Pasak knygynų tinklų atstovų, karantino metu labiausiai augo knygų vaikams pardavimai.

Knygynus „Pegasas“ valdančios bendrovės „ALG knygynai“ vadovė Rita Račkaitė sako, kad šiemet pirkėjų knygynuose sumažėjo apie 20 proc., tuo metu elektroninėje parduotuvėje per dešimt mėnesių jų augo 17 proc., o užsakymų skaičius – 2,3 karto.

„Karantino metu žmonės išties daugiau laiko skyrė knygai, ypač augo susidomėjimas vaikų knygomis, edukacijai skirta literatūra. Pastebėjome, kad mūsų knygynų tinkle žmonės buvo linkę susirinkti kompleksišką prekių krepšelį: įvairi papildoma mokomoji literatūra vaikams, edukacinė literatūra, knygos laisvalaikiui, kitos priemonės mokyklai“, – BNS sakė R. Račkaitė.

Anot jos, skaitymo pomėgiai ir mėgstamos temos iš esmės nepasikeitė, tačiau jei pernai populiariausios buvo negrožinės knygos, tai šiemet tarp populiariausių vėl buvo grožinė literatūra.

„Šiuos pokyčius sąlygoja bestseleriai, tam tikrų pavadinimų knygų populiarumas“, – teigė R. Račkaitė.

Knygynų „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė sako, kad nuo metų pradžios pardavimai traukėsi apie 15 proc., klientų srautas parduotuvėse – apie 30 proc., o tai kiek padėjo sušvelninti išaugusi internetinė prekyba.

„Pardavimai internetu augo, tai srautai šiek tiek persiskirstė. Jie (internetiniai pardavimai – BNS) kažkiek mums kompensavo, bet ne visiškai“, – BNS sakė Z. Barusevičienė.

„Vagos“ atstovė sako taip pat pastebėjusi padidėjusius literatūros vaikams pardavimus.

„Ūgtelėjo vaikų knygų pardavimai, ir per pirmą, ir per antrą karantiną. Žmonės perka, kadangi vaikai namuose, tai daugiau knygų jiems užsiėmimui ir skaitymui, ir kažkokiems edukaciniams darbeliams, spalvinimo“, – sakė Z. Barusevičienė.

Pasak jos, pastaruoju metu į parduotuves žmonės užsuka rečiau, tačiau perka daugiau: „Matome, kad paaugęs, krepšelis, gal tiesiog labiau apgalvoja tuos pirkinius.“

Be kita ko, pandemijos metu žmonės dažniau pradėjo knygas rezervuoti internetu, o atsiimti knygynuose.

Nuo balandžio 5 d. iki birželio 6 d. visuose knygynų tinklo „Pegasas“ knygynuose vyksiančios „Magnetukų žaidynės“ leis šioms mintims išsipildyti.

Magnetukais virtę garsūs personažai – Kakė Makė, Pinokis, Snieguolė ir kiti – taps vaikų ir jų tėvelių sukurtų istorijų dalimi. Žaidynių metu kiekvieną savaitę bus apdovanojamos šauniausios vaikų istorijos, o akcijos pabaigoje penkios geriausios istorijos virs animuotais filmukais.

Knygynuose vaikai galės žaisti su beveik 100 skirtingų magnetukų, sukurtų specialiai šiam žaidimui pagal Alisos Stebuklų šalyje, Kakės Makės, Mažojo Princo, Pinokio, Robino Hudo, Zombiukų, Robotukų bei Snieguolės su septyniais nykštukais personažus bei istorijas. Taip pat įrengtos ir atskiros magnetinės sienelės, atspindinčios skirtingų pasakų pasaulius, todėl vaikai galės su Kake Make bei Alisa ieškoti nuotykių Robino Hudo girioje arba su Snieguole bei septyniais nykštukais nusikelti į robotų karalystę, ar net sukurti visiškai naują istoriją.

Pasak knygynų tinklo vadovės Ligitos Šaltienės, „Magnetukų žaidynės“ skirtos vaikų fantazijos bei kūrybiškumo, kurio jie semiasi skaitydami knygas, įprasminimui ir įgyvendinimui.

