-
Vyriausybės pasitraukimas galimas, bet tai nereiškia pirmalaikių Seimo rinkimų?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pranešė šaukiantis partijos prezidiumą, kuriame be kitų klausimų bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis bei ar turėtų vykti išankstiniai Seimo rinkimai.
Išmokų naudojimo skandalo epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė įteikusi premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau premjerė dar nėra atsakiusi, ar jį tenkins. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.
„Racionalus pasiūlymas, klausimas, kaip matyti, aktualus ir jį aptarti būtina, o galimų sprendimų iki susitikimo vertinti nenorėčiau“, – šiuo metu Taline viešinčios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen komentarą BNS perdavė jos atstovė spaudai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad Vyriausybės atsistatydinimas nebūtinai reikštų pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Atsistatydinus Vyriausybei – dar nebūtinai pirmalaikiai Seimo rinkimai. Seimas gali nutarti: gerai, šita Vyriausybė pademonstravo standartą, atsistatydina, bet formuokite naują Vyriausybę“, – BNS sakė Seimo Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Seimas gali nutarti: gerai, šita Vyriausybė pademonstravo standartą, atsistatydina, bet formuokite naują Vyriausybę.
Jis teigė, kad savame rate būta aptarimų, jog ši situacija gali privesti prie Vyriausybės pasitraukimo.
„Antras dalykas – ar vyktų pirmalaikiai rinkimai? Klausimai toks, ar pasitraukus Vyriausybei Seime atsirastų pakankamai balsų surengti pirmalaikius rinkimus? Gali būti, kad Vyriausybei atsistatydinus, Seime nepakaks balsų pirmalaikiams rinkimams, tektų formuoti naują Vyriausybę šitame Seime“, – tvirtino politikas.
Jo teigimu, šį klausimą jau nuo pirmos dienos, vos išlindus į viešumą žiniai apie galbūt neskaidriai panaudotas švietimo ministrės J. Šiugždinienės lėšas dirbant Kauno taryboje, reikėjo aptarti koalicijos partneriams. To padaryti nepavyko, nes G. Landsbergis viešėjo Japonijoje, o Seimo pirmininkė – Romoje, o šiuo metu – Estijoje.
„Reikėjo tartis tik išlindus J. Šiugždinienės klausimui, nesuvokėme rimtumo galbūt. Šį pirmadienį reikėjo aptarinėti, bet nebuvo kam“, – sakė E. Gentvilas.
Reikėjo tartis tik išlindus J. Šiugždinienės klausimui, nesuvokėme rimtumo galbūt. Šį pirmadienį reikėjo aptarinėti, bet nebuvo kam.
Anot Laisvės partijos pirmininkės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, „kažkoks perkrovimas galėtų vykti“.
„Dėl pirmalaikių rinkimų kol kas tikrai negaliu komentuoti. Sutarėme, kad kalbėsimės artimiausiu metu“, – BNS sakė A. Armonaitė.
„Situacija yra labai rimta. Politinę sistemą krečia pasitikėjimo krizė ir bendrai tikriausiai demokratija, pasitikėjimas partijomis yra smukęs, ypač tarp jaunų žmonių mes tą matome. Neabejoju, kad grįžti į partijas, pirmiausiai su bendruomene išdiskutuoti, o paskui – į koaliciją, dėl tolesnių veiksmų kaip vis dėlto galėtume išeit iš situacijos, reikia ieškoti. Kol kas norėčiau susilaikyti nuo detalesnių pamąstymų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad kelių ministrų pasitraukimas nereikštų visos Vyriausybės žlugimo.
„Jūs jau man atleiskite už dramos situacijoje mažinimą, bet vieno, dviejų ar net trijų teoriškai, kalbu grynai teoriškai, ministrų pakeitimas tikrai nebūtinai reiškia Vyriausybės žlugimą, atsistatydinimą ar pirmalaikius rinkimus. Tokią situaciją gali išprovokuoti labiau nesugebėjimas dirbti kartu, neišpildymas rinkiminių pažadų ir koalicijos sutartyje užfiksuotų įsipareigojimų, bet ne vieno, dviejų ar trijų ministrų pokyčiai“, – BNS penktadienį sakė V. Mitalas.
Anot jo, yra daugybė pavyzdžių, kai ministrai keitėsi ne po vieną kartą, „o Vyriausybės dirbdavo toliau, ypač tokiu sudėtingu geopolitiniu metu“.
Atsistatydinimo pareiškimą švietimo ministrė J. Šiugždinienė ketvirtadienį įteikė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.
-
Įvertino skandalą dėl ministrės: šiandien Šiugždinienė, greitai atsiras kiti 24
Nors, kaip teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, ministrei mesti įtarimai neskaidriai naudojus kanceliarines lėšas Kauno miesto taryboje reputacijos valdančiajai daugumai nepriduoda, tarp koalicijos partnerių yra aiškus sutarimas – klausimus dėl ministrų sprendžia juos delegavusios partijos bei premjerė.
„Tą mes seniai esame sutarę valdančiojoje daugumoje“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Ėmus kelti klausimus dėl ministrės išlaidų užimant Kauno miesto tarybos narės pareigas, premjerė nesuskubo viešai sukritikuoti J. Šiugždinienės. Į skandalą įsivėlusią ministrę užstojo ir konservatorių partijos vadovybė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas pareiškė, kad pasitiki politike.
Visgi, teigia E. Gentvilas, tokios reakcijos gyventojams kylančių klausimų dėl politikų skaidrumo nesumažins. Liberalas leidžia suprasti, kad tiek ministrės, tiek premjerės reakciją į kilusį skandalą laiko silpnoka. Anot jo, šioje situacijoje tiesiog privalu suprasti, kad ministrų lygmens politikams galioja kiek kiti standartai nei paprastiems savivaldos lygio veikėjams.
„Jeigu tu esi eilinis pilietis, eilinis partijos narys, tai tavo problemėlės politinei bendruomenei nesudaro labai didelių bėdų. Bet kai tu esi alfa asmuo, esi ministras, tai per tavo tokio pat dydžio problemėles jau susidaro problemos didžiulei bendruomenei – visai politinei bendruomenei“, – teigė E. Gentvilas.
„Kuo aukščiau politikas yra hierarchijoje, tuo labiau jo munduro dėmės tampa visos politinės bendruomenės dėmėmis“, – akcentavo liberalas.
Kuo aukščiau politikas yra hierarchijoje, tuo labiau jo munduro dėmės tampa visos politinės bendruomenės dėmėmis.
Kalbėdamas apie viešųjų ryšių krizėje atsidūrusią J. Šiugždinienę, E. Gentvilas teigė, kad anksčiau būta atvejų, kai ministrai savo postų netekdavo dar ne tokiose situacijose.
„Prisiminkime, ministras Žvaliauskas neteko posto, kai nuskrido į komandiruotę į Švediją ir pasilikęs vieną dieną – pamedžiojo“, – 1998 m. istoriją prisiminė liberalas.
Ir nors E. Gentvilas nesako, kad J. Šiugždinienės istorija turėtų pasibaigti panašiai, jo teigimu, norėtųsi, kad klausimus keliančiose situacijas atsidūrę politikai rodytų ypač aukštus standartus.
„Norėčiau, kad Lietuvos politikai, nors jiems ir skauda, bet kad jie parodytų aukščiausius ar bent aukštesnius standartus“, – teigė jis.
„Kiekvienas politikas turi galvoti, ar tikrai jis nėra pažeidžiamas. Kiekvienas politikas turi įvertinti, kokia komunikacinė krizė aplink jį sukasi. Esu tikras, kad tai ne pabaiga. Šiandien Šiugždinienė, greitai atsiras kiti, gali būti, kad ir baisiau bus“, – sakė politikas.
