-
„Klaipėdos knyga 2020“: uostamiesčio praeities pėdomis
Paskutinė miesto istorija
Vasario 25 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatyta nauja dr. Vasilijaus Safronovo knyga „Klaipėdos miesto istorija“. Renginyje dalyvaus autorius ir knygą išleidusio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu. Nuoroda bus paskelbta svetainėje www.biblioteka.lt.
Sunku būtų teigti, kad Klaipėdos miestą ir jo istoriją Lietuvoje daugelis gerai pažįsta. Tą pažinimą ribojo, jo gylį veikė konkrečios priežastys. Klaipėdos miestas ilgai plėtojosi protestantiškosios kultūros lauke, o Lietuvos Respublikos dalimi pirmą kartą tapo tik 1923 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis miestas neteko beveik visų senųjų gyventojų, tad pokariu jį apgyvendino naujakuriai, daugelis jų ilgai nesigilino į miesto praeitį. Paskutinė Klaipėdos miesto istorija, apimanti visumą laikotarpių nuo seniausiojo iki naujausiojo, vokiečių kalba buvo paskelbta 1900–1902 m. ir tik po šimtmečio prieinama lietuvių kalba.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
Praėjus 120 metų, pasirodė pirmoji profesionalaus istoriko parašyta miesto raidos sintezė. Jos tikslas – informacijos pertekliaus epochoje gyvenantiems skaitytojams prieinama forma perteikti esmę apie Klaipėdos praeitį. Apie ją čia pasakojama lengvu stiliumi, pagyvinant pasakojimą gausybe lentelių, iliustracijų, tekstinių intarpų ir specialiai šiai knygai pagamintų schemų. Tai šiuolaikiška Klaipėdos istorija, kurioje visa medžiaga išdėstyta atskiromis temomis, o politinės raidos panoramą papildo duomenys apie ekonominius, visuomeninius, kultūrinius ir ideologinius virsmus.
Dr. V.Safronovas yra Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius, dešimčių mokslo knygų autorius ir sudarytojas. Jo darbai įvertinti moksliniais apdovanojimais Lietuvoje, Vokietijoje, JAV. Klaipėdos istorija – viena iš mokslininko tyrimo sričių jau beveik du dešimtmečius. Knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ publikuojami ne tik autoriaus ankstesnių tyrimų rezultatai, bet ir pirmą kartą skelbiama medžiaga. Knygą atspausdino „Petro ofsetas“ Vilniuje.
Apie universiteto pastatus
Universitetai gali būti pristatomi įvairiai – ir pasakojant apie rutinines dėstytojų, mokslininkų, studentų veiklas, ir išryškinant aukštojo mokslo židinių stiprybes bei silpnybes. Metų knygos konkurse dalyvaujančioje istorikų V.Safronovo ir Vytauto Jokubausko sudarytoje, Klaipėdos universiteto leidykloje pernai išleistoje knygoje „Klaipėdos universitetas: senųjų pastatų istorijos“ pasirinktas dar vienas būdas. Šio leidinio dėmesio centre – Klaipėdos universiteto šimtamečiai pastatai ir jų istorijos. Knygoje siekiama papasakoti dviejų beveik vienmečių (baigtų statyti 1907 m. ir 1908 m.) universiteto architektūrinių ansamblių istoriją. Kartu joje daug dėmesio skirta vaizdui, tekstinę dalį stengtasi labiau koncentruoti.
Pasakojimą apie kareivines šioje knygoje papildo dalis, skirta buvusios Mokytojų seminarijos ansambliui S.Nėries gatvėje – kompleksui prie Geležinkelio ir Autobusų stočių, kuris išsyk krenta į akis daugeliui atvykstančiųjų į Klaipėdą. Nors apie šiuos pastatus jau nemažai rašyta, knygoje pirmą sykį pateiktas vienoje vietoje sutelktas pasakojimas, kuriame esama ir iš istorijos šaltinių į dienos šviesą pirmąkart ištrauktų faktų.
Knyga „Klaipėdos universitetas: senųjų pastatų istorijos“ ne tik pateikia glaustą dviejų universiteto architektūrinių kompleksų paskirties istoriją, per vaizdus byloja apie pastatų ir juose dirbusių žmonių kaitą. Ši knyga – pirmoji, į kurią įtraukti ir visi atminimo ženklai, kuriuos dviejuose seniausiuose universiteto ansambliuose paliko praeities ir dabarties kartos.
Knygos redaktorė – Romualda Nikžentaitienė, dailininkė – Zita Mazaliauskaitė, maketuotoja – Lolita Zemlienė, spausdino Vilniaus spaustuvė „Petro ofsetas“.
Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 6-ąją.
Senųjų kapinių pasakojimai
Konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ taip pat dalyvauja Jurgos Petronytės ir Sondros Simanaitienės sudaryta, S.Jokužio leidyklos-spaustuvės išleista knyga „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.
Prieš kelerius metus Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pradėjo rinkti žmonių istorijas apie senosiose miesto kapinėse palaidotus jų artimuosius bei kaupti prisiminimus, kaip atrodė kapinės po karo. Į knygą sugulę biografiniai pasakojimai papildyti Kęstučio Demerecko, Egidijaus Kazlauskio ir Kęstučio Mickevičiaus tiriamojo pobūdžio straipsniais.
Senosios Klaipėdos kapinės, veikusios 1820–1975 m. ir kadaise buvusios miesto pakraštyje, šiandien yra Skulptūrų parkas, atsidūręs Klaipėdos miesto centre, apsuptas gyvenamųjų namų ir įvairių įstaigų. Senieji klaipėdiečiai lig šiol šią vietą vadina kapinėmis. Jaunoji karta, nežinanti šios teritorijos istorijos, mato čia parką – laisvalaikio poilsio ir pramogų zoną. Kaip puoselėti ir kurti parko erdvę ir kartu išsaugoti, aktualizuoti memorialinę jo praeitį? Šis leidinys, spaudai parengtas pernai, kai buvo minimos 200-osios Klaipėdos miesto senųjų kapinių įkūrimo metinės, anot jo sudarytojų, – vienas iš būdų pažvelgti į jautrią uostamiesčio teritoriją iš skirtingų požiūrio taškų, užmegzti ryšį ir dialogą tarp skirtingų kartų, tautybių, įsitikinimų klaipėdiečių. Leidinio tikslas – pasitelkus kapinių temą, pristatyti pokarines miestiečių istorijas, pasakojančias apie tai, kaip būsimi gyventojai atsirado tuščioje ir sugriautoje Klaipėdoje, kokius darbus dirbo, kaip laidojo artimuosius, kokie buvo laidotuvių ritualai, kaip atrodė pačios kapinės, kuriose dar stovėjo paminklai, menantys Prūsijos valstybę ir tarpukario Lietuvą, kaip atrodė kapinių aplinka.
Prie knygos atsiradimo daug prisidėjo Klaipėdos miesto bendruomenė – miestiečiai pasidalijo savo prisiminimais ir patirtimi, labai asmeniškais ir neretai dramatiškais išgyvenimais, susijusiais su senosiomis Klaipėdos kapinėmis. Prisiminimai, kaip atrodė kapinės ir laidotuvių ritualai pokariu, pasakojimai apie svarbiausius memorialinius objektus, apie kapinių sunaikinimą ir Skulptūrų parko atsiradimą, iki šių dienų išlikusios, fantazijomis apipintos siaubo, nuotykių ir meilės istorijos suteikia galimybę skaitytojams prisiliesti prie šios miesto teritorijos, pastebėti šio svarbaus kultūros paveldo objekto daugiasluoksniškumą ir pajusti Klaipėdos miesto dramatišką transformaciją. Leidėjai tikisi, kad ši autentiška istorinė kultūrinė knyga padės formuoti pagarbų miestiečių santykį su šia teritorija ir joje esančiais paveldo bei meno objektais.
Knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ pristatyti visuomenei planuojama balandžio 23-iąją.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas 2
Kuršių nerijos atvaizdai
Vasario 11 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją, kurios metu bus pristatytas leidinys „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai – fotografijos istorikas Dainius Junevičius ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinė darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, taip pat knygą išleidusio Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Renginį ves I.Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/hDhHezSolYo. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
Leidinyje „Kuršių nerija anno 1900“ skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas R.Minzloffas. Nuotraukos atspausdintos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Leidinyje pateikti glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai. Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R.Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.
K.Macijausko „Debesų žuvys“
Vasario 18 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka virtualiai pristatys uostamiesčio leidyklos „Libra Memelensis“ pernai išleistą Kęstučio Macijausko novelių rinkinį „Debesų žuvys“. Dalyvaus knygos autorius K.Macijauskas ir aktorė Nijolė Sabulytė. Renginį ves Inesa Atkočaitienė.
Tiesioginė virtualaus renginio transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/WapyzaqD5oo. Ir šio konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
K.Macijauskas – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, sukūręs ne vieną vaidmenį kine ir televizijoje, daugeliui atpažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (rež. D.Rabašauskas) 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių. Žinomas ir kaip pjesių vaikams, inscenizacijų autorius.
K.Macijauskas gimė Sibire, augo Tauragėje. Pirmoje novelių knygos „Debesų žuvys“ dalyje jis rašo apie vaikystę – laikotarpį, kurį dažnas įvardija kaip patį laimingiausią, į kurį norisi sugrįžti ir nors trumpam prisiminti tų dienų iliuzijas, praėjusius džiaugsmus.