„Siekiame, kad knygynai nebūtų vien apsipirkimo ar poilsio prie kavos vieta, o knygų skaitymas vaikams – lyg prievolė. Todėl „Magnetukų žaidynės“ yra būdas patiems vaikams tapti kūrėjais ir nevaržomai realizuoti savo idėjas. Vaikų kuriamos istorijos leis jiems patiems atrasti savo kelią į mėgstamas knygas ar personažus. Norime, kad vaikų kūrybiškumas įkvėptų skaitymą, o skaitymas – suteiktų naujų idėjų jų kuriamoms istorijoms. Taip pat sąmoningai sukūrėme labai skirtingų pasakų ir jų veikėjų magnetukus – dalį jų, pavyzdžiui, Mažąjį Princą, Snieguolę ar Robiną Hudą tikrai prisimins ir vaikų tėveliai, todėl šis žaidimas padės susitikti skirtingoms kartoms. Vaikai tėvams galės daugiau papasakoti apie Kakę Makę, o tėvai vaikams – apie Mažąjį Princą, Pinokį“, – teigia L. Šaltienė.

Apsilankius knygyne, sukūrus savo istoriją iš magnetukų ir parodžius mamai ar tėčiui, nereikėtų skubėti jos pamiršti, nes ji gali pasirodyti įdomi ir kitiems. Todėl visus du mėnesius vyks konkursas, kurio metu visos atsiųstos nuotraukos su nufotografuotomis istorijomis bus matomos knygynų tinklo socialinėje paskyroje. Kiekvieną savaitę bus atrenkamos 20 praėjusios savaitės įdomiausių ir daugiausiai palaikymo sulaukusios nuotraukos, o jų autoriai bus apdovanoti vienu iš magnetukų herojų ir galės naujas istorijas kurti jau namuose.

Konkurso pabaigoje bus paskelbtos 5 istorijos-nuotraukos, kurios virs animuotais video filmukais ir jų pasaka taps tikra.

Išrankesni pirkėjai

Septintą dešimtį pradėjusiame skaičiuoti knygyne laikas mažai ką pakeitė: šimtai knygų glaudžiasi tose pačiose medinėse lentynose, prie įeigos daugiau nei trisdešimt metų kabo iki skausmo pažįstamas Liucijos Banaitienės kurtas gobelenas, o skaitymo išsiilgusius miestiečius kasdien sveikina gerai pažįstamos ilgametės darbuotojos. Šiuo metu Centrinis knygynas priklauso knygynų tinklui "Pegasas".

"Jubiliejinis šurmulys priminė anuos laikus. Juk atėjau čia aštuoniolikos", – įsispraudusi tarp knygų, dėmesio vengė Centrinio knygyno senbuvė Asta Pukštytė. Per trisdešimt ketverius metus jos delnai lietė tūkstančius įvairiausių knygų: klasikinės literatūros serijinius leidinius, meilės romanus, kulinarinius receptus ir spalvingais piešiniais iliustruotas vaikiškas pasakas. Tūkstančiais ji skaičiavo ne tik knygas, bet ir į senutėlį pastatą užsukusius miestiečius – atsitiktinius praeivius, knygas nuo lentynų kilnojančius tik iš smalsumo, ir nuolatinius knygyno bičiulius, duris atveriančius su aiškiu tikslu – papildyti savo namų bibliotekas.

"Gerai pažįstu ištikimiausius knygyno lankytojus, tačiau nė vienam jų knygos neteko parduoti už skolos raštelį. Visi ateina su piniginėmis", – kalbėdama pro duris įeinančius miestiečius akimis sveikino A.Pukštytė.

Trisdešimt ketverius metus knygynui atidavusi kaunietė juokavo, kad metai labiausiai pakeitė jos šukuoseną, knygų asortimentą ir pirkėją, bet ne patį knygyną.

"Kokie dabar žmonės? Dvi dienas iš eilės renkasi, o trečią perka. Greičiausiai prie tokio elgesio prisidėjo ne tik pasikeitęs jų skonis, bet ir išaugusios knygų kainos", – svarstė knygyno senbuvė.

Populiari lietuvių kūryba

Centrinio knygyno kainininkas labai platus. Daugumos knygų kaina viršija 10 eurų sumą, tačiau čia galima rasti ir pigesnių skaitinių. Bene daugiausia įkainotas garsusis fotografijų albumas "Neregėta Lietuva" – už įspūdingo dydžio Mariaus Jovaišos knygą prašoma 60 eurų.

"Leista ne vienu tiražu ir vis dar graibstoma tiek kauniečių, tiek miesto svečių", – knygos galia ir jos svarba džiaugėsi Centrinio knygyno vadovė Sandra Malinauskienė.

Moteris negalėjo pasakyti, kiek ir kokių knygų egzempliorių šiuo metu saugoma knygyno salėje ir sandėliuose, tačiau neabejojo, kad skaičius siektų kelias dešimtis tūkstančių.

"Žinoma, statistika nėra galutinė, nes knygų rezervai pildomi kiekvieną dieną. Norime, kad kiekvienas pas mus užsukęs žmogus rastų tai, ko ieško", – tenkinti skaitytojų poreikį ir bent dešimtmetį nekeisti knygyno išvaizdos žadėjo S.Malinauskienė.

Paklausta, kokios knygos dažniausiai iškeliauja kartu su apsisprendusiais pirkėjais, ji užsiminė, kad sunku ką nors  išskirti. Vienu metu miestiečius itin viliojo populiariosios psichologijos ir motyvacijos knygos, dabar vis dažniau į pirkinių krepšelį keliauja lietuvių kūrėjų mintys ir istorinės knygos.

Knyga prieš kiną

"Esu įsitikinusi, kad knygos niekada nenurungs nei internetas, nei kinas. Spaustuvės kvapas, prisilietimas prie lapų ir išgyventa istorija – neįkainojamos ir laikui nepavaldžios vertybės", – tikino S.Malinauskienė.

Jai antrino ir 60-ojo knygyno jubiliejaus proga čia užsukusi garbaus amžiaus kauniečių pora. Nors tądien įsigijo tik kelis Kauno ir Lietuvos žemėlapius, už kuriuos sumokėjo 6 eurus, sutuoktiniai Nijolė ir Vytautas tikino, kad, prireikus rinktis tarp įdomaus filmo, muzikinio spektaklio ir geros knygos, negalvodami rinktųsi trečią variantą.

"Namie turiu daug knygų. Didesnė dalis jų senos, tačiau mesti lauk ranka nekyla. Laikysiu, gal kam nors pravers", – traukdama metalines monetas iš piniginės kalbėjo Nijolė. Garbaus amžiaus moteris prasitarė, kad gyvendama pakaunėje ir į Centrinį knygyną užsuka ne taip dažnai, kaip norėtų, tačiau vos peržengusi slenkstį skuba prie sveikatos literatūros. Sulaukus tokio amžiaus domėtis meilės romanais ar sapnininkais esą būtų juokinga.

"Kartais perku, kartais tik pavartau, bet pasisveikinti su buvusia savo studente visuomet skubu prie kasos", – meiliai dirstelėjusi į šviesiaplaukę knygyno darbuotoją šyptelėjo buvusi Kauno politechnikumo dėstytoja.

Šventinių renginių programa

Knygyno jubiliejaus proga spalį bus surengtas projektas "Šiuolaikinių lietuvių autorių dienos". Centriniame knygyne visą mėnesį savo knygų pristatymus rengs garsūs lietuvių rašytojai.

Spalio 5 d. (trečiadienį) 18 val.

Susitikimas su rašytoju, režisieriumi Alvydu Šlepiku, didelio tarptautinio dėmesio sulaukusio romano "Mano vardas – Marytė" autoriumi. Pokalbis apie kultūrą, pasaulį, kūrybos kelią ir kasdienybę.