E. Gentvilas, P. Peleckio / BNS nuotr.
Panašiai į kilusį skandalą žvelgė ir Laisvės partijos atstovas Seime Vytautas Mitalas. Kaip ir E. Gentvilas, jis pripažino, kad visuomenininko Andriaus Tapino viešinami tarybos narių naudojimosi savivaldybių lėšomis ypatumai yra pasisekusi akcija. Tačiau klausimas, ar reikėtų griežtesnių sprendimų dėl į nemalonią situaciją patekusios ministrės J. Šiugždinienės, politikas aiškios pozicijos neturėjo. Todėl, pasak jo, koalicijos lygiu aptarti ministrės klausimo taip pat nėra prasmės.
„Koalicijoje mes net mokesčių pertvarkos nelabai aptarinėjame. Tai aš nesu nei teisėjas, nei moralės kompasas. Aš manau, kad rinkėjai stebi situaciją ir atidžiai vertina, ar atsakymai įtikina“, – Eltai teigė „laisvietis“ ir pažymėjo apskritai nematąs pagrindo kalbėti apie piktybinį J. Šiugždienės elgesį būnant Kauno miesto tarybos nare.
„Gal ir buvo galima aiškiau pasakyti, kam tie pinigai buvo panaudoti, bet aš neturiu pagrindo ir nėra jokių įrodymų, kad ministrė kažkaip piktybiškai naudojo lėšas ne pagal paskirtį“, – sakė V. Mitalas.
Gal ir buvo galima aiškiau pasakyti, kam tie pinigai buvo panaudoti, bet aš neturiu pagrindo ir nėra jokių įrodymų, kad ministrė kažkaip piktybiškai naudojo lėšas ne pagal paskirtį.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai gavo daugiau kaip 13 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šiuo klausimu kalbėjosi su ministre ir teigė išklausiusi jos paaiškinimą. Premjerė nurodė neturinti panašios patirties, naudojant kanceliarines lėšas, todėl aiškino turinti detaliau susipažinti su galiojančia tvarka Kauno miesto savivaldybėje.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Pati ministrė pranešė kreipusis į Kauno savivaldybę, prašydama išviešinti praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos narių kanceliarinių išlaidų ataskaitas. Taip politikė tikina siekianti paneigti viešojoje erdvėje jai metamus nepagrįstus kaltinimus.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
-
Centro-dešinės koalicija tikisi kitą savaitę suderinti svarbiausius darbus 17
„Tikimės, kad bendros redakcijos dokumentas bus suderintas kitos savaitės pradžioje“, – ketvirtadienį išplatiname pranešime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu apsikeista pozicijomis dėl koalicijos formavimo politinių bei programinių principų, prioritetinių darbų.
„Artimiausiomis dienomis išsamiai nagrinėsime koalicijos partnerių pasiūlytus principus ir prioritetinius darbus koalicinei sutarčiai bei vertinsime, kokias nuostatas jau galima integruoti į vieningą dokumentą, o dėl ko reikalingos tolesnės papildomos konsultacijos bei diskusijos“, – tvirtino konservatorių lyderis.
Po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro-dešinės koaliciją. Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.
-
Koalicijos partneriai nesutaria dėl vaiko pinigų 3
Trečiadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis patikino, kad Finansų ministerijai siūlant kitąmet didinti universalią vaiko išmoką iki 60 eurų, t. y. dešimčia eurų mažiau, nei žadėta, dėl šių dydžių dar vyks diskusijos.
Reikalauja didinti iki 70 eurų
„Sprendimo jokio nėra, turime koalicinę sutartį, Vyriausybė pateiks siūlymus, bus šnekamasi, derimasi, manau, sprendimas bus pats geriausias“, – sakė R. Karbauskis.
„Socialdarbiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovai sako nepritarsiantys siūlymui didinti išmokas tik iki 60 eurų.