„Visa širdimi ir siela išgyvenau savo pasakojimo herojų džiaugsmus ir bėdas, nes pats buvau tarp jų. Prieš daugybę šimtmečių vienas kinų poetas pastebėjo, kad, atkurdamas ką nors žodžiais, išgyveni tai antrą kartą. Pabandykime, mielieji, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius, kartu pakeliauti ta laiko mašina, paskraidyti vaikystės sparnais. Dar turime laiko“, – kvietė K.Macijauskas.
Antroje knygos „Debesų žuvys“ dalyje – vaizdai, mintys, metų laikai, impresijos, trumpos istorijos, kurios sukosi autoriaus galvoje ir, tarsi upės paviršiuje atsispindintys debesys, lyg nepagaunamos žuvys, nedavė jam ramybės. „Norėjosi tuos vaizdus pagauti, sustabdyti, pagavus – išlieti tekstais baltame popieriaus lape, pasidalyti su visais, kad nenuplauktų, neišnyktų, nepalikę jokio pėdsako, tarsi įsikibus į vaivorykštę, užlipti į dangų... Bent jau ant klėties stogo. Daug kur pajausite melancholiją ir ilgesį, nes bandžiau į pasaulį pažvelgti romantiko, svajotojo akimis“, – teigė autorius.
Apie Palangos kurorto muziejų
Konkurse taip pat dalyvauja Virginijos Paluckienės, Reginos Šulskytės, Viktorijos Morkūnienės, Dainoros Kaniavienės sudaryta ir pernai uostamiesčio spaustuvės „Druka“ išleista knyga „Palangos kurorto muziejus“.
2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu vienoje gražiausių Lietuvos pajūrio vilų „Anapilis“ buvo įkurtas Palangos kurorto muziejus. Modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos bei užsienio parodos, vyksta susitikimai su autoriais, istorijos ir kultūros tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai ir kita kultūrinė veikla. Muziejus tapo svarbiu daugiafunkciniu centru, kuris saugo, tyrinėja ir reprezentuoja muziejines vertybes, reikšmingą Palangos vizualiojo paveldo rinkinį, archeologinių tyrimų metu Palangos mieste rastas kultūros vertybes.
Vykdant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta. Jūros įkvėpta istorija“, 2020 m. išleistas pirmasis leidinys, kuriame pristatomas Palangos kurorto muziejus, jo kūrimosi istorija, veikla, eksponatai. Nors muziejus gyvuoja trumpiau nei dešimtmetį, pirmosios idėjos kurti Palangos krašto muziejų pradėjo skleistis dar praėjusio šimtmečio pradžioje ir ypač suaktyvėjo 7-ąjį dešimtmetį, kai intensyviai pradėti rinkti eksponatai būsimam muziejui. Deja, bet šios iniciatyvos taip ir nebuvo įgyvendintos, o diskusijos apie būtinybę steigti Palangos krašto muziejų atsinaujino tik 2008 m.
Įsteigus muziejų, nutarta jį įkurdinti istorinę reikšmę pajūrio regionui turinčioje viloje „Anapilis“. Leidinyje supažindinama su šio unikalaus pastato istorija, pirmąja savininke grafiene Sofija Tiškevičiene ir vėlesniais savininkais, pavertusiais vilą svarbia kultūrine erdve, kurioje lankėsi iškilūs visuomenės ir politikos veikėjai, rašytojai, menininkai.
Leidinys išleistas keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir latvių. Jame gausu eksponatų iliustracijų ir išsamių komentarų, kurie atskleidžia įvairius Palangos istorijos momentus. Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 8-ąją.
V.Karaciejaus fotografijų albumas
Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantis pernai „Drukos“ išleistas Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumas – retrospektyvi klaipėdiečio autoriaus fotografinės kūrybos apžvalga, apimanti 1977–2020 metus.
Leidinyje, kaip ir šio fotomenininko kūryboje, išryškėja itin glaudus emocinis ryšys su Klaipėda: senąja ir naująja architektūra, jūra, pajūrio gamtovaizdžiu, žinomais ir nepažįstamais miesto žmonėmis. Autoriaus fotografijose susipynė aukštoji ir gatvės kultūra, šventinis šurmulys ir kasdienybės melancholija. Dėl per daugelį metų susiformavusio kūrybinio braižo ir nuosekliai plėtojamos miesto temos V.Karaciejus priskirtinas ryškiausiems Klaipėdos vizualiosios kultūros kūrėjams.
„Apžvelgiant ligšiolinę V.Karaciejaus fotografinę kūrybą, akivaizdu, kad fotografuodamas jis savo dėmesio nefokusavo į sociumo problemas. Nematyti čia nei visuomenės skaudulių, nei paties autoriaus dramatiškų atsivėrimų. V.Karaciejus niekada nevaikščiojo socialiniais paribiais, savo fotoaparatu nepersekiojo benamių, nesilankė pas degraduojančius ar skurstančius žmones, netykojo nei budelių, nei aukų. Jo fotografija, sakytum, apeidavo visas temas, kurios galėjo sudrumsti harmoningą, beveik idilišką, šiek tiek melancholišką jo pasaulį. Šio autoriaus darbuose neaptiksime nieko panašaus į tai, kas galėtų sukelti neigiamas emocijas. Tokio turinio jis nefiksavo ir nekonstravo savo kūriniuose, nesvarbu, kas tai būtų – realistiški vaizdai ar visiškai perkurta tikrovė. V.Karaciejus visur ne tik matė, bet ir vaizdavo grožį, skirtingose vietose ir situacijose įvairiais pavidalais pasireiškiančias, bet lygiai taip pat vertingas jo apraiškas. Grožio prisipildo fotografo fiksuojamas miestas. Visomis savo spalvomis jis išsiskleidžia miškuose, laukuose, pajūryje ir smėlynuose. Juo spindi ir fotografuojamų žmonių veidai“, – tvirtino albumo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Ši knyga visuomenei bus pristatyta balandžio 15-ąją.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: romanai, novelės ir eilėraščiai
R. Flicko „Turtų voratinklyje“
Sausio 26 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatytas skaitomiausio klaipėdiečių rašytojų metų leidinio vardo siekiantis Roko Flicko romanas „Turtų voratinklyje“, išleistas „Alma littera“ leidykloje Vilniuje.
Virtualiame renginyje dalyvaus knygos autorius R. Flickas ir literatūrologė Jovita Saulėnienė. Renginį ves bibliotekininkė Loreta Liutkutė.
Transliacija vyks „YouTube“ kanalu, renginio nuoroda bus paskelbta jo išvakarėse svetainėje www.biblioteka.lt.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
Lietuvai išsiveržus iš Sovietų Sąjungos totalitarizmo gniaužtų ir palengva tampant ekonomiškai savarankiška, šalyje nelauktai suklestėjo nuožmus banditizmas, korupcija, prasidėjo emigracija, o kur dar policijos neveiklumas ir dalies visuomenės noras bet kokiais būdais praturtėti. Romane „Turtų voratinklyje“ autorius pasakoja apie vieną inteligentišką šeimą, irgi staiga praturtėjusią, bet, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, visiškai nuskurdusią ir nuklydusią į visuomenės pakraščius. Ir tik į gyvenimo pabaigą vienas iš sūnų susiranda išbandymų nukamuotą tėvą, tačiau ar tai tikrai reiškia, kad į šią šeimą, kartu – ir visą šalį grįžo taika, gerovė ir ramybė?
„Turtų voratinklyje“ – šeštasis R. Flicko romanas. Rašytojas yra viešai pareiškęs, kad tai paskutinis jo kūrinys. Šiame romane autorius atsiskleidžia ne tik kaip talentingas rašytojas, bet ir kaip skvarbaus žvilgsnio ekonomistas, mokslininkas tyrėjas, stebėjęs paskutiniais XX a. dešimtmečiais Lietuvoje vykusius procesus ir juos fiksavęs atmintyje, kad dabar prikeltų literatūros kūriniu.
R. Flickas (iki 1989 m. – Rokas Alvydas Liaukonis, gimė 1936 m. Veisiejuose, nuo 1945 m. gyveno Šilutėje) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas. Buvo vyriausias iš aštuonių šeimos vaikų. R. Flicko motina Berta Flick buvo tikra vokietė, kilusi iš zalcburgiečių emigrantų šeimos Rytų Prūsijoje, o tėvas – lietuvis, todėl iki 1989-ųjų Rokas turėjo jo pavardę. Mirus tėvui, iš pagarbos motinai ir jos prašymu išsaugoti giminės medį pasikeitė pavardę. Laiko save Lietuvos vokiečiu.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2014 m. Rašytojo kūrybos šerdis – Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto temos. Ankstesniuose savo romanuose R. Flickas kūrė Prūsijos, Klaipėdos krašto meninį paveikslą, taip įsirašydamas į negausias Lietuvoje literatūrinės Rytų Prūsijos kūrėjų gretas.
Be mokslinių knygų, R.Flickas parašė ir išleido vienaveiksmę istorinę dramą – monologą apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“ (2008), autobiografinę apybraižą „Atrastoji žemė“ (2008), knygą „Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių neriją“ (2010), istorinius romanus „Paskutinis traukinys“ (2012), „Emma, pastoriaus duktė“ (2015), „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ (2017), „Išlikę karo verpetuose“ (2018).
Už romaną „Emma, pastoriaus duktė“ R. Flickas buvo apdovanotas rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrine premija.
J. Herlyn „Žinau, kad nieko nežinau“
„Žinau, kad nieko nežinau“ – naujausias Hamburge gyvenančios klaipėdietės autorės Jolitos Herlyn romanas, pernai išleistas „Alma littera“ leidyklos ir pretenduojantis į skaitomiausios klaipėdiečių rašytojų metų knygos titulą.
Tai pasakojimas apie vieną šeimą ir jos darnaus gyvenimo užkulisius, draugų, artimųjų, kolegų bei nenuspėjamumo faktoriaus indėlį į tos šeimos gyvenimą. Apie tvirtą ryšį ir jo išbandymą priėjus kryžkelę. Apie jausmą, kai kartu gyventi nebegali, bet ir atskirai ramybės nerasi. Apie tai, kaip galima nebepažinti net savo paties minčių, ir manyti, kad kitą žmogų pažįsti iki kaulų smegenų. Istorija primena ir apie kaltę, kuri mėgsta grįžti it paklydęs bumerangas, nors ir po daugelio metų. Knyga pasakoja apie toleranciją ir platų požiūrį į pasaulį iki tol, kol jis pasibeldžia į tavo namų duris. Knygoje išsitenka meilė, draugystė, išdavystės kartėlis, rutinos lobynai, nesuplanuojami kasdienybės trupiniai ir svarstyklės, kuriomis galima pamatuoti savo gyvenimų harmoniją.
Anksčiau J. Herlyn yra išleidusi romanus „Trys mano vieninteliai“ (2013), „Mano vyrai ir jų žmonos“ (2014), „Svaigulys“ (2015), „Atsargiai – moteris!“ (2016), „Geismo spąstuose“ (2016), „Angelai neverkia“ (2017) ir „Veidu į saulę“ (2018).
„Žinau, kad nieko nežinau“ – jau aštuntasis šios autorės romanas.
„Mėgavausi istorija, įsijautusi sekiau likimų vingiais, o kartkartėm turėdavau knygą padėti ir pati sau sąžiningai, neslepiant kaip stručiui galvos smėlyje, atsakyti – o kaip dabar pasielgčiau aš pati. Filosofinės mintys ir erotika elegantiškai dengė viena kitą, lyg sakytų, jog kūno ir sielos alkis yra dvi neišskiriamos draugės, susikabinę už rankų. Sužavėjo į romaną įausta elementari, bet dažnai užmirštama mintis – nebūsi sotus vien gyvenimo apmąstymais lygiai taip, kaip nebūsi sotus maudydamasis tik kūno malonumuose. Kaip ir visur, šeimoje taip pat reikalingas balansas. Džiugu, kad romano skaitymas ne tik atpalaidavo ir įtraukė, pasižymėjau ne vieną įdomią mintį, kurių romanuose ne taip dažnai pasitaiko“, – taip naująjį J. Herlyn romaną įvertino viena skaitytoja.
J. Šikšnelio „Būsenos“
Pernai Vilniaus „Homo liber“ leidykla išleido klaipėdiečio rašytojo Juozo Šikšnelio novelių, apsakymų ir esė knygą „Būsenos“, kuri taip pat dalyvauja skaitomiausios Klaipėdos metų knygos konkurse.
Jos autorius J. Šikšnelis – bibliotekininkas ir rašytojas, išleidęs daugiau nei 20 knygų – romanų, detektyvinių romanų (Raido Dubrės slapyvardžiu), novelių ir pjesių rinkinių. Jo gurinių romanas „Kryžiau žalio medžio“ pelnė I. Simonaitytės ir Žemaitės literatūrines premijas, VRM premijomis įvertinti detektyvai. 2020 m. už romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ antrą kartą J. Šikšnelis apdovanotas I. Simonaitytės literatūrine premija.
Nuo 1973 m. rašytojas dirba Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, 2008–2019 m. buvo jos direktorius.
Naujausia J. Šikšnelio knyga „Būsenos“ – tai apsakymų, novelių ir esė rinkinys. Dažniausiai tai pasakojimai apie mažo, niekuo neišsiskiriančio žmogaus kasdienybės realijas, kuriose slypi gyvenimo prasmės įžvalgos. Kūriniai žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija.
J. Straupaitės „Rūkas migloje“
Jūratės Straupaitės eilėraščių knygos „Rūkas migloje“ žaismingas pavadinimas tarsi kviečia susimąstyti: vis dėlto rūkas ar migla? Kas kur paklydo? Ar geriau, kai rūkas sklaidosi, ar kai paklysti migloje? Net jei šie klausimai neiškyla perskaičius pavadinimą, naujos potekstės atsiveria atvertus knygos puslapius. Klaipėdos Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės išleistoje knygoje simboliškai pateikti 86 eilėraščiai – kadangi autorė gimusi 1986 m., knygos pasirodymas buvo išties simboliškas.
Kol kas Jūratė vengia vadinti save rašytoja, poete ar autore. Tai pirmoji jos eilėraščių knyga. „Manieji svaičiojimai įgijo pavidalą (įprasta tai vadinti knyga), kuris nusės kitų žmonių namuose, atras juose savo vietą – taip keista tai suvokti. Bet labai džiugu“, – teigė J. Straupaitė.
