali atlikti vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostata, numatančia, kad prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus“, – svarstė advokatas.

Jo teigimu, prieš priimant įstatymus, reikėtų stebėti planuojamus teisės aktų pokyčius, galinčius turėti neigiamos įtakos suinteresuoto verslo veiklai. Esant galimybei įmonėms derėtų išsakyti nuomonę dar vykstant svarstymo procesui, kadangi valdžios institucijos, realiai nevykdydamos verslo veiklos, iš anksto gali nenumatyti visų rizikų.

Komentuodamas situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrę tarpininkavimo veiklą vykdantys verslai, jis akcentavo, kad, susiduriant su probleminėmis situacijomis, rekomenduojama raštu kreiptis į atsakingas institucijas dėl konsultacijų suteikimo. Taip pat prašyti įstaigos atsižvelgti į siūlomus situacijos sprendimo variantus, o įstaigos ar valstybės institucijos savo ruožtu turėtų imtis aktyvių veiksmų tokioms problemoms spręsti.

Pasak BRC autocentro atstovo, sprendimų dėl SDK gali būti ne vienas. Pavyzdžiui, galimybė tarpininkavimo veiklą vykdančioms įmonėms gauti laikiną SDK, nesudarant jokio sandorio. Kitas galimas variantas – atskiras registras automobiliams, įsigyjamiems iš užsienio per tarpininkus. Tai padėtų automobilio savininko deklaravimo procesą išlaikyti skaidrų ir aiškų, neliktų vietos teisės aktų interpretacijoms. Taip sumažėtų našta tiek automobilio savininkui, tiek tarpininkui.

„Absurdiška situacija, kad reikia ir lauke tikrinti. Visą laiką kalbėta, kad lauke bus galima dirbti ir be galimybių paso, o tai apsunkina, dėl to, kad lauke gali žmogus papildomai prisėsti. Nėra aiškios zonos, paprasčiausiai padavėjas gali ir nepastebėti, kad nauji klientai prisėdo ir juos reikia vėl iš naujo tikrinti“, – sakė „Amber Food Group“ vadovas Gediminas Balnis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad galima dirbti tik su galimybių pasu arba be jo. „Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais“, – aiškino NVSC Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais.

Pusė tūkstančio įmonių pasirinko aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus. Vieną kartą pasirinkus, keisti sprendimo negalima. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supranta, kad verslui gali kilti nesklandumų.

„Kadangi tai yra naujas dalykas ir yra įvairių žmonių, kurie gali piktintis, ir kurie ne, bet yra programėlės, kurias galima atsisiųsti, pavyzdžiui, kalbant apie galimybių pasą, tai tikrai net į telefoną galima atsisiųsti tikrinimo programėlę ir savo galimybių pasą“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Verslas sako, kad žmonės pasimeta, kodėl pasiskiepiję negali sėdėti restorane, arba ateina ne visi turintys galimybių pasą ir nesupranta, kodėl negali sėdėti lauke. „Toks labai neišdirbtas... Mes labiausiai prašėme, kad visiems kartu apribotų arba tada jau, kad negalvotų tie, kurie iš viso nėra dirbę restorane, teoriškai sėdėdami kabinete, nuleisti kažkokią normą nepasitarus, tai taip ir gaunasi“, – teigė G. Balnis.

Be to, kad nėra patogu tikrinti galimybių pasus, visa tai verslui kainuos ir papildomų kaštų. Pavyzdžiui, prekybos sektoriui, kur reikia sutikrinti tūkstančius žmonių, – kyla konfliktų.

„Žinau, kad ir saugos tarnybos ruošiasi, ir ieško papildomų žmonių, nes ypatingai prekybos sektoriuje, kur šimtai tūkstančių žmonių apsilanko per dieną, be automatizacijos procesų, be abejonės, reikės ir papildomų žmogiškųjų išteklių“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Po mėnesio verslai galės dirbti tik su galimybių pasu. SAM sako, kad gali iki to laiko sulauks pasiūlymų, kaip dirbti paprasčiau, o dabar reikia saugoti sveikatos sistemą ir visą visuomenę.

„Kad nebūtų tokio dalyko, kad esant visiškai blogai situacijai galėtumėme kalbėti apie kažkokį sugriežtinimą“, – tarstelėjo SAM viceministrė.

„Bet vėlgi, kai kyla klausimas, ar iš viso nedirbti, ar dirbti su tam tikrais apribojimais, tai verslo pasirinkimas yra dirbti, kad ir su apribojimais. Dėl to reikia abipusio supratimo ir tarpusavio pagarbos. Tiek tarp klientų, tiek tarp darbuotojų ir verslų“, – įžvalgomis dalijosi Verslo konfederacijos prezidentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, galimybių pasą elektroniniu būdu jau išsiėmė apie 850 tūkst. žmonių. Tiems, kam sunkiau jį išsiimti elektroniniu būdu, netrukus padės mobiliosios komandos.

„Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra „Registrų centro“ padalinių. Kaip žinote, kalbame su Lietuvos paštu, verslais“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Taip pat svarstoma, kad galimybių pasą išsiimti būtų galima vaistinėse ar gydymo įstaigose.

Ji nurodė, kad piliečiai gali telefonu ar internetu atsiųsti klausimų šiai transliacijai, dar vadinamai „tiesiogine linija“.

Manoma, kad per šių metų klausimų ir atsakymų sesiją daugiausia dėmesio bus skiriama rugsėjo 19 d. šalyje vyksiantiems parlamento rinkimams.

Kasmet per radiją ir televiziją transliuojama sesija sutraukdavo gausią auditoriją, tačiau pernai V. Putinas dėl didėjančio pasipriešinimo nusprendė ją atšaukti.

2019 m. jis praleido keturias valandas atsakinėdamas į 80 klausimų. Tuomet, be kita ko, jam pateikta kritikos dėl mažėjančio pajamų lygio ir problemų šalies sveikatos priežiūros sistemoje.

Apklausos rodo, kad ir šiemet visuomenėje gausu nepasitenkinimo prieš artėjančius rinkimus.

Pandemija nenutraukė

„Putvinskio gatvės dienos ašis – kaimyniškų ir bendruomeninių ryšių skatinimas, nuoširdžiam pokalbiui sukviečiant įvairias miesto bendruomenes. Visą dieną vykstančiame renginyje sau įdomaus turinio atranda kiekvienas“, – sakė KMN Viešųjų ryšių koordinatorė Agnė Smolienė.

Kasmetis V.Putvinskio gatvės dienos festivalis  vyksta tiek Kauno gimtadienio, tiek Europoje minimos Kaimynų dienos kontekste.

„Kasmet datai ir šventei palankiam laikui kintant, „migruoja“ ir Putvinskio gatvės diena, kuri taip tik sustiprina savo, kaip bendruomenę įtraukiančios, veiklos tikslą. Kartu Putvinskio gatvės dienos veiklos atviros visiems, todėl mieste šurmuliuojant kitiems renginiams, tikimės pritraukti ir tų lankytojų, kurie V. Putvinskio gatvę pažįsta mažiau“, – kalbėjo A.Smolienė.

Anot jos, nepaisant įvairių aplinkybių, lietaus ar pandemijos tradicija švęsti kaimynystę nė karto nebuvo nutrūkusi.

„Galima sakyti, kad per keturis metus susiformavo tam tikra Putvinskio gatvės dienos bendruomenė, kuri šią datą į savo kalendorių įtraukia iš anksto: tai ir mūsų kaimynai, ir kiekvienais metais besilankančios šeimos, ir kaimynystėje įsikūrę partneriai, tokie kaip Nacionalinis M. K. Čiurliono dailės muziejus“, – vardijo KMN atstovė.

Išsaugojo daugybę prisiminimų

V.Putvinskio g. – išskirtinė. Šiemet renginio organizatoriai visus pakvietė įsitraukti į žaidimą, kuris padėtų daugiau sužinoti apie gatvę, jos praeitį ir kitas su ja susijusias įdomybes.

„Pradėję organizuoti Putvinskio gatvės dieną supratome, kad istorijos, susijusios su šioje ypatingoje gatvėje gyvenusiomis asmenybėmis, įspūdingos architektūros pastatais, čia veikusiomis įstaigomis ar legendinėmis pramogų vietomis, dar greitai nepasibaigs“, – kalbėjo A. Smolienė.

Praėjusiais metais KMN šiai dienai organizavo istorijų rinkimo akciją, ir buvo nustebinti laiškų, nuotraukų, įvairiausių pasakojimų gausa, kurie suplaukė iš amžininkų. 

„Išsaugojome prisiminimus kauniečių, kurie lankė lopšelį-darželį Kauno menininkų namų pastate, žaisdavo futbolą aikštėje prie M. K. Čiurlionio muziejaus, čiuožinėdavo ant išlieto ledo prie funikulieriaus ar vakarodavo pankų pamėgtoje kavinėje. Kažkada tai buvo gatvė, kurioje vešėjo vynuogynai, šaligatviais kursavo diplomatai, o sovietmečiu talpino Kauno bohemos dvasią“, – į istoriją leidosi pašnekovė.

Laiptai į buvusią gamyklą

Grįžtant prie šeštadieniui paruošto žaidimo kauniečiams ir miesto svečiams, KMN atstovės nuomone, lengviausiai įveikiamos užduotys, reikalaujančios smalsumo ir atidaus žvilgsnio.

„Tai klausimai, kuriuose žaidimo dalyvių prašoma pastebėti tam tikras architektūrines detales, užrašus, numerius, suskaičiuoti pasikartojančius objektus: pavyzdžiui, surasti menininko Morfai kurtus modernistinius inkilėlius paukščiams, nufotografuoti krepšinio lankus, pastebėti lenktas langų formas ar išskirtinius balkonus. Taip pat daugeliui patinka užduotys, kurias atliekant galima improvizuoti: ką nors suvaidinti, kokia nors poza įsiamžinti ar savo žodžiais užbaigti sakinį“, – vardijo A. Smolienė.

Tačiau netrūko ir specifinių žinių reikalavusių klausimų. Pavyzdžiui, kuriame V. Putvinskio gatvės name gyveno menininkė Domicelė Tarabildienė, į Lietuvos dailės istoriją įėjusi kaip pirmoji Nepriklausomybės laikotarpio skulptorė moteris. ar kaip laiptus, vedančius į buvusią radiotechnikos gamyklą, vadino jos darbuotojai.

Raskite namą, kuris žymus ne tik spalvingumu, bet ir savo kėdėmis ant stogo. Kokį laiką rodo žymiausias V. Putvinskio gatvėje esantis sustojęs laikrodis?  Kuris namas gatvėje turi du numerius? O gal jau anksčiau esate pastebėję namą, kurio fragmentuose pakėlę galvą pamatytume saulėgrąžą?

Užsukusieji į V.Putvinskio g.  sulaukė ir siūlymo išlaisvinti fantaziją ir leistis į svajonių gatvės kūrimą.

„Miestai sparčiai keičiasi ir ne visada taip, kaip patinka juose gyvenančioms bendruomenėms. Tačiau mes išmokstame prisitaikyti prie šios kaitos ir retai kada susimąstome: o kas būtų, jei? Po pasivaikščiojimo V. Putvinskio gatve ir susipažinus su jos istorija, architektūra ir šiuolaikybės ženklais, kviečiame žmones susigrąžinti artimos aplinkos kūrimo galią ir pasvajoti, kokia galėtų būti jų svajonių gatvė. Tai tik žaidimas, bet, manau, kartu ir produktyvios diskusijos pradžia rūpinantis savo miesto gerove“, – vertino A. Smolienė.

„Lyginant su rugsėjo mėnesio biudžeto projektu, Aplinkos ministerijos biudžeto projektas, kuris patvirtintas gruodį, buvo papildytas 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui. Pusė iš tų pinigų yra skiriama AAD. AAD šiuo metu dirba virš 500 darbuotojų, virš 2,2 tūkst. darbuotojų – Aplinkos ministerijoje.

Tikrai neproporcingai didesnė dalis finansų yra skiriama (AAD – ELTA), ir įstaiga tikrai neparalyžiuojama. Tai bus vienintelė įstaiga, kurioje atsiras papildomi etatai dėl to, kad kontrolės funkcijos konsoliduojamos“, – teigė S. Gentvilas.

„Bus vieno langelio principas, kurį jūs inicijavote praėjusiose kadencijoje, už tai tuomet taip pat balsavau ir tęsiu jūsų darbą konsoliduoti tai vienoje įstaigoje“, – pridūrė jis.

S. Gentvilas pabrėžė, kad didesnis dėmesys į AAD veiklą atkreiptas dėl gaunamų skundų.

Mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai.

„Kalbant apie konfliktą (su AAD – ELTA), mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai. Kodėl gali atrodyti, kad neproporcingas dėmesys skiriamas AAD, – mes esame gavę 8 skundus dėl departamento veiklos, 4 iš jų esame gavę direktorės atžvilgiu. Dėl kitų įstaigų nesame gavę“, – tikino ministras.

Vertindamas konflikto su O. Vėbriene priežastis, S. Gentvilas pažymėjo, kad Būtingės avarijos atveju vienam iš AAD inspektorių buvo taikomos pernelyg griežtos nuobaudos.

„Antrasis dalykas, kuris nesusiklostė, tai santykis su Būtingės avarija. O. Vėbrienė apie tai informavo mane asmeniškai. (...) Šioks toks nesusipratimas buvo, nes paklausus eilinio inspektoriaus, mano manymu, neproporcingos priemonės prieš jį buvo taikomos“, – teigė jis.