Spalio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Susitikimas su poete, dramaturge Daiva Čepauskaite. Vakaro metu bus pristatyta naujausia autorės pjesių knyga "Aš tave užmiršau", kurios ištraukas skaitys Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai Inga Mikutavičiūtė ir Saulius Čiučelis.

Spalio 12 d. (trečiadienį) 18 val.

Susitikimas su Violeta Palčinskaite. Garsią poetę, dramaturgę ir vaikų rašytoją kalbins leidyklos "Tyto Alba" vadovė Lolita Varanavičienė.

Spalio 13 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Andrės Pabarčiūtės ir Rimvydo Židžiūno knygos "Amžinas medaus mėnuo" pristatymas. Kaip sukurti nesibaigiantį medaus mėnesį santykiuose?

Spalio 20 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Naujos Arvydo Juozaičio knygos "Klaipėda. Mėmelio paslaptis" pristatymas.

Spalio 26 d. (trečiadienį) 18 val.

Kaip suprasti vyrus? Naujos Rūtos Vanagaitės knygos "Jis" sutiktuvės.

Kraustysis kitur

"Žmonės kauniečiai! Uždaromas VDU esantis "Humanitas" knygynas. Universitetas čia niekuo dėtas, nebent netiesiogiai prisideda savo "plėtros", t.y. statybų ir pastatų naudojimo politika. Kas nori dar nusipirkti filosofijos ir kultūros knygų Kaune, paskubėkite", – tokiu įrašu savo paskyroje "Facebook" pasidalijo VDU dėstytoja Marija Oniščik.

Knygyno "Humanitas" vadovė Žaneta Povilaitė patvirtino, kad K.Donelaičio g. 52 VDU rūmuose knygyno nebeliks. "Mūsų nebebus šiame pastate, bet mes keliamės į kitas patalpas kitapus gatvės – K.Donelaičio g. 61. Akademinėmis knygomis prekiausime ten", – sakė Ž.Povilaitė. Ten veikia "Humanito" kalbų mokymo literatūros knygynas "Kalbų centras".

Kol laukiama, ką permainų vėjai atpūs į Centrinį knygyną Laisvės alėjoje, žinia, kad uždaromas akademinis knygynas VDU rūmuose privertė sunerimti nekomercinių knygų mylėtojus. Akademinis knygynas "Humanitas" garsėjo tuo, kad čia ir studentai, ir dėstytojai, ir įvairių sričių specialistai galėdavo gauti tokių leidinių, kuriais neprekiauja komerciniai knygynų tinklai.

Studentai – kitais keliais

Ar pasikeis knygų pasiūla akademiniam knygynui persikėlus į naujus namus? "Čia mes galėdavome pasiūlyti ir grožinės, ir akademinės literatūros. Persikraustę prekiausime pačia geriausia akademine literatūra, tais leidiniais, kuriuos išleidžia mažos leidyklėlės, kurių knygų nėra didžiuosiuose knygynuose. "Kalbų centre" negalėsime sutalpinti visko – nebus grožinės literatūros, bet mūsų kitame knygyne – Senamiestyje, Vilniaus gatvėje, gausu ir grožinės, ir meno, ir kitokios literatūros", – paaiškino Ž.Povilaitė.

Pasak jos, vis dėlto bus atsižvelgiama ir į pirkėjų pageidavimus. Jeigu knygyno lankytojai norės įsigyti vienokią ar kitokią grožinės literatūros knygą, knygynas žada pasirūpinti, kad naujausius ir geriausius grožinės literatūros kūrinius pirkėjai galėtų įsigyti K.Donelaičio gatvės knygyne. "Tiesiog neturėsime tiek daug knygų, kiek jų turime dabar, nes čia buvo ir sandėliai", – apgailestavo knygyno vadovė.