Knyga suskirstyta į keturis skyrius, kurie nurodyti tarsi tam tikri švyturėliai horizonte, kad skaitytojas nepaklystų. Skaitant, kaip ir pati autorė yra sakiusi, nesinori remtis jokiais pavadinimais, nuorodomis, gairėmis – daug smalsiau mėginti pagauti, ką pagrindinė klaidžiotoja rūko miglose turėjo mintyse. Ir tos mintys supintos, suraizgytos... Bet ar ne tokia ir turėtų būti poezija? Gal tai − newwave poezija? Autorei išskirtinai svarbi simbolių kalba, o newwave skamba gana tematiškai. Poetė kilusi iš pajūrio, Palangos, ir dar pati vardu Jūratė. Tad banguoti moka. Paklaidinti rūko miglose – taip pat.
Galbūt kažkas pastebės, kad eilėraščiai, vadinkime, svyruoja. Svyruoja it pačios autorės ne vienoje knygutės vietoje minimos simbolinės pušys, bet tas svyravimas nėra atotrūkio principu, o atvirkščiai – palaikant subtilią poetišką giją ir leidžiant sau šelmiškumo nepabijoti. Skaitytojai, aptikę tokius poetinius įvaizdžius kaip Godo, Itakė, ir po to pastebėję eilėraštį „Vilioklis”, galėtų net leisti sau visiškai nesuprasti autorės, atidėti jos kūrybą į šalį. Tačiau gebėjimas išlaikyti žaismą neleidžia abejoti autorės sąmoningais kūrybiniais sprendimais. Jos eilėraščiai neapsieina be logikos, ritmikos, sąskambio darnos.
Jūratė knygoje norėjo parašyti dedikaciją, kad ji skirta mąstantiems ir maištaujantiems. Tačiau to nepadarė. Juk autorei nurodyti tikslinę grupę paprasčiau nei jos neturėti. Tai implikuoja, kad ne pirmą dieną poetė dėlioja logines minties eilutes. Grįžtant prie pavadinimo abstrakcijos – pavadinimas neparinktas kitoks – tarkime, „Pajūrio rūkas”, „Pajūrio takas“... Daug smagiau skaitytojams truputėlį paklysti: tiek rūke, tiek migloje, tiek abiejų sintezėje. O autorei – tokiu būdu gal net ir truputėlį likti nesuprastai. Džiugu, kad randasi naujos bangos ir ne kur kitur, o Klaipėdoje.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: sukrečianti proza ir edukaciniai leidiniai
Naujas M.J.Urbono romanas
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti dar vieną tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – jos metu bus pristatytas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pernai išleistas klaipėdiečio Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“. Renginyje dalyvaus leidinio autorius ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė.
Tiesioginė transliacija vyks „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/gKMR-C9kC_U, vaizdo įrašas bus paskelbtas bibliotekos svetainėje www.biblioteka.lt.
M.J.Urbonas – vienas įdomiausių jaunosios kartos rašytojų. 2016 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo „Pirmosios knygos“ konkurso laureatu, už debiutinį prozos kūrinį – novelių knygą „Dvasių urna“ (2016 m.) pelnė Augustino Griciaus literatūrinę premiją (2017 m.), knyga buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2017 m. M.J.Urbonas išleido romaną „Šimtmečių melancholija“ apie tikrojo ir išgalvotojo Vilniaus legendas.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.
„Žudant Dzeusą“ – tai skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio. Viena svarbiausių romano istorijų yra sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas Martino ir tėvo ryšys. Tėvas – ambicingas ir praeityje moterų geidžiamas tapytojas, kuris romane vadinamas Dzeusu. Per pasakojimo praeities properšas išryškėja nuolatinis vaiko noras gauti iš tėvo pritarimą, būti šalia jo, pelnyti tėviškos meilės, tačiau Dzeuso charakteris – bohemiškas, jis vienu metu atsainiai myli sūnų ir nuo jo nusigręžia.
Mažasis Martinas ima siekti tėvo prielankumo, naikindamas pats save. Ir priešingai – mamos dėmesio ir meilės perteklius kelia jam gailestį ir dar didesnį tėviškos meilės ilgesį. Tyrinėdamas tėvo paliktus paveikslus, Martinas skaudžiai rekonstruoja traumuojantį ryšį su tėvu ir tai perteikia per savo kuriamą alternatyvią istoriją apie milžinus. Pasak autoriaus, šis romanas skiriamas visiems berniukams, kurie siekė tėviškojo prielankumo, bet taip ir nepasiekė.
„Yra knygų, kurios pakelia dvasią, nes jose randi herojų, į kurį norėtum lygiuotis. Yra knygų, kurios užburia meniniu vaizdu ar kaip kitaip pakutena jausmus. Yra knygų, kurios sukrečia. Būtent toks, sukrečiantis iki pat sielos gelmių yra M.J.Urbono romanas „Žudant Dzeusą“, – teigė N.Kliukaitė-Kepenienė. – Pirminė skaitytojo vidaus sąšauka su tekstu – grynas siaubas, ir tas pirminis atstūmimo impulsas yra be galo stiprus. Norisi išbraukti ir tuojau pat užmiršti tuos žmogaus žeminimo vaizdus. Vis dėlto M.J.Urbonas yra puikus pasakotojas, todėl tekstas įtraukia, ir galų gale suvoki, kad visi tie juodos nevilties prisisunkę puslapiai yra mūsų visų išgyvenama tiesa.“
Išleistos Jūrų muziejaus
Sausio 21-ąją biblioteka virtualiai pristatys dar tris konkurse dalyvaujančias knygas, pernai išleistas Lietuvos jūrų muziejaus: Piotro Karskio knygą „Jūroje!“, Justo Tertelio, Elenos Maya ir Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės parengtą leidinį „Vandens gyvenimo linija“ ir Algirdo Stankevičiaus sudarytą knygą „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“.
P.Karskio „Jūroje!“ – unikali, išsami užduočių knyga išskirtinai jūrine tematika. Jūrų muziejui tai puikus edukacinis leidinys, papildantis užsiėmimus įdomiomis veiklomis, užduotimis. Tai puiki priemonė įvairaus amžiaus vaikams. Knyga gausiai ir puikiai iliustruota. Joje – tiek praktiniai, tiek teoriniai pavyzdžiai, kaip įprastą vaiko ugdymą paversti atradimų ir išradimų kupinu nuotykiu. Tai gražiausia 2017 m. Lenkijos knyga. Ji jau išleista vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, norvegų, o dabar – ir lietuvių kalbomis.
„Vandens gyvenimo linija“ – knyga su papildytos realybės elementais. Jautrią rašytojo J.Tertelio parašytą ir dailininkės E.Maya iliustruotą knygą visapusiškai papildė ir praplėtė kompozitorės R.Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurtas knygos garso takelis. Trijų menininkų kūrinys, gimęs bendradarbiaujant kartu su Lietuvos jūrų muziejuje dirbančiais specialistais, suteikia galimybę į gyvenimą Baltijos jūroje pažvelgti iš naujos, neįprastos perspektyvos. Jis kviečia palikti kasdienybę ir kartu trumpam pasinerti į jūros bangas, skirti savo dėmesį ir rūpestį tam, kas svarbiausia, – gyvybei.
Katalogu „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“ pristatydamas unikalų jūrų moliuskų kriauklių rinkinį, muziejus siekia visuomenei skleisti žinias apie nuostabų ir kasdien nematomą vandenų pasaulį. Tai išsamus, profesionaliai parengtas, estetiškas žinynas, kuriame populiariu stiliumi aprašomos daugiau nei 100 kriauklių. Leidinį sudarė ir įvadinį straipsnį parašė biologas dr. A.Stankevičius. Kataloge – daugiau nei 400 iliustracijų: asmeninio dr. A.Stankevičiaus archyvo nuotraukos iš ekspedicijų, nardymų bei specialiai leidiniui parengtos Lietuvos jūrų muziejaus fotografo Alfonso Mažūno eksponatų iš jūrų moliuskų kriauklių rinkinio nuotraukos.
Tiesioginė šių trijų Lietuvos jūrų muziejaus pernai išleistų knygų pristatymo transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuoroda bus paskelbta prieš renginį svetainėje www.biblioteka.lt.
Einant gyvenimo pėdomis
Ten pat galima rasti ir ankstesnius konkursinių knygų pristatymų vaizdo įrašus. Juos peržiūrėti galėtų būti įdomu neabejingiems švietimo problemoms ir rašytojo Arvydo Juozaičio kūrybos gerbėjams.
Klaipėdietės mokytojos Lilijos Bručkienės knygoje „Be 5 minučių prestižinė“ parodomos švietimo sistemos žaizdos. Joje aprašyti 2019-ųjų streiko, kurio metu pedagogai šturmavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, epizodai. Autorė buvo viena aktyviausių to streiko organizatorių ir dalyvių.
Filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys A.Juozaitis parašė ne vieną dešimtį knygų. Pernai išleista jo eseistikos knyga „Kauno saulė“ yra pirmoji iš „Miesto epo“ serijos.
„Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, liesdamas tą šaknį, – teigė autorius. – Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas – šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.“
Konkurse taip pat dalyvauja A.Juozaičio pasakojimų knyga apie Tėvą Stanislovą – pernai pasirodęs antrasis – pataisytas ir papildytas – leidimas.
