Mašiną paliko autoservise

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismas oficialiai pranešė, kad jo nutartį patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas.

Abu teismai atmetė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą bausti moterį, kurios automobilis greičio matuokliu užfiksuotas kelyje Klaipėda–Liepoja važiuojantis 128 kilometrų per valandą greičiu.

Toje vietoje leistinas greitis – viso labo 70 kilometrų per valandą.

Matuoklio parodymai tapo pagrindu skirti automobilio savininkei 500 eurų baudą ir trims mėnesiams atimti teisę vairuoti.

Nesutikusi su šia nuobauda moteris apskundė ją Klaipėdos apylinkės teismui ir nurodė, kad užfiksuoto pažeidimo išvakarėse mašiną paliko remontuoti automobilių servise. Jį atgavo tik po trijų dienų.

Kažkam davė automobilį?

Šias aplinkybes moteris patvirtino teismui pateikdama tris dokumentus: automobilio remonto užsakymo paraišką, išrašytą sąskaitą faktūrą bei grynųjų pinigų priėmimo aktą.

Į teismo posėdį atvyko ir serviso savininkas. Jis liudijo policijos nubaustos moters naudai ir papasakojo įdomią istoriją.

Esą mašina, kuria buvo viršytas greitis, minimu laiku tikrai buvo palikta remontuoti.

Savininkė ją atgavo po trijų dienų, tai yra praėjus dienai po užfiksuoto pažeidimo.

Serviso savininkas tikino, kad svetima, klientei priklausančia mašina leido pasinaudoti nežinia kam.

Pasak šio liudytojo, servisas tuo metu neturėjo pakaitinio automobilio ir suremontuotą klientės mašiną davė nuvažiuoti į oro uostą kažkokiai užsienietei, kurios asmens duomenų negalėjo pateikti.

Kas yra ta šitaip smarkiai greitį viršijusi užsienietė, teismui nepavyko sužinoti.

Kodėl serviso savininkas nepateikė jokio dokumento, kuriuo būtų užfiksuotas klientės automobilio perdavimas kitam asmeniui, taip pat neaišku.

Nenurodoma, ar teismas tokio dokumento prašė.

Atsikratė nuobaudos

Oficialiai pranešama, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

O praktika yra tokia, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Čia klausimų daugiau negu atsakymų.

Abejonės paneigiamos arba patvirtinamos ištyrus proceso metu surinktus įrodymus.

Policininkai nesutiko su tokia neįtikėtina įvykių versija ir teismo nutarimą apskundė.

Tačiau, kaip tai dažniausiai būna, Klaipėdos apygardos teismas palaikė žemesnės instancijos teisėjų poziciją ir skundą atmetė, o apylinkės teismo nutarimą paliko galioti.

Juo moteris nuo administracinės atsakomybės atleista.

Motyvas – automobilis tuo metu nebuvo jos žinioje, o pažeidimą padarė kitas, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo.

Šis sprendimas neskundžiamas. Taigi policija pralaimėjo bylą.

Nors pažeidimas buvo neabejotinai užfiksuotas, kaltininkas išsisuko nuo bausmės, nenustačius, kas jis toks yra.

Į klausimus neatsakyta

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, kad policijai kasmet tenka nubausti kelis tūkstančius greitį viršijusių vairuotojų ir patikino, kad apie trečdalis jų nesutinka su policijos nutartimi.

Nemaža jų dalis bando įtikinti, kad nusižengimą įvykdė ne jie, o koks nors artimas asmuo, kuriam transporto priemonė buvo paskolinta.

Kadangi savininkas turi nurodyti, kam skolino mašiną, būna atvejų, kai pasakomi užsienyje gyvenančio artimo asmens duomenys.

Kai žinia apie paskirtą nuobaudą pasiekia šiuos asmenis, dalis emigrantų nesigilina ir sumoka baudą.

Tačiau dalis jų vis dėlto bando aiškintis, kas jiems "pakišo kiaulę". Kartais paaiškėja labai negražūs, ilgam giminaičius ar kaimynus supykdantys dalykai.

M. Džermeika / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jeigu automobilio savininkas nenurodo, kas pažeidė taisykles, nuobaudą gauna pats.

Pastaruoju metu jos išrašomos automatiškai, pareigūnams nereikia imtis kiekvienos atskiros bylos.

"Nors nežinau konkrečios bylos aplinkybių, neabejoju, kad kolegos skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, nes nepatikėjo baudžiamos moters versija apie serviso darbuotojų savivalę. Kas gali patikėti tokia pasaka? Kodėl teismas neišreikalavo dokumentų, kuriais remdamasis servisas suteikė jam nepriklausantį automobilį nežinia kam? Kodėl dokumentuose neužfiksuota, kokiu pagrindu tai padaryta? Užkliūna labai daug šios istorijos detalių. Čia klausimų daugiau negu atsakymų. Apie juos galvodami galime tik spėlioti, kodėl taip pasielgta", – svarstė M. Džermeika.

Anot Klaipėdos mero, su ministru sutarta, kad jau šiomis dienomis bendrovė „Lietuvos Geležinkeliai“ (LTG) pasirašys derindami Klaipėdos miesto bendrąjį planą.

„Tai labai svarbus sprendimas, leisiantis Savivaldybei pereiti į kitą, baigiamąjį, bendrojo plano derinimo etapą ir sparčiai judėti pirmyn šio išskirtinės svarbos miesto plėtrai dokumento tvirtinimo link. Tik bendras veikimas drauge su Susisiekimo ministru asmeniškai davė šį taip miesto laukiamą rezultatą“, – po susitikimo sakė meras.

Susitikime aptarus Rimkų pervažos problematiką, dėl traukinių eismo čia nuolat susidarančias automobilių spūstis, anot mero, sutarta, kad „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) neatidėliojant bus pavesta rengti studiją viaduko/tunelio statybai, tuo pačiu pagaliau pradedant esminę šio transporto mazgo transformaciją, o artimiausiu metu bus imtasi ir kitų, paprasčiau įgyvendinamų priemonių.

„Išgirsta kategoriška mano bei gausaus klaipėdiečių būrio pozicija dėl neatidėliotinų priemonių spūsčių Rimkų pervažoje sumažinimui. Būtina kiek tik įmanoma koreguoti traukinių eismą bei sąstatų formavimo procesus. Taip pat bus svarstomas ir sunkiojo transporto srautų ribojimas piko valandomis“, – teigia meras.

„Neseniai su darbo vizitu lankiausi Klaipėdoje ir pats mačiau, kokios didžiulės automobilių spūstys susidaro Klaipėdoje prie Rimkų pervažos. Gyventojai, važiuodami į darbą arba grįždami namo sugaišta šioje vietoje nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio. Ši problema yra aktuali ir privalo būti sprendžiama. Laikini sprendimai galėtų būti peržiūrint traukinių tvarkaraštį ar modernizuojant šią pervažą, kad piko valandomis prie jos uostamiesčio gyventojai negaištų tiek daug laiko, o netolimoje perspektyvoje – rengiant Klaipėdos geležinkelio mazgo specialiuosius planus – išnagrinėti šios pervažos galimas alternatyvas“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.

Sprendimų ieškota ir siekiant užtikrinti tinkamą Baltijos prospekto estakados statybų finansavimą.

„Sutarta maksimaliai sutelkti finansavimą šio objekto statybai. Ateinančiais metais Baltijos prospekto projektui įgyvendinti miestui galimai bus skirta netgi apie 12 mln. eurų. Taip pat akcentavome, kad sprendžiant Vilniaus plente esančio viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos klausimus, reikia spręsti ir nuovažų į Laisvosios ekonominės zonos teritoriją poreikį – tai naujas, bet labai svarbus sprendimas. Pažadėta sugrįžti ir prie Jakų žiedo trečiojo etapo pabaigos, nors šiam projektui jau tikrai ne vieneri metai. Apibendrinant galima sakyti, kad estakados per Baltijos prospektą projektas tampa ir kompleksiniu viso Jakų žiedo sprendiniu“, – sako meras.

Susisiekimo ministras ir Klaipėdos meras pasidžiaugė, kad dalykinių sąlygų sąvadas, kuriame yra įrašyti visi aptarti klausimai, toliau išlieka svarbiu bendradarbiavimo pagrindu, nuosekliai bendromis pastangomis ieškant sprendimų visais klausimais.

„Valstybė turi daug įsipareigojimų Klaipėdos miestui ir jie bus vykdomi. Netrukus turėtų būti patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas, tad nepaprastai džiaugiuosi, kad esame pasiekę principinį sutarimą dėl klausimo, kaip darniai plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, susijusią su miestu“, – sako ministras J. Narkevič.

Konservatorė Aistė Gedvilienė, besibaigiant nuotoliniu būdu organizuotai Vyriausybės valandai, perskaitė vieną iš penkių premjerui skirtų klausimų.

„Karantinas pakeitė šimtų tūkstančių žmonių gyvenimus ir planus: daug netekusių darbų, daug su žymiai sumažėjusiomis pajamomis, daug išvaryti į prastovas, daug prarandančių verslus ir su didele nežinomybe dėl ateities. Tačiau Jūsų gatvės asfaltavimo planų, panašu, nestabdo jokios pandemijos. Nepaisant nieko, lėšų bus skiriama tiek, kiek reikės, ir asfaltuojama bus iki paskutinio centimetro. Ar nejaučiate jokio moralinio diskomforto, politinės atsakomybės ir toliau tvirtinsite, kad nieko apie tai nežinojote?“ – Seimo salėje klausimą skaitė politikė.

Būtent tai, kad klausimą A. Gedvilienė skaitė, o ne uždavė spontaniškai, premjerui užkliuvo pirmiausia.

„Ačiū, miela kolege, būtų džiugu, kad jūs gebėtumėte klausimą užduoti neskaitant. Tačiau, matyt, reikia paskaityti“, – replikavo ministras pirmininkas.

Atsakydamas į klausimą S. Skvernelis toliau išliko ironiškas. Pasak premjero, Upės gatvės jis neturi, tad ir visi klausimai, su tuo susiję, turėtų būti skirti ne jam.

„Kiek aš žinau – pasitikslinau Registrų centre – aš neturiu Upės gatvės ir dėl to daugiau komentuoti nenorėčiau. Pagal jūsų skleidžiamą nuolatinę dezinformaciją gatvė turėtų būti kokius tris kartus išasfaltuota. Neturiu aš tos gatvės, todėl prašau nemeluoti ir neklaidinti Lietuvos žmonių“, – teigė S. Skvernelis.  

Daug dėmesio sulaukusios Upės gatvės, šalia kurios gyvena premjeras, remontui šią savaitę buvo skirta dar 143 tūkst. eurų: 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono savivaldybė, 100 tūkst. eurų – Susisiekimo ministerija.

Per opozicijos inicijuotą nenumatytą parlamento posėdį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė iš Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos gautus raštus, kad Seimo nariai turi teisę raštu pateikti tik vieną klausimą. Kadangi jų sulaukta daugiau, prašoma išrinkti vieną svarbiausią.