VDU rūmuose "Humanitas" knygomis ir kitais leidiniais dar prekiauja, o visiškai išsikraustyti ketina liepos viduryje. "Tai mūsų įmonės sprendimas vien dėl to, kad labai sumažėjo apyvarta. VDU iš čia iškelia fakultetus, yra nauji rūmai V.Putvinskio gatvėje, o šiame pastate rugsėjo 1 d. nebebus jokio fakulteto. Nebėra studentų srauto ir mums nebėra prasmės čia likti", – išsikraustymo priežastis atskleidė knygyno vadovė. Anot jos, knygyne studentų gerokai sumažėjo, kai iš šių rūmų VDU iškraustė Socialinių mokslų fakultetą o Laisvės alėjoje, "Pažangos" rūmuose, nebeliko Menų fakulteto – jis perkeltas į Senamiestį.

"Supratome, kad nebėra žmonių – mes vienos knygyne. Nebėra prasmės, todėl kooperuojamės su kolegėmis kitoje gatvės pusėje. Knygynas nedingsta, akademinės knygos tikrai bus pardavinėjamos, tik dabar yra nutrūkęs naujų knygų gavimas, kol persikraustysime, o prekyba tebevyksta, nors ir ne taip sparčiai, kaip anksčiau", – pridūrė Ž.Povilaitė.

Ieškos kito?

VDU rektorius prof. Juozas Augutis tikino, kad universitetui priklausantis pastatas K.Donelaičio gatvėje tikrai netaps tuščiu vaiduokliu.

"Tuščias jis tikrai neliks, atvirkščiai – pagražės ir bus puikiai atrodantis universiteto pastatas. Tai nėra tas pastatas, kuris nebūtų reikalingas universitetui", – pastebėjo rektorius.

J.Augutis priminė, kad ten lieka labai svarbus universiteto padalinys – biblioteka. "Įvairias tarnybas esame suspaudę ir išbarstę po visą miestą. Nors fakultetai išsikelia, auditorijos, biblioteka, skaitykla lieka. Turime vilčių, kad pavyks atlikti to pastato renovaciją ir tai bus toks mūsų korpusas Kauno centre, kur nebus konkretaus fakulteto, bet bus įvairių aplink išsidėsčiusių fakultetų auditorijos ir pagrindinės universiteto tarnybos", – ateities planus atskleidė VDU rektorius.

Ar universiteto bendruomenei nebus skriaudos, išsikrausčius akademiniam knygynui? "Ne, manau, kad tas klausimas dar neišspręstas. Jeigu nebus "Humanito", gal kalbėsimės su kitais knygynais. Apie šį mūsų centrą sukasi patys didžiausi studentų srautai, čia biblioteka ir skaitykla. Stengsimės išlaikyti vietą ir savo knygoms platinti, ir kitiems leidiniams. Jeigu nesutarsime su "Humanitu", ieškosime kitų variantų", – žadėjo J.Augutis.

Su grandinėmis

Trečiadienio popietę prie Kauno centrinio knygyno kauniečiai galėjo išvysti neįprastą vaizdą. Buvęs miesto meras A. Kupčinskas Laisvės alėjoje stovėjo antrankiais prirakintas prie knygyno pastato. Politikas sakė, kad tokia tramdymo priemonė ant jo riešo atsidūrė pirmą kartą. Šalia A. Kupčinsko stovėjo dar keli visuomenininkai, kurie prie knygyno turėklo buvo prisitvirtinę grandinėmis. 

„Šia akcija dar kartą norime atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A. Kupčinskas, kartu su bendraminčiais pirmą protesto akciją dėl išnuomojamo knygyno surengęs balandį.

Vakar buvo paskelbtos nuomos konkurso sąlygos, tačiau miesto tarybos opozicija tokiems veiksmams nepritaria. Jų manymu, tai yra nedemokratiška, nes nėra svarstyta miesto taryboje, nors knygynas priklauso savivaldybei. Todėl praėjusio posėdžio metu buvo įteikta peticija, kurią pasirašė 1200 žmonių. Ja siekiama įtraukti knygyno nuomos klausimą į tarybos darbotvarkę.

Opozicijos atstovai taip pat baiminasi, kad bus pamiršti vietos rašytojai. Jų požiūriu, knygyną norima komercializuoti, nors iki šiol jis puikiai išsilaikė. Užkliuvo ir darbuotojų skaičius, mat nuomos sutartyje numatoma, jog neliks apie 50 proc. dabartinių knygyno darbuotojų.

