-
A. Armonaitė koalicijos sutarties pažeidimo neįžvelgia: kviečia neieškoti priešų 10
„Koalicijos sutartis yra aiškinama koalicijoje, ji nebuvo aiškinta koalicijoje dėl to, tad negaliu komentuoti. Mano nuomone, kad ne“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė, paklausta, ar pati matanti koalicijos sutarties pažeidimą.
A. Armonaitė teigė apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo sprendimą sužinojusi iš spaudos.
Ji tvirtino laukianti koalicijos partnerių kvietimo susitikti ir aptarti situaciją.
„Tas pokalbis turi įvykti, laukiame kvietimo, nes ne teismais už akių yra kalbamasi, jeigu yra lygiavertis požiūris į koalicijos partnerius ir į partnerystę“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
„Kviečiu neieškoti priešų bendraminčių gretose“, – kelis kartus pakartojo politikė.
Ji tvirtino visada pasisakiusi už 9 proc. lengvatinio PVM tarifo restoranams, kavinėms pratęsimą metams ir nuomonės nekeitusi.
„Aš balsavau nuosekliai, taip, kaip Laisvės partija visada komunikavo, kad mano, jog reikia pratęsti PVM lengvatą metams. Kaip ekonomikos ministrė balsavau taip, kad sektoriui, kuris nukentėjo nuo pandemijos ir dar neatsigauna nuo energijos kainų šuolio, būtų geriau“, – teigė A. Armonaitė.
Žmonės, kurie balsuoja už tuos įstatymus, tikiuosi, jog balsuoja dėl to, kad to reikia Lietuvai, o ne dėl to, kad Laisvės partija yra koalicijoje.
Ji atmetė politologų prognozes, jog po balsavimo dėl PVM nepavyks priimti Laisvės partijos inicijuojamų tokių projektų, kaip lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas.
„Civilinės sąjungos įstatymas ar visų porų lygybė prieš įstatymą nėra prekė ant prekystalio, kuria mainikaujama kaip nors politiškai. Žmonės, kurie balsuoja už tuos įstatymus, tikiuosi, jog balsuoja dėl to, kad to reikia Lietuvai, o ne dėl to, kad Laisvės partija yra koalicijoje“, – sakė politikė.
„Šitas įstatymas reikalingas Lietuvos žmonėms, o ne Laisvės frakcijai Seime. Ir tai nėra prekė, kuria prekiaujama“, – pabrėžė ji.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas trečiadienį konstatavo, kad PVM lengvatą inicijavusi Laisvės partija pažeidė koalicijos sutartį, tačiau jokių veiksmų Vyriausybei vadovaujantys konservatoriai dėl to nutarė nesiimti.
Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, pažeistas koalicinės sutarties 1.2 punktas, kuriuo partneriai yra įsipareigoję remti Vyriausybės politiką.
Seimas antradienį prieš patvirtindamas 2023 metų valstybės biudžetą priėmė Laisvės partijos siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsti iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė.
Už Laisvės partijos siūlymą, kuris, pasak premjerės, biudžete atvėrė apie 60 mln. eurų skylę, balsavo 12 valdančiosios koalicijos narių iš 74: du konservatoriai – Mykolas Majauskas ir Mindaugas Skritulskas, devyni Laisvės frakcijos nariai (nedalyvavo Kasparas Adomaitis ir Ewelina Dobrowolska) bei liberalas Andrius Bagdonas.
Konservatorių vadovas teigė, jog Vyriausybė siekė kompromiso su mažesniaisiais koalicijos partneriais dėl PVM lengvatų ir svarstant klausimą Vyriausybėje prieštaravimų dėl to nebuvo.
-
Socialdemokratai kritikuoja dalį naujos koalicijos sutarties nuostatų 2
Kaip rašoma socialdemokratų pranešime spaudai, partija „ruošiasi būti konstruktyvia opozicija“.
„Frakcija pažymi, kad „su dideliu susirūpinimu stebės koalicijos sutartyje galimai nurodytas nuostatas privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą ir visomis išgalėmis priešinsis tokiems siekiams“. LSDP frakcijos nuomone, sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje turi būti viešoji ir finansuojama iš mūsų visų mokamų mokesčių“, – rašoma LSDP pranešime.
Kaip skelbiama išplatintoje LSDP frakcijos pozicijoje dėl darbo 2020-2024 m. Seimo kadencijoje, socialdemokratai taip pat reiškia susirūpinimą koalicijos programoje įtvirtinta nuostata dėl mokesčių, pagal kurią papildomų mokestinių įplaukų nenumatoma.
„Šiuo metu viešojo sektoriaus finansavimo situacija yra prasta ir biudžetas yra įtemptas. Be naujų mokestinių pajamų švietimo sektoriaus, sveikatos apsaugos finansavimo padidinti nebus įmanoma“, – teigiama dokumente.
Taip pat pažymima, kad naujos kadencijos LSDP frakcijai susirūpinimą kelia ir galimas balsavimo internetu 2023 ar 2024 metų rinkimuose įtvirtinimas, kuris, anot jų, skeptiškai vertinamas ir kibernetinio saugumo specialistų.
„Vienu metu užtikrinti balsavimo internetu saugumo, patikimumo ir anonimiškumo nėra įmanoma“, – rašoma dokumente.