Be to, Vyriausybės nariai informavo, kad tuo pačiu metu, kai turėtų atsakinėti į Seimo narių klausimus, jie posėdžiaus COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete.

„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą (...) Vyriausybės nariui gali būti pateikiamas raštiškas klausimas dėl ypač svarbios problemos. Prašytume patikslinti, į kurį iš šių penkių raštu pateiktų Seimo narių klausimų turėtų būti pateiktas atsakymas posėdyje ir kokia ypač svarbi problema keliama. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal iš anksto suplanuotą darbotvarkę tuo pačiu metu, kaip ir Seimo posėdyje atsakymams pateikti numatytas laikas, vyks Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto, sudaryto Vyriausybės, posėdis. Šio komiteto pasitarimuose svarstomi tiesiogiai su susidariusios situacijos šalyje valdymu ir priimami neatidėliotini sprendimai“, – rašoma ministro pirmininko biuro Seimui atsiųstame rašte.

Labai panašaus turinio rašto sulaukta ir iš Finansų ministerijos.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis teigė, kad dar nėra buvę, jog premjeras, ministras ar kuris nors kitas valstybės pareigūnas atsisakytų ateiti į parlamento posėdį ir atsakyti į klausimus.

Susidariusią situaciją jis pavadino gėdinga.

„Į klausimus atsakyti vis tiek reikės, jie niekur nedings. Kviesime ir kitą kartą, rinksime iš naujo parašus“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad premjeras kuria precedentą, kai kiti valstybės pareigūnai taip pat atsisakys atsakyti į daugiau nei vieną raštu pateiktą klausimą.

„Kuriamas nedemokratinis, pažeidžiantis statutą precendentas, kuris gali virsti didelėmis problemomis ateityje“, – teigė G. Landsbergis.

Socialdemokratų partijos seniūnė Rasa Budbergytė sakė, kad Vyriausybės nariai savo elgesiu pademonstravo nepagarbą visiems Lietuvos žmonėms.

„Tai, kas atsitiko, yra nepagarbos demonstravimas ne Seimui, tai yra nepagarbos demonstravimai visai Lietuvai, visiems žmonėms: medikams, verslui, tiems, kam šiandien rūpi ieškoti sprendimų išeiti iš situacijos, į kurią esame giliai įklimpę“, – tvirtino ji.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS perdavė komentarą, kad „premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose“.

„Juolab, kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus“,  – teigė jis.

Vyriausybės valanda surengta ketvirtadienį iškart po neįvykusių atsakymų į klausimus.

Ketvirtadienį nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje nuo 11.30 iki 12.10 val. buvo suplanuoti S. Skvernelio ir V. Šapokos atsakymai į iš anksto pateiktus klausimus.

Opozicija premjero teiravosi apie sprendimą dėl COVID-19 kas savaitę tikrinti Ministrų kabineto narius ir kitus aukštus politikus, apie priedus Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, apie nurodymą gydytojams deklaruoti darbovietes, norėjo sužinoti, kada prezidentui bus pateiktas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Penktu klausimu prašyta moralinio vertinimo dėl Upės gatvės, kurioje yra ir premjero namas, asfaltavimo.

Finansų ministrui kelti klausimai dėl ekonomikos skatinimo plano, valstybinio banko steigimo, 150 mln. eurų skyrimo kelių remontui, motyvuojant koronaviruso pasekmių sektoriui švelninimu, apie „milijardo milijonui“ reformos efektyvumą.

Valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijų nariai opozicijos surengtame Seimo posėdyje nedalyvauja.

Lankydamasis savo gimtajame Sankt Peterburgo mieste, V. Putinas padėjo vainiką prie savo politinio mentoriaus –buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako – kapo ir sulaukė praeivių dėmesio, filmavusių jį savo mobiliaisiais telefonais.

Viena paltą su gobtuvu dėvėjusi moteris prasistūmė pro minią ir iškart paklausė V. Putino: „Prašau pasakykite, ar įmanoma pragyventi iš 10 800 rublių (160 eurų)?“

„Manau, kad tai būtų labai sunku“, – Rusijos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše tyliai atsako V. Putinas.

„Įsivaizduoju, kad jūsų atlyginimas yra apie 800 tūkst. rublių (11,6 tūkst. eurų)? – spaudė moteriškė.

„Na, taip, – atsakė valstybės vadovas, bet pridūrė, kad Rusijoje yra daug daugiau uždirbančių žmonių ir kad „prezidentas gauna ne didžiausią atlyginimą“.

Moteris, pareiškusi, kad studijuoja buhalteriją ir gyvena iš neįgalumo pašalpų, paskui kalba apie kasdienes išlaidas, matyt, abejodama, ar Putinas žino šiuos skaičius.

Pasak jos, kartą apsipirkti maisto parduotuvėje atsieina mažiausiai 1 000 rublių (15 eurų), o už butą tenka mokėti ne mažiau kaip 4 000 rublių (60 eurų).

Nors V. Putinas sublizga kalbėdamas didelėse salėse, kur klausimai dažniausiai parengiami iš anksto, jis retai atsakinėja į nenuspėjamus visuomenės narių klausimus gatvėse.

Trečiadienį V. Putinas užsiminė apie vėliausias politines iniciatyvas, skirtas pagerinti vaikus auginančių šeimų gyvenimą, tokius kaip išmokų už vaikus ir jų gimdymą didinimas.

„Be abejo, esate teisi: vis dar turime daug socialinių problemų, kurias turi išspręsti vyriausybė“, – pareiškė jis.

„Kodėl tuomet jų nesprendžiate?“ – atkirto moteris.

„Mes jas sprendžiame“, – patikino prezidentas.

Paskui moteris paprašė V. Putino papozuoti kartu su ja nuotraukai.

Rusijos lyderis viešėjo Sankt Peterburge minėdamas savo ankstyvojo politinio mentoriaus A. Sobčiako 20-ąsias mirties metines.

VMI primena, kad telefonu konsultuojama pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto, žemės mokesčio, akcizų ir kitais mokestiniais klausimais. „Visgi kartais konsultantams tenka drauge su klientu apsvarstyti ir geriausius viešojo transporto maršrutus bei spręsti, kaip deklaruoti paveldėtą turtą, kai suma netelpa į numatytą deklaracijos eilutę. Kartais keblias situacijas sukelia ir be konteksto užduodami klausimai: mano knygelė baigėsi, ką daryti, kodėl dar negavau to laiško, ar esu už kažką skolingas ir pan. – tokiais atvejais užduodame papildomus klausimus ir prašome kliento suteikti daugiau informacijos“, – pasakoja VMI Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė, pažymėjusi, kad nesant galimybei suteikti pilną konsultaciją, kai kuriais atvejais ieškoma papildomos informacijos ir klientui perskambinama, tačiau detalesnės analizės reikalaujančius klausimus prašoma pateikti raštu.

Siekiant teikti kokybiškas ir greitas konsultacijas, nuolat tobulinamos bei plečiamos teikiamų paslaugų galimybės. Vienas iš pavyzdžių – tapatybės nustatymo pagal unikalų telefono numerį paslauga. Ją aktyvavę klientai konsultaciją gauna vos paskambinus registruotu telefonu ir nebereikia kaskart atsakyti į 4 įprastai užduodamus asmenį identifikuojančius klausimus, tad taupomas tiek gyventojų, tiek konsultantų laikas. Atpažinimą unikaliu telefono numeriu galima užsisakyti prisijungus prie „Mano VMI“, skiltyje „Nustatymai“ paspaudus „Keisti kontaktus“ – „Identifikavimo informacija“. Šia paslauga pernai naudojosi apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Jei paskambinus 1882 sužinote, jog visi VMI konsultantai užimti, verta paminėti ir dar vieną gyventojų patogumui skirtą konsultacijų telefonu galimybę – skambučio užsakymą klientui patogiu laiku. Paslauga pasiekiama prisijungus prie „Mano VMI“: dešiniajame kompiuterio ekrano kampe apačioje reikia paspausti „Konsultanto“ ikonėlę ir pasirinkti langą „Užsakykite skambutį“. Atskambinimo paslauga galima tik į mobilaus telefono numerį. Pernai šia paslauga pasinaudojo virš tūkstančio gyventojų.

Konsultacijų telefonu alternatyvos

Pasikonsultuoti mokesčių klausimais gyventojai taip pat gali pateikę elektroninius paklausimus per „Mano VMI“ (pernai gauta daugiau nei 24 tūkst. klausimų), o kai kuriais klausimais – ir naudojantis tiesioginių pokalbių internetu priemone (angl. chat), kuri taip pat pasiekiama prisijungus prie „Mano VMI“ (pernai paslauga pasinaudojo beveik 7 tūkst. gyventojų). Konsultacijos teikiamos atvykus it į bet kurį apskrities gyventojų aptarnavimo skyrių.

Unikali procedūra – savo šalyje į parlamentarų klausimus ministrai atsakinėja jau turėdami portfelį, Briuselyje kandidatų klausymai nulemia, ar šalies atsiųstas atstovas jį gaus. Tiesa, kartais kandidatą tiesiog sumala politinių grupių sąskaitų suvedinėjimo girnos. Lietuvos kandidatui toks likimas neprognozuotas. Tačiau, pasak Briuselio koridorių žinovų, niekada nežinai, kuo klausymai kam baigsis.

Jaunumo rekordai

Kai Briuselio koridoriuose sutinki mūsiškį kandidatą į EK narius V.Sinkevičių, jis labiau primena vieną iš daugybės čia bėginėjančių stažuotojų ar padėjėjų.

"Jo čia niekas nepažįsta, todėl jam teko prisistatyti, kas jis toks ir kodėl jis čia. Daugelis iš karto galėjo pristatyti ne save, o savo planuojamus darbus. Šiaip jis nelabai įdomus kam, apie jį niekas neklausė, jei pirmas nepradėdavau kalbėti", – sako antrą kadenciją EP nariu esantis Petras Auštrevičius.

Tad V.Sinkevičiui prieš klausymus teko ne tik mokytis apie žuvis, žvejus, kvotas, laivus, taršą, už ką atsakingu jį mato paskirtoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, bet ir pasakoti, kas jis toks. Kuluaruose kalbama, kad daugeliui jis paliko veržlaus ir perspektyvaus politiko įspūdį.

Tikinama, kad amžius, kuriuo 28-erių V.Sinkevičius išsiskiria ne tik iš šios kadencijos EK, bet ir visų ligšiolinių, neakcentuojamas, juk visokeriopos lygybės propagavimo laikais tai gal net būtų traktuojama kaip diskriminacija dėl amžiaus. "Gerai, Lietuva nuskambės kaip atsiuntusi jauniausią visų laikų Europos Komisijos narį", – šypsosi trečią kadenciją EP pradėjusi Vilija Blinkevičiūtė. Antra vertus, akivaizdu, kad jaunystė V.Sinkevičiui tapo dideliu pranašumu ta prasme, kad prieš kelerius metus dar studentu buvusiam jaunam žmogui mokytis lengviau, o juk ne jis vienas iš pretendentų gavo tos srities, apie kurią nedaug tenutuokia, portfelį.