Bus geriau?

Vicemeras Simonas Kairys laikosi kitokios nuomonės ir tvirtina, jog nuoma leis efektyviau išnaudoti ne tik patalpas, bet ir į jas pritraukti daugiau žmonių. S. Kairio teigimu, nuomos sutartyje numatytos sąlygos, kurios esą užtikrina, kad knygyno veikla iš esmės nepasikeistų. 

„Yra sudėta įvairiausių saugiklių, kad išliktų paveldas. Nuomotojas negalės net iškabos pakeisti, taip pat negalės pamiršti Kauno menininkų, bus rengiami įvairūs kultūriniai renginiai. Pastatą taip pat saugo paveldo institucijos. Tad dėl saugiklių gausos nežinia, ar iš viso atsiras norinčių nuomotis“, – komentavo S. Kairys.

Ne mažiau nei vienerių metų patirtis knygų leidybos ar prekybos versle, nepriekaištinga įmonės reputacija ir nenuostolinga veikla – tai dar keli reikalavimai bendrovėms, pretenduojančioms išsinuomoti 415,6 kvadratinių metrų ploto Centrinio knygyno patalpas, esančias Laisvės alėjos 81 numeriu pažymėtame name. Konkurse galės dalyvauti ne tik didelės, bet ir mažesnės anksčiau įvardintus reikalavimus atitinkančios įmonės ar pagal jungtinę veiklos sutartį su jomis dirbantys asmenys. Konkurso dalyviams numatytas 24,9 tūkst. eurų depozito mokestis.

Anot savivaldybės, šiuo metu pusė patalpų knygyno paversta sandėliu, tačiau ateityje tikimasi knygyno salę gerokai praplėsti. Mažiausiai 80 proc. ploto privalės būti skirta knygų prekybai, todėl čia vietos lentynose užteks ir Lietuvos rašytojų sąjungos rekomenduotiems leidiniams, kuriems turės būti skirta ne mažiau nei 5 proc. prekybinės ekspozicijos.

Ne pirmas protestas

Vos paskelbus, jog Laisvės alėjos simboliu tapęs knygynas bus išnuomotas, pasigirdo kalbų, kad tai gali būti kažkieno privatus interesas užgrobti prestižines patalpas. Pats A. Kupčinskas tikino, kad prisirakinimas prie knygyno yra tęstinė akcija. Konservatorius mano, kad dar ne kartą teks šioje vietoje protestuoti.

Balandį prie knygyno buvo surengta akcija, kai iš suneštų knygų buvo sukurta simbolinė gynybinė siena. Pagrindiniais smuikais tada griežė savivaldybės taryboje esantys konservatoriai.

Šio mėnesio pradžioje prie knygyno durų buvo padėtas gedulingas gėlių krepšelis. 

Vicemeras S. Kairys tokias viešas akcijas vertina skeptiškai. Jo manymu, tai yra netinkamas politikavimas.

„Taip atsiranda užburtas ratas: leidėjai leidžia knygas, kurių prašo skaitytojai. Bibliotekos taip pat, atsižvelgdamos į skaitytojų poreikius, užsisakinėja tokias knygas, kokias skaitytojai skaito. Nobelio literatūros premijos laureatų jos užsisakinėja kur kas mažiau negu lengvų meilės romanų“, – pastebi E. Stogevičienė.

– Kokias knygas skaitydavote vaikystėje?

– Skaityti pradėjau penkerių metų, abi dukros taip pat. Mano tėvai turėjo nemažą biblioteką, tad vaikystėje skaitydavau viską iš eilės. Kai pradėjau eiti į biblioteką, pasitaikydavo ir fantastikos, ir detektyvų, nemažai pasakų.

– Ar dabar skaitote vaikišką literatūrą?

– Skaitau labai nedaug, nes mūsų knygynas yra akademinis, orientuotas į rimtą literatūrą ir beveik neturime vaikiškų knygų. Tačiau paskaitau kartu su paaugle dukra, kai jai kokią nors knygą užduoda mokykloje.