„Ši knyga – lyg kokia fata morgana – mirganti virš horizonto nemari dvasia. Regis, rašiau ją visą gyvenimą ir rašydamas ėjau daugybės kitų gyvenimų pėdomis, – dalijosi mintimis autorius. – Knyga dienos šviesą išvydo prieš ketvirtį amžiaus, gyvavo moterų rankinėse, vyrų dirbtuvėse, automobilių kišenėse. Ji buvo patogi nešiotis, priminė maldaknygę. Paskui užsimiršo, tarsi išsitrynė. Ir štai – atgimimas, ji vėl skaitytojų rankose. Šį kartą ištaigingai išleista, dailininkės Deimantės Rybakovienės papuošta. Knygoje atsirado viena kita naujiena, kaip antai – pasakiško grožio Butkiškės sąsaja su Justino Marcinkevičiaus „Mažvydu“. Ar ko nors moko šviesos žmogaus, Tėvo Stanislovo gyvenimas? Moko suprasti laimę kaip džiaugsmo akimirkas. Ir moko tikėjimo, kad šviesa niekuomet nepasitrauks, kad jos daugiau nei tamsos. 1995-ųjų vasarą, kai po Tėvo Stanislovo išsikėlimo iš Butkiškės buvo praslinkę 30 metų, paklausiau jo, kodėl per tuos dešimtmečius jis nė karto nenuvyko pasižiūrėti, kas liko iš jo kurto rojaus kampelio. „Žmogaus gyvenimas negrįžta“, – atsakė nusišypsojęs. Jis grįžo tik į Paberžę, jos šventoriuje ir atgulė. Taigi ši knyga yra apie gyvenimo kelionę, kurią galėtume pavadinti Tėvo Stanislovo apsireiškimu Lietuvoje.“
Abi A.Juozaičio knygos išleistos „Alma littera“ leidykloje Vilniuje.
Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
Kandidatės į Metų knygas laukia balsų 1
Be tradicinių vaikų, paauglių, knygų suaugusiesiems ir poezijos knygų, renkami laureatai ir naujoje publicistikos ir dokumentikos kategorijoje. Pastarojoje kategorijoje dalyvauja nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. parašytos knygos. Kitose keturiose kategorijose – parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Publicistika ir dokumentika
Rūta Oginskaitė. "Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose", "Tyto alba", 2017
Sigitas Parulskis. "Amžinybė manęs nejaudina", "Alma littera", 2018
Giedra Radvilavičiūtė. "Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones", "Apostrofa", 2018
Aurimas Švedas. "Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus", "Aukso žuvys", 2016
Tomas Venclova. "Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey" (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys), "Apostrofa", 2017
Knygos suaugusiesiems
Laura Sintija Černiauskaitė. "Šulinys", LRS leidykla, 2018
Gabija Grušaitė. "Stasys Šaltoka: vieneri metai", "Lapas", 2017
Leonardas Gutauskas. "Pravardės", LRS leidykla, 2018
Herkus Kunčius. "Lietuviškos apybraižos", LRS leidykla, 2018
Antanas Šileika. "Basakojis bingo pranešėjas" (iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas), "Baltos lankos", 2018
Poezija
Greta Ambrazaitė. "Trapūs daiktai", LRS leidykla, 2018
Gintaras Bleizgys. "Xeranthemum", LRS leidykla, 2018
Marius Burokas. "Švaraus buvimo", LRS leidykla, 2018
Tomas Petrulis. "Triukšmo gyvatė", "Naujas vardas", 2017 https://naujasvardas.lt/knygos/tomas-petrulis-triuksmo-gyvate-eilerasciai/
Kornelijus Platelis. "Įtrūkusios mėnesienos", "Odilė", 2018
Knygos vaikams
Daiva Čepauskaitė, dailininkė Ieva Babilaitė. "Baisiai gražūs eilėraščiai", "Žalias kalnas", 2017
Marius Marcinkevičius, dailininkė Aušra Kiudulaitė. "Draugystė ant straublio galo", "Tikra knyga", 2017
Violeta Palčinskaitė, dailininkė Irena Daukšaitė. "Eilėraščiai iš namų", "Tyto alba", 2017
Neringa Vaitkutė, dailininkė Monika Mitkutė. "Klampynių kronikos", "Nieko rimto", 2018
Jurga Vilė, dailininkė Lina Itagaki. "Sibiro haiku", "Aukso žuvys", 2017
Knygos paaugliams
Ilona Ežerinytė. "Verksnių klubas", "Dominicus Lituanus", 2017
Aidas Jurašius, dailininkė Inga Navickaitė. "Pypas ir jo nutikimai", Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus", 2017
Justinas Žilinskas, dailininkas Gediminas Skyrius. "Kaukas Gugis ir kerų karas", "Aukso žuvys", 2017
Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2019 m. vasario 17 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, e.paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: "Metų knygos rinkimams", Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.