Kaip netapti sumuštiniu

Žinoma, jaunystė – lengviausiai ištaisoma politiko yda, tik problema, kad po trejų metų politikoje jis tikrai negali patirtimi bent iš tolo prilygti trijų dešimtmečių patirtį turinčiam olandui Fransui Timmermansui, kuris bus V.Sinkevičiaus viršininkas – EK vicepirmininkas, atsakingas už klimato kaitą.

Aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos komiteto, kuris klausymuose egzaminavo V.Sinkevičių, pirmininkas Pascalis Canfinas, įžvelgia riziką, kad V.Sinkevičius gali būti įspraustas kaip sumuštinyje tarp autoritetingojo F.Timmermanso ir EK biurokratijos. Kad to išvengtų, jam jau klausymuose buvo būtina pademonstruoti, kad turi idėjų ir kompetencijos, kad supranta, ką kalba, įtikinti, kad jis turi tvirtus pečius spausti žemės ūkio sektorių mažinti taršą. Bet ar tai įmanoma misija, kai jis pats atstovauja stambiųjų žemdirbių valdomai partijai?

Pagal atsakymus į raštu pateiktus EP komiteto klausimus, pasak P.Canfino, sunku vertinti kandidatą, nes didžioji dalis atsakymų akivaizdžiai surašyta ne jo paties, o EK valdininkų. P.Canfinas lygina: "F.Timmermanso atsakymuose jaučiamas jo paties požiūris, o V.Sinkevičiaus dalis atsakymų – copy paste EK dokumentai, lyg mes nežinotume, kas ten rašoma". Bet klausymuose kandidatas vakar tris valandas vienas sėdėjo prieš per 100 europarlamentarų ir niekas jam nepakuždėjo atsakymų.

Į ausis – vaško

Išbandymą klausymais 2014 m. atlaikęs ligšiolinis Lietuvos deleguotas EK narys Vytenis Andriukaitis V.Sinkevičiui patarė pirma įsigilinti į direktorato pateiktą medžiagą, antra, net jei klausėjai provokuoja tai daryti, vis tiek susilaikyti nuo išankstinių pažadų, nes tai neišpasakytai pavojinga. "Šias uolas reikia praplaukti įsidėjus vaško į ausis, nes paskui gyvenimas bus labai kartus. EK sprendimai priimami kolektyviai ir gali pažadėti, ko negalėsi pasiekti", – sako kadenciją baigiantis EK narys ir priduria, kad V.Sinkevičiaus portfelyje – labai daug tiek techniškai, tiek moksliškai, tiek ekonomiškai sunkių klausimų, apimančių daug sričių, tad jis sulauks didelio spaudimo.

V.Sinkevičius sulaukė daug patarimų ir iš EK direktoratų, ir iš EP narių. Visa komanda dirba rengdama remiamus paskirtuosius eurokomisarus klausymams ir, atvirkščiai, tiek pat entuziastingai rengia klausimus oponentų politinėms grupėms atstovaujantiems pretendentams. Vyraujanti nuomonė, kad V.Sinkevičius – uolus mokinys. Antra vertus, Briuselio senbuviai neslepia girdėję, kad direktoratų biurokratai labai džiaugiasi V.Sinkevičiaus kandidatūra būtent todėl, kad jam paskirtose srityse jis naujokas, ir jie galės daryti ką nori.

Įsivaizdavimas, kad viską žino pats, pakišo koją lenkų pasiūlytam komisarui: Januszas Wojciechowskis pilstė iš tuščio į kiaurą, skųsdamasis, kad trys minutės – per mažai atsakyti į konkrečius klausimus. Jis sulaukė prašymo papildomai atsakyti į klausimus, kas reiškia, kad lenko karjera EK susvyravo.

Klausymai – sunkus darbo pokalbis, bet kai pretenduoji į europinę politinę karjerą ir apie 16 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, algą, jis negali būti lengvas.

Briuseliška vendeta

Kiek girdėti Briuselio koridoriuose, jokia politinė grupė į V.Sinkevičių nusitaikiusi nebuvo, juoduosiuose sąrašuose jo pavardė neminėta. Didžiosios politinės šeimos partijos jau sužaidė partiją "akis už akį" – prarado po vieną kandidatą: pirmą kartą vykdytoje finansinių deklaracijų patikroje išbrokuoti Rumunijos ir Vengrijos atstovai, kurių skaidrumas ar galimas interesų konfliktas sukėlė abejonių. Kad išbrokavo be pagrindo, negalima teigti, tik klausimas, ar atsitiktinai po giljotina papuolė po vieną iš abiejų didžiųjų "šeimų" ir nė vieno daugiau. EP naujokas Andrius Kubilius sako, kad čia vyksta tikri "sostų karai": jei nuskriaudžia vienos politinės grupės komisarą, šie žiūri, kaip nuskriausti oponuojančios.

Negali sakyti, kad mūsiškis V.Sinkevičius – visai be politinės šeimos, bet joje jis – geriausiu atveju kaip įvaikis. EP debiutantas Liudas Mažylis pasakoja, kad, jei sulaukia kokių klausimų, tai ne apie patį Lietuvos siūlomą komisarą, o apie jo atstovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), mat EP nariams tikras galvosūkis, kaip įmanoma būti ir valstiečiais, ir žaliaisiais – juk žemės ūkis šiandien vienas didžiausių teršėjų. LVŽS net nepriklauso Europos žaliųjų aljansui, yra tik jo partneriai ir narystės nesiekia, nes, kaip aiškina "valstietis" europarlamentaras Bronis Ropė, skiriasi kai kurios pozicijos, pavyzdžiui, dėl šeimos supratimo, žmogaus teisių.

Bet EP žaliųjų grupė V.Sinkevičių priima kaip saviškį, nes tikro žaliojo tarp kandidatų į EK nėra. B.Ropė prisipažįsta: jei jis būtų siūlęs Lietuvos kandidatą į EK, V.Sinkevičius nebūtų pirmas pasirinkimas, bet dabar stengiasi kiek gali mūsiškį paremti.

Priešingai elgiasi LVŽS sąraše į EP patekęs Saulius Jakeliūnas, V.Sinkevičiaus klausymų išvakarėse U. von der Leyen pasiuntęs laišką prašydamas atšaukti jo kandidatūrą neva dėl nepakankamai principingos pozicijos lietuviškajame MeToo skandale, susijusiame su Seimo nariu Mykolu Majausku. V.Sinkevičiaus atstovai paneigė europarlamentaro žodžius.

Šiaip jau nėra naujiena, kad pretendentui į komisarus oponuoja jo tautiečiai, bet dažniau – politiniai oponentai. Šįsyk atvirkščiai: pasak A.Kubiliaus, nors Lietuvoje konservatoriai ir "valstiečiai" – oponentai, bet dabar V.Sinkevičius – jau visos Lietuvos kandidatas.

Jo čia niekas nepažįsta, todėl jam teko prisistatyti, kas jis toks ir kodėl jis čia.

Skatins žuvų seksą

V.Sinkevičius "Kauno dienai" sakė kruopščiai rengęsis didžiajai dienai, daug dirbo su abiejų jam siūlomų priskirti sričių – aplinkosaugos ir žuvininkystės – direktoratų specialistais. Juk pasiūlytas portfelis – jam gana nauja sritis.

Ispanas europarlamentaras piktinosi, kad V.Sinkevičius gal nė nežvejojęs, o bus "žuvų komisaras".

Žuvininkystės komiteto pirmininkas Chrisas Daviesas sako, kad komisaras turės paskatinti žuvų seksą, nes dabar peržvejojama, tad žuvų mažėja. Bet reikės paisyti ir žvejų interesų. Tad komisaro laukia nuolatinė būsena – laviruoti tarp žvejų ir žuvų. Aplinkosaugos srityje taip pat daugybė interesų susikirtimų.

Vis dėlto EP nariai ir Briuselio valdininkai vienu balsu tikina, kad V.Sinkevičiui skirtas portfelis Lietuvoje nuvertintas. Aplinkosauga, žalioji darbotvarkė bus šios EK svarbiausias prioritetas, tam teks milžiniški pinigai, aplinkosaugos ir vandenynų komisaras turės daugiausia pavaldžių pareigūnų – du didžiulius direktoratus.

Bet, pasak P.Auštrevičiaus, tikrąjį portfelio svorį kiekvienas komisaras susikuria pats – savo politine svarba, kontaktais, kompetencija.

Naujadarai stebina

Šįsyk EK ir ją skiriant yra įvairių naujovių. Pirmą kartą taikytas finansinių deklaracijų filtras, klausymuose atsirado galimybė patikslinti klausimą, jei klausėjo netenkina atsakymas.

O naujovės EK atsakomybių pavadinimuose sukėlė europarlamentarų pasipiktinimą. Štai į vicepirmininkus siūlomo graiko Margaričio Schino portfelis – europietiško gyvenimo būdo gynimo. Kadangi jo kompetencijai teks ir migracijos klausimai, tikrai dviprasmiškas pavadinimas. Bet nė viename pavadinime nėra žodžių "švietimas" ir "mokslas". O V.Sinkevičiaus portfelis – aplinkosaugos ir vandenynų, nors iš tikrųjų okeanai reiškia tiesiog žuvininkystę ir daugiau jūrose nei okeanuose.

U.von der Leyen giriama už pastangas kovoti dėl lyčių lygybės. Tačiau jos prašymą šalims pateikti po du kandidatus – vyrą ir moterį – beveik visos šalys ignoravo, nes to nėra jokiuose ES teisės aktuose. Ji susilaukė pajuokos – kodėl po du, o ne po tris? O kur translyčių žmonių teisės? Beje, Rumunija pakluso paskirtosios EK pirmininkės pageidavimui – pasiūlė du kandidatus, ši išsirinko moterį, ir ne itin tinkamą, tad rumunams teko ieškoti naujo kandidato.

Vietoj epilogo

Kas turi pradžią, turi ir pabaigą: paskutines savaites EK narys V.Andriukaitis sako lapkritį grįšiantis į Lietuvą ir labai tikisi, kad jo įgytos patirties prireiks.

Bet, pasak V.Andriukaičio, kaip rodo Vyganto Ušacko atvejis, taip Lietuvoje nutinka ne visada.

Kadenciją baigiantis eurokomisaras V.Andriukaitis lapkritį grįš į Lietuvą.

Akistata: V.Sinkevičius prieš EP

"Esu pirmas kandidatas į EK narius, gimęs po Berlyno sienos griuvimo. X ir Y kartoms laikas prisiimti atsakomybę už pasaulio ateitį", – 15 minučių prisistatyme save apibūdino Lietuvos į EK narius pasiūlytas V.Sinkevičius. Jis išdėstė savo viziją aplinkosaugos ir žuvininkystės srityse.

Po to dar dvi valandas ir 45 minutes 25 klausimams turėjo dviejų EP komitetų nariai. V.Sinkevičiui teko iššūkis, kaip įtikti žaliąsias idėjas propaguojančiam Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, bet kartu nenuvilti ir daugiau verslo interesus ginančio Žuvininkystės komiteto, nes nuo abiejų vertinimo priklausys V.Sinkevičiaus karjera EK.

Savo išmanymui įrodyti jis po kiekvieno klausimo turėjo 2 minutes ir dar vieną papildomą, jei atsakymas klausėjo netenkino. Kaip aiškino vienas iš klausėjų Liudas Mažylis, nesvarbu, kas "įgarsina" klausimą – jį suformuluoja komitetas.

Atsakydamas į klausimus jis ir pateikdavo daug faktų, skaičių, demonstravo, kad yra susipažinęs su EK darbotvarke ir įsipareigojimais. Bandė pasirodyti ir žmogiškas, jautrus, pakartodamas, kad aplinkosaugos problemos jį jaudina kaip pilietį ir pusketvirtų metų sūnaus tėvą, o netrukus jam turėtų gimti dukra. Tačiau dauguma klausėjų vis dėlto prašė patikslinti jo atsakymus.

Po klausimų-atsakymų sesijos posėdžiauja komitetų pirmininkai ir politinių frakcijų atstovai (koordinatoriai). Per 24 valandas nuo įvertinimo jie išsiunčia konfidencialų vertinimo raštą Komitetų pirmininkų sueigai, kuriame pateikia rekomendaciją dėl pasiūlytojo komisaro tinkamumo. Neoficialus vertinimas paprastai paskelbiamas po poros valandų.

Jei dėl kandidato tinkamumo kyla abejonių, koordinatoriai turi teisę paprašyti kandidato atsakyti į papildomus klausimus raštu, o jeigu ir šie atsakymai netenkina, surengti papildomą kandidato klausymą.

Spalio 15 d. Komitetų pirmininkų sueiga, o spalio 17 d. EP Pirmininkų sueiga išnagrinės klausymų vertinimo raštus ir rekomendacijas bei atliks galutinį vertinimą.

„Neteisingai buvo pranešta. Aš ruošiuosi atsakinėti, bet ruošiuosi prisitaikęs laiką, nes tuo laiku ateina Azerbaidžano naujai paskirtas ambasadorius, ir tas susitikimas planuotas labai iš anksto (...) Aš lauksiu klausimų raštu. Ir taip, atsakysiu raštu“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Praėjusią savaitę tyrimo komisija apklausė iš VTEK atleistą Mindaugą Siaurį. Pasakodamas savo atleidimo aplinkybes jis teigė, kad 2017 m. kovo 16 d. darbe vykusiame pokalbyje su kolegomis komisijos nariais Virginijumi Kanapinsku ir Sauliumi Katuoka jam buvo pasakyta, kad jo atleidimo esą reikalauja asmenys iš Seimo. Šią informaciją V. Pranckietis neigia. Pasak jo, jis net nepažįsta M. Siaurio ir įrašuose minimos tik jo kaip Seimo pirmininko pareigybės.

„Aš net nežinau, kas jis toks (M. Siaurys. - ELTA). Visi gali paminėti kokią nors pareigybę, o ten tos pareigybės tik teminimos, o paminėjus ką nors ir įtraukia į kažkokį tyrimą. Manau, kai atsakysime į tuos klausimus, bus daug aiškiau ir tiems, kam dabar neaišku“, - sakė V. Pranckietis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praeitų metų spalį paskelbė, kad M. Siaurys iš VTEK buvo atleistas neteisėtai, nes VTEK laikinuoju pirmininku tuo metu dirbęs V. Kanapinskas negalėjo eiti šių pareigų, kadangi nebuvo vyriausias pagal amžių komisijos narys. Pasak M. Siaurio, į darbą jis iki šiol negrąžintas, nors atlyginimas skaičiuojamas, pinigai nemokami.

Pernai rudenį portale Delfi.lt pasirodė informacija apie tai, kad Seimo narys P. Urbšys galimai darė spaudimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariams ir galimai neteisėtai reikalavo atleisti VTEK pareigūnus.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, pernai spalį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kalbėjo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui.

Pats Seimo narys P. Urbšys ne kartą vertino tai kaip keršto akciją ir sąskaitų suvedinėjimą. Parlamentaras tvirtino, kad jokių neteisėtų nurodymų nėra davęs, visada vadovavosi sąžine ir Konstitucija.

Parlamentinis tyrimas apima 2008-2018 metus. Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 d.

Prezidentūra Eltai patvirtino komiteto klausimus gavusi ir teigė, kad į juos D. Grybauskaitė atsakys raštu.

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kurią tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. - ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Politikas atmetė opozicijos priekaištus, kad jos vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą Gitaną Nausėdą bei Seimo narę Ingridą Šimonytę. Jis kartu pabrėžė, kad politinių oponentų kritikuojamą tyrimą jau dabar galima vertinti kaip sukūrusį pridėtinę vertę.

Viena vertus, politikas pripažino, kad jo vadovaujamas tyrimas ilgainiui tapo politizuotas, tačiau, kita vertus, pabrėžė, kad nepraranda vilties, jog BFK suformuluotomis išvadomis ir rekomendacijomis bus tinkamai pasinaudota.

„Darbas, kuris buvo atliktas, yra reikalingas. Kitas klausimas, kaip juo bus pasinaudota ir kas pasinaudos, ar Seimas, ar Vyriausybė, ar Lietuvos bankas - visi turi turėti tokią galimybę. Aš matau tą didelį skepsį, ypač iš opozicijos, nes pasitaikė, kad du kandidatai į prezidentus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra remiami konservatorių partijos, taip pat liudijo šiame tyrime. Dėl to jis tapo politizuotas. Tačiau informacijos vertės prasme šis tyrimas, aš manau, yra tikrai reikalingas“, - kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis pabrėžė, kad tyrimo išvados yra ypač reikalingos siekiant tramdyti Seime tvyrantį finansinį populizmą.

Raštu suformuluotose klausimuose prezidentės teiraujamasi, kaip ši vertina Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais. Ar prezidentė 2009-2010 metais bendravo su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais. Kaip D. Grybauskaitė, praėjus 10 metų po krizės, vertina Skandinavijos komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai sparčios plėtros (2005-2007) ir didelio nuosmukio (2009-2010) metais.

Prezidentės taip pat klausiama, ar jai 2009 m. buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą - jei taip, prašoma pateikti tai, kaip ji tokią informaciją vertino. D. Grybauskaitės prašoma pateikti nuomonę, ar buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas.

Prezidentės prašoma pasiaiškinti ir dėl jos pasisakymo 2009 m. kovo 31d., kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją.“ D. Grybauskaitės prašoma įvertinti šią, pasak S. Jakeliūno, Vyriausybei įtakos dėl skolinimosi valstybės vardu turėjusią dešimtmečio senumo frazę.

Galiausiai prezidentės klausiama, kaip ji vertina Vyriausybės sprendimą skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, bet iš komercinių bankų, ir ar, jos nuomone, Vyriausybė pagrįstai 2009-2012 m. elgėsi neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc.

ELTA primena, kad BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė I. Šimonytė.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Trečiadienį komiteto pirmininkas teigė, kad šis klausimas nukeltas, nes, teigė jis, kreipiantis į šalies vadovę, norima surinkti daugiau aktualios medžiagos.

„Antradienį užtruko biudžeto svarstymai, tai kol kas nukėlėme šio klausimo svarstymą vėlesniam laikui“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas. Pasak jo, formuojant klausimus reikia surinkti daugiau medžiagos.

„Nesinori vien lakoniškų, trumpų klausimų, norisi ir pagrindimo jiems“, - sakė BFK pirmininkas ir tvirtino, kad D. Grybauskaitei skirtus klausimus komitetas svarstys kitą savaitę.

Politikas savaitės pradžioje minėjo, kad prezidentei adresuotus klausimus ketinama išsiųsti dar šį trečiadienį.

S. Jakeliūnas Eltai yra teigęs, kad D. Grybauskaitės ketinama klausti, kaip ji iš dabartinės perspektyvos vertina Lietuvos banko veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2010 metais bei kaip vertina konkrečių komercinių bankų veiklą tiek ekonomikos bumo metu (nuo 2005 iki 2007 metų) bei gilaus nuosmukio laikotarpiu 2009-2010 metais.

„Kitas klausimas, ar buvo bendraujama 2009 m. su Skandinavijos pagrindinių bankų vadovais ir ar buvo kas nors aptarinėjama, jei toks bendravimas buvo. Taip pat, ar buvo prezidentė informuota apie „Snoro“ banko galimą nemokumą dar 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Jeigu taip, kaip ji tai įvertino, ar ragino Lietuvos banką imtis kokių nors veiksmų “, - prezidentei skirtas klausimų gaires pristatė S. Jakeliūnas. BFK pirmininkas taip pat ragins prezidentę prisiminti ir prieš dešimtmetį išsakytus kai kuriuos savo pačios pareiškimus.

„Ketinama klausti ir apie 2009 m. kovo 31 d. pačios prezidentės pareiškimą, kad šalys, kurios skolinasi iš Tarptautinio valiutos fondo, yra impotentės. Andrius Kubilius (tuomet ėjęs ministro pirmininko pareigas. - ELTA) pripažino, kad tai turėjo įtakos Vyriausybei nesvarstyti skolinimosi galimybių, nors 8 Europos Sąjungos valstybės pasiskolino, pirmiausia iš Europos Komisijos, o po to ir iš Tarptautinio valiutos fondo. Ir apskritai, kaip ji vertina tolesnius Vyriausybės sprendimus skolintis, ypač skolintis ilgam laikotarpiui - dešimčiai metų ir mokant aukštas palūkanas, kurios iki šiol slegia mūsų viešuosius finansus ir apsunkina galimybes finansuoti tiek pačius mokytojus, tiek ir likusį viešąjį sektorių (...). Norėsime paklausti ir apie „Sodrą“. Ar prezidentė dalyvavo, ar buvo informuota apie tai, kad „Sodrai“ buvo skolinama taip pat labai aukštomis palūkanomis ir jos skola tapo labai netvari“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

2009 metais eurokomisare buvusi D. Grybauskaitė ketinimus skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo įvardino kaip valstybės politinę impotenciją.

ELTA primena, kad į BFK atliekamą tyrimą, kuriam vadovauja „valstiečių“ frakcijos narys S. Jakeliūnas, buvo kviečiami finansų krizės laikotarpiu veikę politikai bei komerciniams bankams dirbę ekonomistai. Jų prašyta įvertinti, kokios buvo pagrindinės Lietuvai itin skausmingos krizės priežastys.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas A. Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.