– Ką skaitote dabar?

– Bandau perskaityti knygas, kurias rekomenduoja mūsų aplinkoje esantys žmonės – knygyne yra susibūrusi literatų, rašytojų, leidėjų ir vertėjų bendruomenė, kurie pasidalija informacija apie knygas. Iš jų sužinome apie naujai išleistas knygas, apie skaitytojų skaitomas knygas. Taip pat skaitome recenzijas, draugaujame su vertėju ir poetu Mariumi Buroku, kuris yra vienas puikiausių literatūros žinovų Lietuvoje, jis labai dažnai lankosi knygyne ir daug pasakoja apie knygas.

– Darbas Jus įpareigoja gerai išmanyti literatūrą, ar tam reikia daug pastangų?

– Tai vyksta savaime, nes tai yra ir darbas, ir malonumas. Visi dirbantys knygyne mėgsta skaityti. Šiuo metu su mumis dirba rašytoja Jurga Tumasonytė ir anglų filologijos studentas Benas Grigas – jie nepaprastai daug skaito ir dalijasi, tuo, ką perskaito.

Į studiją atsinešiau 2015 m. Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“, apie kurią sužinojau iš J. Tumasonytės. Ji sakė, kad skaitydama šią knygą labai verkė. Paskui B. Grigas čiupo tą knygą parsinešė į namus. Perskaitęs ją taip pat pasakė, kad tai nepaprastai gera knyga. Taip mes ir susipažįstame su literatūra.

– Ar knyga yra gera dovana?

– Labai gera, puiki! Tik reikia žinoti, ką žmogus mėgsta. Nes, jei pagyvenusiai močiutei nunešime Charleso Bukowskio knygą, ji pasibaisės. Tačiau tikėtina, kad knyga patiks 25 metų draugui.

Mūsų knygynas yra labai mažas, visi sėdime vienoje darbuotojų salėje. Visur knygos, jos krenta, griūna. Natūralu, kad į nedidelį knygyną atėjęs žmogus pradeda klausinėti. Pasitaiko atvejų, kad vėliau jis sugrįžta pasidalinti skaitymo įspūdžiais.

– O Jums, kaip skaitytojai, ar dažnai pasitaiko tokių knygų, kurios nepatinka, neįtraukia?

– Pasitaiko, bet, kuo toliau, tuo atidžiau jas renkuosi. Anksčiau skaitydavau viską, man atrodydavo, kad, jei dirbi knygyne, turi turėti bendrą supratimą apie viską. Esu perskaičiusi ir E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, galvojau, kodėl viso pasaulio moterys pakriko dėl erotinio romano, man buvo įdomu, kokia tai knyga.

Bet jei M. Burokas pasako, kad viena ar kita knyga yra gera, tai ženklas, kad greičiausiai man patiks. Jis žino, ką sako.

– Minėjote, kad neturite laiko skaityti. Kodėl?

– Absurdas, kai sėdi tarp knygų ir vos ištiesusi ranką gali bet kurią pasiekti, tačiau negali jų nuolat skaityti. Knygyne labai daug administracinio darbo: turi užsakinėti knygas, ieškoti klientų, siųsti pasiūlymus, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Knygą skaityti gali tik vakare arba savaitgalį. Skaityti stengiuosi kuo daugiau. Ant mano naktinio stalelio padėtos 3–4 knygos.

– Kai skaitote, į ką krypsta dėmesys – siužetą, vertimą, dizainą?

– Man svarbu siužetas ir tai, kiek aš įsitraukiu į knygą, kiek susitapatinu su pagrindiniu herojumi. Dar vienas svarbus geros knygos kriterijus – norėjimas knygą perskaityti antrą kartą. Skaitydamas knygą, atsitrūksti nuo kasdienybės, nuo to chaotiško pasaulio, kuriame gyveni, ir panyri į visai kitokį buvimą.

– Kokias knygas skaitėte ne vieną ir galbūt net ne du kartus?

– Mano labai mylimas autorius yra Bookerio premijos laureatas Julianas Barnesas. Šiuo metu knygynuose galima rasti jo knygas „Pabaigos jausmas“ ir „Gyvenimo lygmenys“. Taip pat jau minėta S. Aleksijevič knyga „Černobylio malda“. Tai labai labai stipri knyga. Kelis kartus esu skaičiusi Virginios Woolf „Ponia Delovėj“.

– O ar perkate knygas?

– Taip, perku knygas – tas, kurios man patinka ir įstringa. Iš pradžių parsinešu namo, perskaitau ir, jei knyga patinka, nusiperku. Aš mėgstu romanus. Manau, kad labai daug žmonių mėgsta istorijas, kurios mus nukelia į įvairius laikus, leidžia susitapatinti su herojais, išgyvenančiais keistas situacijas. Taip pat man įdomu biografijos. Yra išleista puiki Fridos Kahlo biografija, taip pat šiuo metų mūsų bestseleris – Dariaus Pocevičiaus „Šimtas istorinių Vilniaus reliktų“. Anksčiau D. Pocevičius vesdavo ekskursijas po nepažintas, keistas ir įdomias Vilniaus vietas. Didžiulis žmonių būrys eidavo per keistus kiemus, lipdavo per tvoras, landžiodavo į laiptines.

– O ar žvalgotės, ką siūlo knygynai, kokius knygų dešimtukus sudarinėja?

– Taip, lankausi kituose knygynuose, nes mūsų knygynas, kaip minėjau, mažas, negalime daug knygų užsisakyti. Taikome griežtus atrankos kriterijus, bandome užsisakyti tik labai geras knygas. J. Tumasonytės ir B. Grigo atėjimas dar labiau pakėlė kartelę, jie „praravėjo“ lentynas, labai daug knygų išėmė, nes manė, kad tai nėra labai jau gera literatūra.

Nuėjusi į kitus knygynus atkreipiu dėmesį, kaip knygos išdėstytos, kokie yra jų siūlymo mechanizmai – man tai smalsu. Juolab kad daugelio knygų mūsų knygyne net nėra.

– Kaip vertinate šiandieninę literatūros leidybos situaciją?

– Aš suprantu leidėjus, kurie turi leisti komerciškai sėkmingas knygas, populiarią literatūrą, kurią žmonės lengvai galėtų perskaityti, nes skaityti sudėtingus kūrinius ne kiekvienas gali. O leidėjas, kad galėtų išgyventi, turi orientuotis į vartotoją. Taip atsiranda užburtas ratas: leidėjai leidžia knygas, kurių prašo skaitytojai (meilės romanų, detektyvų ar kitų nesudėtingų siužeto knygų). Bibliotekos taip pat, atsižvelgdamos į skaitytojų poreikius, užsisakinėja tokias knygas, kokias skaitytojai skaito. Nobelio literatūros premijos laureatų jos užsisakinėja kur kas mažiau negu lengvų meilės romanų.

– Ar jaučiate atsakomybę paskatinti žmones skaityti gerą literatūrą?

– Labai svarbu dirbti su knygų pristatymais, viešinimu. Dėl to prieš kelerius metus organizavome Vilniaus knygų festivalį, skirtą geros literatūros sklaidai. Knygų sklaidai taip pat vyksta Vilniaus knygų mugė, tačiau tai bene vienintelis didesnis renginys. Leidėjai daug dirba, autoriai važinėja po bibliotekas, bet to neužtenka – vis vien orientuojamasi į populiariąją literatūrą, o geros knygos lieka už borto, žmonės apie jas nesužino.

– O skaitote Azijos rašytojus?

– Labai mėgstu Haruki Murakami. Deja, jis vis negauna Nobelio literatūros premijos, nors daug metų yra puikus pretendentas. Šio autoriaus knygos turi gerą emocinį užtaisą. Nors jo knygų herojus visą laiką paklydęs rūke, nesupranta, kaip gyventi, yra vienišas, negali susisaistyti su kitu žmogumi, šiose knygose yra ir detektyvo, ir mistikos elementų – tai savitas stilius. H. Murakami su kitais autoriais nesumaišysi.