„Bandau įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis reaguotų į vieną pavaldžios įstaigos vadovę, jei ji žmogų, kuris informavo vieną iš Ekstremalių situacijų komisijos narį, pašalintų iš pareigų“, – svarstė S. Gentvilas.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė prašė ministro patikslinti, kas įvyko pokalbio su O. Vėbriene metu.

„Turiu esminį klausimą apie tai, kas vyko tarp jūsų ir O. Vėbrienės tame garsiajame pokalbyje, kuris iš tiesų skamba labai skandalingai, kada ji pasakojo, jog jūs išsikvietėte valstybės pareigūną ir tiesiog nurodinėjote, kad tas asmuo neturi teisės prokuratūrai perduoti informacijos?“ – klausė ji.

Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš.

Atsakydamas S. Gentvilas teigė, kad minėtas pokalbis pernelyg politizuotas, bei neigė prašęs AAD vadovės atsiimti skundą, pateiktą prokuratūrai.

„Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš. Bet aš tame pokalbyje neprašiau atsiiminėti skundų iš prokuratūros, o sakiau, kad mes, kaip institucijos, turime dirbti kolektyviai, turime per mažai resursų, kad mūsų teisininkai vienas prieš kitą kovotų ministerijos viduje.

Ir kai ateina naujas traktavimas ir trūksta teisės aktų, mes turime įsivardinti spragas. Dabar tai pateikiama kaip sensacija, kad S. Gentvilas darė spaudimą institucijai, – aš visiškai nesutinku su tuo traktavimu ir šitame įžvelgiu per daug politikos“, – teigė jis.

LVŽS kiek anksčiau susitiko su AAD vadove Olga Vėbriene, su kuria, kaip skelbiama frakcijos pranešime, buvo kalbėtasi „apie kritinę padėtį, susidariusią aplinkos apsaugos sistemoje“.

„Ji atvirai prakalbo apie patiriamą spaudimą ir sunkiai paaiškinamus politinius sprendimus, politikų skambučius, įspėjimus nepranešti teisėsaugai apie tarnybos metu pastebėtas galimai nusikalstamas veiklas, planuojamas AAD pertvarkas ir drastiškus etatų mažinimus, kurie lems, kad daugelis darbuotojų praras darbą ir pajamas, nukentės aplinkosaugos kokybė“, – rašo LVŽS.

Frakcijos išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad „aplinkos ministro S. Gentvilo veiksmus sunku suprasti, jų negali paaiškinti viešuoju interesu, pasigendama aiškaus siekio užtikrinti skaidrią ir nuo interesų grupių nepriklausomą aplinkos apsaugos sistemą“.

Netrukus po susitikimo su O. Vėbriene LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą dėl aplinkos ministro S. Gentvilo galimai neteisėtų veiksmų.

„Masinio vakcinavimo iššūkiai šią savaitę buvo pagrindinė mano pokalbių su didžiausių Lietuvos miestų merais tema. Pozityviai nuteikia jų tvirtas pasiryžimas artimiausiu metu didinti vakcinavimo apimtis net tris penkis kartus bei visais būdais ieškoti galimybių užtikrinti fizinių vakcinavimo vietų ir žmogiškųjų išteklių valdymą“, – skelbiama šalies vadovo feisbuko paskyroje.

Pasak jo, visiems merams nerimą kelia aiškios bendros skiepijamų asmenų registravimo sistemos nebuvimas.

„Kyla ir operatyvinių klausimų, kaip registruoti žmones, kaip skaitmeniniu būdu užtikrinti, kad skiepijami asmenys būtų iš atitinkamo prioriteto grupių, kaip kontroliuoti skaidrų ir tinkamą vakcinų panaudojimą. Piliečiai suinteresuoti kuo greičiau gauti informaciją apie galimybes skiepytis ir vakcinos patikimumą bei saugumą. Sveikintina, kad kai kurie miestai šias problemas ima spręsti lokaliai. Vis dėlto sistemingam pasirengimui masiškai vakcinuoti piliečius būtinas centralizuotas požiūris“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Prezidento teigimu, turime stiprias ir aktyvias bendruomenes, kūrybingus ir talentingus žmones, kurie turi būti įvertinti ir įgalinti veikti.

„Užsienio šalių patirtis liudija, kad bendruomenės gali tapti svarbiais partneriais, edukuojant gyventojus COVID-19 vakcinacijos klausimais, informuojant apie pasiskiepijimo galimybes, skiepijimo naudą, atsakant į aktualiausius gyventojų klausimus. Bendruomenės yra neišnaudota galimybė įgyvendinant masinį vakcinavimą“, – teigė prezidentas.