„Turi būti 70 eurų (universali išmoka – BNS) ir 30 eurų (papildoma išmoka neįgaliems ir daugiavaikių šeimų vaikams – BNS), kaip yra sutarta. Šiuo metu Finansų ministerijos, matyt, žemesnės grandies valdininkai šiek tiek gudrauja (...). Net jei reikės kur nors sumažinti, tikrai nebus mažinami vaiko pinigai, nes tai yra viena iš pagrindinių pozicijų, dėl ko koalicija apskritai sutaria“, – teigė „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
Jam pritarė ir LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Net jei reikės kur nors sumažinti, tikrai nebus mažinami vaiko pinigai, nes tai yra viena iš pagrindinių pozicijų, dėl ko koalicija apskritai sutaria.
„Aišku, nesutiksime su finansų ministru ir sieksime, kad nuo 2020 metų būtų 70 eurų už kiekvieną vaiką visoms šeimoms ir 100 eurų neįgaliesiems, daugiavaikėms, socialiai remiamoms šeimoms. Manau, tai įmanoma pasiekti ir čia nebus jokių problemų“, – tvirtino politikas.
Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė siūlyti kitąmet vaiko pinigus didinti nuo 50 iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau, tačiau sparčiai kelti išmokas nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Joms papildomai už vaiką žadama pridėti 40 eurų.
G. Kirkilas skeptiškai vertino ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymus surinkti lėšų skurdui mažinti per mokestinius pakeitimus. Anot jo, lengvatų dyzelinui karpymo nepalaikys ir „valstiečiai“.
„Tai gerokai suerzintų mūsų didžiausio koalicijos partnerio elektorato dalį. Nemanau, kad jis yra korektiškas. Manau, jam tikrai nebus pritarta“, – tvirtino G. Kirkilas.
Jis stebėjosi ir G. Nausėdos siūlymu lėtinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimą, sakydamas, kad tai jau yra suplanuota kitų metų biudžeto projekte.
R. Karbauskis priminė, kad lėtinti NPD kėlimą siūlė ir „valstiečiai“, bei patikino, kad klausimas bus svarstomas.
Jis tvirtino negalintis komentuoti idėjos mažinti lengvatas dyzelinui ūkininkams, tuo metu siūlymus labiau apmokestinti pajamas iš individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų, R. Karbauskis vertino kaip galimą smūgį verslui.
„Diskutavome pernai, kai mes darėme sprendimus dėl mokesčių reformos, kad mes iš tikrųjų nesuduotumėme smūgio smulkiam ir vidutiniam verslui tokiais sprendimais. Jei šnekėtumėme apie stambųjį verslą, kad mes jo iš viso iš šalies neišvarytumėme į tas šalis, kur tie mokesčiai mažesni. Tas buvo sakoma Finansų ministerijos“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.
„Manau, kad mokesčių reforma buvo labai gerai apgalvotas sprendimas. Norint ką nors tame keisti, reikėtų labai rimtų argumentų, argumentų išdėstyta kol kas nėra“, – pridūrė R. Karbauskis.
V. Kamblevičius: biudžete trūksta 600 mln. eurų
Valdančiųjų „tvarkiečių“ seniūnas Vytautas Kamblevičius teigė, kad jo frakcija nesipriešins mažesniam vaiko pinigų kėlimui, nes, anot jo, „būtų nekorektiška prievartauti to, kas neįmanoma“, dėl prastų šiųmetinio biudžeto surinkimo rodiklių.
„Faktiškai, ko gero, biudžete bus surinkta mažiau, nei planuota, – 600 milijonų. Faktiškai, situacija nėra gera. Reikia analizuoti, iš kur nesurinkimas. Bet jei tokios prognozės yra matomos... duok, Dieve, jos nepasiteisins“, – dėstė parlamentaras.
Tuo metu V. Tomaševskis sakė, kad prastėjant biudžeto surinkimo rodikliams, lėšų vaiko pinigų kėlimui būtų galima rasti pritarus LLRA-KŠS idėjai 0,4 proc. apmokestinti bankų aktyvus, į biudžetą būtų galima papildomai surinkti apie 100 mln. eurų.
Jis taip pat kol kas nevertino G. Nausėdos mokestinių idėjų, tik pabrėžė, kad koalicija palaiko kryptį „mažinti socialinę atskirtį ir didinti žmonių pajamas“.