LSDP frakcija taip pat skelbia, kad aktyviai stebės situaciją su darbo santykiais ir „visomis priemonėmis priešinsis tolesniam darbo santykių liberalizavimui bei kai kurių koalicijos partnerių užmojams įvesti nulinių valandų darbo sutartis, taip toliau mažinant darbo santykių saugumą“.
Atkreipiamas dėmesys ir į būsimų valdančiųjų koalicijos sutartyje neišskirtą klimato kaitos problemą.
„Frakcija yra susirūpinusi dėl to, kad būsimos koalicijos programoje nėra nė vieno žodžio, tiesiogiai atliepiančio klimato kaitą, ir šios esminės grėsmės Lietuvos ir pasaulio išlikimui netapimas Vyriausybės darbotvarkės dalimi kelia didelį mūsų susirūpinimą“, – teigiama pareiškime.
Socialdemokratų pozicijoje taip pat dėstomas nepritarimas programavimo, kaip trečiosios kalbos, įvedimui mokyklose.
Rems partnerystės įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo iniciatyvas, žada atverti „Registrų centro“ duomenis
Vis dėlto LSDP išskyrė ir kai kuriuos valdančiųjų klausimus, kuriems pritartų. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, socialdemokratai žada remti iniciatyvas dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo, baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio psichoaktyvių medžiagų turėjimą panaikinimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą.
„(Socialdemokratai – ELTA) rems iniciatyvas, kuriomis užtikrintų didesnę teisės aktų kokybę ir siūlys savo projektus, kuriais Lietuvos Respublikos Seimui būtų suteikiamos galimybės įvertinti teisės aktų įtaką biudžeto pajamoms ar ekonomikai“, – rašoma LSDP pranešime.
Taip pat skelbiama, kad frakcija rems iniciatyvas, stiprinančias profsąjungas, nevyriausybines organizacijas, laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, jai atverdama „Registrų centro“ duomenis.
LSDP teigia, kad rems „į koalicijos sutarties priedą nustumtą siekį užtikrinti Lietuvos tautinių mažumų teises“.
„Mes neapsiribosime vien tik sutarties priede minėtais siekiais, tačiau sieksime, kad tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba klausimas būtų įtrauktas į nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – rašoma dokumente.
Galiausiai socialdemokratai pabrėžia paramą kovai už žmogaus teises Lietuvai svarbiose Ukrainoje ir Baltarusijoje bei naują Vyriausybę žada kviesti „įvertinti moterų teisių ribojimus Lenkijoje bei spaudos laisvės ir opozicijos varžymus Lenkijoje bei Vengrijoje“.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Naujos kadencijos Seimas į pirmąjį plenarinį posėdį rinksis penktadienį.
-
I. Šimonytė apie paramą Taivanui: matome ne tik tai, kas vyksta mūsų pasienyje 6
„Sutartyje yra deklaruotas principas, ir tas principas susijęs su tuo, kad mes matome ne tik tai, kas vyksta mūsų pasienyje, bet taip pat ir tai, kas vyksta globaliau pasaulyje“, – pirmadienį žurnalistams į klausimą dėl paramos Taivanui atsakė I. Šimonytė.
Konservatorių bei dviejų liberalių partijų pirmadienį pasirašytame susitarime įsipareigojama aktyviai pasisakyti „prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“.
„Ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“, – sakoma skiltyje dėl vertybinės užsienio politikos.
Klausiama, ar tai reiškia, kad Lietuva keičia oficialią politiką Kinijos atžvilgiu ir yra pasirengusi galimai reakcijai reakcijai, I. Šimonytė nurodė, kad sutartyje įvardijamas principas paremti kovojančius už laisvę.
„Nenorėčiau, kad jūs tuos žodžius interpretuotumėt kažkaip su labai toli siekiančiomis išvadomis“, – į klausimą dėl keičiamos politikos krypties atsakė I. Šimonytė.
Parama Taivano žmonėms sutartyje įrašyta Laisvės partijos iniciatyva.
„Laisvės partija siūlo valstybės užsienio politiką grįsti žmogaus teisėmis, pagarba teisės viršenybei, žodžio laisvei, pamatinėms žmogaus teisėms. Manome, kad Taivanui turi būti suteiktas šansas būti pripažintam“, – BNS yra sakiusi Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.
Laisvės partija siūlė į Vyriausybės programą įrašyti siekį „aktyviai palaikyti Taivano nepriklausomybės pripažinimo ir valstybingumo stiprinimo siekius“, galutinėje sutartyje tai įvardijama kaip parama kovotojams už laisvę.
Kinijos ambasada Lietuvoje dėl Laisvės partijos siekio palaikyti Taivano nepriklausomybę yra išsakiusi pasipiktinimą.
„Ambasada reiškia stiprų pasipiktinimą ir tvirtą prieštaravimą. Pasaulyje yra tik viena Kinija, o Taivanas yra neatskiriama Kinijos teritorijos dalis“, – teigė ambasada BNS atsiųstame pareiškime.
Taivano salos statusas yra vienas iš jautriausių klausimų Kinijai. Kinijos valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti teritorijos kontrolę ir siekia, kad Taivanas nedalyvautų tarptautinėje veikloje.
Lietuva kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių oficialiai nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos.